priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Psichologai, dirbdami švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitose srityse, sprendžia visuomenės psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės problemas. Psichologai ne tik konsultuoja su laikinais sunkumais susidūrusius asmenis, veda mokymus, atlieka asmenų, organizacijų, asmenų grupių, šeimų tyrimus ir teikia ekspertinius vertinimus, teikia psichologinio testavimo ir psichologinio konsultavimo paslaugas. Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) siekiama, kad visos svarbios psichologų veiklos sritys – edukacinė ir mokyklų psichologija, sveikatos ir klinikinė psichologija, darbo ir organizacijų psichologija ir bendruomenės psichologija – būtų reglamentuotos remiantis vienodais principais ir kriterijais užtikrinant, kad psichologines paslaugas teiktų tik tam tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys. Tokiu būdu įstatymas užtikrintų ilgalaikius visuomenės interesus gauti kokybiškas psichologo paslaugas. Pagrindiniai Įstatymo projekto uždaviniai:
ir rengimą;
2Reglamentuoti psichologų profesines teises,
pareigas ir atsakomybę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai: Seimo nariai…..,. Šis Įstatymo projektas yra registruojamas kaip alternatyvus Įstatymo projektas 2018 m. spalio 16 d. Seimo plenarinio posėdžio metu Seimui pateiktam Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685(2), kuriam nebuvo pritarta po svarstymo.
Registruojamas Įstatymo projektas yra suformuluotas atsižvelgiant į pagrindines posėdžio metu išsakytą susirūpinimą dėl būtinybės užtikrinti tokį teisinį reglamentavimą, kuris nemažintų psichologų paslaugų prieinamumo bei atsižvelgiant į daugelio profesionalių psichologų išsakytą nuomonę, kad įstatymo projektas Nr. XIIIP-685(2) kelią perteklinius reikalavimus profesijai sukuria prielaidas vienai visuomeninei organizacijai – Lietuvos psichologų sąjungai – versti visus Lietuvos psichologus tapti jos nariais ir taip nešti jai materialinę naudą nario mokesčio, mokesčio už licenciją, mokesčio už licencijos pratęsimą bei mokesčio už įvairius mokymus pavidalu. Taip pat manoma, kad viena viuomeninė organizacija negali turėti pakankamai ekspertinių žinių prižiūrėti įvairiomis teorinėmis mokyklomis (biheiviorizmas, individualioji, kognityvinė-elgesio, pozityvioji, sisteminė šeimos ir daug kitų) grįstą ir labai didelę psichologų praktinėje veikloje naudojamų metodų įvairovę, manoma, kad šiuo pagrindu gali atsirasti atskirų psichologijos mokyklų diskriminacija bei prielaidos korupcijai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvoje visuotinio psichologų praktinės veiklos reglamentavimo nėra. Psichologų, dirbančių sveikatos bei švietimo srityje, išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai nustatyti Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministrų įsakymais, o kitose srityse dirbančių psichologų (organizacijų psichologų, sporto psichologų, šeimos psichologų, socialinės bendruomenės ir kt.) veikla nereglamentuota. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakyme Nr.
V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialistui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ yra reglamentuota sveikatos specialisto, psichologo, dirbančio sveikatos sektoriuje, – medicinos psichologo – profesinis vardas, medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ar jų rinkiniai. Taip pat šiuo įsakymu nustatytos medicinos psichologo spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklės ir pagrindai. Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakyme Nr. ISAK - 1549 "Dėl mokyklos psichologo asistento pavyzdinio pareigybės aprašymo" (toliau - Aprašymas) nurodyti reikalavimai mokyklos psichologo asistentui bei jo pagrindinės funkcijos ir atsakomybė. Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 "Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" buvo patvirtintas Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas, kuriame reglamentuota psichologinės pagalbos paskirtis, uždaviniai, sritis bei organizavimas. Pažymėtina, kad psichologinę pagalbą teikia psichologai, kurių kvalifikacija atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme Nr. I - 1489 nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Aprašas yra skirtas apibrėžti reikalingą kvalifikaciją ir išsilavinimą psichologams, dirbantiems mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą (lopšeliuose-darželiuose, darželiuose, mokyklose-darželiuose), bendrojo lavinimo mokyklose (išskyrus ligoninių mokyklas, suaugusiųjų mokyklas), meninio ir sportinio ugdymo mokyklose, vykdančiose formaliojo ugdymo programas ar jų modulius, profesinėse mokyklose (toliau – mokyklos), pedagoginėse psichologinėse tarnybose.
Įstatymo projektu siekiama, kad būtų suvienodinti reikalavimai visų psichologais siekiančių dirbti asmenų kvalifikacijai, nepriklausomai nuo veiklos srities, kurioje dirba psichologas – klinikinė ir sveikatos, darbo ir organizacinė, edukacinė ir mokyklų, bendruomenės ir kt. būtų reglamentuotos remiantis vienodais principais ir kriterijais, kad šie reikalavimai nebūtų pertekliniai ir skatintų psichologo profesijos plėtrą.. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Šiuo Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti psichologo praktinę veiklą, taip užtikrinant kokybiškas psichologines paslaugas ilgalaikėje perspektyvoje. Įstatymo projekte yra apibrėžiami psichologo kvalifikaciniai standartai ir rengimo reikalavimai, jo teisės bei pareigos, Europos Sąjungos valstybių piliečių teisė laikinai ir nuolat (steigimosi teisėmis) verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. Psichologu apibrėžiamas asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį psichologijos studijų krypties išsilavinimą (psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba įgijęs psichologo profesinę kvalifikaciją, baigus vientisąsias universitetines psichologijos studijų krypties studijas, penkių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertį užsienyje įgytą išsilavinimą).
Įstatymo projekte apibrėžiama psichologo praktinė veikla, kuri numato, kad ji atliekama įgijus psichologo kvalifikaciją. Įgijęs psichologo kvalifikaciją asmuo privalo užsiregistruoti valstybės įmonės Registrų centras tvarkomame Psichologų registre ir taip įgyja teisę užsiimti savarankiška psichologo praktine veikla individualiai arba pagal darbo sutartį. Siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Be to, atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą reikės keisti kitus poįstatyminius teisės aktus, kuriais šiuo metu reglamentuojama psichologų praktinė veikla bei parengti naujus: Pakeisti:
1Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m.
sausio 6 d. įsakymą Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialistui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;
Nr. ISAK-2512 "Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. ISAK 1522 "Dėl psichologų kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimų aprašo patvirtinimo" pakeitimo";
Nr. V-1215 "Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo";
Nr. ISAK - 1549 "Dėl mokyklos psichologo asistento pavyzdinio pareigybės aprašymo". 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Numatoma, kad įgyvendinant įstatymą, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Psichologų registro organizavimo ir tvarkymo sąnaudas valstybės įmonė Registrų centras galės padengti iš registracijos registre mokesčio. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra "psichologas",
"psichologo praktinė veikla", „Psichologų registras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo nariai Zenonas Streikus Aušra Papirtienė Valius Ąžuolas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos suponuoja intenciją nustatyti, kad psichologų praktinė veikla būtų valstybės reguliuojama profesija, kuria užsiimti būtų leidžiama tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Tačiau pažymėtina, kad iš esmės tik formalus šių sąlygų turinys, t.y. reikalavimas įgyti psichologo kvalifikaciją bei įsiregistruoti atitinkame registre, nekeliant jokių papildomų reikalavimų valstybės reguliuojamai profesijai, nedera su bendraisiais reguliuojamų profesijų reglamentavimo principais ir iškreipia visą valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros modelį. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrint tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pvz. gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pvz., odontologų veiklos reguliavimas pagal Odontologų rūmų įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą).
Valstybės reguliuojamų profesijų besiverčiančių asmenų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos yra įgaliotos prižiūrėti bei kontroliuoti kaip vykdomos įstatymuose nustatytos reguliuojamos veiklos sąlygos, kaip reguliuojama veikla besiverčiantys asmenys vykdo privalomus kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir kreipimųsis dėl reguliuojamos profesijos atstovų veiklos. Tą lemia pats valstybės reguliuojamos profesijos pobūdis, kuris reiškia, kad valstybė šia profesija užsiimantiems asmenims kelia tam tikrus padidintus reikalavimus nei kitomis profesijomis užsiimantiems asmenims. Atitinkamai valstybė per įgaliotas valstybines įstaigas ar savivaldos institucijas privalo užtikrinti, kad šių padidintų veiklos vykdymo reikalavimų bus laikomasi. Tuo tarpu projekte siūlomas modelis, pagal kurį valstybės reguliuojamai psichologų profesijai nenustatomi jokie padidinti reikalavimai bei nenustatomas joks jų veiklos priežiūros mechanizmas, yra ydingas kaip neatitinkantis esminių valstybės reguliuojamos profesijos principų.
Pažymėtina, kad nei projekte nurodyta valstybės įmonė Registrų centras, nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nevykdo deleguotos jokia specifine valstybės reguliuojamos profesija užsiimančių asmenų veiklos priežiūros funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas dėl vienintelės būtinos psichologų kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų praktinės veiklos sąlygos – įsiregistravimo registre, neturi jokio teisinio krūvio ir yra netikslingas. Psichologo kvalifikaciją patvirtinančio aukštojo mokslo pažymėjimo bet koks viešas paskelbimas, pvz., psichologus vienijančios asociacijos interneto svetainėje, formaliai atliktų tokią pačią viešinimo ir psichologo „veiklos legitimumo“ funkciją. 2. Projekto
profesinis registras. Vertindami šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad registrų rūšis bei jų steigimo pagrindus reguliuoja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kurio 17 straipsnyje nurodytos dvi registrų rūšys – valstybės registrai bei žinybiniai registrai. Minėtojo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad v alstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomi steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kita su steigiamu valstybės registru susijusi informacija. Registro nuostatus tvirtina ir registro veiklos pradžią nustato Vyriausybė.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų ne tik patikslinti projekto 2 straipsnio 4 dalį, tačiau ir patį projektą papildyti naujo valstybės ar žinybinio registro steigimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Be to, projekto 2 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „į kurį“ įrašytinas žodis „kuriame“, o vietoj žodžių „psichologo kvalifikaciją turintys asmenys“, derinant šią nuostatą su projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktu sąvokos
„psichologas“ apibrėžimu – žodis „psichologai“ (ši pastaba taikytina ir kitose
projekto nuostatose vartojamai formuluotei „psichologo kvalifikaciją turintys asmenys“). 3. Projekto
pobūdžio nuostatas dėl registro tvarkytojo paskyrimo bei jo funkcijų siūlome dėstyti registro steigimą bei jo tvarkymą įtvirtinančiose projekto nuostatose (projekto 4 straipsnyje). 4. Derinant projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas su projekto 2 straipsnyje pateiktais sąvokų apibrėžimais, ši dalis dėstytina taip: „psichologo praktine veikla gali užsiimti tik registruotas psichologas“. 5. Projekto 4 straipsnio 2 dalis pildytina nuostata, kad kartu su nurodytais dokumentais turi būti teikiamas ir psichologo prašymas dėl jo įregistravimo Psichologų registre. 6. Projekto 4 straipsnio 3 dalį reikėtų papildyti nuostata, numatančia, kad d okumento vertimas turi būti patvirtintas dokumentus išvertusio asmens parašu teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant reglamentavimą su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, projekto 4 straipsnis turėtų būti papildytas nuostata, numatančia, kad už registro objekto registravimą imamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas. 8. Projekto 4 straipsnio 5 dalyje vartojamas pavadinimas
„Psichologijos registras“. Visur kitur įstatymo tekste nurodomas „Psichologų
registras“.
