Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas
teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų medicinos, odontologijos studijų krypčių studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdo vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės dalininkai steigėjai – valstybė ir universitetas Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla.“
2Papildyti 2 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹. Padalinys – įstaigos struktūrinis vienetas ar tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas.“
3Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas tai neprieštarauja šiam įstatymui;“. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka
priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2.
padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. 3. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos. 6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. 7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8.
biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija. 1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų.
LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo laikinas nušalinimas nuo pareigų, neturi įtakos vadovo pavaduotojų pareigų ėjimui. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų. 6.
įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, atitinkamos įstaigos steigėjas ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama atitinkamos įstaigos steigėjui arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“
taip:
„6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios
dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinės Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams negali būti nustatoma nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jeigu įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“
2Papildyti 15¹ straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. LNSS viešųjų įstaigų vadovų pareigas laikinai einantiems LNSS viešosios
įstaigos darbuotojams Darbo kodekse nustatyta tvarka gali būti skiriamos priemokos.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Įstaigos vadovo valdymo organų nušalinimo ir
laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka 1.
Įstaigos vadovas valdymo organai nušalinamas nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu:
1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;
2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų;
3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės;
pareigų vykdymo pažeidimo tyrimas) sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą. 2. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienų metų.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Sveikatos apsaugos ministras iki 2019 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 8 straipsnis. Įstatymo taikymas
nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas.
Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir
pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pavaduotojo, ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 3. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas terminas, įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš darbo. Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešą konkursą įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo pareigoms eiti, o LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai – LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms eiti. 4.
savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 5. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Kai vyriausiasis finansininkas (buhalteris) yra LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinio vadovas, jam taikomos šio straipsnio 1–3 dalių ir šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vyriausiojo finansininko (buhalterio) priėmimą į darbą (atleidimą iš darbo) ir jo kadencijas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Ramūnas Karbauskis
Projekto lyginamasis variantas (2)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas
teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų medicinos, odontologijos studijų krypčių studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdo vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės dalininkai steigėjai – valstybė ir universitetas Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 14 dalimi:
„14. Padalinys – įstaigos struktūrinis vienetas ar tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas.“
straipsnio 14 dalį laikyti 15 dalimi. 4. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymas ir Biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas tai neprieštarauja šiam įstatymui;“. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių
biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą
įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2.
padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. 3. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos. 6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. 7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8.
biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija. 1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas (steigėjai). 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų kadencijų skaičius neribojamas. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas ir vadovo pavaduotojai atleidžiami iš pareigų. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais gali būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojui nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų (toliau – nepriekaištingos reputacijos reikalavimai). 6.
LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einantys asmenys neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, atitinkamos įstaigos steigėjas ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl įstaigos vadovo atšaukimo. Paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų pareigas einantys asmenys neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas. 7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 8. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms eiti sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. 9. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Įstaigos vadovo valdymo organų nušalinimo ir
laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka 1.
Įstaigos vadovas valdymo organai nušalinamas nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu:
1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;
2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų;
3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės. 2. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienų metų.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį, įsigalioja 2021 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2020 m. spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7 straipsnis. Įstatymo taikymas
savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
ir uždaviniai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) viešosios ir biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai ir skaidriai visuomenės interesams tenkinti, garantuodamos viešąjį interesą sveikatos srityje. Efektyvus, skaidrus ir atsakingas LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų. Šiuo metu LNSS viešosiose ir biudžetinėse įstaigose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų (įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). Tokia situacija gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikos įsigalėjimą, neskaidrumą. Be to, įstaigai ilgą laiką vadovaujantiems vadovams ima trūkti motyvacijos dirbti efektyviai, linkstama vengti naujovių ir atvirumo permainoms. Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teismai, prokuratūros ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Seimui buvo pateikti Kultūros ministerijos rengti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr.
I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriais taip pat siūloma rotacijos reikalavimus nustatyti ir kitų valstybės įstaigų ir institucijų vadovaujantiems darbuotojams. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, neleidžiantis susiklostyti situacijoms, kai institucijos tik dėl akių skelbia konkursus įstaigos vadovo pareigoms eiti, ribodamos galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkurse. Prie skaidrumo užtikrinimo prisideda ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimo įvedimas vadovaujančiam personalui, tačiau sveikatos priežiūros srityje nepriekaištingos reputacijos reikalavimas dar nėra taikomas. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 m. gegužės 28 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateiktose antikorupcinio vertinimo išvadose rekomendavo pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams bei reikalavimą jiems būti nepriekaištingos reputacijos nustatyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, kad būtų užtikrintas skaidrumas bei efektyvus įstaigų valdymas ir racionalus valstybės biudžeto naudojimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Seimo narys Ramūnas Karbauskis. 3.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Kvalifikaciniai reikalavimai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo“. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nėra nustatytas ir nenustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Taip pat skatinimo sistema (mėnesinės algos kintamoji dalis) nėra susieta su vadovaujančio personalo elgesiu (pvz. su tuo ar jiems pradėtas tarnybinis patikrinimas, ar jiems pareikšti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio veikų atlikimo ir pan.). 4.
rezultatų laukiama Kadencijos yra viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Siekiant įstaigų veiklos efektyvumo ir skaidrumo (korupcinių ryšių užmezgimo rizika, jei įstaigai ilgą laiką vadovauja tas pats asmuo), LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijų skaičius nebus ribojamas. Taip siekiama motyvuoti tuos asmenis gerai dirbti ir tikėtis, kad viešo konkurso būdu jie bus perrinkti toliau eiti atitinkamas pareigas. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu padalinių ir filialų vadovai į pareigas priimami viešo konkurso būdu. Vyriausieji finansininkai (buhalteriai) paprastai yra padalinio vadovai, todėl ir jie atrenkami viešo konkurso būdu. Mažose ASPĮ vyriausiasis finansininkas (buhalteris) gali būti ir savarankiška pareigybė (ne padalinio vadovas), todėl jam jau nebebuvo taikomas viešo konkurso reikalavimas. Projektu suvienodinamas vyriausiojo finansininko (buhalterio) statusas tiek jam dirbant kaip padalinio vadovui, tiek ir dirbant kaip pavienės pareigybės atstovui. Įstatymo projekte numatyta išimtis dėl LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licenciją, numatant jų vadovams penkerių metų trukmės kadencijas, tačiau nenumatant jų ribojimo. Tokį siūlomą reguliavimą sąlygojo Lietuvos demografinė situacija, mažėjantis gyventojų skaičius regionuose.
Nuogąstavimai yra pagrįsti dėl aukštos kvalifikacijos srities specialistų trūkumo regionuose (tradiciškai tai yra LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). Projektu taip pat siūloma nustatyti reikalavimą LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) būti nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai projekte nustatyti atsižvelgiant į nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Projekte, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, vadovaujantiems darbuotojams mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jam pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma). 5.
įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaka priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Rotacijos, nepriekaištingos reputacijos reikalavimo įvedimas turėtų veikti kaip antikorupcinė priemonė, kuria bus didinamas skaidrumas sveikatos apsaugos sistemoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu reikės patvirtinti deklaracijos, kurioje būtų pateikti duomenys dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, formą. 12.
prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų pavaduotojams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kurie negalės dalyvauti (dėl to, kad neatitiks naujai nustatytų kvalifikacinių reikalavimų), nedalyvaus ar nelaimės konkurso į šias pareigas ir kurie nesutiks pereiti į kitas siūlomas pareigas, vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, turės būti išmokama jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tačiau kol nėra nustatytų kvalifikacinių reikalavimų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), nėra galimybės įvertinti, kiek minėtas pareigas einančių asmenų atitiktų šiuos reikalavimus, taip pat nėra galimybės nustatyti, kiek jų reikės atleisti (nelaimėjus ar nedalyvavus konkurse, ar neperėjus į kitas siūlomas pareigas). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, nepriekaištinga reputacija, rotacija, kadencija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Ramūnas Karbauskis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įtvirtinta nuostata, nustatanti, kad viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai juridinio asmens valdymo teises sieja ne su steigėjais, o būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra juridinis faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas įsteigto juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, bei į specifinį valstybės kaip biudžetinių ar viešųjų įstaigų dalyvės teisių ir pareigų įgyvendinimą, minėtą įstatymo projekto nuostatą siūlome tikslinti, t. y. vietoj žodžių ,,steigėjas“ įrašant žodžius ,,savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 ir 7 dalyse vartojamai „įstaigos steigėjo“ sąvokai. Siūlome vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-2893(3)) 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluote, apibrėžiančia subjektus, įgaliotus priimti atitinkamus sprendimus valstybės biudžetinėse ir viešosiose įstaigose. Antra, svarstytinas pats siūlomo reguliavimo pagrįstumas, pagal kurį konkursai į aukštesnes, t.y. įstaigų vadovų, pareigas organizuojami įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar dalininkų nustatyta tvarka, kai konkursai į žemesnes - įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų, padalinių ir filialų vadovų pareigas organizuojami jau Vyriausybės nustatyta tvarka (kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje). 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad vadovo pavaduotojų pareigos yra užimamos viešojo konkurso būdu, o ne asmeniniu vadovo pasirinkimu. Taigi, toks pareigų užėmimo būdas suponuoja tam tikrą įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas užimsiančio asmens teisėtą lūkestį, kad jis pareigas eis visą įstatyme ar konkurso sąlygose numatytą laikotarpį, t.y. kad jis, nesant jo kaltės, negalės būti atleistas iš pareigų vadovaujantis vien tik įstaigos vadovo kadencijos pasibaigimu prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad vadovo pavaduotojų, priimamų viešo konkurso būdu, pareigų laikotarpis neturėtų būti siejamas išimtinai su vadovo pareigų laikotarpiu, todėl vadovo darbo santykių su įstaiga pasibaigimas anksčiau jo numatytos kadencijos pabaigos negali būti pakankamu darbo santykių ir su vadovo pavaduotoju nutraukimo pagrindu. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje terminuotos sutarties pasibaigimo pagrindu gali būti laikomos tokio pobūdžio aplinkybės, kurių atsiradimas ar pasibaigimas yra aiškiai žinomas ir numanomas. 3.
turinčių atvejų, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu nusikaltimo ar nusižengimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam ar valstybės institucijos atstovui susitaikius (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2019-01-18 Nr. S-2019-312 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3163 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. 1. Diskutuotinas Projekto 5 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Projektu siūloma nuostata iš esmės būtų sukurta situacija, kai vadovaujančiam darbuotojui būtų sustabdomas mėnesinės kintamosios dalies mokėjimas, jeigu jis yra įtariamas ar kaltinamas dėl nusikalstamos veikos padarymo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Jeigu įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebūtų taikyta atsakomybė ir būtų konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, būtų priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma). Siūlomas pakeitimas vertintinas nekaltumo prezumpcijos principo kontekste. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnyje nurodoma, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Nekaltumo prezumpcija įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), kur nurodyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio (Nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą) 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas kaltinamas padaręs nusikaltimą asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nekaltumo prezumpcija sietina išimtinai su asmeniu, kuris „kaltinamas padaręs nusikaltimą“. Kaltinamasis turi būti laikomas nepadariusiu nusikaltimo tol, kol kompetentingos institucijos nepateikia teismui pakankamų įrodymų, kad tas asmens yra kaltas. (pavyzdžiui, 2013 liepos 12 d. sprendimas Allen prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25424/09) Taigi nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmens kaltumo nustatymas turi būti galutinis baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatas, bet ne išankstinė prielaida. Be to, nekaltumo prezumpcijos principo turi laikytis ir įstatymų leidėjas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, ją vertinant kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, turi ir platesnį turinį, ji negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje sprendžiant dėl asmens teises ribojančių teisinių priemonių suderinamumo su konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu taip pat atsižvelgiama, ar šios priemonės yra baudžiamojo pobūdžio (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Projektu nustatoma priemone asmeniui teisėtai nustatyta atlyginimo dalis būtų mažinama vien dėl to, kad to asmens atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis procesas. Taigi tokia priemonė (nepaisant to, kad sumažinta atlyginimo dalis galėtų būti vėliau grąžinta) gali būti vertinama kaip tam tikra sankcija asmens atžvilgiu vėl dėl to, kad dėl to asmens pradėtas baudžiamasis procesas. Konstitucinis Teismas kaip neprieštaraujančias nekaltumo prezumpcijai yra pripažinęs represinio ir prevencinio poveikio priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią naujų nusikaltimų padarymui. Iš Projektu nustatomos priemonės panašu, kad ji tokiai kategorijai nepriskirtina. Be to, EŽTT kaip suderinamą su nekaltumo prezumpcija priemonę yra pripažinęs dar prieš priimant nuosprendį neteisėtu būdu įgyto turto konfiskavimą, nes tokia priemonė negali būti laikoma baudžiamojo pobūdžio (pavyzdžiui, EŽTT 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Walsh prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 43384/05). Atvirkščiai, nagrinėjamu atveju asmeniui mėnesinės algos kintamosios dalies dydis būtų nustatytas teisėtai pagal įstatymą kaip paskatinimas už praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos teigiamus veiklos rezultatus.
Taigi, apie siūlomos priemonės pagrįstumą būtų galima diskutuoti, jei, pavyzdžiui, nustatoma priemonė būtų tiesiogiai siejama su įtariamai suklastotais asmens sveikatos priežiūros įstaigos praėjusių metų veiklos rezultatais. Atsižvelgiant į visa tai ir į tai, kad Projekto aiškinamajame rašte nebuvo pateikti konkretesni paaiškinimai dėl tokios priemonės tikslo ir proporcingumo, išlieka abejonės dėl priemonės suderinamumo su nekaltumo prezumpcijos principu. 2. Abejojame, ar Projekto 4 straipsnio 2 dalyje yra tikslinga LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų kadencijos laikotarpį sieti išimtinai tik su įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiu. Pažymėtina, kad asmens pareigų ėjimą su įstaigos vadovo kadencija yra įprasta sieti tik tuo atveju, kai šiuos asmenis sieja politiniai pasitikėjimo santykiai. Manome, kad įstaigos vadovo kadencijos pasibaigimas neturėtų daryti kliūčių įstaigos vadovo pavaduotojui ir toliau veiksmingai eiti savo pareigas. 3. Projekto 4 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatoma, kad, inter alia, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Tokia nuostata asmuo būtų laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo teismo sprendimo, kuriuo asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atsižvelgdami į tai, kad kitose 5 dalies nuostatose asmuo vėl laikomas nepriekaištingos reputacijos išnykus teistumui arba suėjus nurodytam terminui nuo tam tikrų aplinkybių atsiradimo, manome, kad ir šiuo atveju būtų pagrįsta nustatyti proporcingą terminą nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriam pasibaigus asmuo vėl būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos. 4. Siūlome Projekto 4 straipsnio 5 dalies 4 punktą suderinti su kitomis tos pačios dalies nuostatomis išdėstant taip: „nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai ir teistumas neišnykęs arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs“. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. gruodžio 10 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pripažinimo netekusiu galios įstatymą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti nuorodos į Odontologų rūmų įstatymą. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, nustatanti, kad viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas (steigėjai). Ši nuostata teisiškai ydinga, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai juridinio asmens valdymo teises sieja ne su steigėjais, o būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra juridinis faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas įsteigto juridinio asmens atžvilgiu.
Atsižvelgus į tai, bei į specifinį valstybės kaip biudžetinių ar viešųjų įstaigų dalyvės teisių ir pareigų įgyvendinimą, minėtą įstatymo projekto nuostatą siūlome tikslinti, t. y. vietoj žodžių ,,steigėjas (steigėjai)“ įrašant žodžius ,,valstybės kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje vartojamai „įstaigos steigėjo“ sąvokai. 3. Nėra aišku, kodėl projekto 6 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo įsigaliojimą, numatytas ankstesnis įstatymo 7 straipsnio, nustatančio jau įsigaliojusio įstatymo taikymo sąlygas, įsigaliojimas nei paties įstatymo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2019-01-30
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė;
Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministro patarėja Vilma Srogė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėjas Kazys Rušinskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai konsultantė sveikatos klausimais Goda Keso, Seimo nario patarėjas Gediminas Kašėta. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-144 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių.
Pirma, pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai juridinio asmens valdymo teises sieja ne su steigėjais, o būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra juridinis faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas įsteigto juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, bei į specifinį valstybės kaip biudžetinių ar viešųjų įstaigų dalyvės teisių ir pareigų įgyvendinimą, minėtą įstatymo projekto nuostatą siūlome tikslinti, t. y. vietoj žodžių ,,steigėjas“ įrašant žodžius ,,savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 ir 7 dalyse vartojamai „įstaigos steigėjo“ sąvokai. Siūlome vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-2893(3)) 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluote, apibrėžiančia subjektus, įgaliotus priimti atitinkamus sprendimus valstybės biudžetinėse ir viešosiose įstaigose. Antra, svarstytinas pats siūlomo reguliavimo pagrįstumas, pagal kurį konkursai į aukštesnes, t. y. įstaigų vadovų, pareigas organizuojami įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar dalininkų nustatyta tvarka, kai konkursai į žemesnes - įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų, padalinių ir filialų vadovų pareigas organizuojami jau Vyriausybės nustatyta tvarka (kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje). Pritarti
Teisės departamentas, 2019-01-144 2.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad vadovo pavaduotojų pareigos yra užimamos viešojo konkurso būdu, o ne asmeniniu vadovo pasirinkimu. Taigi, toks pareigų užėmimo būdas suponuoja tam tikrą įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas užimsiančio asmens teisėtą lūkestį, kad jis pareigas eis visą įstatyme ar konkurso sąlygose numatytą laikotarpį, t.y. kad jis, nesant jo kaltės, negalės būti atleistas iš pareigų vadovaujantis vien tik įstaigos vadovo kadencijos pasibaigimu prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad vadovo pavaduotojų, priimamų viešo konkurso būdu, pareigų laikotarpis neturėtų būti siejamas išimtinai su vadovo pareigų laikotarpiu, todėl vadovo darbo santykių su įstaiga pasibaigimas anksčiau jo numatytos kadencijos pabaigos negali būti pakankamu darbo santykių ir su vadovo pavaduotoju nutraukimo pagrindu. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje terminuotos sutarties pasibaigimo pagrindu gali būti laikomos tokio pobūdžio aplinkybės, kurių atsiradimas ar pasibaigimas yra aiškiai žinomas ir numanomas. Pritarti Tikslinga nustatyti, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į pareigas būtų priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai (žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1)
Teisės departamentas,
15 straipsnio 5 dalies 2-4 punktų formuluotės neapima, mūsų nuomone, analogijų su laidavimu turinčių atvejų, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu nusikaltimo ar nusižengimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam ar valstybės institucijos atstovui susitaikius (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis). Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos medikų sąjūdis, 2019-01-15 Lietuvos medikų sąjūdis ir nepriklausomos medicinos darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos nepritaria Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Projektas). Priešingai deklaruojamam „skaidrumui“ Projektu sudaromos tiesioginio politikų tiesioginio kišimosi į Lietuvos gydymo įstaigų valdymą prielaidos, sudaromos sąlygos mažų rajonų ir miestų gydymo įstaigų sveikatos priežiūros specialistų liustracijai, diskriminuojama ištisa sveikatos priežiūros darbuotojų – universitetų ligoninių visų lygių specialistų – grupė, o nustatant neproporcingus „nepriekaištingos reputacijos“ reikalavimus, juo siekiama įteisinti kaltumo prezumpciją Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje, formuojant mediko – nusikaltėlio įvaizdį. LNSS įstaigų valdymui bei tinklui yra būtinos reformos, tačiau reformos turi būti apgalvotos, nuoseklios, proporcingos bei orientuotos į ilgalaikius tikslus. Būtent visų šių esminių dalių teikiamame Pakeitimo įstatyme trūksta. Pirma, dar šeštadienį (2019 m. sausio mėn. 12 d.) p. A. Veryga, p. R. Karbauskis ir kiti Seimo nariai Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – LRS) teikė iš esmės kitokį LNSS įstaigų Valdybų valdymo modelį. Deja, ši teigiama iniciatyva teikėjų buvo diskredituota, valdyboms suteikiant vos patariamąją (o ne valdymo) funkciją ir visus įstaigų valdymo svertus koncentruojant politinio pasitikėjimo asmenų rankose. Teikiamame Pakeitimo įstatyme jau be išlygų bei apsimestinio valdybų modelio visas LNSS įstaigų valdymas tiesiogiai perduodamas politikams. Norime atkreipti dėmesį, kad dar 2018 vasarą teikėme siūlymus dėl veiksmingų LNSS įstaigų valdybų formavimo.
Siūlymais siekta apriboti tiesioginio politikų kišimosi į įstaigų veiklą prielaidas bei sudaryti sąlygas skaidriai jų veiklai, tačiau į siūlymus ministras neatsižvelgė. Nepritarti Galiojantį reglamentavimą tikslinga tobulinti. 2. Lietuvos medikų sąjūdis,
1 Antra, teikiamame Projekte nuvertinamas universiteto ligoninių vaidmuo Lietuvos mokslui, nors būtent universiteto ligoninėse yra vykdomas beveik visas viešasis klinikinis Lietuvos mokslas. Projektu universiteto ligoninė netenka mokslo įstaigos statuso, todėl nebeaišku, kur bus vykdomas viešasis klinikinis mokslas, nes ne gydymo įstaigos klinikinio mokslo vykdyti negali. Spręsti pagrindiniame komitete
3Lietuvos medikų sąjūdis,
2019-01-154 Trečia, 15 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad net ir nedidelių gydymo įstaigų ar gydymo įstaigų smulkiausių padalinių (jais gali būti ir kabinetai ar padaliniai, sudaryti vos iš kelių darbuotojų)
„į darbą priimami viešo konkurso būdu“. Šis neproporcingas reikalavimas
sukels didelę administracinę naštą gydymo įstaigoms ir greičiau primena viešųjų ryšių akciją, nes daugelis ypač periferinių gydymo įstaigų susiduria ne su dideliu kvalifikuoto personalo pasirinkimu, o su jo trūkumu, todėl nėra abejonių, kad „konkursai“ bus organizuojami, dalyvaujant vieninteliam kandidatui. Nepritarti Tikslinga tobulinti galiojantį reglamentavimą pagal iniciatorių pasiūlymus. 4. Lietuvos medikų sąjūdis, 2019-01-154 Trečia, 15 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai“. Šis reikalavimas yra neproporcingas bei pažeidžia tokias pačias funkcijas atliekančių universitetų ligoninių padalinių vadovų lygias teises, nes terminuotos kadencijos nenustatomos ne universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovams.
Pažymėtina, kad šie gali turėti žymiai didesnes administracines pareigas nei pvz. universiteto ligoninės mažo padalinio vadovas. Nepritarti Pritarti projektu siūlomoms nuostatoms. 5. Lietuvos medikų sąjūdis, 2019-01-154 Ketvirta, gydymo įstaigų konkursų organizavimo principai yra neproporcingi, nes gydymo įstaigų vadovų konkursą organizuoja politinio pasitikėjimo asmuo (pvz., ministras) (15 straipsnio 1 dalis), tačiau įstaigų net ir mažiausių padalinių konkursai organizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka (15 straipsnio 2 dalis). Spręsti pagrindiniame komitete
6Lietuvos medikų sąjūdis,
2019-01-154 Penkta, 15 straipsnio 5 dalyje nustatyti medicinos darbuotojų
„nepriekaištingos reputacijos“ reikalavimai gerokai viršija valstybės
tarnautojų, statutinių pareigūnų bei teisėjų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Siūloma reguliacija yra arba pataisos rengėjo kerštavimas medikams, arba indulgencija valstybės tarnautojams, statutiniams pareigūnams bei teisėjams. Nepritarti Pritarta komiteto pasiūlymui tikslinti nepriekaištingos reputacijos klausimo reglamentavimą. 7. Lietuvos medikų sąjūdis, 2019-01-154 Šešta, 15 straipsnio 5 dalyje nustatyti medicinos darbuotojų
„nepriekaištingos reputacijos“ reikalavimai nėra baigtiniai (pvz., „asmuo
nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu […] neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų“), todėl sudaro sąlygas administracijai ir politinio pasitikėjimo pareigūnams (pvz., ministrui) minėta nuostata piktnaudžiauti.
Nepritarti Atsižvelgiant į įstaigų specifiką, tikslinga nustatyti, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, be to, atitiktų projektu siūlomus nustatyti šiuos du papildomus reikalavimus dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo laikymosi ir įstaigos darbo etikos taisyklių laikymosi. Įstaigos darbo etikos taisyklės yra normalus kiekvienos įstaigos etikos principus reglamentuojantis teisės aktas, būdingas ne tik sveikatos priežiūros įstaigoms, o etikos normų laikymasis vienareikšmiškai sietinas su asmens nepriekaištinga reputacija. 8. Lietuvos medikų sąjūdis, 2019-01-154 Septinta, 15 straipsnio 6 dalis įtvirtina politinio pasitikėjimo pareigūno (pvz., ministro) savivalę, nes nustato, kad „Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems [nepriekaištingos reputacijos] reikalavimams“ šis gali būti laikinai nušalintas. Lieka neaišku, ką reiškia nuostata „paaiškėjus aplinkybėms“ bei kas ir kaip nustato „galimą neatitikimą“, ar tam pakaks anoniminio (kad ir melagingo) įskundimo, ar skelbimo ministro Facebook paskyroje?
Pažymėtina, kad tas pats taikoma ir kitiems gydymo įstaigų visų lygių vadovams. Nepritarti
siūlomoms nuostatoms
9Lietuvos medikų sąjūdis,
2019-01-154 Aštunta, įstatymo Projekte nustatomi įstaigos vadovo darbo sutarties nutraukimo pagrindai nėra baigtiniai, nes 15 straipsnio 7 dalis nustato, kad įstaigos vadovo „darbo sutartis nutraukiama atitinkamos įstaigos steigėjui arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių“. Nepritarti
siūlomoms nuostatoms
10Lietuvos medikų sąjūdis,
2019-01-154 Devinta, 15 straipsnio 9 dalis nustato diskriminacinę nuostatą, kad „universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams“, nes su kitų gydymo įstaigų vadovaujančių pareigų neužimančiais sveikatos priežiūros specialistai sudaromos neterminuotos darbo sutartys. Šia nuostata diskriminuojama beveik 10 000 Kauno klinikų bei Santaros klinikų sveikatos priežiūros specialistų, nors šie iš esmės teikia tokias pačias asmens sveikatos priežiūros paslaugas kaip ir kitų gydymo įstaigų darbuotojai. Nepritarti Pastaba teikiama galiojančiai įstatymo normai, kurios iniciatoriai nesiūlo keisti. Siūlytina jos nekeisti. 11. Lietuvos medikų sąjūdis, 2019-01-154 Dešimta, 15 straipsnio 10 dalis suteikia indulgenciją žinybinių įstaigų medikams palyginti su sveikatos apsaugos ministro reguliuojamos srities medikais, nes jiems netaikomos nei konkursų, nei kadencijų, nei
„nepriekaištingos reputacijos“ nuostatos.
Laikome, kad ši išlyga ypatingai žemina kelių dešimčių tūkstančių LNSS darbuotojų gydytojų, slaugytojų, psichologų, padėjėjų orumą. Spręsti pagrindiniame komitete
12Lietuvos medikų sąjūdis,
2019-01-155 Vienuolikta, 15¹ straipsnio 6 dalyje nustatoma maksimali kintamoji LNSS viešųjų (bet ne biudžetinių) įstaigų vadovaujančių darbuotojų atlyginimo dalis. Manome, kad šis ribojimas užkirs kelią į įstaigas pritraukti talentingiausius bei aukščiausios kvalifikacijos specialistus, o mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdymas, jeigu jis „įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ formuoja kaltumo prezumpcijos atmosferą LNSS. Nepritarti
siūlomoms nuostatoms
13Lietuvos medikų sąjūdis,
2019-01-156 Dvylikta, 55 straipsnyje nustatyti papildomi įstaigos vadovo nušalinimo pagrindai yra paviršutiniški ir neprotingi, pvz. 1) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos organizacinės veiklos trūkumų“.
Hospitalinės infekcijos gali būti nesusijusios viena su kita ir nebūti sisteminės organizacinės veiklos trūkumo požymiu, besitęsiantis vienas hospitalinės infekcijos protrūkis gali būti žymiai pavojingesnis nei keli pasikartojantys, „organizacinės veiklos trūkumų“ apibrėžimas sudaro interpretacijos ir piktnaudžiavimo prielaidas, 2)
„įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties
atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės“, pvz., vien Kauno klinikose dirba daugiau kaip 7000 darbuotojų, todėl gali susidaryti kuriozinė situacija, kai pvz. Kauno klinikų teritorijoje darbuotojui sukėlus nelaimingą atsitikimą dėl kuris baigtųsi dviejų asmenų (nebūtinai pacientų) mirtimi, būtų nušalinamas įstaigos vadovas. Nepritarti Pastaba pateikta galiojančio įstatymo normoms, kurių iniciatorius nesiūlo keisti. Siūlytina jų nekeisti. 14. Lietuvos medikų sąjūdis, 2019-01-158 Trylikta, Projekto 8 straipsnio 1-3 dalis sudaro pagrindą mažiau kaip 10 darbuotojų turinčių gydymo įstaigų vadovų, pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų diskriminacijai bei liustravimui, nes visi šie asmenys per metus (ar metus ir 6 mėnesius) bus atleisti iš darbo. Ši nuostata diskredituoja demokratijos principus. Lietuvos medikų sąjūdis ir nepriklausomos medicinos darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos ragina Lietuvos Respublikos Seimo narius atmesti šias ydingas įstatymo Pataisas. Nepritarti Pritarti projektu siūlomoms nuostatoms. Manytina, kad periodinis konkursų organizavimas sudarys prielaidas į svarbias pareigas atrinkti labiausiai kvalifikuotus asmenis. Siūlomas reguliavimas taip pat neužkerta kelio konkursuose dalyvauti ir pareigas einantiems asmenims. Be to, konkurencijos galimybės sudarymas yra paskata šiems asmenims nuolat tobulėti ir kelti savo kvalifikaciją. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-01- Lietuvos savivaldybių asociacija teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 151 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3163 (toliau – Projektas). 1. Siūloma nuostata dėl vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų 5 metų kadencijos savivaldybių nuomone yra nelogiška ir destruktyvi. Kadencijos įvedimas sąlygos sveikatos priežiūros įstaigos darbo nestabilumą. Ypač tai pasakytina apie vyriausiojo finansininko pareigybę, kadangi įstaigos finansų valdymas, perimamumas ir tęstinumas yra nuolatinis, o ne kadencinis darbas. Savivaldybėms neaišku, kuo remiantis nustatyta, kad įstaigų vadovai pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Vadovo kadencijai pasibaigus ir kartu su juo nutrūkus pavaduotojų, vyriausiojo finansininko darbo sutartims bus sutrikdytas įstaigos darbas - vienu metu keičiantis gydymo įstaigos vadovybei, neatmetant galimybės, kad konkursai nevyks sklandžiai, galimi skundai ir konkursų užsitęsimas ilgesniam laikui, gali destabilizuotis visa sveikatos sistema. Nesuformavus vadovybės, strigs įstaigų nepertraukiamas, stabilus darbas bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, bus sutrikdyta sveikatos priežiūros įstaigos veikla. Savivaldybių nuomone, riboti kadencijų skaičių, jei gydymo įstaiga sėkmingai veikia 10 ir daugiau metų, yra netikslinga. Nepritarti Tikslinga tobulinti galiojantį reglamentavimą, viešieji konkursai, kadencijų skaičiaus nustatymas įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams leis šioms įstaigoms vykdyti savo funkcijas efektyviau ir skaidriau. Manytina, kad periodinis konkursų organizavimas sudarys prielaidas į svarbias pareigas atrinkti labiausiai kvalifikuotus asmenis.
Siūlomas reguliavimas taip pat neužkerta kelio konkursuose dalyvauti ir pareigas einantiems asmenims. Be to, konkurencijos galimybės sudarymas yra paskata šiems asmenims nuolat tobulėti ir kelti savo kvalifikaciją. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija,
kadencijų skaičių būtent regionuose iškils didelės problemos. Suprantama, kad į didžiųjų miestų sveikatos priežiūros įstaigas kandidatų atsiras, tačiau regionuose jau dabar jaučiams specialistų stygius. Savivaldybių nuomone dėl to dar labiau padidės regionų netolygumai, bus pažeistos regionų gyventojų teisės į paslaugų prieinamumą. Nepritarti Pritarti projektu siūlomoms nuostatoms, nes viešieji konkursai leis atrinkti geriausios kvalifikacijos specialistus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Palionis, P. Čimbaras 2019-01-154 Argumentai: Pateiktame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyti reikalavimai, kuomet asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Siūlome suvienodinti visiems viešo sektoriaus vadovams ir valstybės tarnautojams reikalavimus nepriekaištingai reputacijai ir etikai. O šie reikalavimai yra apibrėžiami Valstybės tarnybos įstatyme. Jų sąrašas yra baigtinis. Taip formuojamas vieningas viešasis standartas. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis.
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų
vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo laikinas nušalinimas nuo pareigų, neturi įtakos vadovo pavaduotojų pareigų ėjimui. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje valstybės tarnautojui nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
4) nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
4) nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų. 6.5.
6.5. Asmuo, siekiantis eiti LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro Vyriausybės patvirtintos formos valstybės tarnautojo deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, atitinkamos įstaigos steigėjas ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl vadovų, vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas į pareigas priėmęs pareigūnas. 7.6. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama atitinkamos įstaigos steigėjui arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8.7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9.8. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10.9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į įstaigų specifiką, tikslinga nustatyti, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, be to, atitiktų projektu siūlomus nustatyti du papildomus reikalavimus dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo laikymosi ir įstaigos darbo etikos taisyklių laikymosi. (žr. komiteto pasiūlymą Nr. 2)
A. Matulas, J. Olekas, I. Degutienė, J. Liesys,
1 Argumentai: Universiteto ligoninėse yra atliekami biomedicininiai tyrimai, jų specialistai rašo mokslines publikacijas, rengia rezidentus, jose doktorantai rengia savo mokslinius darbus. Generalinio direktoriaus pareigoms užimti konkurso sąlygose kaip privalomas reikalavimas yra įrašytas jam mokslo laipsnio ir pedagoginio vardo turėjimas. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų medicinos, odontologijos studijų krypčių studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialist kvalifikacija Universiteto ligoninės dalininkai valstybė ir universitetas.“
A. Matulas, J. Olekas, I. Degutienė, J. Liesys, 2019-01-254 Argumentai
vyr. finansininkams netikslinga, nes vienu metu pasikeitus įstaigos vadovams, valdyboms ir vyr. finansininkams nebus užtikrintas įstaigos veiklos tęstinumas ir atsakomybė.
dirba 10 ir mažiau sveikatos priežiūros specialistų netikslinga, nes nes dažnai tokiose įstaigose (pvz. ambulatorijose) trūksta ne tik vadovų bet ir specialistų.
pakankama ir proporcinga sąlyga įstaigos vadovo pavaduotojams pareigoms užimti. Susieti su įstaigos vadovo kadencija, kaip politinio pasitikėjimo pareigūnams, yra perteklinis reikalavimus, užkirsiantis kelią siekti šių pareigų. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų
įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą. 1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, iIšskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas/steigėjai arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo laikinas nušalinimas nuo pareigų, neturi įtakos vadovo pavaduotojų pareigų ėjimui. 3.
vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yranepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
4) nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai nuo šiurkštaus nusižengimo ar pažeidimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yranepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
4) nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai nuo šiurkštaus nusižengimo ar pažeidimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų. 6.
ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, atitinkamos įstaigos steigėjas ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo
dėl vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama atitinkamos įstaigos steigėjui arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos ir krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“ Pritarti iš dalies Pritarti Seimo narių pasiūlymo daliai, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į pareigas būtų priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai (žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1). Nepritarti kietiems Seimo narių pasiūlymo aspektams. 4. Seimo nariai A. Matulas, J. Olekas, I. Degutienė, J. Liesys, 2019-01-255 Argumentai: Nėra jokio teisinio ir loginio pagrindo sustabdyti mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimą vadovaujantiems darbuotojams vien tik kilus įtarimams dėl galimai padaryto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo. Kol žmogus nėra pripažintas kaltu teismo, taikyti sankcijas nėra pagrindo. Pasiūlymas:
ir ją išdėstyti taip:
„6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų
mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jeigu įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“ Nepritarti Tikslinga tobulinti galiojantį reglamentavimą, pritariant projektu siūlomoms nuostatoms, nes jos sudarytų teisines prielaidas tam, kad, nenustačius nusikaltimo sudėties, sustabdytos mėnesinės algos kintamoji dalis būtų išmokėta pasibaigus tyrimui. 5. Seimo nariai A. Matulas, J. Olekas, I. Degutienė, J. Liesys, 2019-01-256 Pasiūlymas:
1straipsnis.
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Įstaigos vadovo nušalinimo ir
laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka
administratorius skiriamas, jeigu:
1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;
2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos organizacinės veiklos trūkumų;
3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės;
4) siekiama objektyviai įvertinti vadovo veiklą (jeigu nepradedamas tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimas) sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą. 2. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienų metų.“ Nepritarti Pritarti projektu siūlomoms nuostatoms, nes jos sudarytų teisines prielaidas objektyviam tyrimui atlikti. 6. Seimo nariai A. Matulas, J. Olekas, I. Degutienė, J. Liesys, 2019-01-258 Argumentai: Organizuoti konkursus įstaigose, kuriose dirba 10 ir mažiau sveikatos priežiūros specialistų – nėra tikslinga. 1 straipsnis. Įstatymo taikymas
“1. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS)
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas.
Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pavaduotojo, ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 3. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas terminas, įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš darbo. Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešą konkursą įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo pareigoms eiti, o LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai
viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 5. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Kai vyriausiasis finansininkas (buhalteris) yra LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinio vadovas, jam taikomos šio straipsnio 1–3 dalių ir šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vyriausiojo finansininko (buhalterio) priėmimą į darbą (atleidimą iš darbo) ir jo kadencijas.” Nepritarti Pritarti projektu siūlomoms nuostatoms, nes taip numatomas sisteminis naujų nuostatų įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIIP-3163 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-01-304
Argumentai: Valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros biudžetinių ir viešųjų įstaigų (toliau – LNSS biudžetinės ir viešosios įstaigos) vadovų pavaduotojų pareigų laikotarpis neturėtų būti siejamas tik su vadovo pareigų laikotarpiu.
Todėl, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai pareigas užima viešojo konkurso būdu, o ne asmeniniu vadovo pasirinkimu, ir jie turi teisėtą lūkestį šias pareigas eiti visą įstatyme ar
(ir) konkurso sąlygose numatytą laikotarpį, t. y. nepriklausomai nuo vadovo darbo santykių su įstaiga pasibaigimo laiko. Atsižvelgiant į tai, tikslinga patobulinti projekto nuostatas nustatant, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į pareigas priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijos laikotarpiui. Pasiūlymas:
Patobulinti projekto 4 straipsniu keičiamą įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų
vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo laikinas nušalinimas nuo pareigų, neturi įtakos vadovo pavaduotojų pareigų ėjimui.“
2Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-01-304
Argumentai: Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostata, LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas priskirtini A lygio pareigybes užimantiems asmenims ir todėl jie turi atitikti valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Be to, tikslinga pritarti, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) dėl jų veiklos specifikos būtų nustatyti projektu siūlomi du papildomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Atsižvelgdami į tai, kad 15 straipsnio 5 dalies 1-8 punktai atkartoja Valstybės tarnybos įstatymo normas ir siekiant išvengti situacijos, kai tų pačių asmenų analogiški nepriekaištingos reputacijos reikalavimai bus nustatyti dviejuose teisės aktuose, siūlome šiame įstatyme duoti nuorodą į Valstybės tarnybos įstatymą ir papildomai nustatyti tik papildomus, tik šiose įstaigose dirbantiems asmenims taikytinus reikalavimus. Pasiūlymas:
Patobulinti projekto 4 straipsniu keičiamą įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
4) nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
1) neatitinka valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
92) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai; 103) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.“ Pritarti 7.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
4) nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
1) neatitinka valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
92) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai; 103) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.“
7Balsavimo rezultatai:
už – 4, prieš - 1, susilaikė – 1.
8Komiteto paskirti pranešėjas: Z. Streikus. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkė Guoda
Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė
2019 m. lapkričio 27 d. Nr. 111-P-46
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, pavaduotojas K. Bartkevičius, nariai
A. Armonaitė, I. Degutienė, J. Liesys, D. Kaminskas, A. Kirkutis, L. Matkevičienė, A. Matulas, R. Martinėlis, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja D. Jonelytė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas K. Rušinskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas S. Žurauskas, Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Š. Orlavičius. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, nustatanti, kad viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių.
Pirma, pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai juridinio asmens valdymo teises sieja ne su steigėjais, o būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra juridinis faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas įsteigto juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, bei į specifinį valstybės kaip biudžetinių ar viešųjų įstaigų dalyvės teisių ir pareigų įgyvendinimą, minėtą įstatymo projekto nuostatą siūlome tikslinti, t. y. vietoj žodžių ,,steigėjas“ įrašant žodžius ,,savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo
vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-2893(3)) 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluote, apibrėžiančia subjektus, įgaliotus priimti atitinkamus sprendimus valstybės biudžetinėse ir viešosiose įstaigose. Nepritarti Komiteto narių nuomone, netikslinga sąvokos
„steigėjas“ keisti į sąvoką „savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-144 1, 2 Antra, svarstytinas pats siūlomo reguliavimo pagrįstumas, pagal kurį konkursai į aukštesnes, t.y. įstaigų vadovų, pareigas organizuojami įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar dalininkų nustatyta tvarka, kai konkursai į žemesnes - įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų, padalinių ir filialų vadovų pareigas organizuojami jau Vyriausybės nustatyta tvarka (kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
siūloma nustatyti, kad įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad vadovo pavaduotojų pareigos yra užimamos viešojo konkurso būdu, o ne asmeniniu vadovo pasirinkimu. Taigi, toks pareigų užėmimo būdas suponuoja tam tikrą įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas užimsiančio asmens teisėtą lūkestį, kad jis pareigas eis visą įstatyme ar konkurso sąlygose numatytą laikotarpį, t.y. kad jis, nesant jo kaltės, negalės būti atleistas iš pareigų vadovaujantis vien tik įstaigos vadovo kadencijos pasibaigimu prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad vadovo pavaduotojų, priimamų viešo konkurso būdu, pareigų laikotarpis neturėtų būti siejamas išimtinai su vadovo pareigų laikotarpiu, todėl vadovo darbo santykių su įstaiga pasibaigimas anksčiau jo numatytos kadencijos pabaigos negali būti pakankamu darbo santykių ir su vadovo pavaduotoju nutraukimo pagrindu. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje terminuotos sutarties pasibaigimo pagrindu gali būti laikomos tokio pobūdžio aplinkybės, kurių atsiradimas ar pasibaigimas yra aiškiai žinomas ir numanomas. Pritarti Siūloma nustatyti, kad vadovų pavaduotojai priimami į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
punktų formuluotės neapima, mūsų nuomone, analogijų su laidavimu turinčių atvejų, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu nusikaltimo ar nusižengimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam ar valstybės institucijos atstovui susitaikius (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis). Atsižvelgti Siūloma 15 straipsnio 5 dalį tikslinti, nustatant, kad atitinkamiems LNSS įstaigų darbuotojams taikomi Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijai, nevardinant kriterijų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. 5. Europos teisės departamentas, 2019-02-0151 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3163 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. 1. Diskutuotinas Projekto 5 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Projektu siūloma nuostata iš esmės būtų sukurta situacija, kai vadovaujančiam darbuotojui būtų sustabdomas mėnesinės kintamosios dalies mokėjimas, jeigu jis yra įtariamas ar kaltinamas dėl nusikalstamos veikos padarymo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Jeigu įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebūtų taikyta atsakomybė ir būtų konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, būtų priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma). Siūlomas pakeitimas vertintinas nekaltumo prezumpcijos principo kontekste.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnyje nurodoma, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcija įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), kur nurodyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio (Nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą) 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas kaltinamas padaręs nusikaltimą asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nekaltumo prezumpcija sietina išimtinai su asmeniu, kuris „kaltinamas padaręs nusikaltimą“. Kaltinamasis turi būti laikomas nepadariusiu nusikaltimo tol, kol kompetentingos institucijos nepateikia teismui pakankamų įrodymų, kad tas asmens yra kaltas. (pavyzdžiui, 2013 liepos 12 d. sprendimas Allen prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25424/09) Taigi nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmens kaltumo nustatymas turi būti galutinis baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatas, bet ne išankstinė prielaida. Be to, nekaltumo prezumpcijos principo turi laikytis ir įstatymų leidėjas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, ją vertinant kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, turi ir platesnį turinį, ji negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje sprendžiant dėl asmens teises ribojančių teisinių priemonių suderinamumo su konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu taip pat atsižvelgiama, ar šios priemonės yra baudžiamojo pobūdžio (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Projektu nustatoma priemone asmeniui teisėtai nustatyta atlyginimo dalis būtų mažinama vien dėl to, kad to asmens atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis procesas. Taigi tokia priemonė (nepaisant to, kad sumažinta atlyginimo dalis galėtų būti vėliau grąžinta) gali būti vertinama kaip tam tikra sankcija asmens atžvilgiu vėl dėl to, kad dėl to asmens pradėtas baudžiamasis procesas. Konstitucinis Teismas kaip neprieštaraujančias nekaltumo prezumpcijai yra pripažinęs represinio ir prevencinio poveikio priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią naujų nusikaltimų padarymui. Iš Projektu nustatomos priemonės panašu, kad ji tokiai kategorijai nepriskirtina. Be to, EŽTT kaip suderinamą su nekaltumo prezumpcija priemonę yra pripažinęs dar prieš priimant nuosprendį neteisėtu būdu įgyto turto konfiskavimą, nes tokia priemonė negali būti laikoma baudžiamojo pobūdžio (pavyzdžiui, EŽTT
Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 43384/05). Atvirkščiai, nagrinėjamu atveju asmeniui mėnesinės algos kintamosios dalies dydis būtų nustatytas teisėtai pagal įstatymą kaip paskatinimas už praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos teigiamus veiklos rezultatus.
Taigi, apie siūlomos priemonės pagrįstumą būtų galima diskutuoti, jei, pavyzdžiui, nustatoma priemonė būtų tiesiogiai siejama su įtariamai suklastotais asmens sveikatos priežiūros įstaigos praėjusių metų veiklos rezultatais. Atsižvelgiant į visa tai ir į tai, kad Projekto aiškinamajame rašte nebuvo pateikti konkretesni paaiškinimai dėl tokios priemonės tikslo ir proporcingumo, išlieka abejonės dėl priemonės suderinamumo su nekaltumo prezumpcijos principu. Atsižvelgti Siūloma 15¹ straipsnio nekeisti, atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas ir nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nr. I-1367 15¹ ir 15² straipsnių pakeitimo Įstatymas Nr. XIII-1762, kuriuo 15¹ straipsnis išdėstytas nauja redakcija. 6. Europos teisės departamentas, 2019-02-0142
Projekto 4 straipsnio 2 dalyje yra tikslinga LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų kadencijos laikotarpį sieti išimtinai tik su įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiu. Pažymėtina, kad asmens pareigų ėjimą su įstaigos vadovo kadencija yra įprasta sieti tik tuo atveju, kai šiuos asmenis sieja politiniai pasitikėjimo santykiai. Manome, kad įstaigos vadovo kadencijos pasibaigimas neturėtų daryti kliūčių įstaigos vadovo pavaduotojui ir toliau veiksmingai eiti savo pareigas. Pritarti
į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai
departamentas, 2019-02-0145 3.
Projekto 4 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatoma, kad, inter alia, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Tokia nuostata asmuo būtų laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo teismo sprendimo, kuriuo asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgdami į tai, kad kitose 5 dalies nuostatose asmuo vėl laikomas nepriekaištingos reputacijos išnykus teistumui arba suėjus nurodytam terminui nuo tam tikrų aplinkybių atsiradimo, manome, kad ir šiuo atveju būtų pagrįsta nustatyti proporcingą terminą nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriam pasibaigus asmuo vėl būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos. Atsižvelgti Siūloma 15 straipsnio 5 dalį tikslinti, nustatant, kad atitinkamiems LNSS įstaigų darbuotojams taikomi Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijai, nevardinant kriterijų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. 8. Europos teisės departamentas, 2019-02-0145
straipsnio 5 dalies 4 punktą suderinti su kitomis tos pačios dalies nuostatomis išdėstant taip: „nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai ir teistumas neišnykęs arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs“. Atsižvelgti Siūloma 15 straipsnio 5 dalį tikslinti, nustatant, kad atitinkamiems LNSS įstaigų darbuotojams taikomi Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijai, nevardinant kriterijų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. 3.
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
gydytojų asociacija, 2019-01-23 Santaros klinikų gydytojų sąjunga – darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga – vienija daugiau kaip 300, Lietuvos gydytojų sąjungos Santaros klinikų atstovybė vienija daugiau kaip 200 Santaros klinikų gydytojų, Lietuvos slaugos specialistų organizacija vienija daugiau kaip 500 Santaros klinikų slaugytojų. Teikiame vieningą mūsų poziciją. Penkerių metų kadencijos universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistams reguliavimas yra netinkamas, nes:
viena Europos Sąjungos (toliau – ES) ar ekonomiškai pažengusi pasaulio valstybė, kurioje visiems universiteto klinikų medikams būtų imperatyviai taikomos terminuotos darbo sutartys. Medikams yra keliami aukšti išsilavinimo bei profesinio tobulėjimo reikalavimai, kurie Lietuvoje yra užtikrinami gydytojų tęstiniu mokymu bei kas penkis metus atnaujinama licencija, kuri yra išduota neterminuotam laikotarpiui. ES gydytojų nuolatinis tobulėjimas yra užtikrinamas Continuous Medical Education kreditais, o taip pat vykdant periodinius asmeninio tobulėjimo pokalbius su vyresniuoju gydytoju;
2mažina realų sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį. Darbdavio mokamas nedarbo socialinio draudimas, kai darbuotojas dirba
pagal neterminuotą darbo sutartį, sudaro 1,31%, kai darbuotojas dirba pagal terminuotą sutartį – net 2,03%. Dėl šios priežasties Kauno bei Santaros klinikų darbuotojų faktiškai gaunamas darbo užmokestis per metus sumažėja apie 1 000 000 eur, šios lėšos galėtų būti skiriamos geriausiems darbuotojams skatinti.
Pradėjus terminuotas sutartis taikyti visiems Lietuvos sveikatos priežiūros specialistams, faktiškai specialistų gaunamas darbo užmokestis per metus sumažės keliolika milijonų eurų;
socialines universiteto gydytojų teises. Profesinės sąjungos yra gavusios narių skundų, kad būtent dėl terminuotų sutarčių medikams buvo suteikti mažesni kreditai ir blogesnėmis sąlygomis (didesnėmis palūkanomis) nei tuo atveju, jei jų darbo sutartys būtų buvusios neterminuotos;
gydytojo atžvilgiu. Klinikų administracijoms nebereikia taikyti objektyvių vertinimo kriterijų bei argumentacijos nutraukti darbo sutartį su gydytoju, nes visos darbo sutartys, suėjus 5 metų terminui, baigiasi; tai slopina laisvos minties bei galimos kritikos administracijos atžvilgiu galimybę. 5. sudaro neįveikiamą administracinį krūvį klinikų administracijoms, todėl jos nevykdo galiojančio įstatymo nuostatų. Pažymėtina, kad jau dabar Kauno bei Santaros klinikų vadovai nevykdo imperatyvių LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo
priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.“ Konkurso tvarka penkerių metų kadencijai priimami tik gydytojai, o kiti sveikatos priežiūros specialistai dirba pagal neterminuotas sutartis. Santaros bei Kauno klinikose dirba beveik 10 000 sveikatos priežiūros specialistų. Konkursų skelbimas bei jų įdarbinimas kas 5 metus yra dabartiniais klinikų administraciniais ištekliais neįgyvendinamas, neužtikrintų kokybės bei būtų finansiškai nepakeliamas dėl milijonais didėjančių socialinio draudimo fondo įmokų;
6yra diskriminuojantis1.
Neargumentuojama, kodėl išskiriami tik universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai jų pareigoms nustatant 5 metų veiklos termino reikalavimą. Kitose, įskaitant tretinio lygio, sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams toks reikalavimas netaikomas, nors universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai vykdo iš esmės identiškas funkcijas. Universiteto ligoninės medikai neturi jokių specialių pareigų ar atsakomybės nei medicinos mokslo, nei praktikos aspektu. Atkreipiame dėmesį, kad: a. tose pačiose Kauno ar Santaros klinikose vieni gydytojai dirba pagal neterminuotas (daugiausia vyresnės kartos gydytojai), o kiti (pvz., visi jauni naujai įdarbinti gydytojai) dirba jau pagal terminuotas 5 metų sutartis; b. Nacionaliniame vėžio institute dirbantys gydytojai urologai, ginekologai, onkologai-chemoterapeutai ir kt. specialybių gydytojai yra įdarbinti pagal neterminuotas sutartis, tuo tarpu tų pačių specialybių ir tokias pačias paslaugas teikiantys Santaros klinikų ar Kauno klinikų gydytojai yra įdarbinami konkurso būdų jau pagal terminuotas 5 metų sutartis;
objektyviai nepateisinamos išimtys krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų sveikatos priežiūros specialistams;
šalies įstatymui – Konstitucijai ir joje įtvirtintiems bei Konstitucinio Teismo praktikoje išplėtotiems imperatyvams – visų asmenų lygybės įstatymui, proporcingumo ir kt.
Pabrėžtina, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai2. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas yra pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio
Konstitucijos 7 str. Profesinės sąjungos siūlo:
įstaigų darbuotojus (nepriklausomai nuo to, ar jie yra sveikatos priežiūros specialistai, ar ne) nuo administracinio sprendimo teisės neturinčių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir jiems taikyti skirtingus reikalavimus.
Savarankišką administracinio sprendimo teisę turintys sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai – tai tokie darbuotojai, kurie gali priimti sprendimą dėl padalinio biudžeto, etatinės struktūros, įdarbinimo, atlyginimo, skatinimo, nuobaudų ir pan. Atkreipsime dėmesį, kad Santaros klinikų padalinių (poskyrių, skyrių, centrų, tarnybų) vadovai savarankiškos administracinio sprendimo teisės neturi. Šie darbuotojai turi tik konkretaus paciento ar padalinyje gydomų pacientų medicininio sprendimo teisę. Mūsų žiniomis, tokia pati praktika taikoma visose šalies sveikatos priežiūros įstaigose, jose administracinio sprendimo teisė yra suteikta tik administracijų nariams (vadovams, jų pavaduotojams);
priklausomybės PSDF bei valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, neturintys administracinio sprendimo teisės, dirbtų pagal neterminuotas darbo sutartis;
specialybių sveikatos priežiūros specialistai kas 5 metus galėtų būti atestuojami užimamoms pareigoms vadovaujantis gydymo įstaigoje nustatytais reikalavimais; įvykdžius atestacijos reikalavimus, darbuotojo sutartis būtų tęsiama, darbuotojas galėtų būti skatinamas, o neįvykdžius reikalavimų, darbuotojui galėtų būti taikomos neigiamo poveikio priemonės ir tik išimtiniais ir aiškiai nustatytais atvejais jis būtų atleidžiamas iš užimamų pareigų;
pareigas užimantys sveikatos priežiūros specialistai (pvz., padalinių vadovai) gydymo galėtų dalyvauti metiniuose pokalbiuose, pagal jų rezultatus galėtų būti skatinami ar jiems taikomos poveikio priemonės; 5.
Konkretūs 3 ir 4 punkte išvardinti kriterijai bei atestuojamų licencijuojamų specialybių sveikatos priežiūros specialistų sąrašas turėtų būti sudaromi vadovaujantis proporcingumo kriterijais, juos deramai išdiskutavus bei suderinus su profesinėmis sąjungomis, ir tvirtinami įstaigos vadovo įsakymu. Atsižvelgti Pritarta Seimo narių 4 pasiūlymui, kuriuo siūloma atsisakyti kadencijų universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistams. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-01-30 Lietuvos savivaldybių asociacija teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 l, 2,3 , 15, 15' ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3163 (toliau - Projektas). 1. Siūloma nuostata dėl vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų 5 metų kadencijos savivaldybių nuomone yra nelogiška ir destruktyvi. Kadencijos įvedimas sąlygos sveikatos priežiūros įstaigos darbo nestabilumą. Ypač tai pasakytina apie vyriausiojo finansininko pareigybę, kadangi įstaigos finansų valdymas, perimamumas ir tęstinumas yra nuolatinis, o ne kadencinis darbas. Savivaldybėms neaišku, kuo remiantis nustatyta, kad įstaigų vadovai pareigas galėtų eiti nedaugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Vadovo kadencijai pasibaigus ir kartu su juo nutrukus pavaduotojų, vyriausiojo finansininko darbo sutartims bus sutrikdytas įstaigos darbas - vienu metu keičiantis gydymo įstaigos vadovybei, neatmetant galimybės, kad konkursai nevyks sklandžiai, galimi skundai ir konkursų užsitęsimas ilgesniam laikui, gali destabilizuotis visa sveikatos sistema. Nesuformavus vadovybės, strigs įstaigų nepertraukiamas, stabilus darbas bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, bus sutrikdyta sveikatos priežiūros įstaigos veikla.
Savivaldybių nuomone, riboti kadencijų skaičių, jei gydymo įstaiga sėkmingai veikia 10 ir daugiau metų, yra netikslinga. 2. Savivaldybės nuogąstauja, kad įvedus kadencijų skaičių būtent regionuose iškils didelės problemos. Suprantama, kad į didžiųjų miestų sveikatos priežiūros įstaigas kandidatų atsiras, tačiau regionuose jau dabar jaučiams specialistų stygius. Savivaldybių nuomone dėl to dar labiau padidės regionų netolygumai, bus pažeistos regionų gyventojų teisės į paslaugų prieinamumą. Pritarti iš dalies Šiuo metu LNSS viešosiose ir biudžetinėse įstaigose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti vadovo pareigas neribotą laiką. Tokia situacija gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikos įsigalėjimą, neskaidrumą. Pavaduotojų kadencijų skaičiaus nesiūloma riboti. Taip siekiama motyvuoti tuos asmenis gerai dirbti ir tikėtis, kad viešo konkurso būdu jie bus perrinkti toliau eiti atitinkamas pareigas. Kadencijos yra viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pritarta Seimo narių 4 siūlymui atsisakyti viešų konkursų ir kadencijų vyriausiesiems finansininkams. 3. Lietuvos medikų sąjūdis, 2019-01-15 Lietuvos medikų sąjūdis ir nepriklausomos medicinos darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos nepritaria SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 1, 2, 3, 15, 151 IR 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI (toliau
Priešingai deklaruojamam „skaidrumui“ Projektu sudaromos tiesioginio politikų tiesioginio kišimosi į Lietuvos gydymo įstaigų valdymą prielaidos, sudaromos sąlygos mažų rajonų ir miestų gydymo įstaigų sveikatos priežiūros specialistų liustracijai, diskriminuojama ištisa sveikatos priežiūros darbuotojų – universitetų ligoninių visų lygių specialistų – grupė, o nustatant neproporcingus „nepriekaištingos reputacijos“ reikalavimus, juo siekiama įteisinti kaltumo prezumpciją Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje, formuojant mediko – nusikaltėlio įvaizdį. LNSS įstaigų valdymui bei tinklui yra būtinos reformos, tačiau reformos turi būti apgalvotos, nuoseklios, proporcingos bei orientuotos į ilgalaikius tikslus. Būtent visų šių esminių dalių teikiamame Pakeitimo įstatyme trūksta. Pirma, dar šeštadienį (2019 m. sausio mėn. 12 d.) p. A. Veryga, p. R. Karbauskis ir kiti Seimo nariai Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – LRS) teikė iš esmės kitokį LNSS įstaigų Valdybų valdymo modelį. Deja, ši teigiama iniciatyva teikėjų buvo diskredituota, valdyboms suteikiant vos patariamąją (o ne valdymo) funkciją ir visus įstaigų valdymo svertus koncentruojant politinio pasitikėjimo asmenų rankose. Teikiamame Pakeitimo įstatyme jau be išlygų bei apsimestinio valdybų modelio visas LNSS įstaigų valdymas tiesiogiai perduodamas politikams. Norime atkreipti dėmesį, kad dar 2018 vasarą teikėme siūlymus dėl veiksmingų LNSS įstaigų valdybų formavimo. Siūlymais siekta apriboti tiesioginio politikų kišimosi į įstaigų veiklą prielaidas bei sudaryti sąlygas skaidriai jų veiklai, tačiau į siūlymus ministras neatsižvelgė. Antra, teikiamame Projekte nuvertinamas universiteto ligoninių vaidmuo Lietuvos mokslui, nors būtent universiteto ligoninėse yra vykdomas beveik visas viešasis klinikinis Lietuvos mokslas.
Projektu universiteto ligoninė netenka mokslo įstaigos statuso, todėl nebeaišku, kur bus vykdomas viešasis klinikinis mokslas, nes ne gydymo įstaigos klinikinio mokslo vykdyti negali. Trečia,
gydymo įstaigų smulkiausių padalinių (jais gali būti ir kabinetai ar padaliniai, sudaryti vos iš kelių darbuotojų) „į darbą priimami viešo konkurso būdu“. Šis neproporcingas reikalavimas sukels didelę administracinę naštą gydymo įstaigoms ir greičiau primena viešųjų ryšių akciją, nes daugelis ypač periferinių gydymo įstaigų susiduria ne su dideliu kvalifikuoto personalo pasirinkimu, o su jo trūkumu, todėl nėra abejonių, kad „konkursai“ bus organizuojami, dalyvaujant vieninteliam kandidatui. Trečia,
filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai“. Šis reikalavimas yra neproporcingas bei pažeidžia tokias pačias funkcijas atliekančių universitetų ligoninių padalinių vadovų lygias teises, nes terminuotos kadencijos nenustatomos ne universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovams. Pažymėtina, kad šie gali turėti žymiai didesnes administracines pareigas nei pvz. universiteto ligoninės mažo padalinio vadovas. Ketvirta, gydymo įstaigų konkursų organizavimo principai yra neproporcingi, nes gydymo įstaigų vadovų konkursą organizuoja politinio pasitikėjimo asmuo (pvz., ministras) (15 straipsnio 1 dalis), tačiau įstaigų net ir mažiausių padalinių konkursai organizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka (15 straipsnio 2 dalis).
Penkta,
reputacijos“ reikalavimai gerokai viršija valstybės tarnautojų, statutinių pareigūnų bei teisėjų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Siūloma reguliacija yra arba pataisos rengėjo kerštavimas medikams, arba indulgencija valstybės tarnautojams, statutiniams pareigūnams bei teisėjams. Šešta,
reputacijos“ reikalavimai nėra baigtiniai (pvz., „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu […] neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų“), todėl sudaro sąlygas administracijai ir politinio pasitikėjimo pareigūnams (pvz., ministrui) minėta nuostata piktnaudžiauti. Septinta, 15 straipsnio 6 dalis įtvirtina politinio pasitikėjimo pareigūno (pvz., ministro) savivalę, nes nustato, kad „Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems [nepriekaištingos reputacijos] reikalavimams“ šis gali būti laikinai nušalintas. Lieka neaišku, ką reiškia nuostata „paaiškėjus aplinkybėms“ bei kas ir kaip nustato „galimą neatitikimą“, ar tam pakaks anoniminio (kad ir melagingo) įskundimo, ar skelbimo ministro Facebook paskyroje? Pažymėtina, kad tas pats taikoma ir kitiems gydymo įstaigų visų lygių vadovams.
Aštunta, įstatymo Projekte nustatomi įstaigos vadovo darbo sutarties nutraukimo pagrindai nėra baigtiniai, nes 15 straipsnio 7 dalis nustato, kad įstaigos vadovo „darbo sutartis nutraukiama atitinkamos įstaigos steigėjui arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių“. Devinta,
ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams“, nes su kitų gydymo įstaigų vadovaujančių pareigų neužimančiais sveikatos priežiūros specialistai sudaromos neterminuotos darbo sutartys. Šia nuostata diskriminuojama beveik 10 000 Kauno klinikų bei Santaros klinikų sveikatos priežiūros specialistų, nors šie iš esmės teikia tokias pačias asmens sveikatos priežiūros paslaugas kaip ir kitų gydymo įstaigų darbuotojai. Dešimta,
palyginti su sveikatos apsaugos ministro reguliuojamos srities medikais, nes jiems netaikomos nei konkursų, nei kadencijų, nei „nepriekaištingos reputacijos“ nuostatos. Laikome, kad ši išlyga ypatingai žemina kelių dešimčių tūkstančių LNSS darbuotojų gydytojų, slaugytojų, psichologų, padėjėjų orumą. Vienuolikta,
biudžetinių) įstaigų vadovaujančių darbuotojų atlyginimo dalis.
Manome, kad šis ribojimas užkirs kelią į įstaigas pritraukti talentingiausius bei aukščiausios kvalifikacijos specialistus, o mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdymas, jeigu jis
„įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės
tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ formuoja kaltumo prezumpcijos atmosferą LNSS. Dvylikta,
paviršutiniški ir neprotingi, pvz. 1) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos organizacinės veiklos trūkumų“. Hospitalinės infekcijos gali būti nesusijusios viena su kita ir nebūti sisteminės organizacinės veiklos trūkumo požymiu, besitęsiantis vienas hospitalinės infekcijos protrūkis gali būti žymiai pavojingesnis nei keli pasikartojantys, „organizacinės veiklos trūkumų“ apibrėžimas sudaro interpretacijos ir piktnaudžiavimo prielaidas, 2)
„įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties
atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės“, pvz., vien Kauno klinikose dirba daugiau kaip 7000 darbuotojų, todėl gali susidaryti kuriozinė situacija, kai pvz. Kauno klinikų teritorijoje darbuotojui sukėlus nelaimingą atsitikimą dėl kuris baigtųsi dviejų asmenų (nebūtinai pacientų) mirtimi, būtų nušalinamas įstaigos vadovas.
Trylikta, Projekto 8 straipsnio 1-3 dalis sudaro pagrindą mažiau kaip 10 darbuotojų turinčių gydymo įstaigų vadovų, pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų diskriminacijai bei liustravimui, nes visi šie asmenys per metus (ar metus ir
principus. Lietuvos medikų sąjūdis ir nepriklausomos medicinos darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos ragina Lietuvos Respublikos Seimo narius atmesti šias ydingas įstatymo Pataisas. Pritarti iš dalies Siūloma atsisakyti 15¹straipsnio keitimo dėl darbo užmokesčio vadovaujantiesiems darbuotojams stabdymo. Be to, įstaigų vadovams, pavaduotojams, padalinių vadovams siūloma taikyti tokius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, kokie nustatyti valstybės tarnautojams. 4. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, 2019-02-04 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, susipažinusi su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 151 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo, Medicinos praktikos įstatymo Nr. 1-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. ІХ-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais, teikia šiuos pastebėjimus:
1Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1, 2, 3, 15,
151 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto: 1.1. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str.
aplinkybėms dėl vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas." Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse apie darbuotojų nepriekaištingos reputacijos pažeidimo atvejus nekalbama, iš esmės įstaigos vadovas neturės teisės nei įspėti, nei atleisti darbuotojo, jei ir paaiškės, kad darbuotojas neatitinka minėtų aplinkybių. Todėl turėtų būti šiame įstatyme nustatyta, kaip įstaigos vadovas turėtų teisę elgtis tokiu atveju, siekiant, kad nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos būtų veikiančios ir realiai įgyvendinamos. 1.2. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. 7 d. numatoma: „Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų {staigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama atitinkamos jstaigos steigėjui arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios jstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.“ Siūlytina apsvarstyti, ar tikslinga palikti įstatyme šią nuostatą, leidžiant steigimo dokumentuose numatyti įstaigos vadovo atleidimo priežastis. Siekiant skaidrumo ir stabilumo, įstaigos vadovo darbo sutarties nutraukimo pagrindai turėtų būti aiškiai nustatyti ne žemesnės teisinės galios teisės aktuose nei įstatymai. 1.3. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 str. 6 d. numatomas mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymas, kol įsiteisės kompetentingų institucijų sprendimai.
Atsižvelgiant į tai, kad mėnesinės algos kintamosios dalies dydis gali būti net iki 40 proc., jos mokėjimo sustabdymas darbuotojui (ir jei vėliau pripažįstama, kad jis nekaltas) neapibrėžtam terminui, yra nepagrįsta bausmė (pavyzdžiui, darbuotojas gali turėti finansinių įsipareigojimų bankui ir tai apsunkintų jo finansinę padėtį, gal net patiltų nuostolių per tą laikotarpį). Siūlytina atsisakyti šio mokėjimo sustabdymo. 1.4. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 str. 1 d. papildoma 4 p., kuriame numatoma, kad įstaigos vadovas gali būti nušalinamas, jeigu „siekiama objektyviai įvertinti vadovo veiklą (jeigu nepradedamas tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimas) sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą jstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą. Nėra aišku, ką reiškia „siekiama objektyviai įvertinti“, kokie čia veiksmai turėtų būti atliekami? Toks nušalinimo pagrindas suponuotų galimybę visiškai nepagrįstam nušalinimui. Siūlytina jo atsisakyti. Pritarti iš dalies Siūloma atsisakyti 15¹straipsnio keitimo dėl darbo užmokesčio vadovaujantiesiems darbuotojams stabdymo. 5. Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2019-02-22 Siūlome:
1Dėl ,,4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas.
‘‘ 5 . Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu : 10) papunkčio. Manome,
kad šitas papunktis yra perteklinis. Jis yra neaiškus ir nekonkretus. Jeigu jį palikti, tai reikėtų tikslinti ir konkretinti. 2. Dėl ,,6 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas.‘‘ Pirmą punktą formuluoti taip: ,, 1.Įstaigos vadovas gali būti nušalinamas ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu. ‘‘ Motyvas – aplinkybės išdėstytos papunkčiuose gali būti labai įvairios ir jos neturėtų būti vertinamos formaliai.
Pritarti iš dalies Siūloma 15 straipsnio 5 dalį tikslinti, nustatant, kad atitinkamiems LNSS įstaigų darbuotojams taikomi Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijai, nevardinant kriterijų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. 6. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, 2019-04-01 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (toliau - Kauno klinikos), atsakydamos į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2019 m. kovo 13 d. sprendimą „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1, 2, 3, 15, 15(1) ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3163 svarstymo parengiamųjų darbų“ Nr. 111-S-l, teikia pritariamąją išvadą ir papildomai siūlo minėto projekto 4 straipsnyje
„15 straipsnio pakeitimas“ atsisakyti nuostatos, kad universiteto ligoninių
sveikatos priežiūros specialistų konkursų organizavimo tvarką nustato Vyriausybė. Siūloma lyginamoji punkto versija:
„9. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą
priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas“. Siūlymas teikiamas, atsižvelgus į tai, kad ligoninės veiklą organizuoja ir darbdavio teises įgyvendina vadovas. Kauno klinikų vertinimu, vadovui turėtų būti paliekama teisė lokaliniu teisės aktu nustatyti konkursų tvarką vienai iš didžiausių universiteto ligoninių darbuotojų grupių - sveikatos priežiūros specialistams.
Vyriausybės nustatyta tvarka būtų vykdomi administracinio lygmens (vadovų, pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų) konkursai, kaip tai numatyta to paties straipsnio 2 dalyje. Nepritarti Pritarta Seimo narių 4 pasiūlymui, kuriuo nustatoma, kad viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. 7. Lietuvos ligoninių asociacija, 2019-10-15
vadovams, jų pavaduotojams ir vyriausiems finansininkams yra netikslingas, ypač finansininkams. Pasibaigus vadovo kadencijai ar atšaukus jį iš pareigų ir tuo pačiu nutraukus darbo sutartis su vadovų pavaduotojais ir vyriausiais finansininkais gali būti neužtikrinamas stabilus įstaigos darbas, nes likę įstaigų darbuotojai gali būti nekompetentingi net ir laikinai, iki kol įvyks konkursai, atlikti vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų darbo funkcijas. Daugelyje įstaigų susiformavusi praktika, kad nesant vadovo, jo funkcijas atlieka vadovo pavaduotojas, todėl vienu metu nutraukus darbo sutartis su visa vadovybe, gali sutrikti įstaigos veikla bei paslaugų teikimo užtikrinimas ir kokybė. 2. Įvedus kadencijų skaičių pirmiau išvardytoms pareigybėms bus sudėtinga rasti, juo labiau - į regionus pritraukti specialistus. Jau dabar daugelyje rajonų jaučiamas kandidatų į vadovus, jų pavaduotojus, taip pat finansininkų stygius. Dažną kartą skelbti konkursai neįvyksta neatsiradus pretendentų, o kad jie įvyktų, organizatoriams tenka dažną kartą individualiai pretendentų ieškoti ir įkalbinėti juos dalyvauti.
Taip pat bus labai sudėtinga rasti vadovo pavaduotojų ar vyriausiąjį finansininką, jeigu iki vadovo kadencijos pabaigos bus likę nedaug laiko (pvz.1 ar 2 metai) Atsižvelgus į pirmiau nurodytus argumentus LLA nepritaria tokiam įstatymo pakeitimo projektui, ir siūlo jį tobulinti. Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narių siūlymui nenustatyti konkursų ir kadencijų vyriausiesiems finansininkams. Taip pat nuspręsta nustatyti, kad vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijos laikotarpiui. Kadencijos yra viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. 8. Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2019-10-16 Susipažinę su Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr.I-1367 1,2,3,15,15(1) ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu NR.XIIIP-3163, teikiame pastabas dėl šio projekto nuostatų. Projekto 2 straipsnio 1. dalį siūlome keisti taip: „5. Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdomos sveikatos mokslų studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija. Universiteto ligoninės dalininkai – valstybė ir/ar savivaldybės taryba ir valstybinė aukštoji mokykla.“. Manome, kad tai sudarytų galimybę Klaipėdoje vystyti universitetinę ligoninę, teikiančią aukščiausio lygio ir pažangiausiomis technologijomis pagrįstas sveikatos priežiūros paslaugas. Projekto 4 straipsnio 1. dalį siūlome keisti taip: „1.
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) į darbą priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui darbo kodekse nustatyta tvarka. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovų pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo laikinas nušalinimas nuo pareigų neturi įtakos vadovo pavaduotojų pareigų ėjimui.“. Manome, kad straipsnyje paminėtoms vadovų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigybėms netikslinga organizuoti viešo konkurso, į šias pareigybes darbuotojai turėtų būti priimami Darbo Kodekse nustatyta tvarka, nes vadovas vienasmeniškai atsako už įstaigos veiklą. Viešojo konkurso būdu išrinkti minėti darbuotojai gali netinkamai atlikti savo pareigas, o vadovas už tai turės prisiimti visą atsakomybę. Projekto 4 straipsnio 7. dalį manome esant pertekline, nes visi darbo sutarties nutraukimo atvejai numatyti Darbo Kodekse ir nustatyti papildomų atvejų netikslinga. Projekto 6 straipsnio 1. dalį ir jos 2) bei 3) punktus siūlome keisti taip: „1.
Įstaigos vadovas gali būti nušalinamas ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu:“ ir „2) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos organizacinės veiklos trūkumų;“. Manome, kad šie pažeidimai gali būti skirtingi, turėti skirtingas pasekmes, todėl vienareikšmiškai pažeidimus sulyginti ir vienodai bausti būtų neteisinga, reikėtų įvertinti kiekvieną atvejį atskirai. Hospitalinės infekcijos protrūkio pasikartojimas turėtų būti apibrėžtas „tais pačiais kalendoriniais“ metais. Nepritarti Pritarta Seimo narių 4 pasiūlymui. 9. Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos m. filialas, 2019-11-05 Jauno gydytojo savižudybė, kuris paliko jauną žmoną su 2 mažamečiais vaikais, tai labai skaudus atvejis Lietuvos medikų visuomenėje. Skaudžiausia tai jo šeimai. Psichologų įvedimas gydymo įstaigose manome reikalingas, bet vien tik jie šios problemos neišspręs. Čia tik pasekmių šalinimas. Reikia šalinti priežastis. O priežastis, tai įsišakniję sovietiniai darbo santykiai, tai pagrinde tarp įstaigos vadovo ir kolektyvo. Gydymo įstaigos vadovas ir jam lojali aplinka laikoma aukštesnės kategorijos darbuotojai, nei gydytojai klinicistai. Pagrindinis valdymo principas, atlyginimų skyrimas, pareigybių skyrimas, remiasi ne kompetencija, bet lojalumu vadovui. Vadovas paskiria savo komandą, skyrių, vedėjus tokiais principais. Taip vadovauja ir žemiau esantys vadovai, jų principai tokie pat. Todėl psichologinis klimatas darbovietėje labai blogas. Jautresni gydytojai to nepakelia. Todėl, vienintelis kelias, kad nebesikartotų savižudybės gydytojų tarpe, tai gydymo įstaigų vadovų rotacija. Kadencija 5m, ne daugiau 2 kadencijos toje pačioje gydymo įstaigoje. Jeigu vadovas žinos, kad po 5 ar l0 m gali tekti grįžti dirbti į tą patį kolektyvą eiliniu gydytoju, jis taip nesielgs. Gydymo įstaigoje psichologinis klimatas pagrinde ir priklauso nuo jos vadovo.
Jeigu gydymo įstaigos vadovas to netoleruos, neleis taip dirbti ir padalinių vadovams. Deja, šiuo metu dirbantys vadovai po 20-30-40m dažnai patys tai skatina. Jiems svarbu, kad kolektyve nebūtu vienybės, nes tuomet jie daro ką nori, sprendžia visus klausimus vienasmeniškai, nes nėra baimės dėl savo kėdės. Todėl šie vadovai tam labai priešinasi, ieško užtarėjų seime. Pagrindiniai jų užtarėjai-tai Konservatoriai. Siunčia raštus pasitelkdami savo lojalią komandą. Tik kokią dalį visos medikų visuomenės jie atstovaują? Atsižvelgti
mokslų universitetas, 2019-10-16 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau - LSMU), susipažinęs su Seimo narių grupės teiktu Pasiūlymu (pasiūlymo reg. data 2019 m. vasario 8 d., toliau - Pasiūlymas) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1, 2, 3, 15, 15(1) ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3163 (toliau - Projektas), kuris suponuoja kadencijas universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistams panaikinimą, numatant jog „universitetų ligoninių gydytojai sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu“ (kai tuo tarpu dabartinė redakcija numato, kad „universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams“), teikia savo nuomonę ir reiškia nepritarimą tokiam siūlymui. LSMU yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dalininkas. Ši ligoninė yra pagrindinė klinikinė LSMU bazė. LSMU laiko, kad universiteto ligoninėse sveikatos priežiūros specialistų priėmimas viešo konkurso būdu penkeriems metams, yra siejamas su siekiu užtikrinti tinkamą darbuotojų atranką ir atitinkamą kaitą, t. y. užtikrinti, kad sudėtingiausias, aukščiausio lygio sveikatos apsaugos paslaugas teiktų tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai, atrenkami iš tuo metu darbo rinkoje esančių ir pageidaujančių dirbti universiteto ligoninėje.
Toks teisinis reguliavimas jau galioja ne vieną dešimtmetį (nuo 1998 m.). Teismų praktikoje, suformuotoje nagrinėjant ginčus, susijusius su konkursais į pareigas, jų reglamentavimu, taip pat ne kartą pažymėta, kad universiteto ligoninės veikla lemia tai, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikras prielaidas darbo santykiams šiose sveikatos priežiūros įstaigose atsirasti. Kadangi rūpinimasis žmonių sveikata yra valstybės funkcija, tai įstatymų leidėjas nustato sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir valdymo ypatumus taip, kad sudarytų prielaidas šiose įstaigose vadovaujančiųjų darbuotojų bei specialistų pareigas eiti kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistams, atitinkantiems tam tikrus profesinius standartus. Šiems tikslams pasiekti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams (šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Tokiomis įstatymo nuostatomis, ribojančiomis tam tikrų pareigų kadencijos trukmę, siekiama užtikrinti, kad sudėtingiausias, aukščiausio lygio sveikatos apsaugos paslaugas teiktų tik tie specialistai, kurie taiko naujausius metodus, nuolat kelia kvalifikaciją, yra aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos sudaro prielaidas periodiškai garantuoti, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-612/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2011; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2014, kt.). Aukščiausios kompetencijos specialistų sutelkimas leidžia efektyviai spręsti sudėtingiausių traumų, ligų ir būklių gydymą bei pagalbos suteikimo klausimus, taip pat tai prisideda prie kokybiško sveikatos priežiūros specialistų rengimo. Universiteto ligoninių veiklos patirtis ir teismų praktika patvirtino, kad atitinkamas teisinis reguliavimas yra teisėtas ir tinkamas bei proporcingas siekiamiems tikslams, todėl neturėtų būti griaunama tai, kas sklandžiai veikia daugiau nei 20 metų. Nepritarti Pritarta Seimo narių 4 pasiūlymui nenustatyti kadencijų universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistams. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerija, 2019-04-014 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija teikia savo nuomonę dėl
įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3163. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3163, tačiau siūlytų jį tikslinti šiais aspektais. 1.
nustatyta, kad Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte būtų tikslinga reglamentuoti ir kitų LNSS įstaigos darbuotojų (ne vadovų, ne vadovų pavaduotojų, ne filialų ir padalinių vadovų ir ne vyriausiųjų finansininkų (buhalterių)) priėmimą į atitinkamas Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše nurodytas LNSS įstaigos pareigas. 2. Pateiktame Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyti reikalavimai, kuomet asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Siūlome suvienodinti visiems viešo sektoriaus vadovams ir valstybės tarnautojams reikalavimus nepriekaištingai reputacijai ir etikai. Šie reikalavimai yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatyme. Jų sąrašas yra baigtinis. Taip būtų formuojamas vieningas viešasis standartas. 3. Pastebėtina ir tai, kad LNSS įstaigų struktūrose matomos ir kitos pareigybės, kurios nėra padalinių sudėtyse tačiau turi administracinius įgaliojimus kitų LNSS įstaigų darbuotojų ar padalinių atžvilgiu (pavyzdžiui, LNSS įstaigoje yra generalinis direktorius (įstaigos vadovas) ir direktoriai, kuriems pavaldūs atitinkami LNSS įstaigos padaliniai, nors pareigybė nėra vadinama pavaduotojo pareigybe).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlytina Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu keičiamą 15 straipsnį išdėstyti taip: „15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių), ir sveikatos priežiūros specialistų ir kitų darbuotojų priėmimas į darbą
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir
(ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo laikinas nušalinimas nuo pareigų, neturi įtakos vadovo pavaduotojų pareigų ėjimui. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu: neatitinka Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojui nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų (toliau – nepriekaištingos reputacijos reikalavimai).
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
4) nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
4) nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų. 6.
ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro Vyriausybės patvirtintos formos valstybės tarnautojo deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, atitinkamos įstaigos steigėjas ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl vadovų, vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima atitinkamos įstaigos steigėjas ar visuotinis dalininkų susirinkimas (dėl įstaigos vadovo) ar LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas (dėl įstaigos vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių). 6. Asmuo, siekiantis eiti LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams.
Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, atitinkamos įstaigos steigėjas ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama atitinkamos įstaigos steigėjui arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojai (išskyrus įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, filialų ir padalinių vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir sveikatos priežiūros specialistai), kurių pareigybė susijusi su administraciniais įgaliojimais kitų įstaigos darbuotojų ir /ar padalinių (filialų) atžvilgiu, taip pat į pareigybes, nurodytas Vyriausybės patvirtintame Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše, priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą dėl šioje dalyje nurodytų pareigybių Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovas. 1110. Šio straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“
įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte keičiamas 15¹ straipsnis. Pastebėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gruodžio 13 d. yra priėmęs Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹ ir 15² straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1762, kuriuo nauja redakcija dėstomas ir 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigalios naujos redakcijos 15¹ straipsnis.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau paminėta, siūlytina atsisakyti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 5 straipsnio, kuriuo keičiamas 15¹ straipsnis. 5. Atsižvelgiant į tai, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojai (išskyrus įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, filialų ir padalinių vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir sveikatos priežiūros specialistai), kurių pareigybė susijusi su administraciniais įgaliojimais kitų įstaigos darbuotojų ir /ar padalinių (filialų) atžvilgiu, taip pat į pareigybes, nurodytas Vyriausybės patvirtintame Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše, pagal siūlomą Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (keičiamas 15 straipsnis) turės būti priimami viešo konkurso būdu, reikalingos pereinamosios nuostatos šių nuostatų įgyvendinimui. Siūlytina Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 8 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi: „7.
Šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 10 dalis taikoma po šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems konkursams į LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų (išskyrus įstaigų vadovus, vadovų pavaduotojus, filialų ir padalinių vadovus ir vyriausiuosius finansininkus (buhalterius) ir sveikatos priežiūros specialistus), kurių pareigybė susijusi su administraciniais įgaliojimais kitų įstaigos darbuotojų ir /ar padalinių (filialų) atžvilgiu, taip pat į pareigybes, nurodytas Vyriausybės patvirtintame Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše, pareigybes.“ Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narių 4 pasiūlymui. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-10-14 Atlikę antikorupcinį vertinimą, nenustatėme tiesioginių sąlygų korupcijai atsirasti, tačiau siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, efektyvaus ir atsakingo sveikatos priežiūros įstaigų valdymo ir atsparumo korupcijai, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus, kurie gali būti aktualūs tobulinant projektais siūlomą teisinį reguliavimą:
straipsnio 1 ir 2 dalis, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai[1], taip pat vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą būtų priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams, tačiau kadencija LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovams nenustatoma[2]. Nuosekliai siekiant Projekto Nr. XIIIP-3163 aiškinamajame rašte išdėstytų tikslų, taip pat teisinio aiškumo, siūlytina svarstyti galimybę nustatyti kadencijas ir LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių, ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovams. Nepritarti Pritarta Seimo narių 4 pasiūlymui. 4. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Matulas, J. Olekas, I. Degutienė, J. Liesys, 2019-01-252 Argumentai: Universiteto ligoninėse yra atliekami biomedicininiai tyrimai, jų specialistai rašo mokslines publikacijas, rengia rezidentus, jose doktorantai rengia savo mokslinius darbus. Generalinio direktoriaus pareigoms užimti konkurso sąlygose kaip privalomas reikalavimas yra įrašytas jam mokslo laipsnio ir pedagoginio vardo turėjimas. Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas)
vykdomos visų pakopų medicinos, odontologijos studijų krypčių studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialist kvalifikacija Universiteto ligoninės dalininkai valstybė ir universitetas.“ Nepritarti Pagal Mokslo ir studijų įstatymą universitetų ligoninės negali būti laikomos mokslo institucijomis. Mokslo institucijos yra aukštosios mokyklos, kuriose vykdomos studijos, įstatymas taip pat išskiria mokslinių tyrimų institutus, kurie vykdo mokslo tyrimus. 2. Seimo nariai R. J. Dagys, S. Šedbaras, P. Saudargas, 2019-02-082 Argumentai: Šiuo metu universiteto ligoninės yra ir mokslo įstaigos, nes būtent universiteto ligoninėse yra vykdomas beveik visas viešasis klinikinis Lietuvos mokslas bei keliama specialistų kvalifikaciją. Universiteto ligoninės kartu su valstybiniu universitetu vykdo visų pakopų medicinos, odontologijos studijų krypčių studijas. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija bei kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų medicinos, odontologijos studijų krypčių studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija. Universiteto ligoninės dalininkai - valstybė ir universitetas.“ Nepritarti Pagal Mokslo ir studijų įstatymą universitetų ligoninės negali būti laikomos mokslo institucijomis. Mokslo institucijos yra aukštosios mokyklos, kuriose vykdomos studijos, įstatymas taip pat išskiria mokslinių tyrimų institutus, kurie vykdo mokslo tyrimus. 3. Seimo nariai A. Palionis, P. Čimbaras, 2019-01-154 Argumentai:
Pateiktame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyti reikalavimai, kuomet asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Siūlome suvienodinti visiems viešo sektoriaus vadovams ir valstybės tarnautojams reikalavimus nepriekaištingai reputacijai ir etikai. O šie reikalavimai yra apibrėžiami Valstybės tarnybos įstatyme. Jų sąrašas yra baigtinis. Taip formuojamas vieningas viešasis standartas. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų,
vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų
įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo laikinas nušalinimas nuo pareigų, neturi įtakos vadovo pavaduotojų pareigų ėjimui. 3.
viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje valstybės tarnautojui nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos,
jeigu:
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
4) nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
4) nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų. 6.5.
viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro Vyriausybės patvirtintos formos valstybės tarnautojo deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, atitinkamos įstaigos steigėjas ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl vadovų, vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas į pareigas priėmęs pareigūnas. 7.6. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama atitinkamos įstaigos steigėjui arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8.7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9.8. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10.9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“ Pritarti iš dalies Pasiūlymo esmei siūloma pritarti, bet 4 straipsnį išdėstyti, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto 1 pasiūlymą. 4. Seimo nariai A. Matulas, J. Olekas, I. Degutienė, J. Liesys, 2019-01-254 Argumentai
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir
viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą.
vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, iIšskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas/steigėjai arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų.
valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo laikinas nušalinimas nuo pareigų, neturi įtakos vadovo pavaduotojų pareigų ėjimui. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yranepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
4) nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai nuo šiurkštaus nusižengimo ar pažeidimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yranepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
4) nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai nuo šiurkštaus nusižengimo ar pažeidimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų. 6.
ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, atitinkamos įstaigos steigėjas ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama atitinkamos įstaigos steigėjui arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos ir krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“ Pritarti Siūloma pritarti Komiteto pasiūlymų 1 punkte išdėstytai formuluotei. 5. Seimo nariai R. J. Dagys, S. Šedbaras, P. Saudargas, 2019-02-084 Argumentai: 1. XIIIP-3163 įstatymo pakeitimo projekte nustatyta, kad universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai bei sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LR Darbo kodekso 68 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuotų darbo sutarčių, kurių maksimalus terminas negali būti ilgesnis kaip 5 metai, sudarymas gali būti nustatytas įstatymuose tik viešojo intereso gynimo tikslais. Penkerių metų kadencijos nustatymas universiteto ligoninių padalinių ir filialų vadovams bei sveikatos priežiūros specialistams neatitinka viešo intereso ir jo gynimo tikslo. Penkerių metų kadencijos universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistams ir padalinių vadovams nustatymas yra netinkamas, nes diskriminuoja universiteto ligoninių darbuotojus kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atžvilgiu. Visose sveikatos priežiūros įstaigose, išskyrus universiteto ligonines, sveikatos priežiūros specialistai ir padalinių vadovai dirba pagal neterminuotas darbo sutartis, jiems kadencijos nenustatomos.
Universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų ir padalinių vadovų darbo funkcijos yra identiškos atitinkamoms kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų funkcijoms. Nėra argumentų, leidžiančių objektyviai pateisinti tokį skirtingą sveikatos priežiūros specialistų ir padalinių vadovų teisinį reglamentavimą – daliai jų nustatant kadencijas ir terminuotas darbo sutartis, o kitai daliai – neterminuotas darbo sutartis t.y. daliai specialistų suteikiant gerokai mažesnes socialines garantijas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas yra pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Kadencijų nustatymas ir terminuotų sutarčių sudarymas mažina darbuotojų socialines garantijas ir turi žemiau nurodomas neigiamas pasekmes:
socialinio draudimo įmoka (nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas), kai darbuotojas dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, sudaro 1,45%, kai darbuotojas dirba pagal terminuotą sutartį – net 2,17%. 1.2. Dėl terminuotų sutarčių medikams blogėja kreditų išdavimo sąlygos. 1.3. Dėl terminuotų sutarčių medikai praranda išeitines išmokas darbo sutarties nutraukimo atveju, kurios mokamos priklausomai nuo išdirbto stažo. 1.4. Terminuotos sutartys sudaro sąlygas medikų nesaugumui.
Žinojimas, kad darbo sutartis po 5 metų baigsis, o naujos sudarymas priklausys nuo darbdavio malonės, slopina laisvos minties bei galimos kritikos administracijos atžvilgiu galimybę. 1.5. Terminuotos sutartys sukuria ir bereikalingą administracinį krūvį universiteto ligoninių administracijoms, kurioms reguliariai reikia vykdyti daugybę konkursų. 1.6. Terminuotos sutartys neatitinka kitų socialiai pažengusių Europos Sąjungos šalių praktikos. ES šalyse visuotinė terminuotų sutarčių praktika universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistams netaikoma ir laikytina neproporcinga atgrasinimo ir spaudimo dėl neišvengiamo atleidimo iš darbo priemone. Socialiai pažengusių ES šalių praktikoje taikoma periodinių profesinių pokalbių tarp darbuotojo ir vadovo apie darbuotojo veiklos rezultatus metodika, kurios tikslas – siekti sveikatos priežiūros specialisto nuolatinio tobulėjimo. 2. Įstatymo pakeitimo projekte nustatyta, kad viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, o vadovų – įstaigos steigėjo arba visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka. Nėra argumentų, kodėl konkursai žemesnes pareigas užimantiems darbuotojams turėtų būti organizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka, kai konkursai vadovų pareigoms užimti organizuojami įstaigos steigėjo arba visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 29 str. 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad įstaigos įstatuose turi būti numatoma viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka.
Siūlytina, viešų konkursų organizavimo tvarką suvienodinti ir numatyti, kad vadovų, vadovų pavaduotojų, filialų vadovų konkursai būtų organizuojami įstaigos steigėjo arba visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka. Padalinių vadovų ir universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų konkursus siūlytina organizuoti įstaigos vadovo nustatyta tvarka, nes padalinių dydis (būna padalinių, kuriuose dirba tik 2 darbuotojai) ir veiklos specifika yra labai skirtingi, todėl reikalingas lankstumas, siekiant surasti geriausius pretendentus tiek vadovų, tiek ir universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pozicijoms. 3. Įstatymo pakeitimo projekte numatyta organizuoti konkursus vadovams įstaigose, kuriose dirba 10 ir mažiau sveikatos priežiūros specialistų bei nustatyti kadencijas ir organizuoti konkursus vyriausiems finansininkams (buhalteriams). Šie reikalavimai yra pertekliniai. Organizuoti konkursus vadovams įstaigose, kuriose dirba 10 ir mažiau sveikatos priežiūros specialistų netikslinga, nes tokios įstaigos dažniausiai yra regionuose, kur trūksta tiek vadovų, tiek specialistų. Konkurso organizavimas reikalauja daug išteklių, o realaus konkurso tokiose įstaigose užtikrinti neįmanoma. Vyriausiojo finansininko (buhalterio) funkcijos ir atsakomybė yra griežtai reglamentuotos specialių įstatymų ir jos yra aiškiai atskirtos nuo įstaigos vadovo ar pavaduotojų funkcijų. Vyriausiasis finansininkas (buhalteris) turi užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą, keičiantis vadovui ir jo pavaduotojams. 4. Įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Įstatymo projekte nenumatoma iš kokių finansinių šaltinių privalomas tobulinimasis turėtų būti apmokamas. Siūloma nustatyti, kad privalomasis tobulinimasis būtų finansuojamas iš Sveikatos apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Tai sudarytų galimybes Sveikatos apsaugos ministerijai tinkamai parengti tobulinimosi tvarką, įvertinus turimas finansines galimybes. 5. Įstatymo pakeitimo prokejete numatyti reikalavimai, kuomet asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Šie reikalavimai yra parengti vadovaujantis reikalavimais, taikomais valstybės tarnautojams, tačiau yra aukštesni. Taip susidaro ydinga situacija, kai LNSS sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams taikomi aukštesni nei valstybės tarnautojams reikalavimai, tačiau netaikomos valstybės tarnautojams, ypač statutiniams valstybės tarnautojams, numatytos socialinės garantijos. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. bei 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimuose pabrėžė, kad: „Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti <...>“. Nėra jokių argumentų, kodėl LNSS sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams turi būti keliami aukštesni reikalavimai nei atsakingas valstybės valdymo funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams, todėl reikalavimai nepriekaištingai reputacijai turi būti prilyginti LR Valstybės tarnybos įstatyme numatytiems reikalavimams su tam tikromis išimtimis. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai neturėtų būti taikomi padalinių vadovams, nes jie neturi jokios savarankiškos administracinio sprendimo teisės.
Šie darbuotojai turi tik konkretaus paciento ar padalinyje gydomų pacientų medicininio sprendimo teisę, tačiau net ir gydymo protokolai yra tvirtinami įstaigos vadovo. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimus tikslinga taikyti vadovui, vadovo pavaduotojams ir filialų vadovams, turintiems administracinius įgaliojimus, o padalinių vadovams yra svarbiausi medicininės kompetencijos reikalavimai. 6. Įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS įstaigos vadovo neatitikimo nepriekaištingai reputacijai, jis gali būti laikinai nušalinamas. Vadovaujantis LR Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, tuo tarpu įstatyme naudojamas žodžių junginys „paaiškėjus aplinkybėms“ nėra aiškus ir tikslus bei gali būti interpretuojamas labai įvairiai. Siūloma numatyti, kad vadovo laikinas nušalinimas galimas tik paaiškėjus, kad vadovas pažeidė reikalavimus t.y. kai pažeidimas yra konstatuojamas kompetentingos institucijos sprendimu (jeigu jis neapskųstas teismui) arba įsigaliojusiu teismo sprendimu. 7. Įstatymo pakeitimo projekte nustatyta, kad su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama atitinkamos įstaigos steigėjui arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. Šis reglamentavimas yra perteklinis, nes tiesiog pakartoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį. 8.
įstatymo 15 straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams). Toks reglamentavimas yra diskriminuojančio pobūdžio, nes analogiškų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nustato labai skirtingas darbo ir socialines sąlygas. Nėra argumentų, kodėl krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovaujantys darbuotojai turi būti vertinami kitaip nei LNSS sveikatos priežiūros įstaigų vadovaujantys darbuotojai, įskaitant ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą. 1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2.
įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės atitinkamos įstaigos steigėjo arba visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių vadovų pareigoms eiti organizuojamas įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo laikinas nušalinimas nuo pareigų, neturi įtakos vadovo pavaduotojų pareigų ėjimui. 3.
3LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais,
vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Privalomas tobulinimasis yra finansuojamas iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jei nuo šiurkštaus nusižengimo ar pažeidimo dienos nepraėjo 3 metai;
veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jei nuo šiurkštaus nusižengimo ar pažeidimo dienos nepraėjo 3 metai;
veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų. 6.
viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, atitinkamos įstaigos steigėjas ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl, kad vadovų, vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų einantys asmenys galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas į pareigas priėmęs asmuo. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama atitinkamos įstaigos steigėjui arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8.7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9.8. Universitetų ligoninių gydytojai sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
Viešas konkursas universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms eiti organizuojamas įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10.9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos ir krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“ Nepritarti
2 Argumentai:
biudžetinėse įstaigose padaliniuose ir filialuose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti padalinio ir filialo vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. išvis nenumatant kadencijų. Tokia situacija gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikos įsigalėjimą, neskaidrumą. Be to, įstaigai ilgą laiką vadovaujantiems vadovams ima trūkti motyvacijos dirbti efektyviai, linkstama vengti naujovių ir atvirumo permainoms. 2. Padalinių vadovų subjektyvumas ir nepotizmas darbuotojų atžvilgiu yra ganėtinai dažnas reiškinys gydymo įstaigose. Padalinių ir filialų vadovų kadencija (rotacija) būtina prisidėti ir prie tinkamos psichosocialinės darbo aplinkos užtikrinimo ir psichosocialinės rizikos darbe mažinimo. Padalinių ir filialų vadovų kaita yra viena iš priemonių, kuria būtų užtikrinamas darbuotojų darbe patiriamo psichologinio smurto ir streso mažinimas, didinamas darbo efektyvumas ir veiklos kokybė. 3.
universiteto ligoninių padalinių ir filialų vadovai šiuo metu į universiteto ligoninių padalinių ir filialų vadovų pareigas renkami viešo konkurso būdu ir jų kadencijos trukmė – 5 metai. Kadangi padalinių ir filialų vadovai tiek universiteto ligoninėje, tiek kitose ligoninėse vykdo iš esmės vienodas administracines funkcijas, universiteto ligoninių ir kitų ligoninių padalinių ir filialų vadovų atranka turėtų būti vienodinama, t. y. taikoma rotacija skiriant į pareigas konkurso būdu 5 metų kadencijai (atitinkamai neribojant kadencijų skaičiaus). Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 15¹ ir
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų
pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo laikinas nušalinimas nuo pareigų, neturi įtakos vadovo pavaduotojų pareigų ėjimui.“ Nepritarti Pritarta Seimo narių 4 pasiūlymui. 7. Seimo nariai A. Matulas, J. Olekas, I. Degutienė, J. Liesys, 2019-01-255 Argumentai: Nėra jokio teisinio ir loginio pagrindo sustabdyti mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimą vadovaujantiems darbuotojams vien tik kilus įtarimams dėl galimai padaryto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo. Kol žmogus nėra pripažintas kaltu teismo, taikyti sankcijas nėra pagrindo. Pasiūlymas:
1Pakeisti 15¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jeigu įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“ Nepritarti Siūloma 15¹ straipsnio nekeisti, atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas ir nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nr. I-1367 15¹ ir 15² straipsnių pakeitimo Įstatymas Nr. XIII-1762, kuriuo 15¹ straipsnis išdėstytas nauja redakcija. 8. Seimo nariai R. J. Dagys, S. Šedbaras, P.
Šedbaras, P. Saudargas, 2019-02-085 Argumentai: Įstatymo pakeitimo projekte nustatyta, kad mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Toks reglamentavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui, kuris reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas nenustato kitaip. Vadovaujantis LR Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsniu pranešimas apie įtarimą asmeniui įteikiamas prieš pirmąją apklausą ir nuo to momento asmuo laikomas įtariamuoju. Įtarimai asmeniui dažniausiai reiškiami pradinėse ikiteisminio tyrimo stadijose, ikiteisminio tyrimo pareigūnams surinkus tik pirminius įrodymus. Įtariamojo statusas nereiškia, kad asmuo yra kaltas ir jo kaltė yra įrodyta. Ikiteisminio tyrimas gali būti nutrauktas taip ir nepasiekus teismo ir asmeniui netapus kaltinamuoju. Tik pabaigus ikiteisminį tyrimą ir prokuroro nuomone, pasitvirtinus pranešime apie įtarimą nurodytoms aplinkybėms, yra surašomas kaltinamasis aktas ir byla perduodama teismui. Kaltinamajame akte yra nurodomos konkrečios aplinkybės dėl įtariamo nusikaltimo ir jas pagrindžiantys įrodymai. Tačiau ir kaltinamasis aktas jokiu būdu nereiškia, kad kaltinamasis yra kaltas, nes šią aplinkybę gali nustatyti tik teismas. Analogiška situacija yra ir su pradėtu tyrimu dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Tokio tyrimo pradėjimas nereiškia, kad asmuo yra kaltas.
Darbo užmokesčio sumažinimas yra sankcija, kuri negali būti taikoma, kol nenustatoma vadovaujančio asmens kaltė. Pasiūlymas:1 straipsnis. 15¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 15¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios
dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Jeigu įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“ Nepritarti Siūloma 15¹ straipsnio nekeisti, atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas ir nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nr. I-1367 15¹ ir 15² straipsnių pakeitimo Įstatymas Nr. XIII-1762, kuriuo 15¹ straipsnis išdėstytas nauja redakcija. 9. Seimo nariai A. Matulas, J. Olekas, I. Degutienė, J. Liesys, 2019-01-255 N Pasiūlymas:1 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Įstaigos vadovo nušalinimo
ir laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka 1.
Įstaigos vadovas nušalinamas ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu:
1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;
2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos organizacinės veiklos trūkumų;
3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės;
4) siekiama objektyviai įvertinti vadovo veiklą (jeigu nepradedamas tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimas) sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą. 2. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienų metų.“ Pritarti Pritarus Seimo narių 4 pasiūlymui išbraukti 4 straipsniu keičiamo 15 straipsnio 7 dalį, 5 straipsniu keičiamo 55 straipsnio 1 dalies papildymas 4 punktu netikslingas. 10. Seimo nariai R. J. Dagys, S. Šedbaras, P. Saudargas, 2019-02-085 N Argumentai:
Įstaigos vadovo nušalinimo, skiriant laikiną administratorių institutas yra specifinis ir turi būti taikomas sistemiškai vertinant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnius. Laikinas administratorius turi būti skiriamas išskirtiniais atvejais, kai dėl įstaigoje susidariusių tam tikrų aplinkybių, kyla pavojus pacientų sveikatai ir įstaigos vadovas negeba susidariusių problemų išspręsti. Šis institutas skiriasi nuo darbuotojo nušalinimo instituto, reglamentuojamo LR Darbo kodekso 49 straipsnyje. Įstatymo pakeitimo projekte pateikti įstaigos vadovo nušalinimo ir laikinojo administratoriaus skyrimo pagrindai neatitinka šiuo institutu siekiamų tikslų.
Siekiant objektyviai įvertinti įstaigos vadovo veiklą, vadovo nušalinimas turi būti atliekamas LR Darbo kodekso 49 straipsnio pagrindu, o ne skiriant laikiną administratorių. Kai kurie kiti įstatymu numatyti įstaigos vadovo nušalinimo pagrindai nėra susiję su įstaigos vadovo netinkamu vadovavimu. Pavyzdžiui, hospitalinės infekcijos gali būti nesusijusios viena su kita ir dvi pasikartojusios hospitalinės infekcijos gali nerodyti jokių sisteminės organizacinės veiklos trūkumo požymių. Besitęsiantis vienas hospitalinės infekcijos protrūkis gali būti žymiai pavojingesnis nei keli pasikartojantys. Mirties atvejų skaičiavimas taip pat nėra tinkamas rodiklis vertinti vadovavimo kokybę. Pavyzdžiui vienas nelaimingas atsitikimas ligoninės teritorijoje dėl personalo kaltės, nesilaikant darbo saugos taisyklių, gali sukelti kelių darbuotojų mirtį, tačiau tai nėra pagrindas nušalinti visos įstaigos vadovą. Pasiūlymas: 1straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Įstaigos vadovo nušalinimo ir laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka
laikinasis administratorius skiriamas, jeigu: įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla tiesioginė grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį.
1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla tiesioginė grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;
2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos organizacinės veiklos trūkumų;
3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės;
4) siekiama objektyviai įvertinti vadovo veiklą (jeigu nepradedamas tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimas) sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą. 2. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienų metų.“ Nepritarti
11Seimo nariai A. Matulas, J. Olekas,
I. Degutienė, J. Liesys, 2019-01-257 Argumentai: Organizuoti konkursus įstaigose, kuriose dirba 10 ir mažiau sveikatos priežiūros specialistų – nėra tikslinga. 1 straipsnis. Įstatymo taikymas
“1. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS)
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas.
Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pavaduotojo, ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 3. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas terminas, įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš darbo. Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešą konkursą įstaigos, kurioje dirba
savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai – LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms eiti. 4.
viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 5. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Kai vyriausiasis finansininkas (buhalteris) yra LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinio vadovas, jam taikomos šio straipsnio 1–3 dalių ir šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vyriausiojo finansininko (buhalterio) priėmimą į darbą (atleidimą iš darbo) ir jo kadencijas.” Pritarti Pasiūlymas susijęs su 4 Seimo narių pasiūlymu. 12. Seimo nariai R. J. Dagys, S. Šedbaras, P. Saudargas, 2019-02-087 Argumentai: Atsisakant organizuoti konkursus įstaigose, kuriose dirba 10 ir mažiau sveikatos priežiūros specialistų, taip pat konkursus vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms bei atsisakant kadencijų universiteto ligoninių padalinių ir filialų vadovams ir sveikatos priežiūros įstaigos specialistams turi būti keičiamos įstatymo taikymo nuostatos. Pasiūlymas:1 straipsnis. Įstatymo taikymas “1.
Įstatymo taikymas “1. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pavaduotojo, ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 3. Kai pasibaigia šio straipsnio
specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš darbo. Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešą konkursą įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo pareigoms eiti, o LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai – LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms eiti. 4.1.
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovų pavaduotojai toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas iki tos įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ligoninių padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos padalinio, filialo vadovo ar sveikatos priežiūros specialisto pareigas. Konkursas į šias pareigas organizuojamas tik priimant naują darbuotoją. 4. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo universiteto ligoninių padalinių ir filialų vadovų, sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, darbo sutartys tampa neterminuotomis. 5. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6.
yra LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinio vadovas, jam taikomos šio straipsnio 1–3 dalių ir šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vyriausiojo finansininko (buhalterio) priėmimą į darbą (atleidimą iš darbo) ir jo kadencijas.” Nepritarti Pritarta Seimo narių 4 ir 11 pasiūlymams. 13. Seimo nariai A. Veryga, A. Kubilienė, 2019-11-26 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad prie pareigybių, kurioms yra taikoma 5 metų rotacija, yra siūloma priskirti ir LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovų pareigybes, būtina nustatyti įgyvendinamąsias nuostatas dėl tokių pareigybių darbo teisinių santykių tęstinumo įsigaliojus įstatymui. Pasiūlymas: „8 straipsnis. Įstatymo taikymas
sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 2.
biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų (išskyrus universiteto ligoninių padalinių ir filialų) vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) (išskyrus vyriausiuosius finansininkus (buhalterius), esančius universiteto ligoninių padalinių ir filialų vadovais) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ir filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 3. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas terminas, įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų (išskyrus universiteto ligoninių padalinių ir filialų) vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) (išskyrus vyriausiuosius finansininkus (buhalterius), esančius universiteto ligoninių padalinių ir filialų vadovais) atleidžiami iš darbo. Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų (išskyrus universiteto ligoninių padalinių ir filialų) vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) (išskyrus vyriausiuosius finansininkus (buhalterius), esančius universiteto ligoninių padalinių ir filialų vadovais) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešą konkursą įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo pareigoms eiti, o LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai – LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ir filialo (išskyrus universiteto ligoninių padalinio ir filialo) vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms eiti. 4.
biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų (įskaitant vyriausiuosius finansininkus (buhalterius), esančius universiteto ligoninių padalinių ir filialų vadovais) vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 5. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Kai vyriausiasis finansininkas (buhalteris) yra LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų (išskyrus universiteto ligoninių) padalinio vadovas, jam taikomos šio straipsnio 1–3 dalių ir šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vyriausiojo finansininko (buhalterio) priėmimą į darbą (atleidimą iš darbo) ir jo kadencijas.” Nepritarti Pritarta Seimo narių 4 ir 11 pasiūlymams. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-01-30
projektui Nr. XIIIP-3163 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus.
Pritarti iš dalies Įstatymo projektas patobulintas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus, taip pat Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-01-3042 Argumentai:
Valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros biudžetinių ir viešųjų įstaigų (toliau – LNSS biudžetinės ir viešosios įstaigos) vadovų pavaduotojų pareigų laikotarpis neturėtų būti siejamas tik su vadovo pareigų laikotarpiu. Todėl, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai pareigas užima viešojo konkurso būdu, o ne asmeniniu vadovo pasirinkimu, ir jie turi teisėtą lūkestį šias pareigas eiti visą įstatyme ar
(ir) konkurso sąlygose numatytą laikotarpį, t. y. nepriklausomai nuo vadovo darbo santykių su įstaiga pasibaigimo laiko. Atsižvelgiant į tai, tikslinga patobulinti projekto nuostatas nustatant, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į pareigas priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijos laikotarpiui. Pasiūlymas:
Patobulinti projekto 4 straipsniu keičiamą įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų
vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo laikinas nušalinimas nuo pareigų, neturi įtakos vadovo pavaduotojų pareigų ėjimui.“ Pritarti Siūloma nustatyti, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į pareigas priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-01-305 Argumentai:
Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostata, LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas priskirtini A lygio pareigybes užimantiems asmenims ir todėl jie turi atitikti valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Be to, tikslinga pritarti, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) dėl jų veiklos specifikos būtų nustatyti projektu siūlomi du papildomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Atsižvelgdami į tai, kad 15 straipsnio 5 dalies 1-8 punktai atkartoja Valstybės tarnybos įstatymo normas ir siekiant išvengti situacijos, kai tų pačių asmenų analogiški nepriekaištingos reputacijos reikalavimai bus nustatyti dviejuose teisės aktuose, siūlome šiame įstatyme duoti nuorodą į Valstybės tarnybos įstatymą ir papildomai nustatyti tik papildomus, tik šiose įstaigose dirbantiems asmenims taikytinus reikalavimus. Pasiūlymas:
Patobulinti projekto 4 straipsniu keičiamą įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
4) nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
1) neatitinka valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
92) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai; 103) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.“ Pritarti iš dalies Siūloma 15 straipsnio 5 dalį tikslinti, nustatant, kad atitinkamiems LNSS įstaigų darbuotojams taikomi Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijai, nevardinant kriterijų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs, o taip pat kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) nuteistas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo yra terminas nepasibaigęs;
3) nuteistas dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
4) nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba laidavimo terminas yra nepasibaigęs;
5) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
1) neatitinka valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
92) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai; 103) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.“ Pritarti iš dalies Siūloma 15 straipsnio 5 dalį tikslinti, nustatant, kad atitinkamiems LNSS įstaigų darbuotojams taikomi Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijai, nevardinant kriterijų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
XIIIP-3163(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2019-10-154 Argumentai: pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. Pasiūlymas: pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių
biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas (steigėjai). 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų kadencijų skaičius neribojamas. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas ir vadovo pavaduotojai atleidžiami iš pareigų. 3.
3LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais,
vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais gali būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojui nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų (toliau
susirinkimas priima sprendimą dėl įstaigos vadovo atšaukimo. Paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų pareigas einantys asmenys neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas. 7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 8. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu.
Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms eiti sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. 9. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams.“
Argumentai: siūloma 15¹ straipsnio nekeisti, atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas ir nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nr. I-1367 15¹ ir 15² straipsnių pakeitimo Įstatymas Nr. XIII-1762, kuriuo 15¹ straipsnis išdėstytas nauja redakcija. Pasiūlymas: išbraukti 5 straipsnį: „5 straipsnis. 15¹ straipsnio pakeitimas
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų
mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jeigu įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“
dalimi:
„7¹. LNSS viešųjų įstaigų vadovų pareigas laikinai einantiems LNSS viešosios
įstaigos darbuotojams Darbo kodekse nustatyta tvarka gali būti skiriamos priemokos.“
5-7
straipsniais. Pritarti
Argumentai: siūloma nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį, jį laikyti 6 straipsniu ir išdėstyti taip: „7 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnį, įsigalioja 2019 m. 2021 m. liepos sausio 1 d. 2.
m. gegužės 1 spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: 9 – už, 3 susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, R. Martinėlis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė [1] Pavaduotojai – įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. [2] Viešas konkursas taikomas.