ir uždaviniai. Pastaruoju metu Seime ir visuomenėje kilo daug diskusijų dėl LRT veiklos. Nors kompetentingos institucijos nurodė, kad daugelis politikų išsakytų kaltinimų ar įtarimų dėl LRT tariamai neskaidrios veiklos yra nepagrįsti, o Seimas nepatvirtino specialiai šių klausimų tyrimui sudarytos Seimo laikinosios tyrimų komisijos išvadų, Seime vis tiek kyla iniciatyvos keisti dabartinį įstatymą, kuris reglamentuoja LRT veiklą. Nors mūsų įsitikinimu dabartinė LRT veikla atitinka jai keliamus reikalavimus, o įstatymu apibrėžta LRT vadovybės struktūra ir įgaliojimai yra racionalūs bei leidžiantys LRT veikti nepriklausomai, efektyviai įgyvendinant LRT misiją, tačiau, remiantis geriausia tarptautine praktika, visada galima siekti dar aiškesnio ir skaidresnio LRT veiklos reglamentavimo, nekeičiant pagrindinių LRT valdymo struktūros nuostatų. Toks naujos kokybės reglamentavimas leistų LRT veiklą padaryti dar skaidresne bei sumažintų galimybes nepagrįstiems įtarimams, kaltinimams ar siekiams LRT padaryti priklausoma nuo valdžios žiniasklaidos priemone. Didžiojoje Britanijoje veikianti BBC korporacija yra visam demokratiniam pasauliui ryškiausias pavyzdys valstybės įsteigtos žiniasklaidos priemonės, kuri pasižymi aukščiausia produkcijos kokybe, profesionalumu ir nepriklausomumu. Mes siūlome į LRT veiklos teisinį reglamentavimą perkelti daugelį nuostatų iš tų teisės aktų, kurie reglamentuoja BBC veiklą ir jos valdymo modelį. BBC valdymo modelis yra panašus į dabar galiojantį LRT valdymo modelį, tačiau jis yra tiksliau ir detaliau reglamentuotas: BBC aukščiausias valdymo organas yra BBC Taryba, kurią sudaro 10 nevykdančiųjų narių ir 4 vykdantieji nariai (įskaitant generalinį direktorių).
BBC Taryba sudaro specializuotus Tarybos Komitetus, skiria BBC Generalinį direktorių, tvirtina detalius metinius veiklos planus ir detalias metines ataskaitas, kurių tikslias nuostatas aprašo įstatymas. BBC veiklą reglamentuojantis įstatymas "(toliau -"BBC įstatymas") taip pat nustato BBC veiklos misiją, visuomeninius tikslus ir bendrąsias pareigas, už kurių įgyvendinimą yra atsakinga BBC Taryba. BBC Taryba taip pat yra atsakinga už tvarkos, kaip turi būti nagrinėjami skundai dėl BBC veiklos, nustatymą. Visas šias BBC veiklą reglamentuojančias nuostatas siūlome perkelti į naują, LRT veiklą reglamentuojantį įstatymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Seimo narių, pasirašiusių projektą, grupė. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas. LRT šiuo metu yra valdoma Tarybos, sudarytos iš 12 asmenų, visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kuriuos deleguoja Prezidentas, Seimas ir įvairios nevyriausybinės organizacijos. LRT taip pat veikia Administracinė komisija, kurios atsakomybė ir funkcijos nėra pakankamai aiškios ir racionalios. Įstatyme nėra apibrėžta LRT misija ir visuomeniniai tikslai, bei nėra reglamentuota atsakomybė už jų įgyvendinimą. LRT metinių planų ir ataskaitų privalomas turinys taip pat nėra detaliau apibrėžtas. Dabartinis įstatymas taip pat nenumato LRT prievolės turėti aiškią skundų nagrinėjimo tvarką. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai.
Projekte atlikti šie pakeitimai:
pavyzdžiu, LRT veiklą reglamentuojančiame įstatymo projekte apibrėžiami LRT veiklos tikslas, misija ir visuomeniniai tikslai. Taip pat apibrėžiama LRT veiklos nepriklausomumo samprata bei LRT Tarybos narių prievolė ją ginti ir puoselėti.
Pareigos“, taip pat yra nustatoma, kad kiekvienos iš Bendrųjų Pareigų įgyvendinimas turi būti numatytas metiniame veiklos plane ir už tai turi būti atsiskaitoma metinėse veiklos ataskaitose.
siūloma nustatyti, kad LRT Taryba sudaro nevykdantieji ir vykdantieji nariai. Nevykdantieji Tarybos nariai būtų skiriami pagal dabar galiojančiame įstatyme nustatytą LRT Tarybos narių skyrimo tvarką. LRT Generalinis direktorius privalomai taptų vienu iš 4 vykdančiųjų Tarybos narių. Kiti 3 vykdantieji Tarybos nariai įstatymo projekto nustatyta tvarka būtų paskiriami Tarybos sprendimu.
