Projektas lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį nauja 5 dalimi ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. 2. Balsuoti ar būti kandidatu tuose pačiuose rinkimuose galima tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. 3. Asmenys, kurie gali balsuoti ar būti kandidatais Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, privalo pasirinkti ir balsuoti ar būti kandidatais tik vienoje valstybėje narėje. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai negali balsuoti ar būti kandidatais, jeigu jiems šios teisės yra atimtos kilmės valstybėje narėje. 4. Lietuvos Respublikoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatas į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą iki nustatytosios dienos. 5. Tas pats asmuo Europos Parlamento nariu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. 6. 5.
Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie iki nustatytosios dienos nėra baigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį arba kuriems iki nustatytosios dienos nėra pasibaigęs teismo nustatytas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. 7. 6. Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai ar asmenys, kurie pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje. 8. 7. Balsuoti ar būti kandidatais negali asmenys, kurie rinkimų komisijų prašymu atsisako deklaruoti, ar jie atitinka šio straipsnio reikalavimus. 9. 8. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, veiklos rūšies ir pobūdžio – draudžiami. 10. 9. Asmuo, kuris balsuoja tuose pačiuose rinkimuose Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba balsuoja daugiau kaip vienoje rinkimų apylinkėje, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Projektą teikia Seimo nariai:
Naglis Puteikis
rengimą paskatinusios priežastys Įstatymo projekto rengimą paskatino šiuo metu egzistuojanti rinkimų sistema, nesudaranti visiškai lygių galimybių kandidatams į Europos Parlamento narius, nes esami Europos Parlamento nariai naudojasi plačiomis galimybėmis ir gaunamais finansiniais resursais savo veiklos reklamai, kuri daro įtaką rinkėjų pasirinkimui. Taip pat kaip parodė praktika, ilgai dirbantys Europos Parlamente nariai dažnai nutolsta nuo savo rinkėjų, tik paviršutiniškai suvokia Lietuvos problemas ir daugiau atstovauja savo politinės pakraipos europinių partijų, nei Lietuvos rinkėjų interesus. Kadangi Lietuvos Respublikos piliečiai renka labai mažai Europos Parlamento nariu, manome, kad tikslinga taikyti jau kitose srityse pasiteisinusį rotacijos principą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė ir jį inicijuoja grupė Seimo narių. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dabar įstatymai nereglamentuoja kiek kartų iš eilės tas pats asmuo gali būti renkamas į Europos Parlamentą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyta, kad tas pats asmuo Europos Parlamento nariu galėtų būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Po to pagyvenęs Lietuvoje, atnaujinęs savo žinias apie valstybės ir rinkėjų problemas tas asmuo vėl galėtų būti renkamas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Šis įstatymas neturėtų neigiamos reikšmės kriminogeninei situacijai ir kovojant su korupcija. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Šis įstatymo projektas nėra susijęs su verslo sąlygomis ar jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios Jokių kitų teisės aktų nėra būtina priimti, jokius galiojančius teisės aktus nereikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų nereikės. 12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „rinkimai“ ir „Europos Parlamentas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Projektą teikia Seimo nariai:
Naglis Puteikis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2019-01-02 Nr. S-2019-9 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3105 (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas. Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, jog kartu su Projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodytas numatomo teisinio reguliavimo tikslas užtikrinti, kad Europos Parlamento nariai nenutoltų nuo savo rinkėjų, suvoktų Lietuvos problemas ir daugiau atstovautų savo rinkėjus nei politines europines partijas, neatitinka Europos Parlamento institucinės rolės. Kiekvienai valstybei narei tenka nustatytas skaičius mandatų į Europos Parlamentą, tačiau išrinkti nacionaliniai atstovai skirstosi ne pagal šalis, o pagal savo partinę priklausomybę ir telkiasi į Europos politines grupes – frakcijas. Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnyje pabrėžta, jog politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią. Sąjungos pilietis, įgijęs teisę balsuoti ar būti kandidatu Europos Parlamento narių rinkimuose, taip dalyvauja demokratiniame Sąjungos gyvenime – Sąjungos piliečiai prisideda prie bendro Sąjungos politikos formavimo. Šios institucijos narių tikslas yra ne atstovauti skirtingų valstybių narių interesus, o atstovauti visų Europos Sąjungos piliečių interesus, užtikrinant, kad kitos Europos Sąjungos institucijos dirbtų demokratiškai.
Taigi Europos Parlamentas, vykdydamas savo funkcijas, kaip antai, teisėkūros ar biudžeto valdymo ir kontrolės, piliečių vardu vykdo Europos Sąjungos institucijų politinę priežiūrą ir visapusiškai atlieka jam skirtą institucinį vaidmenį formuojant Europos politiką. Atsižvelgdami į tai, kad teisės akto projekto paskirtis yra esminis kriterijus, per kurį reikia vertinti juo siekiamo įtvirtinti reguliavimo turinį, manome, kad iškeltas ydingas tikslas lemia viso Projekto nuostatų netikslingumą ir neaktualumą, o siekiamos spręsti problematikos objektyvus buvimas yra svarstytinas. Antra, atkreipiame dėmesį, jog net ir nepaisant kritikuotino Projekto tikslo, juo siekiami įtvirtinti teisės būti kandidatu Europos Parlamento narių rinkimuose apribojimai aptariamu atveju nėra pateisinami Europos Sąjungos teisės prasme. Pažymėtina, jog prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (toliau –
kadencijai, tačiau nenumato, kiek kadencijų iš eilės gali būti renkamas tas pats asmuo. 1976 m. Akto 8 straipsnyje įtvirtinta, kad remiantis jo nuostatomis, rinkimų procedūrą kiekvienoje valstybėje narėje reglamentuoja jos nacionalinės nuostatos. Tai reiškia, jog Projekto siūlymas įtvirtinti, kad tas pats asmuo Europos Parlamento nariu negali būti renkamas daugiau kaip du kartus iš eilės, patenka į nacionalinės teisės reguliavimo sritį. Vis dėl to, Teisingumo Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmenų, turinčių teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento rinkimuose, nustatymas yra valstybės narės kompetencija laikantis Sąjungos teisės[1].
Kiekvieno Sąjungos piliečio teisė balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento narių rinkimuose yra įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 39 straipsnio 1 dalyje[2]. Pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį pripažįstama galimybė apriboti naudojimąsi teisėmis, tame tarpe ir 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, jei šie apribojimai numatyti įstatyme, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, laikantis proporcingumo principo, yra būtini ir atitinka Sąjungos pripažintus bendrųjų interesų tikslus arba reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti[³]. Projektu siekiama minėtuosius apribojimus įtvirtinti įstatyme ir jais nėra paneigiama pati teisė. Tačiau iš Projekto nuostatų nėra aiškus siūlomo įtvirtinti ribojimo būtinumas dėl Sąjungoje pripažintų bendrųjų interesų, kaip antai, viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar kitų interesų, Teisingumo Teismo praktikoje pripažintų bendraisiais[4]. Tai taip pat nėra pagrįsta ir kartu su Projektu pateiktuose aiškinamuosiuose dokumentuose. Reikalavimas atitikti minėtuosius pateisinamumo aspektus atskleidžia Chartijoje įtvirtintų teisių ir laisvių svarbą bei principą, kad bet kokie jų apribojimai yra galimi tik išimtiniais atvejais, kai to reikalauja bendrų interesų apsauga ir jos negalima pasiekti jokiais kitais būdais nei ribojimu. Todėl atkreipiame dėmesį, jog Projekto nuostatos, varžančios naudojimąsi Chartijoje įtvirtinta teise, tačiau neatitinkančios jos 52 straipsnyje įtvirtintų apribojimo pateisinamumo sąlygų, turėtų būti vertinamos kaip prieštaraujančios Europos Sąjungos teisei. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected] [1] 2006 m. rugsėjo 12 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Ispanijos Karalystė prieš Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę byloje C-145/04, p. 70, 78; 2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Delvigne byloje C‑650/13, p. 31. [2] Chartijos 39 straipsnio
garantuojamą teisę. Ši teisė taip pat įtvirtinta 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvoje 93/109/EB, nustatančioje išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus bei 1976 m. Akte. [3] 2010 m. lapkričio 9 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Volker und Markus Schecke ir Eifert sujungtose bylose C‑92/09 ir C‑93/09; 2015 m. liepos 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Lanigan byloje C‑237/15. [4] Pavyzdžiui, 2010 m. lapkričio
bylose C‑92/09 ir C‑93/09 bendruoju interesu pripažintas viešųjų fondų lėšų panaudojimo skaidrumo užtikrinimas; 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime AGET Iraklis byloje C-201/15, bendruoju interesu pripažinta darbuotojų apsauga ir kova su nedarbu ir t.t.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad tas pats asmuo Europos Parlamento nariu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Vertinant šią nuostatą būtina atkreipti dėmesį, kad nors rinkimus į Europos Parlamentą reglamentuojantys teisės aktai ir nedraudžia tokios nuostatos, nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje Europos Parlamento nario kadencijų skaičius nėra ribojamas. Be to, demokratinėse valstybėse renkamų atstovaujamųjų valdžios institucijų – nacionalinių, regioninių ar savivaldos – narių kadencijų skaičiaus ribojimas nėra būdingas. 2. Projektu siūlomos nuostatos, keičiančios pasyviosios rinkimų teisės sąlygas, kurios neatsiejamos nuo rinkimų į Europos Parlamentą rengimo ir vykdymo tvarkos. 2018-11-26 d. įsigaliojo 2018-09-25 Seimo nutarimas Nr. XIII-1498 „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“, kuriuo paskelbta rinkimų į Europos Parlamentą data – 2019 m. gegužės 26 d. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 98 straipsniu, nustatyta rinkimų į Europos Parlamentą rengimo ir vykdymo tvarka negali būti keičiama likus mažiau kaip 6 mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą dienos. Projekte vėlesnė jo įsigaliojimo data nėra nustatyta, todėl atkreipiame dėmesį, kad projektas negali būti priimtas ir įsigalioti iki 2019-05-26, t.y. 2019 m. rinkimų į Europos Parlamentą datos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]