Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų (toliau – turtas) deklaravimą, taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimą, aukojant politinėms partijoms ar politinės kampanijos dalyviams, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti arba finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavimo, vykdant teismo įpareigojimą deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas pagal Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymą.“
pakeitimas Papildyti 2 straipsnio 1 dalį 38 punktu: „38) asmenys, teismo sprendimu įpareigoti deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas pagal Lietuvos
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–24, 27– 37 38 punktuose nurodyti gyventojai privalo deklaruoti šį savo turimą turtą:“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 24, 27, 28, ir 37 ir 38 punktuose nurodyti gyventojai deklaruoja ir gautas pajamas.“
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Deklaruoto turto Turto įsigijimo šaltinių pagrindimas
administratorius turi teisę duoti gyventojui privalomą vykdyti nurodymą pagrįsti deklaruoto turto (išskyrus turtą, kurio įsigijimo šaltinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs deklaruodamas šį turtą pagal kitus teisės aktus) įsigijimo šaltinius. 2.
įsigijimo šaltiniai, vietos mokesčio administratoriui pareikalavus, pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais arba trečiųjų asmenų rašytiniais patvirtinimais. Sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose arba trečiųjų asmenų rašytiniuose patvirtinimuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę. 3. Prie užsienio kalba surašytų dokumentų turi būti pridėtas vertėjo patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą, o užsienio valstybėse išduoti dokumentai, kurių legalizavimas numatytas tarptautiniuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, privalo būti legalizuoti. 4. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 38 punkte nurodyti asmenys teismo sprendime nurodytu laikotarpiu turėtą turtą ir gautas pajamas pagrindžia Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Deklaracija pateikiama kasmet iki kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gegužės 1 dienos, išskyrus šio Įstatymo 6, 7, 7¹, ir 7² ir 7³ straipsniuose nustatytus atvejus.“
7³ straipsniu Papildyti Įstatymą 7³ straipsniu:
„7³straipsnis. Asmenų, įpareigotų deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas pagal Lietuvos
pajamas) deklaravimas
gautas pajamas) privalo deklaruoti ir pagrįsti teismui priėmus sprendimą – įpareigojimą asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas pagal Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymą. 2.
asmuo privalo deklaruoti teismo sprendime nurodytu laikotarpiu turimą (turėtą, įskaitant perleistą kitam asmeniui) turtą ir per tą laikotarpį gautas pajamas, pateikdamas mokesčio administratoriui atitinkamų kiekvienų kalendorinių metų deklaraciją. 3. Asmenys, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaravę teismo sprendime nurodyto laikotarpio kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 31 dieną turėtą turtą ir pajamas, pakartotinai teikti tų metų deklaracijos neprivalo, išskyrus atvejus, kai pateiktoje deklaracijoje nurodytas ne visas turtas ir gautos pajamos. Apie tai, kad atitinkamų kalendorinių metų deklaracija dėl šios priežasties nebus teikiama, teismo sprendime nurodytas asmuo ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos privalo pranešti mokesčio administratoriui. 4. Deklaracija turi būti pateikta ir tuo atveju, jeigu teismo sprendime nurodytas asmuo atitinkamų kalendorinių metų gruodžio 31 dieną neturėjo deklaruotino šio Įstatymo 3 straipsnio
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–23, 26, 29– 37 38 punktuose nurodyti turtą deklaruoti privalantys gyventojai, vengiantys pateikti deklaracijas laiku arba iš viso jų nepateikę, taip pat šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 24, ir 28 ir
nurodę duomenis, atsako administracine ar baudžiamąja tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