d) „BBC įstatymo“ pavyzdžiu yra nustatoma, kad LRT Taryba sudaro Tarybos Komitetus, iš kurių 3 yra privalomai sudaromi: Audito ir Rizikų vertinimo Komitetas, Nominacijų Komitetas ir Kompensacijų Komitetas.
e) yra atsisakoma Administracinės Komisijos. Yra įvedama nauja institucija „LRT Administracija“, kurios veiklos nuostatas ir tikslią sudėtį tvirtina Taryba;
kad LRT Taryba turi paskirti LRT Ombudsmeną, patvirtinti LRT Etikos kodeksą ir nustatyti tvarką, kaip nagrinėjami skundai dėl LRT veiklos. Visos šios naujos arba patikslinančios nuostatos leistų į LRT veiklą ir ją reglamentuojančius teisės aktus perkelti geriausią BBC korporacijos patirtį. Tai LRT veiklą padarytų dar skaidresne, o jos nepriklausomybe dar labiau apsaugota. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių priėmus įstatymų projektą nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto įgyvendinimas niekaip neįtakos verslo sąlygų ir jo plėtros. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Pritarus įstatymo projektui priimti naujų įstatymų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios esamus nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įgyvendinamuosius teisės aktus priimančios institucijos ir terminai. Pritarus įstatymo projektui, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti, lėšų sutaupymas. Valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui neprireiks. Valdybos bei ombudsmeno funkcijų atlikimas bus užtikrintas iš valstybės kasmetinių asignavimų, kurių pagrindu formuojamas LRT biudžetas.
LRT biudžeto formavimo principai teikiamu teisės aktu nėra keičiami. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: nacionalinis transliuotojas, Lietuvos radijas ir televizija, portalas, ombudsmenas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Kubilius Aušrinė Armonaitė su išlyga: nepritariu 26, 27 str. Andrius Navickas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2019-01-11 Nr. S-2019-125 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR I-1571 PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO NR. XIIIP‑3145
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I‑1571 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3145 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų neturime. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2019-01-21
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pavadinime žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) I skyriaus numeracija bei pavadinimas dėstytini eilutės centre. 3. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje siūlome braukti žodį „steigimo“, nes keičiamas įstatymas nebereglamentuoja LRT steigimo. Kitaip sakant LRT steigimas, kaip vienkartinė teisinė procedūra, buvo 1990 m. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio televizijos ir radijo komiteto reorganizavimo“ reguliavimo ir jo įgyvendinimo dalykas. 4. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 5, 6 ir 10 dalyse, kuriose pirmą kartą įstatymo tekste minimi tam tikrų įstatymų pavadinimai, jie turi būti dėstomi su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. 5. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje bei kitose nuostatose vartojama formuluotė „LRT rengiamos programos ar kita kūrybinė produkcija“. Pažymėtina, kad „kitos kūrybinės produkcijos“ turinys nėra aiškus, nes LRT kuriama kūrybinė produkcija būtent ir atsispindi LRT transliuojamose radijo ir televizijos programose. Atsižvelgiant į tai, siūlome atskleisti kitos LRT kuriamos kūrybinės produkcijos, kuriai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir LRT programoms, turinį. Be to, pažymėtina, kad tam tikri kokybės reikalavimai turėtų būti taikomi ne tik LRT rengiamoms, tačiau visoms LRT transliuojamoms programoms.
Atsižvelgiant į tai, galbūt tikslinga vietoj žodžių „rengiamų programų“ bei „rengdamas ir skelbdamas programas“ vartoti atitinkamai žodžius „LRT transliuojamų radijo ir televizijos programų“ bei „transliuodamas radijo ir televizijos programas“ (kaip analogiškai įtvirtinta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje). Pažymėtina, kad visame keičiame įstatyme turėtų būti suvienodintos vartojamos „programų“,
„LRT radijo ir televizijos programų“ bei „LRT transliuojamų radijo ir
televizijos programų“ formuluotės. 6. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad rengiamų LRT programų bei kitos kūrybinės produkcijos turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turi būti dėstomos reguliacinio pobūdžio normos, įtvirtinančios aiškiai suformuluotas elgesio taisykles teisinių santykių subjektams, šios nuostatos turinys turi būti aiškiai atskleistas, apibrėžiant „geros kokybės“ kriterijaus, taikomo LRT programų turiniui, formai bei kalbai, turinį. 7. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio turinio, nes pačiame straipsnyje nustatomi reikalavimai ne tik LRT radijo ir televizijos programoms, kaip nurodyta straipsnio pavadinime. 8. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 5-9 straipsnių nuostatos neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems teisėkūros tikslingumo, efektyvumo bei aiškumo principams ir yra dviprasmiškos, nenuoseklios, netikslios, neišbaigtos, fragmentiškos ir nesuderintos ne tik su kituose įstatymuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje, projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų.
Atsižvelgiant į tai, šiuos straipsnius reikėtų iš esmės tikslinti, atsisakant nereikalingų, teisinio krūvio neturinčių nuostatų (pavyzdžiui, 6 ir 7 straipsniuose), aiškiai atskleidžiant siūlomo reguliavimo turinį (pavyzdžiui 5 straipsnyje neaišku nuo ko nepriklausoma turi būti LRT), įtvirtinant konkrečias, o ne deklaratyvias, aprašomojo ar rekomendacinio pobūdžio, teises ir pareigas teisinių santykių subjektams įtvirtinančias normas (8 ir 9 straipsniuose). Dėl aukščiau išvardintų priežasčių bei dėl įtvirtinamų nuostatų formulavimo neapibrėžtumo ir ydingumo, detalus teisinis keičiamo įstatymo 5-9 straipsnių nuostatų įvertinimas nėra įmanomas. 9. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio pavadinime siūlome išbraukti žodį „ypatingosios“, nes atsižvelgiant į šiame straipsnyje dėstomas LRT teises ir pareigas, konstatuoti kažkokį jų ypatingumą nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose apskritai nevartojama formuluotė „ypatingosios teisės“ ar „ypatingosios pareigos“. 10. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje brauktinas vienas iš besikartojančių sakinių (antrasis arba trečiasis sakinys). 11. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalis, nustatanti LRT suteikiamą laiką politinėms partijoms ir jų kandidatams savivaldybių tarybų rinkimų metu, derintina su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, numatančiu, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos ir jų kandidatai. 12.
kartą tekste minint teisės aktą, instituciją, pareigas ir pan. jų pavadinimas negali būti trumpinamas, išskyrus, kai įstatyme teikiamos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus, jeigu jie nurodyti įstatymo priede. Atsižvelgiant į tai, tikslintina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis. 13. Keičiamo įstatymo II skyriaus pavadinime vietoj žodžių „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos“ turi būti vartojama keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įvesta „LRT“ santrumpa. 14. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies turinį, šios dalies nuostatą siūlome dėstyti atskiru straipsniu, nustatančiu LRT valdymo organus. 15. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio
suponuoja, kad Taryba, vykdydama savo funkcijas bei priimdama sprendimus, gali veikti ir ne kolegialiai. 16. Iš keičiamo 14 straipsnio 3, 6 ir 7 dalių analizės nėra aiškūs nei vykdančiųjų ir nevykdančiųjų Tarybos narių statuso skirtumai, nei tokio Tarybos narių statuso išskyrimo tikslas. Norime pažymėti, kad pagal bendruosius kolegialių institucijų veiklos principus, visi kolegialios institucijos nariai, neatsižvelgiant į galimai skirtingus jų skyrimo ar atšaukimo pagrindus, vykdydami savo veiklą turi turėti vienodas teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, siūlome Tarybos narių neskirstyti į skirtingo statuso grupes, atsižvelgiant tik į tai, kad skirsis jų skyrimo tvarka. 17. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio
bei „kurių paskyrimo tvarką nustato šio įstatymo 6 dalis“ įrašytini atitinkamai žodžiai „kurie skiriami šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka“ bei „kurie skiriami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka“. 18. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio
kvalifikacijų ir patirties spektro asmenys“.
Pažymime, kad dėl siūlomos nuostatos neapibrėžtumo bei deklaratyvumo, tinkamas jos įgyvendinimas objektyviai neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turi būti dėstomos reguliacinio pobūdžio normos, įtvirtinančios aiškiai suformuluotas elgesio taisykles teisinių santykių subjektams, įstatyme turi būti aiškiai suformuluoti reikalaujamo išsilavinimo bei darbo patirties reikalavimai. Be to, manome, kad įstatyme turi būti įtvirtintas kvalifikacijos ir patirties reikalavimas ne siūlomiems, o skiriamiems Tarybos nariams. 19. Atsižvelgiant į tai, kad LRT Tarybos narių kadencija prasideda ne tuo pačiu metu (Tarybos narius į pareigas skiriančios institucijos juos skiria skirtingu metu) bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Taryba yra sudaroma 6 metams“ reikėtų įrašyti žodžius „Tarybos nariai skiriami 6 metų kadencijai“. Atitinkamai reikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies paskutiniojo sakinio. 20. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje reikėtų aiškiau atskleisti kitų trijų vykdančiųjų Tarybos narių skyrimo tvarką, t. y. iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar Taryba privalo tvirtinti Tarybos Nominacijų Komiteto pateiktas tris kandidatūras (tokiu atveju lieka neaiškus pats Tarybos sprendimo tikslingumas), ar, vis dėlto, Taryba skiria tris vykdančiuosius Tarybos narius iš Komiteto pasiūlytų kandidatūrų, t. y., Taryba turi prerogatyvą atmesti Komiteto pasiūlytas kandidatūras. Taip pat norime pažymėti, kad toks reguliavimas, pagal kurį kolegiali valdymo institucija pati priima sprendimą dėl savo sudėties, yra ne tik ydingas, tačiau ir nelogiškas (nes Taryba, nepaskyrus visų narių, formaliai dar laikoma nesudaryta, todėl ir jokių sprendimų, įskaitant ir dėl savo sudėties, negali priimti).
Atsižvelgiant į tai, manytume, kad sprendimą dėl vykdančiųjų Tarybos narių skyrimo ir atšaukimo turi priimti ne Taryba, o kitas įstatyme nustatytus įgaliojimus turintis subjektas. 21. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalis yra ydinga iš esmės, nes įsigaliojus šiam įstatymui, Tarybos narių ir generalinio direktoriaus įgaliojimai nenutrūks (kaip nurodyta keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje), todėl įsigaliojus teikiamam įstatymui sudarinėti visą naujos sudėties Tarybą in corpore nebus pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teikiamas projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriame būtų įtvirtintos įstatymo taikymo nuostatos dėl palaipsninio Tarybos sudėties keitimo, pasibaigus vienų ar kitų Tarybos narių, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, kadencijoms. 22. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad 4 narius, savo atstovus (po vieną) skiria šios organizacijos:
Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija“. Taigi, vienas subjektų, skiriančių LRT Tarybos narį yra Lietuvos Vyskupų konferencija. Analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančiame įstatyme. Nepaisant to, svarstytina, ar dėstant įstatymą nauja redakcija, nuostata, įgalinanti Lietuvos Vyskupų konferenciją skirti vieną LRT Tarybos narį, turėtų išlikti. Pažymėtina, kad konstitucinėje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai) konstatuota, jog „Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo Lietuvoje principas.
Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis).“ Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-12-07 išvadoje Nr. 102-P-44(5) Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Konstitucijai, svarstydamas analogiško pobūdžio siūlomą įstatyminę nuostatą, preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIP-4266(2) nuostatos ta apimtimi, kiek čia numatyti įgaliojimai suteiktini Lietuvos Vyskupų konferencijai, prieštarauja Konstitucijos 43 straipsnio 7 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam valstybės ir bažnyčios atskirumo principui. 23. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „ar delegavusi“, nes visi šioje dalyje nurodyti subjektai skiria, o ne deleguoja Tarybos narius. Atitinkamai tikslintinos ir šio straipsnio 13 ir 15 dalys. 24. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Tarybos nariai 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką. Ši nuostata svarstytina, atsižvelgiant į tai, kad visi Tarybos nariai savo 6 metų kadencijai skiriami skirtingu laiku, todėl gali susiklostyti situacija, kai renkant Tarybos pirmininką, daliai Tarybos narių iki kadencijos pabaigos bus likę mažiau nei trys metai.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar toks reguliavimas, pagal kurį gali būti ribojama galimybė kai kuriems Tarybos nariams užimti Tarybos pirmininko pareigas, jeigu iki jų kadencijos pabaigos liko mažiau nei trys metai, nepažeistų asmenų lygiateisiškumo principo. 25. Neaiškus keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostatos, numatančios, kad pirmąjį Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas, praktinis įgyvendinimas. Visų pirma, nėra aišku koks „pirmasis“ Tarybos posėdis turimas omenyje. Antra, pažymėtina, kad kiekviena institucija, įgaliota paskirti savo atstovą (atstovus) į LRT Tarybos narius, jį (juos) skirs savo sprendimu, todėl papildomas formalus Seimo komiteto kvietimas, sprendimas ar kokia kita Seimo vykdoma procedūra organizuojant Tarybos sudarymą nereikalinga. Kitaip sakant, įstatymas nenumato jokio formalaus papildomo Seimo sprendimo, kuriuo LRT Tarybos sudėtis būtų patvirtinta (paskelbta) in corpore, todėl Seimo komiteto paskirtis ir funkcija organizuojant „pirmąjį“ Tarybos posėdį ar visos Tarybos sudarymą yra neaiški. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo
įgaliojimai organizuojant Tarybos sudarymą. Pažymėtina ir tai, kad Taryba gali atsistatydinti ir laikotarpyje tarp Seimo sesijų, todėl įstatyminis imperatyvas dėl Seimo komiteto pareigos organizuoti naujos Tarybos sudarymą per 10 dienų, objektyviai būtų neįgyvendinamas. 26. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio
pirmininko pavaduotojo rinkimo tvarką. 27.
27Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį, numatančią,
kad Tarybos nariais negali būti asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, taip pat radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai, reikia tikslinti atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatyme nustatytą reguliavimą. Pavyzdžiui, asmenys dirba ne pačiose radijo ar televizijos stotyse, o transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijas turinčiuose juridiniuose asmenyse. Atitinkamai taisytina ir formuluotė „radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai“. 28. Keičiamo 14 straipsnio 9 dalies dėstymas tikslintinas, nes įstatymo straipsnio dalys negali turėti pastraipų. 29. Svarstytina, ar, derinant projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalis, nustatanti būtinus reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti Tarybos nario pareigas, neturėtų būti papildytas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimu bei reikalavimu neturėti teistumo už tam tikras nusikalstamas veikas. Kitaip būtų įtvirtintas ydingas reguliavimas, pagal kurį užimti pareigas esant tam tikroms aplinkybėms Tarybos narys galėtų, bet jei tos aplinkybės atsiranda jam jau užimant pareigas, jis toliau pareigų eiti nebegalėtų. 30. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytas pagrindas, kuriam esant Tarybos narys turi būti atšauktas iš pareigų, yra proporcingas savo turiniu, nes pagal tokį reguliavimą, pavyzdžiui, iš pareigų turėtų būti atšauktas net ir tas Tarybos narys, kuriam paskelbtas apkaltinamasis teismo nuosprendis už baudžiamąjį nusižengimą, tačiau jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 2 punktui. 31.
31Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje,
gali būti atšauktas ir nesibaigus įgaliojimų laikui, kai paaiškėja šio straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės, t.y. aplinkybės, nesuderinamos su Tarybos nario pareigų ėjimu. 32. Siekiant užtikrinti paskirtų nevykdančiųjų LRT Tarybos narių interesų apsaugą, jų veiklos teisinį bei Tarybos veiklos teisinį stabilumą apskritai, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti pagrindus, kuriems esant nevykdantieji Tarybos nariai gali būti atšaukti iš pareigų nesibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui. 33. Siekiant teisinio aiškumo ir teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 12 dalis dėstytina taip:
„Tarybos narys savo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš
eilės“. Taip pat siūlome aptarti, ar kadencija laikomas laikotarpis, kai asmuo ėjo Tarybos nario pareigas, bet buvo atšauktas iš pareigų nesibaigus įgaliojimams. 34. Nėra aišku, kas turima omenyje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 14 dalyje, nustatančioje, kad Tarybos atsistatydinimo atveju šio straipsnio 6 dalis netaikoma. Pažymėtina, kad 6 dalyje nustatoma, kad generalinis direktorius yra vienas vykdančiųjų Tarybos narių, todėl nėra aiški šios nuostatos netaikymo reikšmė bei netaikymo pasekmės Tarybos atsistatydinimo atveju. 35. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 17 dalyje pateikta dispozityvinė nuoroda į 12 straipsnio 4 dalį tikslintina, nes keičiamo įstatymo 12 straipsnis turi tik vieną dalį. 36. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio
finansavimas yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas. 37. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, atkartojanti straipsnio pavadinimą ir nurodanti straipsnio turinį, brauktina kaip perteklinė. 38. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti deklaratyvaus pobūdžio normų.
Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į teisėkūros praktiką, reguliuojant kolegialių institucijų narių nepriklausomumą, siūlome šią dalį dėstyti taip: „Atlikdami savo funkcijas, Tarybos nariai privalo nesiekti gauti nurodymų ar jų nepriimti iš Seimo narių, ministrų, kitų valstybės politikų, pareigūnų ir tarnautojų“. 39. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio
funkcijomis, kuriose nenumatyta, kad LRT Tarybos tvirtina LRT strategiją bei kūrybinius tikslus. Be to, šiame punkte brauktinos raidės skliaustuose „(KPI)“, nes jos neturi jokių sąsajų nei su analizuojamu punktu, nei su įstatymo tekstu. Tuo atveju, jei skliaustuose siekiama įtvirtinti tam tikros sąvokos trumpinį, toks trumpinys turėtų būti toliau vartojamas įstatymo tekste, nes tik tuo atveju jis būtų prasmingas. Be to, trumpinys turi būti sudaromas pagal bendrines lietuvių kalbos normas. 40. Svarstytinas keičiamo įstatymo
LRT struktūrinio padalinio, veiklos nuostatos turėtų būti įtvirtintos Tarybos tvirtinamuosiuose LRT įstatuose. Jeigu būtų neatsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžių „veiklos nuostatas“ įrašytinas žodis „nuostatus“ (derinant su keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi“
prieš žodį „konkurso“ įrašytinas žodis „viešo“. 42. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 19 punkto, nustatančio, kad ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms, santykis su keičiamo įstatymo nuostatomis, nustatančiomis, kad generalinis direktorius skiriamas 5 metų kadencijai.
Kitais žodžiais tariant, Tarybos pirmininko, kurio kadencija 3 metai, išrinkimas niekaip nėra susijęs su generalinio direktoriaus įgaliojimų trukme ar išankstiniu šių įgaliojimų pasibaigimu. 43. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 20 punkte po žodžio „skiria“ įrašytini žodžiai „ir atleidžia iš pareigų“. 44. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 22 punktas pildytinas nurodant, kad generalinio direktoriaus pavaduotojai skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiui. 45. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį siūlome dėstyti taip: „Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams yra privalomi“. 46. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis, nustatanti, kad Taryba gali deleguoti savo funkcijas, įskaitant ir sprendimų priėmimą, pagal Tarybos nustatytas sąlygas. Tarybos įsteigtam Komitetui ar vienam iš tarybos narių, prieštarauja pačiai kolegialios institucijos esmei ir tokios institucijos veiklos principams, pagal kuriuos kolegialios institucijos sprendimai priimami ne vienašališkai, o grupės įgaliotų asmenų balsų dauguma. Be to, siūlomas reguliavimas nepagrįstai įgalintų Tarybos kompetencijai priklausančiais klausimais balsuoti ne tik įstatymo nustatyta tvarka paskirtus Tarybos narius, tačiau ir visus LRT darbuotojus. 47. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio
skelbiami per LRT programas“. Svarstytinas tokio įpareigojimo proporcingumas.
Pastebėtina, jog įstatymuose nėra įtvirtinta atvejų, kai tam tikros institucijos vieno iš valdymo organų sprendimai privalomai turėtų būti skelbiami per nacionalinę televiziją ar radiją. Manytina, jog ir LRT Taryba nepriima tokios teisinės svarbos ir reikšmės sprendimų, kad šie privalomai turėtų būti skelbiami per nacionalinę televiziją ir radiją. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į galiojančią įstatyminę praktiką bei į LRT Tarybos sprendimų pobūdį, neužtektų nustatyti, jog visi Tarybos nutarimai skelbiami LRT interneto svetainėje. 48. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje brauktina dispozityvinė nuoroda į įstatymo 25 straipsnį, nes minėtame straipsnyje nereglamentuojami LRT veiklos metinės ataskaitos rengimo ir skelbimo klausimai. 49. Keičiamo įstatymo 16 straipsnyje reikėtų aiškiau atskleisti Tarybos sudaromų komitetų statusą, jų veiklos pagrindus bei funkcijų ir priimamų sprendimų santykį su pačios Tarybos kompetencija, įtvirtinta 15 straipsnio 3 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad turėtų būti tikslinamos tokios šio straipsnio formuluotės, kaip „veiklos atsakomybės privalo atitikti aukščiausius korporatyvinio valdymo standartus“, „LRT aukštesnio lygmens personalo samdymu ir vadyba“ ar „LRT atlyginimų ir kitų kompensacijų politika“, nes jų turinys yra neapibrėžtas ir neaiškus. Atsižvelgiant į tai, sunku identifikuoti galimas konkrečias sudaromų komitetų veiklos sritis. 50. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma“, nes Tarybos sprendimų priėmimas yra reglamentuotas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje. Atitinkamai tikslintinas ir antrasis šios dalies sakinys. 51. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „atsistatydina“ įrašytini žodžiai „iš pareigų atleidžiami“. 52.
būti papildytas analogiškomis 14 straipsnyje įtvirtintoms normoms nuostatomis, numatančiomis pagrindus, kada generalinio direktoriaus bei jo pavaduotojų įgaliojimai nutrūksta. 53. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios, kad generalinis direktorius tvirtina administracijos nuostatus, derintina su keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad LRT administracijos nuostatus generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Taryba. 54. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio „skelbia“ įrašytinas žodis „priima“. 55. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, numatančios, kad generalinis direktorius turi teisę gauti Tarybos nutarimus, būtinus savo funkcijoms vykdyti, turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarybos nutarimai generaliniam direktoriui yra privalomi, todėl jis ne turi teisę, o privalo su jais būti supažindintas ir juos vykdyti. 56. Keičiamo įstatymo 19 straipsnyje reikėtų atskleisti LRT administracijos sudarymo tikslą, veiklos pagrindus, jos funkcijas bei priimamų sprendimų santykį su LRT valdymo organų – Tarybos ir generalinio direktoriaus kompetencija. Taip pat nėra aišku, kokio turinio galėtų būti administracijos, kaip specifinio LRT organo, atskaitomybė bei atsakomybė. Svarstytina, ar LRT administracija, atsižvelgiant į jos sudėtį, neturėtų būti vertinama ir reglamentuojama kaip išimtinai pagalbines funkcijas, padedančias generaliniam direktoriui vadovauti įstaigos veiklai, vykdantis organas. 57. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis brauktina kaip deklaratyvi ir jokio teisinio krūvio neturinti nuostata. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 ir 24 straipsnių 1 dalims. 58. Keičiamo įstatymo IV skyriaus pavadinimas nepilnai atspindi skyriaus turinį, nes šiame skyriuje reglamentuojamas ir LRT ombudsmeno institutas. 59.
59Vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis
reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti tikslinamos, aiškiai formuluojant reikalavimus LRT veiklos metinės ataskaitos turiniui. Pavyzdžiui, neaišku, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos tokios keičiamo įstatymo formuluotės kaip „žymūs pakitimai LRT veikloje“, „redakcinės veiklos aukštos kokybės standartai‘,
„atskiri produkcijos žanrai (kaip tai apibrėžiama tarptautinėje rinkoje)“,
„Administracijos aukšto rango vadovai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir
keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalims, kuriose daug deklaratyvių, ne reguliacinio pobūdžio nuostatų. 60. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte reikėtų atskleisti kokie skundai ir kokios išvados dėl LRT veiklos turimi omenyje. 61. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei
„Respublikos“. 62. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje brauktini
žodžiai „International Financial Reporting Standarts“, vietoj žodžio
„įmonės“ įrašytinas žodis „įstaigos“, o 3 dalyje – vietoj žodžio „pasamdytai“
įrašytinas žodis „atrinktai“. 63. Keičiamo įstatymo 26 ir 27 straipsniais siūloma įsteigti LRT ombudsmeno pareigybę ir nustatyti jo funkcijas, teises ir atskaitomybę. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog iš teikiamo reguliavimo pobūdžio nėra aiškus LRT ombudsmeno teisinis statusas. Vienoje nuostatoje nustatoma, kad jis yra LRT administracijos narys, o kitoje nurodoma, kad LRT ombudsmenas skiriamas 5 metams konkurso būdu iš Tarybos Nominacijų komiteto pasiūlytų trijų kandidatų.
Taigi, nėra aišku kokiu vis dėlto pagrindu LRT ombudsmenas vykdytų savo veiklą, t. y., neaišku ar su šiuo asmeniu būtų nutraukiama darbo sutartis kaip su LRT administracijos nariu ir sudaroma nauja darbo sutartis, ar galbūt jis turėtų būti laikomas valstybės pareigūnu, ar veiktų kitais pagrindais. Toks teisinis neapibrėžtumas ydingas teisės aiškumo principo kontekste ir ombudsmeno veiklos teisinių garantijų požiūriu. Antra, atkreipiame dėmesį, jog teisinėje praktikoje įprasta, jog ombudsmenas yra nepriklausomas pareigūnas, nagrinėjantis suinteresuotų asmenų skundus ir taip prižiūrintis tam tikrų institucijų veiklą. Ombudsmeno pareigybė visuomet yra siejama su jo nepriklausomumu ir nešališkumu. Tuo tarpu pagal siūlomas įstatymo nuostatas LRT ombudsmenas jokiais atžvilgiais negali būti laikomas nepriklausomu nuo institucijos, t. y. LRT, kurios veiklą jis įgaliojamas prižiūrėti. Pastebėtina, jog LRT ombudsmeną skiria LRT Taryba, jo veikla finansuojama iš LRT lėšų, jis pats nurodomas kaip LRT administracijos narys. Tokio pobūdžio teisinis reguliavimas įgalintų LRT valdymo organus daryti tiesioginę įtaką ombudsmeno pareigų vykdymui. Todėl tiek paties termino „ombudsmenas“ vartojimas įstatymo tekste, tiek tokios pareigybės teisinis statusas kelia abejonių dėl jų esmės ir paskirties, dėl galimybės tinkamai vykdyti įstatymo nustatomas funkcijas. Manytina, jog pagal siūlomo teisinio reguliavimo modelio esmę, įstatyme būtų galima kalbėti apie LRT darbuotoją, veikiantį darbo sutarties pagrindu, kuriam įstatymu nustatomos tam tikros LRT veiklos priežiūros funkcijos. Priešingu atveju, jei siekiama nepriklausomo ir efektyvaus ombudsmeno pareigų vykdymo, siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti peržiūrėtas ir pakoreguotas iš esmės.
Trečia, pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 27 straipsnyje įtvirtintos LRT ombudsmeno teisės prižiūrėti ir vertinti, teikti išvadas, teikti ataskaitas ir kt. pagal savo esmę yra niekinės, nes įstatymas nenumato jokių teisinių pasekmių, kurios turėtų ar galėtų kilti LRT ombudsmenui atlikus šiuos veiksmus. Tai yra, nėra jokio objektyvaus skirtumo, ar LRT ombudsmenas, pavyzdžiui, išnagrinėjo generalinio direktoriaus kreipimąsi ir pateikė išvadą dėl jo, ar ne, nes joks asmuo ar valdymo organas, ar institucija neprivalo nei atsižvelgti į tokio dokumento buvimo faktą, nei kaip nors tokį dokumentą įvertinti. Be to, LRT ombudsmenui nenustatomi ir jokio įgalinimai siekti, jog nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, pavyzdžiui, kreipiantis į teismą, informuojant tam tikras institucijas ar pan. Toks teisinio reguliavimo pobūdis LRT ombudsmeno institutą daro niekiniu ir pertekliniu. 64. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje, nes vienoje nuostatoje nustatoma, kad LRT ombudsmenu skiriamas LRT administracijos narys, o kitose – kad kandidatų į LRT ombudsmeno pareigas atrankos viešą konkursą vykdo Tarybos Nominacijų komitetas. 65. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje turėtų būti atskleistas LRT ombudsmeno nepriklausomumo turinys. Taip pat reikėtų patikslinti formuluotę „visuomenės atstovų skundus“, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad ne bet kokie tretieji asmenys galės pateikti skundą LRT ombudsmenui, o tik tam tikra tvarka įgalioti visuomenės grupių atstovai. Taip pat siūlome nurodyti LRT darbuotojų ir trečiųjų asmenų pateikiamų skundų ir pasiūlymus dalyką, t.y. projekte nėra atskleista dėl ko gali būti teikiami skundai ir pasiūlymai. 66.
straipsnio 2, 5 dalyse ir 7 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos „ombudsmeną skiria Taryba“, „asmuo, patvirtintas ombudsmenu“, „kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas“. 67. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Tarybos ir Tarybos komiteto kompetenciją skiriant LRT ombudsmeną, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Ombudsmeno paskyrimo“ įrašytini žodžiai „kandidatų į LRT ombudsmeno pareigas atrankos“. 68. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad LRT ombudsmenu gali būti skiriamas asmuo, kuris įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą humanitarinių ar socialinių mokslų krypties išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas bei turi 10 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. Ši kvalifikacinių reikalavimų formuluotė yra pernelyg sudėtinga. Pirma, Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija; aukštojo mokslo kvalifikacija – tai kvalifikacinis laipsnis; asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis; teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopos studijas. Vadovaujantis nurodytomis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis keičiamame įstatyme pakaktų šio išsilavinimo reikalavimo – „turintis humanitarinių ar socialinių mokslų krypties studijų magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Antra, iš pateiktos formuluotės nėra pakankamai aišku, ar reikalavimas turėti 10 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties yra taikomas tik asmenims, baigusiems vientisąsias studijas, ar ir tiems, kurie yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį. 69.
69Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį, numatančią,
kad LRT ombudsmenu negali būti asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai, reikia tikslinti atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatyme nustatytą reguliavimą. Pavyzdžiui, asmenys negali dirbti pačiuose interneto portaluose (o tik sudarę sutartis su interneto svetaines kaip informacinės visuomenės informavimo priemones valdančiais juridiniais ar fiziniais asmenimis), asmenys dirba ne radijo ar televizijos stotyse (o transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijas turinčiuose juridiniuose asmenyse). Taip pat nevartojamos formuluotės
„interneto portalų savininkai“ ar „kanalų savininkai ir bendraturčiai“. Taip
pat išbrauktini žodžiai „LRT Valdybos“, nes toks valdymo organas keičiamame įstatyme nenumatytas. 70. Svarstytina, ar, derinant projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalis, nustatanti būtinus reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti LRT ombudsmeno pareigas, neturėtų būti papildyta Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimu bei reikalavimu neturėti teistumo už tam tikras nusikalstamas veikas. Kitaip būtų įtvirtintas ydingas reguliavimas, pagal kurį užimti pareigas esant tam tikroms aplinkybėms asmuo gali, bet jei tos aplinkybės atsiranda jam jau užimant pareigas, jis toliau pareigų eiti nebegalėtų. 71. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 5 punkto formuluotė turi būti tikslinama dėl kelių priežasčių. Pirma, LRT ombudsmenas iš pareigų anksčiau laiko turėtų būti atšaukiamas ne kilus pagrįstiems įtarimams, o tik pasitvirtinus faktams dėl jo neatitikimo nepriekaištingos reputacijos kriterijams. Antra, nėra aišku, kam dar reikalingas perteklinis Tarybos komiteto siūlymas dėl LRT ombudsmeno, kai pastarasis nebeatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų pareigoms eiti. 72.
punkto. 73. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalies 1 punktą reikia dėstyti taip: „pasibaigus jo 5 metų kadencijai“. 74. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio
įgaliojimų nutrūkimo atvejis, kai LRT ombudsmenas atšaukiamas iš pareigų 6 dalyje nurodytais atvejais. 75. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „LRT ombudsmeno veikla finansuojama LRT lėšomis“ įrašytini žodžiai „LRT ombudsmenui darbo užmokestis mokamas iš LRT lėšų“. 76. Keičiamo projekto 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos atkartoja keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl brauktinos, kaip perteklinės. Be to, iš esmės tapačios nuostatos yra ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte. 77. Nėra aišku, kokio pobūdžio Tarybos, generalinio direktoriaus, administracijos ar darbuotojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimai, numatyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte, turimi omenyje. 78. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte tikslintina sąvoka „rekomendacijų adresatas“. Be to, nėra suprantama, kodėl rekomendacijų adresatui atsisakius įgyvendinti LRT ombudsmeno rekomendacijas, būtent LRT ombudsmenas, o ne pats adresatas, turi pateikti motyvuotą paaiškinimą, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys bei motyvai. 79. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
dėstomos kaip teikiamo projekto 2 straipsnis.
Pritarus šiai pastabai šiame straipsnyje nuorodos turi būti ne į „šio įstatymo“, o į „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo“ tam tikrus straipsnius;
taip: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti Tarybos nariai, generalinis direktorius ir jo pavaduotojai pareigas eina iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos“;
nes iki kadencijos, kuriai buvo paskirti šiuo metu veikiančios Tarybos nariai, pabaigos, Tarybos sudėtis neturėtų keistis, o naujos sudėties Taryba turėtų būti formuojama palaipsniui, pasibaigus vienų ar kitų šiuo metu pareigas einančių Tarybos narių kadencijai;
straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti ne tik kandidatų į LRT ombudsmeną atrankos proceso pradžią, tačiau ir datą, nuo kada savo veiklą pradėtų vykdyti LRT Tarybos paskirtas LRT ombudsmenas;
papildyti, po žodžio „metais“ įrašant skaičių ir žodžius „už 2020 metus“.
Respublikos priimtą įstatymą“ dėstytini pasvirusiomis raidėmis, taip pat nurodytinos įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el.p. [email protected]