Projektas Lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
taip:
„1) naikinti ar žaloti reljefo formas;. Šis draudimas netaikomas,
kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija, išskyrus kai karjero praplėtimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas.“
taip:
3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus;. Šis draudimas netaikomas, kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija, išskyrus kai karjero teritorijos praplėtimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas.“
1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį. 2. Iki 2019 m. birželio 30 d. Vyriausybė priima Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų pakeitimus, atskirų draustinių nuostatų pakeitimus priima juos steigiančios institucijos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Čimbaras
ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – suteikti galimybę vykdyti kasybos darbus, kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija, tačiau draudimas išliktų, kai planuojamas karjero teritorijos praplėtimas galėtų daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustatytų, kad praplėtimo poveikis aplinkai gali būti reikšmingas.“
atstovai) ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo narys Petras Čimbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas; rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus papildžius nuostata, kad draudimas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose keisti reljefo formas, taip pat plėsti karjerų ribas būtų netaikomas, kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija, išskyrus kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas galėtų daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustatytų, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai gali būti reikšmingas.“ 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas sudarytų palankesnes sąlygas verslo plėtrai, racionaliau būtų eksploatuojami valstybei priklausantys žvyro ir kiti telkiniai nuo seno veikiančiuose karjeruose, kuriuose dažnai jau yra pilnai sukurta visa reikiama infrastruktūra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Vyriausybės patvirtintus bendrus gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatus, atskirų draustinių nuostatus, tvirtinamus juos steigiančių institucijų. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Vyriausybės patvirtintus bendrus gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatus, atskirų draustinių nuostatus, tvirtinamus juos steigiančių institucijų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „karjeras“, „saugomos teritorijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narys Petras Čimbaras
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-01-15
Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3171 (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I‑301 (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas taip, kad draudimai gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose „naikinti ar žaloti reljefo formas“, „rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai“ būtų netaikomi[1], kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija (išskyrus kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas galėtų daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustatytų, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai gali būti reikšmingas). Taigi, priėmus Įstatymo projektą, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kurie laikomi konservacinės paskirties prioriteto teritorijomis, numatytais atvejais būtų leidžiama rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus, naikinti ar žaloti reljefo formas.
Pažymėtina, kad būtina užtikrinti, jog Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai bei Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų biologinės įvairovės apsaugą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją, įsipareigodama saugoti biologinę įvairovę, stabiliai naudoti jos komponentus ir teisingu bei lygiu pagrindu gauti bendrą naudą, susijusią su gamtinių išteklių naudojimu. Šios konvencijos pagrindu, valstybės taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad jų teritorijose nebus vykdoma ūkinė veikla, kuri galėtų pakenkti Biologinės įvairovės konvencijos tikslų įgyvenimui. Be to, 1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 93/626/EEB Europos ekonominė bendrija taip pat prisijungė prie Biologinės įvairovės konvencijos, todėl Konvencijos nuostatos laikytinos patenkančiomis ir į Europos Sąjungos teisinę sistemą (acquis communautaire). Įvertinę tai, kad Įstatymo projektu siūloma atsižvelgti į ūkinės veiklos poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms (1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos pagrindu sukurtas teritorijų tinklas), vis dėlto pažymime, kad, siekiant laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, svarbu užtikrinti ne tik į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“ įtrauktų teritorijų, tačiau ir kitų teritorijų, kurios gali būti laikomos saugomomis gyvūnijos ar augmenijos natūraliomis buveinėmis pagal Biologinės įvairovės konvenciją, taip pat 2009 m. lapkričio 30 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Direktyva 2009/147/EB) požiūriu saugotiniems paukščiams svarbių buveinių apsaugą, todėl Įstatymo projektas turėtų būti tikslinamas. Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų poveikis galimai būtų kompleksinis ir susijęs ne tik su Įstatymo projekte nurodytomis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, tačiau ir kitomis saugotinomis teritorijomis, saugomų gyvūnų ir paukščių natūraliomis buveinėmis, taip pat vadovaudamiesi Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijos, siūlome Įstatymo projektą pateikti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimui. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected] [1] Čia ir toliau pažymėta mūsų.
Aplinkos apsaugos komitetas
2019-11-27
nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Petras Nevulis, Andrius Mazuronis, Kęstutis Mažeika, Artūras Skardžius, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Tukačiauskas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1,2 1.
Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimi keičiamo Saugomų teritorijų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas; rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus, nustatant išimtį, kad šie draudimai netaikomi, kai praplečiama jau naudojamo karjero teritorija, išskyrus kai karjero teritorijos praplėtimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas“. Šio projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nėra aiškus formuluotės „karjero teritorijos praplėtimas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį žemės gelmių išteklius ir ertmes gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, o pagal šio straipsnio 4 dalį leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Pažymėtina, kad Žemės gelmių įstatymas nereglamentuoja „karjero teritorijos praplėtimo“.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Žemės gelmių įstatymo nuostatų kontekste‚ projekto nuostatose vartojama minėta formuluotė būtų aiškinama kaip naujų naudingųjų iškasenų karjerų įrengimas, nes „karjero teritorijos praplėtimas“ reikštų, jog būtų siekiama naudingąsias iškasenas naudoti išteklių ir ertmių naudojimo sutartyje nenurodytame plote ar nesuteiktame kasybos sklype, todėl konstatuotina, kad projektu siūloma nustatyti išimtis sistemiškai, kalbiškai ir logiškai nėra suderinta su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, nustatančia, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-141 1,2 Antra, nėra pakankamai aiškios projekto nuostatos
„kai karjero teritorijos praplėtimas gali daryti poveikį Europos ekologinio
tinklo „Natūra 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas“ turinys bei santykis su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 12 dalies 3 punkto nuostatomis, pagal kurias „planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (toliau – saugomų teritorijų institucija), aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas“.
Taigi, nėra aišku, ar „karjero teritorijos praplėtimo“ draudimui pakaktų tik sąlygos, kad „institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą“ nustatytų, jog „karjero teritorijos praplėtimo“ poveikis gali būti reikšmingas „Natūra 2000“ teritorijoms, ar vis dėlto turi būti atliekamas ir planuojamos ūkinės veiklos (šiuo atveju „karjero teritorijos praplėtimo“) poveikio aplinkai vertinimas. Be to, šios projekto nuostatos turėtų būti derinamos ir su keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 10 dalies nuostatomis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-141 1,2 Taip pat, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių
„Aplinkos ministerijos“ įrašytini žodžiai „aplinkos ministro“.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-141 1,2 Trečia, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nuostatose brauktini žodžiai „Europos ekologinio tinklo“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-141 1,2 Ketvirta, kadangi projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose siūloma nustatyti analogiško turinio išimtį dėl „karjerų teritorijos praplėtimo“ gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, manytina, kad vieno iš jų (pavyzdžiui, nustatyto keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte) reikėtų atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-14 Penkta, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projektu siūloma nustatyti išimtį tik gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kurie yra konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos ir juose taikomas griežtesnis apsaugos režimas nei, pavyzdžiui, kompleksinėse saugomose teritorijose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio
valstybiniuose parkuose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina šių projektų nuostatų atitiktis teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principams. Pritarti
1 Šešta, reikėtų suvienodinti projekto ir jo lyginamojo varianto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes projekto nuostatose vartojama formuluotė „kai karjero teritorijos praplėtimas“, o projekto lyginamojo varianto nuostatose – „kai karjero praplėtimas“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-143 2.
Projekto straipsnius reikėtų sunumeruoti eilės tvarka, t. y., projekto 3 straipsnį reikėtų pernumeruoti į 2 straipsnį. Pritarti
tikslintinas:
pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį Vyriausybė nustato saugomų teritorijų apsaugos reikalavimus, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti LRV išvada gauta (žr. šios išvados 5 lentelę) Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-02-01 Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I‑301 (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas taip, kad draudimai gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose
„naikinti ar žaloti reljefo formas“, „rengti naujus naudingųjų
iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai“ būtų netaikomi[¹], kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija (išskyrus kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas galėtų daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustatytų, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai gali būti reikšmingas).
Taigi, priėmus Įstatymo projektą, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kurie laikomi konservacinės paskirties prioriteto teritorijomis, numatytais atvejais būtų leidžiama rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus, naikinti ar žaloti reljefo formas. Pažymėtina, kad būtina užtikrinti, jog Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai bei Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų biologinės įvairovės apsaugą. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-02-01 Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją, įsipareigodama saugoti biologinę įvairovę, stabiliai naudoti jos komponentus ir teisingu bei lygiu pagrindu gauti bendrą naudą, susijusią su gamtinių išteklių naudojimu. Šios konvencijos pagrindu, valstybės taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad jų teritorijose nebus vykdoma ūkinė veikla, kuri galėtų pakenkti Biologinės įvairovės konvencijos tikslų įgyvenimui. Be to, 1993 m. spalio 25 d.
Be to, 1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 93/626/EEB Europos ekonominė bendrija taip pat prisijungė prie Biologinės įvairovės konvencijos, todėl Konvencijos nuostatos laikytinos patenkančiomis ir į Europos Sąjungos teisinę sistemą (acquis communautaire). Įvertinę tai, kad Įstatymo projektu siūloma atsižvelgti į ūkinės veiklos poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms (1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos pagrindu sukurtas teritorijų tinklas), vis dėlto pažymime, kad, siekiant laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, svarbu užtikrinti ne tik į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“ įtrauktų teritorijų, tačiau ir kitų teritorijų, kurios gali būti laikomos saugomomis gyvūnijos ar augmenijos natūraliomis buveinėmis pagal Biologinės įvairovės konvenciją, taip pat 2009 m. lapkričio
paukščių apsaugos (toliau – Direktyva 2009/147/EB) požiūriu saugotiniems paukščiams svarbių buveinių apsaugą, todėl Įstatymo projektas turėtų būti tikslinamas. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-02-01 Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų poveikis galimai būtų kompleksinis ir susijęs ne tik su Įstatymo projekte nurodytomis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, tačiau ir kitomis saugotinomis teritorijomis, saugomų gyvūnų ir paukščių natūraliomis buveinėmis, taip pat vadovaudamiesi Saugomų teritorijų įstatymo
Vyriausybės saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijos, siūlome Įstatymo projektą pateikti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimui. Pritarti LRV išvada gauta (žr. šios išvados 5 lentelę)
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-07-041 1,2 Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projekto siūlymai galimai nedera su Žemės gelmių įstatymo nuostatomis ir sudarytų sąlygas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose praplėstas karjerų teritorijas eksploatuojančių asmenų nekontroliuojamai veiklai. Be to, Projekto priėmimas turėtų reikšmės ir galiojančio įstatymo saugomų vertybių užtikrinimui, kadangi gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kurie neįtraukti į Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ teritorijas, karjerų teritorijų praplėtimas galėtų būti
vykdomas nevertinant jo poveikio. Dėl Projekto teikiame šias pastabas: Projekte siūloma papildyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus nuostatomis, kad siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudimai naikinti ar žaloti reljefo formas, rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus netaikomi, kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija, išskyrus kai karjero praplėtimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: Teisinio aiškumo požiūriu neaiški minėtuose Projekto siūlymuose vartojama formuluotė „karjero teritorijos praplėtimas“ ir jos turinio santykis su Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – Žemės gelmių įstatymas) nuostatomis:
Atkreipiame dėmesį į Žemės gelmių įstatymo 12, 14 ir 15 straipsnių nuostatas, pagal kurias žemės gelmių išteklius gali naudoti asmenys, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių naudojimo sutartį. Leidimas suteikia teisę sutartyje nurodytame plote ir nustatytomis sąlygomis naudoti žemės gelmių išteklius. Naudoti žemės gelmių išteklius galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, kuriame (taip pat) numatytos žemės sklypo ribos, plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galimas žemės naudojimo būdas, eksploatuojant žemės gelmių išteklius ir po žemės rekultivavimo. Taigi, Žemės gelmių įstatymo nuostatos suponuoja, kad leidimas (ir kiti dokumentai) suteikia teisę naudoti žemės išteklius tik tam tikrame žemės plote.
Tuo tarpu Projekto nuostatos gali būti suvokiamos taip, kad priėmus Projektą (galimai nereikalaujant naujo leidimo ir kitų privalomų dokumentų) būtų suteikiama teisė žemės gelmių išteklius naudoti kitame žemės plote. Pritarti
2019-07-041 1,2
Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio nuostatas žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Tuo tarpu Projekto siūlymai suponuoja nuomonę, kad praplečiant karjerų teritorijas būtų vertinamas tik šio praplėtimo poveikis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms. Pritarti
2019-07-041 1,2
įstatymo nuostatas, pagal kurias su žemės gelmių išteklių naudojimu susijusi veikla (pavyzdžiui, užtikrinant, kad žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, apsaugant nenaudojamus žemės gelmių išteklius, esančius tame pačiame telkinyje ar jo įtakos zonoje) yra prižiūrima ir kontroliuojama (pagal leidime ir susijusiuose dokumentuose nustatytas žemės gelmių išteklių naudojimo sąlygas ir tvarką), o už atitinkamus pažeidimus žemės gelmių išteklius naudojantiems asmenims gali būti taikomos sankcijos (sustabdytas ar panaikintas leidimas). Šiuo atveju neaišku, kaip užtikrinant Žemės gelmių įstatymo saugomas vertybes būtų prižiūrima ir kontroliuojama praplėstose karjerų teritorijose vykdoma veikla.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad Projekto siūlymai galimai nedera su Žemės gelmių įstatymo nuostatomis, o priėmus Projektą būtų sudaromos sąlygos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose praplėstas karjerų teritorijas eksploatuojančių asmenų nekontroliuojamai veiklai (pavyzdžiui, žemės gelmių išteklius naudoti neracionaliai). Pritarti
2019-07-041 1,2
draudimas netaikomas, kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija, išskyrus kai karjero teritorijos praplėtimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
formuluočių „poveikis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms“ ir „karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas“ turinys sutampa – t.y. ar įgyvendinant Projekto nuostatas už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą atsakinga institucija karjero teritorijos praplėtimo atveju turėtų vertinti šio praplėtimo poveikį tik Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, ar turėtų vertinti ir kitus karjero teritorijos praplėtimo poveikio aspektus. Teisinio aiškumo požiūriu šios Projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti
2019-07-04 2.2.
Jeigu (atsižvelgiant į aukščiau pateiktą pastabą) įgyvendinant Projekto nuostatas už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą atsakinga institucija karjero teritorijos praplėtimo atveju turėtų vertinti tik tokio praplėtimo poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, atkreipiame dėmesį, kad saugomų teritorijų steigimo tikslai nebūtinai susiję su Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ (ir atitinkamai saugomų teritorijų įtraukimo į šį tinklą )
tikslais, o Saugomų teritorijų įstatymo užtikrinamų vertybių turinys yra žymiai platesnis. Taigi, jei vertinamas tik karjero teritorijos praplėtimo poveikis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, priėmus Projektą:
draustiniuose, neįtrauktuose į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, nebūtų atliekamas karjero teritorijos praplėtimo poveikio vertinimas ir būtų sudaromos galimybės nekontroliuojamiems karjerų teritorijų praplėtimams ir atitinkamai draustinių reljefo formų naikinimui ir žalojimui. Pritarti
2019-07-04
draustiniuose, įtrauktuose į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, galimai nebūtų atsižvelgiama į kitas Saugomų teritorijų įstatymo užtikrinamas ir su saugomos teritorijos įsteigimo tikslais susijusias vertybes, kurios neatitiktų saugomos teritorijos įtraukimo į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas tikslų. Pritarti
2019-07-04
būtų vertinamas karjero teritorijos praplėtimo poveikio reikšmingumas, tačiau nei iš Projekto, nei iš jo lydimųjų dokumentų neaiškūs tokio reikšmingumo požymiai ir (ar) kriterijai.
Siekiant teisinio aiškumo ir išvengti nepagrįsto teisinio reglamentavimo žemesniojo lygmens teisės aktuose, Projekte turėtų būti atskleidžiama, kuriais atvejais karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas. Pritarti
2
pakeisti Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad (pateikiame lyginamąjį Projekto nuostatų variantą – mūsų pastaba):
„2. Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos
ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: 3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus;. Šis draudimas netaikomas, kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija, išskyrus kai karjero teritorijos praplėtimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas.“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekte siūlomos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos gali būti suvokiamos, kad karjerų teritorijų praplėtimo atveju (kada tai bus galima atlikti įvertinus tokio praplėtimo poveikį) gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bus galima netaikyti draudimų rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus. Taigi, šiuo atveju dėl priimtų Projekto siūlymų kiltų padarinių ir tai sudarytų galimybes siekti tikslų, kurie Projekto aiškinamajame rašte nėra aptarti.
Siūlome į tai atsižvelgti ir svarstant Projektą aptarti galimus neigiamus minėtų nuostatų padarinius. Pritarti
atlikta teisėkūros pokyčių aspektų analize, galima teigti, jog priėmus Projektą ir taip įteisinus galimybes netaikyti tam tikrų draudimų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose gali kilti rizika, kad ateityje bus pateikiami siūlymai dėl analogiškų ar panašaus pobūdžio draudimų netaikymo ir kitose saugomose teritorijose, pavyzdžiui, siekiant suvienodinti veiklos sąlygas skirtingų kategorijų saugomose teritorijose, užtikrinti visuomenės interesus ir išvengti skirtingose saugomose teritorijose veiklą vykdančių asmenų diskriminacijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Projekto siūlymų priėmimas sudarytų netiesiogines prielaidas neigiamiems padariniams ir ypač gali padidinti su saugomų teritorijų įsteigimo tikslais nesusijusių veiklų plėtojimo galimybes saugomose teritorijose. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas 2019-08-21 Nr. 8611 Nepritarti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3171 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad draustiniai steigiami siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves. Draustinių teritorijose veikiančių karjerų kasybos plotų išplėtimas yra nesuderinamas su draustinių steigimo tikslais.
Konkretaus karjero išplėtimo draustinyje klausimas galėtų būti sprendžiamas ne keičiant Saugomų teritorijų įstatymą, o vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi inicijuojant konkretaus draustinio ribų pakeitimo procedūrą. Pritarti
draudimų išimtis, kurios būtų taikomos įvertinus karjero praplėtimo poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms. Pažymėtina, kad ne visi draustiniai priskirti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms. Draustinių steigimo tikslai ir saugomos vertybės nebūtinai sutampa su Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ steigimo tikslais. Priešingai, daugelis geomorfologinių, pedologinių, geologinių draustinių neturi Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos statuso, tačiau esamų karjerų plotų praplėtimas neabejotinai pakenktų saugomoms negyvosios gamtos vertybėms, tokioms kaip: žemės gelmių struktūros, tipiškų sluoksnių atodangos, uolienų ar fosilijų kompleksai, tipiški bei unikalūs reljefo formų kompleksai ir natūralūs dirvožemiai. Pritarti
d. ratifikavo 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją, įsipareigodama saugoti biologinę įvairovę, stabiliai naudoti jos komponentus ir teisingu bei lygiu pagrindu gauti bendrą naudą, susijusią su gamtinių išteklių naudojimu. Šios konvencijos pagrindu valstybės įsipareigojo užtikrinti, kad jų teritorijose nebus vykdoma ūkinė veikla, kuri galėtų pakenkti Biologinės įvairovės konvencijos tikslų įgyvendinimui. 1993 m. spalio 25 d.
Europos ekonominė bendrija prisijungė prie Biologinės įvairovės konvencijos, todėl Konvencijos nuostatos laikytinos patenkančiomis ir į Europos Sąjungos teisinę sistemą (acquis communautaire). Vadovaujantis paminėtais tarptautiniais teisės aktais svarbu užtikrinti ne tik į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“ įtrauktų teritorijų, tačiau ir kitų teritorijų, kurios gali būti laikomos svarbiomis saugomos gyvūnijos ar augmenijos natūraliomis buveinėmis, apsaugą. Pritarti
komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2019-09-12 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3171) atmesti. Pritarti
departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas išvadas atmesti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3171. 8. Balsavimo rezultatai: „už“ – 10, „susilaiko“ – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Bacvinka. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Biuro patarėja Jolita Jakučionytė
nr. XIIIP-3171 2019-09-11
pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas. Komiteto biuro patarėjai Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas, Prezidento patarėja Agnė Jakstienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja - Svetlana Zamara, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėja Neringa Tamonienė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas – Tomas Tukačiauskas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas –Algirdas Klimavičius, Teisingumo ministerijos ES institucinės ir administracinės teisės skyriaus vedėja - Vytautė Kazlauskaitė- Švenčionienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-14 Nr. XIIIP-3171 1(9) 1,2(2) (1,3) 1.
Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimi keičiamo Saugomų teritorijų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas; rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus, nustatant išimtį, kad šie draudimai netaikomi, kai praplečiama jau naudojamo karjero teritorija, išskyrus kai karjero teritorijos praplėtimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas“. Šio projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nėra aiškus formuluotės „karjero teritorijos praplėtimas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį žemės gelmių išteklius ir ertmes gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, o pagal šio straipsnio 4 dalį leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Pažymėtina, kad Žemės gelmių įstatymas nereglamentuoja „karjero teritorijos praplėtimo“.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Žemės gelmių įstatymo nuostatų kontekste‚ projekto nuostatose vartojama minėta formuluotė būtų aiškinama kaip naujų naudingųjų iškasenų karjerų įrengimas, nes „karjero teritorijos praplėtimas“ reikštų, jog būtų siekiama naudingąsias iškasenas naudoti išteklių ir ertmių naudojimo sutartyje nenurodytame plote ar nesuteiktame kasybos sklype, todėl konstatuotina, kad projektu siūloma nustatyti išimtis sistemiškai, kalbiškai ir logiškai nėra suderinta su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, nustatančia, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-14 Nr. XIIIP-3171 1(9) 1,2(2) (1,3) Antra, nėra pakankamai aiškios projekto nuostatos „kai karjero teritorijos praplėtimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas“ turinys bei santykis su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 12 dalies 3 punkto nuostatomis, pagal kurias „planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (toliau – saugomų teritorijų institucija), aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas“.
Taigi, nėra aišku, ar „karjero teritorijos praplėtimo“ draudimui pakaktų tik sąlygos, kad „institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą“ nustatytų, jog „karjero teritorijos praplėtimo“ poveikis gali būti reikšmingas „Natūra 2000“ teritorijoms, ar vis dėlto turi būti atliekamas ir planuojamos ūkinės veiklos (šiuo atveju „karjero teritorijos praplėtimo“) poveikio aplinkai vertinimas. Be to, šios projekto nuostatos turėtų būti derinamos ir su keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 10 dalies nuostatomis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-14 Nr. XIIIP-3171 1(9) 1,2(2) (1,3) Taip pat, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „Aplinkos ministerijos“ įrašytini žodžiai „aplinkos ministro“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-14 Nr.
1(9) 1,2(2) (1,3) Trečia, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, projekto
punktų nuostatose brauktini žodžiai „Europos ekologinio tinklo“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-14 Nr. XIIIP-3171 1(9) 1,2(2) (1,3) Ketvirta, kadangi projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose siūloma nustatyti analogiško turinio išimtį dėl „karjerų teritorijos praplėtimo“ gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, manytina, kad vieno iš jų (pavyzdžiui, nustatyto keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte) reikėtų atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-14 Nr. XIIIP-3171 Penkta, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projektu siūloma nustatyti išimtį tik gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kurie yra konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos ir juose taikomas griežtesnis apsaugos režimas nei, pavyzdžiui, kompleksinėse saugomose teritorijose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus „karjerų teritorijos praplėtimas“ nebūtų leidžiamas valstybiniuose parkuose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina šių projektų nuostatų atitiktis teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principams. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-14 Nr. XIIIP-3171 1(9) 1(2)
varianto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes projekto nuostatose vartojama formuluotė „kai karjero teritorijos praplėtimas“, o projekto lyginamojo varianto nuostatose – „kai karjero praplėtimas“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-14 Nr. XIIIP-31713 2.
reikėtų sunumeruoti eilės tvarka, t. y., projekto 3 straipsnį reikėtų pernumeruoti į 2 straipsnį. Pritarti
straipsnis (turėtų būti 2 straipsnis) tikslintinas:
turi priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, tada nurodyti įgyvendinimo datą, iki kurios turi būti priimti minėti teisės aktai. Konkretūs teisės aktai, kuriuos reikėtų priimti, šiose nuostatose paprastai nėra nurodomi. Pritarti
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį Vyriausybė nustato saugomų teritorijų apsaugos reikalavimus, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti LRV išvada gauta (žr. šios išvados 5 lentelę) Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I‑301 (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas taip, kad draudimai gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose „naikinti ar žaloti reljefo formas“,
„rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus
gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai“ būtų netaikomi[¹], kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija (išskyrus kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas galėtų daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustatytų, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai gali būti reikšmingas).
Taigi, priėmus Įstatymo projektą, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kurie laikomi konservacinės paskirties prioriteto teritorijomis, numatytais atvejais būtų leidžiama rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus, naikinti ar žaloti reljefo formas. Pažymėtina, kad būtina užtikrinti, jog Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai bei Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų biologinės įvairovės apsaugą. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją, įsipareigodama saugoti biologinę įvairovę, stabiliai naudoti jos komponentus ir teisingu bei lygiu pagrindu gauti bendrą naudą, susijusią su gamtinių išteklių naudojimu. Šios konvencijos pagrindu, valstybės taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad jų teritorijose nebus vykdoma ūkinė veikla, kuri galėtų pakenkti Biologinės įvairovės konvencijos tikslų įgyvenimui. Be to, 1993 m. spalio 25 d.
Be to, 1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 93/626/EEB Europos ekonominė bendrija taip pat prisijungė prie Biologinės įvairovės konvencijos, todėl Konvencijos nuostatos laikytinos patenkančiomis ir į Europos Sąjungos teisinę sistemą (acquis communautaire). Įvertinę tai, kad Įstatymo projektu siūloma atsižvelgti į ūkinės veiklos poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms (1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos pagrindu sukurtas teritorijų tinklas), vis dėlto pažymime, kad, siekiant laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, svarbu užtikrinti ne tik į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“ įtrauktų teritorijų, tačiau ir kitų teritorijų, kurios gali būti laikomos saugomomis gyvūnijos ar augmenijos natūraliomis buveinėmis pagal Biologinės įvairovės konvenciją, taip pat 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Direktyva 2009/147/EB) požiūriu saugotiniems paukščiams svarbių buveinių apsaugą, todėl Įstatymo projektas turėtų būti tikslinamas. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų poveikis galimai būtų kompleksinis ir susijęs ne tik su Įstatymo projekte nurodytomis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, tačiau ir kitomis saugotinomis teritorijomis, saugomų gyvūnų ir paukščių natūraliomis buveinėmis, taip pat vadovaudamiesi Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijos, siūlome Įstatymo projektą pateikti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimui. Pritarti LRV išvada gauta (žr. šios išvados 5 lentelę)
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-07-04 Nr. 1(9) 1,2(2) (1,3) Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projekto siūlymai galimai nedera su Žemės gelmių įstatymo nuostatomis ir sudarytų sąlygas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose praplėstas karjerų teritorijas eksploatuojančių asmenų nekontroliuojamai veiklai. Be to, Projekto priėmimas turėtų reikšmės ir galiojančio įstatymo saugomų vertybių užtikrinimui, kadangi gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kurie neįtraukti į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, karjerų teritorijų praplėtimas galėtų būti vykdomas nevertinant jo poveikio. Dėl Projekto teikiame šias pastabas:
Projekte siūloma papildyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus nuostatomis, kad siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudimai naikinti ar žaloti reljefo formas, rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus netaikomi, kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija, išskyrus kai karjero praplėtimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: 1.
Teisinio aiškumo požiūriu neaiški minėtuose Projekto siūlymuose vartojama formuluotė „karjero teritorijos praplėtimas“ ir jos turinio santykis su Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – Žemės gelmių įstatymas) nuostatomis: 1.1. Atkreipiame dėmesį į Žemės gelmių įstatymo 12,
naudoti asmenys, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių naudojimo sutartį. Leidimas suteikia teisę sutartyje nurodytame plote ir nustatytomis sąlygomis naudoti žemės gelmių išteklius. Naudoti žemės gelmių išteklius galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, kuriame (taip pat) numatytos žemės sklypo ribos, plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galimas žemės naudojimo būdas, eksploatuojant žemės gelmių išteklius ir po žemės rekultivavimo. Taigi, Žemės gelmių įstatymo nuostatos suponuoja, kad leidimas (ir kiti dokumentai) suteikia teisę naudoti žemės išteklius tik tam tikrame žemės plote. Tuo tarpu Projekto nuostatos gali būti suvokiamos taip, kad priėmus Projektą (galimai nereikalaujant naujo leidimo ir kitų privalomų dokumentų) būtų suteikiama teisė žemės gelmių išteklius naudoti kitame žemės plote. Pritarti
tarnyba 2019-07-04 Nr. 1(9) 1,2(2) (1,3)
dėmesį, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio nuostatas žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Tuo tarpu Projekto siūlymai suponuoja nuomonę, kad praplečiant karjerų teritorijas būtų vertinamas tik šio praplėtimo poveikis Europos ekologinio tinklo „Natura
tarnyba 2019-07-04 Nr. 1(9) 1,2(2) (1,3) 1.3.
1(9) 1,2(2) (1,3)
dėmesį į Žemės gelmių įstatymo nuostatas, pagal kurias su žemės gelmių išteklių naudojimu susijusi veikla (pavyzdžiui, užtikrinant, kad žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, apsaugant nenaudojamus žemės gelmių išteklius, esančius tame pačiame telkinyje ar jo įtakos zonoje) yra prižiūrima ir kontroliuojama (pagal leidime ir susijusiuose dokumentuose nustatytas žemės gelmių išteklių naudojimo sąlygas ir tvarką), o už atitinkamus pažeidimus žemės gelmių išteklius naudojantiems asmenims gali būti taikomos sankcijos (sustabdytas ar panaikintas leidimas). Šiuo atveju neaišku, kaip užtikrinant Žemės gelmių įstatymo saugomas vertybes būtų prižiūrima ir kontroliuojama praplėstose karjerų teritorijose vykdoma veikla. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad Projekto siūlymai galimai nedera su Žemės gelmių įstatymo nuostatomis, o priėmus Projektą būtų sudaromos sąlygos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose praplėstas karjerų teritorijas eksploatuojančių asmenų nekontroliuojamai veiklai (pavyzdžiui, žemės gelmių išteklius naudoti neracionaliai). Pritarti
tarnyba 2019-07-04 Nr. 1(9) 1,2(2) (1,3)
Projekto nuostatas „šis draudimas netaikomas, kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija, išskyrus kai karjero teritorijos praplėtimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais: 2.1.
Nėra aišku, ar Projekto formuluočių „poveikis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms“ ir „karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas“ turinys sutampa – t.y. ar įgyvendinant Projekto nuostatas už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą atsakinga institucija karjero teritorijos praplėtimo atveju turėtų vertinti šio praplėtimo poveikį tik Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, ar turėtų vertinti ir kitus karjero teritorijos praplėtimo poveikio aspektus. Teisinio aiškumo požiūriu šios Projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti
tarnyba 2019-07-04 Nr. 2.2. Jeigu (atsižvelgiant į aukščiau pateiktą pastabą) įgyvendinant Projekto nuostatas už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą atsakinga institucija karjero teritorijos praplėtimo atveju turėtų vertinti tik tokio praplėtimo poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, atkreipiame dėmesį, kad saugomų teritorijų steigimo tikslai nebūtinai susiję su Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ (ir atitinkamai saugomų teritorijų įtraukimo į šį tinklą ) tikslais, o Saugomų teritorijų įstatymo užtikrinamų vertybių turinys yra žymiai platesnis. Taigi, jei vertinamas tik karjero teritorijos praplėtimo poveikis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, priėmus Projektą:
ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, nebūtų atliekamas karjero teritorijos praplėtimo poveikio vertinimas ir būtų sudaromos galimybės nekontroliuojamiems karjerų teritorijų praplėtimams ir atitinkamai draustinių reljefo formų naikinimui ir žalojimui. Pritarti
tarnyba 2019-07-04 Nr. 2.2.2.
ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, galimai nebūtų atsižvelgiama į kitas Saugomų teritorijų įstatymo užtikrinamas ir su saugomos teritorijos įsteigimo tikslais susijusias vertybes, kurios neatitiktų saugomos teritorijos įtraukimo į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas tikslų. Pritarti
tarnyba 2019-07-04 Nr. 2.3. Įgyvendinant Projekto nuostatas būtų vertinamas karjero teritorijos praplėtimo poveikio reikšmingumas, tačiau nei iš Projekto, nei iš jo lydimųjų dokumentų neaiškūs tokio reikšmingumo požymiai ir (ar) kriterijai. Siekiant teisinio aiškumo ir išvengti nepagrįsto teisinio reglamentavimo žemesniojo lygmens teisės aktuose, Projekte turėtų būti atskleidžiama, kuriais atvejais karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas. Pritarti
tarnyba 2019-07-04 Nr. 1(9) 2(2)
dalies 3 punktą ir nustatyti, kad (pateikiame lyginamąjį Projekto nuostatų variantą – mūsų pastaba):
„2. Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes,
gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: 3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus;.
Šis draudimas netaikomas, kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija, išskyrus kai karjero teritorijos praplėtimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų
apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad karjero teritorijos praplėtimo poveikis gali būti reikšmingas.“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekte siūlomos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos gali būti suvokiamos, kad karjerų teritorijų praplėtimo atveju (kada tai bus galima atlikti įvertinus tokio praplėtimo poveikį) gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bus galima netaikyti draudimų rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus. Taigi, šiuo atveju dėl priimtų Projekto siūlymų kiltų padarinių ir tai sudarytų galimybes siekti tikslų, kurie
ir svarstant Projektą aptarti galimus neigiamus minėtų nuostatų padarinius. Pritarti
tarnyba 2019-07-04 Nr. 4.
analize, galima teigti, jog priėmus Projektą ir taip įteisinus galimybes netaikyti tam tikrų draudimų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose gali kilti rizika, kad ateityje bus pateikiami siūlymai dėl analogiškų ar panašaus pobūdžio draudimų netaikymo ir kitose saugomose teritorijose, pavyzdžiui, siekiant suvienodinti veiklos sąlygas skirtingų kategorijų saugomose teritorijose, užtikrinti visuomenės interesus ir išvengti skirtingose saugomose teritorijose veiklą vykdančių asmenų diskriminacijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Projekto siūlymų priėmimas sudarytų netiesiogines prielaidas neigiamiems padariniams ir ypač gali padidinti su saugomų teritorijų įsteigimo tikslais nesusijusių veiklų plėtojimo galimybes saugomose teritorijose. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybės Nutarimas 2019-08-21 Nr. 861 Nepritarti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3171 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad draustiniai steigiami siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves. Draustinių teritorijose veikiančių karjerų kasybos plotų išplėtimas yra nesuderinamas su draustinių steigimo tikslais. Konkretaus karjero išplėtimo draustinyje klausimas galėtų būti sprendžiamas ne keičiant Saugomų teritorijų įstatymą, o vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi inicijuojant konkretaus draustinio ribų pakeitimo procedūrą. Pritarti
Nutarimas 2019-08-21 Nr. 861 2.
861
numatyti draudimų išimtis, kurios būtų taikomos įvertinus karjero praplėtimo poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms. Pažymėtina, kad ne visi draustiniai priskirti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms. Draustinių steigimo tikslai ir saugomos vertybės nebūtinai sutampa su Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ steigimo tikslais. Priešingai, daugelis geomorfologinių, pedologinių, geologinių draustinių neturi Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos statuso, tačiau esamų karjerų plotų praplėtimas neabejotinai pakenktų saugomoms negyvosios gamtos vertybėms, tokioms kaip: žemės gelmių struktūros, tipiškų sluoksnių atodangos, uolienų ar fosilijų kompleksai, tipiški bei unikalūs reljefo formų kompleksai ir natūralūs dirvožemiai. Pritarti
konvenciją, įsipareigodama saugoti biologinę įvairovę, stabiliai naudoti jos komponentus ir teisingu bei lygiu pagrindu gauti bendrą naudą, susijusią su gamtinių išteklių naudojimu. Šios konvencijos pagrindu valstybės įsipareigojo užtikrinti, kad jų teritorijose nebus vykdoma ūkinė veikla, kuri galėtų pakenkti Biologinės įvairovės konvencijos tikslų įgyvendinimui. 1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 93/626/EEB Europos ekonominė bendrija prisijungė prie Biologinės įvairovės konvencijos, todėl Konvencijos nuostatos laikytinos patenkančiomis ir į Europos Sąjungos teisinę sistemą (acquis communautaire). Vadovaujantis paminėtais tarptautiniais teisės aktais svarbu užtikrinti ne tik į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“ įtrauktų teritorijų, tačiau ir kitų teritorijų, kurios gali būti laikomos svarbiomis saugomos gyvūnijos ar augmenijos natūraliomis buveinėmis, apsaugą. Pritarti 6.
departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3171) atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 3 (Komiteto pirmininkas „už“), prieš –, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas AndriejuA (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė) [1] Čia ir toliau pažymėta mūsų.