Projekto lyginamasis variantas
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 11, 12, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 62¹ STRAIPSNIU
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) LNSS vykdomųjų subjektų teikiamos kitos (mokamos) paslaugos, nepriskiriamos sveikatos priežiūros ir farmacinėms paslaugoms, tačiau reikalingos jų teikimui užtikrinti. Paslaugų kainas nustato paslaugas teikiančių įstaigų administracija teikiančios įstaigos steigėjas.”
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. LNSS veiklos organizavimo lygiai yra:
1) savivaldybių;
2) valstybės;
3) mišrus.“
ją išdėstyti taip:
„5. Savivaldybių vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina
įstatymo deleguotą valstybės funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą nustato Ssveikatos apsaugos ministerija ministras.“
2Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios sveikatos
apsaugos ministro valdymo srities valstybės institucijos pagal kompetenciją organizuoja nustatyto masto asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą joms pavaldžiose LNSS įstaigose. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio
priežiūrą pagal šio straipsnio 5 dalyje nustatytą mastą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninėmis tarybomis.
Sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija arba Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministro valdymo srities, teisingumo ministro valdymo srities, vidaus reikalų ministro valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose nustatyto masto sveikatos priežiūrą organizuoja atitinkamai Lietuvos Respublikos Kkrašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Tteisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vvidaus reikalų ministerija arba joms pavaldžios valstybės institucijos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įmonės, turinčios teisę vykdyti asmens ar visuomenės sveikatos priežiūrą, administracija steigėjas privalo organizuoti vidaus medicininį ar visuomenės sveikatos priežiūros auditą Ssveikatos apsaugos ministerijos ministro nustatyta tvarka.”
Papildyti Įstatymą 62¹ straipsniu: „62¹ straipsnis. Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos
tarybos) sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms (jų darbuotojams) atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų.
Sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms (jų darbuotojams) atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių (apskaičiuojant jų skaičius yra aritmetiškai suapvalinamas). Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų sudėtį neįeina. Regioninė taryba neturi juridinio asmens teisių, jos veiklos teritorija atitinka Regioninės plėtros įstatyme nustatytą regiono teritoriją. 2. Regioninių tarybų kadencijos sutampa su savivaldybių tarybų kadencijomis. Per 3 mėnesius nuo galutinių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų paskelbimo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas kviečia pirmąjį atitinkamos regioninės tarybos posėdį, kuriame išrenkamas regioninės tarybos pirmininkas. 3. Regioninių tarybų funkcijos:
nuostatų, teikia siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl regioninio sveikatinimo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo;
sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo gerinimo regionuose;
projektus dėl sveikatinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgyvendinimo regionuose;
veiklos paslaugų teikimu regionuose. 4.
apsaugos ministras. 5. Veikla regioninėje taryboje nėra atlyginama.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Ministrai pagal kompetenciją iki 2019 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Pirmasis regioninės tarybos posėdis šio įstatymo 4 straipsniu pildomo Sveikatos sistemos įstatymo 62(1) straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka kviečiamas per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Ramūnas Karbauskis Gediminas Kirkilas Rimantė Šalaševičiūtė Aurelijus Veryga
22,
RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 11, 12, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 62¹
TARNYBOJE ĮSTATYMO NR. VIII-371 4, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 22, 27, 28, 30, 32, 33, 34, 39, 46, 53 straipsnių pakeitimo, 29, 31, 37, 38 straipsnių pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 30¹ ir 33¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11, 12,
Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai (visi kartu – Projektai) parengti dėl šių priežasčių (sprendžiamos problemos):
1) Šiuo metu LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra LNSS viešosios įstaigos vadovas. Pastebėtina, kad pastaruoju metu teisėsaugos institucijos priima sprendimus ir pradeda tyrimus dėl netinkamų LNSS viešųjų įstaigų vienasmenių valdymo organų – vadovų – valdymo veiksmų. Tokiais netinkamais LNSS įstaigų vienasmenių valdymo organų vadovų veiksmais daroma finansinė žala LNSS įstaigoms. Tokie netinkami vadovų veiksmai taip pat griauna pasitikėjimą LNSS. Atsižvelgiant į tai, būtina keisti atitinkamų LNSS viešųjų įstaigų valdymo modelį ir nustatyti, kad vienasmenis vadovas negalėtų vienas pats priimti visų sprendimų, kurių pasekmės galėtų sukelti žalą LNSS viešajai įstaigai.
Didžiosiose LNSS įstaigose atsiradus kolegialiam valdymo organui – valdybai, būtų sudarytos įstatyminės prielaidos kontroliuoti valdymą ir prižiūrėti LNSS viešosios įstaigos vadovo su įstaigos valdymu susijusius sprendimus. Įteisinus valdybas, LNSS viešosios įstaigos valdymas taps skaidresnis, valdybai kolegialiai sprendžiant dėl įstaigos vadovo sprendimų įsigyti įstaigai turtą (tokio įsigyjamo turto reikalingumo) efektyviau bus naudojamos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšos, optimaliau perkama nauja įranga. Į valdybas galėtų pretenduoti geriausią vadybinę juridinių asmenų (ne tik sveikatos priežiūros srities) valdymo patirtį įgiję fiziniai asmenys. 2) Atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, demografinius pokyčius Lietuvos regionuose bei siekį juose išlaikyti prieinamas ir kokybiškas sveikatinimo veiklos paslaugas, iškyla poreikis regioniniu mastu turėti regionine instituciją, kuri kartu su valstybės ir savivaldybių institucijomis regioniniu mastu užtikrintų regioninį sveikatinimo veiklos paslaugų planavimą ir valdymą. Projektuose įtvirtinus galimybę asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos diegti sveikatos priežiūros įstaigose tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį (įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime bendrai sprendžiant įstaigai aktualius klausimus), būtina nustatyti aukščiau nurodytų steigėjų įsteigtose ligoninėse sveikatos priežiūros mastą, kuris būtų derinamas su sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninėmis tarybomis.
3) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą, taip pat ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigos veiklą. Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra nustatyta, kas sudaro LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios ar biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS viešoji ir biudžetinė įstaiga) administraciją. LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų patvirtintose ir su steigėju (Sveikatos apsaugos ministerija) suderintose įstaigų struktūrose numatytos pareigybės, kurios yra priskirtos administracijai, pavyzdžiui, direktorius medicinai, direktorius veiklai, vyr. finansininkas ir kt. Šias pareigas einantys asmenys turi administravimo įgaliojimus, nes jiems yra pavaldūs įstaigos padaliniai (jie organizuoja, kontroliuoja pavaldaus personalo ir padalinių darbą ir jam vadovauja). Tačiau jiems, priešingai nei LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, padalinių ir filialų vadovams, kurie taip pat turi pavaldžių asmenų bei administravimo įgaliojimus, netaikomas reikalavimas atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir būti priimamiems į darbą viešo konkurso būdu.
Sprendžiant minėtą darbuotojų priskyrimo viešosios įstaigos administracijai ir jų priėmimo į darbą reikalavimų problemą, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnį viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, o viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Administracija, kaip viešosios įstaigos valdymo organas, buvo numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 1996 m. liepos 3 d. redakcijoje, tačiau Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme (2004 m. sausio 27 d. įstatymas Nr. IX-1977) tokios nuostatos nebeliko, o Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas šiuo aspektu nebuvo pakeistas. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, o administracija nėra numatyta. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos ne visos įstaigos vadovo funkcijos („administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia.
Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“), darytina išvada, kad įstaigos vadovui taikytina Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, taip pat kitos funkcijos. Tokiu atveju Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstaigos administracija organizuoja ir valdo įstaigos veiklą (nesant šios funkcijos detalizavimo), suponuoja situaciją, jog tiek įstaigos vadovas, tiek įstaigos administracija organizuoja viešosios įstaigos veiklą. Tokiu atveju kyla klausimas, kas atsakingas už įstaigos veiklą ir jos rezultatus. Analogiška situacija ir dėl LNSS biudžetinių įstaigų valdymo, nes Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, kuris atsako už įstaigos darbo organizavimą. 4) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas gali būti LNSS viešųjų įstaigų steigėjai. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnį viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo.
Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas. Vertinant tai, kas paminėta, Sveikatos apsaugos ministerija pati negali būti viešųjų įstaigų steigėja (o vėliau ir dalininkė), tik Vyriausybei pavedus ji gali įgyvendinti dalininko (savininko) teises ir pareigas. Dėl biudžetinės įstaigos teisinę formą turinčių įstaigų taip pat pastebėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnį biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė ar savivaldybė, o galimybės Sveikatos apsaugos ministerijai būti biudžetinės įstaigos steigėja įstatymas nenumato (pavyzdžiui, dabar galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija steigia jai pavaldžias LNSS įstaigas, kurios taip pat yra ir biudžetinės įstaigos). Sveikatos apsaugos ministerija gali tik įgyvendinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas. Projektų tikslai:
1nustatyti skaidrų, efektyvų LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelį;
2suteikti teises regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose. Projektų
uždaviniai:
1) įstatymu universiteto statusą turinčiose ar respublikos lygmens įstaigose nustatyti privalomą kolegialų valdymo organą – valdybą, su jos funkcijomis, taip pat nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas;
2) įstatymu įteisinti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, taip pat numatyti jų sudarymą ir vykdomas funkcijas. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektų parengimą inicijavo Seimo narys Ramūnas Karbauskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnyje nėra numatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų steigėjomis galėtų būti valstybė su savivaldybe. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba, o 2 dalyje nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme stebėtojų tarybų funkcijos nenustatytos. Stebėtojų tarybų funkcijos šiuo metu yra nustatytos viešųjų įstaigų įstatuose, jos nėra vienodos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 straipsnio pavadinime nurodyta, kad jis reglamentuoja viešųjų įstaigų patariamuosius valdymo organus, o straipsnio tekste nurodomi kolegialūs valdymo organai. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį viešoji įstaiga turi turėti valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą, ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali turėti kolegialų viešosios įstaigos valdymo organą, taip pat kitą kolegialų organą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama LNSS įstaigų (tiek viešųjų įstaigų, tiek ir biudžetinių įstaigų) „steigėjo“ sąvoka nebeatitinka Viešųjų įstaigų įstatyme ir Biudžetinių įstaigų įstatyme minimų atitinkamų įstaigų steigėjo sąvokos turinio.
Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nenustatytos LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, taip pat vadovams ar asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas, nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir nenustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūlomos priemonės:
1Siūloma LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį aiškiai įvardyti kaip kitą kolegialų organą ir atsisakyti šiuo metu vartojamos ir teisiškai neapibrėžtos sąvokos „LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai“ (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai.“). Įstatymu
siūloma nustatyti, kad LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kitą kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose).
LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, taip pat privalo turėti kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Pirmiau nenurodytos LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Privalomas valdybų buvimo tik LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, turinčiose universiteto ar respublikos lygmens statusą, yra grindžiamas tuo, kad didžiosiose ligoninėse veiklos išteklių valdymo ir planavimo apimtys yra didžiausios ir tik šiose įstaigose valdybų modelis (beje, valdybų nariams bus mokama už darbą valdyboje) bus efektyvus atsižvelgiant į valdybos kaštų ir gaunamo rezultato santykį. Valdybos įteisinimo tikslas – esamos situacijos, kai didžiųjų LNSS viešųjų įstaigų vienasmeniai vadovai netinkamais sprendimais padaro žalos tiek pačiai įstaigai, tiek sveikatos sistemai, pakeitimas. LNSS viešųjų įstaigų dalininkai (dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos) dažnai neturi fizinių galimybių persvarstyti atitinkamų vadovų sprendimus jų priėmimo momentu, apie tokių sprendimų priėmimą sužino jau tada, kai žala būna padaryta. Manytina, kad esant kolegialiam valdymo organui valdybai (į ją atrinkus geriausią vadybinę patirtį turinčius asmenis) bus efektyviau „revizuojama“ LNSS viešųjų įstaigų vadovų veikla. Įstaigos valdymas taps efektyvesnis ir skaidresnis. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte detalizuojama stebėtojų tarybos veikla.
Siūloma nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas, susijusias su galimybe daryti ne epizodinę ir formalią, bet realią įtaką viešosios įstaigos valdymui. Siekiant valdybų narių interesų skaidrumo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatome, kad valdybų, stebėtojų tarybų bei regioninių tarybų nariai privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Valdybos pranašumai ir trūkumai Pranašumai Trūkumai Užtikrinamas profesionalus, skaidrus ir efektyvus įstaigos valdymas, kurio neužtikrina vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas ir (ar) steigėjas įgyvendindamas savo teises įstaigoje. Didinamos įstaigos valdymo išlaidos (valdybos nariams nustatomas nedidesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio DU). Sumažinama interesų konflikto rizika įstaigos vadovui priimant sprendimus. Sumažinama nepagrįstų, įstaigai finansiškai rizikingų (nuostolingų) sprendimų priėmimo rizika. 2. Siūloma įstatymu įtvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninę tarybą (toliau – Regioninė taryba), kuri būtų sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių, sveikatos apsaugos ministro paskirtų asmenų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, verslo ir socialinių partnerių atstovų. Siekiant efektyvaus suinteresuotų regiono atstovų dalyvavimo Regioninėje taryboje, 1/3 visų Regioninės tarybos narių turėtų sudaryti sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos veiklą vykdančių įstaigų paskirti bei verslo ir socialinių partnerių atstovai.
Tokio siūlymo nauda grindžiama tuo, kad į Regioninę tarybą įtraukiami asmenys yra geriausiai susipažinę su atitinkamų sveikatinimo veiklų (asmens, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacijos veikla ir kt.) regione problematika, todėl jų nuomonė turi būti svarbi valstybės ir savivaldybės institucijoms, formuojančioms sveikatinimo veiklos politiką valstybės (savivaldybės) mastu. Per regionines tarybas bus sustiprintas regioninis sveikatinimo veiklos paslaugų planavimas ir valdymas. Projekte taip pat nustatoma, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjais galės būti (šis steigėjų sąrašas yra dispozityvus ir neįpareigojantis steigėjų):
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybės kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis). Įstatymu įtvirtinus galimybę sveikatos priežiūros steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus įstatymo projektą efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi investicijų projektai
Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu. Įtvirtinus įstaigos pavaldumą valstybės ir savivaldybės subjektams, būtų įgyvendinamas bendras valstybinis ir vietos savivaldos sveikatos gerinimo reikalų tvarkymas ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reguliavimas pagal abiem subjektams įstatymais nustatytą kompetenciją. Priimant esminius įstaigos valdymo ir veiklos sprendimus, sprendimo teisė priklausytų dviem skirtingas patirtis turintiems subjektams (Sveikatos apsaugos ministerijai ir savivaldybių tarybai (savivaldybių taryboms). Todėl efektyvesnis taptų įstaigos veiklos ir pacientų srautų valdymas ir koordinavimas, tai leistų centralizuotai spręsti aktualius klausimus, veiksmingiau būtų atliekamos funkcijos, operatyvesnis taptų veiklos optimizavimo sprendimų priėmimo procesas, skaidresnis įstaigų vadovų skyrimo procesas, t. y. vadovais būtų skiriami asmenys pagal jų kompetenciją ir patirtį, taip pat taptų skaidresnė ir objektyvesnė atlyginimų nustatymo sistema. Projekte nustatoma, kad LNSS viešųjų įstaigų, kurių steigėjos būtų valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis) ir valstybės kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis) (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytų steigėjų įsteigtos ligoninės) sveikatos priežiūrą pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą mastą organizuotų Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Regioninėmis tarybomis.
Priėmus Projektus numatomi šie teigiami rezultatai (nauda visuomenei):
1Bus nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis (siekiamas rezultatas – universiteto ar respublikos lygmens LNSS įstaigose atsiras privalomi kolegialūs valdymo organai (valdybos), kurie vykdys priežiūros funkcijas įstaigos ir vadovo atžvilgiu (valdyboje dirbs geriausią juridinių asmenų valdymo patirtį turintys asmenys, o priežiūra ir kontrolė neleis įstaigų vadovams netinkamais sprendimais padaryti žalos įstaigai ir sveikatos sistemai), o jau nustatyto kolegialaus organo stebėtojų tarybos kompetencija bus aiški įstatymu nustatant jai konkrečias (vienodas visos Lietuvos mastu) funkcijas). 2. Bus suteikta galimybė regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose (siekiamas rezultatas – regionuose dirbančių ir geriausiai tų regionų problematiką sveikatinimo veiklos srityje išmanančių atstovų realus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis). 5. Numatomo
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami Projektų poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų Projektų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Projektai verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kartu su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami lydimųjų įstatymų projektai. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Projektus reikės:
1) priimti Vyriausybės nutarimą dėl Kandidatų į valdybos narius parinkimo tvarkos;
2) priimti Vyriausybės nutarimą dėl atlyginimo valdybos nariams už veiklą LNSS viešosios įstaigos valdyboje;
3) Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos sudarymo tvarkos aprašą ir nuostatus;
4) pakeisti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų įstatus bei nuostatus ir šių įstaigų struktūras;
5) pagal poreikį pakeisti kitus teisės aktus. Šiuos teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Tikėtos valdybos narių DU išlaidos (be Sodros mokesčių;
pagal įstaigų lygmenis ir įstaigų vadovams numatytą koeficiento dydį (įskaitant max kintamąją dalį): Atlyginimo bazinis dydis - 132,50 Rajono lygmens vadovų koeficientas Regiono lygmens vadovų koeficientas Respublikinio lygmens vadovų koeficientas Universiteto ligoninės vadovų koeficientas 12,00 13,80 15,60 17,60 Pastovioji atlyginimo dalis 1590,00 1828,50 2067,00 2332,00 Maksimali (40%) kintamoji dalis 636 731,4 826,8 932,8 Viso per mėnesį 2226,00 2559,90 2893,80 3264,80 Viso per metus 26712 30718,8 34725,6 39177,6 20% nuo metinio atlygio 5342,4 6143,76 6945,12 7835,52 5 asm, per metus 26.712 30.719 34.726 39.178
13Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Valdyba, stebėtojų taryba, sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Teikia Seimo narys Ramūnas Karbauskis Gediminas Kirkilas Rimantė Šalaševičiūtė Aurelijus Veryga
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-07 Nr. S-2019-702 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11, 12, 53 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 62(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3206, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 11, 12, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, nustatanti, kad paslaugų kainas, nepriskiriamas sveikatos priežiūros ir farmacinėms paslaugoms, nustato paslaugas teikiančios įstaigos steigėjas. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai juridinio asmens valdymo teises sieja ne su steigėjais, o būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra juridinis faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas įsteigto juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, minėtą įstatymo projekto nuostatą siūlome tikslinti, t. y. vietoj žodžių ,,steigėjas“ įrašant žodžius „dalyviai ar dalyvių teises ir pareigas įgyvendinantys asmenys“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto
projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 62¹ straipsnio 1 dalyje regioninės plėtros įstatymo pavadinimas įstatymo tekste minimas pirmą kartą, turi būti vartojamas pilnas jo pavadinimas (su žodžiais „Lietuvos Respublikos“). 3.
įstatymo 62¹ straipsnio 4 dalis pildytina nuostata, nustatančia subjektus, įgaliotus, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais pavyzdiniais regioninės tarybos nuostatais, tvirtinti konkrečių regioninių tarybų nuostatus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]