Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik
nepriekaištingos reputacijos asmuo . , kuriam Jam turi būti atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas , išskyrus, jei jis iki viešojo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti datos ne mažiau kaip penkerius metus ėjo valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigas arba, kai pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis dalyvauja tos pačios švietimo įstaigos viešajame konkurse vadovo pareigoms eiti naujai kadencijai arba jam prilygintas vertinimas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, jeigu asmuo vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 20 metų . Asmuo priimamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vitalijus Gailius Jonas Liesys Julius Sabatauskas Virgilijus Alekna Kęstutis Glaveckas Valentinas Bukauskas Valerijus Simulik
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto tikslas
Įstatymas) nuostatą, kad valstybės ar savivaldybės įstaigų (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovų kompetencijų vertinimas būtų atliekamas vieną kartą ir nereikalaujama kompetencijos vertinimo tais atvejais, kai asmuo ne mažiau kaip
švietimo įstaigų vadovų kadencijos apribojamus penkeriems metams, kasmetinį veiklos vertinimą ir pakartotinį kompetencijų vertinimą dalyvaujant naujai organizuojamame konkurse. Dėl šio reikalavimo valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos jau dabar susiduria su vadovų trūkumu ir nenoru kandidatuoti į vadovo pareigas, o ateityje ši problema taps kritinė (jau dabar visoje Lietuvoje trūksta kelių šimtų vadovų). Pagal dabartinį reglamentavimą vadovai nors ir einantys pareigas pakankamai ilgą laiką norėdami pretenduoti į šias pareigas kitai kadencijai, turės dalyvauti konkurse ir atlikti kompetencijų vertinimą. Jau ir dabartiniu metu Švietimo įstaigos vadovo pareigybė yra nepatraukli dėl laikinumo ir nesaugumo jausmo, nes su švietimo įstaigų vadovais sudaromos terminuotos darbo sutarys, todėl tai riboja galimybes, ypač jaunoms šeimoms, įsigyti nekilnojamąjį turtą (nuosavą gyvenamąjį būstą), kadangi bankai neteikia paskolų dėl per trumpą laikotarpį gaunamų pajamų vertinimo, todėl toks formalus švietimo įstaigų vadovų kompetencijų pakartotinis vertinimas yra perteklinis.
Be to, bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų bei žinių testas – kompetencijų vertinimas, ne visada gali objektyviai įvertinti vadovo kompetenciją, diskutuotini ir vertinimo metodai, kurie gali būti labiau palankūs iškalbingumu pasižymintiems pretendentams, kompetencijoms atskleisti gali sutrukdyti jaudulys, emocinė savijauta ir pan., todėl jau dabar daug puikiai dirbančių švietimo įstaigų vadovų neplanuoja dalyvauti būsimuose konkursuose būtent dėl pakartotinio kompetencijų vertinimo, kuris daugeliu atvejų yra žeminantis jų garbę ir orumą. Valstybės arba savivaldybės švietimo įstaigos vadovas nėra valstybės tarnautojas, tačiau skiriant į pareigas kompetencijų vertinimas turėtų būti analogiškas – kompetencijų vertinimas atliekamas vieną kartą, priešingu atveju toks skirtingas ir nepagrįstas reguliavimas galimai yra nesuderinamas su konstituciniais asmenų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Vitalijus Gailius. Projekto rengėjas yra Seimo narys Vitalijus Gailius. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Įstatyme yra nustatyta nauja tvarka dėl kandidatavimo į švietimo įstaigos vadovo pareigas ir įtvirtintas formalus reikalavimas valstybės ar savivaldybės švietimo įstaigos vadovui, viešojojo konkurso būdu kandidatuojančiam į vadovo pareigas penkerių metų kadencijai privalomai laikyti bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų bei žinių testą-kompetencijų vertinimą vieną kartą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus siūlomas Įstatymo pataisas, bendrųjų ir kompetencijų vertinimas bus atliekamas tik vieną kartą ir tik tiems asmenims, kurie neturės penkerių metų vadovavimo švietimo įstaigai stažo. Susidariusi padėtis dėl švietimo įstaigų vadovų trūkumo reikalauja neatidėliotinų sprendimų, todėl siūloma, kad priimtas įstatymas įsigaliotų nuo jo paskelbimo momento. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymų įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų ir terminų nėra. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo pataisos papildomo finansavimo nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„švietimo įstaigos“, „bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų bei žinių
testas“, „kompetencijų vertinimas“.. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai Vitalijus Gailius Jonas Liesys Julius Sabatauskas Virgilijus Alekna Kęstutis Glaveckas Valentinas Bukauskas Valerijus Simulik
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išlygas, kurioms esant prieš viešąjį konkursą į valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigas kandidatui neturi būti atliekamas vadovavimo kompetencijų vertinimas. Pirmu atveju minėtasis vertinimas nebūtų atliekamas, jei kandidatas į įstaigos vadovus iki viešojo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti datos ne mažiau kaip penkerius metus ėjo valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigas, antruoju atveju – kai pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos vadovo penkerių metų kadencijai, jis dalyvauja tos pačios švietimo įstaigos viešajame konkurse vadovo pareigoms eiti naujai kadencijai. Vertinat šias dvi išlygas, manome, kad antrasis atvejis yra perteklinis, nes pirmoji išlyga dėl ne mažiau kaip penkerių metų bet kokios švietimo įstaigos vadovo pareigų ėjimo savo reguliavimo turiniu apima ir antrąją išlygą, t.y. pirmoji išlyga būtų taikoma nepriklausomai nuo to, ar kandidatas į švietimo įstaigos vadovo pareigas švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus ėjo toje pačioje, ar bet kurioje kitoje valstybinėje ar savivaldybės švietimo įstaigoje. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, siūlomą nuostatą reikėtų tikslinti, atsisakant perteklinės išlygos. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje po žodžio „naujai“ įrašytinas žodis „kadencijai“. 3. Derinant projekto nuostatas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-1544 nuostatomis, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje tikslintinas ministro pareigų pavadinimas – vietoj žodžių
„švietimo ir mokslo“ įrašytini žodžiai „švietimo, mokslo ir sporto“. 4. Vienintelės projekto 1
straipsnio dalies numeruoti nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-07 Nr. S-2019-702 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP3233 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP3233, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]