Projekto lyginamasis variantas
22, 27, 28, 30, 32, 33,
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos vienasmenis valdymo organas yra administracija įstaigos vadovas, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas steigėjas.“2 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos steigėjai
1LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) Sveikatos apsaugos ministerija;
2) (neteko galios)
3) savivaldybių tarybos;
4) valstybės aukštosios mokyklos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą;
5) valstybinės švietimo ir mokslo įstaigos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą. LNSS viešosios įstaigos steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas. 2. LNSS įstaigų steigėjai jų kompetencijai priskirtas funkcijas gali įgalioti vykdyti ir kitas institucijas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
3) savivaldybė (savivaldybės);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis).“
Pakeisti 28 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) organizuoti viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus. Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 29 straipsnį. 29 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos įstatai
yra teisinis dokumentas, kuriuo LNSS viešoji įstaiga vadovaujasi. 2. LNSS viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:
1) įstaigos pavadinimas;
2) buveinė;
3) įstaigos steigėjai;
4) steigėjų teisės, pareigos;
5) įstaigos veiklos tikslai;
steigėjai);
8) viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka, administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;
9) valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;
10) filialų steigimo bei likvidavimo tvarka;
12) lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka;
14) įstatų keitimo ir papildymo tvarka;
17) kitos su įstaigos veiklos ypatumais (specifika) susijusios nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. 3. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos administracija, jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (steigėjai bendru sprendimu).
Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai). 4. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka. 5 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdymo organai
turi būti administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato LNSS viešosios įstaigos įstatai. 2. Būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija. Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas. 3. Viešojoje įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė. 1. LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą. 2. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą.
LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose) ir kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos LNSS viešosios įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą. 4. LNSS viešosios įstaigos organai privalo veikti įstaigos naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įstaigos įstatais. Įstaigos organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai prieštarauja įstaigos veiklai ir yra nuostolingi.“
Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis. LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai, be Viešųjų įstaigų įstatyme ir kituose viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų funkcijų, priskiriama nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir vaistams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti įstaigos vadovui.“
Pripažinti netekusiu galios 31 straipsnį. 31 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai 1.
LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri verčiasi antrine ar tretine sveikatos priežiūra, privalo turėti stebėtojų tarybą. 2. LNSS viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai. 8 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos
ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovai Viešą konkursą valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybės aukštoji mokykla ar mokslo įstaiga kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba
įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba sudaroma penkeriems metams. 2. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba (toliau – stebėtojų taryba) yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams.
Stebėtojų tarybos funkcijos:
1) vertinti ir teikti pastabas įstaigos vadovui dėl jo tvirtinamos LNSS viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos;
2) savo iniciatyva arba gavus kompetentingų institucijų informaciją apie nustatytus LNSS viešosios įstaigos veiklos trūkumus teikti siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos gerinimo ir apie pateiktus siūlymus informuoti visus LNSS viešosios įstaigos dalininkus ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančią (įgyvendinančias) instituciją (institucijas);
3) spręsti kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus klausimus. 3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto savivaldybės tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno LNSS viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų paskirto atstovo. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas. 4.
aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo. 45. Į stebėtojų tarybą negali įeiti būti skiriamas LNSS viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris) ir kiti tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldūs darbuotojai, taip pat asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat ar pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančioje sveikatos draudimo įmonėje. 5. Stebėtojų tarybai paprašius, LNSS viešosios įstaigos vadovas privalo pateikti jai su LNSS viešosios įstaigos veikla susijusius dokumentus. 6. Stebėtojų tarybos personalinė sudėtis skelbiama LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje. 7. Stebėtojų tarybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis ar jų padaliniais ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.“
Papildyti Įstatymą 33¹ straipsniu: „33¹ straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdyba 1.
LNSS viešosios įstaigos veiklos priežiūrai vykdyti penkeriems metams iš ne mažiau kaip 5 narių sudaroma LNSS viešosios įstaigos valdyba (toliau – valdyba). Valdyba pavaldi ir atskaitinga dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). Valdybos nariais renkami (skiriami):
1) valstybės tarnautojai;
2) darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną;
3) kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. 2. Valdybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 3. Valdybos nariu negali būti:
1) LNSS viešosios įstaigos vadovas, pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), filialo ir padalinio vadovas, kitas vadovui tiesiogiai pavaldus įstaigos darbuotojas;
2) asmuo, kuris įstatymų nustatytais pagrindais neturi teisės eiti šių pareigų. 4. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 5. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie valdybos nario atranką LNSS viešoji įstaiga turi paskelbti LNSS viešosios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje.
Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo LNSS viešajai įstaigai tvarka. 6. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti LNSS viešosios įstaigos valdybos nariu Vyriausybės nustatyta tvarka gali teikti LNSS viešajai įstaigai 20 dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją LNSS viešoji įstaiga per 5 dienas pateikia LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). Kandidatus į LNSS viešosios įstaigos valdybos narius, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali parinkti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti personalo paieškos (atrankos) paslaugas teikiantys asmenys. Kandidatų į valdybos narius atrankos tvarką nustato Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į valdybą skiriami LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. 7. LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Pavieniai valdybos nariai atšaukiami paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų ar prarandamas pasitikėjimas juo.
Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. Pavieniai valdybos nariai, atšaukus juos nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui, atrenkami ir skiriami šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta tvarka. Kai atsistatydinus ar atšaukus pavienius valdybos narius, likusi valdybos sudėtis neatitinka privalomų valdybos sudėties reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, LNSS viešosios įstaigos vadovas ir LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas šio straipsnio nustatyta tvarka privalo organizuoti valdybos sudėties pakeitimus. 8. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. 9. Valdyba, pasibaigus penkerių metų kadencijai, savo funkcijas vykdo iki bus išrinkta ir pradės veikti naujos sudėties valdyba, bet ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, vykstančio tais metais, kai baigiasi valdybos kadencija. Jeigu valdybos kadencijos pabaigos terminas yra vėlesnis negu valdybos kadencijos pabaigos metais numatomas eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, valdyba veiklą vykdo iki neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valdybos kadencijos pabaigos. 10. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų valdybos kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų raštu įspėjęs LNSS viešosios įstaigos vadovą. 11.
11. Valdyba:
1) analizuoja, vertina LNSS viešosios įstaigos vadovo pateiktą medžiagą ir teikia siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui ir LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) dėl:
a) veiklos strategijos projekto ir veiklos strategijos įgyvendinimo;
b) nustatytų metinių veiklos užduočių ir veiklos rodiklių pasiekimo;
c) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos;
d) planuojamų LNSS viešosios įstaigos prekių ir paslaugų, kurių vertė viršija 5 procentus bendro metinio pirkimų biudžeto vertės, įsigijimo pagrįstumo;
e) veiklos organizavimo gerinimo ir jos efektyvumo didinimo;
f) kitų LNSS viešosios įstaigos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtų klausimų. 2) teikia siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui dėl jo sprendimų, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, atšaukimo;
3) atlieka šio įstatymo
šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti LNSS viešosios įstaigos vadovą. LNSS viešosios įstaigos vadovui negalint dalyvauti valdybos posėdyje, jame gali dalyvauti LNSS viešosios įstaigos vadovo įgaliotas kitas asmuo. LNSS viešosios įstaigos vadovui prieš valdybos posėdį turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su informacija valdybos posėdžio darbotvarkės klausimais. Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos LNSS viešosios įstaigos valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant LNSS viešosios įstaigos valdybos posėdyje, jeigu LNSS viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip. 13. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių.
Iš anksto balsavę ar įgaliojimus kitam valdybos nariui atstovauti balsuojant davę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti (privalo nusišalinti ar būti valdybos nušalintas), kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Valdybos sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė valdybos posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, valdybos sprendimą lemia valdybos pirmininko balsas. LNSS viešosios įstaigos vadovas, nesutikdamas su valdybos siūlymu, nesutikimo motyvus pateikia valdybai ir LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). LNSS viešosios įstaigos dalininkas (dalininkai) (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti (įgyvendinančios) institucija (institucijos) gali įpareigoti LNSS viešosios įstaigos vadovą vykdyti valdybos siūlymus. 14. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama LNSS viešosios įstaigos lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 15. Valdybos nariai privalo saugoti LNSS viešosios įstaigos komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija. 16. Valdybos veiklos organizavimo tvarka nustatoma LNSS viešosios įstaigos įstatuose. “
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba ir slaugos taryba
1.
LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba (toliau – gydymo taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. 2. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai vadovui. Jeigu įstaigos administracijai vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) steigėjui (steigėjams). Kai gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). 3. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos slaugos taryba (toliau – slaugos taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. 4. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai . Jei įstaigos administracijai su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams).Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jeigu įstaigos vadovas nesutinka su slaugos tarybos pasiūlymu, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms).
Kai slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). 5. Gydymo ar slaugos taryboms tarybai pirmininkauja LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas kitas LNSS viešosios įstaigos administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato LNSS viešųjų įstaigų viešosios įstaigos įstatai.“
straipsnis. Viešosios įstaigos likvidavimas
1Viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:
įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
pažeidimus. 2. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius. 3. Likviduojamos viešosios įstaigos dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Likviduojant įstaigą, jos darbuotojai atleidžiami Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka. 5. Sudarius viešosios įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu. 6.
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 38 straipsnį. 38 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidatoriaus įgaliojimai
pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. 2. Viešosios įstaigos likvidatorius:
(likvidavimo balansą);
sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;
kurie susidarė dėl jo kaltės. 14 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, Sveikatos apsaugos ministro valdymo srities valstybės LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra:
1) ligoninės;
2) kraujo donorystės įstaigos;
3) specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos.“
straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytų LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra yra ligoninės.“
Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) įstaigos administracijos, kitų pagalbinių tarnybų darbo laikas;“. 16 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
1.
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo Darbo kodekso nustatyta tvarka laikotarpiui iki vieno mėnesio nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jei buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstaigos administracijos vadovui yra privalomas pareigūno reikalavimas nušalinti sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialistas turi teisę tokį pareigūno sprendimą apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 18 straipsnį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ministrai pagal kompetenciją iki 2019 m. gegužės
įsigaliojimo LNSS viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, priskiriamoms universiteto ar respublikos lygmens ligoninėms, sudarytos stebėtojų tarybos įsigaliojus šiam įstatymui baigia savo veiklą. 2. LNSS viešųjų įstaigų valdybos šiuo įstatymu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33¹ straipsnyje nustatyta tvarka turi būti sudaromos ir pradėti veiklą ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Ramūnas Karbauskis Gediminas Kirkilas Rimantė Šalaševičiūtė Aurelijus Veryga
22,
RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 11, 12, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 62¹
TARNYBOJE ĮSTATYMO NR. VIII-371 4, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 22, 27, 28, 30, 32, 33, 34, 39, 46, 53 straipsnių pakeitimo, 29, 31, 37, 38 straipsnių pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 30¹ ir 33¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11, 12,
Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai (visi kartu – Projektai) parengti dėl šių priežasčių (sprendžiamos problemos):
1) Šiuo metu LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra LNSS viešosios įstaigos vadovas. Pastebėtina, kad pastaruoju metu teisėsaugos institucijos priima sprendimus ir pradeda tyrimus dėl netinkamų LNSS viešųjų įstaigų vienasmenių valdymo organų – vadovų – valdymo veiksmų. Tokiais netinkamais LNSS įstaigų vienasmenių valdymo organų vadovų veiksmais daroma finansinė žala LNSS įstaigoms. Tokie netinkami vadovų veiksmai taip pat griauna pasitikėjimą LNSS. Atsižvelgiant į tai, būtina keisti atitinkamų LNSS viešųjų įstaigų valdymo modelį ir nustatyti, kad vienasmenis vadovas negalėtų vienas pats priimti visų sprendimų, kurių pasekmės galėtų sukelti žalą LNSS viešajai įstaigai.
Didžiosiose LNSS įstaigose atsiradus kolegialiam valdymo organui – valdybai, būtų sudarytos įstatyminės prielaidos kontroliuoti valdymą ir prižiūrėti LNSS viešosios įstaigos vadovo su įstaigos valdymu susijusius sprendimus. Įteisinus valdybas, LNSS viešosios įstaigos valdymas taps skaidresnis, valdybai kolegialiai sprendžiant dėl įstaigos vadovo sprendimų įsigyti įstaigai turtą (tokio įsigyjamo turto reikalingumo) efektyviau bus naudojamos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšos, optimaliau perkama nauja įranga. Į valdybas galėtų pretenduoti geriausią vadybinę juridinių asmenų (ne tik sveikatos priežiūros srities) valdymo patirtį įgiję fiziniai asmenys. 2) Atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, demografinius pokyčius Lietuvos regionuose bei siekį juose išlaikyti prieinamas ir kokybiškas sveikatinimo veiklos paslaugas, iškyla poreikis regioniniu mastu turėti regionine instituciją, kuri kartu su valstybės ir savivaldybių institucijomis regioniniu mastu užtikrintų regioninį sveikatinimo veiklos paslaugų planavimą ir valdymą. Projektuose įtvirtinus galimybę asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos diegti sveikatos priežiūros įstaigose tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį (įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime bendrai sprendžiant įstaigai aktualius klausimus), būtina nustatyti aukščiau nurodytų steigėjų įsteigtose ligoninėse sveikatos priežiūros mastą, kuris būtų derinamas su sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninėmis tarybomis.
3) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą, taip pat ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigos veiklą. Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra nustatyta, kas sudaro LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios ar biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS viešoji ir biudžetinė įstaiga) administraciją. LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų patvirtintose ir su steigėju (Sveikatos apsaugos ministerija) suderintose įstaigų struktūrose numatytos pareigybės, kurios yra priskirtos administracijai, pavyzdžiui, direktorius medicinai, direktorius veiklai, vyr. finansininkas ir kt. Šias pareigas einantys asmenys turi administravimo įgaliojimus, nes jiems yra pavaldūs įstaigos padaliniai (jie organizuoja, kontroliuoja pavaldaus personalo ir padalinių darbą ir jam vadovauja). Tačiau jiems, priešingai nei LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, padalinių ir filialų vadovams, kurie taip pat turi pavaldžių asmenų bei administravimo įgaliojimus, netaikomas reikalavimas atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir būti priimamiems į darbą viešo konkurso būdu.
Sprendžiant minėtą darbuotojų priskyrimo viešosios įstaigos administracijai ir jų priėmimo į darbą reikalavimų problemą, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnį viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, o viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Administracija, kaip viešosios įstaigos valdymo organas, buvo numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 1996 m. liepos 3 d. redakcijoje, tačiau Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme (2004 m. sausio 27 d. įstatymas Nr. IX-1977) tokios nuostatos nebeliko, o Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas šiuo aspektu nebuvo pakeistas. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, o administracija nėra numatyta. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos ne visos įstaigos vadovo funkcijos („administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia.
Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“), darytina išvada, kad įstaigos vadovui taikytina Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, taip pat kitos funkcijos. Tokiu atveju Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstaigos administracija organizuoja ir valdo įstaigos veiklą (nesant šios funkcijos detalizavimo), suponuoja situaciją, jog tiek įstaigos vadovas, tiek įstaigos administracija organizuoja viešosios įstaigos veiklą. Tokiu atveju kyla klausimas, kas atsakingas už įstaigos veiklą ir jos rezultatus. Analogiška situacija ir dėl LNSS biudžetinių įstaigų valdymo, nes Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, kuris atsako už įstaigos darbo organizavimą. 4) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas gali būti LNSS viešųjų įstaigų steigėjai. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnį viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo.
Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas. Vertinant tai, kas paminėta, Sveikatos apsaugos ministerija pati negali būti viešųjų įstaigų steigėja (o vėliau ir dalininkė), tik Vyriausybei pavedus ji gali įgyvendinti dalininko (savininko) teises ir pareigas. Dėl biudžetinės įstaigos teisinę formą turinčių įstaigų taip pat pastebėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnį biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė ar savivaldybė, o galimybės Sveikatos apsaugos ministerijai būti biudžetinės įstaigos steigėja įstatymas nenumato (pavyzdžiui, dabar galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija steigia jai pavaldžias LNSS įstaigas, kurios taip pat yra ir biudžetinės įstaigos). Sveikatos apsaugos ministerija gali tik įgyvendinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas. Projektų tikslai:
1nustatyti skaidrų, efektyvų LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelį;
2suteikti teises regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose. Projektų
uždaviniai:
1) įstatymu universiteto statusą turinčiose ar respublikos lygmens įstaigose nustatyti privalomą kolegialų valdymo organą – valdybą, su jos funkcijomis, taip pat nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas;
2) įstatymu įteisinti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, taip pat numatyti jų sudarymą ir vykdomas funkcijas. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektų parengimą inicijavo Seimo narys Ramūnas Karbauskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnyje nėra numatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų steigėjomis galėtų būti valstybė su savivaldybe. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba, o 2 dalyje nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme stebėtojų tarybų funkcijos nenustatytos. Stebėtojų tarybų funkcijos šiuo metu yra nustatytos viešųjų įstaigų įstatuose, jos nėra vienodos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 straipsnio pavadinime nurodyta, kad jis reglamentuoja viešųjų įstaigų patariamuosius valdymo organus, o straipsnio tekste nurodomi kolegialūs valdymo organai. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį viešoji įstaiga turi turėti valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą, ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali turėti kolegialų viešosios įstaigos valdymo organą, taip pat kitą kolegialų organą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama LNSS įstaigų (tiek viešųjų įstaigų, tiek ir biudžetinių įstaigų) „steigėjo“ sąvoka nebeatitinka Viešųjų įstaigų įstatyme ir Biudžetinių įstaigų įstatyme minimų atitinkamų įstaigų steigėjo sąvokos turinio.
Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nenustatytos LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, taip pat vadovams ar asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas, nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir nenustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūlomos priemonės:
1Siūloma LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį aiškiai įvardyti kaip kitą kolegialų organą ir atsisakyti šiuo metu vartojamos ir teisiškai neapibrėžtos sąvokos „LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai“ (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai.“). Įstatymu
siūloma nustatyti, kad LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kitą kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose).
LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, taip pat privalo turėti kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Pirmiau nenurodytos LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Privalomas valdybų buvimo tik LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, turinčiose universiteto ar respublikos lygmens statusą, yra grindžiamas tuo, kad didžiosiose ligoninėse veiklos išteklių valdymo ir planavimo apimtys yra didžiausios ir tik šiose įstaigose valdybų modelis (beje, valdybų nariams bus mokama už darbą valdyboje) bus efektyvus atsižvelgiant į valdybos kaštų ir gaunamo rezultato santykį. Valdybos įteisinimo tikslas – esamos situacijos, kai didžiųjų LNSS viešųjų įstaigų vienasmeniai vadovai netinkamais sprendimais padaro žalos tiek pačiai įstaigai, tiek sveikatos sistemai, pakeitimas. LNSS viešųjų įstaigų dalininkai (dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos) dažnai neturi fizinių galimybių persvarstyti atitinkamų vadovų sprendimus jų priėmimo momentu, apie tokių sprendimų priėmimą sužino jau tada, kai žala būna padaryta. Manytina, kad esant kolegialiam valdymo organui valdybai (į ją atrinkus geriausią vadybinę patirtį turinčius asmenis) bus efektyviau „revizuojama“ LNSS viešųjų įstaigų vadovų veikla. Įstaigos valdymas taps efektyvesnis ir skaidresnis. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte detalizuojama stebėtojų tarybos veikla.
Siūloma nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas, susijusias su galimybe daryti ne epizodinę ir formalią, bet realią įtaką viešosios įstaigos valdymui. Siekiant valdybų narių interesų skaidrumo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatome, kad valdybų, stebėtojų tarybų bei regioninių tarybų nariai privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Valdybos pranašumai ir trūkumai Pranašumai Trūkumai Užtikrinamas profesionalus, skaidrus ir efektyvus įstaigos valdymas, kurio neužtikrina vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas ir (ar) steigėjas įgyvendindamas savo teises įstaigoje. Didinamos įstaigos valdymo išlaidos (valdybos nariams nustatomas nedidesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio DU). Sumažinama interesų konflikto rizika įstaigos vadovui priimant sprendimus. Sumažinama nepagrįstų, įstaigai finansiškai rizikingų (nuostolingų) sprendimų priėmimo rizika. 2. Siūloma įstatymu įtvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninę tarybą (toliau – Regioninė taryba), kuri būtų sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių, sveikatos apsaugos ministro paskirtų asmenų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, verslo ir socialinių partnerių atstovų. Siekiant efektyvaus suinteresuotų regiono atstovų dalyvavimo Regioninėje taryboje, 1/3 visų Regioninės tarybos narių turėtų sudaryti sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos veiklą vykdančių įstaigų paskirti bei verslo ir socialinių partnerių atstovai.
Tokio siūlymo nauda grindžiama tuo, kad į Regioninę tarybą įtraukiami asmenys yra geriausiai susipažinę su atitinkamų sveikatinimo veiklų (asmens, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacijos veikla ir kt.) regione problematika, todėl jų nuomonė turi būti svarbi valstybės ir savivaldybės institucijoms, formuojančioms sveikatinimo veiklos politiką valstybės (savivaldybės) mastu. Per regionines tarybas bus sustiprintas regioninis sveikatinimo veiklos paslaugų planavimas ir valdymas. Projekte taip pat nustatoma, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjais galės būti (šis steigėjų sąrašas yra dispozityvus ir neįpareigojantis steigėjų):
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybės kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis). Įstatymu įtvirtinus galimybę sveikatos priežiūros steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus įstatymo projektą efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi investicijų projektai
Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu. Įtvirtinus įstaigos pavaldumą valstybės ir savivaldybės subjektams, būtų įgyvendinamas bendras valstybinis ir vietos savivaldos sveikatos gerinimo reikalų tvarkymas ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reguliavimas pagal abiem subjektams įstatymais nustatytą kompetenciją. Priimant esminius įstaigos valdymo ir veiklos sprendimus, sprendimo teisė priklausytų dviem skirtingas patirtis turintiems subjektams (Sveikatos apsaugos ministerijai ir savivaldybių tarybai (savivaldybių taryboms). Todėl efektyvesnis taptų įstaigos veiklos ir pacientų srautų valdymas ir koordinavimas, tai leistų centralizuotai spręsti aktualius klausimus, veiksmingiau būtų atliekamos funkcijos, operatyvesnis taptų veiklos optimizavimo sprendimų priėmimo procesas, skaidresnis įstaigų vadovų skyrimo procesas, t. y. vadovais būtų skiriami asmenys pagal jų kompetenciją ir patirtį, taip pat taptų skaidresnė ir objektyvesnė atlyginimų nustatymo sistema. Projekte nustatoma, kad LNSS viešųjų įstaigų, kurių steigėjos būtų valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis) ir valstybės kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis) (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytų steigėjų įsteigtos ligoninės) sveikatos priežiūrą pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą mastą organizuotų Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Regioninėmis tarybomis.
Priėmus Projektus numatomi šie teigiami rezultatai (nauda visuomenei):
1Bus nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis (siekiamas rezultatas – universiteto ar respublikos lygmens LNSS įstaigose atsiras privalomi kolegialūs valdymo organai (valdybos), kurie vykdys priežiūros funkcijas įstaigos ir vadovo atžvilgiu (valdyboje dirbs geriausią juridinių asmenų valdymo patirtį turintys asmenys, o priežiūra ir kontrolė neleis įstaigų vadovams netinkamais sprendimais padaryti žalos įstaigai ir sveikatos sistemai), o jau nustatyto kolegialaus organo stebėtojų tarybos kompetencija bus aiški įstatymu nustatant jai konkrečias (vienodas visos Lietuvos mastu) funkcijas). 2. Bus suteikta galimybė regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose (siekiamas rezultatas – regionuose dirbančių ir geriausiai tų regionų problematiką sveikatinimo veiklos srityje išmanančių atstovų realus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis). 5. Numatomo
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami Projektų poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų Projektų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Projektai verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kartu su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami lydimųjų įstatymų projektai. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Projektus reikės:
1) priimti Vyriausybės nutarimą dėl Kandidatų į valdybos narius parinkimo tvarkos;
2) priimti Vyriausybės nutarimą dėl atlyginimo valdybos nariams už veiklą LNSS viešosios įstaigos valdyboje;
3) Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos sudarymo tvarkos aprašą ir nuostatus;
4) pakeisti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų įstatus bei nuostatus ir šių įstaigų struktūras;
5) pagal poreikį pakeisti kitus teisės aktus. Šiuos teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Tikėtos valdybos narių DU išlaidos (be Sodros mokesčių;
pagal įstaigų lygmenis ir įstaigų vadovams numatytą koeficiento dydį (įskaitant max kintamąją dalį): Atlyginimo bazinis dydis - 132,50 Rajono lygmens vadovų koeficientas Regiono lygmens vadovų koeficientas Respublikinio lygmens vadovų koeficientas Universiteto ligoninės vadovų koeficientas 12,00 13,80 15,60 17,60 Pastovioji atlyginimo dalis 1590,00 1828,50 2067,00 2332,00 Maksimali (40%) kintamoji dalis 636 731,4 826,8 932,8 Viso per mėnesį 2226,00 2559,90 2893,80 3264,80 Viso per metus 26712 30718,8 34725,6 39177,6 20% nuo metinio atlygio 5342,4 6143,76 6945,12 7835,52 5 asm, per metus 26.712 30.719 34.726 39.178
13Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Valdyba, stebėtojų taryba, sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Teikia Seimo narys Ramūnas Karbauskis Gediminas Kirkilas Rimantė Šalaševičiūtė Aurelijus Veryga
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 22, 27, 28, 30, 32,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įrašytinas žodis „netekusiais“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, nustatanti, kad biudžetinių įstaigų kolegialių valdymo organų nuostatus tvirtina įstaigos steigėjas. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai juridinio asmens valdymo teises sieja ne su steigėjais, o būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra juridinis faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas įsteigto juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, bei į specifinį valstybės kaip biudžetinių ar viešųjų įstaigų dalyvės teisių ir pareigų įgyvendinimą, minėtą įstatymo projekto nuostatą siūlome tikslinti, t. y. vietoj žodžių ,,steigėjas“ įrašant žodžius ,,savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. 3.
straipsniu keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias viešųjų įstaigų steigimą, nėra aišku, kodėl nėra tikslinamos ir su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Viešųjų įstaigų įstatymu derinamos ir kitos galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos, susijusios su biudžetinių ir viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigimu bei valstybės ar savivaldybės kaip šių įstaigų savininkės (dalininkės) teisių ir pareigų įgyvendinimu (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 20, 25, 28, 32,
įstatymo 28 straipsnio 6 punktas, tačiau ir šio straipsnio pirmoji pastraipa, nes šiame straipsnyje nurodytas funkcijas vykdo ne valstybė ar savivaldybė kaip viešosios įstaigos steigėjai, o tiesiog valstybės ar savivaldybės kaip įstaigos savininkės ar dalininkės teises ir pareigas įgyvendinanti valstybės ar savivaldybės institucija. 4. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje brauktinas žodis „akivaizdžiai“, nes jis suponuoja, kad LNSS viešųjų įstaigų organai turi teisę priimti sprendimus, kurie ne taip akivaizdžiai prieštarauja įstaigos veiklai. Mūsų manymu, juridinio asmens organai apskritai negali priiminėti sprendimų, kurie prieštarauja to juridinio asmens veiklai. 5. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnis derintinas ne tik su projekto 2 straipsniu keičiamu įstatymo 27 straipsniu, tačiau ir su Viešųjų įstaigų įstatymo bei Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis viešųjų įstaigų steigimą bei mokslo ir studijų institucijų Lietuvoje grupes. 6. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo pavadinimas įstatymo tekste projekto 10 straipsniu pildomame įstatymo 33¹ straipsnyje minimas nebe pirmą kartą, šio straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 7.
straipsnio 13 dalies paskutiniajame sakinyje siūloma nustatyti, kad LNSS viešosios įstaigos dalininkas (dalininkai) ir (ar) dalininko (savininko) teises įgyvendinanti (įgyvendinančios) institucijos gali įpareigoti LNSS viešosios įstaigos vadovą vykdyti valdybos siūlymus, įskaitant ir siūlymą dėl įstaigos vadovo sprendimų atšaukimo. Vertindami šią nuostatą, norime pažymėti, kad aukščiau nurodyti subjektai (visuotinis dalininkų susirinkimas ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija) neturi įgaliojimų patys atšaukti ar įpareigoti įstaigos vienasmenį valdymo organą – vadovą atšaukti savo priimtą sprendimą. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra įtvirtinta tik dalininko teisė kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-07 Nr. S-2019-702 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 22, 27, 28, 30, 32, 33, 34, 39, 46, 53 straipsnių pakeitimo, 29, 31, 37, 38 straipsnių pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 30(1) ir 33(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3205, atkreipiame dėmesį į Projekto 9 straipsnį, koreguojantį Projektu keičiamo įstatymo 33 straipsnį, papildant jį 6 dalimi, kuriuo siekiama įtvirtinti, jog stebėtojų tarybos personalinė sudėtis skelbiama LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje – iš Projekto nuostatų ir jo aiškinamojo rašto nėra aišku, koks yra tokių duomenų paskelbimo tikslas. Remiantis 2016 m. balandžio
apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 6 straipsnio 3 dalimi, Projekte turėtų būti nurodyti tikslai, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, pagrindžiantys, jog toks reikalavimas yra proporcingas teisėtam tikslui. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]