Projekto lyginamasis variantas
Vilnius
Pakeisti 12 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai, teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą;“
Pakeisti
taip: „15. Šio įstatymo 12 straipsnio 16 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo arba dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų, arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas teismo pranešimas, arba šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. 3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Papildyti 22 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius kreipdamasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų, pateikia tarnybai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą dėl antrinės pagalbos teikimo. Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima šio pranešimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, ir nedelsdama apie priimtą sprendimą raštu praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo su tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo supažindinti šio vaiko, dėl kurio paėmimo iš tėvų leidimo klausimo kreiptasi į teismą, tėvus. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Ramūnas Karbauskis
Projekto XIIIP-3138(2) lyginamasis variantas
Vilnius
Pakeisti 12 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką;“. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti
taip: „15. Šio įstatymo 12 straipsnio 16 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas teismo pranešimas, arba šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ar jos įgalioto teritorinio skyriaus pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.“
pakeitimas Papildyti 22 straipsnį 4 dalimi: „4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, prieš kreipdamiesi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, pateikia tarnybai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima šio pranešimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, ir nedelsdama apie priimtą sprendimą raštu praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo nedelsiant, sprendimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, apie tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pranešti bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjančiam teismui ir įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 582 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO Nr. VIII-1591 12, 13 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
ir uždaviniai Šiuo metu bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Dėl to praktikoje susiklosto situacijos, kai tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ne tik menkai išklausomi ir gali ribotai atstovauti savo teises (advokato dalyvavimas rašytiniame procese nėra privalomas), bet ir iš viso neišgali pasisamdyti advokatų, kurie juos atstovautų teisme, nes nepatenka į asmenų, kuriems valstybė garantuoja teisinę pagalbą, ratą. Įvertinus tai, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra ypač jautrus, reikšmingas pasekmes sukeliantis sprendimas, paliečiantis tiek vaiko, tiek jo tėvų (ar kitų atstovų pagal įstatymą) teises ir interesus, o taip pat pripažįstant, kad vaiko paėmimas yra kraštutinė (ultima ratio) vaiko teisių ir interesų gynimo priemonė, reguliavimas, kur tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą nėra pilnavertiškai užtikrinama teisė būti išklausytais bei tinkamai atstovaujamiems, yra keistinas. Antra vertus, 2018 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įvykusiame darbiniame pasitarime taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad teismams kyla praktinių problemų taikant rašytinį procesą, priimant sprendimus dėl žodinio proceso, yra neaiškūs principai, kaip turi būti išklausomi tėvai ir dėl to reikalinga įstatymo leidėjo intervencija (http://www.teise.pro/index.php/2018/11/23/pasitarimas-auksciausiajame-teisme-del-vaiko-teisiu-apsaugos-reformos-igyvendinimo-sprendziant-del-vaiko-paemimo-is-tevu-negalima-apsiriboti-vien-formaliuju-pozymiu-patikrinimu/). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Seimo narys Ramūnas Karbauskis. 3.
santykiai Bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, o advokato dalyvavimas byloje nėra privalomas. Valstybės garantuojama teisinė pagalba vaiko tėvams teikiama tik atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma keisti Civilinio proceso kodekso 582 straipsnį, numatant, kad bylos dėl teismo dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų, būtina, kad vaiko tėvams atstovautų advokatas Taip pat keičiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, numatant, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai, turi vaiko tėvai. kai teisme sprendžiami leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą klausimai pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Taip pat siūloma įstatymu nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius kreipdamasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų, pateikia tarnybai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą dėl antrinės pagalbos teikimo. Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima šio pranešimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, ir nedelsdama apie priimtą sprendimą raštu praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo su tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo supažindinti šio vaiko, dėl kurio paėmimo iš tėvų leidimo klausimo kreiptasi į teismą, tėvus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Tikimasi, kad pakeitimai užtikrins geresnį vaiko tėvų bei jo kitų atstovų pagal įstatymą teisių užtikrinimą procese, kurio metu sprendžiami leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą klausimai. 6. Kokią įtaka priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. 10.
konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įvedus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos galimybę, galimas biudžeto lėšų, reikalingų šios pagalbos teikimui, didėjimas. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Tėvai, vaiko atstovai pagal įstatymą, vaiko teisės, vaiko paėmimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Ramūnas Karbauskis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 16 punktą, papildant jį nuostata, jog teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi „taip pat vaiko tėvai, teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.“ Pastebėtina, kad Seime yra įregistruoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymų projektai, reg. Nr. XIIIP-3034, XIIIP-3135, kuriuose siūloma nustatyti atvejus, kada turi būti prašoma teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Pastebėtina ir tai, kad nuostatos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą bei tokių bylų nagrinėjimo tvarka yra išdėstytos ir Civiliniame kodekse bei Civilinio proceso kodekse. Atsižvelgiant į tai, siūlytume tobulinant projektą išbraukti žodžius „pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą“, taip pat apsvarstyti galimybę papildyti Įstatymą nuostata dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ne tik vaiko tėvams, bet ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. Pritarus pastabai, atitinkamai tobulintinos projekto 2 ir 3 straipsniuose dėstomos Įstatymo nuostatos. 2. Teikiamo projekto 4 straipsnio pavadinime po žodžių „Įstatymo įsigaliojimas“ rašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“. 3. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 113.1. punktu, teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2019-01-11 Nr. S-2019-125 Lietuvos Respublikos Seimui
12, 13 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3138 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2019 m. sausio 11 d. raštu Nr. S-2019-125 pateiktą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3138 (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
pirmininkas Valerijus Simulik, Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė - Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė;
Seimo narė Dovilė Šakalienė; kviestieji asmenys: Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, kontrolierės vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė ir patarėja Laura Purinė, Seimo kontrolierė Milda Vainiutė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ atstovės Birutė Sabatauskaitė, Karolina Borysaitė, Gražina Širvytė-Belafatti, Rasa Dičpetrienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Nesvarstyta 1.1 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 16 punktą, papildant jį nuostata, jog teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi „taip pat vaiko tėvai, teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.“ Pastebėtina, kad Seime yra įregistruoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymų projektai, reg. Nr. XIIIP-3034, XIIIP-3135, kuriuose siūloma nustatyti atvejus, kada turi būti prašoma teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Pastebėtina ir tai, kad nuostatos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą bei tokių bylų nagrinėjimo tvarka yra išdėstytos ir Civiliniame kodekse bei Civilinio proceso kodekse. Atsižvelgiant į tai, siūlytume tobulinant projektą išbraukti žodžius „pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą“, taip pat apsvarstyti galimybę papildyti Įstatymą nuostata dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ne tik vaiko tėvams, bet ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. Pritarus pastabai, atitinkamai tobulintinos projekto 2 ir 3 straipsniuose dėstomos Įstatymo nuostatos. 1.2
„ir įgyvendinimas“. 1.3
Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 113.1. punktu, teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu. 2. Europos teisės departamentas Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2019 m. sausio 11 d. raštu Nr. S-2019-125 pateiktą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3138 (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų Taryba Dėl CPK ir VGTP pakeitimų (dėl būtinumo bylose dėl leidimo paimti vaiką tėvams atstovauti advokatui) Teisėjų tarybos nuomone, siūlomas įstatymo reguliavimas galėtų apriboti asmens teisę pasirinkti, ar bylą vesti pačiam, ar dalyvaujant advokatui, bei teisę pasirinkti atstovą. Susitikimo, vykusio 2018 m. lapkričio 23 d., dalyvių nuomone, bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų principų, t. y. turėtų būti išklausytas tiek vaikas (tiesiogiai ar per atstovą, tačiau visais atvejais dalyvaujant ekspertui psichologui), tiek ir vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą.
Manytina, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis (nepriklausomai, ar byla dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjama rašytinio, ar žodinio proceso tvarka), be kita ko, užtikrinant ir jų teisę apskųsti jiems nepalankų teismo sprendimą apeliacine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad vaikų ir tėvų neišklausymas gali turėti ir kitas neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, nusprendus, kad nebuvo pagrindo nustatyti antrąjį grėsmės vaikui lygį ir paimti vaiką, teismo leidimas paimti vaiką bus neišduodamas, o vaikas grąžinamas į nesaugią aplinką. Taigi, Teisėjų tarybos manymu, nepilnamečių vaikų išklausymas bei jų tėvų įtraukimas į procesą suinteresuotais asmenimis yra itin svarbus objektyviam bylų dėl leidimo paimti vaiką išnagrinėjimui Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. CPK 56 straipsnis numato kas gali būti fizinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme. Galiojantis reglamentavimas nenumato jokių asmens teisės apribojimų vesti tokio pobūdžio bylas teisme patiems arba per atstovus. Paprastai asmens galimybės veikti procese savarankiškai (be advokato) pagalbos yra ribojamos tais atvejais, kai byloje nagrinėjami itin sudėtingi teisės ar fakto klausimai.
Ir nors bylose dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą sprendžiami itin jautrūs ir reikšmingas teisines pasekmes sukeliantys klausimai, byloje dalyvaujantys asmenys savo interesų gynyba galėtų pasirūpinti savarankiškai, o prireikus prašyti profesionalios pagalbos. Įtvirtinant aukščiau nurodytais Įstatymų projektais dėl CPK ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo siūlomą reglamentavimą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad bylos dėl teismo leidimo išdavimo yra nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (CPK 582 straipsnio 2 dalis), todėl kyla grėsmė, jog esant tokiam trumpam bylos nagrinėjimo terminui Įstatymo projektais siekiamas įgyvendinti tikslas nebūtų pasiektas. Teisėjų tarybos manymu, norint CPK 582 straipsnyje įtvirtinti būtinumą procese nepilnamečio vaiko tėvams atstovauti advokatui, yra būtina numatyti teisę patiems asmenims pasirinkti advokatą, teiksiantį jiems teisinę pagalbą, ir tik jiems neįgyvendinus šios įstatymo suteiktos teisės kreiptis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančias institucijas. Nesvarstyta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-01-16 Pastebėtina, kad Projekto 3 straipsniu yra sukuriamas privalomas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato paskyrimo mechanizmas. Lietuvos civilinio proceso teisei tai nėra būdinga, juolab kad jei vaiko atstovai pagal įstatymą savarankiškai samdysis advokatą, iškils valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirto ir jų pasirinkto advokato santykio problema. Todėl Projekto Nr.
Todėl Projekto Nr. 3 3 straipsniu siūlomas mechanizmas galbūt turėtų būti pradėdamas taikyti tik tuo atveju, jei vaiko atstovai pagal įstatymą, iki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kreipimosi į teismą dėl leidimo paimti vaiką, nenurodo, kad ketina savarankiškai samdytis advokatą ir nepageidauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 3 straipsnio paskutiniame sakinyje nėra nustatytas terminas, per kurį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba privalo su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo supažindinti vaiko, dėl kurio paėmimo iš tėvų leidimo klausimo kreiptasi į teismą, tėvus. Be to, pažymime, kad informacija apie sprendimą dėl antrinės pagalbos teikimo turėtų būti pateikta teismui, nagrinėjančiam prašymą leisti paimti vaiką (kad teismas galėtų informuoti advokatą apie bylos eigą ar kt.), todėl atitinkamą nuostatą tikslinga įtvirtinti įstatyme. Nesvarstyta
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3138 (toliau – Projektas), siūlo:
straipsnio 16 punkte po žodžio „tėvų“ įrašyti žodžių junginį „ar kitų jo atstovų pagal įstatymą“. 2. Tikslinti Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies formuluotę, pirmame ir trečiame sakiniuose po žodžio „tėvų“ įrašant žodžių junginį „ar kitų jo atstovų pagal įstatymą“, trečiame sakinyje išbraukiant žodį „šio“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-30 Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr.
VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3138 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3138) siekiui užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą, neatsižvelgiant į turimą turtą ir pajamas, vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, tačiau patobulinti Projekte Nr. XIIIP-3138 siūlomas teisinio reguliavimo priemones, atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus: 1.1
teisė patiems apsispręsti dėl jų galimai pažeistų teisių gynimo būdo ir suteikti galimybę visišką civilinį veiksnumą turintiems vaiko tėvams (vienam iš jų) savarankiškai pasirūpinti tinkamu atstovavimu – patiems (pačiam) pasirinkti advokatą, siūlytina atsisakyti imperatyvaus reikalavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) visais atvejais kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 1.2
operatyvumo, vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, siūlytina atsisakyti Projekto Nr. XIIIP-3138 3 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį Tarnybos galimybė kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo priklausytų nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gauto atsakymo. Bylose dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą būtų racionalu numatyti analogišką teisinį reguliavimą, kaip ir bylose dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Komiteto sprendimas: projektą atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: „Projektą atmesti“: už
Komiteto pirmininkas (Parašas) Valerijus Simulik Komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2019-02-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas; Komiteto biuras: patarėjos: A. Dolmantienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji
asmenys: D. Šakalienė – Seimo narė, A. Širinskienė – Seimo narė, J. Jurevičiūtė – Seimo Pirmininko patarėja, D. Buivydaitė-Garbštienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, V. Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais, G. Veršekienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja, G. Vaičekauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus patarėja, E. Žiobienė – Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, E. Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja, A. Jakavonienė – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vedėja, L. Baronaitienė – Seimo kontrolierių įstaigos vyresn. patarėja, V. Valentinavičius – Seimo kontrolierių įstaigos vyresn. patarėjas, J. Karvovskienė – Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyr. specialistė, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, V. Malinauskas – Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovas, D. Sneškienė - VDU Socialinių mokslų fakulteto lektorė, R. Žemaitė – Nacionalinio aktyvaus mamų sambūrio atstovė, R. Klišytė – šeimų psichologė, L. Pakalkaitė – „SOS vaikų kaimai“ vadovė, R. Aušrotas – Laisvos visuomenės instituto narys. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas) 2019-01-09 1, 2,3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 16 punktą, papildant jį nuostata, jog teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi „taip pat vaiko tėvai, teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.“ Pastebėtina, kad Seime yra įregistruoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymų projektai, reg. Nr. XIIIP-3034, XIIIP-3135, kuriuose siūloma nustatyti atvejus, kada turi būti prašoma teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Pastebėtina ir tai, kad nuostatos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą bei tokių bylų nagrinėjimo tvarka yra išdėstytos ir Civiliniame kodekse bei Civilinio proceso kodekse. Atsižvelgiant į tai, siūlytume tobulinant projektą išbraukti žodžius „pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą“, taip pat apsvarstyti galimybę papildyti Įstatymą nuostata dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ne tik vaiko tėvams, bet ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. Pritarus pastabai, atitinkamai tobulintinos projekto 2 ir 3 straipsniuose dėstomos Įstatymo nuostatos. Pritarti. 1.2 Teisės departamentas, 2019-01-094 2.
Teikiamo projekto 4 straipsnio pavadinime po žodžių „Įstatymo įsigaliojimas“ rašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“. Pritarti. 1.3 Teisės departamentas,
Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 113.1. punktu, teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-22 Nr. G-2019-6021 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3138 (toliau – Projektas), siūlo:
keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 16 punkte po žodžio „tėvų“ įrašyti žodžių junginį „ar kitų jo atstovų pagal įstatymą“. Pritarti. 1.2 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies formuluotę, pirmame ir trečiame sakiniuose po žodžio „tėvų“ įrašant žodžių junginį „ar kitų jo atstovų pagal įstatymą“, trečiame sakinyje išbraukiant žodį „šio“. Pritarti. 2. Teisėjų taryba, 2019-01-29 Nr. g-2019-8091 Dėl CPK ir VGTP pakeitimų (dėl būtinumo bylose dėl leidimo paimti vaiką tėvams atstovauti advokatui) Teisėjų tarybos nuomone, siūlomas įstatymo reguliavimas galėtų apriboti asmens teisę pasirinkti, ar bylą vesti pačiam, ar dalyvaujant advokatui, bei teisę pasirinkti atstovą.
Susitikimo, vykusio 2018 m. lapkričio 23 d., dalyvių nuomone, bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų principų, t. y. turėtų būti išklausytas tiek vaikas (tiesiogiai ar per atstovą, tačiau visais atvejais dalyvaujant ekspertui psichologui), tiek ir vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Manytina, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis (nepriklausomai, ar byla dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjama rašytinio, ar žodinio proceso tvarka), be kita ko, užtikrinant ir jų teisę apskųsti jiems nepalankų teismo sprendimą apeliacine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad vaikų ir tėvų neišklausymas gali turėti ir kitas neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, nusprendus, kad nebuvo pagrindo nustatyti antrąjį grėsmės vaikui lygį ir paimti vaiką, teismo leidimas paimti vaiką bus neišduodamas, o vaikas grąžinamas į nesaugią aplinką. Taigi, Teisėjų tarybos manymu, nepilnamečių vaikų išklausymas bei jų tėvų įtraukimas į procesą suinteresuotais asmenimis yra itin svarbus objektyviam bylų dėl leidimo paimti vaiką išnagrinėjimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. CPK 56 straipsnis numato kas gali būti fizinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme.
Galiojantis reglamentavimas nenumato jokių asmens teisės apribojimų vesti tokio pobūdžio bylas teisme patiems arba per atstovus. Paprastai asmens galimybės veikti procese savarankiškai (be advokato) pagalbos yra ribojamos tais atvejais, kai byloje nagrinėjami itin sudėtingi teisės ar fakto klausimai. Ir nors bylose dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą sprendžiami itin jautrūs ir reikšmingas teisines pasekmes sukeliantys klausimai, byloje dalyvaujantys asmenys savo interesų gynyba galėtų pasirūpinti savarankiškai, o prireikus prašyti profesionalios pagalbos. Įtvirtinant aukščiau nurodytais Įstatymų projektais dėl CPK ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo siūlomą reglamentavimą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad bylos dėl teismo leidimo išdavimo yra nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (CPK 582 straipsnio 2 dalis), todėl kyla grėsmė, jog esant tokiam trumpam bylos nagrinėjimo terminui Įstatymo projektais siekiamas įgyvendinti tikslas nebūtų pasiektas. Teisėjų tarybos manymu, norint CPK 582 straipsnyje įtvirtinti būtinumą procese nepilnamečio vaiko tėvams atstovauti advokatui, yra būtina numatyti teisę patiems asmenims pasirinkti advokatą, teiksiantį jiems teisinę pagalbą, ir tik jiems neįgyvendinus šios įstatymo suteiktos teisės kreiptis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančias institucijas. Pritarti. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2019-01-29 Nr. g-2019-814 1,2 Susipažinę su pateiktais įstatymų projektais
Nr. 1), Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3137 (toliau – Projektas Nr. 2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-3138 (toliau – Projektas Nr. 3), Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3035 (toliau – Projektas Nr. 4) ir Civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3036 (toliau – Projektas Nr. 5), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 4. Dėl Projekto Nr. 3. Pastebėtina, kad Projekto Nr. 3 3 straipsniu yra sukuriamas privalomas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato paskyrimo mechanizmas. Lietuvos civilinio proceso teisei tai nėra būdinga, juolab kad jei vaiko atstovai pagal įstatymą savarankiškai samdysis advokatą, iškils valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirto ir jų pasirinkto advokato santykio problema. Todėl Projekto Nr. 3 3 straipsniu siūlomas mechanizmas galbūt turėtų būti pradėdamas taikyti tik tuo atveju, jei vaiko atstovai pagal įstatymą, iki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kreipimosi į teismą dėl leidimo paimti vaiką, nenurodo, kad ketina savarankiškai samdytis advokatą ir nepageidauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto Nr. 3 3 straipsnio paskutiniame sakinyje nėra nustatytas terminas, per kurį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba privalo su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo supažindinti vaiko, dėl kurio paėmimo iš tėvų leidimo klausimo kreiptasi į teismą, tėvus. Be to, pažymime, kad informacija apie sprendimą dėl antrinės pagalbos teikimo turėtų būti pateikta teismui, nagrinėjančiam prašymą leisti paimti vaiką (kad teismas galėtų informuoti advokatą apie bylos eigą ar kt.), todėl atitinkamą nuostatą tikslinga įtvirtinti įstatyme. Pritarti. 4.
4Nacionalinė teismų administracija,
2019-01-29 Nr. g-2019-815 * Administracija, kuri yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti institucija, pritaria Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 28 d. rašte „Dėl teisės aktų, susijusių su nepilnamečių vaikų teisių apsaugos užtikrinimu, projektų (Nr. XIIIP-3136-3138, XIIIP-3035-3036“ pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-30 nutarimas Nr.
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3138 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3138) siekiui užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą, neatsižvelgiant į turimą turtą ir pajamas, vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, tačiau patobulinti Projekte Nr. XIIIP-3138 siūlomas teisinio reguliavimo priemones, atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus:
Pritarti. 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-30 nutarimas Nr. 2
ribojama asmenų teisė patiems apsispręsti dėl jų galimai pažeistų teisių gynimo būdo ir suteikti galimybę visišką civilinį veiksnumą turintiems vaiko tėvams (vienam iš jų) savarankiškai pasirūpinti tinkamu atstovavimu – patiems (pačiam) pasirinkti advokatą, siūlytina atsisakyti imperatyvaus reikalavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) visais atvejais kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pritarti. 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-30 nutarimas Nr. 3 2.2.
3 2.2. Siekiant proceso operatyvumo, vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, siūlytina atsisakyti Projekto
straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį Tarnybos galimybė kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo priklausytų nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gauto atsakymo. Bylose dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą būtų racionalu numatyti analogišką teisinį reguliavimą, kaip ir bylose dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo. Pritarti. 1.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-30 nutarimas Nr.
5Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad,
preliminariais skaičiavimais, Projektu Nr. XIIIP-3138 siūlomiems valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 90 000 eurų per metus. Atsižvelgti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3138 patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Teisėjų tarybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019-02-08
pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro darbuotoja Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Milda Masteikienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais Daina Urbonaitienė, Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Gailė Veršekienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktorė Alina Jakavonienė, Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Sandra Urbonienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė, Teisingumo ministerijos patarėja Vaida Rudėnaitė, Teisės sistemos grupės patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupės vadovas Aurimas Brazdeikis, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus patarėja Rimantė Valkavičienė, vyriausioji specialistė Juliana Krasovskaja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 16 punktą, papildant jį nuostata, jog teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi „taip pat vaiko tėvai, teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.“ Pastebėtina, kad Seime yra įregistruoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymų projektai, reg. Nr. XIIIP-3034, XIIIP-3135, kuriuose siūloma nustatyti atvejus, kada turi būti prašoma teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Pastebėtina ir tai, kad nuostatos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą bei tokių bylų nagrinėjimo tvarka yra išdėstytos ir Civiliniame kodekse bei Civilinio proceso kodekse. Atsižvelgiant į tai, siūlytume tobulinant projektą išbraukti žodžius „pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą“, taip pat apsvarstyti galimybę papildyti Įstatymą nuostata dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ne tik vaiko tėvams, bet ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. Pritarus pastabai, atitinkamai tobulintinos projekto 2 ir 3 straipsniuose dėstomos Įstatymo nuostatos. Pritarti
projekto 4 straipsnio pavadinime po žodžių „Įstatymo įsigaliojimas“ rašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“. Pritarti
Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 113.1. punktu, teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos 2019-01-28 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2019 m. sausio 11 d. raštu Nr. S-2019-125 pateiktą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3138 (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kontrolieriaus įstaiga 2019-01-221 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIlP-3138 (toliau - Projektas), siūlo:
įstatymą“. Pritarti iš dalies Formuluotė suvienodinta su Civiliniame ir Civilinio proceso kodeksuose vartojamomis formuluotėmis ‑ „vaiko atstovai pagal įstatymą“. 2. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-223 2.
Tikslinti Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies formuluotę, pirmame ir trečiame sakiniuose po žodžio „tėvų“ įrašant žodžių junginį „ar kitų jo atstovų pagal įstatymą“, trečiame sakinyje išbraukiant žodį „šio“. Pritarti iš dalies Formuluotė suvienodinta su Civiliniame ir Civilinio proceso kodeksuose vartojamomis formuluotėmis ‑ „vaiko atstovai pagal įstatymą“. 3. Teisėjų taryba 2019-01-29 1,3
<...>
Dėl CPK ir VGTP pakeitimų (dėl būtinumo bylose dėl leidimo paimti vaiką tėvams atstovauti advokatui) Teisėjų tarybos nuomone, siūlomas įstatymo reguliavimas galėtų apriboti asmens teisę pasirinkti, ar bylą vesti pačiam, ar dalyvaujant advokatui, bei teisę pasirinkti atstovą. Susitikimo, vykusio 2018 m. lapkričio 23 d., dalyvių nuomone, bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų principų, t. y. turėtų būti išklausytas tiek vaikas (tiesiogiai ar per atstovą, tačiau visais atvejais dalyvaujant ekspertui psichologui), tiek ir vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Manytina, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis (nepriklausomai, ar byla dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjama rašytinio, ar žodinio proceso tvarka), be kita ko, užtikrinant ir jų teisę apskųsti jiems nepalankų teismo sprendimą apeliacine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad vaikų ir tėvų neišklausymas gali turėti ir kitas neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, nusprendus, kad nebuvo pagrindo nustatyti antrąjį grėsmės vaikui lygį ir paimti vaiką, teismo leidimas paimti vaiką bus neišduodamas, o vaikas grąžinamas į nesaugią aplinką.
Taigi, Teisėjų tarybos manymu, nepilnamečių vaikų išklausymas bei jų tėvų įtraukimas į procesą suinteresuotais asmenimis yra itin svarbus objektyviam bylų dėl leidimo paimti vaiką išnagrinėjimui Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. CPK 56 straipsnis numato kas gali būti fizinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme. Galiojantis reglamentavimas nenumato jokių asmens teisės apribojimų vesti tokio pobūdžio bylas teisme patiems arba per atstovus. Paprastai asmens galimybės veikti procese savarankiškai (be advokato) pagalbos yra ribojamos tais atvejais, kai byloje nagrinėjami itin sudėtingi teisės ar fakto klausimai. Ir nors bylose dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą sprendžiami itin jautrūs ir reikšmingas teisines pasekmes sukeliantys klausimai, byloje dalyvaujantys asmenys savo interesų gynyba galėtų pasirūpinti savarankiškai, o prireikus prašyti profesionalios pagalbos. Įtvirtinant aukščiau nurodytais Įstatymų projektais dėl CPK ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo siūlomą reglamentavimą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad bylos dėl teismo leidimo išdavimo yra nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (CPK 582 straipsnio 2 dalis), todėl kyla grėsmė, jog esant tokiam trumpam bylos nagrinėjimo terminui Įstatymo projektais siekiamas įgyvendinti tikslas nebūtų pasiektas.
Teisėjų tarybos manymu, norint CPK 582 straipsnyje įtvirtinti būtinumą procese nepilnamečio vaiko tėvams atstovauti advokatui, yra būtina numatyti teisę patiems asmenims pasirinkti advokatą, teiksiantį jiems teisinę pagalbą, ir tik jiems neįgyvendinus šios įstatymo suteiktos teisės kreiptis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančias institucijas. Pritarti iš dalies Klausymų metu dar kartą įvertinus projektų rengėjų tikslus, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra ypač jautrus klausimas, galintis sukelti reikšmingas pasekmes, paliečiantis tiek vaiko, tiek jo atstovų pagal įstatymą teises ir interesus, taip pat pripažįstant, kad vaiko paėmimas yra kraštutinė vaiko teisių ir interesų gynimo priemonė, pritarta būtinajam advokato atstovavimui. Tuo tarpu jei vaiko atstovai pagal įstatymą pasirinks savo advokatą, jie galės atsisakyti valstybės garantuojamo advokato. Siekiant tinkamai įgyvendinti įstatymų projektų tikslus ir atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, klausymų metu nutarta numatyti išimtį supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamose bylose dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, todėl projekto XIIIP-3036(2) 3 straipsniu keičiamo CPK 582 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti ilgesnį prašymų išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo terminą, t. y. prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. 4.
2019-01-29 Nacionalinėje teismų administracijoje (toliau - Administracija) gautas prašymas pateikti straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3136, ANK 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3035, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3137, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3138 ir CPK 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3036. Administracija, kuri yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti institucija, pritaria Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 28 d. rašte „Dėl teisės aktų, susijusių su nepilnamečių vaikų teisių apsaugos užtikrinimu, projektų (Nr. XIIIP-3136-3138, XIIIP-3035-3036“ pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams. Atsižvelgti
2019-01-283 Susipažinę su pateiktais įstatymų projektais – Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 493 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3136 (toliau – Projektas Nr. 1), Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3137 (toliau – Projektas Nr. 2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3138 (toliau – Projektas Nr. 3), Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3035 (toliau – Projektas Nr. 4) ir Civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3036 (toliau – Projektas Nr. 5), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.
<...>
Dėl Projekto Nr. 3. Pastebėtina, kad Projekto Nr. 3 3 straipsniu yra sukuriamas privalomas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato paskyrimo mechanizmas.
Lietuvos civilinio proceso teisei tai nėra būdinga, juolab kad jei vaiko atstovai pagal įstatymą savarankiškai samdysis advokatą, iškils valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirto ir jų pasirinkto advokato santykio problema. Todėl Projekto Nr. 3 3 straipsniu siūlomas mechanizmas galbūt turėtų būti pradėdamas taikyti tik tuo atveju, jei vaiko atstovai pagal įstatymą, iki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kreipimosi į teismą dėl leidimo paimti vaiką, nenurodo, kad ketina savarankiškai samdytis advokatą ir nepageidauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto Nr. 3
terminas, per kurį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba privalo su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo supažindinti vaiko, dėl kurio paėmimo iš tėvų leidimo klausimo kreiptasi į teismą, tėvus. Be to, pažymime, kad informacija apie sprendimą dėl antrinės pagalbos teikimo turėtų būti pateikta teismui, nagrinėjančiam prašymą leisti paimti vaiką (kad teismas galėtų informuoti advokatą apie bylos eigą ar kt.), todėl atitinkamą nuostatą tikslinga įtvirtinti įstatyme. Pritarti iš dalies Klausymų metu dar kartą įvertinus projektų rengėjų tikslus, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra ypač jautrus klausimas, galintis sukelti reikšmingas pasekmes, paliečiantis tiek vaiko, tiek jo atstovų pagal įstatymą teises ir interesus, taip pat pripažįstant, kad vaiko paėmimas yra kraštutinė vaiko teisių ir interesų gynimo priemonė, pritarta būtinajam advokato atstovavimui. Tuo tarpu jei vaiko atstovai pagal įstatymą pasirinks savo advokatą, jie galės atsisakyti valstybės garantuojamo advokato. 6.
2019-02-073 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 28 d. pateikė pastabas ir pasiūlymus, be kita ko, dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3138 (toliau – VGTPĮ projektas) ir Civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3036 (toliau – CPK projektas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovas dalyvavo klausymuose, skirtuose minėtiems teisės aktų projektams aptarti. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui taip pat buvo pateikti susipažinti po klausymų patikslinti VGTPĮ ir CPK projektai. Įvertinę pastarųjų projektų turinį, minėtų teisės aktų projektų klausymų metu vykusias diskusijas ir nenukrypdami nuo tų problemų, kurios buvo aptartos klausymų metu, norėtume atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėmesį į kai kurias šių projektų nuostatas dėl galimų praktinių jų taikymo problemų:
straipsnio 4 dalies 1 sakinyje nustatyti, kad „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius prieš kreipdamasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, pateikia tarnybai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“. Mūsų manymu, ši nuostata gali lemti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba) kreipsis tą pačią dieną, kai kreipsis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.
Taigi, teismo procesas dėl leidimo paimti vaiką galės prasidėti Tarnybai dar net nepriėmus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nors CPK tuo pat metu (CPK projekto 3 straipsniu siūlomo CPK 582 straipsnio 8 dalis) reikalaus, kad vaiko atstovai pagal įstatymą tokiame procese būtų atstovaujami advokato. Vadinasi, gali susiklostyti situacija, kad įstatymas (CPK) reikalauja, kad asmuo turėtų advokatą, tačiau asmuo neturi advokato, nes Vaiko teisių apsaugos tarnyba tik prieš pat kreipimąsi į teismą kreipėsi į Tarnybą ir dėl to advokatas dar nėra paskirtas. Dėl šių priežasčių, esant galimybei, siūlome apsvarstyti VGTPĮ projekto 3 straipsniu siūlomą VGTPĮ 22 straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį išdėstyti taip:
„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną po vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą prieš kreipdamasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, pateikia tarnybai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“. 2. VGTPĮ projekto 3 straipsniu siūloma VGTPĮ 22 straipsnio 4 dalies paskutiniame sakinyje nustatyti, kad „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo nedelsiant sprendimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, apie tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo informuoti teismą nagrinėsiantį bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir supažindinti šio vaiko, dėl kurio paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą leidimo klausimo kreiptasi į teismą, atstovus pagal įstatymą“.
Pirma, manome, kad pareiga teikti informaciją ar dokumentus teismui yra ne VGTPĮ, o CPK reguliavimo dalykas. Be to, nėra aiškus numatytos teismo informavimo pareigos turinys ir momentas (teismui ši informacija turėtų būti pateikiama su prašymu dėl leidimo paimti vaiką, ne anksčiau). Dėl šios priežasties, esant galimybei, siūlome apsvarstyti papildyti CPK 581 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos
įgaliotas teritorinis skyrius teismui pateikiamame prašyme išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi nurodyti advokatą (jeigu jis žinomas), kuris atstovaus vaiko atstovus pagal įstatymą, taip pat pridėti prie prašymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo vaiko atstovams pagal įstatymą (jeigu sprendimas yra priimtas).
Jei kreipimosi į teismą metu anksčiau minėtų duomenų ar dokumentų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius neturi, teismui jie pateikiami nedelsiant po to, kai atitinkami duomenys ar dokumentai gaunami.“ Antra, sąvokos „supažindinti vaiko <...> atstovus pagal įstatymą“ turinys nėra aiškus ir gali sukelti praktinių klausimų, ką reiškia supažindinimas – įteikimą pasirašytinai, išsiuntimą el. paštu, išsiuntimą paprastu arba registruotu paštu, informavimą telefonu, informavimą žodžiu (tiesiogiai bendraujant). Minėta, kad advokato dalyvavimas pagal CPK projekto 3 straipsniu siūlomo CPK 582 straipsnio 8 dalį bus privalomas. Vadinasi, vaiko atstovų pagal įstatymą informavimas apie jiems paskirtą advokatą yra labai svarbus. Tik tinkamai informavus vaiko atstovus pagal įstatymą apie paskirtą advokatą vaiko atstovai pagal įstatymą galės gauti realią teisinę pagalbą ir veiksmingai realizuoti savo procesinis teises. Juolab kad advokatas vaiko atstovams pagal įstatymą šiuo atveju bus skiriamas net jiems neprašant suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Dėl šių priežasčių, esant galimybei, siūlome apsvarstyti VGTPĮ projekto 3 straipsniu siūlomo VGTPĮ 22 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį patikslinti taip:
„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo nedelsiant sprendimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, apie tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pasirašytinai įteikti vaiko tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą. Jei tarnybos sprendimo įteikti pasirašytinai nepavyksta arba nėra galimybių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba imasi kitų protingų priemonių informuoti apie tarnybos sprendimą informuoti teismą nagrinėsiantį bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir supažindinti šio vaiko, dėl kurio paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą leidimo klausimo kreiptasi į teismą, atstovus pagal įstatymą“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas, kad formuluotės turinys „supažindinti vaiko <...> atstovus pagal įstatymą“ nėra aiškus ir dviprasmiškas, pritarta siūlymui tikslinti formuluotę taip: „įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą.“
tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-02-073 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) 2019-01-04 gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą dėl pastabų dėl teisės aktų pakeitimo projektų pateikimo.
Tarnyba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.2541 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 336 str., 580 str., 582 str. pakeitimais, taip pat su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 75 str. bei Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Įstatymas) 12 str., 13 str. ir 22 str. pakeitimais, teikia Tarnybos nuomonę dėl pastarojo įstatymo 22 str. pakeitimų. Tarnyba iš esmės nepritaria Įstatymo 22 str. pakeitimams dėl žemiau nurodytų motyvų:
Tarnybai tikslas - užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus. Įstatymo pakeitimais Tarnybai nustatyta prievolė atstovauti visišką civilinį veiksnumą turintiems asmenims sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pastebėtina ir tai, kad teismai, rengdamiesi nagrinėti bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, iš pradžių nustato terminą vaiko tėvams (ar vienam iš jų) pasirinkti jiems
(jam) teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir tik šios teisės tėvams savarankiškai neįgyvendinus bei teismui pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje manant, kad vaiko tėvai (ar vienas iš jų) be advokato pagalbos negalės tinkamai ginti savo teisių, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas (CPK 404 str. 4 d.).
advokato ne tik vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą skyrimo, bet ir dėl atstovo pagal pavedimą vaikui skyrimo, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių atstovavimą ir gynimą teisminiame procese. Iš pateiktos Įstatymo formuluotės taip pat išlieka neaiškus tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą supažindinimo su tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo momentas. Įstatymo 22 str. 4 d. teigiama, jog „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo nedelsiant arba artimiausią darbo dieną <...> supažindinti teismą, nagrinėsiantį bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą” - ši formuluotė reiškia, jog Tarnyba, kreipdamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo, privalo supažindinti teismą su minėtu tarnybos sprendimu (pateikti jį teismui teikiant prašymą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo). Minėtoje 4 d. nurodoma, jog „<...> supažindinti <...> šio vaiko, dėl kurio paėmimo iš tėvų leidimo klausimo kreiptąsi į teismą, tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą" suponuoja tai, jog tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra supažindinami su tarnybos sprendiniu tik po kreipimosi į teismą. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, Tarnybos nuomone, būtina tikslinti Įstatymo 22 str. 4 d. dėl tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą supažindinimo su tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo momento. Paminėtina ir tai, jog Įstatymo 22 str. pakeitime išlieka neaišku, ar Tarnyba turės k0reiptis į tarnybą dėl advokato skyrimo kiekvienam iš vaiko tėvų (atstovų pagal įstatymą) ar dėl vieno atstovo skyrimo abiem vaiko tėvams (atstovams pagal įstatymą).
Atkreipiame dėmesį, jog numatomo Įstatymo įgyvendinimui - tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą supažindinimui su tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo - reikalingi papildomi ištekliai, kadangi tai yra papildoma funkcija Tarnybai, susijusi su sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo įteikimu (supažindinimu su juo). Pastebėtina, jog nuo 2018-07-01 iki 2018-12-31 1060 vaikų buvo nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, nuo 2018-07-01 iki 2018-12-31 Tarnyba pateikė teismui 700 prašymų dėl teismo leidimų paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo. Todėl, jeigu Įstatymu antrinė teisinė pagalba būtų suteikiama kiekvienam iš vaiko tėvų (atstovų pagal įstatymą), šios funkcijos užtikrinimui - tinkamam šių asmenų supažindinimui su tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo per itin trumpą terminą (nedelsiant arba artimiausią darbo dieną) - Tarnybai reikalinga papildomai skirti apie 25 tūkst. Eurų asignavimų per metus. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas, kad formuluotės turinys „supažindinti vaiko <...> atstovus pagal įstatymą“ nėra aiškus ir dviprasmiškas, pritarta siūlymui tikslinti formuluotę taip: „įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-30
3 Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3138 (toliau – Projektas Nr.
XIIIP-3138) siekiui užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą, neatsižvelgiant į turimą turtą ir pajamas, vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, tačiau patobulinti Projekte Nr. XIIIP-3138 siūlomas teisinio reguliavimo priemones, atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus:
teisė patiems apsispręsti dėl jų galimai pažeistų teisių gynimo būdo ir suteikti galimybę visišką civilinį veiksnumą turintiems vaiko tėvams (vienam iš jų) savarankiškai pasirūpinti tinkamu atstovavimu – patiems (pačiam) pasirinkti advokatą, siūlytina atsisakyti imperatyvaus reikalavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) visais atvejais kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pritarti iš dalies Klausymų metu dar kartą įvertinus projektų rengėjų tikslus, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra ypač jautrus klausimas, galintis sukelti reikšmingas pasekmes, paliečiantis tiek vaiko, tiek jo atstovų pagal įstatymą teises ir interesus, taip pat pripažįstant, kad vaiko paėmimas yra kraštutinė vaiko teisių ir interesų gynimo priemonė, pritarta būtinajam advokato atstovavimui. Tuo tarpu jei vaiko atstovai pagal įstatymą pasirinks savo advokatą, jie galės atsisakyti valstybės garantuojamo advokato. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-30 Nutarimas Nr. 803
sistemiškumo principu, siūlytina atsisakyti Projekto Nr. XIIIP-3138 3 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį Tarnybos galimybė kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo priklausytų nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gauto atsakymo.
Bylose dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą būtų racionalu numatyti analogišką teisinį reguliavimą, kaip ir bylose dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo. Nepritarti Bylos dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo nagrinėjamos CPK XIX skyriuje (nustatančiu šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus) nustatyta tvarka, tuo tarpu bylos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą bus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, kuriam taikomos specialios taisyklės, pavyzdžiui specialus prašymo išnagrinėjimo terminas, todėl siūlymui bylas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą ir numatyti analogišką teisinį reguliavimą, kaip ir bylose dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, Komitete organizuotų klausymų metu nepritarta, nes tokiu atveju teisminis nagrinėjimas labai užtruktų ir neatitiktų kreipimosi dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo esmės. Klausymų metu įvertinus projektų rengėjų tikslus, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra ypač jautrus klausimas, galintis sukelti reikšmingas pasekmes ir pritarus būtinajam advokato dalyvavimui bylose dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, Tarnybos galimybė kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimto sprendimo nepriklausys, nes visais atvejais advokatas turės dalyvauti šios kategorijos bylose. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-30 Nutarimas Nr. 80 * Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad, preliminariais skaičiavimais, Projektu Nr.
XIIIP-3138 siūlomiems valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 90 000 eurų per metus. <...>. Atsižvelgti Projekto Nr. XIIIP-3138(2) nuostatos, kurių siūlomiems valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pakeitimams įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė planuodama ir tvirtindama ateinančių metų biudžetą, į lėšų poreikį ir atsižvelgs. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų ir darbo komitetas 2019-02-06 * Siūlyti pagrindiniam komitetui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3138 patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos
įstaigos pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
teisių komitetas 2019-02-05 * Projektą atmesti. Nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3138 nuostatos patobulintos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų institucijų pateiktas pastabas. 3. Neįgaliųjų teisių komisija 2019-02-05 * Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIIP-3138 atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. Nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3138 nuostatos patobulintos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų institucijų pateiktas pastabas.
Be to, pažymėtina, kad tiek Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo pateiktose išvadose nesiūlė lydinčiojo įstatymo projekto XIIIP-3138(2) atmesti (taip pat ir kitų įstatymų projektų, esančių šiame pakete). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3138(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė