Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 40 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos pensijas pristato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka, suderinta su Taryba. Kai pagal šią tvarką numatyta teikti pensijų ir kitų išmokų pristatymo pagal jų gavėjų nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą paslaugą, šią paslaugą teikia Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m.
gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Linas Balsys Dovilė Šakalienė Raminta Popovienė Juozas Olekas Rasa Budbergytė Algimantas Salamakinas Julius Sabatauskas
ir uždaviniai Šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kada pensijų pristatymas pagal gyvenamąją vietą atskiruose regionuose smarkiai vėluoja, taip pažeidžiant ypatingai socialiai ir ekonomiškai jautrios gyventojų grupės – pensininkų
Pakeitus LR socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnį 2 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos galės užtikrinti savalaikį ir patikimą pensijų pristatymą visoje Lietuvos teritorijoje per universaliosios pašto paslaugos teikėją, kuris yra Vyriausybės paskiriamas viešojo pirkimo būdu septynerių metų laikotarpiui, ir automatiškai turi turėti reikalingą infrastruktūrą, kaip numatyta ES direktyvoje bei LR Pašto įstatyme dėl universaliųjų paslaugų teikimo. Teisės aktuose nustatyti Universaliajai pašto paslaugai taikomi kokybės reikalavimai leistų užtikrinti paslaugai reikalingos infrastruktūros veikimą visoje šalies teritorijoje, paslaugos teikėjo patikimumą bei garantuotą darbų atlikimą laiku. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo nariai: Linas Balsys, Dovilė Šakalienė, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Juozas Olekas, Algirdas Sysas, Algimantas Salamakinas, Raminta Popovienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu LR socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnis, reguliuojantis pensijų pristatymo tvarką, numato, jog „Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos pensijas pristato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka, suderinta su Taryba.“ 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pakeitus LR socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnį, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos pensijas pristatyti galės universaliosios pašto paslaugos teikėjas. Teigiamas rezultatas – paslaugą visuomet teiks skaidriai parinktas paslaugos teikėjas, garantuotai turintis paslaugai atlikti reikiamą infrastruktūrą ir personalo galimybes. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 40 straipsnio pakeitimas. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Reikėtų pakeisti „Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašą” Nr. V-791, kurį turi priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikiu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Pensija“, „Universaliosios pašto paslaugos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Linas Balsys Dovilė Šakalienė Raminta Popovienė Juozas Olekas Rasa Budbergytė Algimantas Salamakinas Julius Sabatauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-15 Nr. S-2019-931 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3225 (toliau ‑ Projektas), teikiame pastabas. Projektu siūloma nustatyti, kad pensijų ir kitų išmokų pristatymo pagal jų gavėjų nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą paslaugą teiktų Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas. Parengto projekto tikslas - pensijų pristatymui taikyti aukštus universaliųjų paslaugų kokybės reikalavimus. Iš esmės toks universaliosioms paslaugoms būdingo reguliavimo pritaikymas pensijų pristatymo paslaugos srityje nėra draudžiamas. Tačiau vertinant šios iniciatyvos atitiktį Sąjungos teisei, reikėtų, be kita ko, užtikrinti šių paslaugų finansavimo skaidrumą, atsižvelgiant į tai, kad:
Teisingumo Teismo išaiškinimą[1] pašto perlaidų vykdymas pensijoms išmokėti nėra universalioji pašto paslauga, kaip tai suprantama pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (toliau – Direktyva 97/67/EB). Tai reiškia, kad skiriant universaliųjų pašto teikėją minėtų paslaugų teikėjų negali būti taikomos Direktyvos 97/67/EB taisyklės dėl universaliųjų paslaugų finansavimo.
Todėl priėmus Projekte siūlomus įstatymo pakeitimus, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už pensijos pristatymo paslaugą, turėtų būti vadovaujamasi valstybės pagalbą reglamentuojančiomis Sąjungos teisės normomis. 2. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnį yra draudžiama valstybės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Išimtinių teisių suteikimas yra viena iš pagalbos formų. Todėl suteikiant išimtines teisės teikti paslaugą ir atlyginant už tokį įpareigojimą, kyla pareiga įvertinti, ar nebus pažeistos Sąjungos taisyklės dėl valstybės pagalbos suteikimo. Tam, kad konkrečiu atveju aptariama kompensacija nebūtų pripažįstama valstybės pagalba, turi būti tenkinamos tam tikros sąlygos[2]. Kadangi šio Projekto tikslas nėra apibrėžti kompensavimo už pensijų pristatymo paslaugą tvarką, toliau netikslinga plačiau analizuoti valstybės pagalbos sąlygas. Tačiau privalu užtikrinti, kad valstybės pagalbos suteikimo taisyklių būtų laikomasi įgyvendinant Projekte siūlomą reguliavimą. 3. Įgyvendinant Projekte siūlomus įstatymo pakeitimus neišvengiamai bus sprendžiamas kompensacijos už pensijų pristatymo paslaugą klausimas ir priimami įstatymą įgyvendinantys teisės aktai. Manytume, kad aptariama pensijos pristatymo paslauga galėtų būti pripažįstama bendros ekonominės svarbos paslauga ir tokiu atveju reikėtų vadovautis 2011 m. gruodžio 20 d.
Komisijos sprendimo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (toliau
Projekte siūlomą reglamentavimą paaiškės, kad siūlomos pensijų pristatymo paslaugos finansavimo modelis neatitiks kompensacijos principų, numatytų Sprendime 2012/21/ES, apie teisėkūros priemones, kuriomis pavedama teikti aptariamas paslaugas ir jas finansuoti turėtų būti pranešta Europos Komisijai, kaip to reikalauja SESV 107 straipsnio 3 dalis. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Žr. 2015 m. spalio 22 d. sprendimą byloje EasyPay ir Finance Engineering, C-185/14, EU:C:2015:716; [2] Žr. 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg, C‑280/00, EU:C:2003:415.
DĖL
2019-02-19
Vilnius Įvertinę įstatymo projektas atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos pensijas pristato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka, suderinta su Taryba. Įstatymo projektu siūloma šią dalį papildyti ir nustatyti, kad “Kai pagal šią tvarką numatyta teikti pensijų ir kitų išmokų pristatymo pagal jų gavėjų nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą paslaugą, šią paslaugą teikia Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas.“ Projektu siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, abejotina, ar siūloma norma yra Socialinio draudimo pensijų įstatymo reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnyje nustatomi specialūs atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi paslaugų pirkimams. Pastebėtina tai, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nustatyta galimybė kituose įstatymuose viešųjų pirkimų procesą reglamentuoti kitaip, taigi, norimų įgyti paslaugų sąrašas, kurioms netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, yra baigtinis.
Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra laikoma perkančiąja organizacija, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio
išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašo patvirtinimo patvirtinto Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašo 18 punkte nustatyta, kad paslaugas, susijusias su išmokų pristatymu pagal gavėjo gyvenamąją vietą, ir paslaugas, susijusias su išmokų išmokėjimu mokėjimo įstaigoje, teikia mokėjimo įstaigos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parinktos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, norint pakeisti subjekto, teikiančio paslaugų, susijusių su išmokų pristatymu pagal gavėjo gyvenamąją vietą, parinkimo tvarką, reikėtų teikti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Antra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Taigi, Konkurencijos įstatymas draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai Konkurencijos įstatyme ar kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys (Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „pensijų pristatymas pagal gyvenamąją vietą atskiruose regionuose smarkiai vėluoja“, taigi projekto aiškinamajame rašte nurodyta problema aktuali tik tam tikruose regionuose. Svarstytina, ar projektu siekiamo tikslo – paslaugų teikėjo patikimumo ir paslaugų atlikimo laiku – nebūtų galima pasiekti kitomis, mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, t. y. koreguojant viešųjų pirkimų konkurso sąlygas. Trečia, siūloma nuostata, kuria pildoma keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalis, be kita ko, neišplaukia iš prieš tai einančios taisyklės, kad „Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos pensijas pristato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka, suderinta su Taryba“ ir iš dalies paneigia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kompetenciją nustatyti konkrečią tvarką. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 3 straipsnio 23 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 15 straipsniu, Vyriausybė pašto paslaugų teikėjas yra „įpareigojamas“, o ne „paskiriamas“, todėl projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą, nuo įstatymo įsigaliojimo dienos pensijų ir kitų išmokų pristatymo pagal jų gavėjų nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą paslaugą turės teisę teikti tik Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas.
Neaišku, ar su šiuo metu nurodytas paslaugas teikiančiais kitais paslaugų teikėjais turi būti nutrauktos paslaugų teikimo sutartys ir kokias teisines pasekmes tai sukels. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL lietuvos respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nr. i-549 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-3225 2019-10-16
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys:
L. Balsys – Seimo narys, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, R. Babianskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus patarėja, K. Semėnė – Susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktorė, K. Dieninis – Teisingumo ministerijos Europos teisės departamento direktorius, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas, A. Richard – Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros grupės vyr. patarėja, L. Gintilienė – Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros grupės vyr. specialistė, L. Rainienė – Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja, N. Žioba – Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų direktorius, G. Kuncytė – Lietuvos pašto Teisės padalinio vadovė, A. Stankevič – Lietuvos pašto atstovė, V. Stradomskis
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-02-201 Įvertinę įstatymo projektas atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos pensijas pristato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka, suderinta su Taryba. Įstatymo projektu siūloma šią dalį papildyti ir nustatyti, kad “Kai pagal šią tvarką numatyta teikti pensijų ir kitų išmokų pristatymo pagal jų gavėjų nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą paslaugą, šią paslaugą teikia Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas.“ Projektu siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, abejotina, ar siūloma norma yra Socialinio draudimo pensijų įstatymo reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnyje nustatomi specialūs atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi paslaugų pirkimams. Pastebėtina tai, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nustatyta galimybė kituose įstatymuose viešųjų pirkimų procesą reglamentuoti kitaip, taigi, norimų įgyti paslaugų sąrašas, kurioms netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, yra baigtinis.
Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra laikoma perkančiąja organizacija, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 Dėl pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašo patvirtinimo patvirtinto Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašo 18 punkte nustatyta, kad paslaugas, susijusias su išmokų pristatymu pagal gavėjo gyvenamąją vietą, ir paslaugas, susijusias su išmokų išmokėjimu mokėjimo įstaigoje, teikia mokėjimo įstaigos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parinktos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, norint pakeisti subjekto, teikiančio paslaugų, susijusių su išmokų pristatymu pagal gavėjo gyvenamąją vietą, parinkimo tvarką, reikėtų teikti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Antra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Taigi, Konkurencijos įstatymas draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai Konkurencijos įstatyme ar kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys (Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „pensijų pristatymas pagal gyvenamąją vietą atskiruose regionuose smarkiai vėluoja“, taigi projekto aiškinamajame rašte nurodyta problema aktuali tik tam tikruose regionuose. Svarstytina, ar projektu siekiamo tikslo – paslaugų teikėjo patikimumo ir paslaugų atlikimo laiku – nebūtų galima pasiekti kitomis, mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, t. y. koreguojant viešųjų pirkimų konkurso sąlygas. Trečia, siūloma nuostata, kuria pildoma keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalis, be kita ko, neišplaukia iš prieš tai einančios taisyklės, kad „Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos pensijas pristato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka, suderinta su Taryba“ ir iš dalies paneigia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kompetenciją nustatyti konkrečią tvarką. Įvertinta. Siūloma įstatymo projektą atmesti, paliekant šiuo metu galiojančią pensijų pristatymo tvarką (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-201 2.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 3 straipsnio 23 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 15 straipsniu, Vyriausybė pašto paslaugų teikėjas yra
„įpareigojamas“, o ne „paskiriamas“, todėl projekto nuostatos turėtų būti
atitinkamai tikslinamos. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti, paliekant šiuo metu galiojančią pensijų pristatymo tvarką (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 2 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą, nuo įstatymo įsigaliojimo dienos pensijų ir kitų išmokų pristatymo pagal jų gavėjų nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą paslaugą turės teisę teikti tik Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas. Neaišku, ar su šiuo metu nurodytas paslaugas teikiančiais kitais paslaugų teikėjais turi būti nutrauktos paslaugų teikimo sutartys ir kokias teisines pasekmes tai sukels. Įvertinta. Siūloma įstatymo projektą atmesti, paliekant šiuo metu galiojančią pensijų pristatymo tvarką (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 4. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-02-19 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3225 (toliau ‑ Projektas), teikiame pastabas. Projektu siūloma nustatyti, kad pensijų ir kitų išmokų pristatymo pagal jų gavėjų nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą paslaugą teiktų Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas. Parengto projekto tikslas
Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą[1] pašto perlaidų vykdymas pensijoms išmokėti nėra universalioji pašto paslauga, kaip tai suprantama pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (toliau – Direktyva 97/67/EB).
Tai reiškia, kad skiriant universaliųjų pašto teikėją minėtų paslaugų teikėjų negali būti taikomos Direktyvos 97/67/EB taisyklės dėl universaliųjų paslaugų finansavimo. Todėl priėmus Projekte siūlomus įstatymo pakeitimus, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už pensijos pristatymo paslaugą, turėtų būti vadovaujamasi valstybės pagalbą reglamentuojančiomis Sąjungos teisės normomis. 2. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnį yra draudžiama valstybės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Išimtinių teisių suteikimas yra viena iš pagalbos formų. Todėl suteikiant išimtines teisės teikti paslaugą ir atlyginant už tokį įpareigojimą, kyla pareiga įvertinti, ar nebus pažeistos Sąjungos taisyklės dėl valstybės pagalbos suteikimo. Tam, kad konkrečiu atveju aptariama kompensacija nebūtų pripažįstama valstybės pagalba, turi būti tenkinamos tam tikros sąlygos[2]. Kadangi šio Projekto tikslas nėra apibrėžti kompensavimo už pensijų pristatymo paslaugą tvarką, toliau netikslinga plačiau analizuoti valstybės pagalbos sąlygas. Tačiau privalu užtikrinti, kad valstybės pagalbos suteikimo taisyklių būtų laikomasi įgyvendinant Projekte siūlomą reguliavimą. 3. Įgyvendinant Projekte siūlomus įstatymo pakeitimus neišvengiamai bus sprendžiamas kompensacijos už pensijų pristatymo paslaugą klausimas ir priimami įstatymą įgyvendinantys teisės aktai. Manytume, kad aptariama pensijos pristatymo paslauga galėtų būti pripažįstama bendros ekonominės svarbos paslauga ir tokiu atveju reikėtų vadovautis 2011 m. gruodžio 20 d.
Komisijos sprendimo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio
forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (toliau – Sprendimas 2012/21/ES) nuostatomis. 4. Jeigu, įgyvendinant Projekte siūlomą reglamentavimą paaiškės, kad siūlomos pensijų pristatymo paslaugos finansavimo modelis neatitiks kompensacijos principų, numatytų Sprendime 2012/21/ES, apie teisėkūros priemones, kuriomis pavedama teikti aptariamas paslaugas ir jas finansuoti turėtų būti pranešta Europos Komisijai, kaip to reikalauja SESV 107 straipsnio 3 dalis. Įvertinta. Siūloma įstatymo projektą atmesti, paliekant šiuo metu galiojančią pensijų pristatymo tvarką (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pensijų pristatymo ir išmokėjimo paslaugą teikiančių įmonių asociacijos prezidentas S. Rakauskas, 2019-03-12 Nr. G-2019-2123 * Lietuvoje daugiau nei dvidešimt metų be Lietuvos pašto pensijas ir kitas išmokas pristato privačios bendrovės „Godlija“, „Bastaras“, „Victum“,
„Verpetynė“ „Rausidas“, jos turi mokėjimo įstaigos licencijas ir yra
prižiūrimos Lietuvos Banko, veiklą vykdo trisdešimt viename regione įskaitant ir didžiuosiuose miestuose be Vilniaus ir Kauno. Jas visas vienija: „Pensijų pristatymo ir išmokėjimo paslaugą teikiančių įmonių asociacija“ . Įvykus konkursui ir paaiškėjus kad Lietuvos paštas nepasiūlė konkurencingo išmokų pristatymo koeficiento ir nesugeba efektyviai bei ekonomiškai organizuoti pensijų pristatymo, keletas Seimo narių - socd. J.Sabatauskas, R.
J.Sabatauskas, R. Budbergytė, A. Salamakinas, J. Olekas, R. Popovienė, D. Šakalienė, L. Balsys 2019-02-12d. užregistravo įstatymo pataisą, kuria siūloma monopolizuoti rinką ir įteisinti pensijų pristatymo paslaugos valstybinį monopolį, be konkurencijos paskirti ir garantuoti didesnį įkainį Lietuvos paštui. Siūloma pataisa pažeidžia konkurenciją ir sunaikintų efektyviai ir rentabiliai dirbančias bendroves, kurios teikia išmokų pristatymo paslaugą regionuose, būtų panaikinta 290 darbo vietų. Ar tokia Lietuvos valstybės regioninė politika? 1. Aiškinamajame rašte teigiama kad ,,šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kada pensijų pristatymas pagal gyvenamąją vietą atskiruose regionuose smarkiai vėluoja“. Taip pat teigiama kad tokia situacija susidarė perkant pigiausią paslaugą iš skirtingų teikėjų tik dalyje valstybės teritorijoje. 1.1. Šių metų sausio mėn. pensijas ir kitas soc. išmokas, be Lietuvos pašto, pristatė penkios privačios bendrovės, trisdešimt viename regione. Pristatymas vėlavo tik Vilniuje ir Kaune. Kituose regionuose pensijos buvo pristatytos laiku. Inicijuodami įstatymo pataisą seimo nariai, nesiaiškino vėlavimo priežasčių, o pasinaudodami sukeltu ažiotažu, siekia politinių dividendų ir politiniais sprendimais gelbėti sunkią Lietuvos pašto ekonominę padėtį. Pagrindinė ir vienintelė priežastis dėl kurios dalis išmokų vėlavo ar liko nepristatytos
Šiuo metu, vadovaujant P. Rakauskui, pensijų pristatymo paslauga yra teikiama 13 regionų ir pristatoma 83800 išmokų per mėnesį. Vilniuje sausio mėn. buvo 32000 išmokų, Kaune atitinkamai 30000 išmokų. Per sausio mėnesį nerasta gavėjų: Kaune apie 600, Vilniuje apie 1550. Pateikti skaičiai rodo ir įrodo, kad Vilniaus ir Kauno išmokoms pristatyti įmonė turėjo pakankamai pajėgumų, gebėjimų ir resursų. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymas draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla. Siūloma pataisa visiškai naikina konkurenciją ir sukuria išmokų pristatymo paslaugos valstybinį monopolį. Pagal LR ir Europos Sąjungos teisės aktus, monopolinių požymių turinčios valstybės teikiamos paslaugos privalo būti teikiamos žemiausia rinkos kaina, kurioje turi būti įskaičiuoti kapitalo grąžos kaštai. Šiuo metu mažiausia rinkos kaina yra 0,7% nuo išmokamos sumos. Lietuvos pašto vadovė, Ekonomikos Komitete, aiškiai pasakė, kad nesupranta kaip galima teikti paslaugą už tokią mažą kainą. Lietuvos paštas 100% valdomas valstybės, o pataisoje siūloma: ,,paslaugą teikia Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas". Savaime suprantama, kad ir paslaugos kaina bus paskirta Vyriausybės. 3. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą, pašto perlaidų vykdymas pensijoms išmokėti nėra universalioji pašto paslauga, kaip tai suprantama pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB. Todėl priėmus Projekte siūlomus įstatymo pakeitimus, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už pensijos pristatymo paslaugą, turėtų būti vadovaujamasi valstybės pagalbą reglamentuojančiomis Sąjungos teisės normomis.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį yra draudžiama valstybės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją. 4. Jeigu būtų nutrauktos sutartys su paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, Lietuvos valstybė privalėtų prisiimti nepalankias teisines ir ekonomines pasekmes. 5. Trumpai. Siūloma įstatymo pataisa neatitinka šių dienų realijų nes pensijos pristatomos laiku ir 99% apimtimi, blogina pristatymo efektyvumą ir kokybę, pažeidžia konkurenciją, naikina darbo vietas regionuose, kurią valstybinį monopolį, brangina paslaugos kainą, pažeidžia Europos sąjungos ir nacionalinę teisę, Lietuvos paštas privalėtų išmokų pristatymo paslaugą teikti žemesniu nei 0,7% tarifu, anot pašto vadovės tai neįmanoma. Įvertinta. Siūloma įstatymo projektą atmesti, paliekant šiuo metu galiojančią pensijų pristatymo tvarką (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 2. Pensijų pristatymo ir išmokėjimo paslaugą teikiančių įmonių asociacijos prezidentas S. Rakauskas, 2019-06-06 Nr. G-2019-4873 *
Pensijų pristatymo ir išmokėjimo paslaugą teikiančių įmonių asociacija (toliau – Asociacija) vienija pensijas ir kitas išmokas pristatančias bendroves UAB „Godlija“, UAB „Bastaras“, UAB „Victum“, UAB
„Verpetynė“, UAB „Rausidas“ (toliau – Asociacijos narės). Minėtoms įmonėms
Lietuvos bankas yra suteikęs mokėjimo įstaigos licencijas ir prižiūri jų veiklą. Pastarosios šią veiklą vykdo virš 20 metų, trisdešimt viename Lietuvos regione, įskaitant ir didžiuosius miestus, išskyrus Vilnių ir Kauną.
2019-02-12 Seime buvo užregistruotas naujas LR socialinio draudimo pensijų įstatymo I-549 40 str. pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Įstatymo pataisos esančiame aiškinamajame rašte teigiama, kad ,,šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kada pensijų pristatymas pagal gyvenamąją vietą atskiruose regionuose smarkiai vėluoja ir tokia situacija susidarė perkant pigiausią paslaugą iš skirtingų teikėjų tik dalyje valstybės teritorijoje“. Teikiama Įstatymo pataisa siūloma monopolizuoti pensijų pristatymo ir išmokėjimo paslaugas gyventojams rinką ir įteisinti pensijų pristatymo paslaugos valstybinį monopolį, be konkurencijos šios paslaugos teikimą paskiriant ir garantuojant už tai didesnį atlygį AB Lietuvos paštui. Ne tik asociacijos nuomone, bet ir LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS
nuomone, kuri išdėstyta pataisą lydinčiuose dokumentuose, tokia Įstatymo pataisoje numatyta tvarka yra ydinga, prieštarauja nacionalinėms bei ES konkurencijos įstatymams ir taisyklėms, kurios draudžia nesąžiningą praktiką, išimtinių sąlygų sudarymą, valstybinio monopolio kūrimą, kainų nustatymą. Pirma. Prie Įstatymo pataisos esančiame aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie pensijų pristatymų vėlavimą yra klaidinga, nes Asociacijos narės pensijas gyventojams iš esmės pristatė laiku ir 99% apimtimi. Nedidelės dalies pensijų pristatymai vėlavo tik vieną - 2019 m. sausio mėnesį Vilniuje ir Kaune, kur paslaugas pradėjo teikti UAB ,,Bastaras". Tačiau šių vėlavimų priežastimi buvo ne šios bendrovės veiksmai – neveikimas, ar resursų neturėjimas.
UAB ,,Bastaras" išmokų pristatymo paslaugą gyventojams teikia daugiau nei 20 metų 13 Lietuvos regionų ir pristato po 83 800 išmokų per mėnesį ir yra patikima šios rinkos dalyvė. Be to vienintelė tokio vėlavimo priežastis buvo ta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) Skyrių pateiktuose Asociacijos narei UAB „Bastaras“ mokėjimo kvituose nebuvo nurodyti gavėjų adresai arba jie buvo klaidingi. Pagal pasirašytos Pensijų ir kitų išmokų pristatymo gavėjams sutarties 5.2.3 p. būtent užsakovas privalėjo užtikrinti teikiamą asmens duomenų teisingumą. Sodros skyriai negalėjo operatyviai atnaujinti adresų ir jų pateikti paslaugos tiekėjui, nes išmokų gavėjai buvo nepranešę Sodrai, kad pasikeitė jų gyvenamoji vieta. Išmokos gavėjo adresas paaiškėdavo tik gavėjui paskambinus mokėjimo įstaigai arba Sodros skyriui. Nepaisant to minėta paslaugų sutartis šalių sutarimu buvo nutraukta. Inicijuodami Įstatymo pataisą Seimo nariai, nesiaiškino šių vėlavimo priežasčių. Dėl to darytina išvada, kad Įstatymo pataisa, pasinaudojant tyčia ar netyčia sukeltu visuomeniniu ažiotažu, siekiama tik politinių dividendų, bandant politiniais sprendimais gelbėti sunkią AB Lietuvos pašto ekonominę padėtį, o ne siekiama gerinti pensijų pristatymo ir išmokėjimo paslaugos tiekimą gyventojams ar tai darant už mažesnę kainą. Antra. Įstatymo pataisa pažeidžia konkurencijos teisę, kurią valstybinį monopolį, brangina paslaugos tiekimo kainą. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Konkurencijos įstatymas draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla. Pagal LR ir Europos sąjungos teisės aktus, monopolinių požymių turinčios valstybės teikiamos paslaugos privalo būti teikiamos žemiausia rinkos kaina, kurioje turi būti įskaičiuoti kapitalo grąžos kaštai. Šiuo metu Lietuvoje mažiausia pensijų pristatymo ir išmokėjimo paslaugas rinkos kaina yra 0,7% nuo išmokamos sumos. AB Lietuvos paštas vadovė, LR Seimo ekonomikos komitete, aiškiai pasakė, kad nesupranta kaip galima teikti paslaugą už tokią mažą kainą. AB Lietuvos paštas 100% nuosavybės teise valdomas valstybės, o Įstatymo pataisoje siūloma: ,,paslaugą teikia Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas". Savaime suprantama, kad ir paslaugos kainą nustatinės Vyriausybė. Pensijų pristatymo ir išmokėjimo paslaugos teikimo rinkos analizė rodo, kad Asociacijos narių pateikiami paslaugos kainų pasiūlymai yra daug geresni nei AB Lietuvos pašto, kuris nepasiūlo konkurencingo išmokų pristatymo koeficiento, nes nesugeba efektyviai bei ekonomiškai organizuoti pensijų pristatymo. Dėl to siūloma Įstatymo pataisa visiškai naikina konkurenciją ir sukuria išmokų pristatymo paslaugos valstybinį monopolį, sudaro išimtines sąlygas AB Lietuvos paštas. Trečia. Įstatymo pataisa pažeidžia Europos sąjungos teisę. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kad pašto perlaidų vykdymas pensijoms išmokėti nėra universalioji pašto paslauga, kaip tai suprantama pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB.
Priėmus siūlomus Įstatymo pakeitimus, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už pensijos pristatymo paslaugą, turėtų būti vadovaujamasi valstybės pagalbą reglamentuojančiomis Europos Sąjungos teisės normomis. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį yra draudžiama valstybės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją. Dėl to išimtinių sąlygų sudarymas AB Lietuvos paštas prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Ketvirta. Priėmus siūlomus Įstatymo pakeitimus ir suteikus šioje srityje AB Lietuvos paštas monopolį, ne tik pablogėtų šios paslaugos teikimo kokybė, pabrangtų paslaugos kaina, bet ir būtų sužlugdytos įmonės, teikiančios išmokų pristatymo paslaugas regionuose, būtų panaikinta
būtent šios paslaugos teikimui. Pasikeitus šios veiklos teisiniam reglamentavimui ir dėl siūlomų Įstatymo pakeitimų nutraukus dar trejus metus galiosiančias Asociacijos narių su Sodra sudarytas Pensijų ir kitų išmokų pristatymo gavėjams sutartis, Lietuvos valstybė privalėtų prisiimti nepalankias to teisines ir ekonomines pasekmes, nes būtų pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas viešojoje teisėje. Tektų išspręsti klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 90 ir 91 straipsniuose numatytų nuostatų įgyvendinimu. Labai svarbi yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje įtvirtinta taisyklė sako, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje.
Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011; kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinio apibrėžtumo (saugumo) principas remiasi konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat gytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Dėl to būtina atsižvelgti, kad teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Penkta. Dar kartą atkreipiame dėmesį kad valstybinės institucijos – LR Konkurencijos tarnyba, Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos ir LR Seimo kanceliarijos teisės departamentas, kurių argumentai išdėstyti minėtos pataisos lydinčiuose dokumentuose, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo kad siūloma pataisa neatitinka šių dienų realijų, pažeidžia Europos ir nacionalinę teisę, o aiškinamajame rašte minėtą problemą galima spręsti tobulinant konkurso sąlygas. Įvertinta. Siūloma įstatymo projektą atmesti, paliekant šiuo metu galiojančią pensijų pristatymo tvarką (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 3.
teikiančių įmonių asociacijos prezidentas S. Rakauskas, 2019-10-07 Nr. G-2019-8066 * Lietuva teisinė valstybė. Teisinėje valstybėje visos valdžios įstaigos remiasi teise. Aukščiausiasis Teismas ir Europos Komisija konstatuoja: ,,tai valstybės modelis, pagrįstas teisės viršenybe, jį reikia ginti visur ir visada". Lieka tik apgailestauti ir nusivilti, kad pritariant Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 40 straipsnio pakeitimo įstatymui, projektas Nr. XIIIP-3225, nesilaikoma teisinės valstybės principų, pažeidžiama Konstitucija, Lietuvos respublikos ir Europos sąjungos teisė:
,,politinio" reguliavimo, pakanka pakoreguoti viešųjų pirkimų konkurso sąlygas, įpareigojant perkančiąją organizaciją laiku ir pilna apimtimi pateikti išmokų duomenis - gavėjų adresus. Gavėjų adresų nepateikimas buvo vienintelė priežastis kodėl Vilniuje ir Kaune šių metų sausio mėn. vėlavo išmokų pristatymas. 2. Pažeidžiamas LR Konkurencijos įstatymas: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad kiekvienas ūkinės veiklos ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Įstatymo projektu siūloma suteikti išimtinė teisė sąlygotų absoliučius konkurencijos sąlygų apribojimus kitiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams ir toks ribojimas nėra nei objektyviai pagrįstas nei proporcingas. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, nurodo, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Taigi, Konkurencijos įstatymas draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla.
Konkurencijos taryba nurodo, kad nuo 2019 m. liepos 2 d. institucijos privalo atlikti teisės aktų poveikio konkurencijai vertinimą, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas galėtų paveikti konkurenciją. Teisės akto projekto vertinimas turi būti atliktas tais atvejais, kai siūlomas reguliavimas numatys suteikti išimtines teises ūkio subjektui vykdyti ūkinę veiklą, nustatys ribotą ūkio subjektų, galinčių vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių, ribos ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių ar paslaugų kainas, suteiks išskirtinį statusą tam tikriems ūkio subjektams ar jų grupėms ir kitais atvejais. Konkurencijos įstatyme įtvirtintu pakeitimu siekiama, kad teisės aktų iniciatoriai atliktų teisės aktų poveikio konkurencijai vertinimą ir taip sumažėtų atvejų, kai teisinis reguliavimas nulemia konkurencijos apribojimus. Privalomas teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimas Lietuvoje galioja nuo 2012-ųjų metų. 3. Pažeidžiama LR Konstitucija: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nurodyta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinio apibrėžtumo (saugumo) principas remiasi konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. 4. Pažeidžiamas viešųjų pirkimo įstatymas: Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.
Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnyje nustatomi specialūs atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi paslaugų pirkimams. Pabrėžtina tai, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nustatyta galimybė kituose įstatymuose viešųjų pirkimų procesą reglamentuoti kitaip, taigi, norimų įgyti paslaugų sąrašas, kurioms netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, yra baigtinis. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra laikoma perkančiąja organizacija, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio
rentų pristatymo tvarkos aprašo patvirtinimo, patvirtinto Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašo 18 punkte nustatyta, kad paslaugas, susijusias su išmokų pristatymu pagal gavėjo gyvenamąją vietą, ir paslaugas, susijusias su išmokų išmokėjimu mokėjimo įstaigoje, teikia mokėjimo įstaigos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parinktos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. 5. Pažeidžiama Europos sąjungos teisė: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kad pašto perlaidų vykdymas pensijoms išmokėti nėra universalioji pašto paslauga, kaip tai suprantama pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB. Priėmus siūlomus Įstatymo pakeitimus, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už pensijos pristatymo paslaugą, turėtų būti vadovaujamasi valstybės pagalbą reglamentuojančiomis Europos Sąjungos teisės normomis.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį yra draudžiama valstybės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją. Dėl to išimtinių sąlygų sudarymas AB Lietuvos paštas prieštarautų Europos Sąjungos teisei. Svarbu atkreipti dėmesį, ar Mes/Jūs jau nebetikime konkurencija, keisime Lietuvos respublikos Konstituciją ir sakysime, kad Lietuvos ūkis nebėra patikimas privačios nuosavybės teisei ir iniciatyvai, o gal valstybinis monopolis geriau? Apmaudu stebėti, kaip ciniškai ignoruojamos valstybinių institucijų - LR KONKURENCIJOS TARYBOS, LR VIEŠŲJŲ
RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS išvados ir siūlymai, pažeidžiami įstatymai, paminami teisinės valstybės principai. Kas Juos apgins...? Prašome komitetų pirmininkų, visų komitetų narių, įsigilinti į aukščiau išvardintų valstybinių institucijų teisines išvadas ir siūlymus bei NEPRITARTI ,,politiniu buldozeriu" stumiamai, politiniais motyvais pagrįstai įstatymo pataisai. Įvertinta. Siūloma įstatymo projektą atmesti, paliekant šiuo metu galiojančią pensijų pristatymo tvarką (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 4. L. e. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento pareigas E. Maslauskaitė, 2019-06-14 Nr. G-2019-5118 * Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-3225), kuriuo siūloma nustatyti, kad pensijų ir kitų išmokų pristatymo pagal jų gavėjų nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą paslaugą teiktų tik Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas. Atkreipiame dėmesį, kad: ● privataus pensijų pristatymo paslaugų teikėjo teiktos paslaugos kokybės sutrikimas nėra pakankama priežastis atsisakyti konkurencijos teikiamų privalumų; ● projektas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui; ● įsigaliojus projektu siūlomam pakeitimui, žmonės regionuose netektų darbo, ir tai gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų; ● įsigaliojus Projektui, pensijų pristatymo paslaugos kaina didės, tai didins Sodros išlaidas; ● AB „Lietuvos paštas“ įgytų nepagrįstą konkurencinį pranašumą konkurencingose rinkose ir tuo pažeistų sąžiningos konkurencijos principą. Siūlome šio projekto nepriimti, o esamą tvarką tobulinti, užtikrinant savalaikį viešojo konkurso teikti pensijų pristatymo paslaugas įvykdymą ir tinkamą pensijų ir išmokų gavėjų teisingų duomenų pateikimą konkurso laimėtojui. Siekiant užtikrinti sąžiningos konkurencijos principo laikymąsi, ta pati valstybės valdoma įmonė (šiuo atveju AB „Lietuvos paštas“) neturėtų teikti ir viešosiomis lėšomis remiamų, ir ūkinių – komercinių veiklų, kurias vykdant konkuruojama rinkoje. Kitu atveju, kitiems ūkio subjektams turėtų būti leidžiama konkuruoti dėl valstybės remiamų paslaugų (universaliosios pašto ir periodinių leidinių pristatymo kaimiškose vietovėse paslaugų) teikimo tomis pačiomis sąlygomis kaip ir AB „Lietuvos paštui“. Įvertinta. Siūloma įstatymo projektą atmesti, paliekant šiuo metu galiojančią pensijų pristatymo tvarką (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 5. Piliečių pasiūlymai:
1G. Treinienė,
Vaižganto g. 18-16, Utena, Nr. G-2019-7759; Z. Preikšaitienė, Kulėšų k. Šilutės r. 2019-09-26 Nr. g-2019-7707; A. Gurauskas ir A. Gurauskienė Medžiotojų g. 3, Pagrynių k. Šilutės r., 2019-09-26 Nr. g-2019-7709; J.
Mikošauskienė, Kuliešų k. Ž. Naumiestis, Nr. G-2019-7707. 1.1 V. Rimkienė, Akacijų g. 5, Dauparų sen., Klaipėdos r. 2019-09-19 Nr. 6-2019-7481, T. Leščauskienė, Kaštonų g. 5-2, Duparai, Klaipėdos r. (Nr. 2019-09-19 Nr. G-2019-7485), A. Paulavičius, Irklų g. 5-27, Klaipėda, 2019-09-20 Nr. G-2019-7531, V. Jonutis Gobergiškės g. 12, Dauparai, Klaipėdos r., 2019-09- Nr. G 2019-09, B. Rimkuvienė, Laistų g. 2-9, Kaspariškių k. Klaipėdos r. 2019-09- 20 Nr. G-2019-7539. 1.2. J. Perveneckas, Aušros g. 83-43, Utena, 2019-09-19 Nr. G-2019-7478, Z. Gorbačiova, Bandužių g. 21-5, Klaipėda, 2019-09-14 Nr. G-2019-7480;
B. Krivorot, Baltijos pr. 5-12, Klaipėda, 2019-09-20 Nr. G-2019-7526 1.3.V. E. Didjurgienė, Bandužių g. 21-19, Klaipėda, 2019-09-19 Nr. G-2019-7476, L.Severinčik, Kuncų g. 1-41, Klaipėda, 2019-09-20 Nr. G-2019-7529; A. Mykolaitienė, Šilutės pl. 4-12, LT -91173, Klaipėda, Nr. G-2019-7698; 1.4. E. Gylienė, S.Dariaus ir S.Girėno g. 28, Utena, 2019-09-19 Nr. G-2019-7475; 1.5. Bogdanova, Vaižganto g. 44-32, Utena, 2019-09-19 Nr. G-2019-7479; 1.6. H. Plukas, Taikos pr. 75-67, Klaipėda, 2019-09-20 Nr. G-2019-7533;
V. Reiminis, Bandužių g. 16-115, Klaipėda, 2019-09-20 Nr. G-2019-7528; E. Tilvikienė, Balandžių g. 6-67, Klaipėda, 2019-09-26 Nr. g-2019-7699 1.7. S.Jalinskienė, Rumpiškės g. 26a-20, Klaipėda, 2019-09-20 Nr. G-2019-7530 1.8. D. Andriekienė, Cintjoniškių g. 5A-17, Lt-99128, Šilutė, Nr. G-2019-7704; O. J. Narušienė, 2019-09-26 Nr. G-2019-7704;
S. J. Urbanavičienė 2019-09-26 Nr. G-2019-7704; I. Girtenė, Melioracijos g. 6-2, Šilutė (ir V. Petrauskienė) 2019-09-26 Nr. g-2019-7705; V. Budvytis, Akacijų g. 10-3, Žemaičių Naumiestis, Šilutės r., Nr. G-2019-7708; A. Domeikienė (ir L. Jankauskienė), Naujakurių g. 36, Šilutė 2019-09-26 Nr. g-2019-7710;
B. Piešinkienė, 2019-09-26 Nr. g-2019-7710; O. Jaunienė, S. Danielienė ir Bartkus, Nr. G-2019-7710; E. Kazlauskienė, Cintjoniškių g. 14A-16, 2019-09-26 Nr. G-2019-7701 (ir Z. A.
A. Daukantienė 2019-09-26 Nr. G-2019-7701); O. Gečienė (kartu L. Mockus, P. Paulauskaitė, A. D. Liaudanskytė, L. Mačernienė), V. Kudirkos g. 21-18, Šilutė, 2019-09-26 Nr.G-2019-7700; B. Rimkutė, Ūsėnų k., Šilutės r., 2019-09-25 ir R. Važelis, B. Navickienė, A. O. Virbalienė, Nr. G-2019-7663; E. Baranauskienė, Kadagiškių k. Šilutės r., Nr. G-2019-7665 S. Valainienė, Stubrių k., Šilutės r., ir V. Mišeikis, A. Kvietkus, R. Kalvaitienė, B. Briedienė, T. Briedis, Z. Pankauskaitė, K. Maižvikienė Nr. G-2019-7666 G. Beresnevičienė, Donelaičio g. 3, Rusnė, Šilutės r., ir V. Jurčiutė, B. M. Jurgelevičienė, P. Grinčinaitienė, A. Kairys, O. Meleškienė (Rusnė, Šilutės r.) 2019-09-30 Nr. G-2019-7799 I.Rudaitienė (iš viso 122 pasirašę asmenys), Klausučių sen., Vilkaviškio r, 2019-10-03 Nr. G-2019-7910. * 1.Siūlo nekeisti esamos pensijų pristatymo pagal gyvenamąją vietą tvarkos (atsisako, kad pensijas pristatytų AB ,,Lietuvos paštas“), iš jų:
nori, kad pensiją pristatytų tos pačios darbuotojos, kurios labai sąžiningos;
prašo palikti prie Sodros darbuotojų, nes jos sąžiningai dirba, niekada neapgavo, visada laiku atneša pensiją. 1.6. punkte nurodyti
Pritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti, paliekant šiuo metu galiojančią pensijų pristatymo tvarką (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja J. Šovienė, 2019-03-29 Nr. G- 2049-2735 *
Seimo narių grupės[3] siūlomą Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. XIIIP-3225 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir pagal kompetenciją teikia pastabas.
pensijų įstatymą numatant, kad “šią paslaugą teikia Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog siūlymas parengtas dėl dabar susiklosčiusios situacijos, kada pensijų pristatymas pagal gyvenamąją vietą atskiruose regionuose smarkiai vėluoja; taip pat teigiama, kad priėmus Projektą laukiamas teigiamas rezultatas – „paslaugą visuomet teiks skaidriai parinktas paslaugos teikėjas, garantuotai turintis paslaugai atlikti reikiamą infrastruktūrą ir personalo galimybes“.
Nr. XI-2379 Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi akcinė bendrovė Lietuvos paštas įpareigota būti universaliosios pašto paslaugos teikėja iki
suteikti išimtinę teisę teikti ir socialinių išmokų pristatymo paslaugas.
socialinių išmokų pristatymo paslaugas teikiančių subjektų skaičiui - Valstybinio socialinio draudimo fondas pateikia sąrašą šiuo metu šias paslaugas teikiančių subjektų, parinktų viešųjų pirkimų būdu, ir nurodo jų aptarnaujamas teritorijas[4]. Be kita ko, pagrindo kvestionuoti dabar galiojančios socialinių išmokų pristatymo paslaugos teikėjų parinkimo skaidrumo, nėra.
ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[5]. Nagrinėjamu atveju siūlymas suteikti išimtines teises akcinei bendrovei Lietuvos paštas sąlygotų absoliučius konkurencijos sąlygų apribojimus kitiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams ir nėra nei objektyviai pagrįstas, nei proporcingas.
Respublikos pašto įstatymo 3 straipsnio 23 punktu, universaliosios pašto paslaugos teikėjas – tai pašto paslaugos teikėjas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigotas teikti pašto paslaugą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atitinkamai, universaliųjų pašto paslaugų teikėjo paskirtis yra užtikrinti pašto paslaugų (pašto siuntų surinkimo, rūšiavimo, vežimo ir pristatymo) teikimą. Atsižvelgiant į tai, kad socialinės išmokos nepatenka į pašto siuntų[6], kurių užtikrinimą reikia garantuoti, apibrėžimą, abejotina, ar tikslinga priskirti šią paslaugą universaliųjų paslaugų teikėjui: universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turi įpareigojimą užtikrinti siuntų pristatymą šalyje, kai dėl ekonominių priežasčių joks kitas paslaugų teikėjas nebūtų suinteresuotas teikti paslaugas; tuo tarpu pristatomų socialinių išmokų apimtis yra prognozuojama, paslaugų teikėjui nėra rizikos paslaugas teikti nuostolingai.
teisinį reguliavimą taip darant poveikį ūkio subjektų veikimo rinkoje galimybėms, Projekto rengėjai privalo atlikti jo vertinimą bei pasirinkti mažiausiai konkurenciją ribojančias alternatyvas, remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 patvirtinta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika[⁷].
konkurencijai vertinimo gaires,[⁸] siekdama padėti teisės aktų projektų rengėjams įvertinti rengiamų projektų galimą įtaką konkurencijai ir pasirinkti tinkamiausias sprendimų alternatyvas. Pritarti.
Pritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti, paliekant šiuo metu galiojančią pensijų pristatymo tvarką (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-09-11 nutarimas Nr. 938 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1256 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3225 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
dalies 1 punktu ir 15 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
pašto paslaugą“ įpareigojo akcinę bendrovę Lietuvos paštą teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo
fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) duomenimis, 2019 m. akcinė bendrovė Lietuvos paštas pensijų pristatymo paslaugą teikia 17-oje Lietuvos Respublikos regionų (iki 2019 m. teikė 31-ame Lietuvos Respublikos regione). Pensijų pristatymo paslaugai teikti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 m. skirta apie 7,5 mln. eurų.
Valdybos skaičiavimais, jei 2019 m. pensijų pristatymo paslaugą teiktų tik akcinė bendrovė Lietuvos paštas ir už šią paslaugą būtų mokama 2018 m. viešųjų pirkimų metu akcinės bendrovės Lietuvos pašto pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina, pensijoms pristatyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto reikėtų beveik 1 mln. eurų daugiau, nei planuojama pagal šiuo metu galiojančias sudarytas pensijų pristatymo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Paslaugų sutartys) su pensijų pristatymo paslaugų teikėjais. Atsižvelgiant į pensijų pristatymo paslaugos teikimo įkainius, nustatytus galiojančiose Paslaugų sutartyse, sudarytose su pensijų pristatymo paslaugų teikėjais, ir siekiant užtikrinti, kad jie nebūtų didinami, siūlytina Pašto įstatyme nustatyti pagrindinius tarifo už teikiamą pensijų pristatymo paslaugą nustatymo principus – sąžiningumo, pagrįstumo, socialinio teisingumo, o konkrečius tarifus įgalioti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti, paliekant šiuo metu galiojančią pensijų pristatymo tvarką (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
įstatymas) paskirtis – nustatyti socialinio draudimo pensijų rūšis ir šių pensijų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nuostata, pagal kurią pensijas ir kitas išmokas pagal išmokų gavėjų nuolatinę ar faktinę gyvenamąją vietą pristatytų universaliosios pašto paslaugos teikėjas. Įstatymo projekte siūlytina išbraukti žodžius „kitų išmokų“, nes „kitų išmokų“ skyrimo ir mokėjimo Pensijų įstatymas nenumato.
Pažymėtina, kad teisinė spraga dėl kitų pensijų (valstybinių pensijų, šalpos pensijų ir kompensacijų) pristatymo nesusidarys, nes šių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose specialiuosiuose teisės aktuose įtvirtintos blanketinės teisės normos, nukreipiančios į Pensijų įstatymą arba į pensijų pristatymo tvarką, kurią tvirtina Valdyba pagal Pensijų įstatymo 40 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis šiais teisės aktais, pristatomos nurodytos pensijos. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti, paliekant šiuo metu galiojančią pensijų pristatymo tvarką (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2019–2021 metams, be akcinės bendrovės Lietuvos pašto, atrinko dar penkias įmones (uždarąsias akcines bendroves), kurios iki 2021 m. gruodžio 31 d. pagal sudarytas Paslaugų sutartis teiks pensijų pristatymo paslaugą pagal asmenų gyvenamąją vietą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią, o pagal Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 2 dalį imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, siekiant teisinio aiškumo ir siekiant užtikrinti sklandų priimto įstatymo įgyvendinimą, siūlytina Įstatymo projektą papildyti 3 straipsniu, jame išdėstant pereinamąsias nuostatas: „3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki sutarčių su pensijų pristatymo paslaugos teikėjais galiojimo pabaigos pensijų pristatymo paslauga pagal asmens nuolatinę ar faktinę gyvenamąją vietą teikiama pagal sutartis su pensijų pristatymo paslaugos teikėjais.
Pasibaigus pensijų paslaugos teikimo terminui, nustatytam sutartyse, sudarytose su pensijų pristatymo paslaugų teikėjais, pensijas pagal asmens nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą pristato universaliosios pašto paslaugos teikėjas.“ Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti, paliekant šiuo metu galiojančią pensijų pristatymo tvarką (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į tai, kad esamas teisinis reguliavimas, kuriuo nenumatyti apribojimai socialinių išmokų pristatymo paslaugas teikiančių subjektų skaičiui, yra tinkamas, ir nėra poreikio keisti pensijų pristatymo pagal gavėjo gyvenamąją vietą tvarkos, nustatant, kad šią paslaugą teiktų tik Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas (kaip siūloma įstatymo projekte). Taip pat atsižvelgta į Konkurencijos tarybos išvadą, kad nėra pagrindo kvestionuoti dabar galiojančios socialinių išmokų pristatymo paslaugos teikėjų parinkimo skaidrumo (žr. Konkurencijos tarybos 2019-03-29 rašto Nr. G-2049-2735
bendrovė Lietuvos paštas ir už šią paslaugą būtų mokama 2018 m. viešųjų pirkimų metu akcinės bendrovės Lietuvos pašto pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina, pensijoms pristatyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto reikėtų beveik 1 mln. eurų daugiau, nei planuojama pagal šiuo metu galiojančias sudarytas pensijų pristatymo paslaugos pirkimo pardavimo sutartis su pensijų pristatymo paslaugų teikėjais (žr. Vyriausybės nutarimo 1 punktą). 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 4, susilaikė – 0. 9.
paskirtas pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė [1] Žr. 2015 m. spalio 22 d. sprendimą byloje EasyPay ir Finance Engineering, C-185/14, EU:C:2015:716; [2] Žr. 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg, C‑280/00, EU:C:2003:415. [3] Projektą parengė: Seimo narys Linas Balsys, Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narė Raminta Popovienė, Seimo narys Juozas Olekas, Seimo narė Rasa Budbergytė, Seimo narys Algimantas Salamakinas, Seimo narys Julius Sabatauskas. [4] Be AB Lietuvos paštas socialinių išmokų pristatymo paslaugas teikia UAB „Godlija“, UAB „Bastaras“, UAB „Victum“, UAB „Verpetynė“. Prieiga per internetą: https://www.sodra.lt/lt/naujienos/keiciasi-imones-pristatancios-pensijas-i-namus- [5] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimo byloje Nr. 42/03 „Dėl kvotinio baltojo sukraus eksporto“ II konstatuojamosios dalies 2.2 punktas. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta213/content [6] Pagal Pašto įstatymo 3 straipsnio 12 dalį, pašto siunta – adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, įskaitant korespondencijos siuntas, pašto siuntinius, siuntas, kuriose siunčiamos knygos, katalogai, laikraščiai, kiti periodiniai leidiniai, kurią turi pristatyti pašto paslaugos teikėjai. [7] 2003 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta „Numatomo teisinio reguliavimo vertinimo metodika“, Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.814F485EB18B/TAIS_474315 [8] Prieiga per internetą: < http://kt.gov.lt/uploads/documents/files/news_2012-06-11_gaires.pdf