Lyginamasis projekto variantas
straipsniO pakeitimo
pakeitimas
1Pakeisti 668 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės
ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Vykdant išieškojimą iš valstybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme nustatytais atvejais.“
išdėstyti taip:
„3. Jeigu areštuotas valstybės paveldėtas
skolininko nekilnojamas turtas ar hipoteka įkeistas valstybės paveldėtas turtas, teisės aktuose nustatyta tvarka administruojamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, antstolis vykdo šio turto realizavimą. Realizavus turtą, gautos piniginės lėšos paskirstomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai lėšų, gautų realizavus šį turtą, pakanka visiems išieškotojų reikalavimams patenkinti, likusi piniginių lėšų dalis pervedama centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patirtoms su palikimo administravimu susijusioms išlaidoms dengti.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Čimbaras
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 2 dalis nustato, kad vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreiptas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra teisinio reguliavimo kolizija dėl valstybės paveldėto nekilnojamojo turto pardavimo, Lietuvos antstolių rūmų nuomone, valstybės įgaliota institucija – VĮ Turto bankas galėtų kreiptis į antstolį su prašymu realizuoti turtą. Antstoliui atsisakius tenkinti tokį prašymą, toks antstolio sprendimas galėtų būti skundžiamas teismui Civilinio proceso kodekso 510 str. nustatyta tvarka. Taip pat jeigu įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (Civilinio proceso kodekso 589 str.). Atsižvelgiant į tai, kad visos suinteresuotos institucijos pritaria, kad stokojama teisinio reglamentavimo, siūlomas Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio pakeitimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai yra Lietuvos antstolių rūmai ir Seimo narys Petras Čimbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme siūloma norma nėra numatyta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma pakeisti 668 straipsnio 2 dalį, joje atsisakant nuostatos, kad vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas.
Taip pat papildyti 668 straipsnį nauja 3 dalimi, kurioje numatoma, kad jeigu areštuotas valstybės paveldėtas skolininko nekilnojamas turtas ar hipoteka įkeistas valstybės paveldėtas turtas, teisės aktuose nustatyta tvarka administruojamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, antstolis vykdo šio turto realizavimą. Realizavus turtą, gautos piniginės lėšos paskirstomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai lėšų, gautų realizavus šį turtą, pakanka visiems išieškotojų reikalavimams patenkinti, likusi piniginių lėšų dalis pervedama centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patirtoms su palikimo administravimu susijusioms išlaidoms dengti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti nereikia įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „turtas, iš kurio negali būti išieškoma“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Petras Čimbaras
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įregistruotame ir jau praėjusiame svarstymo Seimo posėdyje stadiją Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 626, 628, 629, 668 ir 691 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIIIP-2626(2) yra reglamentuojami projekto aiškinamajame rašte nurodomi teisinio reguliavimo aspektai, susiję su išieškojimu iš valstybės paveldėto turto. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. vasario 14 d. yra numatytas minėto įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2626(2) priėmimas, svarstytinas teikiamo projekto tikslingumas. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „šiuo metu yra teisinio reguliavimo kolizija dėl valstybės paveldėto nekilnojamojo turto pardavimo“. Pastebėtina, kad kolizija kyla tuomet, kai tą patį visuomeninį santykį reguliuoja kelios viena kitai prieštaraujančios teisės normos, tačiau projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama jokios informacijos, kokio teisės akto (kito įstatymo ar to paties Civilinio proceso kodekso) ir kokiai konkrečiai teisės normai prieštarauja Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 668 straipsnio 2 dalies teisinis reguliavimas. Nėra aišku ir tai, kodėl teikiamu projektu siekiama ne daryti išimtį iš valstybės paveldėto skolininko nekilnojamojo turto išieškojimo, o siūloma apskritai atsisakyti vienos iš principinių valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo apsaugos nuostatų, nustatančių draudimą savo nuožiūra išieškoti iš valstybės ar savivaldybės turto, išieškojimą apribojant ir nukreipiant tik į priklausančias pinigines lėšas.
Pažymime, kad projektu iš CPK 668 straipsnio 2 dalies išbraukus nuostatą, jog „Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas.“ atsirastų galimybė be apribojimų nukreipti išieškojimą į valstybės, savivaldybių ir jų biudžetinių įstaigų turtą, iš varžytinių parduoti bet kurį antstolio pasirinktą objektą, pavyzdžiui, Seimo rūmus, pastatus, kuriuose veikia valstybinės ar savivaldybių biudžetinės įstaigos, taigi tokiu būdu galėtų būti sutrikdoma tam tikrų institucijų veikla. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs 2016-10-28 civilinėje byloje 3K-3-434-695/2016, jog „valstybės paveldėtas turtas patenka į Civilinio proceso kodekso 692 straipsnio sąvokos
„perduotinas valstybei turtas“ turinį, todėl valstybei paveldėjus palikėjo
turtą, kartu ir jo skolas, antstolis, vykdantis išieškojimą iš tokio turto, turi pagrindą panaikinti šio turto areštą ir perduoti jį realizuoti valstybės mokesčių inspekcijos įstaigai“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina projektu teikiamos nuostatos atsisakyti. 3.
atsirastų galimybė bet kokį valstybės turtą perleisti privatiems asmenims ir vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims, turi būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. 4. Atsižvelgiant į tai, jog pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio
funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujanti teisės technikos taisyklėmis, įstatymo straipsnį papildžius nauja dalimi, straipsnio dalys turi būti pernumeruojamos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906. El. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2019-01-18 Nr. S-2019-312 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3159 (toliau
Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]