Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) šio įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse
dalyje nustatytais atvejais pagrindinis tyrėjas ir biomedicininio tyrimo užsakovas arba sveikatos priežiūros įstaiga yra apsidraudę civilinę atsakomybę dėl galimos turtinės ir neturtinės žalos, padarytos biomedicininio tyrimo metu, tiriamajam atlyginimo;“. 2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Biomedicininio tyrimo užsakovo ir tyrėjo civilinė atsakomybė ir jos draudimas Turtinės ir neturtinės žalos, padarytos tiriamajam, atlyginimas“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mažos intervencijos klinikinį vaistinio
preparato tyrimą, taip pat kitą biomedicininį tyrimą, kuriame dalyvaujančiam asmeniui taikomi intervenciniai biomedicininio tyrimo metodai kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį jo sveikatai, leidžiama atlikti ir tokiu atveju, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos įstaigai, kuri pati arba jos darbuotojas yra tokio biomedicininio tyrimo užsakovas arba jos darbuotojas yra tokio biomedicininio tyrimo tyrėjas, civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo sutartyje yra numatytas turtinės ir neturtinės žalos, galinčios atsirasti tokių biomedicininių tyrimų metu, atlyginimas leidžiama atlikti ir neturint biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.
Šioje dalyje nurodytu atveju biomedicininio tyrimo užsakovo ir tyrėjo padaryta turtinė ir neturtinė žala tiriamojo sveikatai atlyginama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka iš Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomos sąskaitos, kurioje kaupiamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, lėšų.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2019 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (2)
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) šio įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse
dalyje nustatytais atvejais pagrindinis tyrėjas ir biomedicininio tyrimo užsakovas arba sveikatos priežiūros įstaiga yra apsidraudę civilinę atsakomybę dėl galimos turtinės ir neturtinės žalos, padarytos biomedicininio tyrimo metu, tiriamajam atlyginimo;“. 2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Biomedicininio tyrimo užsakovo ir tyrėjo civilinė atsakomybė ir jos draudimas Turtinės ir neturtinės žalos, padarytos tiriamajam, atlyginimas“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mažos intervencijos klinikinį vaistinio
preparato tyrimą, taip pat kitą biomedicininį tyrimą, kuriame dalyvaujančiam asmeniui taikomi intervenciniai biomedicininio tyrimo metodai kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį jo sveikatai, leidžiama atlikti ir tokiu atveju, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos įstaigai, kuri pati arba jos darbuotojas yra tokio biomedicininio tyrimo užsakovas arba jos darbuotojas yra tokio biomedicininio tyrimo tyrėjas, civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo sutartyje yra numatytas turtinės ir neturtinės žalos, galinčios atsirasti tokių biomedicininių tyrimų metu, atlyginimas leidžiama atlikti ir neturint biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.
Šioje dalyje nurodytu atveju biomedicininio tyrimo užsakovo ir tyrėjo padaryta turtinė ir neturtinė žala tiriamojo sveikatai atlyginama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka iš Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomos sąskaitos, kurioje kaupiamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, lėšų.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIOMEDICININIŲ TYRIMŲ ETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1679 5 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-01-07 Nr. XIIIP-3087 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Kabišaitis, tel. (8 5) 239 6161, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIOMEDICININIŲ TYRIMŲ ETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1679 5 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-07-15 Nr. XIIIP-3087(2) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Kabišaitis, tel. (8 5) 239 6161, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
m. balandžio 10 d. Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: 2019 m. kovo 27 d. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėja Aušrinė Storpirštienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnieji patarėjai Dainius Zebleckis ir Edvinas Mušinskis, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Tarybos pirmininkas, VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus, Lietuvos pacientų forumo pirmininkė Ieva Drėgvienė, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis, projektų vadovai Valentinas Mikelėnas ir Ieva Naraškevičiūtė-Kubilė, LRS Socialdemokratų partijos frakcijos atstovė N. Stasiulienė. 2019 m. balandžio 10 d.: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, sveikatos apsaugos ministro patarėja Vilma Strogė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėja Aušrinė Storpirštienė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos (toliau – pasiūlymai): Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Sergejus Jovaiša. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Eglė Gibavičiūtė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO nr. XIIIP-3087 2019-06-12
pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto nariai K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais P. Gradeckas, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos ministro patarėja V. Srogė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėja A. Storpirštienė, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai L. Labanauskas, dr. D. Brogienė, J. Šlitė, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovai D. Steponkus, J. Kutkauskienė, Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos pirmininkas V. Janušonis, Profesinių sąjungų organizacijos „Lietuvos medikų forumas“ atstovai V. Pečeliūnas, L. Griškevičius, Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovai M. Trumpickaitė, A. Pečkauskas, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovas M. Gedminas, Lietuvos draudikų asociacijos atstovai A. Romanovskis, I. Naraškevičiūtė-Kubilė, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas L. Paškevičius, Lietuvos pacientų forumo pirmininkė I. Drėgvienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V. Augustinienė, Elektrėnų ligoninės direktorius E. Niparavičius, Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja E. Gibavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris V. Mikelėnas,
2
modelio santykis su žalos, padarytos biomedicininių tyrimu metu, atlyginimu. Pagal Projekto 1 straipsnį, jeigu nebus apdrausta tyrėjo civilinė atsakomybė, bus taikoma socialinio draudimo modelis. Vadinasi, civilinės atsakomybės institutas ir jos draudimas išliks. Tačiau tada draustis turės tik tos sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose bus atliekami biomedicininiai tyrimai. Tačiau kodėl tokiu atveju atsakyti turėtų ne pats pažeidėjas, t. y. įstaiga, kuri privalomai neapdraudė savo civilinės atsakomybės, o viešieji finansai? Nepritarti Civilinės atsakomybės institutas ir prievolė draustis civilinės atsakomybės draudimu lieka tik biomedicininių tyrimų srityje. Pastebėtina, kad biomedicininių tyrimų keliama rizika gali būti įvairi – tiek didelė, tiek tik nedidelis nepageidaujamas laikinas poveikis tiriamojo sveikatai, nesiskiriantis nuo įprastos klinikinės praktikos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant neapsunkinti sąlygų atlikti nedidelės rizikos biomedicininius tyrimus (biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 29 000 eurų turtinei ir neturtinei žalai, padarytai vienam tiriamajam, kompensuoti, o sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės minimali draudimo sumą vienam draudžiamajam įvykiui – 8689 eurų, minimali draudimo sumą visiems draudžiamiesiems įvykiams per vienus draudimo sutarties galiojimo metus –
įstatyme nustatyta galimybė atlikti tokius tyrimus, jei jų metu galima kilti žala įtraukta į asmens sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Įvertinus tai, kad nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį tiriamojo sveikatai keliančių biomedicininių tyrimų metu tiriamiesiems taikomi metodai iš esmės yra tokie pat kaip kasdienėje asmens sveikatos priežiūros praktikoje taikomi tyrimo ir gydymo metodai (pvz., seilių, šlapimo mėginių, tepinėlio paėmimas, apklausos ir pan.), projektu tikslinga nustatyti minėtam reguliavimui analogišką reguliavimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Žmogaus teisių komitetas,
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3087(2) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2 Argumentai: siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai laiko priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina tikslinti projekto
ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2019 m. rugsėjo 30 gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Kaminskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja K. Civilkienė