projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 87 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Bankų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 2, 70 ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Centrinių kredito unijų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 106 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 102 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Finansinio tvarumo įstatymo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) parengti į nacionalinę teisę perkeliant 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/2399, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos, susijusios su neužtikrintų skolos priemonių eiliškumu nemokumo atveju (toliau – Direktyva).
Teikiamų Įstatymų projektų tikslai – įgyvendinant Direktyvos nuostatas, sudaryti sąlygas užtikrinti efektyvų ir skaidrų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymą, pertvarkant žlungančius bankus, centrines kredito unijas, finansų maklerio įmones, kurių pradinis kapitalas ne mažesnis kaip 730 tūkst. eurų (toliau – didelė finansų maklerio įmonė), ir Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies
subjektai), ypač finansų sektoriaus subjektų tarpvalstybinių grupių pertvarkymo atveju, bei suteikti teisinį aiškumą neužtikrintų skolos priemonių turėtojams bei pertvarkymo institucijoms. Siekiant aukščiau nurodytų tikslų, Įstatymų projektuose siūloma nustatyti naują skolos priemonių klasę ir pakeisti dėl šių priemonių atsirandančių kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą finansų sektoriaus subjektų bankroto atveju. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus rengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. (8 5)
5) 2390 223 ir vyr. specialistė Agnė Grigaitė, tel. (8 5) 2194 482. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo, kuriuo į nacionalinę teisę perkelta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva 2014/59/ES (toliau – 2014/59/ES direktyva), tikslų – užtikrinti, kad privatus sektorius padengtų bankų nuostolius krizių atveju. Esminis šio tikslo įgyvendinimo įrankis – gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė (angl. bail-in).
Bail-in priemonė iš esmės yra atvirkštinis įrankis krizės laikotarpiu plačiai taikytai bail-out priemonei, kai bankai buvo gelbėjami išorinių investuotojų (dažniausiai mokesčių mokėtojų (viešosiomis) lėšomis. Pagal Finansinio tvarumo įstatymą nuostolių patyrusiam bankui rekapitalizuoti naudojamos ne išorinės lėšų injekcijos, bet jo paties akcininkų ir kreditorių lėšos. Tai vykdoma nurašant banko turimus įsipareigojimus šiems akcininkams ir kreditoriams arba tuos įsipareigojimus konvertuojant į nuosavybės priemones. Nurašymas vykdomas laikantis atvirkštinio kreditorių reikalavimų tenkinimo bankroto procese eiliškumo (t.y. pirmiausiai nurašomas akcinis kapitalas, tuomet, jei to neužtenka, subordinuotos paskolos ir t.t.). Šiuo metu bankų ir centrinių kredito unijų kreditorių reikalavimų, kurie nėra užtikrinti įkeitimu ir (arba) hipoteka, tenkinimo eiliškumą bankroto procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnis ir Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo
subjektams dabar galiojantys įstatymai neįtvirtina specialių nuostatų dėl įkeitimu ir (arba) hipoteka neužtikrintų kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo bankroto atveju. Tokių finansų sektoriaus subjektų kreditorių reikalavimai bankroto atveju tenkinami pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pagal šiuo metu galiojančią ES bankų ir kitų pertvarkomų finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo sistemą visi bankai turi atitikti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (angl.
Minimum Requirement for Own Funds and Eligible Liabilities (toliau – MREL), kad turėtų pakankamai finansinių išteklių patirtiems nuostoliams nurašyti ir atkurti nuosavą kapitalą, ištikus finansiniams sunkumams. Tačiau kadangi MREL nereikalauja privalomos tinkamų priemonių subordinacijos, praktikoje gali susidaryti situacijos, kai MREL reikalavimo įvykdymui tinkamas įsipareigojimas nemokumo atveju gali būti toje pačioje kreditorinių reikalavimų eilėje kaip tam tikri kiti įsipareigojimai, kuriems gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti netaikoma (pvz., trumpalaikės tarpbankinės paskolos, sudėtingos išvestinės finansinės priemonės). Dėl to priemonių, kurioms taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtojai gali nukentėti labiau nei bankroto atveju, o 2014/59/ES direktyva reikalauja tokiais atvejais atlyginti šiuos per didelius nuostolius iš pertvarkymo fondo. Direktyva siekiama išvengti šios rizikos. Todėl įvedama nauja pirmaeilių neužtikrintų skolos priemonių klasė, kuri bankroto atveju eina prieš nuosavų lėšų priemones ir subordinuotuosius įsipareigojimus, kurie nelaikomi nuosavų lėšų priemonėmis, tačiau po kitų pirmaeilių įsipareigojimų.
Į šią klasę patenka skolos priemonės
kuria būtų tenkinami kreditorių reikalavimai dėl naujos klasės skolos priemonių. Taip pat siūloma patikslinti, kad kreditorių reikalavimai, kurie pagal dabar galiojančių Bankų ir Centrinių kredito unijų įstatymus tenkinami šeštąja, septintąja ir aštuntąja eilėmis, atitinkamai būtų tenkinami septintąja, aštuntąja ir devintąja eilėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje vartojama išvestinių finansinių priemonių sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, siūloma patikslinti Bankų įstatymo 2 straipsnio 12 dalies ir Centrinių kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, apibrėžiančias kitas šiuose įstatymuose naudojamas sąvokas, pateikiant nuorodą į minėtą reglamentą. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva numato naują skolos priemonių klasę ne tik kredito įstaigoms, bet ir didelėms finansų maklerių įmonėms bei kitiems finansų sektoriaus subjektams, Finansinių priemonių rinkų ir Finansinio tvarumo įstatymus siūloma papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą tokių subjektų bankroto atveju. Tai yra minėtuose įstatymų projektuose siūloma vietoj kreditorių reikalavimų tenkinimo eilių pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo
reikalavimų tenkinimo eiles mutatis mutandis. Siūlomu reguliavimu iš esmės būtų perkeltos dabar galiojančios Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatytos eilės (pirmoji – trečioji eilės) ir papildomai nustatytos žemesnės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės (ketvirtoji – devintoji eilės). Taip pat Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad naujas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas būtų taikomas tik bankroto procedūroms, pradėtoms po keičiamų įstatymų įsigaliojimo dienos.
Kartu, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą naujos klasės skolos priemonių turėtojams (investuotojams) bei tinkamai įgyvendinti Direktyva nauja redakcija išdėstytas 2014/59/ES Direktyvos
kreditorių reikalavimai, atsiradę dėl naujos klasės skolos priemonių, išleistų iki keičiamų įstatymų įsigaliojimo dienos, bankroto atveju tenkinami pagal iki minėtų pakeitimų įsigaliojimo dienos galiojusiuose įstatymuose nustatytą eilę: bankų ir centrinių kredito unijų atveju – penktąja eile, o didelių finansų maklerių įmonių ir kitų finansų sektoriaus subjektų atveju:
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Naujasis reglamentavimas užtikrins didesnį teisinį aiškumą bankams ir kitiems finansų sektoriaus subjektams rinkoje išleidžiant skolos priemones, tenkinančias MREL reikalavimą ir tinkamas absorbuoti nuostolius pertvarkymo atveju, taip pat – teisinį aiškumą šių priemonių turėtojams (investuotojams), pertvarkymo institucijai ir, atitinkamai, mažins teisinių ginčų riziką, tuo pagrindu, kad pažeistas „No Creditor Worse Off“ principas, reiškiantis, kad kreditorių nuostoliai pertvarkymo atveju neturi viršyti nuostolių, kuriuos jie patirtų iškėlus įprastą bankroto bylą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Skolos priemonė“, „bankrotas“, „kreditorių
reikalavimai“, „pertvarkymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
Biudžeto ir finansų komitetas
nr. XIIIP-3113 2019-03-13
finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 83, 85, 86, 87 straipsnių pakeitimo ir papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-2784, kuriuo siūlomi kitokie Bankų įstatymo 87 straipsnio pakeitimai. Pritarti Papildomai įvertinę Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastebėjimą, nenustatėme, kad Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 87 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3113 (toliau - projektas Nr. XIIIP-3113) siūlomi Bankų įstatymo 87 straipsnio pakeitimai darytų įtakos Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 83, 85, 86, 87 straipsnių pakeitimo ir papildymo 851 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-2784 (toliau – projektas Nr. XIIIP-2784) siūlomiems to paties straipsnio pakeitimams (ir atvirkščiai), nes minėtais projektais keičiamos skirtingos 87 straipsnio dalys.
Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastebėjimas galėtų būti aktualus tik tais atvejais, jeigu projektas Nr. XIIIP-3113 įsigaliotų vėliau arba tuo pat metu kaip ir projektas Nr. XIIIP-2784, tačiau tokia situacija nėra susiklosčiusi. Be to, nurodytų įstatymų projektų svarstymas atskirai yra pagrįstas dar ir dėl šių priežasčių:
2017/2399 nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę, siūloma, kad projektas Nr. XIIIP-3113 įgaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, kai projekte Nr. XIIIP-2784 numatytas kitoks įsigaliojimas –
nemokumo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2777 ir kitų lydinčiųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datomis). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3113 ir Komiteto išvadoms. 7.2.
7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš –0, susilaikė –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Ąžuolas, K.Glaveckas
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė