Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali kreiptis į
Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl paramos gavėjo statuso suteikimo. Paramos gavėjo statusas privalo būti suteiktas, jeigu:
1) šių asmenų įstatuose (nuostatuose) yra numatyta vykdyti šio įstatymo
2) nėra šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų aplinkybių , ir
3) asmens vadovas nėra arba nebuvo kito asmens, kuriam už šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą bent vieną pažeidimą arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, ne anksčiau kaip prieš vienus metus buvo panaikintas paramos gavėjo statusas, vadovu.“
Pripažinti
asmeniui yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai;
pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą ;
asmuo nesumokėjo mokestinės nepriemokos ir mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę priverstinai ją išieškoti. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai Mokesčių administravimo įstatymo
priverstinis išieškojimas yra sustabdytas arba nepradėtas;34 .
Papildyti 13 straipsnio 5 dalį 7 punktu: „7) asmuo neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.“
išdėstyti taip:
„1) kai paramos gavėjas per Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso
nurodytą terminą, jei įstatymuose nenumatytas kitas terminas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo ar veiklos ataskaitos arba metinės ataskaitos per 2 mėnesius po to, kai buvo įspėtas apie šį pažeidimą;“. 46 . Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Juridinis ar fizinis asmuo, kuriam už šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą bent vieną pažeidimą arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, buvo panaikintas paramos gavėjo statusas, pakartotinai dėl šio statuso suteikimo gali kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją arba Kultūros ministeriją ne anksčiau kaip po vienų metų, kurie pradedami skaičiuoti nuo paramos gavėjo statuso panaikinimo dienos. Paramos gavėjo statusas pakartotinai suteikiamas, jeigu juridinis ar fizinis asmuo yra sumokėjęs vis us as mokėtinus mokesčius, baudas ir delspinigius, neturi teistumo už šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytus nusikaltimus, per paskutinius vienus metus nėra padaręs šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, per vienų metų laikotarpį nebuvo nustatyta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų, jis atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus ir nėra šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-172 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl paramos gavėjo statuso suteikimo. Paramos gavėjo statusas privalo būti suteiktas, jeigu:
1) šių asmenų įstatuose (nuostatuose) yra numatyta vykdyti šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą visuomenei naudingą veiklą ir
2) nėra šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų aplinkybių . ir 3) asmens vadovas nėra arba nebuvo kito asmens, kuriam ne anksčiau kaip prieš vienus metus buvo panaikintas paramos gavėjo statusas už bent vieną šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų pažeidimų arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, vadovu pažeidimo padarymo metu .“
2Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas arba Kultūros ministerija paramos gavėjo statusą panaikina kontrolės institucijos teikimu arba paties paramos gavėjo prašymu.
Į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl juridiniam asmeniui suteikto paramos gavėjo statuso arba Kultūros ministeriją dėl fiziniam asmeniui suteikto paramos gavėjo statuso panaikinimo kreipiasi institucija, pagal savo kompetenciją nustačiusi, kad:
1) asmeniui yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai;
2) asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą;31 ) asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka neparengė šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos per 2 mėnesius po to, kai buvo įspėtas apie šį pažeidimą;42 ) asmuo, pažeisdamas šio įstatymo reikalavimus, suteikė, gavo ar panaudojo didesnę kaip 250 bazinių socialinių išmokų dydžio per vienus kalendorinius metus arba didesnę kaip 500 bazinių socialinių išmokų dydžio per 3 kalendorinius metus iš eilės labdaros ar paramos lėšų sumą;53 ) asmuo nesumokėjo mokestinės nepriemokos ir mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę priverstinai ją išieškoti. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje nustatyta tvarka mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas yra sustabdytas arba nepradėtas asmuo per 2 mėnesius po to, kai buvo įspėtas apie šį pažeidimą, nesumokėjo mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų bendra suma valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, viršija 10 000 eurų.
Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi ;64 ) asmuo per 3 metus nuo šio įstatymo nustatyta tvarka gautos paramos gavimo paramos nepanaudoja arba ją netinkamai panaudoja, pažeisdamas šio įstatymo nuostatas dėl paramos paskirties ar kitų įstatymų nuostatas, reglamentuojančias paramos gavėjų veiklos, susijusios su gautos paramos naudojimu, ribojimus;75 ) asmuo neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų . ;
6) to paties vadovo vadovaujamam kitam juridiniam asmeniui dėl šio vadovo vadovavimo metu padarytų pažeidimų, bet ne anksčiau negu prieš vienus metus, buvo panaikintas paramos gavėjo statusas. “
taip:
„1) kai paramos gavėjas per Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, jei įstatymuose nenumatytas kitas terminas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo , ar veiklos ataskaitos arba metinės ataskaitos per 2 mėnesius po to, kai buvo įspėtas apie šį pažeidimą;“. 4. Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 7.
Juridinis ar fizinis asmuo, kuriam už šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą bent vieną pažeidimą arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, buvo panaikintas paramos gavėjo statusas, pakartotinai dėl šio statuso suteikimo gali kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją arba Kultūros ministeriją ne anksčiau kaip po vienų metų, kurie pradedami skaičiuoti nuo paramos gavėjo statuso panaikinimo dienos. Paramos gavėjo statusas pakartotinai suteikiamas, jeigu juridinis ar fizinis asmuo yra sumokėjęs visus mokėtinus mokesčius, baudas ir delspinigius, neturi teistumo už šio straipsnio
padaręs šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, per vienų metų laikotarpį nebuvo nustatyta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų, jis atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus ir nėra šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių. “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto vardu Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI Skyriaus pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 1751 straipsniU įstatymO PROJEKTO,
19, 20, 21, 23,
10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22
16 straipsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO
IR 122
ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvada, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228. Įstatymų projektų tikslai – Vyriausiosios rinkimų komisijos ir ikiteisminio tyrimo institucijų proaktyviais veiksmais, siūlomomis organizacinėmis ir administracinėmis priemonėmis didinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumą ir stiprinti finansavimo kontrolę.
Įstatymų projektų uždaviniai – nustatyti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių, tame tarpe ir visuomeninių rinkimų komitetų, finansavimą; numatyti finansinio pobūdžio priemones politinėms partijoms už lėšų panaudojimą iš neteisėtų finansavimo šaltinių; apriboti grynųjų pinigų, įskaitant ir nario mokestį, naudojimą partijų veikloje; nustatyti politinių kampanijų išlaidų kontrolę ir politinių partijų atskaitomybę; užkirsti kelią piktnaudžiavimams pasinaudoti paramos gavėjo statuso suteikiamomis lengvatomis . 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektai parengti pagal Ministro Pirmininko 2018 m. birželio 28 d. potvarkiu Nr. 123 sudarytos darbo grupės (toliau – Darbo grupė) siūlymus dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės tobulinimo, siekiant sudaryti teisines prielaidas efektyviai kovoti su nelegaliu politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu. 3. Dabartinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltinius, tvarką, finansavimo kontrolę nustato Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas . Politinių partijų įstatymo 19 straipsnis ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 ir 8 straipsniai įtvirtina baigtinį politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltinių sąrašą.
Finansuoti politines partijas ir politines kampanijas kitomis, šiuose straipsniuose nenurodytomis, lėšomis draudžiama. Be kita ko, Politinių partijų ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai nustato ribotus ir griežtai apibrėžtus būdus, kuriais tretieji asmenys gali finansuoti politinę partiją ar politinę kampaniją. Tačiau dabartinis teisinis reguliavimas neriboja, kokio dydžio gali būti mokamas nario mokestis grynaisiais pinigais, nenumato politinėms partijoms prievolės skelbti sutartis, sudarytas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, neišsamiai apibrėžia, kokie politinių partijų finansavimo šaltiniai yra laikomi neteisėtais, taip pat nereglamentuoja politinės kampanijos apskaitos žiniaraščių viešinimo. Galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nėra atskiro straipsnio, kuris kriminalizuotų neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimą. Nors BK XXVI skyriuje yra numatyti nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir rinkimų ar referendumų tvarkai, tačiau šie nusikaltimai yra susiję tik su tiesioginiu poveikiu rinkimų ar referendumų eigai ir neapima veikų, kuriomis kėsinamasi į teisės aktais griežtai reguliuojamus politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo principus. Baudžiamoji atsakomybė galima (ir buvo taikyta teismų praktikoje) tik už atskirus veiksmus, kuriais siekiama užmaskuoti ar paslėpti neteisėtą politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimą, pavyzdžiui, pagal BK 205 (apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą), 220 (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas),
disponavimas suklastotu dokumentu) straipsnius.
Kitaip tariant, šiuo metu baudžiamoji atsakomybė kyla tais atvejais, kuomet siekiant neteisėto politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimo padaromos kitos Baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčių vengimu, apgaulinga apskaita, dokumentų klastojimu. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra numatyta neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kaip nusikalstamos veikos, dėl kurios leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato administracinės atsakomybės asmenims, neturintiems teisės aukoti, bet kokia forma remti politinės kampanijos dalyvius ar finansuoti politinės partijas neturint tam teisės. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas , nustatydamas Vyriausiosios rinkimų komisijos uždavinius ir įgaliojimus, nesuteikia teisės Vyriausiajai rinkimų komisijai, nagrinėjant asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl galimų rinkimų pažeidimų bei politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų privalomai pateikti turimą informaciją ir dokumentus, reikalingus Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijoms atlikti.
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme yra nustatyta, kad paramos gavėjo statusas privalo būti suteiktas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, jeigu šių asmenų įstatuose (nuostatuose) yra numatyta vykdyti įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą visuomenei naudingą veiklą. Ši paramos gavėjo statuso suteikimo sąlyga Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymu (toliau – LPĮ pakeitimo įstatymas), kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., papildyta naujais reikalavimais: nėra minėto įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų aplinkybių (tam tikrų teisės aktų pažeidimų, neatitikimo minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams, likvidavimo, bankroto, pertvarkymo). Įstatyme apibrėžti ir tam tikri paramos gavėjo statuso netekimo pagrindai, tačiau jų nepakanka, norint sumažinti riziką piktnaudžiavimams pasinaudojant paramos gavėjo statusu. Be to, tam tikri Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtinti paramos gavėjo statuso netekimo pagrindai (atsižvelgiant į LPĮ pakeitimo įstatymą, tuo pačiu ir šio statuso suteikimo sąlygos) neatitinka kitų įstatymų reikalavimų, juos dubliuoja arba ne užtikrina praktinio paramos gavėjo statuso suteikimo mechanizmo įgyvendinimo. 4.
teigiami rezultatai Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvadoje pateiktus pasiūlymus, taip pat užkirsti kelią naudotis politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimo kontrolės sistemos neefektyvumu, naujame teisiniame reguliavime siūlomos priemonės, kurios apimtų ne tik prevencinę institucijų veiklą, bet ir glaudų Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bendradarbiavimą vykdant politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolę. Siūlomos šios reguliavimo priemonės politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumui didinti ir finansavimo kontrolei stiprinti:
I. N eteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimas . Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ( ultima ratio ), todėl Baudžiamajame kodekse turėtų būti kriminalizuotos tik pačios pavojingiausios veikos, kurių negalima užkardyti administracinėmis ar kitomis priemonėmis. Būtent neteisėtos finansinės paramos teikimas politinėms partijoms ar politinių kampanijų dalyviams draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių ir jos priėmimas, kai tai atliekama stambiu mastu, priskirtinas prie kriminalizuotinų nusikalstamų veikų. Neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo atvejais tiesioginis ir pagrindinis tikslas yra neteisėtu finansavimu užsitikrinti politinius tikslus – pasiekti politinės partijos ar atskirų politikų, politinių grupių populiarumą tarp rinkėjų, geresnius rinkimų rezultatus ir laimėti politinę valdžią, taip darant įtaką visam valstybės gyvenimui. Taigi tokių veikų tiesioginis objektas yra politinė sistema.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1751 straipsnių įstatymo projektu (toliau – BK projektas) siūloma Baudžiamąjį kodeksą papildyti nauju 1751 straipsniu, kuriame būtų nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus, finansavimą. Baudžiamojon atsakomybėn siūloma traukti asmenis, kurie draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje. Pažymėtina, kad siūlomu BK 1751 straipsniu kriminalizuojamas tiek politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimas iš teisės aktuose nenumatytų šaltinių („iš draudžiamų šaltinių“), pavyzdžiui, parama iš juridinių asmenų ar užsienio valstybių, tiek finansavimas iš įstatymuose numatytų šaltinių, bet pažeidžiant šių įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėta parama politinei partijai ar politinei kampanijai gali būti paslėpta ar užmaskuota, BK projektu siūloma kriminalizuoti neteisėtos paramos teikimą, kai tuo siekiama politinę partiją ar politinę kampaniją finansuoti tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. BK projekto sąvoka „lėšos ar kitokia materialinė parama“ yra plataus pobūdžio ir apima pinigines lėšas, kilnojamus ar nekilnojamus daiktus, kitas turtines vertybes arba kitus turtinę vertę turinčius materialius ar nematerialius objektus, bet kokias turtinę vertę turinčias paslaugas, įskaitant nuolaidas, reklamą, neatlygintai perduotus ar suteiktus naudoti daiktus, neatlygintinai suteiktas paslaugas, turtinės prievolės sumažinimą ar pašalinimą ir pan.
BK 1751 straipsniu kriminalizuojamas ne tik neteisėtas lėšų ar kitokios materialinės paramos teikimas, bet ir jos priėmimas bet kokiu būdu. Nėra svarbu, ar šią paramą priima teisės aktų įgaliotas asmuo (pavyzdžiui, politinės partijos vadovas, politinės kampanijos iždininkas), ar kitas asmuo (pavyzdžiui, jeigu gaunamos lėšos nėra oficialiai apskaitomos ir laikomos atskirai („juodoji buhalterija“)). Pažymėtina, kad baudžiamojon atsakomybėn siūloma traukti tik už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą stambiu mastu, t. y. kai neteisėtai suteikiamos, priimamos ar panaudojamos lėšos ar kitokia materialinė parama, kurių bendra vertė viršija 500 MGL (šiuo metu – 25 tūkst. eurų) dydžio sumą. Baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma tik už tiesiogine tyčia padarytą nusikalstamą veiką, t. y. kai asmuo suvokia, kad jis neteisėtai teikia
partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šią paramą bet kokiu būdu priima ar panaudoja politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, ir nori tą daryti. Neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą siūloma priskirti apysunkių nusikaltimų kategorijai ir už šio nusikaltimo padarymą bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pažymėtina, kad BK projekte siūloma numatyti visų politinės kampanijos dalyvių, tiek fizinių asmenų, tiek juridinių asmenų, atsakomybę.
Kadangi visuomeninai rinkimų komitetai nėra laikomi juridiniais asmenimis, o steigiami konkretiems rinkimams ir veikia tik vienos savivaldybės teritorijos ribose, pagal naujai siūlomą reglamentavimą visuomeniniam rinkimų komitetui atsakomybė kiltų ne kaip juridiniam asmeniui, o baudžiami būtų tik kalti visuomeninio rinkimo komiteto nariai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Baudžiamojo kodekso 24–26 straipsniai numato asmenų bendrininkavimą, todėl priklausomai nuo visuomeninio rinkimo komiteto narių ir kitų asmenų vaidmens susitarime, organizuotumo laipsnio ir pan., pagal teisinį reglamentavimą būtų baudžiami visi visuomeninio rinkimų komiteto nariai ir kiti asmenys, kurie bendrininkavo remdami ar priimdami neteisėtą paramą. Atsižvelgiant į tai, visuomeninio rinkimų komiteto atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė bus taikoma arba pavieniams jo nariams arba visuomeninio rinkimų komiteto narių grupei. Siekiant sudaryti prielaidas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl šio BK projekte išskiriamo apysunkio nusikaltimo, būtina išplėsti nusikalstamų veikų, dėl kurių leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, sąrašą. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma pakeisti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį papildyti nuoroda į BK projektu kriminalizuojamą naują veiką – neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą (BK 1751 straipsnis). II. Priemonės, atgrasančios nuo politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pažeidimų. Siekiant maksimaliai riboti pažeidimus, susijusius su politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimu, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo NR.
I-606 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Politinių partijų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo NR. IX-2428
22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektas) siūlomos tam tikros finansinio pobūdžio poveikio priemonės, kurios nesudarytų prielaidų politinėms partijoms, kitiems politinės kampanijos dalyviams, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus, iš neteisėto finansavimo gauti naudos, tai yra neleistų pasinaudoti finansavimo pažeidimu. Šiam tikslui Politinių partijų įstatymo projekto 19 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš įstatyme nenurodytų finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę partiją tokio pat dydžio sumą pervesti į valstybės biudžetą. Atitinkamai
finansavimo įstatymo projekto12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu politinės kampanijos dalyvis, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus, priėmė ir panaudojo lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti.
To paties projekto 14 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu politinės kampanijos dalyvis, įskaitant ir visuomeninius rinkimų komitetus, nedeklaruoja politinės kampanijos išlaidų, dėl kurių būtų viršytas jo išlaidų limitas, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinės kampanijos dalyvis sumą, lygią nedeklaruotų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumai, privalo pervesti į valstybės biudžetą. Tokiu būdu, Vyriausioji rinkimų komisija savo proaktyviais veiksmais, nukreiptais kontroliuoti ir identifikuoti politinių kampanijų pažeidimus, efektyviau kovos su neskaidriu ir nelegaliu politinių partijų, visuomeninių rinkimų komitetų ir kitų politinių kampanijų dalyvių finansavimu. Kriminalizavus neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, Politinių partijų įstatymo ir Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektuose siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai politinė partija ar politinės kampanijos dalyvis pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gali grąžinti lėšas jas pervedusiam asmeniui ar pervesti į valstybės biudžetą , lėšų grąžinimas ar pervedimas sustabdomas, jei dėl neteisėto politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. III. Netiesioginio politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo prevencijos priemonės.
Įgyvendinant Darbo grupės pasiūlytas netiesioginio politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo prevencijos priemones, siūlytina pildyti galiojančio Politinių partijų įstatymo nuostatas ir Politinių partijų įstatymo projekte numatyti, kad visos politinės partijos išlaidos, išskyrus išlaidas politinei kampanijai finansuoti, turi būti apmokamos tik iš politinės partijos banko einamosios sąskaitos ir tik banko pavedimu. Taip pat neteisėto finansavimo prevencijos tikslais Politinių partijų įstatymo projekte siūlytina nustatyti, kad nario mokestis, viršijantis 0,3 VMDU dydį, privalo būti mokamas banko pavedimu, ir detaliau sureglamentuoti paskolų garantą politinės partijos prievolėms. Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projekte siūloma numatyti, kad p olitinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti per vienus metus nuo galutinių rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo. Siekiant veiksmingų poveikio priemonių draudžiant asmenims, neturintiems teisės aukoti, bet kokia forma remti politinės kampanijos dalyvius, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 93, 544 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma neteisėtai auką suteikusiam asmeniui ar auką suteikusio juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo priėmimą atsakingam asmeniui skirti numatyto dydžio baudą, kurios dydis būtų iki 3000 eurų. Atitinkamai siūloma numatyti baudas iki 3000 eurų už politinių partijų finansavimą neturint tam teisės. Administracinių nusižengimo kodekso nuostatos taikomos ir visuomeniniams rinkimų komitetams, kaip politinių kampanijų dalyviams. IV. Politinių kampanijų skaidrinimo priemonės.
Užtikrinant politinių kampanijų skaidrumą, Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai, politinės kampanijos finansavimo sutartis bei politinių kampanijų finansavimo ataskaitos būtų viešinamos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo jų gavimo dienos. Reikalavimas viešinti finansavimo apskaitos dokumentus būtų taikomas visiems politinės kampanijos dalyviams, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus. Pažymėtina, kad iki šiol politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai nebuvo viešinami. Taip pat Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektu numatoma nustatyti 10 darbo dienų terminą išlaidų registravimui (dabar išlaidas galima registruoti ir po rinkimų). Tai leistų efektyviai kampanijos metu kontroliuoti ne tik pajamas, bet ir išlaidas bei taikyti atsakomybę už neteisėtas išlaidas ar limitų viršijimą dar iki rinkimų bei padėtų užtikrinti visų kampanijos dalyvių, įskaitant partijas ir visuomeninius rinkimų komitetus, lygiateisiškumą. Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektu taip pat siūloma uždrausti politinės kampanijos dalyviui prisiimti naujų išlaidų ar įsipareigojimų, jei Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad iki rinkimų dienos toks politinės kampanijos dalyvis jau viršijo politinės kampanijos išlaidų limitą. V. Politinių partijų atskaitomybė ir jų veiklos finansavimo stebėsena. Įgyvendinant politinių partijų veiklos finansavimo stebėseną, Politinių partijų įstatymo projekte siūloma numatyti, kad politinės partijos Vyriausiajai rinkimų komisijai kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu pateikia ir partijos veiklos finansavimo ataskaitą, į kurią būtų įtraukti politinės partijos organizuoti renginiai, politinė reklama ir kita politinei partijai būdinga veikla.
Siūloma numatyti prievolę politinėms partijoms kas ketvirtį teikti savo sąskaitų, įskaitant valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą, išrašus. Tai leistų efektyviau kontroliuoti jų finansavimą Siekiant vykdyti sistemingą visų politinių partijų sudaromų sutarčių stebėseną, Politinių partijų įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą politinėms partijoms, kurios gauna valstybės biudžeto asignavimus ir yra laikomos perkančiosiomis organizacijomis, savo interneto svetainėje skelbti visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis. Jeigu nustatoma, kad politinė partija pažeidė reikalavimą dėl sudarytų sutarčių paviešinimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinei partijai nebūtų skiriama asignavimų suma, atitinkanti nepaviešintų sutarčių sumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal naujai siūlomą reglamentavimą, užtikrinant politinių partijų veiklos finansavimo stebėseną, Politinių partijų įstatymo projekte yra nustatyta, kad politinių partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimo tikslais Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turi būti skelbiami politinių partijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau nei 360 eurų nario mokestį, sąrašai, juose nurodant partijos nario vardą, pavardę ir sumokėtą sumą. Pasirinkta 360 eurų suma politinių partijų narių sąrašų viešinimui susieta su politinių partijų narių prievole pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą deklaruoti savo turtą ir pajamas, kai bendra politinės partijos nario mokesčių politinei partijai suma per metus viršija 360 eurų.
Tobulinant šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą politinių partijų atskaitomybės srityje, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo
Įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymo projekte (toliau – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas) siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimų privalomumą fiziniams ir juridiniams asmenims. Tais atvejais, kai Vyriausiajai rinkimų komisijai, vykdančiai tyrimą dėl šiurkštaus politinės partijos įstatymo pažeidimo, politinė partija turimų dokumentų ir informacijos nepateikia , Vyriausioji rinkimų komisijai suteikiama teisė tokiai politinei partijai sustabdyti valstybės biudžeto asignavimų skyrimą. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas taip pat pildomas naujomis nuostatomis dėl asmenų pranešimų, skundų ir prašymų dėl galimų rinkimų pažeidimų bei politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos ir terminų, taip pat surinktos informacijos ir medžiagos dėl galimų finansavimo pažeidimų pagal kompetenciją perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijoms, pvz. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba Specialiųjų tyrimų tarnybai. VI. Politinės reklamos skaidrinimas . Užtikrinant politinės reklamos skaidrumą, Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad politinė reklama būtų žymima nuolat, o ne tik politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie paskleistą politinę reklamą privalo teikti nuolat.
Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti paramos gavėjo statuso suteikiamomis lengvatomis, Darbo grupė taip pat nagrinėjo paramos gavėjo statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1331 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Labdaros ir paramos įstatymo projektas) s iūloma nustatyti, kad paramos gavėjo statusas negali būti suteikiamas tokiam asmeniui, kurio vadovas yra arba buvo kito asmens, kuriam už atitinkamus Labdaros ir paramos įstatyme įvardytus pažeidimus arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, ne anksčiau kaip prieš vienerius metus buvo panaikintas paramos gavėjo statusas, vadovu. Labdaros ir paramos įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti perteklinės ir teisinius santykius dubliuojančios nuostatos dėl paramos gavėjo statuso panaikinimo už Baudžiamajame kodekse numatytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai. Atsižvelgiant į tai, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas paramos gavėjams nėra taikomas, Labdaros ir paramos įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti ir šio paramos gavėjo statuso panaikinimo pagrindo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacinių sistemų duomenimis Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota
paramos gavėjai, iš kurių 2 146 yra mokesčių mokėtojai, kurių mokestinė nepriemoka yra mažesnė nei 5 eurai, o bendra šių mokesčių mokėtojų nepriemoka sudaro 2 011 eurų.
Kitų paramos gavėjų, turinčių mokestinę nepriemoką didesnę arba lygią 5 eurams, identifikuota 777. Šių mokesčių mokėtojų bendras įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 2 008 778 eurus, tačiau šią sumą sudaro iš esmės 3 mokesčių mokėtojų, kuriems yra įregistruotas „bankrutuojantis“ statusas, skola. Vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies 2 punktu, juridiniams asmenims, kuriems įregistruotas jo kaip bankrutuojančio juridinio asmens statusas, paramos gavėjo statusas panaikinamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, t. y. tokiems juridiniams asmenims paramos gavėjo statusas panaikinamas kitu pagrindu. Įvertinus visa tai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siūlymu, siekiant protingumo ir racionalumo kriterijų, Labdaros ir paramos įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti 13 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyto paramos gavėjo statuso panaikinimo pagrindo. Nauju teisiniu reguliavimu taip pat siūloma tarpusavyje suderinti įstatymų nuostatas ir nustatyti analogišką reguliavimą dėl paramos gavėjo statuso panaikinimo tiek tiems labdaros ir paramos fondams ar asociacijoms, kurie pagal naują reguliavimą yra pasirinkę rengti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tiek tiems, kurie – metinę ataskaitą, kai labdaros ir paramos fondas ar asociacija šių finansinių dokumentų nebus pateikę Juridinių asmenų registro tvarkytojui . 5.
(jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma, nes bus dar labiau užtikrintas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumas, sustiprinta finansavimo kontrolė, taip pat išvengiamas nepagrįstas naudojimasis mokesčių lengvatomis. Įstatymų projektuose siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos atskleidžiant ir užkardant neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo atvejus, tuo pačiu prisidės prie politinės korupcijos mažinimo. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai turės teigiamą poveikį verslui ir jo plėtrai, kadangi pasirinktomis teisėkūros priemonėmis siūloma mažinti politinės korupcijos apraiškas, kas prisidės prie verslo sąlygų gerinimo. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Priėmus įstatymus, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija turės priimti šiems įstatymams įgyvendinti būtinus teisės aktus. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „Baudžiamasis kodeksas“, „neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas“,
„politinė partija“, „politinė kampanija“, „politinė reklama“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-172 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-02-06 Nr. XIIIP-3132 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-172 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-11-25 Nr. XIIIP-3132(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Michal Mackevič, Audrys Šimas. Komiteto biuro patarėjai: Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas teisės ir teisėsaugos klausimais Donatas Matuiza, teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Martynas Dobrovolskis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas ir Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro padėjėjas Arnas Trukšnys, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė ir VRK sekretoriato Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Diana Šalomskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-06. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3132 ir Komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Bakas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė : nepareikšta. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto
2018-07-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-12 Įvertinę projekto atitiktį
taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
1Pritarti įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3132 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad šis projektas yra lydintysis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3129, kurio siūloma įsigaliojimo data yra
d . 2. Atkreipiame pagrindinio komiteto dėmesį, kad įstatymo projektas yra parengtas kaip Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo, kuris jau yra įsigaliojęs
galiojantis Labdaros ir paramos įstatymas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
Audito komitetas
DĖL
2019-09-18
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Petras Gražulis, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, vyriausioji specialistė Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ramunė Fabijonavičiūtė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento direktorės pavaduotoja Džiuginta Balčiūnienė, VšĮ „NVO teisės institutas“ narys, advokatas Rytis Jokubauskas, VšĮ „NVO teisės institutas“ narė Agnė Černiauskaitė, VĮ Registrų centras l. e. Juridinių asmenų registro departamento vadovo pareigas Jolanta Kazlauskienė, VĮ Registrų centras Asmenų IS departamento Juridinių asmenų IS skyriaus vadovė Rasa Kunigėlytė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
įstatymo keitimo projektu papildoma 13 straipsnio 1 dalis ir nustatoma, kad paramos gavėjo statusas gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei juridinio
„asmens vadovas nėra arba nebuvo kito asmens, kuriam už šio straipsnio 5 ir 6
dalyse nurodytą bent vieną pažeidimą [...] buvo panaikintas paramos gavėjo statusas, vadovu. Toks reikalavimas neatitinka proporcingumo principo, nes priėmus šį įstatymo pakeitimą galimos tokios situacijos, kai juridinio asmens vadovo vadovavimo laikotarpiu jokie pažeidimai nebuvo padaryti, tačiau jei pažeidimai buvo padaryti kito vadovo, atsako visi buvę, esami ir būsimi juridinio asmens vadovai, taip sukeliant netiesioginę atsakomybę ir pasekmes kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, būtina įstatymo projektą patobulinti taip, kad paramos gavėjo statusas galėtų būti nesuteiktas tik tuo atveju, jei pažeidimai būtų padaryti konkretaus juridinio asmens vadovo vadovavimo metu. Siūlytina 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) asmens vadovas nėra arba nebuvo kito asmens, kuriam už šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą bent vieną pažeidimą , kuris buvo padarytas vadovavimo asmeniui laikotarpiu , arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, ne anksčiau kaip prieš vienerius metus buvo panaikintas paramos gavėjo statusas, vadovu.“ Pritarti Žr. Audito komiteto 2 pasiūlymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2019-07-10 * Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3132 ir Komiteto išvadai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Audito komitetas pateikė pasiūlymus, kuriais siekiama tobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3132. 2. Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-07-17 * Sprendimas:
1Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3132 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad šis projektas yra lydintysis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3129, kurio siūloma įsigaliojimo data yra 2020 m. sausio 1 d . 2. Atkreipiame pagrindinio komiteto dėmesį, kad įstatymo projektas yra parengtas kaip Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo, kuris jau yra įsigaliojęs 2019 m. sausio 1 d., projektas, nors turėtų būti keičiamas šiuo metu galiojantis Labdaros ir paramos įstatymas. Pritarti Argumentai:
Žr. Audito komiteto 1 ir 7 pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3132(2) ir Seimo Audito komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Audito komitetas, 2019-09-18 I Argumentai: Svarstomu įstatymo projektu Nr. XIIIP-3132 keičiamas Labdaros ir paramos įstatymo Nr. XII-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. 1331, kuris įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į tai, turi būti keičiamas galiojančio Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnis. Pasiūlymas:
įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
“
dėstyti atsižvelgiant į aktualią Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio redakciją, atitinkamai suderinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-3132 straipsnio dalių ir keičiamo įstatymo straipsnio dalių ir punktų numeraciją. Pritarti
2Seimo Audito komitetas,
2019-09-181
Svarstomu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad paramos gavėjo statusas negali būti suteikiamas juridiniam asmeniui, kurio vadovas vadovauja arba vadovavo kitam juridiniam asmeniui, kuriam už atitinkamus Labdaros ir paramos įstatyme nustatytus pažeidimus arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų buvo panaikintas paramos gavėjo statusas, ne anksčiau kaip prieš vienerius metus iki prašymo suteikti paramos gavėjo statusą pateikimo dienos. Praktikoje galimos situacijos, kuomet juridiniam asmeniui, kuriam buvo panaikintas paramos gavėjo statusas per paskutinius metus vadovavo keletas vadovų. Siekiant išvengti situacijų, kuomet paramos gavėjo statusas formaliai būtų nesuteikiamas tik dėl jo vadovo vadovavimo fakto kitam juridiniam asmeniui, kuriam anksčiau buvo panaikintas paramos gavo statusas, bei galimų teisminių ginčų, siūlytina nustatyti, kad juridiniam asmeniui paramos gavėjo statusas nesuteikiamas tik tais atvejais, kai jo vadovas yra arba buvo kito paramos gavėjo statuso netekusio juridinio asmens vadovu, konkretaus pažeidimo padarymo momentu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl paramos gavėjo statuso suteikimo. Paramos gavėjo statusas privalo būti suteiktas, jeigu:
1) šių asmenų įstatuose (nuostatuose) yra numatyta vykdyti šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą visuomenei naudingą veiklą ir
2) nėra šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų aplinkybių , ir 3 ) asmens vadovas nėra arba nebuvo kito asmens, kuriam ne anksčiau kaip prieš vienus metus buvo panaikintas paramos gavėjo statusas už bent vieną šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą nurodytų bent vieną pažeidimą pažeidimų arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, ne anksčiau kaip prieš vienus metus buvo panaikintas paramos gavėjo statusas , vadovu pažeidimo padarymo metu .“ Pritarti
23 4 * Argumentai: Svarstomu įstatymo projektu Nr. XIIIP-3132 keičiamas Labdaros ir paramos įstatymo Nr. XII-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. 1331, kuris įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, turi būti keičiamas galiojančio Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnis. Pasiūlymas:
1Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalimis dėstomus pasiūlymus, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymus, dėstyti įstatymo projekto 1 straipsnio nauja 2 dalimi, keičiančia įstatymo 13 straipsnio 5 dalį. 2. Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį. 3. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 1 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
4Seimo Audito komitetas, 2019-09-181 (13) 2N (5) (3) N Argumentai:
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti paramos gavėjo statuso panaikinimo pagrindo tais atvejais kai paramos gavėjas nesumokėjo mokestinės nepriemokos ir mokesčių administratorius Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę priverstinai ją išieškoti.
Pagal dabar galiojančią ir įstatymo projektu siūlomą keisti Labdaros ir paramos įstatymo nuostatą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos yra įpareigota informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją arba Kultūros ministeriją dėl mokesčių mokėtojo nepriemokos, kuri gali būti laikytina nereikšminga (pvz. 5 eurai). Todėl sutiktina su įstatymo projekto iniciatoriais, kad dabar galiojanti nuostata neatitinka racionalumo ir protingumo kriterijų. Visgi remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio mėn. statistiniais duomenimis matyti, kad 2922 paramos gavėjai turi mokestinių nepriemokų, kurių suma sudaro 2 598 957 Eur. Didžiausią nepriemokų sumų dalį sudaro nepriemokoms, viršijančios
yra 16 paramos gavėjų, kurių mokestinės nepriemokos viršija 10 000 eurų, kurių bendra įsiskolinimų suma – 1,4 mln. eurų). Atsižvelgiant į tai, taip pat siekiant sumažinti Valstybinės mokesčių inspekcijos administracinę naštą, siūlytina įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją arba Kultūros ministeriją apie paramos gavėjų nepriemokas, viršijančias
svarstant įstatymo projektą nustatyta, kad esama atvejų, kuomet Juridinių asmenų tvarkytojas kitą dieną po informacijos gavimo apie juridinio asmens mokestines nepriemokas išregistruoja jo paramos gavėjo statusą.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus juridinis asmuo panaikintą paramos gavėjo statusą gali pakartotinai įgyti tik po vienerių metų, siūlytina įtvirtinti paramos gavėjo statuso panaikinimo tvarką, užtikrinančią galimybę juridiniam asmeniui pašalinti aplinkybes (likviduoti įsiskolinimus), dėl ko jam gali būti panaikintas paramos gavėjo statusas. Atsižvelgiant į kitus galiojančiame Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtinus terminus, kuriems suėjus naikinamas paramos gavėjo statusas, siūlytina nustatyti 2 mėnesių įspėjimo laikotarpį, paramos gavėjo skoliniams įsipareigojimams likviduoti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „53 ) asmuo nesumokėjo mokestinės nepriemokos ir mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę priverstinai ją išieškoti. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje nustatyta tvarka mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas yra sustabdytas arba nepradėtas asmuo per 2 mėnesius po to, kai buvo įspėtas apie šį pažeidimą, nesumokėjo mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų bendra suma valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, viršija 10 000 eurų. Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi ;“. Pritarti 5.
5Seimo Audito komitetas,
projektu siūloma nustatyti, kad paramos gavėjo statusas negali būti suteikiamas tokiam juridiniam asmeniui, kurio vadovas yra ar buvo kito juridinio asmens vadovu, kuriam buvo panaikintas paramos gavėjo statusas ne anksčiau kaip prieš vienerius metus. Tuo tarpu atitiktis minimaliems patikimo mokesčio mokėtojo kriterijams siejama su trejų metų laikotarpiu. Galimos situacijos, kuomet juridiniam asmeniui bus suteiktas paramos gavėjo statusas, ir tik vėliau paaiškės, kad jo vadovas buvo/yra kito juridinio asmens vadovu, kuriam panaikintas paramos gavėjo statusas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti paramos gavėjo statuso panaikinimo pagrindų sąrašą numatant, kad suteiktas paramos gavėjo statusas gali būti panaikinamas paaiškėjus šiai aplinkybei. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektu 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalį nauju 6 punktu: „
6) to paties vadovo vadovaujamam kitam juridiniam asmeniui dėl šio vadovo vadovavimo metu padarytų pažeidimų, bet ne anksčiau negu prieš vienus metus, buvo panaikintas paramos gavėjo statusas.
įstatymo 13 straipsnio 7 dalis nustato, kad panaikintas paramos gavėjo statusas gali būti pakartotinai suteikiamas ne anksčiau kaip po vienerių metų, kreipiantis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją arba Kultūros ministeriją. Taip pat straipsnyje papildomai detalizuojama kokias sąlygas turi atitikti juridinis asmuo, kad jam galėtų būti suteiktas paramos gavėjo statusas. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatoma, kokiais atvejais paramos gavėjo statusas negali būti suteikiamas, todėl netikslinga šių sąlygų pakartotinai nurodyti minėto įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina kaip perteklinių atsisakyti nuostatų, nurodančių, kokiais atvejais gali būti pakartotinai suteikiamas paramos gavėjo statusas.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalį: „
7. Juridinis ar fizinis asmuo, kuriam už šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą bent vieną pažeidimą arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, buvo panaikintas paramos gavėjo statusas, pakartotinai dėl šio statuso suteikimo gali kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją arba Kultūros ministeriją ne anksčiau kaip po vienų metų, kurie pradedami skaičiuoti nuo paramos gavėjo statuso panaikinimo dienos. Paramos gavėjo statusas pakartotinai suteikiamas, jeigu juridinis ar fizinis asmuo yra sumokėjęs visas baudas ir delspinigius, jis atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus ir nėra šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių. “
7Seimo Audito komitetas,
2019-09-18 2N Argumentai: Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad paramos gavėjo statuso suteikimo juridiniams asmenims, įskaitant pakartotinį šio statuso suteikimą, ir panaikinimo tvarka nustatoma Juridinių asmenų registro nuostatose, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Kadangi svarstomu įstatymo projektu keičiami paramos gavėjo statuso suteikimo bei panaikinimo pagrindai, priėmus įstatymą turės būti pakeisti ir jį įgyvendinantieji teisės aktai. Pasiūlymas:2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintaras Vaičekauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
1Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr.
I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3132(2);
straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3132(2) lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė)