Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymas Projekto lyginamasis variantas
Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 3 dalį. „3. Stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto atveju arba tokiai padėčiai gresiant, Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, nuolat informuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją apie Lietuvos Respublikos piliečius, esančius krizės zonoje, ir apie padėtį krizės zonoje.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymas Projekto lyginamasis variantas
Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 3 dalį. „3. Stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto atveju arba tokiai padėčiai gresiant, Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, nuolat informuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją apie Lietuvos Respublikos piliečius, esančius krizės zonoje, ir apie padėtį krizės zonoje.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 128 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 9, 15, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 36, 37, 38, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 14 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektŲ
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 128 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 9, 15, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 36, 37, 38, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau
parengti atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos likvidavimo“ priėmė sprendimą likviduoti Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinis turizmo departamentas) ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1342 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr.
Vyriausybė) įgaliotos institucijos funkcijas. Įstatymų projektuose taip pat tikslinamas Ūkio ministerijos pavadinimas, kuris nuo 2019 m. sausio 1 d. yra keičiamas į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pavadinimą ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Ūkio ministerijos pavadinimas, kuris yra keičiamas į Informacinės visuomenės plėtros komiteto pavadinimą. Turizmo įstatymas atitinkamai tikslinamas atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. išvadą Nr. (1.27E)2T-616 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 756 „Dėl Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto“, kurioje atkreiptas dėmesys į punktus, kuriuose nurodomi prievolių užtikrinimo sumų gavėjai, mokėjimo terminai, teisė nemokėti laidavimo draudimo išmokos ir kurie reguliuoja prievolių įvykdymo užtikrinimo panaudojimo tvarką.
Teisingumo ministerija išreiškė nuomonę, kad minėtojo aprašo nuostatomis yra išplečiamas Turizmo įstatyme įtvirtintas reguliavimas ir kad tokia praktika neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos (poįstatyminiu teisės aktu yra „realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti to paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų“ – Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas), taip pat siūlė įvertinti, ar išmokos išmokėjimo tvarkos, reikalavimų tenkinimo eilės, išmokų gavėjų reguliavimas poįstatyminiu teisės aktu būtų pakankamas turisto teisių užtikrinimui, pavyzdžiui, jei turistas negautų (pavyzdžiui, nepakaktų Turizmo įstatyme nustatytos prievolių užtikrinimo sumos) nuostolių atlyginimo minėtame apraše nustatytą reikalavimų tenkinimo eilę. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija). Įstatymų projektus parengė Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus (vedėjas – Renaldas Čiužas, tel. 8 706 64 948, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Jurgita Kačėnaitė, tel. 8 706 64 659, el. p. [email protected]. 3.
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 128, 129, 505, 507 ir 515 straipsniuose nustatytų nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Valstybinio turizmo departamento pareigūnai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 128 straipsnyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė taikoma už kelionių organizavimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimą. Turizmo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata dėl patirtų išlaidų atlyginimo turistams turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui taikoma mutatis mutandis. Turizmo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą ir su Ūkio ministerija suderintą apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo tvarkos aprašą. Turizmo įstatymo
įgaliota institucija įgyvendina strateginių Lietuvos turizmo veiklos planavimo dokumentų nuostatas. Turizmo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Turizmo taryba sudaroma ir veikia vadovaudamasi Vyriausybės ar Ūkio ministerijos patvirtintais Turizmo tarybos nuostatais. Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto atveju arba tokiai padėčiai gresiant Valstybinis turizmo departamentas nuolat informuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją apie krizės zonoje esančius Lietuvos Respublikos piliečius ir padėtį krizės zonoje.
Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad pasiūlymams aplinkos ministrui ir žemės ūkio ministrui mėgėjų žvejybos klausimais teikti sudaroma visuomeniniais pagrindais veikianti Mėgėjų žvejybos taryba. Minėtoji taryba sudaryta iš įvairių institucijų atstovų, į jos sudėtį įtrauktas ir Valstybinio turizmo departamento atstovas. Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo
sankcijų įgyvendinimo priežiūrą pagal kompetenciją yra atsakingos šios institucijos: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ministerijos, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinis turizmo departamentas – už politinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinis turizmo departamentas – už visuomeninių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į Turizmo įstatymo
funkcijos, susijusios su turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr.
839, kuriuo priimtas sprendimas likviduoti Valstybinį turizmo departamentą ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 1342 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą“, kuriuo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai suteikti įgaliojimai nuo
įgaliotos institucijos funkcijas, siūloma:
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuo 2019 m. sausio 1 d. vykdys turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą, praplėsti Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 70 punkte išvardintų straipsnių, kuriuose nurodyti administraciniai nusižengimai, dėl kurių Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareigūnai surašo administracinių nusižengimo protokolus, sąrašą 128, 129 straipsniais, kurie iki šiol buvo priskirti Valstybinio turizmo departamento kompetencijai. Taip pat papildomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 128 straipsnis, nustatant baudų skyrimą ne tik už kelionių organizavimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimus, bet ir už kelionių pardavimo agentams bei turizmo paslaugų rinkinio pardavėjams nustatytų reikalavimų pažeidimus.
Siekiant teisinio aiškumo, kas tęsia iki pakeitimų įsigaliojimo Valstybinio turizmo departamento pradėtų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą, siūlome Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
pereinamąsias nuostatas. Be to, minėtame projekte taip pat siūlytume patikslinti Ūkio ministerijos pavadinimą, kuris nuo 2019 m. sausio 1 d. yra keičiamas į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pavadinimą ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Ūkio ministerijos pavadinimą, kuris keičiamas į Informacinės visuomenės plėtros komiteto pavadinimą. 2. Dėl Turizmo įstatymo siūlomų pakeitimų:
punkte patikslinama organizuotos turistinės kelionės sutarties sąvoka. 2.2. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į aukščiau minėtąją Teisingumo ministerijos išvadą siūlytume papildyti Turizmo įstatymo 15 straipsnį naujomis 5, 6 ir 7 dalimis, nustatant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos naudojimo nuoseklumą, terminus, kurių laikantis mokamos prievolių įvykdymo užtikrinimo išmokos ir atveju, kuomet draudimo įmonės ar finansų įstaigos turi teisę nemokėti prievolių įvykdymo užtikrinimo išmokos. Atsižvelgiant į minėtuosius straipsnio papildymus, tiksliname 15 straipsnio pavadinimą. 2.3.
dalies nuostatos dėl patirtų išlaidų atlyginimo turistams turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui taikomos mutatis mutandis, atsižvelgiant į tai, kad siūlomomis nuostatomis papildomas Turimo įstatymo 15 straipsnis. 2.4. Siekdami teisinio aiškumo ir atsižvelgdami į tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuo 2019 m. sausio 1 d. atliks Turizmo įstatyme nustatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas, tarp jų ir apgyvendinimo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą, siūlome Turizmo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo tvarkos aprašą tvirtintų Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Atsižvelgiant į tai, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjai privalo užtikrinti prievolių įvykdymą nemokumo ar bankroto atvejais, siūlome papildyti Turizmo įstatymo 38 straipsnio
turistų interesams kelionių organizatoriaus ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo nemokumo ar bankroto atvejais ir organizuoja turistų grąžinimą į pradinę išvykimo vietą ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 2.5. Siūlome Turizmo įstatymo 38 straipsnio 1 punkte nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija įgyvendina strateginių Lietuvos turizmo veiklos planavimo dokumentų nuostatas turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūros srityje. 2.6. Siekiant atriboti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kaip Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas (žr. Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 1342), peržiūrėtos Turizmo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas, ir atribotos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kurios ministras atsakingas už turizmo sritį, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijos.
Atsižvelgiant į tai keičiami Turizmo įstatymo straipsniai, siūlant nustatyti juose Ekonomikos ir inovacijų ministeriją kaip atsakingąją instituciją. 2.7. Turizmo įstatymo projekte siūlytume patikslinti Ūkio ministerijos pavadinimą, kuris nuo
pavadinimą. 3. Dėl Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 14 straipsnio pakeitimo įstatymo. Pažymėtina, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto atveju arba tokiai padėčiai gresiant Valstybinis turizmo departamentas nuolat informuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją apie krizės zonoje esančius Lietuvos Respublikos piliečius ir padėtį krizės zonoje. Ši įstatyminė nuostata nebuvo taikoma praktiškai, nes informacija apie padėtį krizės zonoje bei ten esančius Lietuvos Respublikos piliečius Valstybinis turizmo departamentas nedisponuoja. Esant poreikiui, Valstybinis turizmo departamentas kreipiasi į kelionių organizatorius dėl jų išvežtų turistų skaičiaus, o apie padėtį krizės zonoje informaciją gauna iš Užsienio reikalų ministerijos konsulinių įstaigų. Įgyvendinant institucinę pertvarką turizmo valdymo srityje ir likviduojant Valstybinį turizmo departamentą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba perima ne visas Valstybinio turizmo departamento atliekamų funkcijų. Nutarimu Nr. 840 Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai perduodamos tik Turizmo įstatyme nurodytos turizmo paslaugų teikėjų priežiūros vykdymo funkcijos.
Akcentuotina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturi nei reikalingų išteklių, nei darbuotojų, nei realių galimybių disponuoti informacija apie Lietuvos Respublikos piliečius, esančius krizės zonose, ir juo labiau apie padėtį krizės zonose. Taip pat svarbu tai, kad ne visi išvykę Lietuvos Respublikos piliečiai yra turistai, ne visi išvykę su Lietuvos Respublikos kelionių organizatoriais ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlome Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 14 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios. 4. Pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį politinės sankcijos – tai oficialių vizitų apribojimai; kelionių į valstybę ar teritoriją, dėl kurios įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, ar per šią valstybę arba teritoriją apribojimai; apribojimai atvykti ar keliauti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją asmenims, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos; diplomatinių santykių apribojimai; kitos politinio ir diplomatinio poveikio priemonės. Pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį visuomeninės sankcijos – kultūrinių, mokslo, švietimo, sporto ir kitokių visuomeninių ryšių su subjektais, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, apribojimai. Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsniu, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1333, taip pat Nutarimu Nr.
1333, taip pat Nutarimu Nr. 840, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir įgaliojimai nėra susiję su apribojimų ir poveikio priemonių, nurodytų Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 5 ir 7 dalyse, įgyvendinimu, todėl likvidavus Valstybinį turizmo departamentą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba negalėtų būti atsakinga už politinių ar visuomeninių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, siūlome Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte išbraukti Valstybinį turizmo departamentą iš atsakingųjų, už politinių ir visuomeninių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą, institucijų sąrašo, nekeičiant jo Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Be to, minėtame projekte taip pat siūlytume patikslinti Ūkio ministerijos pavadinimą, kuris nuo 2019 m. sausio 1 d. yra keičiamas į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pavadinimą. 5. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nuo 2019 m. sausio 1 d. yra pavesta turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūros funkcija yra nesusijusi su mėgėjų žvejybos klausimais. Ūkio ministerijai tuo tarpu pavesti formuoti valstybės politiką turizmo srityje. Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad į mėgėjų žvejybos klausimais sudaromą visuomeniniais pagrindais veikiančią Mėgėjų žvejybos tarybą būtų įtrauktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebus atliekamas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymų projektus bus pakeista tik verslo priežiūros institucija, tačiau pati priežiūra nebus keičiama. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nesiūloma nustatyti naujų sąvokų ir terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Priėmus Įstatymų projektus turės būti patikslintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 1342 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija turės patikslinti Mėgėjų žvejybos tarybos sudėtį. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymų projektus, neigiamo ar teigiamo poveikio valstybės biudžetui nenumatoma. 13.
Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „turizmas“, „vartotojai“, „turistas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. ––––––––––––––
Ekonomikos komitetas
DĖL
2019-01-30
Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: -. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -
8Balsavimo rezultatai: „už“ – 9,
„susilaikė“ – 1. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rūta Miliūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė