Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 2 straipsnį nauja 17 dalimi, buvusias 17-39 dalis laikyti 18-40 dalimis ir šią dalį išdėstyti taip:
„17. Mokymasis šeimoje – mokinio tėvų (arba
vieno iš tėvų, arba globėjų) organizuojamas mokinio švietimas pagal mokymosi šeimoje sutartį, sudarytą su mokykla.“
pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Mokiniui suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas, skirtingus jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją, mokymosi formą (įskaitant mokymosi šeimoje formą). Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formas ir mokymo organizavimo pagal mokymosi formas tvarkos aprašus tvirtina švietimo ir mokslo ministras“
45 straipsnį ir išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Mokinio ir švietimo teikėjo susitarimai
sutartimi. Mokymosi šeimoje švietimo santykiai įforminami mokymosi šeimoje sutartimi, sudaryta su mokykla. 2. Mokymo (mokymosi šeimoje) sutartį už vaiką iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai), veikdami išimtinai vaiko interesais. 3. Vaikas nuo 14 iki 18 metų mokymo (mokymosi šeimoje) sutartį sudaro turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą. 4. Mokymo (mokymosi šeimoje) sutartyje nurodomos mokymo sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo forma, šalių įsipareigojimai, mokinio žinių įvertinimo tvarka, mokymo sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai. 5. Švietimo santykiai prasideda nuo mokinio pirmos mokymosi dienos. Mokymo (mokymosi šeimoje) sutartys sudaromos iki pirmos mokymosi dienos.
Mokymo (mokymosi šeimoje) sutarties nuostata, prieštaraujanti šiam ir kitiems įstatymams, negalioja. Mokymo (mokymosi šeimoje) sutartis registruojama mokykloje, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 6. Profesinio mokymo sutartys sudaromos Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, aukštojo mokslo studijų sutartys – Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) lankyti mokyklą (išskyrus mokymąsi šeimoje), stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;“
1Papildyti 47 straipsnio 2 dalį nauju 2 punktu,
buvusius 2-9 punktus laikyti 3-10 punktais ir šį punktą išdėstyti taip:
„2) pasirinkus vaiko mokymosi šeimoje formą, sudaryti su mokykla
mokymosi šeimoje sutartį.“
2Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir išdėstyti taip:
šeimoje); jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsdami informuoti mokyklą;
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vytautas Juozapaitis Edmundas Pupinis
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Projektą rengti paskatino Mokymosi šeimoje asociacijos bei mokinių tėvų prašymai, pasiūlymai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra nurodytas privalomas institucinis (mokyklinis) mokymasis, todėl konstitucinių trukdžių savarankiškam mokymui nėra, o Švietimo įstatyme įtvirtinus ir poįstatyminiuose aktuose įvedus saugiklius, kad mokiniai būtų įtraukti į neformaliojo ugdymo veiklą, būtų sudaromos palankesnės sąlygos įgyti jiems įgūdžių gyventi heterogeniškoje visuomenėje. Daugumoje Europos šalių mokymasis šeimoje yra leidžiamas ir yra įteisintas švietimo įstatymuose. Mokymasis šeimoje yra įtvirtintas Airijos, Belgijos, Danijos, Suomijos, Italijos, Lenkijos, Portugalijos konstitucijose. 2017 m. Lenkijoje (37 mln. gyventojų) mokymosi šeimoje būdu mokėsi 14 tūkst. mokinių, JK (66 mln. gyventojų) - mokėsi 48 tūkst. mokinių. JK nuo 2014 m. iki 2017 m. tokiu būdu besimokančių mokinių padaugėjo 40 proc. Latvijoje ir Estijoje mokymosi šeimoje būdu mokosi po 100 mokinių (neskaitant besimokančių nuotoliniu būdu). JAV (350 mln. gyventojų) 2016 m. mokymosi šeimoje būdu mokėsi 2,3 mln. mokinių, tai sudaro 3 proc. visų šalies mokinių. .JAV laikomasi principo, kad valstybė gali nustatyti išsilavinimo standartus, bet ji negali riboti galimybes pasirinkti būdus, kuriais mokinys gali pasiekti nustatytus išsilavinimo standartus. Visuomenėje vyksta objektyvūs pokyčiai: vis daugiau tėvų dirba lanksčiu grafiku, jie nori įsitraukti į vaikų mokymą, kad pašalintų tuos trūkumus, kurie būdingi mokyklinei sistemai. Informacinių technologijų plėtra suteikia mokiniams didesnes galimybes naudotis švietimo ištekliais ir mokytis pagal lanksčią dienotvarkę.
Mokyklų sistema netenkina visų mokinių poreikius: mokiniai yra skirtingų gabumų ir polinkių, todėl turi būti galimybė mokytis pagal individualią dienotvarkę, ugdyti mokinio atsakomybę, savarankiškumą. Mokymasis turi vykti saugioje, mokiniui priimtinoje aplinkoje. Prof. Dr. Brian D. Ray longitudinių tyrimų duomenimis individualiai besimokančių vaikų mokslo rezultatai yra 15-30 procentų aukštesni nei jų bendraamžių tradicinėse mokyklose. Besimokančių šeimoje vaikų mokslo rezultatai visiškai nepriklauso nei nuo tėvų išsilavinimo, nei nuo jų turimo ar neturimo pedagoginio išsilavinimo, nei nuo šeimos pajamų, o taip pat nuo to, kiek stipriai yra kontroliuojamas jų mokymosi lygis. Besimokiusių šeimoje mokinių paklausa aukštosiose mokyklose intensyviai didėja. Savarankiškas mokymasis padeda mokiniams geriau išmokti planuoti savo laiką ir ugdo asmeninę atsakomybę už atliekamą darbą. Savarankiškai besimokantys vaikai paprastai lenkia savo bendraamžius tiek socialine, tiek psichologine, tiek emocine raida, jie turi geresnius kasdienius įgūdžius, įskaitant bendradarbiavimą su bendraamžiais bei lyderystės įgūdžius. Jie yra bendruomeniškesni, labiau savimi pasitikintys, motyvuoti, atsakingi, turintys mažiau elgesio problemų nei ėjusieji į mokyklą. Besimokantys šeimoje reguliariai įsitraukia į socialines ir edukacines veiklas už šeimos ribų, dažniau nei jų bendraamžiai mokyklose dalyvauja įvairiose išvykose, politiniuose judėjimuose, bažnyčių tarnystėje, sporto komandų veikloje, savanoriauja. Besimokiusieji šeimoje yra politiškai tolerantiškesni nei lankiusieji tradicinę mokyklą, jie yra daug aktyvesni vietinių bendruomenių veikloje, dažniau dalyvauja rinkimuose ir balsuoja, stoja į aukštąsias mokyklas ir baigia jas geresniais rezultatais, iki pilnametystės perima savo šeimos vertybes ir tikėjimą.
Šaltinis: https://www.nheri.org/research-facts-on-homeschooling/ Pradiniame etape mokymasis šeimoje gali būti aktualus 100-200 mokinių, todėl nėra reikalinga jokia nauja mokymosi infrastruktūra. Remiantis 2017 m. gruodžio mėn. 12 d. ŠMM vykusioje diskusijoje Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriaus Aido Aldakausko pateiktais preliminariais skaičiavimais, mokymosi šeimoje modeliui finansuoti galėtų būti taikomas mokymosi nuotoliniu būdu modelis. Nuotolinį mokymą teikiančios mokyklos yra pasirengusios priimti mokinius mokytis pagal mokymosi šeimoje sutartį ir sutinka, kad šių mokinių finansavimas iš valstybės biudžeto neviršytų sumų, kurios būtų skiriamos tiems mokiniams lankant mokyklą kasdieniu būdu. Taigi, valstybei nereikėtų skirti jokių papildomų lėšų mokymosi šeimoje modeliui įgyvendinti. Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Vytautas Juozapaitis
projekto tikslai ir uždaviniai Projektu siekiama apibrėžti mokymosi šeimoje nuostatas ir suteikti daugiau galimybių mokiniui pagal gebėjimus ir polinkius rinktis mokymosi formą. . 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Galiojančiame Švietimo įstatyme nepakankamai reglamentuoti mokymosi būdai, nesudaromos sąlygos mokinio socialinei, emocinei, psichologinei raidai, įgūdžiams tobulinti. 4.
numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma apibrėžti mokymosi šeimoje nuostatas, suteikti daugiau galimybių mokiniui pagal gebėjimus ir polinkius rinktis mokymosi formą ir sudaryti palankias sąlygas jo savarankiškam mokymuisi pagal ugdymo programas panaudojant informacines komunikacijos priemones. Toks reguliavimas leistų mokiniams išmokti planuoti savo laiką, ugdytų jų savarankiškumą, įgūdžius, aktyvumą, asmeninę atsakomybę už atliekamą darbą, sudarytų sąlygas tėvams įsitraukti į vaikų mokymą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, bus suteikta daugiau galimybių mokiniui pagal gebėjimus rinktis mokymosi formą ir sudarytos sąlygos tėvams įsitraukti į vaikų mokymą. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. Nuotolinį mokymą teikiančios mokyklos yra pasirengusios priimti mokinius mokytis pagal mokymosi šeimoje sutartį ir sutinka, kad šių mokinių finansavimas iš valstybės biudžeto neviršytų sumų, kurios būtų skiriamos tiems mokiniams lankant mokyklą kasdieniu būdu. Taigi, valstybei nereikėtų skirti jokių papildomų lėšų mokymosi šeimoje modeliui įgyvendinti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
projektą parengė Seimo nariai
įstatymo projekto žodžiai: „mokymasis šeimoje“. Teikia Seimo nariai Vytautas Juozapaitis Edmundas Pupinis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) įteisinti naują mokymosi formą – mokymąsi šeimoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu keičiamo įstatymo
mokytis namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti egzaminus. Tokio mokymosi namuose organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Be to, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turi būti suderintos su keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis arba pastarosios nuostatos atitinkamai turėtų būti patikslintos, konkrečiai apibrėžiant, kuo mokymasis šeimoje skiriasi nuo mokymosi namuose (jeigu šios mokymosi formos apskritai skiriasi). Vertinant projekte įtvirtintą reguliavimą dėl naujo mokymosi Lietuvoje modelio apskritai pasigendama aiškesnio įstatyminio šio mokymosi modelio principų reglamentavimo, šio mokymosi metu naudojamų metodų, mokytojų darbo su vaikais formų, galimo papildomo tokio mokymosi finansavimo (jeigu jis būtų būtinas) iš tėvų pusės įtvirtinimo. Taip pat manome, kad įstatyme turėtų būti aiškiai įtvirtinta, ar mokymasis šeimoje vyktų pagal tokias pačias mokymosi programas, pagal kurias švietimas organizuojamas ir mokyklose, ar mokymosi šeimoje forma galės būti mokomasi pagal visas ugdymo programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio), ar įgyjamas išsilavinimas būtų prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui.
Taip pat manytume, kad terminas „mokymasis šeimoje“ ne visiškai tiksliai atspindi šio mokymosi modelio turinį, nes formaliai mokymąsi organizuotų ne pati šeima, o mokykla (sudarytoje sutartyje numatytomis sąlygomis). Kadangi vadovaujantis keičiamo įstatymo 56 straipsniu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įgaliota dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką, atsakyti už švietimo kokybę, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. 2. Projekto
„globėjų“ įrašytinas žodis „rūpintojų“, kadangi projekto 3 straipsniu keičiamo
įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje bei projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnyje nustatyta, kad rūpintojai taip pat prisideda prie vaiko mokymosi (tame tarpe – mokymosi namuose) proceso. Taip pat nėra aišku, kodėl šioje sąvokoje siūloma apibrėžti, kad mokymą šeimoje gali organizuoti tik vienas iš tėvų, nors visame keičiamame įstatyme visos teisės ir pareigos dėl vaiko mokymo yra suteiktos tėvams. Manytume, kad mokymasis šeimoje galėtų būti organizuojamas tik bendru abiejų tėvų sutarimu, o ne vieno iš jų sprendimu (kitu atveju reiktų aiškiai reglamentuoti situaciją, kada abiejų tėvų valia šiuo klausimu nesutampa). 3. Projekto
nuostatos derintinos su jau galiojančiomis keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis – vietoj žodžių „sudarytą su mokykla“ įrašytini žodžiai „sudarytą tarp mokinio ir mokyklos“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu pildomai keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 daliai. 4. Projekto
pareigų pavadinimas – vietoj žodžių „švietimo ir mokslo“ įrašytini žodžiai
„švietimo, mokslo ir sporto“. 5. Projekto
mokymo sutartyje, be kita ko, nustatoma ir mokinio žinių įvertinimo tvarka. Ši nuostata abejotina keliais aspektais. Pirma, derinant projekto nuostatas su keičiamo įstatymo 38 straipsniu, keičiamo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje vietoj sąvokos „mokinio žinių įvertinimo“ vartotina sąvoka „mokymosi pasiekimų vertinimo“. Antra, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir vertinimo rezultatų panaudojimas reglamentuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga mokymosi pasiekimų vertinimo tvarką nustatyti kiekvienoje mokymo sutartyje. Siekiant, kad mokymosi šeimoje sutartyje būtų nustatyta kitokia, nei įprastai pagal bendrojo ugdymo programą vykdoma mokymosi pasiekimų vertinimo tvarka, siūlytina nepildyti projekto 5 straipsniu keičiamos įstatymo 45 straipsnio 4 dalies esančio pirmojo sakinio, o vietoj to šią dalį papildyti antruoju sakiniu, jame nustatant, kad mokymosi šeimoje sutartyje papildomai nurodoma mokymosi pasiekimų vertinimo tvarka. Galbūt, tikslinga nurodyti, kad šios mokymosi formos sutartyje turi būti nurodomos ir kitos specifinės mokymosi sąlygos. 6.
nustatyti išimtį, kad mokinys, besimokantis šeimoje, neprivalo lankyti mokyklos. Kadangi mokymosi šeimoje sutartyje gali būti nustatyta, kad kai kuriais atvejais mokinys lanko mokyklą (pvz., konsultacijų, atsiskaitymų metu), siūlytina šiame punkte vietoj žodžių „mokymąsi šeimoje“ įrašyti žodžius
„mokymosi šeimoje sutartyje nustatytus atvejus“. Analogiška pastaba taikytina
ir projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamoms įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatoms. 7. Projekto
papildomą pareigą – pasirinkus vaiko mokymosi šeimoje formą, sudaryti su mokykla mokymosi šeimoje sutartį. Manytina, kad ši nuostata yra perteklinė, nes keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1-3 dalyse yra pakankamai reglamentuojama, kad tėvai (globėjai) vaiko vardu sudaro arba, atitinkamai, tėvai (rūpintojai) duoda sutikimą vaikui sudaryti mokymosi šeimoje sutartį. Kita vertus, projektu siūloma 47 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata nedera su keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta vaiko teisė pačiam sudaryti mokymosi šeimoje sutartį. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors mokymo sutartis yra privalomai sudaroma visais atvejais, pareiga tėvams (globėjams, rūpintojams) sudaryti mokymo sutartį įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nėra nustatoma. 8. Projekto
įrašytini žodžiai „švietimo, mokslo ir sporto ministerija“. 9. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
sąvokos yra dėstomos abėcėlės tvarka, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis turi būti pildomas nauju 15 punktu, o ne 17 punktu.
Be to, šį straipsnį turi sudaryti dvi dalys: 1 dalies pakeitimo esmė dėstytina taip:
„Papildyti 2 straipsnį nauja 15 dalimi:“; 2 dalis dėstytina taip: „Buvusias 2
straipsnio 15-39 dalis laikyti atitinkamai 16-40 dalimis“;
esmėje po žodžio „ir“ įrašytinas žodis „ją“;
esmėje po žodžio „ir“ įrašytinas žodis „jį“, o šio straipsnio pavadinime po žodžio „pakeitimas“ brauktinas taškas;
nuostatos dėstytinos atskiromis dvejomis dalimis, analogiškai, kaip siūloma šios išvados 9.1 pastaboje;
Respublikos“ dėstytini atskiros eilutės centre. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-01 Nr. S-2019-571 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 27, 45, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3197 (toliau – Projektas), manome, kad Projektu teikiamų pasiūlymų kontekste turi būti įvertinti susiję Europos Sąjungos ir tarptautiniai dokumentai, reglamentuojantys vaikų teisę į mokslą. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „[l]aisvė steigti demokratiniais principais grindžiamas mokymo įstaigas ir tėvų teisė užtikrinti savo vaikų švietimą ir mokymą pagal savo religinius, filosofinius ir pedagoginius įsitikinimus turi būti gerbiamos pagal jų įgyvendinimą reglamentuojančius nacionalinius įstatymus“. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos papildomo protokolo 2 straipsnyje nurodoma, jog „[n]iekam neturi būti atimta teisė į mokslą. Valstybė, rūpindamasi švietimu ir mokymu, įsipareigoja gerbti tėvų teisę laisvai parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus“. Vadovaudamosi Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 13 straipsnio 3 dalimi „[v]alstybės, šio Pakto Šalys, įsipareigoja gerbti tėvų ir atitinkamais atvejais – teisėtų globėjų laisvę parinkti savo vaikams ne tik valstybės institucijų įsteigtas mokyklas, bet ir kitas mokyklas, atitinkančias tą mokslo reikalavimų minimumą, kuris gali būti valstybės nustatytas arba patvirtintas, ir užtikrinti religinį bei dorovinį savo vaikų auklėjimą pagal savo pačių įsitikinimus“.
Įgyvendinant minėtą laisvę turi būti laikomasi to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinto įpareigojimo - siekti, kad žmogaus asmenybė visapusiškai vystytųsi ir suvoktų savo orumą, taip pat didinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Šalys taip pat sutaria, kad išsimokslinimas turi suteikti visiems žmonėms galimybę tapti naudingais laisvos visuomenės dalyviais, padėti ugdyti savitarpio supratimą, pakantumą ir draugystę tarp visų tautų, visų rasinių, etninių bei religinių grupių ir prisidėti prie Jungtinių Tautų vykdomos taikos palaikymo veiklos plėtojimo. Galiausiai Vaiko teisių konvencijos 28 straipsnio 1 dalies b punkte, be kita ko, nurodoma, kad „[v]alstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę mokytis. Siekdamos palaipsniui šią teisę įgyvendinti ir sudaryti vienodas galimybes, jos skatina tobulinti įvairias tiek bendrojo, tiek profesinio viduriniojo lavinimo formas <...>“. Įvertinus tai, matyti, kad pagal Europos Sąjungos ir tarptautinius dokumentus mokymosi šeimoje būdas yra iš esmės įmanomas, tačiau įgyvendinant tokį mokymosi būdą turėtų būti sudarytos tinkamos sąlygos įgyti reikiamą išsilavinimą, bei tinkamai pasiekti minėtuose tarptautiniuose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme švietimui keliamus tikslus.
Be to, atsižvelgdami į tai, kad Projektu yra įtvirtinama iš esmės naujo mokymosi būdo galimybė, svarstytina, ar Projektu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 4 dalis neturėtų būti papildyta nustatant, kad sutartyje dėl mokymosi šeimoje taip pat turėtų būti nurodyta, kokie subjektai bus atsakingi už mokymosi šeimoje programos laikymąsi ir kokie subjektai organizuos programos laikymosi priežiūrą. Taip pat svarstytina, ar Projektu neturėtų būti reglamentuota, kaip bus vertinama, ar mokinio tėvai ar globėjai turi pakankamai žinių ir kompetencijų organizuoti ir užtikrinti tinkamą mokymąsi šeimoje. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]