aiškinamasis raštas 1.. Projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7³ straipsniu įstatymo projektai (toliau
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo pakeistas, numatant galimybes efektyviau taikyti turto konfiskavimo institutą, taip pat įtvirtinta galimybė taikyti išplėstinį turto konfiskavimą bei nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą. Nepaisant įstatyminių galimybių, Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (toliau – IBPS) duomenimis, nuo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2010 m. gruodžio 11 d., Lietuvos Respublikoje buvo priimta 230 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo, teismui perduoti tik 97 ikiteisminiai tyrimai, o ir jų didžiojoje dalyje priimti išteisinamieji nuosprendžiai, išplėstinis turto konfiskavimas inicijuotas išskirtinai pavieniais atvejais. Tiek vertinant teismų praktiką, ikiteisminių tyrimų nutraukimo priežastis, tiek ir specializuotų kriminalinės policijos padalinių, kurių kompetencijai priskirtas sunkių, labai sunkių ekonominių, finansinių nusikaltimų bei nusikaltimų nuosavybei užkardymas, atskleidimas ir tyrimas, vidaus kontrolės rezultatus, identifikuota esminė problema – nepakankamas dėmesys turto tyrimui tiek kriminalinės žvalgybos, tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje. Šiuo metu daugelyje ES valstybių tam tikromis sąlygomis galimas turto konfiskavimas, nesant teismo apkaltinamojo nuosprendžio. Dažniausiai toks konfiskavimas yra siejamas su konkrečiais baudžiamaisiais procesais ir vykdomas taikant baudžiamuosius įstatymus. Tačiau kai kuriose ES valstybėse (pvz., Airija, Jungtinė Karalystė, Italija ir kt.) turto konfiskavimas galimas ir jo nesiejant su formaliomis baudžiamosiomis procedūromis bei kaltinimais dėl konkrečių nusikaltimų padarymo.
Toks konfiskavimas gali būti vykdomas tiesiog remiantis duomenimis apie galimai neteisėtą turto kilmę, jį turinčių asmenų ryšius su nusikalstama veika (aplinka) ir taikant civilinės teisinės prigimties procedūras bei civilinei teisei būdingus įrodomumo kriterijus. Lietuvoje iki šiol civilinio konfiskavimo institutas nėra reglamentuotas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT praktikoje šie principai yra aptariami taip:
Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15).
63; Yildirim prieš Italiją; Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją). Taigi proporcingumo principas reikalauja subalansuoti teisinių mechanizmų efektyvumą ir asmens teisių apsaugos garantijas ir šių teisių pažeidimo riziką.
1V-467 suformuotai tarpžinybinei darbo grupei įvertinus teisines prielaidas turto civilinio konfiskavimo instituto inkorporavimui į nacionalinę teisę, užsienio valstybių praktiką, reglamentuojant ir taikant šį institutą, taip pat minėtą EŽTT praktiką buvo parengti Įstatymų projektai. 2.. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė vidaus reikalų ministro 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-467 suformuota tarpžinybinė darbo grupė. 3.. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvoje iki šiol turto civilinio konfiskavimo institutas nėra reglamentuotas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą, asmenims, turintiems nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinantiems arba turintiems ir galintiems žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekte (toliau – Projektas) siūloma įtvirtinti turto civilinio konfiskavimo institutą ir reglamentuoti turto civilinio konfiskavimo teisinius pagrindus, sąlygas ir tvarką. Projekte siūloma nustatyti, kad turto civilinis konfiskavimas taikomas asmens daiktams, pinigams ir vertybiniams popieriams, kitam turtui bei turtinėms teisėms, taip pat kitoms turtinėms ir neturtinėms vertybėms (toliau – turtas), neproporcingiems jo teisėtoms pajamoms, kai juos valdo, naudoja ir (ar) jais disponuoja asmuo, atitinkantis bent vieną iš Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatytų požymių (toliau – asmuo). Turtas turėtų būti laikomas neproporcingu asmens teisėtoms pajamoms, kai šio turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.
Turto civilinio konfiskavimo institutas būtų taikomas ir turtui, kurį minėtas asmuo perleido kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad šio turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų (t. y. nesąžiningiems įgijėjams). Kai turtas yra paslėptas, suvartotas, perleistas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui ar jo negalima konfiskuoti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš anksčiau nurodyto asmens būtų išieškoma atitinkamo turto vertę atitinkanti pinigų suma. Projekte siūloma nustatyti, kad iniciatyva pradėti turto tyrimą būtų patikėta ikiteisminio tyrimo institucijoms, kurios turėdamos pagrindo įtarti, kad asmuo valdo, naudojasi ir (ar) disponuoja nurodytu turtu, kreipiasi į Lietuvos Respublikos prokuratūrą dėl sprendimo pradėti turto tyrimą, pateikdamos turimus duomenis, o sprendimą dėl turto tyrimo pradėjimo priimtų prokuroras. Turto tyrimą atliktų Vyriausybės įgaliotos institucijos. Planuojama, kad tokios institucijos bus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policija. Prokuroras, įvertinęs turto tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, spręstų dėl būtinybės pradėti turto civilinio konfiskavimo procesą. Sprendimus dėl įpareigojimo deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas skyrimo asmeniui, dėl turto civilinio konfiskavimo, o prireikus, ir dėl turto arešto taikymo priimtų teismas. Į teismą dėl minėtų sprendimų turėtų kreiptis prokuroras. Bylos dėl turto civilinio konfiskavimo būtų nagrinėjamos pagal prokuroro ieškinį viešajam interesui ginti, pareikštą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Šiuo tikslu buvo parengtas ir kartu teikiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma numatyti galimybę specialiame įstatyme (t. y. teikiamame Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatyme) numatyti išimtis iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisyklių, susijusias su bylų dėl turto civilinio konfiskavimo nagrinėjimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą, būtų taikoma asmenims, turintiems nuosavybės teise didesnės negu 5000 MGL vertės turtą, žinantiems arba turintiems ir galintiems žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimas siūlomas, atsižvelgiant į Projekte siūlomą nustatyti turto, kurio atžvilgiu galėtų būti taikomas turto civilinis konfiskavimas, vertę, manant, kad baudžiamoji atsakomybė kaip ultima ratio turėtų būti taikoma už didesnio masto veikas. Kartu teikiamas ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7³ straipsniu įstatymo projektas, kuriuo reglamentuojama tvarka, pagal kurią asmenys, teismo sprendimu įpareigoti deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas pagal Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymą, turėtų tai atlikti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Įstatymo priėmimas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijos prevencijai, nes bus sukurtos teisinės prielaidos įpareigoti asmenis, kurie valdo, naudojasi ar disponuoja turtu, neproporcingu jų teisėtoms pajamoms, deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas, o asmeniui nesugebėjus pagrįsti jo turimo turto teisėtumo
Teikiamų įstatymų projektų priėmimas ir įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti ar priimti naujų įstatymų nereikės. 9. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymą, Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo turės įvertinti ir prireikus patikslinti Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“. Taip pat turės būti įvertintas ir prireikus patikslintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. VA-102 „Dėl Mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės nustatyti tvarką, pagal kurią bus atliekamas turto tyrimas, o Vyriausybė turės paskirti šį tyrimą atliekančias institucijas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Papildomų lėšų poreikis susijęs su papildomų žmogiškųjų išteklių poreikiu (reikėtų steigti apie 50 naujų pareigybių, kurios būtų steigiamos turto tyrime ir turto civilinio konfiskavimo procese dalyvausiančiose institucijose) ir sudarytų pirmaisiais metais apie 1 500 000 eurų (iš jų apie 1 mln.
ir socialinio draudimo įmokoms, o likusi suma – kompiuterinei ir organizacinei technikai, programinei įrangai, licencijoms įsigyti, naujoms darbo vietoms įrengti, policijos pareigūnų standartui įsigyti). Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. valstybės biudžete šios lėšos nėra numatytos, siūloma teikiamų įstatymų įsigaliojimą nukelti iki 2020 m. sausio 1 d. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projektų žodžiai yra „turto civilinis konfiskavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
ĮSTATYMO projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-3217
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; komiteto nariai: Viktorija
Čmilytė-Nielsen; Justas Džiugelis; Sergejus Jovaiša; Andrius Navickas; Gediminas Vasiliauskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, Komiteto biuro padėjėja Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos viceministras Darius Urbonas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Paulius Veršekys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis, Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Skirmantas Bikelis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, Advokatų kontora Drakšas, Mekionis ir partneriai partneris advokatas Prof. dr. Romualdas Drakšas, Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Karčinskas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas L.a. skyriaus viršininko pareigas Mantas Žemaitis, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktorė Jurga Greičienė , Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento patarėjas Tautginas Mickevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos teisės departamentas Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
tobulinti pagrindinį įstatymo projektą Nr. XIIIP-3214)
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, 239 6808
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
1,
2019-12-04
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovas Dainius Žilinskas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausioji patarėja Indrė Žvaigždinienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja teisės klausimais Gintarė Surblytė-Namavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja teisės klausimais Inga Žukovaitė, Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų sk. vyresnysis mokslo darbuotojas Skirmantas Bikelis, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyresnysis patarėjas Darius Urbonas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kajėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-03-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2019-04-11 * Pritarti Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4,
projektui Nr. XIIIP-3217 ir Komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad pakete esančio pagrindinio Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3215(2) nuostatos patobulintos atsisakant 6 straipsnio Įpareigojimas asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas nuostatų ir nustatant, kad turto tyrimą atliekančios institucijos, motyvuotu teikimu, galės kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl išvados pateikimo dėl asmens galimybės įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių, todėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3217(2) nuostatos yra neaktualios ir siūloma iniciatorių pateiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3217 atmesti. 2. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10 * Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad pakete esančio pagrindinio Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3215(2) nuostatos patobulintos atsisakant 6 straipsnio Įpareigojimas asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas nuostatų ir nustatant, kad turto tyrimą atliekančios institucijos, motyvuotu teikimu, galės kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl išvados pateikimo dėl asmens galimybės įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių, todėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3217(2) nuostatos yra neaktualios ir siūloma iniciatorių pateiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3217 atmesti. 3. Žmogaus teisių komitetas 2019-05-29 * Grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti (Komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti pagrindinį įstatymo projektą Nr. XIIIP-3214). Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad pakete esančio pagrindinio Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3215(2) nuostatos patobulintos atsisakant 6 straipsnio Įpareigojimas asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas nuostatų ir nustatant, kad turto tyrimą atliekančios institucijos, motyvuotu teikimu, galės kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl išvados pateikimo dėl asmens galimybės įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių, todėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3217(2) nuostatos yra neaktualios ir siūloma iniciatorių pateiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3217 atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: atsižvelgiant į tai, kad pakete esančio pagrindinio Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3215(2) nuostatos patobulintos atsisakant 6 straipsnio Įpareigojimas asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas nuostatų ir nustatant, kad turto tyrimą atliekančios institucijos, motyvuotu teikimu, galės kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl išvados pateikimo dėl asmens galimybės įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių, todėl įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3217(2) nuostatos yra neaktualios ir siūloma iniciatorių pateiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3217 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
Biudžeto ir finansų komitetas
Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra
pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra
deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5 , 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7(3) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3217 ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Vida Ačienė, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
projekto Nr. XIIIP-3217 2019 m. liepos 10 d. Nr. Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas,
Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas.
Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, komiteto biuro patarėjai: Agnija Tumkevič, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė, kviestieji asmenys: Ministro pirmininko patarėjas Donatas Matuiza, Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyresnioji patarėja Eglė Gasiūnaitė, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės vadovė Jurgita Žilinskienė ir patarėjas Audrius Kasinskas, Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Martynas Dobrovolskis ir Teisingumo ministerijai Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Jurga Greičienė, Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro padėjėjas Arnas Trukšnys, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antoni Mikulskis ir Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkė Daina Mažeikienė, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėja Eglė Maziliauskienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė, Kontrolės departamento direktorė Diana Šalomskienė, Teisės departamento Mokesčių administravimo ir teisės skyriaus vedėjas Donatas Berneckis, Teisės instituto atstovas Skirmantas Bikelis, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-03-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas