Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 12 straipsnį 4 dalimi:
„4. Jeigu Seimas, išnagrinėjęs Peticijų komisijos išvadą, nusprendžia nepritarti Peticijų komisijos išvadai atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus, laikoma, kad Seimas nusprendžia tenkinti peticijoje išdėstytus pasiūlymus. Tokiu atveju Seimas paveda atitinkamo teisės akto projektą parengti Seimo komitetui, kurio kompetencijai priklauso nagrinėti klausimus, susijusius su peticijoje išdėstytais pasiūlymais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Čimbaras
Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 12 straipsnį 4 dalimi:
„4. Jeigu Seimas, išnagrinėjęs Peticijų komisijos išvadą, nusprendžia nepritarti Peticijų komisijos išvadai atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus, laikoma, kad Seimas nusprendžia tenkinti peticijoje išdėstytus pasiūlymus. Tokiu atveju Seimas paveda atitinkamo teisės akto projektą parengti Seimo komitetui, kurio kompetencijai priklauso nagrinėti klausimus, susijusius su peticijoje išdėstytais pasiūlymais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – papildyti Peticijų įstatymo 12 straipsnį 4 dalimi, kurioje būtų nustatyta, koks priimamas Seimo sprendimas, kai Seimas nepritaria Peticijų komisijos (toliau
Lietuvos Respublikos Seimo narys Petras Čimbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 nustatyta, kad Seimo Peticijų komisija, išnagrinėjusi peticiją, Seimo statuto nustatyta tvarka teikia Seimui išvadas dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo. Tuo atveju, kai prieinama išvados tenkinti peticijoje išdėstytus reikalavimus ir siūlymus, gali būti parengiamas atitinkamo teisės akto projektas arba siūloma sudaryti komisiją ar darbo grupę teisės akto projektui parengti, tačiau nėra nustatyta, kokie turėtų būti priimti Seimo sprendimai, kai Seimas nepritaria Komisijos išvadai atmesti peticijoje išdėstytus pasiūlymus ar reikalavimus. Labai dažnai Seimas pritaria Komisijos išvadai tenkinti ar atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą(us), bet būna atvejų, kada Komisija teikia Seimui išvadą ir Seimo protokolinio nutarimo projektą atmesti ar tenkinti peticijoje pateiktus pasiūlymus ar reikalavimus, tačiau Seimas nusprendžia priešingai. Nei Peticijų įstatyme, nei Peticijų komisijos nuostatuose, nei Seimo statute nėra nustatyta, koks turėtų būti priimtas sprendimas, kai Seimas nepritaria Komisijos išvadai.
Seimui nusprendus nepritarti Komisijos išvadai tenkinti pasiūlymą, problemų nekyla, nes tokiu atveju nereikia rengti teisės akto projekto – Seimo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas (Peticijų įstatymo 16 straipsnis, Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimas). Problema iškyla tada, kai Komisija teikia Seimui išvadą atmesti pasiūlymą, bet Seimas nepritaria šiai Komisijos išvadai – kadangi teisės aktuose nėra nustatyta, ką tokiu atveju daryti, pasitaiko siūlymų grąžinti atgal Komisijai peticiją nagrinėti iš naujo. Komisija labai atsakingai nagrinėja peticijas. Priimdama savo sprendimus ir teikdama Seimui išvadas, ji remiasi įvairių institucijų pateiktomis nuomonėmis, specialistų (ekspertų), valstybės institucijų, mokslo bei studijų institucijų, švietimo įstaigų pateiktomis išvadomis ir kitokia reikiama medžiaga, Komisijos posėdžiuose pateiktais kviestų į posėdį asmenų, ekspertų paaiškinimais, todėl pakartotinai nagrinėdama Seimo grąžintas jai peticijas priima tą patį sprendimą ir teikia Seimui tą pačią išvadą. Remiantis logiškumo principu, manytina, kad Seimui nepritarus Komisijos išvadai atmesti pasiūlymus ar reikalavimus, laikytina, kad Seimas nusprendžia tenkinti juos. Tokiu atveju kyla klausimas, kas tada turi parengti teisės akto projektą, kuriame būtų sprendžiama peticijoje išdėstyta problema, kurios išsprendimui reikėtų keisti ar papildyti teisės aktą, priimti naują ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą. Atsižvelgus į visa tai, tikslinga Peticijų įstatymo 12 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų išspręsta ši problema – būtų nustatyta, kad jeigu Seimas, išnagrinėjęs Peticijų komisijos išvadą, nusprendžia nepritarti Komisijos išvadai atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus, laikoma, kad Seimas nusprendžia tenkinti peticijoje išdėstytus pasiūlymus.
Tokiu atveju Seimas paveda atitinkamo teisės akto projektą parengti Seimo komitetui, kurio kompetencijai priklauso nagrinėti klausimus, susijusius su peticijoje išdėstytais pasiūlymais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Šiuo projektu Peticijų įstatyme būtų panaikinta spraga ir nustatyta, koks turėtų būti priimtas sprendimas, kai Seimas nepritaria Komisijos išvadai atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės papildyti Seimo nutarimu patvirtintus Komisijos nuostatus. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus šį projektą reikės papildyti Seimo nutarimu patvirtintus Komisijos nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „Peticijų komisija“, „išvada“, „pasiūlymas ar reikalavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narys Petras Čimbaras
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-01 Nr. S-2019-571 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-2019-571 pateiktą Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3190 (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
PAKEITIMO Įstatymo projekto NR. XIIIP-3190
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik;
komiteto nariai: Justas Džiugelis, Sergėjus Jovaiša, Andrius Navickas, Gediminas Vasiliauskas, Leonard Talmont; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė, kviestieji asmenys: Seimo narys Petras Čimbaras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Projektu teikiamas siūlymas atitinkamai papildyti Peticijų įstatymą projekto aiškinamajame rašte grindžiamas šiais argumentais: „<....> Labai dažnai Seimas pritaria Komisijos išvadai tenkinti ar atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą(us), bet būna atvejų, kada Komisija teikia Seimui išvadą ir Seimo protokolinio nutarimo projektą atmesti ar tenkinti peticijoje pateiktus pasiūlymus ar reikalavimus, tačiau Seimas nusprendžia priešingai. Nei Peticijų įstatyme, nei Peticijų komisijos nuostatuose, nei Seimo statute nėra nustatyta, koks turėtų būti priimtas sprendimas, kai Seimas nepritaria Komisijos išvadai <...> Problema iškyla tada, kai Komisija teikia Seimui išvadą atmesti pasiūlymą, bet Seimas nepritaria šiai Komisijos išvadai – kadangi teisės aktuose nėra nustatyta, ką tokiu atveju daryti, pasitaiko siūlymų grąžinti atgal Komisijai peticiją nagrinėti iš naujo <...>“.
Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad projektu būtų panaikinta teisinio reguliavimo spraga. Nekvestionuojant aplinkybės, jog iš tiesų teisės aktai nenumato, kokios procedūros turėtų būti vykdomos Seimo nepritarus Seimo Peticijų komisijos išvadai atmesti peticijoje suformuluotą pasiūlymą (pasiūlymus), atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:
1) Projektu iš esmės preziumuojama, kad Seimas, nepritardamas Seimo Peticijų komisijos išvadai atmesti peticiją, nusprendžia tenkinti peticijoje išdėstytus pasiūlymus. Siūlytina svarstyti, ar Seimo sprendimas nepritarti Seimo Peticijų komisijos išvadai visais atvejais reiškia tik sprendimą tenkinti peticiją ir negalėtų būti grindžiamas kitais motyvais (pavyzdžiui, tuo, jog, Seimo narių nuomone, išnagrinėti ne visi peticijoje suformuluotų siūlymų aspektai, įvertinti ne visų pareiškėjo nuomonei oponuojančių subjektų argumentai ir pan.), todėl projektu teikiamas teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, yra neišsamus. 2) Projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „<...> Tuo atveju, kai prieinama išvados tenkinti peticijoje išdėstytus reikalavimus ir siūlymus, gali būti parengiamas atitinkamo teisės akto projektas arba siūloma sudaryti komisiją ar darbo grupę teisės akto projektui parengti“ (čia ir toliau išskirta – mūsų).
Tuo tarpu projektu siūloma keičiamo įstatymo 12 straipsnio
atmesti peticiją „<...> Seimas paveda atitinkamo teisės akto projektą parengti Seimo komitetui, kurio kompetencijai priklauso nagrinėti klausimus, susijusius su peticijoje išdėstytais pasiūlymais“. Nelabai aišku, dėl kokių priežasčių iš esmės analogišką veiksmą – parengti teisės akto projektą pagal peticijoje išdėstytus pasiūlymus – turėtų atlikti skirtingi subjektai: tuo atveju, jei Seimo Peticijų komisija prieina išvados tenkinti peticijoje išdėstytus reikalavimus ir siūlymus, ji pati parengia atitinkamo teisės akto projektą arba siūlo sudaryti komisiją ar darbo grupę jam parengti, o tuomet, kai Seimas nepritaria Seimo Peticijų komisijos išvadai atmesti peticiją, teisės akto projektą rengia Seimo komitetas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo komitetas gali neturėti objektyvių galimybių parengti tinkamą teisės akto projektą (pavyzdžiui, dėl specifinių kompetencijų ar informacijos stokos), todėl siūlytina svarstyti, ar projektu teikiamas teisinis reguliavimas neturėtų būti papildytas, numatant Seimui galimybę priimti alternatyvius sprendimus dėl teisės akto projektą rengsiančio subjekto. Nepritarti Siūlomam teisiniam reguliavimui galima taikyti Seimo Statuto 151 straipsnio 3 dalies analogiją, kai Seimas, nepritaręs pagrindinio Komiteto išvadai dėl įstatymo projekto (paprastai tuo atveju, kai pagrindinis komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti), nusprendžia paskirti kitą komitetą projektui nagrinėti.
Jei Seimas, nepritardamas Peticijų komisijos išvadai atmesti peticiją, paskirs Seimo komitetą teisės projektui parengti, Komitetas galės parengti projektą pats arba kreiptis į Seimo Valdybą dėl darbo grupės sudarymo. 2. Europos teisės departamentas Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-2019-571 pateiktą Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3190 (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: –. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: –. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: –. 6. Papildomų komitetų išvados: –. 7. Sprendimas: pritarti teikiamam Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3190. 8. Balsavimo rezultatai: „už“- bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Simulik. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė