1322 Įstatymo projektas Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimo ratifikavimo“ projektas Parengė: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentas XIIIP-3141 2019-01-08 Senas variantas (kai užregistruotas kitas var

Lietuva · XIIIP-3141 · 2019-01-08 · Senas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Aiškinamasis raštas · 2019-01-08
  2. Teisės departamento išvada · 2019-01-08
  3. Teisės departamento išvada · 2019-03-21
  4. Komiteto išvada · 2019-03-21

Aiškinamasis raštas

2019-01-08 · oficialus registras ↗

6147bc5f-0a1d-47c4-8f5d-6818e25f4bcb

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL

SUSITARIMO DĖL EUROPOS MOLEKULINĖS BIOLOGIJOS LABORATORIJOS ĮKŪRIMO

RATIFIKAVIMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto

projekto tikslai ir uždaviniai Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo metu apsispręsta dėl tikslingumo Lietuvai siekti pilnateisės narystės Europos molekulinės biologijos laboratorijoje (toliau – EMBL), o 2018 m. liepos 4 d. EMBL taryba priėmė sprendimą priimti Lietuvą į EMBL, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimo ratifikavimo projektu (toliau – įstatymo projektas) siekiama prisijungti prie Susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimo (toliau – Susitarimas) ir suteikti Lietuvos tyrėjams naujas integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę galimybes.

Tai apima šiuos aspektus:

1) Lietuvoje vykdomi moksliniai tyrimai būtų glaudžiau integruojami į Europos mokslinių tyrimų erdvę;

2) Lietuvos tyrėjai gaus prieigą prie moderniausios pasaulyje didelės apimties įrangos ir technologijų;

3) visi EMBL filialai turi išplėstines mokymų programas, kurios Lietuvos tyrėjams leis įvaldyti inovatyviausias technologijas ir eksperimentinius metodus, įgyti praktinės patirties, būtinos jų panaudojimui;

4) EMBL iš savo narių įnašų konkurso būdu finansuoja tyrėjų rengimą (priemonės patyrusiems ir jauniesiems tyrėjams, doktorantams, studentams);

5) atsiras galimybės užmegzti ryšius su aukščiausio lygio EMBL mokslininkais ir kitų tyrėjų grupėmis ir taip didinti tarptautinių mokslinių tyrimų apimtis (dalyvavimas ES bendrosiose mokslinių tyrimų programose, Europos mokslo tarybos programų kvietimuose);

6) Lietuvoje bus kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti;

7) Lietuvos mokslinių tyrimų vadybininkams ir tyrėjams dalyvaujant EMBL veiklose kaip stažuotojams ar darbuotojams, atsiras galimybės perimti pažangiausias mokslinių tyrimų infrastruktūrų valdymo, tarptautinių gyvybės mokslų projektų inicijavimo ir administravimo praktikas;

8) bus suteikti nauji impulsai vienos prioritetinių Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių – biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrai;

9) narystė EMBL padės sustiprinti mokslinių tyrimų, prisidedančių prie reikšmingų biomedicinos mokslų atradimų, rezultatus, kurie bus taikomi klinikinėje praktikoje piktybinių susirgimų (pvz., vėžio) efektyviam gydymui ir prevencijai, išsaugoti gyvybėms, ilginti gyvenimo trukmei ir gerinti jo kokybei.

Tai apima šiuos aspektus:

1) Lietuvoje vykdomi moksliniai tyrimai būtų glaudžiau integruojami į Europos mokslinių tyrimų erdvę;

2) Lietuvos tyrėjai gaus prieigą prie moderniausios pasaulyje didelės apimties įrangos ir technologijų;

3) visi EMBL filialai turi išplėstines mokymų programas, kurios Lietuvos tyrėjams leis įvaldyti inovatyviausias technologijas ir eksperimentinius metodus, įgyti praktinės patirties, būtinos jų panaudojimui;

4) EMBL iš savo narių įnašų konkurso būdu finansuoja tyrėjų rengimą (priemonės patyrusiems ir jauniesiems tyrėjams, doktorantams, studentams);

5) atsiras galimybės užmegzti ryšius su aukščiausio lygio EMBL mokslininkais ir kitų tyrėjų grupėmis ir taip didinti tarptautinių mokslinių tyrimų apimtis (dalyvavimas ES bendrosiose mokslinių tyrimų programose, Europos mokslo tarybos programų kvietimuose);

6) Lietuvoje bus kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti;

7) Lietuvos mokslinių tyrimų vadybininkams ir tyrėjams dalyvaujant EMBL veiklose kaip stažuotojams ar darbuotojams, atsiras galimybės perimti pažangiausias mokslinių tyrimų infrastruktūrų valdymo, tarptautinių gyvybės mokslų projektų inicijavimo ir administravimo praktikas;

8) bus suteikti nauji impulsai vienos prioritetinių Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių – biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrai;

9) narystė EMBL padės sustiprinti mokslinių tyrimų, prisidedančių prie reikšmingų biomedicinos mokslų atradimų, rezultatus, kurie bus taikomi klinikinėje praktikoje piktybinių susirgimų (pvz., vėžio) efektyviam gydymui ir prevencijai, išsaugoti gyvybėms, ilginti gyvenimo trukmei ir gerinti jo kokybei. Įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Susitarimą. Įstatymo projekto uždavinys – suteikti Lietuvos tyrėjams naujas integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę galimybes, taip pat sudaryti sąlygas pretenduoti į aukšto lygio mokslines stažuotes. 2.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių

įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento (direktorius Albertas Žalys, tel. 219 1176, el. p. [email protected]) mokslo skyriaus (vedėja Vilma Popovienė, tel. 219 1169, el. p. Vilma.Popovienė@smm.lt) vyresnioji specialistė Renata Razmaitė (tel. 219 1171, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuva 2015 m. prisijungė prie EMBL kaip afilijuota (numatoma) narė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir EMBL ketinimų protokolas dėl numatomos narystės pasirašytas 2015 m. rugsėjo 28 d. 2016 m. Lietuva tapo Europos molekulinės biologijos konferencijos (angl. European Molecular Biology Conference) (toliau – EMBC) nare (Lietuvai EMBC atstovauja prof. Virginijus Šikšnys). Narystė patvirtinta Lietuvos Respublikos 2016 m. kovo 17 d. įstatymu Nr. XII-2256 „Dėl susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos konferencijos įkūrimo ratifikavimo“. Tapusi EMBC nare, Lietuva lygiagrečiai tapo ir Europos molekulinės biologijos organizacijos (angl. European Molecular Biology Organisation) (toliau – EMBO) nare. Tik tos valstybės, kurios yra EMBC ir EMBO narės, gali siekti pilnateisės narystės EMBL (Susitarimo 15 straipsnio 3 dalies a punktas). Narystės EMBL sąlygos nustatytos Susitarime. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos:

1) ratifikuoti Susitarimą dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimo, pasirašytą 1973 m. gegužės 10 d. Ženevoje;

2) skirti Lietuvos mokslo tarybą atstovauti Lietuvos Respublikai įgyvendinant Susitarimą ir užtikrinti finansinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal šį Susitarimą, vykdymą.

Nauda visuomenei priėmus įstatymo projektą:

1) Lietuvos tyrėjų dalyvavimas EMBL stažuočių programose ir jų kvalifikacijos tobulinimas;

2) Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų glaudesnė integracija į Europos mokslinių tyrimų erdvę, įskaitant surastus naujus partnerius tarptautiniams projektams;

3) perimta geroji EMBL narių mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymo praktika. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai ir teisinei sistemai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas ir kiti teikiami teisės aktai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Lietuvos narystė EMBL padės sustiprinti mokslo ir studijų institucijų tyrimų, prisidedančių prie reikšmingų biotechnologijos mokslų atradimų, rezultatus, kuriuos biotechnologijos pramonės įmonės galės perimti naujų produktų, inovacijų kūrimui ir diegimui į rinką. Tolimesniam tvariam gyvybės mokslų žiniomis grįstų ekonomikos šakų augimui, įskaitant biotechnologijas, reikia vis platesnės ir gilesnės Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sistemos integravimo į tarptautinių žinių ir inovacijų kūrimo tinklus. 8.

8. Įstatymo

inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ir ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikia įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Lietuvai tapus EMBL nare, reikėtų kasmet mokėti narystės mokestį. Metinis nario mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šalies bendrųjų nacionalinių pajamų vidurkį per 3 metus pagal oficialią Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) statistiką. Šalies narystės mokesčio dydis nustatomas atsižvelgiant į metinį EMBL išlaidų poreikį ir santykį tarp šalies bendrųjų nacionalinių pajamų trejų metų vidurkio ir bendro visų šalių-narių bendrųjų nacionalinių pajamų vidurkio.

2015 m. rugsėjo 25 d. tarp EMBL ir Lietuvos

Respublikos pasirašytame ketinimų protokole dėl numatomos narystės įtvirtinta, kad Lietuvai bus taikoma nuolaida: 1-ais visos narystės metais narystės mokestis siekia 30 proc., 2-ais – 40 proc.; 3-iais – 50 proc.; 4–5-ais – 80 proc. viso narystės mokesčio. Preliminarūs narystės mokesčio dydžiai: 2019 m. ~86 495 Eur; 2020 m. ~115 326 Eur; 2021 m. ~144 157 Eur; 2022 m. ~230 652 Eur; 2023 m. ~230 652 Eur; nuo 2024 m. – ~288 315 Eur. Lietuvai tapus EMBL nare, taip pat reikės sumokėti stojimo mokestį, kuris Lietuvai sudarys 52 061 Eur ir turės būti sumokamas dalimis per penkis pirmuosius narystės EMBL metus. Pirmųjų trejų metų narystės mokesčius numatoma mokėti panaudojant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšas. Taip pat planuojama numatyti biudžeto lėšas narystės EMBL mokesčiams apmokėti ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto tęstinumo laikotarpiu (dar papildomai penkerius metus). 13. Įstatymo rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“:

„molekulinė biologija“, „Europos molekulinės biologijos laboratorija“,

„mokslininkas“, „tyrėjas“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.

Teisės departamento išvada

2019-01-08 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS įSTATYMO

DĖL SUSITARIMO DĖL EUROPOS MOLEKULINĖS BIOLOGIJOS LABORATORIJOS ĮKŪRIMO

RATIFIKAVIMO PROJEKTO

2019-01-15 Nr. XIIIP-3141

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2019-03-21 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS įSTATYMO

DĖL SUSITARIMO DĖL EUROPOS MOLEKULINĖS BIOLOGIJOS LABORATORIJOS ĮKŪRIMO

RATIFIKAVIMO PROJEKTO

2019-03-26 Nr. XIIIP-3141(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2019-03-21 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

UŽSIENIO

REIKALŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL ĮSTATYMO „DĖL SUSITARIMO DĖL EUROPOS MOLEKULINĖS

BIOLOGIJOS LABORATORIJOS ĮKŪRIMO RATIFIKAVIMO“ PROJEKTO

NR. XIIIP-3141

2019 m. kovo 20 d. Nr. 105-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas

Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Mantas Adomėnas, Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Linas Linkevičius. Užsienio reikalų komiteto biuras: patarėjos Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Andrius Zalitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-15 Įvertinę projekto atitiktį

Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir

teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3141 ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjai: Egidijus Vareikis, Mantas Adomėnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3141(2). Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis