Projekto Projekto lyginamasis variantas
NR. I-532
keitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas
asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą , išskyrus krašto apsaugos savanorių karo tarnybą , taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje .“
straipsnio pa keitimas Pakeisti 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į
savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą , išskyrus krašto apsaugos savanorių karo tarnybą , neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, ir pasirašyti.
Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Gabrielius Landsbergis Laurynas Kasčiūnas Rasas Juknevičienė Andrius Kupčinskas Audronius Ažubalis
Projekto Projekto Nr. XIIIP-3199(2) lyginamasis variantas
NR. I-532
keitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas
asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją pradinę karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą , taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribota s teisė dalyva vimas uti politinėje veikloje .“
straipsnio pa keitimas Pakeisti 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į
savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją pradinę karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, ar jis yra savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys ir pasirašyti.
Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
NR. I-532
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo I-532 2 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis sudaryti galimybę patriotiškiems ir savanoriškai prie savo valstybės gynybinių pajėgumų stiprinimo norintiems prisidėti žmonėms dalyvauti politinėje veikloje . Tačiau pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą susidaro situacija, kada krašto apsaugos savanorių karo tarnybą atliekantys asmenys negali būti renkami savivaldybių tarybų nariais, tačiau kai kurie kariai savanoriai per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus buvo išrinkti savivaldybių tarybų nariais. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo tarnybą“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis draudžia asmenims, atliekantiems tikrąją karo tarnybą draudžia būti Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais, užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje. Šiuo atveju aktualus ne savanorių tarnybos priskyrimas privalomajai (įstatyminis draudimas), bet tikrajai karo tarnybai (konstitucinis draudimas). Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 2 straipsnio 32 dalį „ Tikroji karo tarnyba
Privalomoji karo tarnyba
Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 18 dalį „ Privalomoji karo tarnyba
Tarnyba rezerve
savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose“. Tačiau nėra teisinio pagrindo dėti lygybės ženklo tarp sąvokų privalomoji karo tarnyba , kuri apibrėžta kaip sąvoka KASKTĮ 2 straipsnio
Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba , kuri KASOKTĮ nėra apibrėžta ir vartojama siekiant apibrėžti tikrosios karo tarnybos sąvoką
straipsnio 32 dalis). KAOKTĮ apibrėžtos sąvokos privalomoji karo tarnyba ir tikroji karo tarnyba nėra tas pats. Nes jei būtų tas pats, tai jos nebūtų išskirtos atskirai. „ Karys savanoris
Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba ) – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose“ (KASOKTĮ 2 straipsnio 18 dalis, tas pats Karo padėties įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje). T. y. karo tarnyba yra neprivaloma, bet savanoriška, nenuolatinė. KASOKTĮ 36 straipsnyje įtvirtinta akivaizdi išimtis-teisė savanoriams dalyvauti politinėje veikloje: „1.
Tikrosios karo tarnybos kariams, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, taip pat parengtojo rezervo karius, draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kuri apima: „1. Tikrosios karo tarnybos kariams, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, taip pat parengtojo rezervo karius , draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kuri apima:
1) narystę politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje;
2) aktyvų karių dalyvavimą politinių partijų ir politinių organizacijų organizuotuose susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija;
3) karių politinius pareiškimus, straipsnius ar kalbas, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės valdžios (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) paskelbta ir vykdoma politika ar viešai keliami politiniai reikalavimai valstybės valdžiai. 2. Karys, pradėdamas privalomąją pradinę ar profesinę karo tarnybą, tarnybos laikotarpiui nutraukia narystę ir veiklą politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių̨ įgyvendinimą̨ galima riboti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas) Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad yra tik toks ribojimas teisėtas, kuris yra nustatytas tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).
Todėl atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo projektas ir Kariuomenės pozicija yra grindžiami interpretaciniais išvestiniais teiginiais, tačiau aiškios ir konkrečios įstatymo imperatyvios normos, draudžiančios kariams savanoriams dalyvauti savivaldybės rinkimuose ir būti išrinktiems į savivaldybės tarybos narius ar merus, nėra. [1] Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba nėra tapati privalomajai karo tarnybai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies prasme. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Ingrida Šimonytė ir Rasa Juknevičienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis draudžia asmenims, atliekantiems tikrąją karo tarnybą draudžia būti Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais, užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje. Pagal Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, „savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo tarnybą“. Šiuo atveju aktualus ne savanorių tarnybos priskyrimas privalomajai (įstatyminis draudimas), bet tikrajai karo tarnybai (konstitucinis draudimas).
Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas iki 2006 metų numatė draudimą dalyvauti rinkimuose tikrosios karo tarnybos kariams, tačiau minėtas draudimas 2006 metais buvo „sušvelnintas“ iki privalomosios karo tarnybos. Tai atlikta pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento siūlymą „suderinti nuostatas su Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nuostatomis“. Tačiau turint omeny aukščiau aptartų įstatymų nuostatas, toks teisinis reguliavimas sukelia neaiškumų, kada, viena vertus, asmenys, savanoriškai atliekantys nenuolatinę karo tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgose, yra išrinkti ir eina savivaldybės tarybos nario pareigas, tačiau, kita vertus, ribojama viena pamatinių asmens teisių – dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas ir asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, išskyrus krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje. Tokiu atveju asmenys, savanoriškai atliekantys nenuolatinę karo tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgose, galėtų būti renkami savivaldybių tarybų nariais, o išrinkus galėtų būti ir kariais savanoriais, ir savivaldybių tarybų nariais.
Atitinkamai siūloma nustatyti, kad Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, be visų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nurodytų duomenų, pats turi įrašyti, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, išskyrus krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, ir pasirašyti. Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas pašalins neaiškumus ir leis asmenims suderinti dalyvavimą vietos politikoje ir savanoriškąją karo tarnybą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, patriotiškiems ir savanoriškai prie savo valstybės gynybinių pajėgumų stiprinimo norintiems prisidėti žmonėms nebus apribotos galimybės dalyvauti politinėje veikloje, pašalinant su tuo susijusius teisinius neaiškumus. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai n eturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Savivaldybių tarybų rinkimai“, „savivaldybės tarybos
narys“, „privalomoji karo tarnyba“, „krašto apsaugos savanorių karo tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Gabrielius Landsbergis Laurynas Kasčiūnas Rasas Juknevičienė Andrius Kupčinskas Audronius Ažubalis [1] Lauryna Vireliūnaitė, 15min.lt, „VRK neužkirto kelio savanoriams dalyvauti savivaldos rinkimuose“. LRT.lt, 2019 m. sausio 29 d., < https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/243082/vrk-neuzkirto-kelio-savanoriams-dalyvauti-savivaldos-rinkimuose > [Žiūrėta 2019-01-29].
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektas yra susijęs su kartu teikiamame Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo (Reg. Nr. XIIIP-3202) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma įtvirtinti karių savanorių teisę būti renkamais į savivaldybių tarybas, atkreipiame dėmesį, kad, sisteminiu požiūriu, paisant Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. ir kituose nutarimuose išdėstytos doktrinos dėl Konstitucijos
Seimo nario ir Respublikos Prezidento pareigas (Teisės departamento išvada projektui Nr. XIIIP-3202) turi būti atitinkamai keičiamos ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo atitinkamos nuostatos (šio įstatymo pakeitimui būtų aktualus 2020 m. liepos 1 d įsigaliosiančiame Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnyje nustatytas šio įstatymo keitimo ribojimas). Be to, turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatos, paisant šio įstatymo 98 straipsnyje nustatytų šio įstatymo keitimo ribojim ų. 2.
2002-12-24, 2004-05-25, 2007-02-09 nutarimus, kuriuose konstatuojama, kad pagal Konstitucijos 141 straipsnį savivaldybių tarybų nariais negali būti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; <...>šie Konstitucijos reikalavimai reiškia ne tai, kad nurodyti asmenys neturi teisės siekti būti išrinktais savivaldybių tarybų nariais (t. y. kad jie neturi pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius), bet tai, kad jeigu susidaro tokia teisinė situacija, kai Konstitucijos 141 straipsnyje nurodytas asmuo <...> išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis, iki naujai išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį, privalo apsispręsti, ar eiti ankstesnes pareigas, ar būti savivaldybės tarybos nariu. Tai reiškia, kad ne tik krašto apsaugos savanorių, bet ir kitų Konstitucijos 141 straipsnyje bei atitinkamai keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų pasyvioji rinkimų teisė keičiamu įstatymu neturėtų būti ribojima. 3. Vertinant projekto 2 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 36 straipsnio 11 dalies, reglamentuojančios kandidato anketos turinį, reguliavimą atkreiptinas dėmesys, kad nors ir buvo minėta, kad Konstitucijos 141 straipsnyje minėtų asmenų pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių tarybų rinkimuose neturėtų būti ribojima, tačiau kitaip vertintina situacija, jei tokie asmenys būtų išrinkti. Pagal Konstitucijos 141 straipsnio
apsaugos sistemos <...> karininkai, puskarininkiai ir liktiniai“.
Kariuomenė yra krašto apsaugos sistemos dalis (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kariuomenės (sausumos pajėgų) sudedamoji dalis yra krašto apsaugos savanorių pajėgos (minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalis). Taigi, krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai yra laikomi krašto apsaugos sistemos kariais, šios pareigos pagal Konstituciją yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario statusu. Vienas iš kandidato anketos tikslų yra asmens išrinkimo į savavldybės ntarybą atveju identifikuoti ir įstatymo nustatyta tvarka išpręsti galimo pareigų nesuderinamumo atvejus, todėl projektu teikiamas siūlymas kandidato anketoje nenurodyti dalies Konstitucijos 14 straipsnyje nurodytų kandidato einamų pareigų šiuo aspektu diskutuotinas. 4. Atkreipiame dėmesį, kad projektas yra teikiamas šiuo metu vykstančių 3 politinių kampanijų metu: savivaldybių tarybų rinkimų, kai Seimas nustatė savivaldybių tarybų rinkimų datą „2019 m. kovo 3 d.“ [1] , Respublikos Prezidento rinkimų, kurie vyks „2019 m. gegužės 12 d.“ [2] bei rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje, kurie vyks „2019 m. gegužės 26 d.“ [3] . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2018
25 d. nutarimas Nr. XIII-1496 “ Dėl 2019 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų“ [2] Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. 2018
25 d. nutarimas Nr. XIII-1497 “ Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo“
2018
25 d. nutarimas Nr. XIII-1498 “ Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 18860036220
201
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR.I-532 2 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP- 3199 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr.I-532 2 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑ 3199, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
D a DĖL
: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Michalas Mackevičius, Audrys Šimas, Gabrielius Landsbergis, patarėjai Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestiniai: Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės patarėjas Martynas Bandza, KAM atstovas Gintas Gumbrys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės departamentas 2019-02-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vertinamas projektas yra susijęs su kartu teikiamame Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo (Reg. Nr. XIIIP-3202) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma įtvirtinti karių savanorių teisę būti renkamais į savivaldybių tarybas, atkreipiame dėmesį, kad, sisteminiu požiūriu, paisant Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. ir kituose nutarimuose išdėstytos doktrinos dėl Konstitucijos 141 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pasyviosios rinkimų teisės apribojimo į Seimo nario ir Respublikos Prezidento pareigas (Teisės departamento išvada projektui Nr.
XIIIP-3202) turi būti atitinkamai keičiamos ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo atitinkamos nuostatos (šio įstatymo pakeitimui būtų aktualus 2020 m. liepos 1 d įsigaliosiančiame Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnyje nustatytas šio įstatymo keitimo ribojimas). Be to, turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatos, paisant šio įstatymo 98 straipsnyje nustatytų šio įstatymo keitimo ribojim ų. Pritarti
2019-02-28 2.
Vertinant projekto 1 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies reguliavimą, būtina atkreipti dėmesį į Konstitucinio Teismo 2002-12-24, 2004-05-25, 2007-02-09 nutarimus, kuriuose konstatuojama, kad pagal Konstitucijos 141 straipsnį savivaldybių tarybų nariais negali būti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; <...>šie Konstitucijos reikalavimai reiškia ne tai, kad nurodyti asmenys neturi teisės siekti būti išrinktais savivaldybių tarybų nariais (t. y. kad jie neturi pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius), bet tai, kad jeigu susidaro tokia teisinė situacija, kai Konstitucijos 141 straipsnyje nurodytas asmuo <...> išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis, iki naujai išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį, privalo apsispręsti, ar eiti ankstesnes pareigas, ar būti savivaldybės tarybos nariu. Tai reiškia, kad ne tik krašto apsaugos savanorių, bet ir kitų Konstitucijos 141 straipsnyje bei atitinkamai keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų pasyvioji rinkimų teisė keičiamu įstatymu neturėtų būti ribojima. Pritarti
siūlomą keičiamo įstatymo 36 straipsnio 11 dalies, reglamentuojančios kandidato anketos turinį, reguliavimą atkreiptinas dėmesys, kad nors ir buvo minėta, kad Konstitucijos 141 straipsnyje minėtų asmenų pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių tarybų rinkimuose neturėtų būti ribojima, tačiau kitaip vertintina situacija, jei tokie asmenys būtų išrinkti. Pagal Konstitucijos 141 straipsnio 1 dalį savivaldybių tarybų nariais negali būti „neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos <...> karininkai, puskarininkiai ir liktiniai“.
Kariuomenė yra krašto apsaugos sistemos dalis (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kariuomenės (sausumos pajėgų) sudedamoji dalis yra krašto apsaugos savanorių pajėgos (minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalis). Taigi, krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai yra laikomi krašto apsaugos sistemos kariais, šios pareigos pagal Konstituciją yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario statusu. Vienas iš kandidato anketos tikslų yra asmens išrinkimo į savavldybės ntarybą atveju identifikuoti ir įstatymo nustatyta tvarka išpręsti galimo pareigų nesuderinamumo atvejus, todėl projektu teikiamas siūlymas kandidato anketoje nenurodyti dalies Konstitucijos 14 straipsnyje nurodytų kandidato einamų pareigų šiuo aspektu diskutuotinas. Pritarti
metu vykstančių 3 politinių kampanijų metu: savivaldybių tarybų rinkimų, kai Seimas nustatė savivaldybių tarybų rinkimų datą „2019 m. kovo 3 d.“ [1] , Respublikos Prezidento rinkimų, kurie vyks „2019 m. gegužės 12 d.“ [2] bei rinkimų į Europos Parlamentą
5Europos teisės departamentas,
2019-02-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr.I-532 2 ir
3199, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2019-06-26 Pritarti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 ir
Įstatymo projektas) siekiui – sudaryti galimybę asmenims, savanoriškai atliekantiems nenuolatinę karo tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgose, įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
asmenims, atliekantiems tikrąją karo tarnybą, būti Seimo ir savivaldybių tarybų nariais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 27, 30 ir 32 dalimis, krašto apsaugos savanorių karo tarnyba yra viena iš tikrosios karo tarnybos rūšių, todėl kario savanorio statuso neatsisakęs asmuo negalėtų būti savivaldybės tarybos narys ir dėl to Įstatymo projektu negali būti įgyvendinamas siekis, kad kariai savanoriai, juos išrinkus, galėtų būti ir kariai savanoriai, ir savivaldybių tarybų nariai. Siekiant užtikrinti, kad išrinktas asmuo eitų tik vienas iš minėtų pareigų, kandidatui į savivaldybės tarybos narius turėtų būti keliamas reikalavimas anketoje pateikti informaciją apie atliekamą privalomąją karo tarnybą (įskaitant krašto apsaugos savanorių karo tarnybą). Dėl šios priežasties siūlome nekeisti
dalies nuostatos. Pritarti
turi identišką – aktyviojo rezervo kario statusą, todėl galimybė įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę turėtų būti numatyta ne tik kariams savanoriams, bet ir kitiems aktyviojo rezervo kariams.
Atsižvelgiant į tarnybos parengtajame rezerve ypatumą – nenuolatinį pobūdį, kai dalyvaujama karinio vieneto pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 30 dienų per penkerius metus, – galimybę įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę tikslinga suteikti ir parengtojo rezervo kariams. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas Įstatymo projekto 1 straipsniu teikiamas pakeitimas, numatant, kad išimtis dėl apribojimo būti renkamiems savivaldybės tarybos nariais taikoma ir aktyviojo bei parengtojo rezervo kariams. Pritarti
rezervo kariai įgyvendintų savo pasyviąją rinkimų teisę, atitinkamai turi būti atlikti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio ir
pakeitimai. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir Komiteto siūlymams. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1
2019-12-04 Argumentai: Vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo
turi identišką – aktyviojo rezervo kario statusą, todėl galimybė įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę turėtų būti numatyta ne tik kariams savanoriams, bet ir kitiems aktyviojo rezervo kariams.
Atsižvelgiant į tarnybos parengtajame rezerve ypatumą – nenuolatinį pobūdį, kai dalyvaujama karinio vieneto pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 30 dienų per penkerius metus, – galimybę įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę siūlytina suteikti ir parengtojo rezervo kariams. Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 5, 6, 61 , 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 31, 35, 36, 41, 411 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo (XIIIP-3037) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 101 , 13, 21, 22, 23, 28, 29, 321 , 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 611 , 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektams (XIIIP-3038), kurių įsigaliojimo data – 2020 m. liepos 1 d., sąvoka „parengtojo rezervo karys“ keičiama į sąvoką „aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys“, sąvoka „kitas aktyviojo rezervo karys“ keičiama į sąvoką „savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys“, o savanoriška nenuolatinė karo tarnyba nebepriskiriama pradinei karo tarnybai. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Konstituciją kario savanorio statusas nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario statusu, ir siekiant užtikrinti, kad išrinktas asmuo eitų tik vienas iš minėtų pareigų, siūlytina palikti reikalavimą pateikti informaciją apie atliekamą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Pasiūlymas:
Pakeisti projektą ir jį išdėstyti taip: Pritarti „1 straipsnis. 2 straipsnio pa keitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją pradinę karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą , išskyrus krašto apsaugos savanorių karo tarnybą ,
pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje .“
straipsnio pa keitimas Pakeisti 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Kandidato į savivaldybės tarybos narius,
kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją pradinę karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat savanorišką nenuolatinę karo tranybą išskyrus krašto apsaugos savanorių karo tarnybą , neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.
Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 metų liepos 1d. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9 . Komiteto paskirti pranešėjai : L. Kasčiūnas. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Patarėjas Mantas Lapinskas
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2019-12-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus patarėja Jurgita Banytė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siekiamais tikslais ir atsižvelgdami į tai, kad vertinamas projektas yra susijęs su kartu teikiamame Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo (Reg. Nr.
straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma įtvirtinti karių savanorių teisę būti renkamais į savivaldybių tarybas, atkreipiame dėmesį, kad, sisteminiu požiūriu, paisant Konstitucinio Teismo
Konstitucijos 141 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pasyviosios rinkimų teisės apribojimo į Seimo nario ir Respublikos Prezidento pareigas (Teisės departamento išvada projektui Nr. XIIIP-3202) turi būti atitinkamai keičiamos ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo atitinkamos nuostatos (šio įstatymo pakeitimui būtų aktualus 2020 m. liepos 1 d įsigaliosiančiame Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnyje nustatytas šio įstatymo keitimo ribojimas). Be to, turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatos, paisant šio įstatymo 98 straipsnyje nustatytų šio įstatymo keitimo ribojimų. Pritarti iš dalies Vietoj pastaboje minimo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projekto Nr. XIIIP-3202, kuris pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiuo metu kartu su teikiamu projektu yra svarstomas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3038(2). Atsižvelgiant į tai, kad minėtame projekte įtvirtinamos nuostatos, reglamentuojančios savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių įgaliojimų sustabdymą juos išrinkus Seimo ar savivaldybių tarybų nariais (Europos Parlamento nariai neminimi šiame projekte), bus keičiamos ir Seimo rinkimų įstatymo atitinkamos nuostatos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-011 2.
Vertinant projekto 1 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies reguliavimą, būtina atkreipti dėmesį į Konstitucinio Teismo 2002-12-24, 2004-05-25, 2007-02-09 nutarimus, kuriuose konstatuojama, kad pagal Konstitucijos 141 straipsnį savivaldybių tarybų nariais negali būti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; <...>šie Konstitucijos reikalavimai reiškia ne tai, kad nurodyti asmenys neturi teisės siekti būti išrinktais savivaldybių tarybų nariais (t. y. kad jie neturi pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius), bet tai, kad jeigu susidaro tokia teisinė situacija, kai Konstitucijos 141 straipsnyje nurodytas asmuo <...> išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis, iki naujai išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį, privalo apsispręsti, ar eiti ankstesnes pareigas, ar būti savivaldybės tarybos nariu. Tai reiškia, kad ne tik krašto apsaugos savanorių, bet ir kitų Konstitucijos 141 straipsnyje bei atitinkamai keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų pasyvioji rinkimų teisė keičiamu įstatymu neturėtų būti ribojama. Pritarti iš dalies Pritarti dėl dalinio subjektų, galinčių būti savivaldybių tarybų nariais (sustabdant savo kario sutarties galiojimą) išplėtimo. Nustatyti, kad savivaldybių tarybų nariais gali būti ne tik pagal kario savanorio sutartį, bet ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas. Nepritarti siūlymui sudaryti galimybes kandidatuoti į savivaldybių tarybų narius kariams, atliekantiems tikrąją karo tarnybą, neišėjusiems į atsargą krašto apsaugos sistemos karininkams ir kt.
Projekto iniciatorių tikslas buvo sudaryti sąlygas kandidatuoti tik savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams. Subjektų rato plėtimas reikalauja platesnės diskusijos ir apsisprendimo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 2 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 36 straipsnio 11 dalies, reglamentuojančios kandidato anketos turinį, reguliavimą atkreiptinas dėmesys, kad nors ir buvo minėta, kad Konstitucijos 141 straipsnyje minėtų asmenų pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių tarybų rinkimuose neturėtų būti ribojama, tačiau kitaip vertintina situacija, jei tokie asmenys būtų išrinkti. Pagal Konstitucijos 141 straipsnio 1 dalį savivaldybių tarybų nariais negali būti
„neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos <...> karininkai,
puskarininkiai ir liktiniai“. Kariuomenė yra krašto apsaugos sistemos dalis (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kariuomenės (sausumos pajėgų) sudedamoji dalis yra krašto apsaugos savanorių pajėgos (minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalis). Taigi, krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai yra laikomi krašto apsaugos sistemos kariais, šios pareigos pagal Konstituciją yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario statusu. Vienas iš kandidato anketos tikslų yra asmens išrinkimo į savavldybės ntarybą atveju identifikuoti ir įstatymo nustatyta tvarka išpręsti galimo pareigų nesuderinamumo atvejus, todėl projektu teikiamas siūlymas kandidato anketoje nenurodyti dalies Konstitucijos 14 straipsnyje nurodytų kandidato einamų pareigų šiuo aspektu diskutuotinas. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr. 1
2019-03-01 4.
Atkreipiame dėmesį, kad projektas yra teikiamas šiuo metu vykstančių 3 politinių kampanijų metu: savivaldybių tarybų rinkimų, kai Seimas nustatė savivaldybių tarybų rinkimų datą „2019 m. kovo 3 d.“ , Respublikos Prezidento rinkimų, kurie vyks „2019 m. gegužės 12 d.“ bei rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvos
jau nebeaktuali
departamentas 2019-02-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr.I-532 2 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3199, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-06-262 Pritarti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3199 (toliau – Įstatymo projektas) siekiui – sudaryti galimybę asmenims, savanoriškai atliekantiems nenuolatinę karo tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgose, įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos Konstitucijos 141 straipsnyje numatytas draudimas asmenims, atliekantiems tikrąją karo tarnybą, būti Seimo ir savivaldybių tarybų nariais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 27, 30 ir 32 dalimis, krašto apsaugos savanorių karo tarnyba yra viena iš tikrosios karo tarnybos rūšių, todėl kario savanorio statuso neatsisakęs asmuo negalėtų būti savivaldybės tarybos narys ir dėl to Įstatymo projektu negali būti įgyvendinamas siekis, kad kariai savanoriai, juos išrinkus, galėtų būti ir kariai savanoriai, ir savivaldybių tarybų nariai. Siekiant užtikrinti, kad išrinktas asmuo eitų tik vienas iš minėtų pareigų, kandidatui į savivaldybės tarybos narius turėtų būti keliamas reikalavimas anketoje pateikti informaciją apie atliekamą privalomąją karo tarnybą (įskaitant krašto apsaugos savanorių karo tarnybą). Dėl šios priežasties siūlome nekeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 11 dalies nuostatos. Pritarti Pritarti, kad anketoje turi būti pateikta informacija apie atliekamą privalomąją karo tarnybą (įskaitant ir savanorišką nenuolatinę karo tarnybą). Atsižvelgiant į šiuo metu svarstomo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projekte Nr. XIIIP-3038(2) keičiamas sąvokų definicijas, būtina tikslinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 11 dalį. Žr. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr. 1. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
identišką – aktyviojo rezervo kario statusą, todėl galimybė įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę turėtų būti numatyta ne tik kariams savanoriams, bet ir kitiems aktyviojo rezervo kariams.
Atsižvelgiant į tarnybos parengtajame rezerve ypatumą – nenuolatinį pobūdį, kai dalyvaujama karinio vieneto pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 30 dienų per penkerius metus, – galimybę įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę tikslinga suteikti ir parengtojo rezervo kariams. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas Įstatymo projekto 1 straipsniu teikiamas pakeitimas, numatant, kad išimtis dėl apribojimo būti renkamiems savivaldybės tarybos nariais taikoma ir aktyviojo bei parengtojo rezervo kariams. Pritarti Atsižvelgiant į šiuo metu svarstomo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projekte Nr. XIIIP-3038(2) keičiamas sąvokų definicijas, projekte Nr. XIIIP-3199(2) vartojama nauja „savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos“ sąvoka. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3. Siekiant, kad kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai ir parengtojo rezervo kariai įgyvendintų savo pasyviąją rinkimų teisę, atitinkamai turi būti atlikti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 3 straipsnio pakeitimai. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į šiuo metu svarstomo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projekto Nr. XIIIP-3038(2) nuostatas bus keičiamas Seimo rinkimų įstatymo nuostatos. Žr. argumentus prie Teisės departamento pastabos Nr. 1. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2019-12-04 Argumentai: Vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, kariai savanoriai ir aktyviojo rezervo kariai turi identišką – aktyviojo rezervo kario statusą, todėl galimybė įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę turėtų būti numatyta ne tik kariams savanoriams, bet ir kitiems aktyviojo rezervo kariams. Atsižvelgiant į tarnybos parengtajame rezerve ypatumą – nenuolatinį pobūdį, kai dalyvaujama karinio vieneto pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 30 dienų per penkerius metus,
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 101 , 13, 21, 22, 23, 28, 29, 321 , 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 611 , 63, 64, 65,
įsigaliojimo data – 2020 m. liepos 1 d., sąvoka „parengtojo rezervo karys“ keičiama į sąvoką „aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys“, sąvoka
„kitas aktyviojo rezervo karys“ keičiama į sąvoką „savanoriškos
nenuolatinės karo tarnybos karys“, o savanoriška nenuolatinė karo tarnyba nebepriskiriama pradinei karo tarnybai. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Konstituciją kario savanorio statusas nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario statusu, ir siekiant užtikrinti, kad išrinktas asmuo eitų tik vienas iš minėtų pareigų, siūlytina palikti reikalavimą pateikti informaciją apie atliekamą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Pasiūlymas:
Pakeisti projektą ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pa keitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją pradinę karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą , išskyrus krašto apsaugos savanorių karo tarnybą,
rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje .“
straipsnio pa keitimas Pakeisti 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją pradinę karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat savanorišką nenuolatinę karo tarnybą išskyrus krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.
Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 metų liepos 1d.“ Pritarti iš dalies Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlomo projekto 1 ir 3 straipsniams. Nepritarti siūlomo projekto 2 straipsniui, kadangi pagal siūlomą formuluotę savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys negalėtų kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius, nes jo, kaip kario sutarties galiojimas gali būti sustabdytas tik tuomet, kai jis prisiekia kaip išrinktas savivaldybės tarybos narys. Vertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 3 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabą Nr. 1, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje turi būti nurodyta, kad kandidatas yra savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3199(2) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-12-112 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 3 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabą Nr. 1, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje turi būti nurodyta, kad kandidatas yra savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją pradinę karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, išskyrus krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys , ar jis yra savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3199(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė