Projekto lyginamasis variantas
10, 29, 45, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 52, 53 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
1Pakeisti 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) asociacijos, profesinės sąjungos, profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;“
2Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu reorganizuojant kredito uniją dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje besiribojančiose savivaldybėse, kurių narystės kriterijai atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos narystės kriterijus gali apimti reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios vienos ar kelių kredito unijų narystės kriterijus. Jeigu reorganizuojant kredito uniją dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose Lietuvos Respublikos apskrityse esančiose nesiribojančiose savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje savivaldybės, kurioje įregistruota po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia apskritimi savivaldybe, teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos asocijuotiems nariams.“
Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią vidaus audito tarnybą arba vidaus audito funkcijos vykdymą pavesti atlikti centrinei kredito unijai, kurios nare ji yra. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų taryba, o jeigu ji kredito unijoje nesudaroma, – kredito unijos valdyba. Vidaus audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai, o jeigu ji kredito unijoje nesudaroma, – kredito unijos valdybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus. Jeigu kredito unijos vidaus audito funkcijos vykdymas pavedamas atlikti centrinei kredito unijai, kurios nare ji yra, toks perdavimas nelaikomas kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimu ir jam šio įstatymo 5 straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos.“
1Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu skolinimo laikas viršija 5 metus, toks skolinimas turi būti užtikrintas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, bent viena iš šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių:
1) hipoteka;
2) valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinių popierių įkeitimu;
3) indėlio, esančio toje kredito unijoje, įkeitimu, jeigu prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija indėlio su palūkanomis sumos;
4) valstybės garantuojamos garantijų institucijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, garantija.;
5) kilnojamojo daikto, įsigyto skolinimo sandorio lėšomis, įkeitimu, tačiau ne daugiau negu 30 procentų skolinimo sumos.“
2Papildyti 45 straipsnį 3 dalimi:
„3.
Kredito unija, sudariusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skolinimo sandorį, turi užtikrinti, kad suėjus 5 metų terminui, likusios skolinimo sumos grąžinimas būtų užtikrintas bent viena iš šio straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių.“
1Pakeisti 51 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su auditoriaus ar audito įmonės audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, ir sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;“
2Pakeisti 51 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) per 5 darbo dienas po kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo dienos pateikti priežiūros institucijai auditoriaus arba audito įmonės audituotą ir šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl pelno paskirstymo;“
3Pakeisti 51 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, auditoriaus išvadą ir kitą priežiūros institucijos nurodytą informaciją visuomenei.“
4Pripažinti netekusia galios 51 straipsnio 5 dalį. 5. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra auditoriaus ar audito įmonės atlikto metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito. 5 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kredito unijos, kuri nėra pripažinta viešojo intereso įmone pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą, auditorius negali atlikti tos pačios kredito unijos audito ilgiau kaip 5 finansinius metus iš eilės.“
1Auditorius ar audito įmonė turi atlikti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą ir tuo remdamiesi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų rinkinių ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar kredito unija:
1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;
2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;
3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;
4) laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų kapitalo reikalavimų;
5) atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus veiksmingo ir patikimo nuosavybės valdymo bei saugios ir patikimos veiklos reikalavimus;
6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas. 2. Kredito unijos auditorius negali atlikti tos pačios kredito unijos audito ilgiau kaip 5 finansinius metus iš eilės. 3. Kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių susirinkimo išrinktu auditoriumi ar audito įmone sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito. 7 straipsnis. 53 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 53 straipsnį. 53 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1.
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 51, 52 ir 53 straipsnių nuostatos dėl finansinių ataskaitų rinkinių audito iki 2023 m. sausio 1 d. taikomos tik centrinių kredito unijų narėmis nesančioms kredito unijoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnio nuostatas iki 2018 m. sausio 1 d. yra gavusios Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą. 2. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 3. Šio įstatymo 4, 6, 7 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Valius Ąžuolas
Projekto Nr. XIIIP-3100(2) lyginamasis variantas
5, 10, 21, 29, 40, 45, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 52, 53 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, indėlius ir kitas grąžintinas lėšas kredito unija turi teisę priimti ir iš Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, tarp jų iš viešųjų įstaigų, kurių dalininkės yra valstybės ar savivaldybių institucijos, jeigu tai numatyta kredito unijų steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, kredito unijos narių steigiamų juridinių asmenų, kurie gali būti kredito unijos asocijuotais nariais pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš kredito unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų (rūpintojų) yra kredito unijos narys.“
1Pakeisti 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) asociacijos, profesinės sąjungos, profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;“
2Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Jeigu reorganizuojant kredito uniją dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje besiribojančiose savivaldybėse, kurių narystės kriterijai atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos narystės kriterijus gali apimti reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios vienos ar kelių kredito unijų narystės kriterijus. Jeigu reorganizuojant kredito uniją dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose Lietuvos Respublikos apskrityse esančiose nesiribojančiose savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje savivaldybės, kurioje įregistruota po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia apskritimi savivaldybe, teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos asocijuotiems nariams.“
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos, be įstatuose nurodytų informavimo būdų, paskelbti kredito unijos interneto svetainėje (jeigu ją kredito unija turi), paskelbti centrinės kredito unijos, kurios nare yra kredito unija, interneto svetainėje ir pranešti kredito unijos nariams raštu vienu iš šių būdų: asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu, trumpąja (SMS) žinute ar per elektroninės bankininkystės sistemas).“
Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią vidaus audito tarnybą arba atlikti vidaus audito funkciją stebėtojų tarybos sprendimu, o jeigu ji kredito unijoje nesudaroma, – kredito unijos valdybos sprendimu pavesti centrinei kredito unijai, kurios nare ji yra. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų taryba, o jeigu ji kredito unijoje nesudaroma, – kredito unijos valdyba. Vidaus audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai, o jeigu ji kredito unijoje nesudaroma, – kredito unijos valdybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus. Jeigu atlikti kredito unijos vidaus audito funkciją pavedamas centrinei kredito unijai, kurios nare ji yra, toks pavedimas nelaikomas kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimu ir jam netaikomos šio įstatymo 5 straipsnio 12 dalies nuostatos. Tuo atveju, kai kredito unija atlikti vidaus audito funkciją paveda centrinei kredito unijai, kurios nare ji yra, šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios vidaus auditą, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, centrinei kredito unijai taikomos mutatis mutandis.“
Pripažinti netekusia galios 40 straipsnio 3 dalį. 3.
3Per finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį. 6 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu skolinimo laikas viršija 5 metus, toks skolinimas turi būti užtikrintas bent viena iš šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių:
1) hipoteka;
2) valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinių popierių įkeitimu;
3) indėlio, esančio toje kredito unijoje, įkeitimu, jeigu prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija indėlio su palūkanomis sumos;
4) valstybės garantuojamos garantijų institucijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, garantija.;
5) kilnojamojo daikto, įsigyto už skolinimo sandorio lėšas, įkeitimu, tačiau ne daugiau negu 30 procentų skolinimo sumos ir ne ilgesniam kaip 7 metų terminui nuo skolinimo sandorio sudarymo.“
1Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Pasibaigus finansiniams metams, kredito unija privalo:
1) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su auditoriaus ar audito įmonės audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, ir sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;
2) ne vėliau kaip per 3 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;
3) per 5 darbo dienas po kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo dienos pateikti priežiūros institucijai auditoriaus arba audito įmonės audituotą ir šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl pelno paskirstymo;
4) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, auditoriaus išvadą ir kitą priežiūros institucijos nurodytą informaciją visuomenei.“
2Pripažinti netekusia galios 51 straipsnio 5 dalį. 5. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra auditoriaus ar audito įmonės atlikto metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito. 8 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kredito unijos, kuri nėra pripažinta viešojo intereso įmone pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą, auditorius negali atlikti tos pačios kredito unijos audito ilgiau kaip 5 finansinius metus iš eilės.“
Pripažinti netekusiu galios 52 straipsnį. 52 straipsnis. Auditas 1.
1Auditorius ar audito įmonė turi atlikti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą ir tuo remdamiesi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų rinkinių ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar kredito unija:
1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;
2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;
3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;
4) laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų kapitalo reikalavimų;
5) atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus veiksmingo ir patikimo nuosavybės valdymo bei saugios ir patikimos veiklos reikalavimus;
6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas. 2. Kredito unijos auditorius negali atlikti tos pačios kredito unijos audito ilgiau kaip 5 finansinius metus iš eilės. 3. Kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių susirinkimo išrinktu auditoriumi ar audito įmone sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito. 10 straipsnis. 53 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 53 straipsnį. 53 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas. 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šio įstatymo 7 straipsnis, išskyrus 1 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 9 ir 10 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 51, 52 ir 53 straipsnių nuostatos dėl finansinių ataskaitų rinkinių audito iki 2023 m. sausio 1 d. taikomos tik centrinių kredito unijų narėmis nesančioms kredito unijoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnio nuostatas iki 2018 m. sausio 1 d. yra gavusios Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė
5, 15,
IR
10,
IR
tikslai ir uždaviniai. 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė teisės aktus, reikalingus struktūrinei kredito unijų sektoriaus reformai įgyvendinti ir sudarančius sąlygas Lietuvoje veikti labiau integruotoms centrinių kredito unijų ir jų narių kredito unijų finansinėms grupėms[1]. Įsigaliojus minėtiems teisės aktų pakeitimams ir pradėjus naujojo reguliavimo nuostatas taikyti praktikoje, išryškėjo kai kurie kredito unijų ir centrinių kredito unijų veiklos aspektai, kurių teisinį reguliavimą reikėtų patikslinti ar patobulinti. Teikiamais projektais dėl Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 (toliau – Centrinių kredito unijų įstatymas) 5, 15, 17, 20, 30, 32, 42 straipsnių pakeitimo ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 (toliau – Kredito unijų įstatymas) 10, 29, 45, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios (toliau – Įstatymų pakeitimų projektai), siekiama patobulinti atitinkamas esamo reguliavimo nuostatas, siekiant sudaryti sąlygas efektyvesnei kredito unijų sektoriaus veiklai, išgryninti centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų santykį, sustiprinti kredito unijų konkurencingumą finansų sektoriuje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų pakeitimų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Palionis ir Valius Ąžuolas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Įstatymų pakeitimų projektais siūlomos keisti nuostatos apibrėžtos taip: 1.
Galiojančioje Centrinių kredito unijų įstatymo redakcijoje (5 str. 1 d. 3 p.) reglamentuota kredito unijų stebėsena: <...> nuolat stebi ir tikrina, kaip kredito unijos centrinės kredito unijos narės laikosi vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų <...>. Be to, pagal Kredito unijų įstatymą, kiekviena kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią vidaus audito tarnybą, todėl kredito unijų vidaus audito tarnybos funkcijos yra dubliuojamos su kredito unijas prižiūrinčių institucijų atliekamomis funkcijomis. 2. Centrinių kredito unijų įstatymo 15 str. 4 d. numatyta, kad kredito unija centrinės kredito unijos narė turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos, o Centrinė kredito unija turi teisę pašalinti kredito uniją iš centrinės kredito unijos narių tik ne vėliau kaip prieš 2 metus iki, atitinkamai, numatomo išstojimo ar klausimo svarstymo pranešus apie tai raštu, o apie tokius pranešimus centrinė kredito unija nedelsdama informuoja priežiūros instituciją ir ir paskelbia viešai centrinės kredito unijos interneto svetainėje. To paties straipsnio 5 d. nurodyta, kad <...> Centrinė kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas centrinės kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti <...>. Straipsnio 6 d. numatyta, kad su asmeniu, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinė kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą tik tada, kai įvertinusi centrinės kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. 3.
unijų įstatymo redakcijoje nėra apibrėžtas valdybos darbo reglamento tvirtinimo procesas, todėl šiuo metu Centrinė kredito unija tvirtina valdybos darbo reglamentą remiantis Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatomis. 4. Centrinių kredito unijų įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad finansinis metinės veiklos rezultatas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, tuo tarpu 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad centrinė kredito unija privalo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo. 5. Pagal galiojančią Centrinių kredito unijų įstatymo redakciją valstybei, jeigu ji yra centrinės kredito unijos nare dėl laikinos valstybės pagalbos centrinei kredito unijai suteikimo, kaip ir kitiems centrinės kredito unijos nariams, pajinė įmoka gali būti grąžinama tik jos narystei centrinėje kredito unijoje pasibaigus. 6. Centrinių kredito unijų įstatymo 42 straipsnis įpareigoja centrinę kredito uniją parengti ir viešai paskelbti centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pagal įstatymą centrinės kredito unijos narės kredito unijos investuoja į centrinės kredito unijos kapitalą, o centrinė kredito unija gali daryti tiesioginį lemiamą poveikį kredito unijoms. Tačiau tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai yra skirti labiau tradicinei finansinių grupių nuosavybės-kontrolės struktūrai, t. y. kai dalininkai kontroliuoja subjektus, kurių nuosavybės dalis turi. Todėl centrinės kredito unijos finansinei grupei dėl jos specifikos, susijusios su specifinėmis kontrolės sąlygomis minėtoje grupėje, būtina nustatyti specialius adaptuotus reikalavimus konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymui. 7. Kredito unijų įstatyme 10 str. 4 d.
tokios viešosios įstaigos, kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė. 8. Kredito unijų įstatymo 10 str. 6 d. numatyta, kad <...> Jeigu reorganizuojant kredito uniją dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose Lietuvos Respublikos apskrityse esančiose savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos buveinė, teritorijoje, ir kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia apskritimi, teritorijose <...>. 9. Kredito unijų įstatymo 45 str. 2 d. numatyti reikalavimai dėl užtikrinimo priemonių skolinant ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui: toks skolinimas turi būti užtikrintas hipoteka, valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinių popierių įkeitimu, indėlio, esančio toje kredito unijoje, įkeitimu (jeigu prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija indėlio su palūkanomis sumos) ir (arba) valstybės garantuojamos garantijų institucijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, garantija. 10. Centrinių kredito unijų įstatymo 43 str. 1 d. numato, kad turi būti atliekamas centrinės kredito unijos ir centrinės kredito unijos finansinės grupės metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditas, o pagal Kredito unijų įstatymo 52 str. 1 d. turi būti atliekamas ir pavienės kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditas. Todėl susidaro situacija, kai kiekviena kredito unija, esanti centrinės kredito unijos nare, yra audituojama du kartus (t. y. kredito unija audituojama ir kaip centrinės kredito unijos finansinės grupės narė, ir kaip individuali kredito unija). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymų pakeitimų projektuose siūlomos nuostatos:
kredito unijos narių vidaus audito funkcijos vykdymą prasminga centralizuoti ir teikti kaip centrinės kredito unijos paslaugą, tokiu būdu eliminuojant pasikartojančias funkcijas ir užtikrinant vieningą ir kvalifikuotą kredito unijų priežiūros kokybę bei taupant kredito unijų resursus. Siūloma papildyti Centrinių kredito unijų įstatymo 5 straipsnį nauju punktu, suteikiant centrinei kredito unijai teisę vykdyti kredito unijose narėse vidaus audito ir atitikties funkcijas. Atitinkamai siūloma pakeisti Kredito unijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalį įteisinant galimybę kredito unijai vidaus audito tarnybos funkcijos vykdymą pavesti atlikti centrinei kredito unijai, kurios nare ji yra. 2. Įgyvendinant 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais (OL
kredito unijų įstatymo 15 straipsnio 4, 5, 6 dalis bei papildyti 7 ir 8 dalimis, numatant centrinei kredito unijai teisę atidėti ar apriboti pajinių įnašų sumos grąžinimą neribotam laikui, apie sprendimą pranešant priežiūros institucijai. Siūlomais pakeitimas taip pat nustatoma detali ir aiški pajinių įnašų grąžinimo tvarka. 3. Skatinant vienodą organų darbo reglamentų tvirtinimo tvarką, siūloma papildyti Centrinių kredito unijų įstatymą, nustatant, kad valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas. 4.
kredito unijų įstatymo nuostatų neatitikimus, tikslinga pakeisti įstatymo nuostatas, numatant, kad centrinės kredito unijos eilinis visuotinių narių susirinkimas turi būti šaukiamas ir sprendimas dėl pelno paskirstymo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. 5. Jeigu valstybė yra centrinės kredito unijos nare dėl laikinos valstybės pagalbos centrinei kredito unijai suteikimo, prasminga leisti lankstesnį valstybės pasitraukimo mechanizmą, pavyzdžiui, mažinant valstybės pagalbos apimtį palaipsniui, jeigu pagalbos gavėjui ji visa apimtimi nebėra reikalinga. Todėl tikslinga Centrinių kredito unijų įstatyme numatyti išimtį, kad valstybei pajinė įmoka, sumokėta už papildomus pajus, gali būti grąžinama ir narystei centrinėje kredito unijoje nepasibaigus. 6. Centrinių kredito unijų įstatymo pakeitimo projektu siūloma Centrinių kredito unijų įstatymą papildyti nuostata, kuri priežiūros institucijai (Lietuvos bankui) suteiktų įgaliojimą priimti centrinės kredito unijos finansinės grupės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą reglamentuojantį teisės aktą. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymui taikomi reikalavimai bus pritaikyti centrinės kredito unijos finansinės grupės specifikai. 7. Skatinant kredito unijų konkurencingumą, siekiama pakeisti Kredito unijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą, panaikinant viešosios įstaigos požymį (kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė). 8. Siūlomi pakeitimai leidžia kredito unijoms išsaugoti reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios kredito unijos narius, tuo atveju, jeigu jos yra besiribojančiose savivaldybėse.
Įstatymų pakeitimų projektuose taip pat numatoma, kad tuo atveju, jeigu reorganizuojant kredito uniją dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos nesiribojančiose savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos nariais gali būti asmenys, kurie gyvena, dirba arba mokosi tos savivaldybės, kurioje įregistruota po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia savivaldybe, teritorijose. 9. Atsižvelgiant į tai, kad bankai, įvertinę riziką, skolina pasirinkdami užtikrinimo priemonę savo nuožiūra, siektina praplėsti tinkamų skolinimo užtikrinimo priemonių sąrašą kredito unijoms skolinant ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, todėl Kredito unijų įstatymo 45 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nuostatomis, nurodytomis Kredito unijų įstatymo pakeitimo projekte. 10. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unija audituojama kaip centrinės kredito unijos finansinės grupės narė, siūloma panaikinti kredito unijoms prievolę atskirai audituoti metinius finansinius ataskaitų rinkinius. 11. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu veikia centrinėms kredito unijoms nepriklausančios kredito unijos, kurios yra gavusios sutikimą vykdyti pertvarkymą į banko licenciją turinčią akcinę arba uždarąją akcinę bendrovę, šiuo metu galiojančios Kredito unijų įstatymo nuostatos dėl finansinių ataskaitų rinkinių audito iki 2023 m. sausio 1 d. būtų taikomos tik šioms kredito unijoms (kredito unijų pertvarkymo procesas turi būti užbaigtas vėliausiai iki 2023 m. sausio 1 d.). 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus teikiamus Įstatymų pakeitimų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų pakeitimų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymų projektai galėtų teigiamai paveikti kredito unijų sektorių ir Lietuvos finansų sistemą, nes įgyvendinus atitinkamų įstatymų pakeitimus būtų sudarytos sąlygos efektyvesnei centrinių kredito unijų finansinių grupių veiklai. Be to, Lietuvoje kredito unijų teikiamos finansinės paslaugos sudarytų svaresnę alternatyvą finansinių paslaugų vartotojams renkantis tarp kredito unijų ir kitų finansinių paslaugų teikėjų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų pakeitimų projektus, kitų galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų pakeitimų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų pakeitimų projektuose vartojamos sąvokos ir
(ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų pakeitimų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Lietuvos bankas iki įstatymo įsigaliojimo dienos priims įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų pakeitimų projektais teikiamų įstatymų pakeitimų įgyvendinimas neturės įtakos valstybės biudžeto išlaidoms. 13. Įstatymų pakeitimų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų pakeitimų projektais siūlomiems pakeitimams specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų pakeitimų projektų žodžiai: „kredito unija“, „centrinė kredito unija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Valius Ąžuolas [1] 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2567 ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VII-1682 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2566.
NR. I-796
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies 1 punkto siūloma išbraukti apribojimą, pagal kurį kredito unijos asocijuotu nariu negali būti viešosios įstaigos, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Taigi pagal projekto nuostatas asocijuotomis kredito unijų narėmis galėtų būti ir tos viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Pažymėtina, kad kredito unijų nariais yra įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantys asmenys, įsigiję kredito unijos pagrindinį pajų. Taigi valstybė (savivaldybė), būdama viešosios įstaigos savininke (dalininke), galėtų netiesiogiai investuoti į kredito unijas, nors asocijuotų kredito unijos narių teisės lyginant su kitų kredito unijos narių teisėmis yra apribotos. Kredito unijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asocijuoti kredito unijų nariai neturi teisės balsuoti, būti išrinkti į kredito unijos valdymo ir priežiūros organų narius ir pan. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. 2.
papildyti nuostata: „arba vidaus audito funkcijos vykdymą pavesti atlikti centrinei kredito unijai, kurios nare ji yra.“ Svarstytina, ar tokia nuostata dera su:
1) kitomis centrinės kredito unijos teisėmis, įtvirtintomis Centrinių kredito unijų įstatyme, pvz., teise nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus, neprieštaraujančius teisės aktams ir priežiūros institucijos kredito unijai duotiems privalomiems nurodymams, dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo; teise atlikti kredito unijų stebėseną ir, tikrinimo metu nustačius pažeidimus ar trūkumus, duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms per nurodytą terminą juos pašalinti ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai ir trūkumai nesikartotų;
2) keičiamo įstatymo nuostatomis, pagal kurias kredito unijos stebėtojų taryba, o kur ji nesudaroma – valdyba, vertina vidaus audito tarnybos veiklą. Pastebėtina, kad vidaus audito tarnybos vadovas yra vienas kredito unijų vadovų;
3) Finansų įstaigų įstatymo 20 straipsnio nuostata, jog vidaus audito tarnybos vadovas yra vienas iš finansų įstaigos vadovų, bei 23 straipsnio nuostatomis dėl finansų įstaigos veiklos vidaus kontrolės. Siūlytina analizuojamos nuostatos atsisakyti. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, reikėtų atitinkamai pakeisti kitus keičiamo įstatymo straipsnius, susijusius su vidaus audito tarnyba, pvz., 23 straipsnio 3 dalį,
nurodyti, kaip turėtų būti įformintas „pavedimas“ centrinei kredito unijai. 3.
įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyti išimtį, kai nėra taikoma taisyklė skolinimą užtikrinti viena iš šioje dalyje nurodytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, jeigu skolinimo laikas viršija 5 metus – 45 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju. Atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, manytina, kad tokios išimties siūlymas stokoja logikos, nes ir vienu, ir kitu atveju kalbama apie skolinimo sandorį, kurio terminas viršija 5 metus, ir siūloma nustatyti šio sandorio įvykdymui užtikrinti tas pačias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Siūlytume atsisakyti analizuojamos projekto nuostatos. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 5 punktu ir nustatyti, kad skolinimas turi būti užtikrintas „kilnojamojo daikto, įsigyto skolinimo sandorio lėšomis, įkeitimu, tačiau ne daugiau negu 30 procentų skolinimo sumos.“ Neaišku, kodėl siūloma būtent 30 procentų skolinimo sumos dydis. Pastebėtina, kad kilnojamasis daiktas gali būti ir labai brangus, pvz., prabangus automobilis, medicininė įranga ir pan. 5. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 45 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi: „3. Kredito unija, sudariusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skolinimo sandorį, turi užtikrinti, kad suėjus 5 metų terminui, likusios skolinimo sumos grąžinimas būtų užtikrintas bent viena iš šio straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių.” Neaiški šios projekto nuostatos paskirtis. Neaišku, kodėl tik suėjus 5 metų terminui reikia užtikrinti likusios sumos grąžinimą 45 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.
Šioje išvadoje minėta, kad neaiškus siūlomų 45 straipsnio
metus, grąžintinos skolos suma turi būti užtikrinta 45 straipsnio 2 dalyje nurodytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis sudarant skolinimo sandorį, ar tik praėjus 5 metams po skolinimo sandorio sudarymo (užtikrinant likusios skolos sumos grąžinimą). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nuostatas, tiek hipoteka, tiek įkeitimu užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas, tiek hipotekos, tiek įkeitimo galiojimas priklauso nuo hipoteka ar įkeitimu užtikrintos prievolės galiojimo. Projekto nuostatos derintinos su nurodytomis Civilinio kodekso nuostatomis. 6. Projektu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 51 straipsnį ir pripažinti netekusiais galios keičiamo įstatymo 52 ir 53 straipsnius. Projekto aiškinamajame rašte rašoma: „Atsižvelgiant į tai, kad kredito unija audituojama kaip centrinės kredito unijos finansinės grupės narė, siūloma panaikinti kredito unijoms prievolę atskirai audituoti metinius finansinius ataskaitų rinkinius.“ Projekto nuostatos diskutuotinos, atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos pajininkai, nariai, neprofesionalūs rinkos dalyviai, priimdami sprendimus dėl indėlių laikymo unijoje, remiasi auditoriaus išvada ir audito ataskaita, kuriose paaiškinamas audito metu nustatytų klaidų pobūdis ir įtaka bei pateikiama informacija, ar tinkamai valdoma kredito rizika, ar veiksminga vidaus kontrolė, taip pat į Finansų įstaigų įstatymo nuostatas dėl finansų įstaigos apskaitos ir audito.
Be to, pastebėtina, kad projektu ne tik siūloma panaikinti kredito unijoms prievolę atskirai audituoti metinius finansinius ataskaitų rinkinius, bet ir siūloma išbraukti galiojančio įstatymo 51 straipsnio nuostatas, įpareigojančias kredito uniją, pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su auditoriaus ar audito įmonės audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu ir auditoriaus išvada, taip pat siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalį: „Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra auditoriaus ar audito įmonės atlikto metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito.“ Svarstytina, ar pritarus siūlomoms nuostatoms nebus pernelyg suvaržytos kredito unijos narių teisės (teisė susipažinti su auditoriaus išvada ir tik su ja susipažinus priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo). 7.
kredito unijų įstatymo 51, 52 ir 53 straipsnių nuostatos dėl finansinių ataskaitų rinkinių audito iki 2023 m. sausio 1 d. taikomos tik centrinių kredito unijų narėmis nesančioms kredito unijoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnio nuostatas iki 2018 m. sausio 1 d. yra gavusios Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4, 6 ir 7 straipsniu ir yra keičiamos nuostatos dėl finansinių ataskaitų rinkinių audito, tačiau jų įsigaliojimas projekto 8 straipsnio 3 dalimi yra numatomas 2023 m. sausio 1 d. Pastebėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. visos kredito unijos privalės būti centrinių kredito unijų narėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus minimos projekto 8 straipsnio 1 dalies turinys. 8. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas atlieka centrinių kredito unijų, kredito unijų priežiūrą, būtų tikslinga prašyti Lietuvos banką pateikti nuomonę dėl įstatymo projekto. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2018-12-18
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 10, 29, 45, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-3100 atitikties europos Sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 10, 29, 45, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3100, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalies, 282 straipsnio 5 dalies ir 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlome teikiamą Įstatymo projektą suderinti su Europos Centriniu Banku. Taip pat siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio
pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 5, 10, 21, 29, 40, 45, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 52, 53 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-05-15 Nr. XIIIP-3100(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2019-05-08
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Andrius Mazuronis, Andrius Kubilius, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-1011 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto siūloma išbraukti apribojimą, pagal kurį kredito unijos asocijuotu nariu negali būti viešosios įstaigos, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Taigi pagal projekto nuostatas asocijuotomis kredito unijų narėmis galėtų būti ir tos viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Pažymėtina, kad kredito unijų nariais yra įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantys asmenys, įsigiję kredito unijos pagrindinį pajų. Taigi valstybė (savivaldybė), būdama viešosios įstaigos savininke (dalininke), galėtų netiesiogiai investuoti į kredito unijas, nors asocijuotų kredito unijos narių teisės lyginant su kitų kredito unijos narių teisėmis yra apribotos. Kredito unijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asocijuoti kredito unijų nariai neturi teisės balsuoti, būti išrinkti į kredito unijos valdymo ir priežiūros organų narius ir pan.
Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pasitaiko regionų, kuriuose vienintelė kredito įstaiga yra būtent kredito unija. Šiuo metu galiojantis įstatymas, neleisdamas viešosioms įstaigoms, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė (pvz. mokykloms), tapti kredito unijos asocijuotu nariu, riboja kredito unijų konkurencingumą rinkoje, o viešosioms įstaigoms - galimybę pasirinkti ekonomiškai labiausiai pagrįstą pasirinkimą. Pagrindinio pajaus, kurį viešoji įstaiga turėtų įsigyti, vertė daugelyje kredito unijų lygi 30 eur. Be to, projektu siūlomas pakeitimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytiems valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams. Valstybė, įsigijusi pagrindinį pajų, nepažeis viešosios teisės principo, kuris reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo santykiuose teisėta yra tik tai, kas tiesiogiai leista įstatymo. Vadinasi Projektu įtvirtinus reikiamas nuostatas bus laikomasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o valstybė, sumokėdama pajinį įnašą, nedalyvaus valdyme, kaip ir bet kurie kiti asocijuoti nariai. Šiuo atveju dalyvavimas valdyme nėra prerogatyva, o esminis akcentas – turimų pajų gaunami dividendai. Valstybės investuoti pinigai (pajų pavidalu) generuoja grįžtamąją grąžą dividendais.
Turto valdymo principai (racionalumo, efektyvumo, visuomeninės naudos) bus vykdomi tinkamai, ir valstybei įsigijus pajų bus siekiama maksimalios naudos visuomenei, užtikrinant racionalų turto valdymą, nes viešosios įstaigos, kurios taptų asocijuotais nariais, galėtų platesniu spektru naudotis finansinėmis paslaugomis, įgyvendinant viešųjų įstaigų dalininko teises ir pareigas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-102
vykdymą pavesti atlikti centrinei kredito unijai, kurios nare ji yra.“ Svarstytina, ar tokia nuostata dera su:
1) kitomis centrinės kredito unijos teisėmis, įtvirtintomis Centrinių kredito unijų įstatyme, pvz., teise nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus, neprieštaraujančius teisės aktams ir priežiūros institucijos kredito unijai duotiems privalomiems nurodymams, dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo; teise atlikti kredito unijų stebėseną ir, tikrinimo metu nustačius pažeidimus ar trūkumus, duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms per nurodytą terminą juos pašalinti ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai ir trūkumai nesikartotų;
2) keičiamo įstatymo nuostatomis, pagal kurias kredito unijos stebėtojų taryba, o kur ji nesudaroma – valdyba, vertina vidaus audito tarnybos veiklą. Pastebėtina, kad vidaus audito tarnybos vadovas yra vienas kredito unijų vadovų;
3) Finansų įstaigų įstatymo 20 straipsnio nuostata, jog vidaus audito tarnybos vadovas yra vienas iš finansų įstaigos vadovų, bei 23 straipsnio nuostatomis dėl finansų įstaigos veiklos vidaus kontrolės. Siūlytina analizuojamos nuostatos atsisakyti.
Jeigu pastabai nebūtų pritarta, reikėtų atitinkamai pakeisti kitus keičiamo įstatymo straipsnius, susijusius su vidaus audito tarnyba, pvz., 23 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir kt. Taip pat projekte reikėtų nurodyti, kaip turėtų būti įformintas „pavedimas“ centrinei kredito unijai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Patvirtinus naują Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų redakciją, vidaus auditoriams yra leidžiama prisiimti ir kitas nei vidaus auditas pareigas ir
(arba) atsakomybes vidaus kontrolės sistemoje, pvz., atsakomybes už atitikties ar rizikos valdymo veiklas. Tokiais atvejais diegiamos apsaugos priemonės, kurios sumažina galimą neigiamą įtaką vidaus auditoriaus nepriklausomumui ir objektyvumui, t.y. alternatyvūs procesai ir atsiskaitymo lygiai bei atsakomybių įvertinimas, užtikrinantis tinkamą papildomų funkcijų atlikimą. Analogiški alternatyvūs procesai ir atsiskaitymo lygiai būtų tinkami centrinei kredito unijai teikiant vidaus audito paslaugas savo narėms kredito unijoms: centrinė kredito unija, funkciškai atskyrusi atliekamas vidaus audito ir atitikties funkcijas nuo kitų jos atliekamų funkcijų, vidaus audito procesus (rizikų žemėlapio sudarymą, audito veiklos planavimą, rekomendacijų teikimą ir jų įgyvendinimo stebėseną) derintų ir atsiskaitytų kredito unijos stebėtojų tarybai (jei ši nesudaroma – valdybai), kuri vertintų vidaus audito funkcijos atlikimą. Kartu informacija apie vidaus audito funkcijos įgyvendinimą atskiroje kredito unijoje būtų žinoma ir centrinės kredito unijos vidaus audito vadovui, kaip centrinės kredito unijos finansinės grupės, kurią sudaro centrinės kredito unijos narės kredito unijos, vidaus kontrolės sistemos veikimo užtikrinimas.
Tuo tarpu centrinės kredito unijos vidaus audito vadovas organizuotų ir būtų atsakingas už centrinės kredito unijos ir jos finansinės grupės vidaus audito funkcijos tinkamą įgyvendinimą, vidaus audito procesus derintų ir atsiskaitytų centrinės kredito unijos stebėtojų tarybai, kartu pristatydamas ir vidaus audito funkcijos įgyvendinimo problematiką atskirose kredito unijose, tuo pačiu užtikrinant tinkamą vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą centrinės kredito unijos finansinės grupės lygmeniu. Tokiu būdu būtų užtikrinama įstatymo suteikiamų teisių centrinei kredito unijai nustatyti savo narėms papildomus reikalavimus dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo analogiškas įgyvendinimas kaip ir tose kredito unijose, kuriose vidaus audito funkciją įgyvendina samdomas vidaus auditorius. Tais atvejais, kai vidaus audito funkcija bus pavesta atlikti centrinei kredito unijai, kurios nare yra kredito unija, bus taikomos visos įstatymo nuostatos, susijusios su vidaus auditu, išskyrus įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nustatantį, kad kredito unijos vadovu yra vidaus audito tarnybos vadovas, kadangi pavedus vidaus audito funkcijas atlikti centrinei kredito unijai tokios pareigybės kredito unijoje nebebus, būtent centrinė kredito unija bus atsakinga už tinkamą asmenų, atliekančių kredito unijų vidaus auditą, parinkimą. Be to, siūlomas pakeitimas dera su kitomis centrinės kredito unijos teisėmis, įtvirtintomis Centrinių kredito unijų įstatyme. Pažymėtina ir tai, kad kredito unijos dažnai veikdamos mažesniuose Lietuvos miesteliuose susiduria su sunkumais surasti kvalifikuotus audito specialistus.
Taip pat atskiras vidaus audito tarnybos etatas kredito unijoje, yra neracionali finansinė našta kredito unijoms. Centralizuotas vidaus audito sprendimas visoje grupėje, tikėtina, būtų finansiškai priimtinesnis variantas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią vidaus audito
tarnybą arba vidaus audito funkcijos vykdymą stebėtojų tarybos sprendimu, o jeigu ji kredito unijoje nesudaroma, - kredito unijos valdybos sprendimu, pavesti atlikti centrinei kredito unijai, kurios nare ji yra. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų taryba, o jeigu ji kredito unijoje nesudaroma, – kredito unijos valdyba. Vidaus audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai, o jeigu ji kredito unijoje nesudaroma, – kredito unijos valdybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus. Jeigu kredito unijos vidaus audito funkcijos vykdymas pavedamas atlikti centrinei kredito unijai, kurios nare ji yra, toks perdavimas nelaikomas kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimu ir jam šio įstatymo 5 straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos. Tuo atveju, kai kredito unija vidaus audito funkcijos vykdymą paveda atlikti centrinei kredito unijai, kurios nare ji yra, šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios vidaus auditą, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, centrinei kredito unijai taikomos mutatis mutandis.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-1031 3.
Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyti išimtį, kai nėra taikoma taisyklė skolinimą užtikrinti viena iš šioje dalyje nurodytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, jeigu skolinimo laikas viršija 5 metus – 45 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju. Atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, manytina, kad tokios išimties siūlymas stokoja logikos, nes ir vienu, ir kitu atveju kalbama apie skolinimo sandorį, kurio terminas viršija
prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Siūlytume atsisakyti analizuojamos projekto nuostatos. Pritarti iš dalies Argumentai: Dabartinė įstatymo redakcija ženkliai riboja kredito unijų konkurenciją, lyginat su kitomis finansų įstaigomis. Tokiu būdu kredito unijoms dirbtinai apsunkinamos sąlygos veikti finansų sektoriuje. Tokiu būdu kredito unijoms dirbtinai apsunkinamos sąlygos veikti finansų sektoriuje. Siūlomo pakeitimo esmė – mažinami reikalavimai dėl užtikrinimo priemonių ilgalaikio skolinimo atveju, leidžiant kaip užtikrinimo priemonę iš dalies naudoti kilnojamąjį turtą, bet tik per pirmuosius kelerius paskolos sutarties metus. Praėjus keleriems metams minėto kilnojamojo daikto vertė gali būti gerokai sumažėjusi ir jo kaip užtikrinimo priemonės patikimumas gali reikšmingai sumažėti. Todėl, laikantis konservatyvumo principo, praėjus keleriems metams likusios sumos grąžinimas turėtų būti užtikrinamas patikimomis užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, vertybinių popierių arba indėlių įkeitimu ir (arba) valstybės garantija).
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu komerciniai bankai įprastai lizingo paslaugą teikia iki 7 metų, siekiant padidinti kredito unijų teikiamų paslaugų konkurencingumą, tikslinga: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) kilnojamojo daikto, įsigyto skolinimo sandorio lėšomis, įkeitimu, tačiau ne daugiau negu 30 procentų skolinimo sumos ir ne ilgesniam kaip 7 metų terminui
nuo skolinimo sandorio sudarymo.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-1031
siūloma keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 5 punktu ir nustatyti, kad skolinimas turi būti užtikrintas „kilnojamojo daikto, įsigyto skolinimo sandorio lėšomis, įkeitimu, tačiau ne daugiau negu 30 procentų skolinimo sumos.“ Neaišku, kodėl siūloma būtent 30 procentų skolinimo sumos dydis. Pastebėtina, kad kilnojamasis daiktas gali būti ir labai brangus, pvz., prabangus automobilis, medicininė įranga ir pan. Nepritarti
praktika, kai skolinamasi su valstybės garantija ir siekiant apimti didžiąją dalį tokių atvejų. 45 straipsnio pakeitimais pirmiausia siekiama spręsti praktikoje dažnai pasitaikančius atvejus, kai didžiąją dalį paskolos sumos padengia valstybės garantija, o likusiai daliai kaip užtikrinimo priemonę būtų galima naudoti įsigyjamą kilnojamąjį daiktą (pvz., žemės ūkio techniką).
Maksimalus garantijos dydis bendru atveju yra 80 procentų (UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas suteikia garantijas iki 80 procentų paskolos sumos, UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ garantija siekia 30–80 procentų paskolos sumos); su maksimalia garantija būtų reikalingas papildomo turto (pvz., įsigyjamo kilnojamo daikto) įkeitimas, atitinkantis 20 procentų paskolos sumos. Kadangi ne visada suteikiamas maksimalus garantijos dydis, pasirinktas laisvesnis 30 procentų dydis, siekiant apimti didesnę dalį tokių atvejų. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-1032
įstatymo 45 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi: „3. Kredito unija, sudariusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skolinimo sandorį, turi užtikrinti, kad suėjus 5 metų terminui, likusios skolinimo sumos grąžinimas būtų užtikrintas bent viena iš šio straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių.” Neaiški šios projekto nuostatos paskirtis. Neaišku, kodėl tik suėjus 5 metų terminui reikia užtikrinti likusios sumos grąžinimą 45 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Šioje išvadoje minėta, kad neaiškus siūlomų 45 straipsnio
metus, grąžintinos skolos suma turi būti užtikrinta 45 straipsnio 2 dalyje nurodytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis sudarant skolinimo sandorį, ar tik praėjus 5 metams po skolinimo sandorio sudarymo (užtikrinant likusios skolos sumos grąžinimą).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nuostatas, tiek hipoteka, tiek įkeitimu užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas, tiek hipotekos, tiek įkeitimo galiojimas priklauso nuo hipoteka ar įkeitimu užtikrintos prievolės galiojimo. Projekto nuostatos derintinos su nurodytomis Civilinio kodekso nuostatomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-104
siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 51 straipsnį ir pripažinti netekusiais galios keičiamo įstatymo 52 ir 53 straipsnius. Projekto aiškinamajame rašte rašoma: „Atsižvelgiant į tai, kad kredito unija audituojama kaip centrinės kredito unijos finansinės grupės narė, siūloma panaikinti kredito unijoms prievolę atskirai audituoti metinius finansinius ataskaitų rinkinius.“ Projekto nuostatos diskutuotinos, atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos pajininkai, nariai, neprofesionalūs rinkos dalyviai, priimdami sprendimus dėl indėlių laikymo unijoje, remiasi auditoriaus išvada ir audito ataskaita, kuriose paaiškinamas audito metu nustatytų klaidų pobūdis ir įtaka bei pateikiama informacija, ar tinkamai valdoma kredito rizika, ar veiksminga vidaus kontrolė, taip pat į Finansų įstaigų įstatymo nuostatas dėl finansų įstaigos apskaitos ir audito.
Be to, pastebėtina, kad projektu ne tik siūloma panaikinti kredito unijoms prievolę atskirai audituoti metinius finansinius ataskaitų rinkinius, bet ir siūloma išbraukti galiojančio įstatymo 51 straipsnio nuostatas, įpareigojančias kredito uniją, pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su auditoriaus ar audito įmonės audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu ir auditoriaus išvada, taip pat siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalį: „Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra auditoriaus ar audito įmonės atlikto metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito.“ Svarstytina, ar pritarus siūlomoms nuostatoms nebus pernelyg suvaržytos kredito unijos narių teisės (teisė susipažinti su auditoriaus išvada ir tik su ja susipažinus priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo).
Pritarti iš dalies Argumentai: Atlikus centrinės kredito unijos finansinės grupės auditą, audito išvadoje ir ataskaitoje išsamiai paaiškinami visos finansinės grupės finansiniai rezultatai, pateikiama informacija, ar visos kredito unijos grupėje tinkamai valdo kredito riziką, ar veiksminga grupėje veikia vidaus kontrolė, ar tiksliai ir kvalifikuotai įvertintas turtas grupės mastu. Įsigaliojus naujam kredito unijų veiklos reglamentavimui būtent bendra centrinės kredito unijos finansinės grupės padėtis iš esmės yra svarbesnė, kadangi centrinei kredito unijai priklausančios kredito unijos veikia kolektyviai palaikydamos viena kitos likvidumą ir užtikrindamos mokumą.
Taigi, centrinės kredito unijos finansinės grupės auditorių teikiama išvada ir audito ataskaita apie grupės veiklą yra išsamesnė ir vertingesnė informacija pajininkams, taip pat niekaip neapriboja pajininkų galimybių susipažinti su minėta informacija, kuri yra viešai prieinama, ir naudojantis ja priimti sprendimus dėl indėlių laikymo kredito unijoje. Patvirtinus šį pakeitimą būtų reikšmingai sumažinti kredito unijų patiriami išorės audito kaštai, kadangi pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą atskira kredito unija audituojama du kartus (individualiai ir kaip centrinės kredito unijos finansinės grupės narė), tačiau didesnę įtaką pajininkams turi ne informacija apie individualaus kredito unijos audito rezultatus, o apie visos centrinės kredito unijos finansinės grupės veiklos audito rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad atliekamas centrinės kredito unijos finansinės grupės finansinių ataskaitų auditas, taip pat į tai, kad grupės finansinių ataskaitų tvirtinimas Centrinių kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-3099 numatytas atlikti per 4 mėnesius, tikslinga atskirų kredito unijų finansinių ataskaitų tvirtinimą suderinti su visos grupės ataskaitų tvirtinimo terminais. Pasiūlymas:
įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito
unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos, be įstatuose nurodytų informavimo būdų, paskelbti kredito unijos interneto svetainėje (jeigu ją kredito unija turi), paskelbti centrinės kredito unijos, kurios nare yra kredito unija, interneto svetainėje ir pranešti kredito unijos nariams raštu vienu iš šių būdų: asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu, trumpąja (SMS) žinute ar per elektroninės bankininkystės sistemas).“
2Buvusius projekto 2 – 8 straipsnius laikyti 3 – 9 straipsniais. 3. Papildyti projektą 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį.“. 2. Buvusias 40 straipsnio 4 – 7 dalis laikyti 3 – 6 dalimis.“
4Buvusius projekto 4 - 9 straipsnius laikyti 5 – 10 straipsniais. 5. Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti
taip: „6 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Pasibaigus finansiniams metams, kredito unija privalo:
sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su auditoriaus ir audito įmonės audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, ir sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;
nuo finansinių metų pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;
narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo dienos pateikti priežiūros institucijai auditoriaus arba audito įmonės audituotą ir šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl pelno paskirstymo;
4) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, auditoriaus išvadą ir kitą priežiūros institucijos nurodytą informaciją visuomenei.“
netekusia galios 51 straipsnio 5 dalį. 5. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra auditoriaus ar audito įmonės atlikto metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 46 straipsnis, išskyrus 2 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 6,8 ir 79 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“
įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
29, 40, 45, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 52, 53 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-1081 7.
Projekto 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog
„Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 51, 52 ir 53 straipsnių
nuostatos dėl finansinių ataskaitų rinkinių audito iki 2023 m. sausio 1 d. taikomos tik centrinių kredito unijų narėmis nesančioms kredito unijoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnio nuostatas iki 2018 m. sausio 1 d. yra gavusios Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4, 6 ir 7 straipsniu ir yra keičiamos nuostatos dėl finansinių ataskaitų rinkinių audito, tačiau jų įsigaliojimas projekto 8 straipsnio 3 dalimi yra numatomas 2023 m. sausio
būti centrinių kredito unijų narėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus minimos projekto 8 straipsnio 1 dalies turinys. Pritarti iš dalies Argumentai: Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 51, 52 ir 53 straipsnių nuostatos bus taikomos tik toms kredito unijoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnio nuostatas iki 2018 m. sausio 1 d. yra gavusios Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą. Kaip teisingai nurodoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlyme, nuo 2023 m. sausio 1 d. visos kredito unijos privalės būti centrinių kredito unijų narėmis arba persitvarkyti į pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą išduotą banko licenciją turinčią akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, todėl Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 51, 52 ir 53 straipsnių nuostatos neteks galios būtent nuo 2023 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 10 straipsnio 3 dalį pagal pastabos Nr. 6 argumentuose pateiktą redakciją (žr. aukščiau). 8. Seimo kanceliarijos
centrinių kredito unijų, kredito unijų priežiūrą, būtų tikslinga prašyti Lietuvos banką pateikti nuomonę dėl įstatymo projekto.
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-01-16 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 10, 29, 45, 51,
įstatymo projektą Nr. XIIIP 3100, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalies, 282 straipsnio 5 dalies ir 1998 m. birželio
su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlome teikiamą Įstatymo projektą suderinti su Europos Centriniu Banku. Taip pat siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo Įstatymo projekto prašyti Lietuvos banko nuomonės. Pritarti Gauta Lietuvos banko nuomonė. Projekto rengimo etape buvo neoficialiai konsultuojamasi su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB) ir buvo gautas atsakymas, kad projektu siūlomi pakeitimai nedaro esminės įtakos kredito unijų rinkų stabilumui, pakeitimai yra susiję tik su praktiniu jau priimtos kredito unijų sistemos reformos įgyvendinimu, todėl oficialus derinimas su ECB nėra būtinas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos bankas, 2019-04-09 Įvertinę Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr.
VIII-1682 5, 15, 17, 20, 30, 32, 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3099 ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 10, 29, 45, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3100, informuojame, kad pateiktiems įstatymų projektams iš esmės pritariame. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. BFK, 2019-05-0810 Argumentai: Pagal 2018 m. lapkričio 15 d. priimtą Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 1, 2, 12, 15, 23, 36, 37, 38, 53, 54, 55, 56, 58, 62, 68, 69, 73 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo vienuoliktuoju-1 skirsniu įstatymą Nr. XIII-1630, kuris įsigalios 2019 m. gegužės 1 d., kredito unija šio įstatymo prasme nebebus laikoma viešojo intereso įmone. Kadangi šis Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymas nebus priimtas iki 2019 m. gegužės
dalies pakeitimas turėtų įsigalioti kartu su kitomis nuostatomis. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį: „2. Šio įstatymo 57 straipsnis įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.“
dalį laikyti 2 dalimi. Pritarti
N Argumentai: Kredito unijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimu leidus viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, būti kredito unijos asocijuotomis narėmis, tuo pačiu reikalinga pataisyti Kredito unijų įstatymo 5 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų,
indėlius ir kitas grąžintinas lėšas kredito unija turi teisę priimti ir iš Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, tarp jų iš viešųjų įstaigų, kurių dalininkės yra valstybės ar savivaldybių institucijos, jeigu tai numatyta kredito unijų steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, kredito unijos narių steigiamų juridinių asmenų, kurie gali būti kredito unijos asocijuotais nariais pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš kredito unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų (rūpintojų) yra kredito unijos narys.“
projekto 1 – 10 straipsnius laikyti 2- 11 straipsniais. 3. Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
10, 21, 29, 40, 45, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 52, 53 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
Pritarti 7.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3100, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Varžgalys, K. Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė