Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas Papildyti 87 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) yra grėsmė, kad jam bus apribota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Valerijus Simulik Viktorija Čmilytė-Nielsen Justas Džiugelis Sergejus Jovaiša Leonard Talmont Kęstutis Smirnovas Andrius Navickas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projektO
ir uždaviniai Įstatymo projektu siekiam praplėsti papildomos apsaugos suteikimo pagrindus numatant, kad papildoma apsauga būtų suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jam bus apribota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Pastaruoju metu daugėja atvejų kai įvairiais neteisėtais būdais yra bandoma susidoroti su nepriklausomais žurnalistais, žmogaus teisių gynėjais, opozicinių partijų lyderiais bei kitais aktyviais visuomenės veikėjais, kurie aktyviai kritikuoja valdžią, publikuoja straipsnius, atskleidžiančius valstybės pareigūnų korupcines veikas ir neteisėtą neveikimą. Tokie asmenys kilmės valstybėje yra persekiojami dėl politinių įsitikinimų, jiems yra grasinama susidorojimu, fiktyviai pradedami baudžiamieji persekiojimai, vykdomi politiškai motyvuoti areštai bei kiti aktyvūs neteisėti veiksmai, keliantys tiesioginę grėsmę šių asmenų sveikatai ir gyvybei. Tokiais valdžios veiksmais yra pažeidžiama asmenų teisė į laisvę, teisingą bylos nagrinėjimą, laisvą dalyvavimą susirinkimuose. Siekiant apsaugoti asmenis nuo jų atžvilgiu vykdomų neteisėtų veiksmų, atsirastų galimybė jiems kreiptis dėl papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Valerijus Simulik. 3.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnyje numatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymo projektą ir papildžius papildomos apsaugos suteikimo pagrindus nuostata, kad papildoma apsauga gali būti suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad asmeniui gali būti apribota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, tokiems asmenims bus suteikiama galimybė, remiantis šiuo pagrindu pateikti prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjant prieglobsčio prašymą būtų išsamiai įvertinama reali persekiojimo grėsmės tikimybė vertinant ne tik bendrą padėtį kilmės šalyje bet ir konkrečiai su konkrečiu asmeniu susijusias faktines aplinkybes ir realias galimybes pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6.
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siūlomam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti nereikia papildomų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
,,papildomos apsaugos suteikimas“, ,,teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Valerijus Simulik Viktorija Čmilytė-Nielsen Justas Džiugelis Sergejus Jovaiša Leonard Talmont Kęstutis Smirnovas Andrius Navickas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-15
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3236 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3236 (toliau – Projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų. Projektu siūloma nustatyti, kad papildoma apsauga būtų suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad „yra grėsmė, kad jam bus apribota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad papildomos apsaugos suteikimo sąlygos reglamentuojamos Direktyva 2011/95/ES[1], kuria siekiama labiau suderinti tarptautinės apsaugos pripažinimo ir pobūdžio taisykles Europos Sąjungoje[2]. Šios Direktyvos tikslas – nustatyti trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimus[3].
Direktyvoje 2011/95/ES numatyta, kad papildomą apsaugą galintis gauti asmuo yra trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį arba – asmens be pilietybės atveju – į šalį, kurioje yra jo ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, jam kiltų realus pavojus patirti didelę žalą, kuri apibrėžta kaip mirties bausmė ar egzekucija, prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminamas elgesys arba baudimas kilmės šalyje, arba rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu[4]. Būtent šios sąlygos perkeliant minėtas Direktyvos 2011/95/ES nuostatas yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
Projektu siūloma nustatyti papildomą pagrindą, kuris nėra įtvirtintas Direktyvoje 2011/95/ES. Tačiau Direktyvos 2011/95/ES 3 straipsnyje nustatyta, kad „valstybės narės gali nustatyti arba palikti galioti palankesnius reikalavimus[5], skirtus nustatyti, kuris asmuo gali būti priskiriamas prie pabėgėlio ar papildomą apsaugą galinčio gauti asmens, ir tarptautinės apsaugos pobūdį, jei tie reikalavimai yra suderinami su šia direktyva“.
Visgi norėtume atkreipti dėmesį, kad pagrindinis Direktyvos 2011/95/ES tikslas - užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, identifikavimo kriterijus, kad tiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteiktos būtiniausios lengvatos,[6] ir tuo pačiu suderinant taisykles padėti apriboti antrinį tarptautinės apsaugos prašytojų judėjimą tarp valstybių narių, kai tokį judėjimą lemia tik teisinių sistemų skirtumai[7].Todėl nors, viena vertus, Direktyva 2011/95/ES nedraudžia valstybei narei nustatyti kitus papildomus pagrindus, kuriais remiantis asmeniui gali būti suteikiama papildoma apsauga, tačiau, kita vertus, turėtų būti įvertinta, ar Projektu siūlomas nustatyti pagrindas nesudarys sąlygų piktnaudžiauti ir ar Migracijos departamentas galės objektyviai priimti sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo šiuo pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad suteikus papildomą apsaugą turi būti suteikiamos tokios teisės, kaip įsidarbinimas, mokymasis, naudojimasis kvalifikacijų pripažinimo tvarka, socialinis aprūpinimas, sveikatos priežiūra ir t.t.[8] Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume svarstant Projekto nuostatą ją suderinti su sprendimus priimančia ir įvairius praktinius aspektus galinčia įvertinti kompetentinga institucija. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected] [1] 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų [2] Direktyvos 2011/95/ES preambulės 10 konstatuojamoji dalis. [3] Direktyvos 2011/95/ES 1 straipsnis. [4] Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio f punktas ir 15 straipsnis. [5] Čia ir toliau išskirta mūsų. [6] Direktyvos 2011/95/ES preambulės 12 konstatuojamoji dalis. [7] Direktyvos 2011/95/ES preambulės 13 konstatuojamoji dalis. [8] Direktyvos 2011/95/ES 26-34 straipsniai.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad papildoma apsauga būtų suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad „yra grėsmė, kad jam bus apribota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad papildomos apsaugos suteikimo pagrindai ir principai yra nustatyti 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva 2011/95/ES). Minėta Direktyva 2011/95/ES siekiama suderinti valstybėse narėse taikomas papildomos apsaugos pripažinimo taisykles ir jos nuostatos yra perkeltos į Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Pastebėtina, kad nors Direktyva 2011/95/ES suteikia valstybėms narėms galimybę taikyti palankesnius reikalavimus pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusų suteikimui, vadovaujantis šios direktyvos 2 straipsnio f punktu, papildomos apsaugos poreikis yra neatsiejamas nuo pavojaus asmeniui patirti didelę žalą, kuri Direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnyje apibrėžta kaip mirties bausmė ar egzekucija, prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminamas elgesys arba baudimas kilmės šalyje, arba rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
Atsižvelgiant į tai abejotina, ar „teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ vienareikšmiškai galėtų būti suprantama kaip Direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnyje apibrėžta „didelė žala“ ir galėtų būti prilyginama pavyzdžiui mirties bausmei ar nežmoniškam elgesiui. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projektu siūlomos nuostatos
„teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ turinys. Pastebėtina, kad žodžių junginys „teisingas
bylos nagrinėjimas“ gali būti vertinamas subjektyviai. Nepalankus teismo sprendimas, nors ir teisėtas bei priimtas vadovaujantis galiojančiomis materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis, asmeniui gali atrodyti „neteisingas“ jo atžvilgiu. Be to, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, „teisingas bylos nagrinėjimas“ nėra siejamas nei su papildomos apsaugos prašančio asmens įsitikinimais, nei jo profesine ar politine veikla. Taigi, skirtingai nei nurodoma projekto aiškinamajame rašte, teisę prašyti papildomos apsaugos įgytų ne tik nepriklausomi žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ar opozicijos lyderiai, bet ir visi trečiųjų šalių piliečiai, kurių nuomone gimtojoje šalyje jiems nebūtų garantuotas „teisingas bylos nagrinėjimas“ asmeninėse civilinėse bylose, pavyzdžiui ginčuose dėl skolos išieškojimo ar turto padalijimo skyrybų atveju. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 3.
2011/95/ES preambulės 12 ir 13 konstatuojamosiomis dalimis, pagrindinis šios Direktyvos tikslas - užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, identifikavimo kriterijus, kad tiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteiktos būtiniausios lengvatos, o pabėgėlio ir papildomos apsaugos statuso pripažinimo ir pobūdžio taisyklių suderinimas turėtų padėti apriboti antrinį tarptautinės apsaugos prašytojų judėjimą tarp valstybių narių, kai tokį judėjimą lemia tik teisinių sistemų skirtumai. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nesudarys sąlygų subjektyviai vertinti papildomos apsaugos suteikimo pagrindų ir tokiu būdu nebus iškreipta vieninga valstybėse narėse taikoma pabėgėlio ir papildomos apsaugos statusų suteikimo praktika. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
2019 m. gegužės 22 d. Nr. 105-P-44
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Mantas Adomėnas, Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Lino Antano Linkevičiaus pavaduotojas Antanas Vinkus, Žygimantas Pavilionis, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėjas Gintaras Valiulis, Valstybės saugumo departamento pareigūnė Kristina Sakauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė, Seimo narys Valerijus Simulikas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-25 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
apsauga būtų suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad „yra grėsmė, kad jam bus apribota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad papildomos apsaugos suteikimo pagrindai ir principai yra nustatyti 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva 2011/95/ES). Minėta Direktyva 2011/95/ES siekiama suderinti valstybėse narėse taikomas papildomos apsaugos pripažinimo taisykles ir jos nuostatos yra perkeltos į Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Pastebėtina, kad nors Direktyva 2011/95/ES suteikia valstybėms narėms galimybę taikyti palankesnius reikalavimus pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusų suteikimui, vadovaujantis šios direktyvos 2 straipsnio f punktu, papildomos apsaugos poreikis yra neatsiejamas nuo pavojaus asmeniui patirti didelę žalą, kuri Direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnyje apibrėžta kaip mirties bausmė ar egzekucija, prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminamas elgesys arba baudimas kilmės šalyje, arba rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar „teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ vienareikšmiškai galėtų būti suprantama kaip Direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnyje apibrėžta „didelė žala“ ir galėtų būti prilyginama pavyzdžiui mirties bausmei ar nežmoniškam elgesiui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatos „teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ turinys. Pastebėtina, kad žodžių junginys „teisingas bylos nagrinėjimas“ gali būti vertinamas subjektyviai. Nepalankus teismo sprendimas, nors ir teisėtas bei priimtas vadovaujantis galiojančiomis materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis, asmeniui gali atrodyti „neteisingas“ jo atžvilgiu.
Be to, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, „teisingas bylos nagrinėjimas“ nėra siejamas nei su papildomos apsaugos prašančio asmens įsitikinimais, nei jo profesine ar politine veikla. Taigi, skirtingai nei nurodoma projekto aiškinamajame rašte, teisę prašyti papildomos apsaugos įgytų ne tik nepriklausomi žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ar opozicijos lyderiai, bet ir visi trečiųjų šalių piliečiai, kurių nuomone gimtojoje šalyje jiems nebūtų garantuotas „teisingas bylos nagrinėjimas“ asmeninėse civilinėse bylose, pavyzdžiui ginčuose dėl skolos išieškojimo ar turto padalijimo skyrybų atveju. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
preambulės 12 ir 13 konstatuojamosiomis dalimis, pagrindinis šios Direktyvos tikslas - užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, identifikavimo kriterijus, kad tiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteiktos būtiniausios lengvatos, o pabėgėlio ir papildomos apsaugos statuso pripažinimo ir pobūdžio taisyklių suderinimas turėtų padėti apriboti antrinį tarptautinės apsaugos prašytojų judėjimą tarp valstybių narių, kai tokį judėjimą lemia tik teisinių sistemų skirtumai. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nesudarys sąlygų subjektyviai vertinti papildomos apsaugos suteikimo pagrindų ir tokiu būdu nebus iškreipta vieninga valstybėse narėse taikoma pabėgėlio ir papildomos apsaugos statusų suteikimo praktika. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2019-02-22 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3236 (toliau – Projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų. Projektu siūloma nustatyti, kad papildoma apsauga būtų suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad „yra grėsmė, kad jam bus apribota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad papildomos apsaugos suteikimo sąlygos reglamentuojamos Direktyva 2011/95/ES , kuria siekiama labiau suderinti tarptautinės apsaugos pripažinimo ir pobūdžio taisykles Europos Sąjungoje . Šios Direktyvos tikslas – nustatyti trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimus . Direktyvoje 2011/95/ES numatyta, kad papildomą apsaugą galintis gauti asmuo yra trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį arba – asmens be pilietybės atveju – į šalį, kurioje yra jo ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, jam kiltų realus pavojus patirti didelę žalą, kuri apibrėžta kaip mirties bausmė ar egzekucija, prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminamas elgesys arba baudimas kilmės šalyje, arba rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu . Būtent šios sąlygos perkeliant minėtas Direktyvos 2011/95/ES nuostatas yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje. Taigi Projektu siūloma nustatyti papildomą pagrindą, kuris nėra įtvirtintas Direktyvoje 2011/95/ES.
Tačiau Direktyvos 2011/95/ES 3 straipsnyje nustatyta, kad „valstybės narės gali nustatyti arba palikti galioti palankesnius reikalavimus , skirtus nustatyti, kuris asmuo gali būti priskiriamas prie pabėgėlio ar papildomą apsaugą galinčio gauti asmens, ir tarptautinės apsaugos pobūdį, jei tie reikalavimai yra suderinami su šia direktyva“. Visgi norėtume atkreipti dėmesį, kad pagrindinis Direktyvos 2011/95/ES tikslas - užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, identifikavimo kriterijus, kad tiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteiktos būtiniausios lengvatos, ir tuo pačiu suderinant taisykles padėti apriboti antrinį tarptautinės apsaugos prašytojų judėjimą tarp valstybių narių, kai tokį judėjimą lemia tik teisinių sistemų skirtumai .Todėl nors, viena vertus, Direktyva 2011/95/ES nedraudžia valstybei narei nustatyti kitus papildomus pagrindus, kuriais remiantis asmeniui gali būti suteikiama papildoma apsauga, tačiau, kita vertus, turėtų būti įvertinta, ar Projektu siūlomas nustatyti pagrindas nesudarys sąlygų piktnaudžiauti ir ar Migracijos departamentas galės objektyviai priimti sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo šiuo pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad suteikus papildomą apsaugą turi būti suteikiamos tokios teisės, kaip įsidarbinimas, mokymasis, naudojimasis kvalifikacijų pripažinimo tvarka, socialinis aprūpinimas, sveikatos priežiūra ir t.t. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume svarstant Projekto nuostatą ją suderinti su sprendimus priimančia ir įvairius praktinius aspektus galinčia įvertinti kompetentinga institucija. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės saugumo departamentas 2019-05-02 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD), įvertinęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206
projektas), teikia šias pastabas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada prieglobsčio prašytojui gali būti suteikiama papildoma apsauga, tiesiogiai susiję su didelės žalos kriterijumi, kuris apibrėžtas 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau - Direktyva) 15 straipsnyje, pagal kurį
Šalia didelės žalos kriterijaus įvedus kitą kriterijų („yra grėsmė, kad jam bus apribota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“), kaip atskirą pagrindą, leidžiantį valstybei suteikti trečiųjų šalių piliečiui ar asmeniui be pilietybės papildomą apsaugą, valstybė susidurtų su tokio kriterijaus pasekmių prognostiniu vertinimu, t.y. sprendžiant klausimą dėl papildomos apsaugos suteikimo trečiosios šalies piliečiui ar asmeniui be pilietybės kiekvienu atveju tektų prognozuoti ar „yra grėsmė, kad bus apribota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“, ar ne. VSD nuomone, nesant įstatymo projekte aiškiai nustatytų kriterijų, tam tikrų pasekmių prognozė (ar „yra grėsmė, kad bus apribota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“) galimai nebūtų tiksli. Pritarti
ministerija, 2019-05-02 Vidaus reikalų ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių iniciatyva parengtą Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 87 straipsnio pakeitimo
įstatymo projektą Nr. XIIIP-3236 (toliau – Įstatymo projektas) bei jį lydinčius dokumentus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas Įstatymo projekto tikslas – praplėsti papildomos apsaugos suteikimo pagrindus numatant, kad papildoma apsauga būtų suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jam bus apribota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Iš esmės šiuo tikslu siekiama apsaugoti asmenis, kurie savo kilmės valstybėje yra persekiojami dėl politinių įsitikinimų.
Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas)
dėl savo politinių įsitikinimų, suteikiamas pabėgėlio statusas. Vadovaudamasi
dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 10 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdama tarptautinės apsaugos prašymus, sprendžiančioji institucija visų pirma nustato, ar prašytojai priskirtini prie pabėgėlių, ir jeigu ne – nustato, ar jie gali gauti papildomą apsaugą. Taigi, prieš sprendžiant dėl papildomos apsaugos suteikimo, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) privalo įvertinti, ar asmeniui suteiktinas pabėgėlio statusas. Migracijos departamentas gauna daug prašymų suteikti prieglobstį, grindžiamų baime patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų. Kiekvienas toks prašymas nagrinėjamas individualiai, atliekant tyrimą, nustatant faktines aplinkybes ir vertinant jas prieglobsčio suteikimo kriterijų kontekste. Nustačius, kad asmuo pagrįstai bijo patirti persekiojimą dėl savo politinių įsitikinimų, tokiam asmeniui suteikiamas pabėgėlio statusas, o klausimas dėl papildomos apsaugos suteikimo tokiais atvejais net nesvarstomas. Taigi Įstatymo projekte siūloma nuostata galės pasinaudoti tik tie prieglobsčio prašytojai, kuriems nesuteiktinas pabėgėlio statusas, t. y. tie, kuriems negresia persekiojimas dėl savo politinių įsitikinimų, rasės, religijos, tautybės ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Įstatymo 87 straipsnio papildymas Įstatymo projekte siūloma nuostata neturi pridėtinės vertės siekiant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo.
2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva) visos dėl papildomos apsaugos suteikimo numatytos sąlygos perkeltos į Įstatymą. Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą neabejotinai yra svarbi žmogaus teisė ir ji privalo būti gerbiama. Tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad šią teisę turi visi asmenys – tiek nepagrįstai kaltinami, tiek iš tikrųjų įvykdę nusikaltimas veikas. Įtvirtinus Įstatymo projekte siūlomą naują savarankišką prieglobsčio (papildomos apsaugos) suteikimo pagrindą – grėsmę, kad asmeniui bus apribota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, papildomos apsaugos samprata nacionaliniame reglamentavime būtų nepagrįstai praplėsta ir apimtų visus asmenis, grindžiančius savo prašymus tuo, kad jų kilmės šalyje teismų sistema turi sisteminių trūkumų ir jų atžvilgiu galimai nebūtų užtikrinta teisė į teisingą teismą. Kadangi Įstatymo projekto aiškinamajame rašte neaptariama galimybė vykdyti teisingumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, neapribojant asmens teisės į teisingą teismą (t. y. nagrinėti jo bylą Lietuvos teismuose), yra tikimybė, kad siūlomu pakeitimu pasinaudos asmenys, vengiantys atsakomybės už savo padarytas nusikalstamas veikas. Nustačius, kad dėl vienų ar kitų priežasčių asmens teisė į teisingą teismą gali būti pažeista, Lietuvos Respublika privalės suteikti tokiam asmeniui prieglobstį (papildomą apsaugą), neatsižvelgdama nei į priežastis, dėl kurių minėta teisė gali būti pažeista (asmens individualios savybės ar teismų sistemos trūkumai), nei į tai, ar asmuo iš tikrųjų įvykdė jam inkriminuojamą veiką.
Siūloma Įstatymo projekto nuostata ne tik nepagrįstai išplėstų asmenų, kuriems turės būti suteikiama papildoma apsauga, grupę, bet ir galimai paskatintų užsieniečius piktnaudžiauti Lietuvos prieglobsčio sistema. Taigi nebūtų pasiektas Įstatymo projekto tikslas – apsaugoti asmenis kilmės valstybėje, persekiojamus dėl politinių įsitikinimų, be to, siūloma Įstatymo projekto nuostata neatitiktų Direktyvos tikslo – užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, identifikavimo kriterijus, kad tiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteiktos būtiniausios lengvatos, kartu suderinant taisykles padėti apriboti antrinį tarptautinės apsaugos prašytojų judėjimą tarp valstybių narių, kai tokį judėjimą lemia tik teisinių sistemų skirtumai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad šiuo metu Įstatyme galiojantis teisinis reglamentavimas jau numato pakankamą apsaugos mechanizmą asmenims, persekiojamiems dėl savo politinių įsitikinimų, taip pat užtikrina
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų
papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7.
projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į raštu pateiktas ir komiteto posėdyje pristatytas Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento pastabas ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: Alternatyvus balsavimas: už pasiūlymą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti balsavo 4, už pasiūlymą įstatymo projektą atmesti – 4. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pritarta pirmam pasiūlymui, nes už jį balsavo Komiteto pirmininkas (vadovaujantis Seimo Statuto 55 straipsnio 1 dalimi). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis, Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė