15a pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMas 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Papildyti 24 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„9) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis demokratinės šalies teismo yra pripažintas vykdęs teroristinę veiklą.”
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Masiulis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvoje vis plečiant galimybes turėti dvigubą pilietybę, būtina apgalvoti ir aplinkybes, kai Lietuvos pilietybės išlaikyti negalima. Pilietybė suteikia daug teisių, o žmonės, kurie užsiima teroristine veikla pažeidžia svarbiausias kitų asmenų pilietines ir prigimtines teises, todėl tokiems žmonėms neverta leisti naudotis pilietybės privalumais. Dauguma Europos šalių įveda teisinius apribojimus, kada pilietybė yra prarandama ir kaip pati svarbiausia priežastis, nurodoma teroristinė veikla. Tokias pataisas neseniai patvirtino Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
aptariamas
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma, kad Lietuvos Respublikos piliečiai prarastų pilietybę, jeigu demokratinės šalies teismas yra pripažinęs tokį asmenį užsiėmus teroristine veikla. Tikimasi, kad apribojus minėtų asmenų teises, bus sustiprintas valstybės saugumas ir tai bus prevencinė priemonė neužsiimti nusikaltama veika. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Gali padaugėti apatridų (asmenų be pilietybės). 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Kriminogeninė situacija dėl tokių pakeitimų šalyje pagerės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Kitos Europos šalys jau taiko tokią praktiką, todėl ir šis įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Jokių didesnių išlaidų ar autaupymų viešiesiems finansams nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Teikia Seimo narys Parašas Kęstutis Masiulis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-07 Nr. S-2019-702 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3201 ATITIKTIES
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3201 (toliau – Projektas), atkreipiame dėmesį, jog valstybės kompetenciją nustatyti pagrindus, kada gali būti netenkama pilietybės, reikėtų vertinti keliais teisiniais pjūviais, vertinant tarptautinės teisės aktus, iš jų išskiriant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę. Šie aspektai bus aptarti toliau nurodytose pastabose. Projektu siekiama įtvirtinti, jog Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis demokratinės šalies teismo yra pripažintas vykdęs teroristinę veiklą. Atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos Respublikoje nėra įteisinta dviguba pilietybė, todėl tokia nuostata reiškia, kad asmuo iš esmės visais atvejais taptų asmeniu be pilietybės. Tarptautinėje teisėje yra įtvirtinti situacijų, kurioms esant asmuo gali netekti pilietybės, apribojimai bei draudimai tokiais atvejais asmeniui tapti asmeniu be pilietybės. Pavyzdžiui, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos[1]
savavališkai atimta jo pilietybė arba teisė ją pakeisti. Sąvoka „savavališkai“ apima bet kokius atvejus, kai pilietybės atėmimas gali diskriminuoti, lemti asmens tapimą asmeniu be pilietybės ar yra pritaikomas tik turint tikslą apriboti asmens galimybę pasinaudoti jo, kaip piliečio, teisėmis.
Konvencijos dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo[2]
pilietybės, jeigu dėl tokio netekimo jis taptų asmeniu be pilietybės. Išimtis iš šios nuostatos gali būti pateisinama 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais bei remiantis 8 straipsnio 3 dalyje išvardytomis aplinkybėmis, apie kurias valstybė pranešė pasirašydama, ratifikuodama ar prisijungdama prie konvencijos ir tokios priežastys tuo metu buvo įtvirtintos jos nacionalinės teisės aktuose. Būtent remdamasi šia išlyga (kitaip nei Lietuvos Respublikos atveju) Jungtinė Karalystė, Projekto aiškinamajame rašte pateikta kaip pavyzdys iš valstybių, įvedusių teisinius apribojimus, kada pilietybė yra prarandama dėl teroristinės veiklos, išplėtė pilietybės netekimo pagrindus. Svarbu pažymėti, jog Jungtinės Karalystės teisės aktuose išlieka draudimas valstybei atimti pilietybę iš asmens, jei tai lemtų jo likimą be jokios pilietybės
Karalystės interesams. Projekto aiškinamajame rašte kaip dar vienas pavyzdys, esą patvirtinantis, kad Projektas atitinka tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę, nurodyta Nyderlandų Karalystė, taip pat įtvirtinusi teisinius apribojimus, kada pilietybė yra prarandama dėl teroristinės veiklos. Pastebėtina, kad šios valstybės atveju yra užtikrinama, kad sprendimas nelems situacijų, kai asmuo lieka asmeniu be pilietybės.
Atsižvelgdami į visa tai, atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos Respublikai priėmus Projektu siūlomas įtvirtinti nuostatas, asmenys iš esmės visuomet taptų asmenimis be pilietybės, todėl toks reguliavimas Lietuvos Respublikos atveju neatitiktų tarptautinės teisės reikalavimų. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje[3] (toliau – EŽTK) nėra įtvirtinta žmogaus teisė į pilietybę, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje[4] yra išaiškinęs, kad pilietybė – vienas iš socialinio identiteto elementų, saugomų EŽTK 8 straipsnio, nustatančio teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. Taigi bet kokie apribojimai turi atitikti „trijų žingsnių testą“ – turėti teisinį pagrindą bei užtikrinti reikalingumo ir proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos atveju asmuo taptų asmeniu be pilietybės, abejotina jog Projektu siekiama įtvirtinti nuostata atitiktų proporcingumo principą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra išaiškinęs, jog Europos Sąjungos pilietis šiuo statusu ir su juo susijusiomis teisėmis ir pareigomis, gali remtis visose ratione materiae Bendrijos teisei priklausančiose situacijose[5]. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygų nustatymas, kaip numatyta tarptautinėje teisėje, priklauso kiekvienos valstybės narės kompetencijai. Tačiau tai neriboja principo, kad į Sąjungos teisės taikymo sritį patenkančiose situacijose atitinkamos nacionalinės teisės nuostatos turi atitikti Sąjungos teisę[⁶]. Taigi įgyvendindamos savo kompetenciją pilietybės srityje valstybės narės privalo laikytis Sąjungos teisės[⁷].
Teisingumo Teismas Rottman byloje[8] spręsdamas dėl sąlygų, kuriomis Sąjungos pilietis dėl to, kad neteko savo pilietybės, gali prarasti Sąjungos piliečio statusą ir dėl to netekti su juo susijusių teisių, pripažino, kad sprendimas atimti pilietybę nepažeidžia Europos Sąjungos teisės tik tuo atveju, jei atitinka proporcingumo principą. Be to, šiame sprendime Teisingumo Teismas įvertino tai, kad pilietybės atėmimas yra pateisinamas tarptautinėje teisėje pripažįstamais pagrindais (paaiškėjus, kad pilietybė buvo įgyta apgaulės būdu) bei pabrėžė aplinkybės, kad asmuo gali likti be pilietybės, reikšmingumą, pavesdamas nacionaliniam teismui įvertinti, ar proporcingumo principo paisymas reikalauja, kad asmeniui būtų suteiktas protingas terminas atgauti savo kilmės valstybės narės pilietybę. Tai reiškia, jog Europos Sąjungos teisė įpareigoja valstybes nares tais atvejais, kai netekdamas jos pilietybės, asmuo tuo pačiu praranda teisę naudotis Sąjungos piliečio teisėmis ir laisvėmis, užtikrinti atitiktį proporcingumo principui – nuostatos neatitinkančios proporcingumo principo turi būti laikomos pažeidžiančiomis Europos Sąjungos teisę. Galiausiai, Projektas kritikuotinas dėl siūlymo įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama tada, kai asmenį įvykdžius teroristinę veiklą yra pripažinęs demokratinės šalies teismas. Ši nuostata yra pernelyg abstrakti ir neaiški – kyla klausimas, kokių konkrečiai valstybių teismai šios nuostatos prasme būtų laikomi patenkančiais į Projekto taikymo sritį. Kadangi tokios nuostatos apimtis ir veikimas yra labai platus, ją priėmus galėtų kilti sunkumų dėl jos įgyvendinimo, pavyzdžiui, koks būtų įgyvendinimo procesas ir tvarka Jungtinių Amerikos Valstijų ar Australijos teismui pripažinus, kad Lietuvos Respublikos pilietis įvykdė teroristinį nusikaltimą.
Atsižvelgdami į visa tai, kas nurodyta anksčiau, manome, kad siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos interesus ir apsisaugoti nuo galimų terorizmo grėsmių nepažeidžiant tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės reikalavimų, galima būtų įtvirtinti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą, kai taip nusprendžia Lietuvos Respublikos teismas, pripažinęs asmenį terorizmo tikslais įvykdžius konkrečiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu uždraustą veiką, tais atvejais, kai asmuo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo netampa asmeniu be pilietybės. Taip Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai užtikrintų, kad pilietybės būtų netenkama išskirtiniais atvejais, kai asmens elgesys lemia svarbiausių visuomenės gėrių pažeidimą, todėl toks poveikis asmeniui yra proporcingas. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected] [1]Lietuvos Respublika prisijungė 1991 m. kovo 12 d. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas: < https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.278385>. [2] Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2013 m. spalio 20 d. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo tekstas:< https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.443562>. [3] Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tekstas: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.19841>. [4] 1999 m. sausio 12 d, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Karrasev v. Finland byloje 31414/96; 2011 ,/spalio 11 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Genovese v. Malta byloje 53124/09. [5] 1998 m. gegužės 12 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Martínez Sala byloje C-85/96; 2005 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Schempp byloje C‑403/03. [6] Dėl nacionalinės teisės nuostatų baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso srityse žr. 1998 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bickel ir Franz, C‑274/96; dėl asmenvardžius reglamentuojančių nacionalinės teisės normų – 2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo prendimo Garcia Avello, C‑148/02; dėl su tiesioginiais mokesčiais susijusių nacionalinės teisės normų – 2005 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Schempp, C‑403/03; dėl nacionalinės teisės normų, kuriomis nustatomi asmenys, turintys teisę balsuoti ir būti kandidatai Europos Parlamento rinkimuose – 2006 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Jungtinę Karalystę, C‑145/04. [7] 1992 m. liepos 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Micheletti ir kt. byloje C‑369/90; 1999 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Mesbah byloje C‑179/98; 2004 m. spalio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Zhu ir Chen byloje C‑200/02 ir t.t. [8] 2010 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Rottman byloje C‑135/08.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms teikiame šias pastabas:
siūloma išplėsti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama „jeigu Lietuvos Respublikos pilietis demokratinės šalies teismo yra pripažintas vykdęs teroristinę veiklą”. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje įtvirtinto dvigubos (daugybinės) pilietybės ribojimo dauguma Lietuvos Respublikos piliečių turi tik Lietuvos Respublikos pilietybę ir absoliuti jų dauguma Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimimu. Vertinamoji nuostata (jeigu ji būtų įtvirtinta įstatyme) sudarytų teisines prielaidas šioje nuostatoje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams netekti vienintelės jų turimos Lietuvos Respublikos pilietybės. Tokiam asmeniui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės jo teisinis ryšys su Lietuvos valstybe nutrūktų ir jo teisinė padėtis pasikeistų iš esmės. Toks asmuo taptų asmeniu be pilietybės. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje (Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalis). Konstitucijos
Lietuvoje, reiškia, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kad ir kur būtų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teisę bet kada grįžti į Lietuvą – savo etninę tėvynę (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas).
Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad šiuo metu galiojančio Pilietybės įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečio teisės atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės suvaržymas „Lietuvos Respublikos piliečio prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo negali būti nagrinėjamas, jeigu jis liktų be pilietybės“. Ši nuostata skirta mažinti atvejus, kada asmuo liktų be pilietybės. Projekte siūlomas įtvirtinti pilietybės netekimo pagrindas yra diskutuotinas tarptautinės teisės, kurioje numatyta, kad pilietybės atėmimas turi atitikti tam tikras sąlygas: būti teisėtas ir atitikti reikalingumo bei proporcingumo principus siekiamam interesui apsaugoti, požiūriu. 1961 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo (toliau – konvencija), kurią 2013 m. gegužės 9 d. ratifikavo Lietuvos Respublika, įtvirtina taisykles, kuomet yra draudžiama iš asmens atimti pilietybę, taip paliekant jį asmeniu be pilietybės (šios Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis ir kt.). Atkreipiame dėmesį, kad šios Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžtos ir išimtys iš šių taisyklių, t. y. nurodytos teisėtos priemonės, kuriomis asmens pilietybė gali būti atimta, paliekant jį asmeniu be pilietybės. Jeigu asmens pilietybė yra atimama vadovaujantis Konvencijos nuostatose apibrėžtomis išimtimis, toks atėmimas neturi prieštarauti proporcingumo principui, t. y. asmens pilietybės atėmimas dėl jo veiklos ar dėl šios veiklos atsiradusios žalos turi būti proporcingas siekiamam interesui apsaugoti.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (Lietuvos Respublika prisijungė 1991 m. kovo 12 d.) 15 straipsnio nuostatomis, kiekvienas turi teisę į pilietybę, taipogi niekam negali būti savavališkai atimta jo pilietybė arba teisė ją pakeisti, ši sąvoka „savavališkai“ apima visus atvejus, kai pilietybės atėmimas gali diskriminuoti, lemti asmens tapimą asmeniu be pilietybės ar yra pritaikomas tik turint tikslą apriboti asmens galimybę pasinaudoti jo, kaip piliečio, teisėmis. Europos Sąjungos teisės požiūriu pažymėtina, kad nepaisant to, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d.) nėra apibrėžta žmogaus teisė į pilietybę, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad savavališkai atimta pilietybė, tam tikrais atvejais, gali būti ginčijama kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
turėti įtakos asmens privačiam ar šeimyniniam gyvenimui (Karassev ir šeima v. Suomija, Nr.31414/96). Paminėtina, kad EŽTT yra nurodęs, kad sprendžiant ar pilietybės atėmimas galimai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį svarbu nustatyti šias sąlygas: ar atėmimas buvo savavališkas bei kokias pasekmes šis atėmimas sukelia asmeniui.
Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas 2010 m. kovo 2 d. sprendime Rottman byloje C-135/08 taip pat yra nurodęs, kad valstybėms narėms nedraudžiama atimti iš Europos Sąjungos piliečio šios valstybės narės pilietybės, jeigu toks sprendimas atimti pilietybę nepažeidžia proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet Lietuvos Respublikos pilietybės būtų netenkama „jeigu Lietuvos Respublikos pilietis demokratinės šalies teismo yra pripažintas vykdęs teroristinę veiklą“ būtų proporcingas siekiamam interesui apsaugoti ir atitiktų tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės reikalavimus. 2. Projekte nesiūloma įtvirtinti teisinio mechanizmo, skirto įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą projekte siūlomu įtvirtinti pagrindu: pvz., kuri iš įstatymo 29 straipsnyje nurodytų Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentus rengiančių, pilietybės klausimus nagrinėjančių ir sprendžiančių valstybės institucijų ir kokia tvarka turi rinkti, nagrinėti dokumentus ir priimti sprendimus dėl pilietybės netekimo projekte siūlomu įtvirtinti pagrindu; kokia tvarka būtų skundžiami priimti sprendimai ir pan. 3. Atkreipiame dėmesį, kad pilietybės netekimas projekte siūlomu įtvirtinti pagrindu yra susijęs ir su Lietuvos Respublikos pilietybės gražinimo jos netekusiam asmeniui institutu.
Antai, Pilietybės įstatymo 24 straipsnyje yra įtvirtintos turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės gražinimo jos netekusiems asmenims sąlygos (atsižvelgiant į jos įgijimo pagrindus), o 22 straipsnyje nurodytos aplinkybės dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama (pvz., natūralizacijos tvarka, sudarius santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu) ir negrąžinama neapima asmens vykdytos teroristinės veiklos. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 9 dalies nuostatoje apibūdinat teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas vykdęs teroristinę veiklą, vartojama valstybės politinį režimą nusakanti sąvoka „demokratinės šalies“. Įstatymą taikančios institucijos kiekvienu atskiru atveju turės spręsti (nesant formalių kriterijų) ar teismo priimtas sprendimas, yra priskirtinas demokratinės valstybės priimtam teismo sprendimui. Be to, nėra aišku, ar aptariama nuostata apimtų ne tik užsienio valstybių teismų sprendimus, bet ir Lietuvos Respublikos teismų priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl teroristinių ir (ar) su teroristine veikla susijusių nusikaltimų (past. – šios sąvokos išaiškintos Baudžiamojo kodekso 252¹ straipsnyje) padarymo. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomas pakeisti įstatymo 24 straipsnis turi tik vieną dalį, keičiamas straipsnis turi būti pildomas ne 9 dalimi, o „9 punktu“. 6. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas yra susijęs su žmogaus teisėmis, šios pilietybės netekimo tvarka reglamentuotina įstatymu (Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalis, Pilietybės įstatymo 3 straipsnio 8 dalis). Taigi, projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pavedimo Vyriausybei ar jos įgaliotai institucija iki įstatymo įsigaliojimo priimti įgyvendinamuosius teisės aktus yra brauktina, nes tokiam pavedimui nesama pagrindo. 7.
Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIIP-2566. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]