Siūlytina nurodyti, ar analizuojamoje nuostatoje kalbama apie tą patį registrą, o jei taip - ištaisyti jo pavadinimą. 9. Projekto 4 straipsnio 5 dalies 2 punktas taisytinas kalbiniu požiūriu, nes jo redakcija nedera su šios dalies pirmąja pastraipa. Be to, šiame punkte vietoj žodžių „vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimo diplome“ įrašytini žodžiai „vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimą liudijančiame diplome“ arba „baigus vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas išduodamame diplome“. 10. Svarstytina, ar siekiant reguliuojamos profesijos atstovų veiklos viešumo, projekto 4 straipsnio 5 dalyje nereikėtų nustatyti, kad Psichologų registre skelbiami ir istoriniai duomenys apie psichologo registracijos sustabdymo bei panaikinimo atvejus bei šių sprendimų pagrindus. 11. Projekto 4 straipsnio 6 dalis tikslintina, nurodant, ar į registracijos pažymėjimo išdavimo terminą neįskaitomas laikas, kada pareiškėjui grąžinus prašymą dėl jo ir (ar) kartu teikiamų dokumentų trūkumų ar netikslumų, šie trūkumai ar netikslumai šalinami. 12. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsnio 7 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar per 10 kalendorinių, ar 10 darbo dienų, atnaujinama psichologo registracija. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 3 daliai. 13. Projekto 5 straipsnyje, reglamentuojančiame psichologo registracijos sustabdymą, vietoj formuluotės „registracijos galiojimo sustabdymas“ vartotina formuluotė „registracijos sustabdymas“, nes galiojimo sustabdymas gali būti taikomas tik registracijos pažymėjimo atžvilgiu, tuo tarpu pati registracija registre yra sustabdoma. 14.
punktas neturėtų būti patikslintas, nurodant, kad psichologo registracija stabdoma psichologo laikino nušalinimo ne nuo bet kokių pareigų, o būtent su psichologo praktine veikla susijusių pareigų atveju. 15. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „kai teismas priima sprendimą“ įrašytini žodžiai „įsiteisėjus teismo sprendimui“. 16. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas verstis psichologo praktine veikla registracijos sustabdymo laikotarpiu, projekte reikėtų nustatyti ir šio draudimo nesilaikymo teisines pasekmes (turbūt turėtų būti priimamas sprendimas dėl registracijos panaikinimo). 17. Projekto 5 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti terminą, per kurį psichologo registracija registro tvarkytojo sprendimu turi būti atnaujinta. 18. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„registracijos galiojimas buvo panaikintas“ įrašytini žodžiai „registracija
buvo panaikinta“, o vietoj žodžio „pakartotinės“ – žodis „naujos“. 19. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis psichologo registracijos panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, teisines pasekmes, t.y. reikėtų aiškiai nustatyti tolimesnes vertimosi psichologo praktine veikla galimybes bei atitinkamai naujų prašymų dėl registravimo teikimo terminus bei procedūras. 20. Atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti įstatymai bei teisės aktai nenustato specifinių psichologo praktinės veiklos sąlygų, nėra aiškūs nei projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinys, kuriuo registruoti psichologai įpareigojami laikytis kituose teisės aktuose nustatytų psichologų veiklos sąlygų, nei jo praktinis įgyvendinimas.
Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, įpareigojančios teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti psichologų praktinės veiklos dokumentus, nes jokie kiti teisės aktai, išskyrus teikiamą įstatymo projektą, reguliuojantys psichologų praktinę veiklą, neegzistuoja. 21. Projekto
reguliuoja būtent praktinės psichologų veiklos su psichologinių paslaugų gavėjais sąlygas, o ne profesinius santykius (kas gali implikuoti ir psichologų tarpusavio profesinius santykius), o antra, psichologas savo profesine veikla, kaip ir bet koks kitas ūkine veikla besiverčiantis asmuo, dažniausiai verčiasi asmeniniams interesams (pvz., finansiniams) tenkinti. 22. Projekto
Respublikos teisės aktuose nustatytų pareigų jau įtvirtinta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte. 23.
projekto 9 ir 10 straipsnio nuostatas, susijusias su kitų valstybių piliečių galimybe teikti psichologines paslaugas Lietuvoje, pastebėtina, jog:
nenurodyta institucija, kuri galėtų deramai įvertinti, ar psichologinės paslaugos Lietuvoje teikiamos tik laikinai ir kartais ir užtikrinti, jog tik laikinai įsiregistravęs asmuo neteiktų paslaugų nuolat;
derintina su projekto 4 straipsnio 7 dalies nuostata, kad registracija registre yra neterminuota;
projekto 9 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią asmenis, siekiančius laikinai ar kartais teikti paslaugas Lietuvoje, laikinai užsiregistruoti Psichologų registre ir projekto 4 straipsnio 6 dalį, nustatančią jog registracijos pažymėjimas išduodamas per 15 darbo dienų po dokumentų pateikimo, darytina išvada, jog tik praėjus 15 darbo dienų terminui ir gavus registracijos pažymėjimą asmenys galėtų laikinai ir kartais teikti paslaugas Lietuvoje. Toks reguliavimas neatitinka 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 6 straipsnio a punkto, o kartu ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, pagal kuriuos, kitose valstybėse įsisteigę paslaugų teikėjai turi būti atleisti nuo leidimo gavimo ar registracijos, o tuo atveju, jei numatoma laikinoji registracija, paslaugas turi būti leidžiama teikti ne nuo registracijos momento, o nuo dokumentų pateikimo registracijai;
straipsnio 1 dalyje, ar bet kokius - jose kalbama;
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 65 straipsnio reikalavimais, šiam straipsnyje turi būti įtvirtinta nuostata, kad dokumentus asmenys gali pateikti nuotoliniu būdu arba tiesiogiai;
projekte turi būti nurodyta kompetentinga institucija, atsakinga už kvalifikacijos pripažinimą įsisteigiant Lietuvoje pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatas. 24. Projekto
io įstatymo vykdymą prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo turinys, kaip jau minėta šioje išvadoje, iš esmės nėra susijęs su psichologinių paslaugų teikimo reglamentavimu. Taigi nesant specialių reikalavimų psichologinių paslaugų teikimui, nesant jokių konkrečių valdingų įgalinimų, suteiktų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai psichologų veiklos priežiūros srityje, jokia speciali šio įstatymo vykdymo priežiūra iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pusės objektyviai negalima.
Tuo atveju, jei siekiama nustatyti, kad asmenys gavę netinkamos kokybės psichologines paslaugas, kaip ir bet kurias kitas netinkamos kokybės paslaugas, gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, straipsnis yra perteklinis ir neturintis teisinio krūvio, nes tokia teisė visiems vartotojams jau yra garantuojama Vartotojų teisių apsaugos įstatyme. 25. Projekto 13 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo taikymo taisyklę asmenims, šiuo metu besiverčiantiems psichologo veikla ir siekiantiems ją tęsti po įstatymo įsigaliojimo, tačiau neturintiems tinkamo išsilavinimo. Šiems asmenims nustatomas trejų metų laikotarpis reikiamam išsilavinimui įgyti, nustatant, kad tokie asmenys gali verstis psichologo veikla neužsiregistravę Psichologų registre. Šiame kontekste manytina, jog tokių asmenų veikla turėtų būti aiškiai ir viešai deklaruojama kaip legali psichologų veikla, kartu su asmenimis, įregistruotais Psichologų registre. Todėl manytina, jog šie asmenys taip pat turėtų būti registruojami Psichologų registre, galimai su specialia registravimo tvarka. Be to, projekto
nuo įstatymo įsigaliojimo neįgiję reikiamo išsilavinimo, išbraukiami iš Psichologų registro ir netenka teisės verstis psichologo praktine veikla. 26. Projekto 13 straipsnio terminologija derintina su projekto terminologija atsisakant žodžių „dirbo“, „dirbti“ vartojimo. 27. Projekto
dvi dalis ir neturi 3 bei 4 dalies, kurių įsigaliojimą siūloma reglamentuoti šioje dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] ; D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] .
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-15 Nr. S-2019-931 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP3234 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP3234 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto 4 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos turinys nėra aiškus: „<...> skelbiami tokie aktualūs psichologų registro duomenys <...> diplome“. Svarstytina, ar neturėtų būti taisytina į „diplomo duomenys“ arba „diplome esantys duomenys“. 2. Pažymėtina, kad asmens duomenų tvarkymas nuo 2018 m. gegužės 25 d. turi atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau
Projekto 4 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinamas siekis viešai skelbti psichologo diplomo duomenis.
Pažymėtina, kad Projekte ir jo aiškinamajame rašte nėra nurodoma ir pagrindžiama, kokiu tikslu, kokia apimtimi ir kiek laiko tokie duomenys bus tvarkomi (skelbiami, saugomi). Todėl Projektas ir jo aiškinamasis raštas turėtų būti tikslinami. Siekiant užtikrinti Projekto nuostatų atitiktį Reglamento nuostatoms, vadovaujantis Reglamento 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlytina Projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. 3. Svarstytina, ar registracija Psichologų registre neturėtų būti panaikinama, jei psichologas per tam tikrą laiką nepateikia dokumentų, įrodančių, kad išnyko registracijos galiojimo sustabdymo pagrindai, kaip tai yra nustatoma Projekto 5 straipsnio 7 dalyje. 4. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinama, kad registruotas psichologas turi laikytis, be kita ko, psichologo praktinės veiklos sąlygų.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš Projekto nėra aišku, kokios yra registruoto psichologo praktinės veiklos sąlygos, kurių jis turi laikytis savo veiklos vykdymo metu. 5. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto antrame sakinyje vartojamas žodis „taiso“, taisytinas į „tais“. 6. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad ES valstybių narių piliečiai „turi teisę teikti psichologines paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai užsiregistravę Psichologų registre“ (išskirta mūsų). Nurodomoje nuostatoje vartojamo žodžio „laikinai“ reikšmė nėra aiški, t. y. ar turima omeny laikiną paslaugų teikimą, ar laikiną registraciją. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 4 straipsnio 7 dalyje yra nustatoma, kad registracija Psichologų registre yra neterminuota (ir kitoks reguliavimas ES valstybių narių piliečiams nėra nustatomas), manytina, kad šioje nuostatoje žodžio „laikinai“ reikšmė sietina su paslaugų teikimu. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nuostatą tikslinti. 7. Pažymėtina, kad nėra aiškus teisės teikti laikinai ir kartais psichologo paslaugas Lietuvoje pradžios momentas. Projekto 9 straipsnio, reglamentuojančio ES valstybių narių piliečių teisę laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvoje, 2 dalyje nustatoma, kad nurodyti asmenys turi teisę laikinai teikti psichologines paslaugas Lietuvoje užsiregistravę Psichologų registre. Tačiau pagal Projekto 4 straipsnio 4 dalį įregistravimas registre patvirtinamas išduodant pažymėjimą, kuris pagal to paties straipsnio 6 dalį išduodamas per 15 darbo dienų. Iš siūlomo teisinio reguliavimo gali atrodyti, kad ES valstybės narės pilietis įgis teisę laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvoje tik praėjus 15 darbo dienų terminui, t. y. gavus registracijos pažymėjimą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 6 straipsnio a punktą (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 8 straipsnio
valstybėje narėje įsisteigusius paslaugų teikėjus atleisti nuo leidimo gavimo ar registracijos. Tačiau valstybės narės gali numatyti automatinę laikinąją registraciją, jei tokia registracija niekaip neuždelsia ir neapsunkina paslaugų teikimo bei nesudaro papildomų išlaidų paslaugos teikėjui. Atsižvelgiant į tai, teisės teikti laikinai ir kartais psichologo paslaugas Lietuvoje pradžia neturėtų būti siejama su registracijos pažymėjimo išdavimo data, t. y. tokias paslaugas turėtų būti leidžiama teikti tik pateiktus dokumentus Psichologų registrui. Atitinkamai siūlytina tikslinti Projekto 9 straipsnio 2 dalį aiškiai nustatant laikino paslaugų teikimo pradžios momentą. 8. Projektu turėtų būti paskirta kompetentinga institucija, atsakinga už Projekto 10 straipsnio nuostatų įgyvendinimą (kvalifikacijos pripažinimas įsisteigiant Lietuvoje pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo III dalies I ir II skyrius). 9. Pažymėtina, kad Projekto 9 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė, dokumentus teikti nuotoliniu būdu arba tiesiogiai, taip pat turėtų būti taikoma ir Projekto 10 straipsnio atveju, kaip tai nustatyta Direktyvos 57 a straipsnyje (Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 65 straipsnis). Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
DĖL
2019-10-16 Nr. 111-P-34;
posėdyje dalyvavo: spalio 16 d. ; lapkričio 27 d. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik,; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen; Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Gediminas Vasiliauskas; Mindaugas Puidokas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Ingrida Aidietienė ir Inga Ališauskienė, Kviestieji asmenys:
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo narys Zenonas Streikus; Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėjas Edvinas Mušinskis; Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėjas Dainius Zabledskis; Seimo Pirmininko patarėja Justina Jurevičiūtė; Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap; Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys Nerijus Ogintas, Psichologai prof. dr. Gediminas Navaitis, dr. Gintaras Chomentauskas, Nacionalinio vėžio instituto psichologė Gertrūda Klimavičiūtė; Bendrijos „ Viltis“ vadovė Dana Migaliova;
SAM atstovai Ignas Rubikas; Edita Bishop Žmogaus teisių visuomeninis patarėjas
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-03-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
psichologų praktinė veikla būtų valstybės reguliuojama profesija, kuria užsiimti būtų leidžiama tik įvykdžius tam tikras sąlygas.
