Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines 14 kalendorinių dienas dienų.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Seimo nariai) Monika Navickienė Viktorija Čmilytė-Nielsen
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą paskatinusios priežastys, susijusios su poreikiu sudaryti vienodas sąlygas dirbantiems asmenims derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Šiuo metu galiojanti nuostata, kad slaugant sergantį šeimos narį apdraustasis asmuo išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų turi teisę gauti ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, o slaugant vaiką iki 14 metų - ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, nėra teisinga. Asmens įsipareigojimai šeimos nariams, nesvarbu ar tai vaikai, ar sutuoktinis, ar tėvai, turi būti suprantami kaip lygiaverčiai. Todėl ir sąlygos jiems susirgus už jų slaugą gauti šmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų turi būti vienodos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja - Seimo narės Monika Navickienė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojančio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnį, "kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas." Turinčiam teisę gauti ligos išmoką
"motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei) ar globėjui,
slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų." 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma numatyti, kad apdraustąjam asmeniui, kuris slaugo sergantį šeimos narį, taip pat kaip ir vaikus iki 14 metų slaugantiems, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų būtų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Taip būtų suvienodintos sąlygos apdraustiesiems asmenims, slaugantiems sergantį šeimos narį, gauti išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, nepriklausomai nuo to kokio amžiaus yra slaugomas asmuo. Siūloma, kad teikiamas įstatymo projektas įsigaliotų 2019 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas neturės reikšmingos įtakos. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomas lėšų poreikis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis 2018 m. už šeimos nario slaugymą buvo išmokėta 310 043 Eur. Atsižvelgiant į dvigubai ilginamą slaugymui skirtą laikotarpį ir priimant prielaidą, kad slaugos apimtys bus panašios, minėta suma prognozuojamiems metams yra dvigubinama):
tūkst. Eur; 2020 m. - 620 tūkst. Eur;
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Ligos išmoka. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia Seimo narys Monika Navickienė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-15
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-3219 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3219 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-02-15
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidas ir deficitą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2019-09-25
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, R. Sereikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, R. Mitkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-15 * Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidas ir deficitą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Pritarti. Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą Nr. 672. 2. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-02-18 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-3219 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Norėčiau paprašyti Seimo papildyti LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, išplečiant šeimos nario apibrėžimą. Šiuo metu įstatymo 3str. 8 dalyje šeimos narys apibrėžiamas kaip "sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (tėvas), įmotė (įtėvis)". Esu įsitikinęs, kad su vaiku kartu gyvenantis patėvis/pamotė (vaiko tėvo/motinos sutuoktinis/sutuoktinė) turi taip pat atsirasti sąraše. Aš jau ne vieneri metai kartu su žmona auginu jos dukrą: vežu ją į mokyklą, prisidedu prie išlaikymo finansiškai (gerokai daugiau, nei tėvo mokami alimentai) ir t. t. Mano podukra faktiškai ir emociškai yra mano šeimos narė. Deja, bet dėl dabartinio teisinio reguliavimo, aš negaliu namie prižiūrėti sergančio vaiko, t. y. negaliu būti išleistas iš darbo ir gauti Sodros išmokas. Vaiko tėvas gyvena už 300 km, o net jei ir gyventų tame pačiame mieste, nemanau, kad vykdytų prievolę prižiūrėti vaiką ligos atveju. Taigi valstybėje turime tokią situaciją, kad faktiškai vaiką auginantis žmogus neturi jokių teisių, kai vaikas suserga (o jei žmona būtų komandiruotėje užsienyje?). Tuo pačiu atkreipčiau Jūsų dėmesį, kad LR jau yra precedentų kuomet šeimos sąvoka plečiama-pvz., Diplomatinės tarnybos įstatymo 18 str. Prašau Jūsų kuo greičiau surasti būdą ištaisyti šią spragą ir apie rezultatus informuoti mane. Nepritarti. 1. Neplėsti ligos išmokų gavėjų rato, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme sudaryta galimybė vaiko tėvo/motinos sutuoktiniui gauti ligos išmoką, kai slaugomas įvaikintas vaikas.
Be to, ligos išmoką šiuo metu turi teisę gauti ne tik vaiko tėvai, bet ir vaiko seneliai. 2. Kartu žr. Komiteto sprendimą. 2. Lietuvos Respublikos trišalė taryba, 2019-06-25 posėdžio protokolas Nr. TTP-6
motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 str. pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3219. NUTARTA. Fiksuoti atskiras nuomones dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3219:
įstatymo pakeitimo projektui;
(išskyrus Lietuvos darbdavių konfederaciją) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai nepritaria įstatymo pakeitimo projektui;
kofederacija pritaria idėjai ir siūlo tobulinti įstatymo projektą, įdiegiant kontrolės mechanizmus. Atsižvelgti. Siūloma pritarti Vyriausybės išvadai dėl įstatymo projekto ir įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-03 nutarimas Nr. 672 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. SV‑S-1217
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.8 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3219 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
10 straipsnyje nustatyta, kad jei apdraustasis asmuo slaugo šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų jam pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, o turinčiam teisę gauti ligos išmoką motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei) ar globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Ilgesnį ligos išmokos mokėjimo laikotarpį vaiko slaugymo atveju lemia vaiko, kaip labiau socialiai pažeidžiamo asmens, interesai, jo dėl amžiaus ribotos galimybės ir gebėjimai pasirūpinti savimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta pareiga vaiko tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, galima teigti, kad išmokos mokėjimo trukmė, jei slaugomas vaikas iki 14 metų, galiojančiu teisiniu reguliavimu pagrįstai nustatyta ilgesnė. 2. Įstatymo projektu siūloma nustatyti dvigubai ilgesnį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apmokamą sergančio šeimos nario slaugymo laikotarpį, t. y. 14 kalendorinių dienų, dėl kurio padidėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidos. Preliminariais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Įstatymo projektui įgyvendinti reikėtų apie 0,3 mln. eurų papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų per metus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“),
„teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...>
turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 1 d. pradėtų įgyvendinti šešių struktūrinių reformų, didinančių ekonomikos augimo potencialą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, kaštus bei Vyriausybės prisiimtus ir teisės aktais nustatytus įsipareigojimus, pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintas fiskalinės drausmės taisykles prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų, susijusių su Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimu, nebus finansinių galimybių. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas,
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: Įstatymo projektą atmesti. 6.2. Pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus dėl būtino ypatingo dėmesio vaiko apsaugai ir neįgyvendinamų finansinių įpareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondui. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarime Nr. 672 nurodytus argumentus, tarp jų, kad galiojančiu reguliavimu pagrįstai nustatyta ilgesnė ligos išmokos mokėjimo trukmė, jei slaugomas vaikas iki 14 metų (lyginant su šios išmokos mokėjimo trukme, jei slaugomas šeimos narys), todėl ligos išmokos skyrimo sąlygų nesuvienodinti (kaip siekiama projektu). Taip pat atsižvelgta į šiam projektui svarstyti paskirto papildomo Seimo Žmogaus teisių komiteto sprendimą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3219 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 3, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė
ŽMOGAUS TEISIŲ komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulik,
komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Mindaugas Puidokas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė ir patarėja Jurgita Raškauskaitė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas; Valstybinio socialinio draudimo fondo atstovas Rimantas Mitkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-15 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidas ir deficitą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Atsižvelgti
prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2019-02-18 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3219 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos išvada 2019-06-25 NUTARTA. Fiksuoti atskiras nuomones dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo statymo Nr. TX-I 10 10 str. pakeitimo statymo projekto Nr. XIIIP-3219
Lietuvos Respublikos Vyriausybes atstovai nepritaria įstatymo pakeitimo projektui;
Vyriausybės nuomonę Kyla klausimas dėl kontrolės mechanizmų tikslingumo atsižvelgiant į kontrolės mechanizmų užtikrinimo kaštus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-03 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. SV‑S-1217 „Dėl įstatymų projektų išvadų“
Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110
projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad jei apdraustasis asmuo slaugo šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų jam pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, o turinčiam teisę gauti ligos išmoką motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei) ar globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Ilgesnį ligos išmokos mokėjimo laikotarpį vaiko slaugymo atveju lemia vaiko, kaip labiau socialiai pažeidžiamo asmens, interesai, jo dėl amžiaus ribotos galimybės ir gebėjimai pasirūpinti savimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta pareiga vaiko tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, galima teigti, kad išmokos mokėjimo trukmė, jei slaugomas vaikas iki 14 metų, galiojančiu teisiniu reguliavimu pagrįstai nustatyta ilgesnė. 2. Įstatymo projektu siūloma nustatyti dvigubai ilgesnį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apmokamą sergančio šeimos nario slaugymo laikotarpį, t. y. 14 kalendorinių dienų, dėl kurio padidėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidos. Preliminariais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Įstatymo projektui įgyvendinti reikėtų apie 0,3 mln. eurų papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų per metus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“), „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 1 d. pradėtų įgyvendinti šešių struktūrinių reformų, didinančių ekonomikos augimo potencialą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, kaštus bei Vyriausybės prisiimtus ir teisės aktais nustatytus įsipareigojimus, pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintas fiskalinės drausmės taisykles prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų, susijusių su Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimu, nebus finansinių galimybių. Pritarti Pritarti, kad vaikai dėl amžiaus ypatumo ir nepakankamos brandos yra ypač pažeidžiama visuomenės grupė. Vaikams yra būtina nuolatinė priežiūra ir globa. Tai konstatuojama ir tarptautiniuose, vaikų teisių apsaugai skirtuose, , teisės aktuose, įskaitant JT vaiko teisių konvenciją.
Todėl yra teisinga, kad tėvams, auginantiems nepilnamečius vaikus, suteikiamos tam būtinos vaikų priežiūrai garantijos. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje taip pat išskirtas dėmesys vaikystės apsaugai bei valstybės pareigai globoti šeimas auginančias vaikus (39 str.). Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte pateiktas argumentas, kad asmens įsipareigojimai šeimos nariams, nesvarbu ar tai vaikai, ar sutuoktinis, ar tėvai, turi būti suprantami kaip lygiaverčiai šiuo atveju tikėtina nėra pakankamai korektiškas. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad papildomam draudimui būtų naudojamos tikslinės Valstybinio socialinio draudimo lėšos – lieka neaišku, ar jos būtų surenkamos didinant mokesčius dirbantiesiems į VSDF, ar mažinant fondo išmokas kitoms asmenų grupėms. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui atsižvelgti į Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus dėl būtino ypatingo dėmesio vaiko apsaugai ir neįgyvendinamų finansinių įpareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondui. 7. Balsavimo rezultatai: už sprendimą „projektą atmesti“ balsavo: 3 – už; 1 – susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gediminas Vasiliauskas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė