Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„6) vykdyti kredito unijose centrinės kredito unijos narėse vidaus audito ir atitikties funkcijas.“
1Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apie pateiktus pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pranešimus centrinė kredito unija nedelsdama informuoja priežiūros instituciją ir paskelbia viešai centrinės kredito unijos interneto svetainėje.“
2Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Centrinė kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas centrinės kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti. turi teisę atidėti visos sumos grąžinimą ar apriboti dalies sumos grąžinimą neribotam laikui, atsižvelgiant į 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais (OL 2014 L 74, p. 8) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 241/2014) 10 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apie sprendimą atsiskaityti, atidėti visos sumos grąžinimą ar apriboti dalies sumos grąžinimą, centrinė kredito unija nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.“
3Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Su asmeniu, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinė kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą tik tada, kai įvertinusi centrinės kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Apie sprendimą atsiskaityti su asmeniu, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinė kredito unija nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti kapitalą. „6. Centrinė kredito unija gali atsiskaityti su asmeniu, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, tik gavusi priežiūros institucijos leidimą grąžinti pajinius įnašus. Priežiūros institucijos leidimas grąžinti pajinius įnašus išduodamas vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 241/2014 nuostatomis.“
4Papildyti 15 straipsnį 7 dalimi:
„7. Centrinė kredito unija, gavusi priežiūros institucijos leidimą grąžinti pajinius įnašus asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, nedelsdama informuoja šį asmenį apie priimtą sprendimą.“
5Papildyti 15 straipsnį 8 dalimi:
„8. Asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, grąžinami pajiniai įnašai ir išmokamos apyvartai proporcingos išmokos ir (ar) dividendai, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas. Grąžinami pajiniai įnašai proporcingai sumažinami centrinės kredito unijos ankstesniųjų metų sukauptų nuostolių ir einamųjų metų, kuriais narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, veiklos rezultato suma.“
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Eilinis centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kiekvienais metais, bet ne vėliau kaip per 3 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų, šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.“
1Papildyti 20 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.“
2Buvusias 20 straipsnio 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 6 ir 7 dalimis. 5 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pajinė įmoka, sumokėta už pagrindinį ir papildomą pajus, gali būti grąžinama šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tik narystei centrinėje kredito unijoje pasibaigus. Jeigu centrinės kredito unijos nare dėl laikinos valstybės pagalbos centrinei kredito unijai suteikimo yra valstybė, jai pajinė įmoka, sumokėta už papildomus pajus, gali būti grąžinama šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka ir narystei centrinėje kredito unijoje nepasibaigus.“
Pripažinti netekusia galios 32 straipsnio 3 dalį. 3. Per finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Eilinis centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį. 7 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Centrinė kredito unija ir centrinės kredito unijos finansinė grupė sudaro tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotasis metinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentė Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Valius Ąžuolas
Projekto Nr. XIIIP-3099(2) lyginamasis variantas
Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„6) atlikti kredito unijose centrinės kredito unijos narėse vidaus audito ir atitikties funkcijas. Atlikdama šiame punkte nurodytas funkcijas, centrinė kredito unija privalo funkciškai jas atskirti nuo kitų centrinės kredito unijos atliekamų funkcijų.“
1Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apie pateiktus pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pranešimus centrinė kredito unija nedelsdama informuoja priežiūros instituciją ir paskelbia viešai centrinės kredito unijos interneto svetainėje.“
2Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Centrinė kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas centrinės kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti. turi teisę atidėti pajinių įnašų visos sumos grąžinimą ar apriboti pajinių įnašų dalies sumos grąžinimą neribotam laikui, jeigu toks atidėjimas ar apribojimas yra pagrįstas ir proporcingas atsižvelgiant į 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais (OL 2014 L 74, p. 8) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 241/2014) 10 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Apie sprendimą atsiskaityti, atidėti pajinių įnašų visos sumos grąžinimą ar apriboti pajinių įnašų dalies sumos grąžinimą asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinė kredito unija nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Išnykus pajinių įnašų grąžinimo atidėjimo ar apribojimo pagrindui, centrinė kredito unija privalo nedelsdama spręsti klausimą dėl pajinių įnašų visos ar dalies sumos grąžinimo.“
3Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Su asmeniu, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinė kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą tik tada, kai įvertinusi centrinės kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Apie sprendimą atsiskaityti su asmeniu, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinė kredito unija nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti kapitalą. „6. Centrinė kredito unija gali atsiskaityti su asmeniu, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, tik gavusi priežiūros institucijos leidimą grąžinti pajinius įnašus. Priežiūros institucijos leidimas grąžinti pajinius įnašus išduodamas vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 241/2014 nuostatomis.“
4Papildyti 15 straipsnį 7 dalimi:
„7. Centrinė kredito unija, gavusi priežiūros institucijos sprendimą dėl leidimo grąžinti pajinius įnašus asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, nedelsdama jį informuoja apie šį sprendimą.“
5Papildyti 15 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, grąžinami pajiniai įnašai ar jų dalis ir išmokamos apyvartai proporcingos išmokos ir (ar) dividendai, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas. Grąžinami pajiniai įnašai ar jų dalis proporcingai sumažinami centrinės kredito unijos ankstesnių metų sukauptų nuostolių ir einamųjų metų, kuriais narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, veiklos rezultato suma.“
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Eilinis centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kiekvienais metais, ne vėliau kaip per 3 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų, šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.“
1Papildyti 20 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Centrinės kredito unijos valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas centrinės kredito unijos valdybos darbo reglamentas.“
2Buvusias 20 straipsnio 5, 6 dalis laikyti atitinkamai 6, 7 dalimis. 5 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pajinė įmoka Pajinis įnašas, sumokėta sumokėtas už pagrindinį ir papildomą pajus, gali būti grąžinama grąžinamas šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tik narystei centrinėje kredito unijoje pasibaigus. Jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, jai pajinis įnašas, sumokėtas už papildomus pajus, gali būti grąžinamas šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka ir nepasibaigus narystei centrinėje kredito unijoje laikantis teisės aktuose nustatytų pajinių įnašų grąžinimo reikalavimų.“
Pripažinti netekusia galios 32 straipsnio 3 dalį. 3.
3Per finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Eilinis centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį. 7 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Centrinė kredito unija ir centrinės kredito unijos finansinė grupė sudaro tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotasis metinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.“
Kiekvienos centrinės kredito unijos valdyba savo darbo reglamentą turi priimti valdybos posėdyje ne vėliau per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki valdybos darbo reglamento priėmimo valdybos posėdyje centrinės kredito unijos vadovaujasi iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtu valdybos darbo reglamentu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė
5, 15,
IR
10,
IR
tikslai ir uždaviniai. 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė teisės aktus, reikalingus struktūrinei kredito unijų sektoriaus reformai įgyvendinti ir sudarančius sąlygas Lietuvoje veikti labiau integruotoms centrinių kredito unijų ir jų narių kredito unijų finansinėms grupėms[1]. Įsigaliojus minėtiems teisės aktų pakeitimams ir pradėjus naujojo reguliavimo nuostatas taikyti praktikoje, išryškėjo kai kurie kredito unijų ir centrinių kredito unijų veiklos aspektai, kurių teisinį reguliavimą reikėtų patikslinti ar patobulinti. Teikiamais projektais dėl Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 (toliau – Centrinių kredito unijų įstatymas) 5, 15, 17, 20, 30, 32, 42 straipsnių pakeitimo ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 (toliau – Kredito unijų įstatymas) 10, 29, 45, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios (toliau – Įstatymų pakeitimų projektai), siekiama patobulinti atitinkamas esamo reguliavimo nuostatas, siekiant sudaryti sąlygas efektyvesnei kredito unijų sektoriaus veiklai, išgryninti centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų santykį, sustiprinti kredito unijų konkurencingumą finansų sektoriuje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų pakeitimų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Palionis ir Valius Ąžuolas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Įstatymų pakeitimų projektais siūlomos keisti nuostatos apibrėžtos taip: 1.
Galiojančioje Centrinių kredito unijų įstatymo redakcijoje (5 str. 1 d. 3 p.) reglamentuota kredito unijų stebėsena: <...> nuolat stebi ir tikrina, kaip kredito unijos centrinės kredito unijos narės laikosi vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų <...>. Be to, pagal Kredito unijų įstatymą, kiekviena kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią vidaus audito tarnybą, todėl kredito unijų vidaus audito tarnybos funkcijos yra dubliuojamos su kredito unijas prižiūrinčių institucijų atliekamomis funkcijomis. 2. Centrinių kredito unijų įstatymo 15 str. 4 d. numatyta, kad kredito unija centrinės kredito unijos narė turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos, o Centrinė kredito unija turi teisę pašalinti kredito uniją iš centrinės kredito unijos narių tik ne vėliau kaip prieš 2 metus iki, atitinkamai, numatomo išstojimo ar klausimo svarstymo pranešus apie tai raštu, o apie tokius pranešimus centrinė kredito unija nedelsdama informuoja priežiūros instituciją ir ir paskelbia viešai centrinės kredito unijos interneto svetainėje. To paties straipsnio 5 d. nurodyta, kad <...> Centrinė kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas centrinės kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti <...>. Straipsnio 6 d. numatyta, kad su asmeniu, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinė kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą tik tada, kai įvertinusi centrinės kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. 3.
unijų įstatymo redakcijoje nėra apibrėžtas valdybos darbo reglamento tvirtinimo procesas, todėl šiuo metu Centrinė kredito unija tvirtina valdybos darbo reglamentą remiantis Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatomis. 4. Centrinių kredito unijų įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad finansinis metinės veiklos rezultatas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, tuo tarpu 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad centrinė kredito unija privalo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo. 5. Pagal galiojančią Centrinių kredito unijų įstatymo redakciją valstybei, jeigu ji yra centrinės kredito unijos nare dėl laikinos valstybės pagalbos centrinei kredito unijai suteikimo, kaip ir kitiems centrinės kredito unijos nariams, pajinė įmoka gali būti grąžinama tik jos narystei centrinėje kredito unijoje pasibaigus. 6. Centrinių kredito unijų įstatymo 42 straipsnis įpareigoja centrinę kredito uniją parengti ir viešai paskelbti centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pagal įstatymą centrinės kredito unijos narės kredito unijos investuoja į centrinės kredito unijos kapitalą, o centrinė kredito unija gali daryti tiesioginį lemiamą poveikį kredito unijoms. Tačiau tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai yra skirti labiau tradicinei finansinių grupių nuosavybės-kontrolės struktūrai, t. y. kai dalininkai kontroliuoja subjektus, kurių nuosavybės dalis turi. Todėl centrinės kredito unijos finansinei grupei dėl jos specifikos, susijusios su specifinėmis kontrolės sąlygomis minėtoje grupėje, būtina nustatyti specialius adaptuotus reikalavimus konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymui. 7. Kredito unijų įstatyme 10 str. 4 d.
tokios viešosios įstaigos, kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė. 8. Kredito unijų įstatymo 10 str. 6 d. numatyta, kad <...> Jeigu reorganizuojant kredito uniją dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose Lietuvos Respublikos apskrityse esančiose savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos buveinė, teritorijoje, ir kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia apskritimi, teritorijose <...>. 9. Kredito unijų įstatymo 45 str. 2 d. numatyti reikalavimai dėl užtikrinimo priemonių skolinant ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui: toks skolinimas turi būti užtikrintas hipoteka, valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinių popierių įkeitimu, indėlio, esančio toje kredito unijoje, įkeitimu (jeigu prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija indėlio su palūkanomis sumos) ir (arba) valstybės garantuojamos garantijų institucijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, garantija. 10. Centrinių kredito unijų įstatymo 43 str. 1 d. numato, kad turi būti atliekamas centrinės kredito unijos ir centrinės kredito unijos finansinės grupės metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditas, o pagal Kredito unijų įstatymo 52 str. 1 d. turi būti atliekamas ir pavienės kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditas. Todėl susidaro situacija, kai kiekviena kredito unija, esanti centrinės kredito unijos nare, yra audituojama du kartus (t. y. kredito unija audituojama ir kaip centrinės kredito unijos finansinės grupės narė, ir kaip individuali kredito unija). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymų pakeitimų projektuose siūlomos nuostatos:
kredito unijos narių vidaus audito funkcijos vykdymą prasminga centralizuoti ir teikti kaip centrinės kredito unijos paslaugą, tokiu būdu eliminuojant pasikartojančias funkcijas ir užtikrinant vieningą ir kvalifikuotą kredito unijų priežiūros kokybę bei taupant kredito unijų resursus. Siūloma papildyti Centrinių kredito unijų įstatymo 5 straipsnį nauju punktu, suteikiant centrinei kredito unijai teisę vykdyti kredito unijose narėse vidaus audito ir atitikties funkcijas. Atitinkamai siūloma pakeisti Kredito unijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalį įteisinant galimybę kredito unijai vidaus audito tarnybos funkcijos vykdymą pavesti atlikti centrinei kredito unijai, kurios nare ji yra. 2. Įgyvendinant 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais (OL
kredito unijų įstatymo 15 straipsnio 4, 5, 6 dalis bei papildyti 7 ir 8 dalimis, numatant centrinei kredito unijai teisę atidėti ar apriboti pajinių įnašų sumos grąžinimą neribotam laikui, apie sprendimą pranešant priežiūros institucijai. Siūlomais pakeitimas taip pat nustatoma detali ir aiški pajinių įnašų grąžinimo tvarka. 3. Skatinant vienodą organų darbo reglamentų tvirtinimo tvarką, siūloma papildyti Centrinių kredito unijų įstatymą, nustatant, kad valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas. 4.
kredito unijų įstatymo nuostatų neatitikimus, tikslinga pakeisti įstatymo nuostatas, numatant, kad centrinės kredito unijos eilinis visuotinių narių susirinkimas turi būti šaukiamas ir sprendimas dėl pelno paskirstymo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. 5. Jeigu valstybė yra centrinės kredito unijos nare dėl laikinos valstybės pagalbos centrinei kredito unijai suteikimo, prasminga leisti lankstesnį valstybės pasitraukimo mechanizmą, pavyzdžiui, mažinant valstybės pagalbos apimtį palaipsniui, jeigu pagalbos gavėjui ji visa apimtimi nebėra reikalinga. Todėl tikslinga Centrinių kredito unijų įstatyme numatyti išimtį, kad valstybei pajinė įmoka, sumokėta už papildomus pajus, gali būti grąžinama ir narystei centrinėje kredito unijoje nepasibaigus. 6. Centrinių kredito unijų įstatymo pakeitimo projektu siūloma Centrinių kredito unijų įstatymą papildyti nuostata, kuri priežiūros institucijai (Lietuvos bankui) suteiktų įgaliojimą priimti centrinės kredito unijos finansinės grupės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą reglamentuojantį teisės aktą. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymui taikomi reikalavimai bus pritaikyti centrinės kredito unijos finansinės grupės specifikai. 7. Skatinant kredito unijų konkurencingumą, siekiama pakeisti Kredito unijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą, panaikinant viešosios įstaigos požymį (kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė). 8. Siūlomi pakeitimai leidžia kredito unijoms išsaugoti reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios kredito unijos narius, tuo atveju, jeigu jos yra besiribojančiose savivaldybėse.
Įstatymų pakeitimų projektuose taip pat numatoma, kad tuo atveju, jeigu reorganizuojant kredito uniją dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos nesiribojančiose savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos nariais gali būti asmenys, kurie gyvena, dirba arba mokosi tos savivaldybės, kurioje įregistruota po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia savivaldybe, teritorijose. 9. Atsižvelgiant į tai, kad bankai, įvertinę riziką, skolina pasirinkdami užtikrinimo priemonę savo nuožiūra, siektina praplėsti tinkamų skolinimo užtikrinimo priemonių sąrašą kredito unijoms skolinant ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, todėl Kredito unijų įstatymo 45 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nuostatomis, nurodytomis Kredito unijų įstatymo pakeitimo projekte. 10. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unija audituojama kaip centrinės kredito unijos finansinės grupės narė, siūloma panaikinti kredito unijoms prievolę atskirai audituoti metinius finansinius ataskaitų rinkinius. 11. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu veikia centrinėms kredito unijoms nepriklausančios kredito unijos, kurios yra gavusios sutikimą vykdyti pertvarkymą į banko licenciją turinčią akcinę arba uždarąją akcinę bendrovę, šiuo metu galiojančios Kredito unijų įstatymo nuostatos dėl finansinių ataskaitų rinkinių audito iki 2023 m. sausio 1 d. būtų taikomos tik šioms kredito unijoms (kredito unijų pertvarkymo procesas turi būti užbaigtas vėliausiai iki 2023 m. sausio 1 d.). 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus teikiamus Įstatymų pakeitimų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų pakeitimų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymų projektai galėtų teigiamai paveikti kredito unijų sektorių ir Lietuvos finansų sistemą, nes įgyvendinus atitinkamų įstatymų pakeitimus būtų sudarytos sąlygos efektyvesnei centrinių kredito unijų finansinių grupių veiklai. Be to, Lietuvoje kredito unijų teikiamos finansinės paslaugos sudarytų svaresnę alternatyvą finansinių paslaugų vartotojams renkantis tarp kredito unijų ir kitų finansinių paslaugų teikėjų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų pakeitimų projektus, kitų galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų pakeitimų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų pakeitimų projektuose vartojamos sąvokos ir
(ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų pakeitimų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Lietuvos bankas iki įstatymo įsigaliojimo dienos priims įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų pakeitimų projektais teikiamų įstatymų pakeitimų įgyvendinimas neturės įtakos valstybės biudžeto išlaidoms. 13. Įstatymų pakeitimų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų pakeitimų projektais siūlomiems pakeitimams specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų pakeitimų projektų žodžiai: „kredito unija“, „centrinė kredito unija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Valius Ąžuolas [1] 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2567 ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VII-1682 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2566.
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2018-12-18
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINIŲ KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII‑1682 5, 15, 17, 20, 30, 32 ir 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-3099 atitikties europos Sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 5, 15, 17, 20, 30, 32 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3099 (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
siūloma keisti Įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir joje numatyti, kad
„Centrinė kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito
unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, turi teisę atidėti visos sumos grąžinimą ar apriboti dalies sumos grąžinimą neribotam laikui, atsižvelgiant į
papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais (OL 2014 L 74, p. 8) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 241/2014) 10 straipsnio 3 dalies nuostatas[1]. Apie sprendimą atsiskaityti, atidėti visos sumos grąžinimą ar apriboti dalies sumos grąžinimą, centrinė kredito unija nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.“ Pažymėtina, kad įvertinus Įstatymo projekte išdėstytą 15 straipsnio 5 dalies nuostatą lieka neaišku, kaip turi būti suprantamas Įstatymo projekte įtvirtintas reikalavimas centrinei kredito unijai, grąžinant ar apribojant pajinių įnašų grąžinimą ar dalies sumos grąžinimą neribotam laikui, atsižvelgti į Reglamento (ES) Nr.
241/2014)
keliamas reikalavimas taikyti pajinių įnašų apribojimus tik tuo atveju, jei centrinė kredito unija gali įrodyti ribojimų pagrįstumą ir proporcingumą pagal Reglamento (ES) Nr. 241/2014) 10 straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus. Taip pat kyla klausimas, kada ir kokios tvarkos laikantis turėtų būti persvarstomas centrinės kredito unijos priimtas sprendimas atidėti visos sumos grąžinimą ar apriboti dalies sumos grąžinimą neribotam laikui. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, manome, kad siekiant teisinio aiškumo ir tinkamos nuosavybės teisių apsaugos, Įstatymo projekto 2 straipsnio nuostata, keičianti Įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, turėtų būti tikslinama. 2. Atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalies,
98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlome teikiamą Įstatymo projektą suderinti su Europos Centriniu Banku. Taip pat siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo Įstatymo projekto prašyti Lietuvos banko nuomonės. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected] [1] Čia ir toliau pažymėta mūsų.
Biudžeto ir finansų komitetas
2019-05-08
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Andrius Mazuronis, Andrius Kubilius, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-101 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 5 straipsnio 2 dalį 6 punktu ir nustatyti centrinės kredito unijos teisę vykdyti kredito unijose centrinėse kredito unijos narėse vidaus audito ir atitikties funkcijas.
Svarstytina, ar tokia centrinės kredito unijos teisė dera su:
1) kitomis jos teisėmis, pvz., teise nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus, neprieštaraujančius teisės aktams ir priežiūros institucijos kredito unijai duotiems privalomiems nurodymams, dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo; teise atlikti kredito unijų stebėseną ir, tikrinimo metu nustačius pažeidimus ar trūkumus, duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms per nurodytą terminą juos pašalinti ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai ir trūkumai nesikartotų;
2) Kredito unijų įstatymo nuostatomis, pagal kurias kredito unijos stebėtojų taryba, o kur ji nesudaroma – valdyba, vertina vidaus audito tarnybos veiklą. Pastebėtina, kad vidaus audito tarnybos vadovas yra vienas kredito unijų vadovų;
3) Finansų įstaigų įstatymo 20 straipsnio nuostata, jog vidaus audito tarnybos vadovas yra vienas iš finansų įstaigos vadovų, bei 23 straipsnio nuostatomis dėl finansų įstaigos veiklos vidaus kontrolės. Siūlytina analizuojamos nuostatos atsisakyti. Pritarti iš dalies Argumentai: Patvirtinus naują Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų redakciją, vidaus auditoriams yra leidžiama prisiimti ir kitas nei vidaus auditas pareigas ir
(arba) atsakomybes vidaus kontrolės sistemoje, pvz., atsakomybes už atitikties ar rizikos valdymo veiklas. Tokiais atvejais diegiamos apsaugos priemonės, kurios sumažina galimą neigiamą įtaką vidaus auditoriaus nepriklausomumui ir objektyvumui, t.y. alternatyvūs procesai ir atsiskaitymo lygiai bei atsakomybių įvertinimas, užtikrinantis tinkamą papildomų funkcijų atlikimą.
Analogiški alternatyvūs procesai ir atsiskaitymo lygiai būtų tinkami centrinei kredito unijai teikiant vidaus audito paslaugas savo narėms kredito unijoms: centrinė kredito unija, funkciškai atskyrusi atliekamas vidaus audito ir atitikties funkcijas nuo kitų jos atliekamų funkcijų, vidaus audito procesus (rizikų žemėlapio sudarymą, audito veiklos planavimą, rekomendacijų teikimą ir jų įgyvendinimo stebėseną) derintų ir atsiskaitytų kredito unijos stebėtojų tarybai (jei ši nesudaroma – valdybai), kuri vertintų vidaus audito funkcijos atlikimą. Kartu informacija apie vidaus audito funkcijos įgyvendinimą atskiroje kredito unijoje būtų žinoma centrinės kredito unijos vidaus audito vadovui, kaip centrinės kredito unijos finansinės grupės, kurią sudaro centrinės kredito unijos narės kredito unijos, vidaus kontrolės sistemos veikimo užtikrinimas. Tuo tarpu centrinės kredito unijos vidaus audito vadovas organizuotų ir būtų atsakingas už centrinės kredito unijos ir jos finansinės grupės vidaus audito funkcijos tinkamą įgyvendinimą, vidaus audito procesus derintų ir atsiskaitytų centrinės kredito unijos stebėtojų tarybai, kartu pristatydamas ir vidaus audito funkcijos įgyvendinimo problematiką atskirose kredito unijose, tuo pačiu užtikrinant tinkamą vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą centrinės kredito unijos finansinės grupės lygmeniu. Tokiu būdu būtų užtikrinama įstatymo suteikiamų teisių centrinei kredito unijai nustatyti savo narėms papildomus reikalavimus dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo analogiškas įgyvendinimas kaip ir tose kredito unijose, kuriose vidaus audito funkciją įgyvendina samdomas vidaus auditorius.
Pasiūlymas: Siekiant išvengti galimo interesų konflikto centrinėms kredito unijoms vykdant vidaus audito, atitikties ir kitas funkcijas, pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) vykdyti kredito unijose centrinės kredito unijos
narėse vidaus audito ir atitikties funkcijas. Vykdydama šiame punkte nurodytas funkcijas, centrinė kredito unija privalo funkciškai jas atskirti nuo kitų centrinės kredito unijos vykdomų funkcijų.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-1022
<...> pajinius įnašus, turi teisę atidėti visos sumos grąžinimą ar apriboti dalies sumos grąžinimą neribotam laikui <...>“ koreguotina loginiu ir lingvistiniu požiūriu. Be to, siekiant teisinio aiškumo, kitame šios nuostatos sakinyje po žodžio „grąžinimą“ įrašytina formuluotė „asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Reikalavimai kapitalo priemonių išpirkimo apribojimui yra numatyti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamente (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1), ir 2014 m. sausio 7 d. Europos Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais. Reglamento Nr.
Reglamento Nr. 241/2014 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: „<...> Galimybė įstaigai pagal kapitalo priemones reglamentuojančias nuostatas apriboti išpirkimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio
išpirkimą, ir teisę apriboti išpirktiną sumą. Pagal 3 dalį įstaiga išpirkimą gali atidėti arba išpirktiną sumą gali apriboti neribotam laikui <...>.“ Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama, kad įstatymo nuostatos kuo mažiau nukryptų nuo minėtų reglamentų nuostatų. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį (žr. 12 pastabos komentarą). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-1023
projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostatas, jog centrinė kredito unija turi teisę atidėti visos sumos grąžinimą ar apriboti dalies sumos grąžinimą neribotam laikui, siūlytina atitinkamai koreguoti projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatą. Nepritarti Įstatymo projekto
dalyje reglamentuojama teisė atidėti visos sumos grąžinimą ar apriboti dalies sumos grąžinimą, tuo tarpu 3 dalyje nustatoma priežiūros institucijos leidimo grąžinti pajinius įnašus tvarka. Toks leidimas galės būti išduodamas tik po to, kai pati centrinė kredito unija įvertins atsiskaitymo galimybes. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-1024
projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostatas, jog centrinė kredito unija turi teisę atidėti visos sumos grąžinimą ar apriboti dalies sumos grąžinimą neribotam laikui, siūlytina atitinkamai koreguoti projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatą.
Be to, manytina, kad priežiūros institucija ne visada duos leidimą centrinei kredito unijai grąžinti pajinius įnašus asmeniui, tačiau net ir tokiu atveju asmuo turi būti apie tai informuojamas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata koreguotina. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Centrinė kredito unija, gavusi priežiūros
institucijos leidimąsprendimą dėl leidimo grąžinti pajinius įnašus asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, nedelsdama informuoja šį asmenį apie priimtą sprendimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-1025
projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostatas, siūlytina papildyti projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies nuostatą, joje po žodžio „įnašai“ įrašant formuluotę „ar jų dalis“. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, grąžinami pajiniai įnašai ar jų dalis ir išmokamos apyvartai proporcingos išmokos ir (ar) dividendai, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas. Grąžinami pajiniai įnašai ar jų dalis proporcingai sumažinami centrinės kredito unijos ankstesniųjų metų sukauptų nuostolių ir einamųjų metų, kuriais narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, veiklos rezultato suma.“
Teisės departamentas, 2019-01-102 6.
Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atsiskaitymą su asmenimis, kurių narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomi keičiamo įstatymo 15 straipsnio pakeitimai, įsigaliojus įstatymui, būtų taikomi tik atsiskaitymams su asmenimis, kurių narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė jau įsigaliojus šiam įstatymui, ar ir tiems atsiskaitymams, kurie pradėti vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet nebaigti vykdyti šiam įstatymui jau įsigaliojus. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nepritarti Šiuo metu nėra pradėtų ir nebaigtų vykdyti atsiskaitymo su kredito unijomis procedūrų. Be to, įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kredito unija centrinės kredito unijos narė turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos tik ne vėliau kaip prieš 2 metus iki numatomo išstojimo pranešusi apie tai priežiūros institucijai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu numatomų išstojimų nėra, įstatymo projekto papildymas jo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, susijusiomis su atsiskaitymu, nėra tikslingas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-1041
keičiamo įstatymo 20 straipsnį 5 dalimi ir nustatyti, kad valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,šiuo metu Centrinė kredito unija tvirtina valdybos darbo reglamentą remiantis Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatomis“. Pastarojo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) valdybos darbo reglamentą tvirtina kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių susirinkimas.
Taigi įsigaliojus įstatymui, centrinės kredito unijos valdyba galėtų veikti tik pagal jos pačios patvirtintą darbo reglamentą. Nėra aišku, ar iki naujo valdybos darbo reglamento patvirtinimo valdyba galėtų vadovautis visuotinio centrinės kredito unijos narių susirinkimo patvirtintu jos darbo reglamentu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti vėlesnę šio straipsnio įsigaliojimo datą, kad centrinės kredito unijos valdyba galėtų iš anksto, t.y. iki šio straipsnio įsigaliojimo, parengti valdybos darbo reglamento projektą ir jį patvirtinti pirmajame savo posėdyje arba projektą papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis dėl centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtinto valdybos darbo reglamento laikino galiojimo iki centrinė kredito unijos valdyba priims naują savo darbo reglamentą. Pritarti Papildyti įstatymo projektą 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įstatymo taikymas
unijų valdybos darbo reglamentas valdybos posėdyje turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki valdybos darbo reglamento priėmimo valdybos posėdyje, centrinės kredito unijos vadovaujasi iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtu valdybos darbo reglamentu.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-105
straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad centrinės kredito unijos narei – valstybei – pajinė įmoka už papildomus pajus gali būti grąžinama šio įstatymo
nepasibaigus. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog tai gali būti daroma tada, „jeigu pagalbos gavėjui ji visa apimtimi nebėra reikalinga“.
Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti praktinių įstatymo taikymo problemų, siūlytina projekto nuostatas papildyti, nurodant kokioms sąlygoms esant valstybei būtų galima grąžinti pajines įmokas už papildomus pajus. Be to, siūlytina patikslinti, kurios keičiamo įstatymo 15 straipsnio nuostatos būtų taikomos tokiu atveju. Pritarti Sutinkant su pastaba, tikslinga atsisakyti nuorodos į 15 straipsnį, kadangi valstybės dalyvavimą kredito įstaigų kapitale reglamentuoja ne tik Centrinių kredito unijų įstatymas, tačiau ir Finansinio tvarumo įstatymas (valstybės pagalba suteikta pagal šio įstatymo 39 straipsnį), taip pat valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo teisės aktai, valstybės pagalbą reglamentuojantys teisės aktai ir kt., todėl nėra tikslinga vardinti visus šiuos teisės aktus, reglamentuojančius pajų išpirkimą iš valstybės ir juose nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti įstatymo projekto
projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pajinė įmokaPajinis įnašas, sumokėtas už pagrindinį ir
papildomą pajus, gali būti grąžinamas šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tik narystei centrinėje kredito unijoje pasibaigus. Jeigu centrinės kredito unijos nare dėl laikinos valstybės pagalbos centrinei kredito unijai suteikimo yra valstybė, jai pajinė įmokapajinis įnašas, sumokėtas už papildomus pajus, gali būti grąžinamas šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka ir narystei centrinėje kredito unijoje nepasibaigus laikantis pajinių įnašų grąžinimui teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-106 9.
Neaišku, kodėl projekto 6 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, nustatančią terminą, per kurį turi būti paskirstytas pelnas (nuostoliai) pasibaigus finansiniams metams. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma: „Siekiant pašalinti Centrinių kredito unijų įstatymo nuostatų neatitikimus, tikslinga pakeisti įstatymo nuostatas, numatant, kad centrinės kredito unijos eilinis visuotinių narių susirinkimas turi būti šaukiamas ir sprendimas dėl pelno paskirstymo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.“ Atsižvelgdami į tai, manytume, kad keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalis turėtų būti palikta galioti, o joje nurodytas 3 mėnesių terminas turėtų būti pakeistas į 4 mėnesių terminą. Nepritarti Pašalinus keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies ir 42 straipsnio 4 dalies 2 punkto koliziją, 32 straipsnio 3 dalies nuostata būtų perteklinė, kadangi abi minėtos nuostatos nustato terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl metinių finansų ataskaitų rinkinio patvirtinimo ir pelno paskirstymo, bei organą, turintį priimti tokį sprendimą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-107
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotasis metinių ataskaitų rinkinys sudaromas priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą priežiūros institucija turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, nustatant konkrečią įstatymo įsigaliojimo datą bei pasiūlyti priežiūros institucijai iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kurių konkrečiai finansinių metų (praėjusių, ar kitų finansinių metų) centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotos atskaitomybės finansinių ataskaitų rinkiniui būtų taikomi nauji priežiūros institucijos priimti teisės aktai. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nepritarti Įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad, pasibaigus finansiniams metams, centrinė kredito unija privalo per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikti visuomenei savo metinių finansinių ataskaitų rinkinį, centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir auditoriaus išvadą. Be to, įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija atlieka centrinės kredito unijos ir centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos banko valdybos 2017 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 03-116 „Dėl centrinių kredito unijų jungtinių (konsoliduotųjų) finansinių ir priežiūros ataskaitų reikalavimų“ jau yra nustačiusi reikalavimus sudaromoms jungtinėms (konsoliduotosioms) finansinėms ir priežiūros ataskaitoms. Siekiant aiškaus teisinio reguliavimo, tikslinga nustatyti, kad centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotasis metinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-10 11.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas atlieka centrinių kredito unijų, kredito unijų priežiūrą, būtų tikslinga prašyti Lietuvos banką pateikti nuomonę dėl įstatymo projekto. Pritarti Gauta Lietuvos banko nuomonė. 12. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-01-162 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 5, 15, 17, 20, 30, 32 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3099 (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir joje numatyti, kad „Centrinė kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, turi teisę atidėti visos sumos grąžinimą ar apriboti dalies sumos grąžinimą neribotam laikui, atsižvelgiant į 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais (OL 2014 L 74, p. 8) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 241/2014) 10 straipsnio 3 dalies nuostatas[1]. Apie sprendimą atsiskaityti, atidėti visos sumos grąžinimą ar apriboti dalies sumos grąžinimą, centrinė kredito unija nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.“ Pažymėtina, kad įvertinus Įstatymo projekte išdėstytą 15 straipsnio 5 dalies nuostatą lieka neaišku, kaip turi būti suprantamas Įstatymo projekte įtvirtintas reikalavimas centrinei kredito unijai, grąžinant ar apribojant pajinių įnašų grąžinimą ar dalies sumos grąžinimą neribotam laikui, atsižvelgti į Reglamento (ES) Nr. 241/2014) 10 straipsnio 3 dalį.
Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo turėtų būti keliamas reikalavimas taikyti pajinių įnašų apribojimus tik tuo atveju, jei centrinė kredito unija gali įrodyti ribojimų pagrįstumą ir proporcingumą pagal Reglamento (ES) Nr. 241/2014) 10 straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus. Taip pat kyla klausimas, kada ir kokios tvarkos laikantis turėtų būti persvarstomas centrinės kredito unijos priimtas sprendimas atidėti visos sumos grąžinimą ar apriboti dalies sumos grąžinimą neribotam laikui. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, manome, kad siekiant teisinio aiškumo ir tinkamos nuosavybės teisių apsaugos, Įstatymo projekto 2 straipsnio nuostata, keičianti Įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, turėtų būti tikslinama. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Centrinė kredito unija, turi teisę asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, atidėti pajinių įnašų visos sumos grąžinimą ar apriboti pajinių įnašų dalies sumos grąžinimą neribotam laikui, jeigu toks atidėjimas ar apribojimas yra pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant į 2014 m. sausio
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais (OL 2014 L 74, p. 8) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 241/2014)
visos sumos grąžinimą ar apriboti dalies sumos grąžinimą, asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinė kredito unija nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Išnykus pajinių įnašų grąžinimo atidėjimo ar apribojimo pagrindui, centrinė kredito unija privalo nedelsdama spręsti klausimą dėl visos ar dalies sumos grąžinimo.“
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-01-16 2.
Atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalies, 282 straipsnio 5 dalies ir 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlome teikiamą Įstatymo projektą suderinti su Europos Centriniu Banku. Taip pat siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo Įstatymo projekto prašyti Lietuvos banko nuomonės. Pritarti Gauta Lietuvos banko nuomonė. Projekto rengimo etape buvo neoficialiai konsultuojamasi su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB) ir buvo gautas atsakymas, kad projektu siūlomi pakeitimai nedaro esminės įtakos kredito unijų rinkų stabilumui, pakeitimai susiję tik su praktiniu jau priimtos kredito unijų sistemos reformos įgyvendinimu, todėl oficialus derinimas su ECB nėra būtinas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos bankas, 2019-04-09 Įvertinę Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 5, 15, 17, 20, 30, 32, 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3099 ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 10, 29, 45, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3100, informuojame, kad pateiktiems įstatymų projektams iš esmės pritariame. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3099, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Varžgalys, K. Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė [1] Čia ir toliau pažymėta mūsų.