Tačiau pažymėtina, kad iš esmės tik formalus šių sąlygų turinys, t.y. reikalavimas įgyti psichologo kvalifikaciją bei įsiregistruoti atitinkame registre, nekeliant jokių papildomų reikalavimų valstybės reguliuojamai profesijai, nedera su bendraisiais reguliuojamų profesijų reglamentavimo principais ir iškreipia visą valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros modelį. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrint tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pvz. gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pvz., odontologų veiklos reguliavimas pagal Odontologų rūmų įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą). Valstybės reguliuojamų profesijų besiverčiančių asmenų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos yra įgaliotos prižiūrėti bei kontroliuoti kaip vykdomos įstatymuose nustatytos reguliuojamos veiklos sąlygos, kaip reguliuojama veikla besiverčiantys asmenys vykdo privalomus kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir kreipimųsis dėl reguliuojamos profesijos atstovų veiklos. Tą lemia pats valstybės reguliuojamos profesijos pobūdis, kuris reiškia, kad valstybė šia profesija užsiimantiems asmenims kelia tam tikrus padidintus reikalavimus nei kitomis profesijomis užsiimantiems asmenims.
Atitinkamai valstybė per įgaliotas valstybines įstaigas ar savivaldos institucijas privalo užtikrinti, kad šių padidintų veiklos vykdymo reikalavimų bus laikomasi. Tuo tarpu projekte siūlomas modelis, pagal kurį valstybės reguliuojamai psichologų profesijai nenustatomi jokie padidinti reikalavimai bei nenustatomas joks jų veiklos priežiūros mechanizmas, yra ydingas kaip neatitinkantis esminių valstybės reguliuojamos profesijos principų. Pažymėtina, kad nei projekte nurodyta valstybės įmonė Registrų centras, nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nevykdo deleguotos jokia specifine valstybės reguliuojamos profesija užsiimančių asmenų veiklos priežiūros funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas dėl vienintelės būtinos psichologų kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų praktinės veiklos sąlygos – įsiregistravimo registre, neturi jokio teisinio krūvio ir yra netikslingas. Psichologo kvalifikaciją patvirtinančio aukštojo mokslo pažymėjimo bet koks viešas paskelbimas, pvz., psichologus vienijančios asociacijos interneto svetainėje, formaliai atliktų tokią pačią viešinimo ir psichologo „veiklos legitimumo“ funkciją. Pritarti
4
psichologų registras yra profesinis registras. Vertindami šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad registrų rūšis bei jų steigimo pagrindus reguliuoja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kurio 17 straipsnyje nurodytos dvi registrų rūšys – valstybės registrai bei žinybiniai registrai.
Minėtojo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad v alstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomi steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kita su steigiamu valstybės registru susijusi informacija. Registro nuostatus tvirtina ir registro veiklos pradžią nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, reikėtų ne tik patikslinti projekto 2 straipsnio 4 dalį, tačiau ir patį projektą papildyti naujo valstybės ar žinybinio registro steigimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Be to, projekto 2 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „į kurį“ įrašytinas žodis
„kuriame“, o vietoj žodžių „psichologo kvalifikaciją turintys asmenys“,
derinant šią nuostatą su projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktu sąvokos
„psichologas“ apibrėžimu – žodis „psichologai“ (ši pastaba taikytina ir
kitose projekto nuostatose vartojamai formuluotei „psichologo kvalifikaciją turintys asmenys“). 1.325
joje įtvirtintas reguliacinio pobūdžio nuostatas dėl registro tvarkytojo paskyrimo bei jo funkcijų siūlome dėstyti registro steigimą bei jo tvarkymą įtvirtinančiose projekto nuostatose (projekto 4 straipsnyje). 1.4
pateiktais sąvokų apibrėžimais, ši dalis dėstytina taip: „psichologo praktine veikla gali užsiimti tik registruotas psichologas“. Pritarti
2 5.
2
dokumentais turi būti teikiamas ir psichologo prašymas dėl jo įregistravimo
3
okumento vertimas turi būti patvirtintas dokumentus išvertusio asmens parašu teisės aktų nustatyta tvarka. Pritarti
informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, projekto 4 straipsnis turėtų būti papildytas nuostata, numatančia, kad už registro objekto registravimą imamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas. Pritarti
5
registras“. Visur kitur įstatymo tekste nurodomas „Psichologų registras“. Siūlytina nurodyti, ar analizuojamoje nuostatoje kalbama apie tą patį registrą, o jei taip - ištaisyti jo pavadinimą. Pritarti
52
redakcija nedera su šios dalies pirmąja pastraipa. Be to, šiame punkte vietoj žodžių „vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimo diplome“ įrašytini žodžiai „vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimą liudijančiame diplome“ arba „baigus vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas išduodamame diplome“. Pritarti
5
10Svarstytina, ar siekiant reguliuojamos profesijos atstovų veiklos viešumo,
projekto 4 straipsnio 5 dalyje nereikėtų nustatyti, kad Psichologų registre skelbiami ir istoriniai duomenys apie psichologo registracijos sustabdymo bei panaikinimo atvejus bei šių sprendimų pagrindus. Pritarti
6 11.
6
pažymėjimo išdavimo terminą neįskaitomas laikas, kada pareiškėjui grąžinus prašymą dėl jo ir (ar) kartu teikiamų dokumentų trūkumų ar netikslumų, šie trūkumai ar netikslumai šalinami. Pritarti
7
12Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje,
projekto 5 straipsnio 7 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar per 10 kalendorinių, ar 10 darbo dienų, atnaujinama psichologo registracija. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 3 daliai. Pritarti
sustabdymą, vietoj formuluotės „registracijos galiojimo sustabdymas“ vartotina formuluotė „registracijos sustabdymas“, nes galiojimo sustabdymas gali būti taikomas tik registracijos pažymėjimo atžvilgiu, tuo tarpu pati registracija registre yra sustabdoma. Pritarti
12 14.Svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas neturėtų būti patikslintas, nurodant, kad psichologo registracija stabdoma psichologo laikino nušalinimo ne nuo bet kokių pareigų, o būtent su psichologo praktine veikla susijusių pareigų atveju. Pritarti
2
sprendimą“ įrašytini žodžiai „įsiteisėjus teismo sprendimui“. Pritarti
2
imperatyvus draudimas verstis psichologo praktine veikla registracijos sustabdymo laikotarpiu, projekte reikėtų nustatyti ir šio draudimo nesilaikymo teisines pasekmes (turbūt turėtų būti priimamas sprendimas dėl registracijos panaikinimo). Pritarti
6
reikėtų nurodyti terminą, per kurį psichologo registracija registro tvarkytojo sprendimu turi būti atnaujinta. Pritarti
2 18.
2
vietoj žodžių „registracijos galiojimas buvo panaikintas“ įrašytini žodžiai
„registracija buvo panaikinta“, o vietoj žodžio „pakartotinės“ – žodis
„naujos“. Pritarti
straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis psichologo registracijos panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, teisines pasekmes, t.y. reikėtų aiškiai nustatyti tolimesnes vertimosi psichologo praktine veikla galimybes bei atitinkamai naujų prašymų dėl registravimo teikimo terminus bei procedūras. Pritarti
1
teisės aktai nenustato specifinių psichologo praktinės veiklos sąlygų, nėra aiškūs nei projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinys, kuriuo registruoti psichologai įpareigojami laikytis kituose teisės aktuose nustatytų psichologų veiklos sąlygų, nei jo praktinis įgyvendinimas. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, įpareigojančios teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti psichologų praktinės veiklos dokumentus, nes jokie kiti teisės aktai, išskyrus teikiamą įstatymo projektą, reguliuojantys psichologų praktinę veiklą, neegzistuoja. Pritarti
15
21Projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto turinys tikslintinas, nes,
pirma, šis įstatymas reguliuoja būtent praktinės psichologų veiklos su psichologinių paslaugų gavėjais sąlygas, o ne profesinius santykius (kas gali implikuoti ir psichologų tarpusavio profesinius santykius), o antra, psichologas savo profesine veikla, kaip ir bet koks kitas ūkine veikla besiverčiantis asmuo, dažniausiai verčiasi asmeniniams interesams (pvz., finansiniams) tenkinti. Pritarti
psichologo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų pareigų jau įtvirtinta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pritarti 1.23 9,10 23.
Pritarti
23Vertinant projekto 9 ir 10 straipsnio nuostatas,
susijusias su kitų valstybių piliečių galimybe teikti psichologines paslaugas Lietuvoje, pastebėtina, jog:
įvertinti, ar psichologinės paslaugos Lietuvoje teikiamos tik laikinai ir kartais ir užtikrinti, jog tik laikinai įsiregistravęs asmuo neteiktų paslaugų nuolat;
užsiregistravimo Psichologų registre derintina su projekto 4 straipsnio 7 dalies nuostata, kad registracija registre yra neterminuota;
siekiančius laikinai ar kartais teikti paslaugas Lietuvoje, laikinai užsiregistruoti Psichologų registre ir projekto 4 straipsnio 6 dalį, nustatančią jog registracijos pažymėjimas išduodamas per 15 darbo dienų po dokumentų pateikimo, darytina išvada, jog tik praėjus 15 darbo dienų terminui ir gavus registracijos pažymėjimą asmenys galėtų laikinai ir kartais teikti paslaugas Lietuvoje. Toks reguliavimas neatitinka 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 6 straipsnio a punkto, o kartu ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo
paslaugų teikėjai turi būti atleisti nuo leidimo gavimo ar registracijos, o tuo atveju, jei numatoma laikinoji registracija, paslaugas turi būti leidžiama teikti ne nuo registracijos momento, o nuo dokumentų pateikimo registracijai;
asmenis – nurodytus straipsnio 1 dalyje, ar bet kokius - jose kalbama;
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 65 straipsnio reikalavimais, šiam straipsnyje turi būti įtvirtinta nuostata, kad dokumentus asmenys gali pateikti nuotoliniu būdu arba tiesiogiai;
institucija, atsakinga už kvalifikacijos pripažinimą įsisteigiant Lietuvoje pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatas. 1. Pritarti
straipsnyje siūloma nustatyti, kad š io įstatymo vykdymą prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo turinys, kaip jau minėta šioje išvadoje, iš esmės nėra susijęs su psichologinių paslaugų teikimo reglamentavimu. Taigi nesant specialių reikalavimų psichologinių paslaugų teikimui, nesant jokių konkrečių valdingų įgalinimų, suteiktų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai psichologų veiklos priežiūros srityje, jokia speciali šio įstatymo vykdymo priežiūra iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pusės objektyviai negalima.
Tuo atveju, jei siekiama nustatyti, kad asmenys gavę netinkamos kokybės psichologines paslaugas, kaip ir bet kurias kitas netinkamos kokybės paslaugas, gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, straipsnis yra perteklinis ir neturintis teisinio krūvio, nes tokia teisė visiems vartotojams jau yra garantuojama Vartotojų teisių apsaugos įstatyme
25Projekto 13 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo taikymo taisyklę asmenims,
šiuo metu besiverčiantiems psichologo veikla ir siekiantiems ją tęsti po įstatymo įsigaliojimo, tačiau neturintiems tinkamo išsilavinimo. Šiems asmenims nustatomas trejų metų laikotarpis reikiamam išsilavinimui įgyti, nustatant, kad tokie asmenys gali verstis psichologo veikla neužsiregistravę Psichologų registre. Šiame kontekste manytina, jog tokių asmenų veikla turėtų būti aiškiai ir viešai deklaruojama kaip legali psichologų veikla, kartu su asmenimis, įregistruotais Psichologų registre. Todėl manytina, jog šie asmenys taip pat turėtų būti registruojami Psichologų registre, galimai su specialia registravimo tvarka. Be to, projekto 13 straipsnis turėtų būti papildytas nuostata, jog asmenys, per trejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo neįgiję reikiamo išsilavinimo, išbraukiami iš Psichologų registro ir netenka teisės verstis psichologo praktine veikla. Pritarti
atsisakant žodžių „dirbo“, „dirbti“ vartojimo. Pritarti
27Projekto 14 straipsnio 1 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai,
kad straipsnis turi tik dvi dalis ir neturi 3 bei 4 dalies, kurių įsigaliojimą siūloma reglamentuoti šioje dalyje.
departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-02-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP3234 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Pritarti Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
2
1Projekto 4 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos turinys nėra aiškus:
„<...> skelbiami tokie aktualūs psichologų registro duomenys
duomenys“ arba „diplome esantys duomenys“. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos
2Pažymėtina,
kad asmens duomenų tvarkymas nuo 2018 m. gegužės 25 d. turi atitikti
2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) nuostatas. Reglamento
būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas), tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų (duomenų kiekio mažinimo principas), laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys tvarkomi (saugojimo trukmės apribojimo principas) Projekto
diplomo duomenis.
Pažymėtina, kad Projekte ir jo aiškinamajame rašte nėra nurodoma ir pagrindžiama, kokiu tikslu, kokia apimtimi ir kiek laiko tokie duomenys bus tvarkomi (skelbiami, saugomi). Todėl Projektas ir jo aiškinamasis raštas turėtų būti tikslinami. Siekiant užtikrinti Projekto nuostatų atitiktį Reglamento nuostatoms, vadovaujantis Reglamento 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlytina Projektą suderinti su
departamentas prie Teisingumo ministerijos
7
3Svarstytina, ar registracija Psichologų registre neturėtų būti panaikinama,
jei psichologas per tam tikrą laiką nepateikia dokumentų, įrodančių, kad išnyko registracijos galiojimo sustabdymo pagrindai, kaip tai yra nustatoma
departamentas prie Teisingumo ministerijos
11 4.
Projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinama, kad registruotas psichologas turi laikytis, be kita ko, psichologo praktinės veiklos sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Projekto nėra aišku, kokios yra registruoto psichologo praktinės veiklos sąlygos, kurių jis turi laikytis savo veiklos vykdymo metu. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos
14
„taiso“, taisytinas į „tais“. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos
2
„turi teisę teikti psichologines paslaugas Lietuvos Respublikoje
laikinai užsiregistravę Psichologų registre“ (išskirta mūsų). Nurodomoje nuostatoje vartojamo žodžio
„laikinai“ reikšmė nėra aiški, t. y. ar turima omeny laikiną paslaugų
teikimą, ar laikiną registraciją. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 4 straipsnio 7 dalyje yra nustatoma, kad registracija Psichologų registre yra neterminuota (ir kitoks reguliavimas ES valstybių narių piliečiams nėra nustatomas), manytina, kad šioje nuostatoje žodžio „laikinai“ reikšmė sietina su paslaugų teikimu. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nuostatą tikslinti. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos
2
paslaugas Lietuvoje pradžios momentas. Projekto 9 straipsnio, reglamentuojančio ES valstybių narių piliečių teisę laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvoje, 2 dalyje nustatoma, kad nurodyti asmenys turi teisę laikinai teikti psichologines paslaugas Lietuvoje užsiregistravę Psichologų registre. Tačiau pagal Projekto 4 straipsnio 4 dalį įregistravimas registre patvirtinamas išduodant pažymėjimą, kuris pagal to paties straipsnio 6 dalį išduodamas per 15 darbo dienų.
Iš siūlomo teisinio reguliavimo gali atrodyti, kad ES valstybės narės pilietis įgis teisę laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvoje tik praėjus 15 darbo dienų terminui, t. y. gavus registracijos pažymėjimą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 6 straipsnio a punktą (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 8 straipsnio 1 punktas) priimančiosioms valstybėms narėms nustatyta pareiga kitoje valstybėje narėje įsisteigusius paslaugų teikėjus atleisti nuo leidimo gavimo ar registracijos. Tačiau valstybės narės gali numatyti automatinę laikinąją registraciją, jei tokia registracija niekaip neuždelsia ir neapsunkina paslaugų teikimo bei nesudaro papildomų išlaidų paslaugos teikėjui. Atsižvelgiant į tai, teisės teikti laikinai ir kartais psichologo paslaugas Lietuvoje pradžia neturėtų būti siejama su registracijos pažymėjimo išdavimo data, t. y. tokias paslaugas turėtų būti leidžiama teikti tik pateiktus dokumentus Psichologų registrui. Atitinkamai siūlytina tikslinti Projekto 9 straipsnio 2 dalį aiškiai nustatant laikino paslaugų teikimo pradžios momentą. Pritarti
Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
Projekto 10 straipsnio nuostatų įgyvendinimą (kvalifikacijos pripažinimas įsisteigiant Lietuvoje pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo III dalies I ir II skyrius). Pritarti Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
104 9.
Pažymėtina, kad Projekto 9 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė, dokumentus teikti nuotoliniu būdu arba tiesiogiai, taip pat turėtų būti taikoma ir Projekto 10 straipsnio atveju, kaip tai nustatyta Direktyvos57 a straipsnyje (Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 65 straipsnis). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Nacionalinė sveikatos taryba 2019-05-19 Paspartinti LR Psichologų praktinės veiklos įstatymo, kuris nustato psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, psichologų praktinės veiklos licencijavimo tvarką, psichologų praktinės veiklos sąlygas, 2 psichologų teises ii pareigas, priėmimą, kad būtų užtikrinta teikiamų psichologinių paslaugų kokybė visuose sektoriuose (ir viešajame, ii dirbant privačiai), numatant galimybę Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos licencįjuoti medicinos psichologus. Pritarti Lietuvos psichologų sąjunga <...>Labai svarbu, jog įstatymas galiotų visiems psichologines paslaugas teikiantiems specialistams ir užtikrintų psichologinių paslaugų kokybę įvairiose srityse – sveikatos, teisės, sporto, pedagoginėje, organizacinėje ir kt., taip pat privačiame sektoriuje. Atlikę palyginimą konstatuojame, kad įstatymo projektas Nr. XIIIP-685 įtvirtina minimalius psichologo praktinės veiklos reikalavimus numato Vyriausybės programoje siektiną psichologo paslaugų kokybės užtikrinimą naudojant licencijavimo modelį, tuo tarpu projektas NR. XIIIP-3234 įtvirtina tik šiuo metu egzistuojančius reikalavimus. Nepritarta Nepritarta projektui Nr. XIIIP-685(3). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų Tyrimų Tarnyba Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-3234 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant antikorupcinį Projekto vertinimą nustatyta, kad juo siekiama reglamentuoti psichologų praktinę veiklą, taip užtikrinant kokybiškas psichologines paslaugas. Paminėtina tai, kad Projektas užregistruotas kaip alternatyvus variantas Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685. Pažymime, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupciniu požiūriu įvertino ankstesnius Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685 variantus ir pateikė antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų [1] , į kuriuos visa apimtimi atsižvelgta, todėl pakartotinio antikorupcinio vertinimo neatlikome. Atkreiptinas dėmesys tik į tai, kad į Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. 685(3) nėra įtraukti paskutiniai Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymai [2] , kurie buvo suformuluoti atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, esminių antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau pritariame daugeliui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-03-05 ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-02-27 išvadose išdėstytų teisinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų, kurie psichologų praktinės veiklos teisinį reguliavimą padarytų aiškesnį, nuoseklesnį, kartu ir atsparesnį korupcijai. Atsižvelgti 3.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Ministerija), vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo dėl psichologų veiklos 2019 m. rugpjūčio 1 d. protokolą Nr. LV-224, pagal kompetenciją teikia pasiūlymus Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektams Nr. XIIIP-685(3) ir XIIIP-3234. Ministerijos specialistų nuomone, Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685(3) (toliau – Įstatymo projektas) yra aktualus ir jame numatomas teisinis reguliavimas – licencijavimas, yra tinkama psichologų kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų praktinės veiklos kokybės priežiūros forma. Ministerija pateiktam įstatymo projektui iš esmės pritaria, tačiau atkreipia dėmesį, kad įstatymo projektas tikslintinas šiais aspektais:
straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu psichologas turi visas teises ir pareigas kaip psichologo praktinės veiklos licenciją turintys psichologai . Kyla klausimas, kaip bus įdarbinamas asmuo, tik ką baigęs psichologijos studijas, tačiau dar neturintis psichologo praktinės veiklos licencijos? Kokia bus jo pareigybė? 2. Siekdami Įstatymo projekto nuostatų dermės su Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis siūlome 3 straipsnio 2 dalį formuluoti taip:
„Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines psichologijos
bakalauro ir psichologijos magistro studijas arba vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas, arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“. Taip pat siūlome Įstatymo projekto 24 straipsnio 1, 2, 3 dalyse vieningai naudoti šio Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies patikslintą formuluotę.
Ministerijos nuomone, Psichologų praktinės veiklos įstatymo XIIIP-3234 projektas, kuriame numatoma vienintelė būtinos psichologų kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų praktinės veiklos sąlyga – įsiregistravimas Psichologų registre, nekuria teisinių prielaidų psichologų praktinės veiklos kokybei užtikrinti, todėl yra netikslingas ir nesvarstytinas. Psichologo kvalifikaciją patvirtinančio aukštojo mokslo pažymėjimo bet koks viešas paskelbimas, pvz., psichologus vienijančios asociacijos Lietuvos psichologų sąjungos interneto svetainėje, formaliai atliktų tokią pačią viešinimo ir psichologo „veiklos legitimumo“ funkciją. Įstatymo projekte siūlomas modelis neatitinka esminių valstybės reguliuojamos profesijos principų, nes jame valstybės reguliuojamai psichologų profesijai nenustatomi jokie padidinti reikalavimai bei nenustatomas joks jų veiklos priežiūros mechanizmas. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nurodyta valstybės įmonė Registrų centras nevykdo jokių valstybės reguliuojamos profesijos asmenų veiklos priežiūros funkcijų. Pritarti iš dalies Nepritarta projektui Nr. XIIIP-685(3)
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Komiteto sprendimas ir
pasiūlymai :
1Sprendimas:
Pritarti įstatymo projektui. 2.
2Pasiūlymai:
sričių licencijavimą įgyvendina valstybės institucija pagal veiklos srities kompetenciją, pvz. sveikatos psichologų licencijavimą užtikrina Sveikatos apsaugos ministerija (jos padalinys). Tobulinti projektą atsižvelgiant į ekspertų išvadas. 7. Balsavimo rezultatai: : už – 3, prieš – 0, susilaikė – 1, (nedalyvavo balsavime – 2). 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai:
Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė