Projekto lyginamasis variantas
baudžiamojo kodekso 199 straipsnio PAKEITIMO
2019 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
ir išdėstyti ją taip: „2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius) ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“ Pakeisti 199 straipsnio 4 dalį ir išdėtyti ją taip: „4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias medžiagas arba didelį ar labai didelį kiekį narkotinesių, psichotropinesių medžiagasų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakusų (prekursoriusų), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Mykolas Majauskas
baudžiamojo kodekso 199 straipsnio PAKEITIMO
ir uždaviniai. Pastaraisiais metais Lietuvoje priimti Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų (ANK ir BK) pakeitimai sugriežtino bausmes už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabandą, bei panaikino galimybę taikyti bausmės atidėjimą už sunkius nusikaltimus. Minėti pakeitimai sukūrė paradoksalią situaciją, kuomet identiškas, tais pačiais asmeninio naudojimo tikslais įgyjamos narkotinės medžiagos kiekis užtraukia kardinaliai skirtingą atsakomybę ir bausmę priklausomi nuo to, ar jis buvo įsigytas iš narkotikų prekeivių vietoje, ar užsisakant internetu ir gaunant ją paštu iš užsienio. Ši problema yra ypač aktuali tarp jaunimo, dažnai besinaudojančio internetine prekyba ir pilnai nesuvokiančio, jog narkotinių ar psichotropinių medžiagų užsisakymas internetu iš kaimyninių valstybių užtraukia atsakomybę ne tik už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, bet ir už jų kontrabandą. Dėl LR BK bendrųjų nuostatų, visa narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, neatsižvelgiant nei į gabenamos medžiagos pavojingumą, nei į jos kiekį, nei į medžiagos gabenimo aplinkybes, yra traktuotina kaip sunkus nusikaltimas. Tokiems nusikaltimams negalima taikyti nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės esant laidavimui, nei bausmės atidėjimo. Įstatymo raidė tokiais atvejais nurodo tik vieną bausmę – realų laisvės atėmimą nuo 3-jų iki 10-ies metų. Lietuvos apygardų teismuose atsidūrusios narkotikų kontrabanda kaltinamų piliečių bylos leidžia pagrįstai abejoti tokio teisinio reguliavimo tikslingumu ir teisingumu. Teismai priversti nagrinėti smalsių moksleivių, jaunų studentų ar paprastų piliečių, iš desperacijos ar dėl psichologinių problemų ieškančių išeities iš sudėtingų situacijų, bylas.
Laisvės atėmimo bausmė gresia net ir onkologiniams ligoniams, iš kitų valstybių pirmą kartą besisiuntusiems itin mažą kiekį narkotinių ar psichoaktyvių medžiagų, skirtų išimtinai tik asmeniniam naudojimui medicininiais tikslais. Laisvės atėmimo bausmė tokiais atvejais visiškai sugriautų visais kitais atžvilgiais tvarkingų piliečių gyvenimus, reputaciją ir galimybes gyventi socialiai pilnavertišką gyvenimą, panaikintų galimybes alternatyviais būdais ieškoti išeities iš tų padėčių, dėl kurių jie ir bandė gauti narkotinių medžiagų. Paradoksalu, tačiau už mažiau pavojingų narkotinių medžiagų kontrabandą įkalinti asmenys bausmės atlikimo vietose rizikuotų pradėti vartoti ir tapti priklausomais nuo kur kas pavojingesnių narkotikų, paplitusių įkalinimo įstaigose. Tokiu būdu pats sankcijos taikymas turėtų daugiau neigiamų pasekmių, negu padėtų siekti bausmės skyrimo tikslo. Tai parodo ir pastarųjų metų teismų praktika. Tokio ir panašaus pobūdžio kontrabandos bylose asmenims, kuriems turėtų būti taikoma reali laisvės atėmimo bausmė, ji dažnai yra švelninama taikant LR BK 54 straipsnio 3-ią dalį, teigiančią, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų argumentacija dažnai pabrėžia, jog galiojančios sankcijos taikymas aiškiai prieštarautų šiam principui, reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą ir nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, neigiamai veiktų kaltinamųjų elgesį, požiūrį į teisę, moralės normas ir tuo grindžiamus jų socialinius ryšius. Tokios bausmės skyrimas atitiktų tik pačio nubaudimo, bet ne bausmės skyrimu siekiamą tikslą.
Nors tokiu išimties taikymu ir yra siekiama didesnio teisingumo, dažnas to darymas galiojantiems BK straipsniams, kaip prieštaraujantiems teisingumo principams suponuoja, jog atitinkamas straipsnis yra per griežtas, o jame numatytos sankcijos ir (ar) diferenciacijos trūkumas nepadeda siekti teisingumo ar net tam trukdo. Jei įstatymo normos ir sankcijos yra tokios, jog, esant pagrindo jas taikyti, teisėjai dažnai to nedaro dėl teisingumo principo pažeidimo, yra akivaizdu, kad minėtos normos realiai neveikia ir neturi prasmės. Dėl minėtų priežasčių bei siekiant racionalios bausmių politikos, teisinio aiškumo, teismų darbo palengvinimo ir teisingumo principo įgyvendinimo siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnį, diferencijuojant narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą pagal jos kiekį. Po pakeitimo, nedidelio ar artimo jam kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda būtų prilyginama to paties straipsnio 2-ojoje dalyje reglamentuojamai tam tikrų dopingo medžiagų kontrabandai. Tai leistų asmenims, baudžiamiems už minėtų kiekių narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą išvengti kaltinimo sunkiu nusikaltimu. Šie nusikaltimai būtų traktuojami kaip LR BK 199 straipsnio 2-os dalies pažeidimai, kurių sankcijos leistų jį kvalifikuoti kaip apysunkį nusikaltimą ir taikyti teisingumo principą atitinkančias bausmes bei kitas LR BK numatytas procedūras, tokias kaip atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės esant laidavimui ir bausmės vykdymo atidėjimą. Minėti pakeitimai nepažeistų ir atitiktų tiek 2004 m. spalio 25 d. Europos Tarybos pamatinį sprendimą 2004/757/TVR, nustatantį būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje, bei 1988 m. JTO konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. 2.
atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatorius ir rengėjas - Lietuvos Respublikos Seimo narys Mykolas Majauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (LR BK) 199 straipsnio 4 dalį tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Dėl šio straipsnio sankcijos ir bausmės ilgumo, kontrabanda yra klasifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, kuriam, pagal LR BK 75 nei bausmės atidėjimas, nei atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma pakeisti BK 199 straipsnio 2-ą ir 4-ą dalis, diferencijuojant narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą priklausomai nuo atitinkamos medžiagos kiekio. Taip sunkiu nusikaltimu būtų laikoma tik nelegalus didelio ar labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio gabenimas per valstybės sieną. Mažesnių šių medžiagų kiekių kontrabanda būtų reglamentuojama to paties straipsnio 2-ąja dalimi, kurio sankcijos leistų atitinkamais atvejais šias veikas traktuoti kaip apysunkius nusikaltimus. Tai sudarytų pagrindą taikyti adekvačias bausmes ir efektyviai, netaikant specialių išimčių, taikyti laisvės atėmimo bausmės atidėjimą ar atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad projekto priėmimas turės teigiamos situacijos kriminogeninei situacijai, leisdamas daugiau piliečių pritaikyti proporcingas, nusikaltimo sunkumą atitinkančias bausmes. Turint omenyje, kad įkalinimo įstaigos yra sunkių narkotikų paplitimo centrai, galimybė atidėti bausmių taikymą leis daugiau už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų siuntimą baudžiamų piliečių išvengti patekimo į tolimesnį narkotikų vartojimą skatinančią aplinką. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas poveikio verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
juos turėtų priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projektui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kontrabanda. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo narys Mykolas Majauskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS baudžiamojo kodekso 199 straipsnio PAKEITIMO įstatymo projekto
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio („Kontrabanda“) 2 ir 4 dalys, pagal gabenamų medžiagų kiekį diferencijuojant baudžiamąją atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrabandą. Teikiamu projektu siekiama, kad tik didelio ar labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) medžiagų kontrabanda būtų prilyginta sunkiam nusikaltimui (past. – BK 199 straipsnio 4 dalis); tokiu būdu sušvelninat baudžiamąją atsakomybę[1] už mažesnio nei didelis kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis). Dėl minimų pakeitimų teiktinos šios pastabos:
ir psichotropinių medžiagų kiekius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (Žin., 2003, Nr. 41-1899)[2] (toliau – Rekomendacijos). Atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijos reglamentuoja iš esmės 4 narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio rūšis: nedidelį kiekį, didelį kiekį, labai didelį kiekį ir „vidutinį“ kiekį. Nors „vidutinio“ kiekio terminas tiesiogiai Rekomendacijose neminimas, formaliai jis egzistuoja – tai yra kiekis, viršijantis nedidelį kiekį ir nesiekiantis didelio kiekio[3]. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad projektu švelninama atsakomybė ne tik už nedidelio kiekio, bet ir už „vidutinio“ kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrabandą.
Tai kartu reiškia, kad teikiamu projektu baudžiamoji atsakomybė švelninama ne tik dėl mažareikšmių ar atsitiktinių narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimo atvejų (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). 1.2. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintame apysunkių nusikaltimų, kurių pagrindu gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, sąraše nėra įrašytos BK 199 straipsnio 2 dalies (past. – apysunkis nusikaltimas). Atsižvelgiant į tai, teikiamu projektu BK 199 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtinus narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) gabenimo per valstybės sieną kvalifikuojantį požymį, pastebėtina, kad už atitinkamą nusikaltimą nebus galima taikyti kriminalinės žvalgybos tyrimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad minimą problemą Teisės departamentas yra iškėlęs 2018 m. gruodžio 19 d. išvadoje įstatymo projektui Reg. Nr. XIP-2700(3)[4]. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą kriminalinės žvalgybos tyrimas galės būti atliekamas, tik jeigu per valstybės sieną bus gabenamas didelis ar labai didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių). Tačiau akcentuotina, kad atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu neretai negalima tiksliai identifikuoti, koks tiksliai narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kiekis yra rengiamas gabenti (ar gabenamas). Neatsižvelgus į šį pastebėjimą, ir priėmus projektu siūlomą reglamentavimą, keltina abejonė ne tik dėl dalies tokių tyrimų rezultatyvumo, bet ir jų metu surinktos įrodomosios medžiagos teisėtumo. 1.3.
diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrabandą pagal kiekį, keltinas klausimas, kodėl analogiškai pagal kiekio požymį (kartu ir pagal pavojingumą) kontrabandos veika nėra klasifikuojama ir kitų specialiųjų kontrabandos dalykų pagrindu – pavyzdžiui, dėl nedidelio kiekio šaudmenų ar nedidelio kiekio nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų. 1.4. Akcentuotina, kad teikiamos pataisos nesprendžia teisės taikymo problematikos, kai už iš esmės už vieną faktinę veiką – narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrabandą – teismai yra priversti taikyti kelių skirtingų BK skyrių nusikalstamų veikų sutaptis (BK XXXI skyriaus 199 straipsnio ir BK XXXVII skyriaus 259, 260 ar 266 straipsnio[5]), tokių būdu dirbtinai griežtinant baudžiamąją atsakomybę. Dirbtinai susiformavusios nusikalstamų veikų sutaptys galimai rodo, kad tam tikra nusikalstamos veikos sudėtis yra aprašyta netinkamame BK specialiosios dalies skyriuje. Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda turėtų būti aprašyta ne BK XXXI (kaip ekonominis nusikaltimas), o BK XXXVII skyriuje (kaip nusikaltimas, susijęs su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimo tvarka). 1.5. Trūksta pagrįstumo, kodėl nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas per sieną tiek aktualios BK redakcijos, tiek projektu teikiamų pakeitimų prasme traktuojamas kaip gerokai pavojingesnė nusikalstama veika nei baudžiamasis nusižengimas – nedidelio kiekio atitinkamų medžiagų gabenimas valstybės viduje (žr. BK 259 straipsnio 2 dalį). Įstatymų leidėjas panašaus pobūdžio veikų[6] pavojingumą diferencijuoja, remdamasis vieninteliu kriterijumi – aptariamų medžiagų gabenimo vieta – valstybės viduje ar per valstybės sieną.
Kitaip sakant, iš esmės tik šis požymis pagal galiojantį reguliavimą baudžiamąjį nusižengimą kvalifikuoja (padidina pavojingumą) iki sunkaus nusikaltimo lygmens (past. – skiriasi net trimis nusikalstamų veikų kategorijomis). Teikiamas projektas minimą problemą sprendžia tik iš dalies, nes baudžiamojo nusižengimo ir apysunkio nusikaltimo pavojingumas taip pat yra iš esmės skirtingi (past. – skiriasi dviem nusikalstamų veikų kategorijomis). 1.6. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamas projektas atitinka švelnesnio baudžiamojo įstatymo koncepciją. Jam įsigaliojus, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, atitinkamas įstatymas turės grįžtamąją galią – t. y. turės būti taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, teikiamame projekte rekomenduotina numatyti nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo tvarkos. 2. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis:
Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Past. – iki apysunkio nusikaltimo lygmens; maksimali bausmė – šešeri metai laisvės atėmimo. [2] Past.
T1-68 patvirtintos Pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (Žin., 2011, Nr. 58-2812). [3] Pavyzdžiui, vadovaujantis Rekomendacijomis, kokaino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis - daugiau kaip 20 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 100 g; kanapės (antžeminės dalys) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis - daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2500 g. Pagal tai, „vidutinis“ kokaino kiekis yra daugiau kaip 0,2 ir ne daugiau kaip 20 g., vidutinis kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra daugiau kaip 5 g. ir ne daugiau kaip 500 g. [4] Žr. prieigą internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/07a393a0039211e9a017f05dde6559c6?jfwid=aq6mssbke [5] Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ (Teismų praktika. 2003, 20) 7.3. išvadą. [6] Past. – nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2019-01-18
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3166 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3166 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]