Projekto lyginamasis variantas
PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 1 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat
atlyginama tiriamajam padaryta turtinė ir neturtinė žala, kai Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatyme nustatytais atvejais biomedicininis tyrimas atliekamas neturint biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.“
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atlygintina paciento Paciento sveikatai padaryta (turtinė
ir neturtinė) žala (turtinė ir neturtinė) – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.“
Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientui
pageidaujant, jo lėšomis asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti asmens sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie
paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis.
Teisė į žalos atlyginimą Pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties (toliau kartu
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Atstovavimas neveiksniam sveikatos priežiūros
srityje ir ribotai veiksniam sveikatos priežiūros srityje pacientui
srityje, atstovauja paskirti globėjai globėjas. 2. Pacientas, teismo pripažintas ribotai veiksniu sveikatos priežiūros srityje, teises įgyja ir pareigas prisiima, taip pat jas įgyvendina pats tiek, kiek tų teisių jam nėra apribojęs teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. 2. Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. 3. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas.
Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis. 4. Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. 5. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. 6. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. 7. Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. 8. Kai paciento skundas yra susijęs su informacijos apie pacientą, kuri yra konfidenciali, nagrinėjimu, tokios informacijos pateikimas sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įstaigai, asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas. Asmenys, susipažinę su konfidencialia informacija, privalo užtikrinti jos konfidencialumą. 9. Pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. 24 straipsnis.
teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškimai šiai komisijai paduodami raštu. Pareiškime turi būti nurodyta: komisijos pavadinimas, pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, sveikatos priežiūros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimas, buveinė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas (pažeista teisė ir prašomas žalos dydis), pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pareiškimą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Prašymas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus. 3. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamentą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 4.
ketveriems metams iš 7 asmenų, turinčių medicininį, teisinį arba kitą universitetinį aukštąjį išsilavinimą, sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Parenkant atstovus į šią komisiją, atsižvelgiama į tai, kad joje vienodai būtų atstovaujama pacientų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų interesams. Ne mažiau kaip 2 šios komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai. Sveikatos apsaugos ministerija užtikrina technines sąlygas šiai komisijai veikti. 5. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, svarstydama prašymą, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialios žinios, gavimo dienos. 6. Pareiškimai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, sveikatos apsaugos ministras Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams. 7. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, yra privalomi. 8.
nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. 25 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimas ir jo kontrolė
pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. 2. Sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti galiojančio civilinės atsakomybės draudimo poliso kopiją:
1) licencijas sveikatos priežiūros įstaigoms išduodančiai institucijai, kai išduodama licencija teikti sveikatos priežiūros paslaugas;
2) teritorinei ligonių kasai, kai sudaroma sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo;
3) institucijai, vykdančiai visų sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo stebėseną, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 3. Minimalią draudimo sumą vienam draudžiamajam įvykiui ir minimalią draudimo sumą visiems draudžiamiesiems įvykiams per vienus draudimo sutarties galiojimo metus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 26 straipsnis. Reikalavimas atlyginti pacientui ar tiriamajam padarytą žalą 1.
Draudžiamuoju įvykiu laikoma:
1) dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaryta turtinė ir neturtinė žala;
2) dėl sveikatos priežiūros įstaigos, kuri yra biomedicininio tyrimo užsakovė, ar jos darbuotojų, kurie yra biomedicininio tyrimo užsakovai ir (ar) tyrėjai, kaltės atliekant klinikinį vaistinio preparato tyrimą, klinikinį medicinos prietaiso tyrimą ar bet kurį kitą biomedicininį tyrimą, kuriame dalyvaujančiam asmeniui tyrimo tikslais taikomi intervenciniai tyrimo metodai kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį tiriamojo sveikatai, tiriamajam padaryta turtinė ir neturtinė žala, jeigu sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo sutartyje yra numatytas žalos, galinčios atsirasti tokių tyrimų metu, atlyginimas. 2. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, išmokėto draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina sveikatos priežiūros įstaiga, atsakinga už padarytą žalą. 3. Išimtiniais atvejais, siekiant išvengti visų nuosavybės formų sveikatos priežiūros įstaigos bankroto, pacientui padarytos faktinės žalos ir išmokėto draudimo atlyginimo skirtumas gali būti išmokėtas iš
įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą, išskyrus, kai teisių pažeidimu paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), dėl kurios atlyginimo kreipiamasi šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. 2.
2Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per
kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninėmis priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti prašymą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas. Detalius reikalavimus skundui ir dokumentams, teikiamiems su skundu, nustato sveikatos apsaugos ministras. 3. Jei kartu su skundu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentų, kurie turi būti teikiami su skundu, sąraše nurodyti dokumentai ir (ar) juose ir
(ar) skunde pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, asmens sveikatos priežiūros įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos skundą pateikusiam asmeniui nurodo nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo skundą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų, skundas nebus nagrinėjamas. 4. Skundai nenagrinėjami ir grąžinami juos pateikusiam asmeniui nurodant grąžinimo priežastis šiais atvejais:
1) kartu su skundu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentų, kurie turi būti teikiami su skundu, sąraše nurodyti dokumentai ir (ar) juose ir
(ar) skunde pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija ir skundą pateikęs asmuo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdo reikalavimo ištaisyti trūkumus;
2) skundas neįskaitomas. 5.
straipsnyje nurodytas valstybės institucijas pacientas turi teisę kreiptis tik nesutikdamas su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu išnagrinėjus jo skundą ir (arba) nepatenkintas skundo nagrinėjimo procedūra šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. 6. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga paciento skundą turi išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui arba, jei skundą pateikė paciento atstovas, – paciento atstovui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. Skundai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nagrinėjami neatlygintinai. 7. Informacijos apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visos kitos asmeninio pobūdžio informacijos apie pacientą pateikimas asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas. Asmenys, susipažinę su šioje dalyje nurodyta informacija, privalo ją naudoti tik skundui nagrinėti ir užtikrinti jos konfidencialumą. 24 straipsnis. Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimas 1.
Pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, ir norintys gauti jos atlyginimą, turi teisę ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie paciento sveikatai padarytą žalą (turtinę ir neturtinę), Vyriausybės patvirtinto Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo (toliau
paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą – jo teisę į paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą patvirtinantis dokumentas (-ai). Prie prašymo taip pat pridedami, jei pacientas juos turi, dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes.
Detalius reikalavimus prašymui ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, nustato sveikatos apsaugos ministras. 3. Jei kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentų, kurie turi būti teikiami su prašymu, sąraše nurodyti dokumentai ir (ar) juose ir (ar) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, Komisija Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo Komisijoje dienos nurodo prašymą pateikusiam asmeniui nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų, prašymas nebus nagrinėjamas. 4. Prašymai nenagrinėjami ir grąžinami prašymą pateikusiam asmeniui nurodant grąžinimo priežastis šiais atvejais:
1) kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentų, kurie turi būti teikiami su prašymu, sąraše nurodyti dokumentai ir (ar) juose ir
(ar) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija ir prašymą pateikęs asmuo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdo reikalavimo ištaisyti trūkumus;
2) prašymas neįskaitomas. 5. Komisija Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka sprendimą dėl prašymo priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. 6.
žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kad tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama. Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu. Komisija sprendimą atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. 7.
sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydį nustato vadovaudamasi Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše nurodytais atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus:
a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms (prietaisams), išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas, išskyrus išlaidas pareiškėjui Komisijoje atstovaujančiam advokatui);
b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas);
2) neturtinės žalos:
a) sveikatos sužalojimo atveju – pagal paciento patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmę, nustatytą neįgalumo ar darbingumo lygį, patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmą) pobūdį ir mastą, dėl sužalojimo patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes;
b) mirties atveju – pagal kito asmens, turinčio teisę į paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes.
Komisija atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydį nustato vadovaudamasi Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše nurodytais atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus:
a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms (prietaisams), išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas, išskyrus išlaidas pareiškėjui Komisijoje atstovaujančiam advokatui);
b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas);
2) neturtinės žalos:
a) sveikatos sužalojimo atveju – pagal paciento patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmę, nustatytą neįgalumo ar darbingumo lygį, patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmą) pobūdį ir mastą, dėl sužalojimo patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes;
b) mirties atveju – pagal kito asmens, turinčio teisę į paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. 8.
atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, (toliau – sąskaita) lėšų. 9. Komisijos sprendime nurodyto dydžio paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą per 10 darbo dienų po šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos iš sąskaitos lėšų Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka išmoka sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija. Žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimas šioje dalyje nustatyta tvarka neišmokamas, jei pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą kreipiasi į teismą. 25 straipsnis. Kreipimasis į teismą
pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos, o jei jie nedalyvavo sprendimo priėmimo metu – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie Komisijos sprendimą, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju teismas spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. 2. Pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, teismo sprendime nurodyto dydžio paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka atlyginama iš sąskaitos lėšų.
ekspertų veiklos pagrindai
ketveriems metams iš 7 asmenų, iš kurių ne mažiau kaip 3 yra specialistai, turintys aukštąjį medicinos ar odontologijos studijų krypties išsilavinimą, ir 2 – turintys aukštąjį teisės studijų krypties išsilavinimą. 2 Komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) jos įgaliotos institucijos deleguoti atstovai ir 1 – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (ar) jos įgaliotos institucijos deleguotas atstovas. Komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 2. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. Sveikatos apsaugos ministerija užtikrina technines sąlygas Komisijai veikti. 4. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl ligos, jis miršta, jis atsistatydina arba jį atšaukia sveikatos apsaugos ministras savo iniciatyva, jei jį delegavo Sveikatos apsaugos ministerija, arba jį delegavusios nevyriausybinės organizacijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos, ar Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos teikimu.
Tokiais atvejais, jeigu Komisijos kadencija nepasibaigusi, iki jos pabaigos siūloma nauja Komisijos nario kandidatūra ir naujas Komisijos narys paskiriamas Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka. 5. Komisijos nariams atlygis už darbą mokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. 6. Komisija, svarstydama prašymą, surenka visą reikiamą informaciją (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą) ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, taip pat kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus, nurodytus sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše (toliau – ekspertas), dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo. Ekspertai turi teisę gauti visą reikiamą informaciją (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą), reikalingą išvadai pateikti. Asmenys, į kuriuos kreipiasi Komisija ir ekspertai, privalo pateikti jiems šioje dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus.
Visa informacija, pateikta Komisijai ir ekspertams, apie pacientą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir asmens sveikatos priežiūros specialistus, turi būti laikoma konfidencialia ir gali būti atskleista kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reguliuojančiuose tokios informacijos tvarkymą, nustatytais pagrindais ir tvarka. 7. Į ekspertų sąrašą įrašomi asmenys turi turėti teisę verstis slaugos, medicinos arba odontologijos praktika ir turėti ne mažiau kaip 5 metų slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos patirties. Ekspertų sąrašas sudaromas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ekspertų sąrašas skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Ekspertų išvadų teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Ekspertas privalo atsisakyti teikti išvadą, jei dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė. 8. Ekspertas, įrašytas į ekspertų sąrašą, iš ekspertų sąrašo išbraukiamas, kai jis atsistatydina, jis nebegali eiti eksperto pareigų dėl ligos arba kai jis miršta. 9. Ekspertui mokamas 2,27 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygis už išvados pateikimą ir 0,082 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygis už kiekvieną dalyvavimo Komisijos posėdyje valandą. 10. Komisija kasmet sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikia sveikatos apsaugos ministrui savo veiklos ataskaitą. Komisijos veiklos ataskaitos skelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka Komisijos veiklos ataskaitų duomenų analizę ir atlieka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 61 straipsnyje nurodytus veiksmus, kad būtų užkirstas kelias Komisijos veiklos ataskaitose nurodytai paciento sveikatai padarytai žalai
straipsnis. Sąskaita
sąskaitą moka įmokas, kurių dydis – 0,2 procento praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. 2. Sveikatos priežiūros įstaiga įmoką už einamuosius kalendorinius metus privalo sumokėti iki einamųjų kalendorinių metų sausio 31 d. Jei sveikatos priežiūros įstaiga veiklą pradeda ne nuo kalendorinių metų pradžios, pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais ji pradėjo savo veiklą, iki šioje dalyje nustatyto termino ji privalo sumokėti įmoką už praėjusius ir einamuosius kalendorinius metus – šiuo atveju įmokos dydis už einamuosius kalendorinius metus nustatomas praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos pajamas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dalijant iš įstaigos veiklos mėnesių skaičiaus ir gautą rezultatą dauginant iš 12. 3. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga laiku nesumoka įmokos, ji moka delspinigius pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą. 4. Sąskaitos lėšas sudaro:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos;
2) kitos teisėtai įgytos lėšos. 5. Sąskaitą administruoja Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija sąskaitos lėšas laiko konkurso būdu pasirinktoje kredito įstaigoje arba investuoja šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Konkurso sąlygas nustato sveikatos apsaugos ministras. 6.
investuoti laikinai laisvas (šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms išlaidoms apmokėti nenaudojamas) sąskaitos lėšas, jos pervedamos į Finansų ministerijos vardu atidarytą Lietuvos banko sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdo ir sprendimus dėl jų investavimo finansų ministro nustatyta tvarka priima Finansų ministerija, garantuodama, kad investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos sąskaitą administruojančios institucijos pageidavimu būtų grąžinamos į sąskaitą. Pajamos, gautos investuojant, naudojamos tik šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms išlaidoms apmokėti. Sąskaitą administruojanti institucija Finansų ministerijos investavimo išlaidas kompensuoja sąskaitos administravimo išlaidoms numatytomis lėšomis. 7. Įmokų į sąskaitą mokėjimo, sąskaitos administravimo bei sąskaitos lėšų naudojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 8. Sąskaitos lėšos naudojamos tik šio įstatymo nustatyta tvarka paciento sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, Komisijos (įskaitant ekspertus) veiklai finansuoti ir sąskaitos administravimo išlaidoms, kurios negali būti didesnės kaip 1 procentas metinių sąskaitos pajamų, padengti. 9. Sąskaitos lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Sąskaitos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra perkeliamos ir naudojamos kitais biudžetiniais metais. 10. Sąskaitos veiklos ataskaitos skelbiamos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“
įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2019 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9 straipsnis.
Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), kilusi iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (2)
netekusia galios 2 straipsnio 2 dalį. 2. Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. 2. Papildyti 2 straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Neišvengiama žala – paciento sveikatai
padaryta žala, nesusijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir
(ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir
(ar) užkirsti joms kelio.“
3Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:
„14. Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.“
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus,
pacientui pageidaujant, jo lėšomis asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti asmens sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama asmens duomenų
tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei jeigu tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Teisė į žalos atlyginimą Pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties (toliau kartu – kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą) turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos (toliau – žala), padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Atstovavimas neveiksniam sveikatos
priežiūros srityje ir ribotai veiksniam sveikatos priežiūros srityje pacientui
priežiūros srityje, atstovauja paskirti globėjai globėjas. 2. Pacientas, teismo pripažintas ribotai veiksniu sveikatos priežiūros srityje, teises įgyja ir pareigas prisiima, taip pat jas įgyvendina pats tiek, kiek tų teisių jam nėra apribojęs teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. 2.
2Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės,
sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. 3. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis. 4. Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. 5. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. 6. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. 7. Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. 8. Kai paciento skundas yra susijęs su informacijos apie pacientą, kuri yra konfidenciali, nagrinėjimu, tokios informacijos pateikimas sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įstaigai, asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Asmenys, susipažinę su konfidencialia informacija, privalo užtikrinti jos konfidencialumą. 9. Pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. 24 straipsnis. Pacientui padarytos žalos atlyginimas
nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškimai šiai komisijai paduodami raštu. Pareiškime turi būti nurodyta: komisijos pavadinimas, pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, sveikatos priežiūros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimas, buveinė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas (pažeista teisė ir prašomas žalos dydis), pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pareiškimą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Prašymas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus. 3. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.
Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamentą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 4. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sudaroma ketveriems metams iš 7 asmenų, turinčių medicininį, teisinį arba kitą universitetinį aukštąjį išsilavinimą, sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Parenkant atstovus į šią komisiją, atsižvelgiama į tai, kad joje vienodai būtų atstovaujama pacientų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų interesams. Ne mažiau kaip 2 šios komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai. Sveikatos apsaugos ministerija užtikrina technines sąlygas šiai komisijai veikti. 5. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, svarstydama prašymą, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialios žinios, gavimo dienos. 6. Pareiškimai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, sveikatos apsaugos ministras Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams. 7.
komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, yra privalomi. 8. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. 25 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimas ir jo kontrolė
įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. 2. Sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti galiojančio civilinės atsakomybės draudimo poliso kopiją:
1) licencijas sveikatos priežiūros įstaigoms išduodančiai institucijai, kai išduodama licencija teikti sveikatos priežiūros paslaugas;
2) teritorinei ligonių kasai, kai sudaroma sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo;
3) institucijai, vykdančiai visų sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo stebėseną, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 3. Minimalią draudimo sumą vienam draudžiamajam įvykiui ir minimalią draudimo sumą visiems draudžiamiesiems įvykiams per vienus draudimo sutarties galiojimo metus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 26 straipsnis. Reikalavimas atlyginti pacientui ar tiriamajam padarytą žalą 1.
Draudžiamuoju įvykiu laikoma:
1) dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaryta turtinė ir neturtinė žala;
2) dėl sveikatos priežiūros įstaigos, kuri yra biomedicininio tyrimo užsakovė, ar jos darbuotojų, kurie yra biomedicininio tyrimo užsakovai ir (ar) tyrėjai, kaltės atliekant klinikinį vaistinio preparato tyrimą, klinikinį medicinos prietaiso tyrimą ar bet kurį kitą biomedicininį tyrimą, kuriame dalyvaujančiam asmeniui tyrimo tikslais taikomi intervenciniai tyrimo metodai kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį tiriamojo sveikatai, tiriamajam padaryta turtinė ir neturtinė žala, jeigu sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo sutartyje yra numatytas žalos, galinčios atsirasti tokių tyrimų metu, atlyginimas. 2. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, išmokėto draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina sveikatos priežiūros įstaiga, atsakinga už padarytą žalą. 3. Išimtiniais atvejais, siekiant išvengti visų nuosavybės formų sveikatos priežiūros įstaigos bankroto, pacientui padarytos faktinės žalos ir išmokėto draudimo atlyginimo skirtumas gali būti išmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ar kitų šaltinių Vyriausybės nustatyta tvarka. 23 straipsnis. Teisė pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo (išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo)
priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą, išskyrus atvejus, kai dėl jo teisių pažeidimo padaryta žala, dėl kurios atlyginimo kreipiamasi šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. 2.
asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas. Išsamius skundui ir dokumentams, teikiamiems su skundu, keliamus reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. 3. Jeigu kartu su skundu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su skundu, ir (ar) juose ir (arba) skunde pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, asmens sveikatos priežiūros įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos skundą pateikusiam asmeniui nurodo nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo skundą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų skundas nebus nagrinėjamas. 4. Skundai nenagrinėjami ir grąžinami juos pateikusiam asmeniui nurodant grąžinimo priežastis šiais atvejais:
1) kartu su skundu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su skundu, ir (ar) juose ir (arba) skunde pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija ir skundą pateikęs asmuo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti trūkumus;
2) skundas parašytas neįskaitomai. 5.
Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir (arba) Lietuvos bioetikos komitetą turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per šio straipsnio
teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą. 6. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga paciento skundą turi išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui arba, jeigu skundą pateikė paciento atstovas, – paciento atstovui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. Skundai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nagrinėjami neatlygintinai. 7. Informacijos apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visos kitos asmeninio pobūdžio informacijos apie pacientą pateikimas tiesiogiai skundą nagrinėjantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams yra teisėtas ir pagrįstas. Asmenys, susipažinę su šioje dalyje nurodyta informacija, privalo ją naudoti tik skundui nagrinėti ir užtikrinti jos konfidencialumą. 24 straipsnis. Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimas 1.
Pacientas, norintis gauti žalos atlyginimą, ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą ir norintis jį gauti, turi teisę ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (toliau –Aprašas) nustatyta tvarka kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo (toliau – prašymas). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai. 2. Prašymai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į Sveikatos apsaugos ministeriją) ir per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti prašymą teikiančio asmens tapatybę). Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Jeigu prašymą pateikia paciento atstovas, prie prašymo pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas, o jeigu prašymą pateikia kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, – jo teisę į žalos atlyginimą patvirtinantis dokumentas (dokumentai). Prie prašymo taip pat pridedami, jeigu pacientas juos turi, dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes (faktinį pagrindą). Išsamius prašymui ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, keliamus reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. 3.
įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (arba) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, Komisija Apraše nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos nurodo prašymą pateikusiam asmeniui nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų prašymas nebus nagrinėjamas. 4. Prašymai nenagrinėjami ir grąžinami prašymą pateikusiam asmeniui nurodant grąžinimo priežastis šiais atvejais:
1) kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (arba) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija ir prašymą pateikęs asmuo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdo reikalavimo ištaisyti trūkumus;
2) prašymas neįskaitomas;
3) prašymu prašoma atlyginti žalą dėl nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai, kurio kriterijai nustatyti Apraše. 5. Komisija Apraše nustatyta tvarka sprendimą dėl reikalaujamos žalos atlyginimo priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, sveikatos apsaugos ministras Komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. Pacientui Komisijos sprendimas pateikiamas Komisijos posėdyje, kuriame jis priimamas, o jeigu pacientas posėdyje nedalyvauja – Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pacientui pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, arba, jeigu prašymas pateiktas tiesiogiai, siunčiamas registruotu paštu paciento prašyme nurodytu adresu.
Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos taip pat išsiunčiamas paštu asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priimtas Komisijos sprendimas. 6. Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala neatlyginama. Nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas valstybinio socialinio draudimo ligos išmokos, šalpos neįgalumo pensijos, šalpos našlaičių pensijos arba našlių pensijos dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. 7.
nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus:
1) turtinės žalos:
a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms (prietaisams), išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas;
b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas);
2) neturtinės žalos:
a) sveikatos sužalojimo atveju – pagal paciento patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmę, nustatytą neįgalumo ar darbingumo lygį, patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmą) pobūdį ir mastą, dėl sužalojimo patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki žalos atsiradimo, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes;
b) mirties atveju – pagal kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. 8. Žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, (toliau – sąskaita) lėšų. 9.
žalos atlyginimą per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos iš sąskaitos lėšų Apraše nustatyta tvarka išmoka sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija. 10. Atlyginus žalą iš sąskaitos, regreso teisė į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žalą padaręs asmuo, neįgyjama. 25 straipsnis. Kreipimasis į teismą
1Pacientas ir kiti asmenys,
turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos, o jeigu jie nedalyvavo sprendimo priėmimo metu – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie Komisijos sprendimą, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. 2. Jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra didesnis, negu pagal Komisijos sprendimą atlygintos žalos dydis, pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Apraše nustatyta tvarka iš sąskaitos lėšų atlyginama žalos suma, lygi teismo ir Komisijos sprendimuose nurodytų atlygintinos žalos sumų skirtumui. Jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra mažesnis negu pagal Komisijos sprendimą atlygintos žalos suma, pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per
tvarka grąžina į sąskaitą gautą žalos atlyginimo sumą, lygią teismo ir Komisijos sprendimuose nurodytų sumų skirtumui. 26 straipsnis. Komisijos ir ekspertų sąrašo sudarymas ir Komisijos ir ekspertų veiklos pagrindai 1.
Komisija sudaroma ketveriems metams iš 7 nepriekaištingos reputacijos asmenų, iš kurių ne mažiau kaip 3 yra specialistai, turintys aukštąjį universitetinį slaugos, medicinos ar odontologijos studijų krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų slaugos, medicinos ar odontologijos praktikos patirtį, ir ne mažiau kaip 2 yra specialistai, turintys aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų teisinio darbo patirtį. 2 Komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos deleguoti atstovai ir 1 – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (ar) socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos deleguotas atstovas. Komisijos nariai turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Komisijos sudarymo ir veiklos tvarka nustatyta Vyriausybės tvirtinamuose Komisijos nuostatuose. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 2. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. Sveikatos apsaugos ministerija užtikrina technines sąlygas Komisijai veikti. 4. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl ligos, jis nebėra nepriekaištingos reputacijos, miršta, atsistatydina arba nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme ir Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka. 5.
mokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. Konkretus Komisijos narių atlygio už darbą dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose. 6. Komisija, svarstydama prašymą, surenka dokumentus (įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus), kuriuose pateikta visa informacija apie pacientą (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą), reikalinga prašymui nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus, nurodytus sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ekspertų sąraše (toliau – ekspertas), dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo. Ekspertai turi teisę gauti visą reikiamą informaciją (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą), reikalingą išvadai pateikti. Asmenys, į kuriuos kreipiasi Komisija ir ekspertai, privalo pateikti jiems šioje dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus. Visa informacija, pateikta Komisijai ir ekspertams, apie pacientą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir asmens sveikatos priežiūros specialistus, turi būti laikoma konfidencialia ir gali būti atskleista kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reguliuojančiuose tokios informacijos tvarkymą, nustatytais pagrindais ir tvarka. 7. Į ekspertų sąrašą įrašomi asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti teisę verstis slaugos, medicinos arba odontologijos praktika ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos patirtį.
Ekspertai turi atitikti Valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Ekspertų sąrašas sudaromas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ekspertų sąrašas skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Ekspertų išvadų teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Ekspertas privalo atsisakyti teikti išvadą, jei dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė. 8. Į ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas iš šio sąrašo išbraukiamas jo prašymu, taip pat kai jis nebėra nepriekaištingos reputacijos, jis atsistatydina, nebegali eiti eksperto pareigų dėl ligos, miršta arba nebegali vykdyti eksperto funkcijų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. 9. Ekspertui mokamas 2,27 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygis už išvados pateikimą ir 0,082 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygis už kiekvieną dalyvavimo Komisijos posėdyje valandą. 10. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 Komisijos nariai. Komisija sprendimus priima Komisijos posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių bendru sutarimu, o jeigu Komisijos nariai nepasiekia bendro sutarimo, – posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Komisijos narys turi vieną balsą. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas Komisijos pirmininko balsas, o kai šio nėra,
apsaugos ministro nustatyta tvarka teikia sveikatos apsaugos ministro sudarytai Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijai (toliau – Prevencijos komisija) savo veiklos ataskaitą. Komisijos veiklos ataskaitos skelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Prevencijos komisija atlieka Komisijos veiklos ataskaitų duomenų analizę ir:
1) teikia siūlymus asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala, arba visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms dėl priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai atsirasti;
2) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tobulinimo ir (ar) priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai atsirasti, įtraukimo į sveikatos apsaugos ministro veiklos srities planavimo dokumentus;
3) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros ir (ar) asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos įvertinimo procedūrų inicijavimo;
4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl kitų veiksmų, reikalingų siekiant užkirsti kelią žalai pasikartoti. 12. Prevencijos komisiją sudaro po vieną Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų, sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybinių organizacijų deleguotą atstovą. Prevencijos komisija sudaroma 4 metams. Tas pats asmuo Prevencijos komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Prevencijos komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl ligos, jis miršta, atsistatydina arba nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Prevencijos komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią Prevencijos komisijos nario vietą kitas Prevencijos komisijos narys skiriamas likusiam Prevencijos komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Prevencijos komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Prevencijos komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Prevencijos komisijos sudarymo ir veiklos tvarka nustatyta sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame Prevencijos komisijos darbo reglamente. 27 straipsnis. Sąskaita
įmokas, kurių dydis – 0,2 procento praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę iš visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir savivaldybių institucijų gauti informaciją, reikalingą sumokėtos įmokos į sąskaitą dydžio teisingumui patikrinti, taip pat kitą informaciją, reikalingą sąskaitai administruoti. 2.
einamuosius kalendorinius metus, apskaičiuotą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, moka dalimis po 1/4 įmokos iki einamųjų kalendorinių metų kiekvieno ketvirčio 10 dienos, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga veiklą pradeda ne nuo kalendorinių metų pradžios, – tokiu atveju pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais asmens sveikatos priežiūros įstaiga pradėjo savo veiklą, iki einamųjų metų sausio 10 dienos ji privalo sumokėti įmoką už praėjusius kalendorinius metus ir įmokos dalį už pirmąjį einamųjų kalendorinių metų ketvirtį. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga veiklą pradeda ne nuo kalendorinių metų pradžios:
1) įmokos už praėjusius kalendoriniu metus dydis apskaičiuojamas nuo praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą;
2) apskaičiuojant įmokos už einamuosius kalendorinius metus dydį asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų dydis už praėjusius kalendorinius metus nustatomas praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos pajamas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dalijant iš įstaigos veiklos mėnesių skaičiaus ir gautą rezultatą dauginant iš 12. 3. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga laiku nesumoka įmokos, ji moka delspinigius pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą. 4. Sąskaitos lėšas sudaro:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos;
2) kitos teisėtai įgytos lėšos. 5. Sąskaitą administruoja Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija sąskaitos lėšas laiko konkurso būdu pasirinktoje kredito įstaigoje arba investuoja šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Konkurso sąlygas nustato sveikatos apsaugos ministras. 6.
investuoti laikinai laisvas (šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms išlaidoms apmokėti nenaudojamas) sąskaitos lėšas, jos pervedamos į Finansų ministerijos vardu atidarytą Lietuvos banko sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdo ir sprendimus dėl jų investavimo finansų ministro nustatyta tvarka priima Finansų ministerija, garantuodama, kad investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos Vyriausybės įgaliotos institucijos pageidavimu būtų grąžinamos į sąskaitą. Pajamos, gautos investuojant, naudojamos tik šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms išlaidoms apmokėti. Vyriausybės įgaliota institucija Finansų ministerijos investavimo išlaidas kompensuoja sąskaitos administravimo išlaidoms numatytomis lėšomis. 7. Įmokų į sąskaitą mokėjimo, sąskaitos administravimo ir sąskaitos lėšų naudojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 8. Sąskaitos lėšos naudojamos tik šio įstatymo nustatyta tvarka žalai atlyginti, Komisijos (įskaitant ekspertus) veiklai finansuoti ir sąskaitos administravimo išlaidoms, kurios negali būti didesnės kaip vienas procentas metinių sąskaitos pajamų, padengti. Jeigu sąskaitoje einamaisiais metais nepakanka lėšų žalai atlyginti, kol sąskaitoje atsiras pakankamai lėšų, žalos atlyginimas mokamas iš eilės pirmiau atlyginant žalą pagal ankstesnį Komisijos sprendimą dėl žalos atlyginimo. 9. Sąskaitos lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Sąskaitos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra perkeliamos ir naudojamos kitais biudžetiniais metais. 10. Sąskaitos veiklos ataskaitos skelbiamos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 8 straipsnis. Įstatymo taikymas Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. 9 straipsnis. Įstatymo teisinio reguliavimo stebėsena Vyriausybės įgaliota institucija kiekvienais metais nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlieka praėjusių metų šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio teisinio reguliavimo stebėseną (toliau – stebėsena) ir iki atitinkamų einamųjų metų kovo 1 dienos teikia Vyriausybei stebėsenos ataskaitą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
Projekto lyginamasis variantas (3)
netekusia galios 2 straipsnio 2 dalį. 2. Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. 2. Papildyti 2 straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Neišvengiama žala – paciento sveikatai
padaryta žala, nesusijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir
(ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir
(ar) užkirsti joms kelio.“
3Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:
„14. Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.“
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus,
pacientui pageidaujant, jo lėšomis asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti asmens sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama asmens duomenų
tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei jeigu tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Teisė į žalos atlyginimą Pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties (toliau kartu – kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą) turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos (toliau – žala), padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Atstovavimas neveiksniam sveikatos
priežiūros srityje ir ribotai veiksniam sveikatos priežiūros srityje pacientui
priežiūros srityje, atstovauja paskirti globėjai globėjas. 2. Pacientas, teismo pripažintas ribotai veiksniu sveikatos priežiūros srityje, teises įgyja ir pareigas prisiima, taip pat jas įgyvendina pats tiek, kiek tų teisių jam nėra apribojęs teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. 2.
2Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės,
sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. 3. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis. 4. Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. 5. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. 6. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. 7. Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. 8. Kai paciento skundas yra susijęs su informacijos apie pacientą, kuri yra konfidenciali, nagrinėjimu, tokios informacijos pateikimas sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įstaigai, asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Asmenys, susipažinę su konfidencialia informacija, privalo užtikrinti jos konfidencialumą. 9. Pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. 24 straipsnis. Pacientui padarytos žalos atlyginimas
nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškimai šiai komisijai paduodami raštu. Pareiškime turi būti nurodyta: komisijos pavadinimas, pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, sveikatos priežiūros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimas, buveinė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas (pažeista teisė ir prašomas žalos dydis), pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pareiškimą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Prašymas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus. 3. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.
Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamentą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 4. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sudaroma ketveriems metams iš 7 asmenų, turinčių medicininį, teisinį arba kitą universitetinį aukštąjį išsilavinimą, sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Parenkant atstovus į šią komisiją, atsižvelgiama į tai, kad joje vienodai būtų atstovaujama pacientų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų interesams. Ne mažiau kaip 2 šios komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai. Sveikatos apsaugos ministerija užtikrina technines sąlygas šiai komisijai veikti. 5. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, svarstydama prašymą, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialios žinios, gavimo dienos. 6. Pareiškimai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, sveikatos apsaugos ministras Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams. 7.
komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, yra privalomi. 8. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. 25 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimas ir jo kontrolė
įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. 2. Sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti galiojančio civilinės atsakomybės draudimo poliso kopiją:
1) licencijas sveikatos priežiūros įstaigoms išduodančiai institucijai, kai išduodama licencija teikti sveikatos priežiūros paslaugas;
2) teritorinei ligonių kasai, kai sudaroma sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo;
3) institucijai, vykdančiai visų sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo stebėseną, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 3. Minimalią draudimo sumą vienam draudžiamajam įvykiui ir minimalią draudimo sumą visiems draudžiamiesiems įvykiams per vienus draudimo sutarties galiojimo metus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 26 straipsnis. Reikalavimas atlyginti pacientui ar tiriamajam padarytą žalą 1.
Draudžiamuoju įvykiu laikoma:
1) dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaryta turtinė ir neturtinė žala;
2) dėl sveikatos priežiūros įstaigos, kuri yra biomedicininio tyrimo užsakovė, ar jos darbuotojų, kurie yra biomedicininio tyrimo užsakovai ir (ar) tyrėjai, kaltės atliekant klinikinį vaistinio preparato tyrimą, klinikinį medicinos prietaiso tyrimą ar bet kurį kitą biomedicininį tyrimą, kuriame dalyvaujančiam asmeniui tyrimo tikslais taikomi intervenciniai tyrimo metodai kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį tiriamojo sveikatai, tiriamajam padaryta turtinė ir neturtinė žala, jeigu sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo sutartyje yra numatytas žalos, galinčios atsirasti tokių tyrimų metu, atlyginimas. 2. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, išmokėto draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina sveikatos priežiūros įstaiga, atsakinga už padarytą žalą. 3. Išimtiniais atvejais, siekiant išvengti visų nuosavybės formų sveikatos priežiūros įstaigos bankroto, pacientui padarytos faktinės žalos ir išmokėto draudimo atlyginimo skirtumas gali būti išmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ar kitų šaltinių Vyriausybės nustatyta tvarka. 23 straipsnis. Teisė pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo (išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo)
priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą, išskyrus atvejus, kai dėl jo teisių pažeidimo padaryta žala, dėl kurios atlyginimo kreipiamasi šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. 2.
asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas. Išsamius skundui ir dokumentams, teikiamiems su skundu, keliamus reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. 3. Jeigu kartu su skundu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su skundu, ir (ar) juose ir (arba) skunde pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, asmens sveikatos priežiūros įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos skundą pateikusiam asmeniui nurodo nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo skundą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų skundas nebus nagrinėjamas. 4. Skundai nenagrinėjami ir grąžinami juos pateikusiam asmeniui nurodant grąžinimo priežastis šiais atvejais:
1) kartu su skundu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su skundu, ir (ar) juose ir (arba) skunde pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija ir skundą pateikęs asmuo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti trūkumus;
2) skundas parašytas neįskaitomai. 5.
Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir (arba) Lietuvos bioetikos komitetą turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per šio straipsnio
teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą. 6. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga paciento skundą turi išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui arba, jeigu skundą pateikė paciento atstovas, – paciento atstovui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. Skundai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nagrinėjami neatlygintinai. 7. Informacijos apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visos kitos asmeninio pobūdžio informacijos apie pacientą pateikimas tiesiogiai skundą nagrinėjantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams yra teisėtas ir pagrįstas. Asmenys, susipažinę su šioje dalyje nurodyta informacija, privalo ją naudoti tik skundui nagrinėti ir užtikrinti jos konfidencialumą. 24 straipsnis. Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimas 1.
Pacientas, norintis gauti žalos atlyginimą, ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą ir norintis jį gauti, turi teisę ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo (toliau – prašymas). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai. 2. Prašymai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į Sveikatos apsaugos ministeriją) ir per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti prašymą teikiančio asmens tapatybę). Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Jeigu prašymą pateikia paciento atstovas, prie prašymo pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas, o jeigu prašymą pateikia kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, – jo teisę į žalos atlyginimą patvirtinantis dokumentas (dokumentai). Prie prašymo taip pat pridedami, jeigu pacientas juos turi, dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes (faktinį pagrindą). Išsamius prašymui ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, keliamus reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. 3.
įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (arba) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, Komisija Apraše nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos nurodo prašymą pateikusiam asmeniui nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų prašymas nebus nagrinėjamas. 4. Prašymai nenagrinėjami ir grąžinami prašymą pateikusiam asmeniui nurodant grąžinimo priežastis šiais atvejais:
1) kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (arba) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija ir prašymą pateikęs asmuo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdo reikalavimo ištaisyti trūkumus;
2) prašymas neįskaitomas;
3) prašymu prašoma atlyginti žalą dėl nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai, kurio kriterijai nustatyti Apraše. 5. Komisija Apraše nustatyta tvarka sprendimą dėl reikalaujamos žalos atlyginimo priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, sveikatos apsaugos ministras Komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. Pacientui Komisijos sprendimas pateikiamas Komisijos posėdyje, kuriame jis priimamas, o jeigu pacientas posėdyje nedalyvauja – Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pacientui pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, arba, jeigu prašymas pateiktas tiesiogiai, siunčiamas registruotu paštu paciento prašyme nurodytu adresu.
Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos taip pat išsiunčiamas paštu asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priimtas Komisijos sprendimas. 6. Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala neatlyginama. Nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas valstybinio socialinio draudimo ligos išmokos, šalpos neįgalumo pensijos, šalpos našlaičių pensijos arba našlių pensijos dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. 7.
nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus:
1) turtinės žalos:
a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms (prietaisams), išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas;
b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas);
2) neturtinės žalos:
a) sveikatos sužalojimo atveju – pagal paciento patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmę, nustatytą neįgalumo ar darbingumo lygį, patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmą) pobūdį ir mastą, dėl sužalojimo patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki žalos atsiradimo, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes;
b) mirties atveju – pagal kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. 8. Žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, (toliau – sąskaita) lėšų. 9.
žalos atlyginimą per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos iš sąskaitos lėšų Apraše nustatyta tvarka išmoka sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija. 10. Atlyginus žalą iš sąskaitos, regreso teisė į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žalą padaręs asmuo, neįgyjama. 25 straipsnis. Kreipimasis į teismą
1Pacientas ir kiti asmenys,
turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos, o jeigu jie nedalyvavo sprendimo priėmimo metu – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie Komisijos sprendimą, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. 2. Jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra didesnis, negu pagal Komisijos sprendimą atlygintos žalos dydis, pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Apraše nustatyta tvarka iš sąskaitos lėšų atlyginama žalos suma, lygi teismo ir Komisijos sprendimuose nurodytų atlygintinos žalos sumų skirtumui. Jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra mažesnis negu pagal Komisijos sprendimą atlygintos žalos suma, pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per
tvarka grąžina į sąskaitą gautą žalos atlyginimo sumą, lygią teismo ir Komisijos sprendimuose nurodytų sumų skirtumui. 26 straipsnis. Komisijos ir ekspertų sąrašo sudarymas ir Komisijos ir ekspertų veiklos pagrindai 1.
Komisija sudaroma ketveriems metams iš 7 nepriekaištingos reputacijos asmenų, iš kurių ne mažiau kaip 3 yra specialistai, turintys aukštąjį universitetinį slaugos, medicinos ar odontologijos studijų krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų slaugos, medicinos ar odontologijos praktikos patirtį, ir ne mažiau kaip 2 yra specialistai, turintys aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų teisinio darbo patirtį. 2 Komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos deleguoti atstovai ir 1 – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (ar) socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos deleguotas atstovas. Komisijos nariai turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Komisijos sudarymo ir veiklos tvarka nustatyta Vyriausybės tvirtinamuose Komisijos nuostatuose. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 2. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. Sveikatos apsaugos ministerija užtikrina technines sąlygas Komisijai veikti. 4. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl ligos, jis nebėra nepriekaištingos reputacijos, miršta, atsistatydina arba nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme ir Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka. 5.
mokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. Konkretus Komisijos narių atlygio už darbą dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose. 6. Komisija, svarstydama prašymą, surenka dokumentus (įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus), kuriuose pateikta visa informacija apie pacientą (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą), reikalinga prašymui nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus, nurodytus sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ekspertų sąraše (toliau – ekspertas), dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo. Ekspertai turi teisę gauti visą reikiamą informaciją (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą), reikalingą išvadai pateikti. Asmenys, į kuriuos kreipiasi Komisija ir ekspertai, privalo pateikti jiems šioje dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus. Visa informacija, pateikta Komisijai ir ekspertams, apie pacientą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir asmens sveikatos priežiūros specialistus, turi būti laikoma konfidencialia ir gali būti atskleista kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reguliuojančiuose tokios informacijos tvarkymą, nustatytais pagrindais ir tvarka. 7. Į ekspertų sąrašą įrašomi asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti teisę verstis slaugos, medicinos arba odontologijos praktika ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos patirtį.
Ekspertai turi atitikti Valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Ekspertų sąrašas sudaromas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ekspertų sąrašas skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Ekspertų išvadų teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Ekspertas privalo atsisakyti teikti išvadą, jei dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė. 8. Į ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas iš šio sąrašo išbraukiamas jo prašymu, taip pat kai jis nebėra nepriekaištingos reputacijos, jis atsistatydina, nebegali eiti eksperto pareigų dėl ligos, miršta arba nebegali vykdyti eksperto funkcijų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. 9. Ekspertui mokamas 2,27 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygis už išvados pateikimą ir 0,082 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygis už kiekvieną dalyvavimo Komisijos posėdyje valandą. 10. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 Komisijos nariai. Komisija sprendimus priima Komisijos posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių bendru sutarimu, o jeigu Komisijos nariai nepasiekia bendro sutarimo, – posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Komisijos narys turi vieną balsą. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas Komisijos pirmininko balsas, o kai šio nėra,
apsaugos ministro nustatyta tvarka teikia sveikatos apsaugos ministro sudarytai Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijai (toliau – Prevencijos komisija) savo veiklos ataskaitą. Komisijos veiklos ataskaitos skelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Prevencijos komisija atlieka Komisijos veiklos ataskaitų duomenų analizę ir:
1) teikia siūlymus asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala, arba visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms dėl priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai atsirasti;
2) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tobulinimo ir (ar) priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai atsirasti, įtraukimo į sveikatos apsaugos ministro veiklos srities planavimo dokumentus;
3) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros ir (ar) asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos įvertinimo procedūrų inicijavimo;
4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl kitų veiksmų, reikalingų siekiant užkirsti kelią žalai pasikartoti. 12. Prevencijos komisiją sudaro po vieną Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų, sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybinių organizacijų deleguotą atstovą. Prevencijos komisija sudaroma 4 metams. Tas pats asmuo Prevencijos komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Prevencijos komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl ligos, jis miršta, atsistatydina arba nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Prevencijos komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią Prevencijos komisijos nario vietą kitas Prevencijos komisijos narys skiriamas likusiam Prevencijos komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Prevencijos komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Prevencijos komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Prevencijos komisijos sudarymo ir veiklos tvarka nustatyta sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame Prevencijos komisijos darbo reglamente. 27 straipsnis. Sąskaita
įmokas, kurių dydis skaičiuojamas nuo praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, ir yra:
1) tik pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tik palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas ir
(arba) paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – 0,1 procento;
2) kitoms šios dalies 1 punkte nenurodytoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – 0,2 procento. 2. Sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę iš visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir savivaldybių institucijų gauti informaciją, reikalingą sumokėtos įmokos į sąskaitą dydžio teisingumui patikrinti, taip pat kitą informaciją, reikalingą sąskaitai administruoti. 3.
einamuosius kalendorinius metus, apskaičiuotą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, moka dalimis po 1/4 įmokos iki einamųjų kalendorinių metų kiekvieno ketvirčio 10 dienos, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga veiklą pradeda ne nuo kalendorinių metų pradžios, – tokiu atveju pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais asmens sveikatos priežiūros įstaiga pradėjo savo veiklą, iki einamųjų metų sausio 10 dienos ji privalo sumokėti įmoką už praėjusius kalendorinius metus ir įmokos dalį už pirmąjį einamųjų kalendorinių metų ketvirtį. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga veiklą pradeda ne nuo kalendorinių metų pradžios:
1) įmokos už praėjusius kalendoriniu metus dydis apskaičiuojamas nuo praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą;
2) apskaičiuojant įmokos už einamuosius kalendorinius metus dydį asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų dydis už praėjusius kalendorinius metus nustatomas praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos pajamas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dalijant iš įstaigos veiklos mėnesių skaičiaus ir gautą rezultatą dauginant iš 12. 4. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga laiku nesumoka įmokos, ji moka delspinigius pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą. 5. Sąskaitos lėšas sudaro:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos;
2) kitos teisėtai įgytos lėšos. 6. Sąskaitą administruoja Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija sąskaitos lėšas laiko konkurso būdu pasirinktoje kredito įstaigoje arba investuoja šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Konkurso sąlygas nustato sveikatos apsaugos ministras. 7.
investuoti laikinai laisvas (šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms išlaidoms apmokėti nenaudojamas) sąskaitos lėšas, jos pervedamos į Finansų ministerijos vardu atidarytą Lietuvos banko sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdo ir sprendimus dėl jų investavimo finansų ministro nustatyta tvarka priima Finansų ministerija, garantuodama, kad investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos Vyriausybės įgaliotos institucijos pageidavimu būtų grąžinamos į sąskaitą. Pajamos, gautos investuojant, naudojamos tik šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms išlaidoms apmokėti. Vyriausybės įgaliota institucija Finansų ministerijos investavimo išlaidas kompensuoja sąskaitos administravimo išlaidoms numatytomis lėšomis. 8. Įmokų į sąskaitą mokėjimo, sąskaitos administravimo ir sąskaitos lėšų naudojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 9. Sąskaitos lėšos naudojamos tik šio įstatymo nustatyta tvarka žalai atlyginti, Komisijos (įskaitant ekspertus) veiklai finansuoti ir sąskaitos administravimo išlaidoms, kurios negali būti didesnės kaip vienas procentas metinių sąskaitos pajamų, padengti. Jeigu sąskaitoje einamaisiais metais nepakanka lėšų žalai atlyginti, kol sąskaitoje atsiras pakankamai lėšų, žalos atlyginimas mokamas iš eilės pirmiau atlyginant žalą pagal ankstesnį Komisijos sprendimą dėl žalos atlyginimo. 10. Sąskaitos lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Sąskaitos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra perkeliamos ir naudojamos kitais biudžetiniais metais. 11. Sąskaitos veiklos ataskaitos skelbiamos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 8 straipsnis. Įstatymo taikymas Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. 9 straipsnis. Įstatymo teisinio reguliavimo stebėsena Vyriausybės įgaliota institucija kiekvienais metais nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlieka praėjusių metų šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio teisinio reguliavimo stebėseną (toliau – stebėsena) ir iki atitinkamų einamųjų metų kovo 1 dienos teikia Vyriausybei stebėsenos ataskaitą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnį siūloma papildyti 2 dalimi, numatančia, kad šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat atlyginama tiriamajam padaryta žala, kai Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme nustatytais atvejais biomedicininis tyrimas atliekamas neturint biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Atkreipiame dėmesį, kad siūloma nuostata yra perteklinė, nes kartu teikiamame Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII- 1679 5 ir
įtvirtinama analogiška nuostata dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tiriamojo sveikatai ir pateikiama blanketinė nuoroda į Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, kuriame nustatyta tvarka ir būtų atlyginama minėta žala. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įstatymo aiškumo ir glaustumo, projekto 1 straipsnio siūlome atsisakyti kaip perteklinio. Jei nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, reikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą, po žodžio „paskirtis“ įrašant žodžius „ir taikymas“. Be to, projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „Buvusią“ įrašytini skaičius ir žodis „1 straipsnio“. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.“ Tokiu pakeitimu atsisakoma šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatos, kad „Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nedera su projektu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies pakeitimais siūloma nustatyti, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė) ir kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Siūlytina veiksmų neteisėtumo požymiu papildyti ir projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Priešingu atveju gali kilti abejonių ar abiem atvejais reglamentuojamas tas pats institutas. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos išdėstytos abėcėline tvarka, o taip pat į naujai dėstomos sąvokos turinį, 2 straipsnio 2 dalis turi būti ne keičiama, o pripažįstama netekusia galios, o 2 straipsnis atitinkamai pildomas 14 dalimi. 4. Šiuo metu galiojančioje keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti. Projektu siūloma išbraukti nuostatą, kad paciento sutikimas dėl informacijos apie paciento gyvenimo faktus nebebūtinas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad taip nustatoma atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 6 straipsnio 1 dalies d punktą, numatantį, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai duomenis tvarkyti būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus. Tačiau pažymime, kad to paties reglamento 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvas, draudžiantis tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius asmens sveikatos duomenis, o šis imperatyvas netaikomas 2 dalies c punkte nurodytu atveju, kai tvarkyti duomenis būtina, kad būtų apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kito fizinio asmens interesai, kai duomenų subjektas dėl fizinių ar teisinių priežasčių negali duoti sutikimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatant joje tam tikras išlygas, kai paciento sutikimas dėl jo sveikatos duomenų tvarkymo nėra būtinas. Taip pat svarstytina, ar bet kokios ligos diagnozavimas ir gydymas gali būti laikomas tokiu saugomu gyvybiniu interesu bei įstatymiškai ginama vertybe, kad jos užtikrinimas visais atvejais paneigtų konstitucinę asmens teisę į jo privataus gyvenimo neliečiamumą. 5. Svarstytina, ar atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus ir į teisinio aiškumo principą, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio itin bendro pobūdžio pavadinimas neturėtų būti pakeistas į pavadinimą, atitinkantį straipsnio reguliavimo dalyką, pavyzdžiui, „Teisė pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo“. 6. Derinant projekto terminiją su Elektroninių ryšių įstatymu, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „elektroninėmis priemonėmis“ įrašytini žodžiai „elektroninio ryšio priemonėmis“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 daliai).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje vietoj žodžių „prašymą teikiančio“ turėtų būti įrašyti žodžiai „skundą teikiančio“, nes keičiamas 23 straipsnis reglamentuoja skundo, o ne prašymo asmens sveikatos priežiūros įstaigai teikimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali neturėti dokumentų, pagrindžiančių ir patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes tais atvejais, kai tokiais dokumentais disponuoja sveikatos priežiūros įstaiga, todėl siekiat neriboti pacientų teisės ginti savo pažeistas teises, po žodžių
„nurodytus reikalavimus“ įrašytini žodžiai „jei pacientas juos turi“, kaip tai
analogišku atveju nustatyta, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje. 7. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai pateikti skundai nenagrinėjami. Pastebėtina, jog nėra aiškios skundo nenagrinėjimo teisinės pasekmės, t. y. neaišku, ar pacientas gali pakartotinai pateikti skundą. 8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytas valstybės institucijas pacientas turi teisę kreiptis tik nesutikdamas su sprendimu išnagrinėjus skundą ir (arba) nepatenkintas skundo nagrinėjimo procedūra asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Šios nuostatos turinys nėra aiškus dėl kelių priežasčių. Pirma, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodyti net 5 viešojo administravimo subjektai, įgalioti atlikti sveikatos priežiūros įstaigų valstybinę kontrolę, todėl neaišku į kurią iš šių įstaigų turėtų kreiptis skundo nagrinėjimu nepatenkintas pareiškėjas.
Antra, nei keičiamame įstatyme, nei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra atskleistos tokio kreipimosi į nurodytas valstybės institucijas pasekmės, t.y. nėra aišku kokios tolesnės procedūros turėtų ar galėtų būti vykdomos, siekiant patenkinti paciento reikalavimus dėl jo teisių pažeidimo pašalinimo. Trečia, pažymėtina, kad pats skundo teikėjas skundo nagrinėjimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje procedūroje nedalyvauja, todėl nėra aišku dėl kokių skundo nagrinėjimo procedūros epizodų jis galėtų kreiptis į valstybės institucijas. Galbūt turima omenyje, kad į valstybinę kontrolę atliekančias institucijas pacientas gali kreiptis, kai skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, arba kai skundas neišnagrinėjamas per įstatyme nustatytą laikotarpį. Kartu pažymėtina, jog atsižvelgiant į teikiamos nuostatos imperatyvumą, galima daryti prielaidą, jog pacientas dėl pažeistų teisių gali kreiptis tik į sveikatos priežiūros įstaigą ir vėliau į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytas valstybės institucijas, kartu ribojant pacientų teisę, savo pažeistas teises ginti teismuose. Jei tokia prielaida yra teisinga, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijai. Tuo atveju, jei tokių tikslų nesiekiama, nuostatą arba straipsnio turinį derėtų koreguoti. 9. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su privalomu ikiteisminiu nagrinėjimu dėl pacientų sveikatai padarytos žalos.
Pažymėtina, kad analogiškais atvejais, kai įstatymuose yra įtvirtinamas privalomas ikiteisminis nagrinėjimas (Mokesčių administravimo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymai ir kt.), kartu yra įtvirtinamos ir tam tikros ikiteisminio nagrinėjimo procesinės normos, nes šiomis normomis siekiama užtikrinti ginčo nagrinėjime dalyvaujančių asmenų teises, pavyzdžiui, teisę būti išklausytu ir kt. Toks reguliavimas, kuris tiesiogiai yra susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi gali būti įtvirtintas tik įstatyme, todėl teigtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Komisijos veiklos tvarką nustato Komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė, yra nepakankama. Manytina, jog projektas turėtų būti papildytas procesinėmis nuostatomis, susijusiomis su asmenų teisių užtikrinimu. Be to, pažymėtina, jog reguliavimas turėtų būti papildytas ne tik procesinėmis nuostatomis, susijusiomis su kreipimųsi nagrinėjimu, tačiau ir nuostatomis, iš kurių būtų aišku kokia tvarka Komisija priima savo sprendimus, nes ši tvarka lems asmenų teisių apimtį (teisę į žalos atlyginimą), o toks reguliavimas, kaip jau minėta, gali būti nustatytas tik įstatyme. 10. Atsižvelgiant į tai, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priiminės sprendimus ne tik dėl turtinės ir neturtinės žalos pacientui dydžio nustatymo, tačiau ir dėl šios žalos atlyginimo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) nustatymo“ įrašytini žodžiai „pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo“. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog sąvoka „turtinė žala paciento sveikatai“ stokoja logikos, nes sveikatai turtinės žalos padaryti neįmanoma.
Turtinė žala gali kilti pacientui ar su juo susijusiems asmenims, tačiau ne sveikatai. Todėl siūlytina atsisakyti tokios sąvokos vartojimo. Be to, pažymėtina, jog straipsnyje nuolat kartojami žodžių junginiai“ „paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė)“, „Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašas“, Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, toks kartojimas yra perteklinis, todėl siūlytina įvesti šių žodžių junginių santrumpas, pavyzdžiui, „pacientui padaryta žala“, „Aprašas“
straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį reikėtų patikslinti, kad prašyme dėl žalos atlyginimo turi būti nurodytos ne aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimą atlyginti paciento sveikatai padarytą turtinę ir neturtinę žalą (nes reikalavimo atlyginti padarytą žalą teisinis pagrindas yra pats Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuriame įtvirtinta tokia paciento teisė), o aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios atsiradusią žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos (turtinės ir neturtinės) dydį. 12. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „skundo“ įrašytinas žodis „prašymo“. 13. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai pateikti prašymai nenagrinėjami. Pastebėtina, jog nėra aiškios prašymo nenagrinėjimo teisinės pasekmės, t. y. neaišku, ar asmuo gali pakartotinai pateikti prašymą. 14.
projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatomas ne terminas sprendimui dėl paties prašymo tinkamumo priimti, o Komisijos galutinio sprendimo dėl reikalaujamos atlyginti žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo terminas, šioje dalyje vietoj žodžių „sprendimą dėl prašymo“ reikėtų įrašyti žodžius „sprendimą dėl reikalaujamos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo“. 15. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad viena iš privalomų sąlygų, būtinų paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimui, yra tai, kad žala padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme neturėtų būti apibrėžtas ir sąvokos „neteisėtų asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos darbuotojų veiksmų“ turinys, įgalinantis objektyviai įvertinti ir konstatuoti teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pobūdį pagal jų santykį su teisės aktuose įtvirtintais privalomais tokių paslaugų teikimo reikalavimais. Be to, manytume, kad vartojamas „neteisėtų veiksmų“ terminas nėra tikslus, nes neapima neteisėto asmens sveikatos priežiūros įstaigos neveikimo. 16. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas yra mokamos socialinio draudimo išmokos pagal pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, privalomąjį sveikatos socialinius draudimus.
Todėl analizuojama nuostata stokoja logikos ir pagrįstumo, nes, pavyzdžiui, socialinės išmokos, gautos pagal pensijų socialinį draudimą, niekaip nėra susijusios su pacientui padarytos žalos kompensavimu ir tokios išmokos neturi būti įskaitomos į žalos atlyginimo sumą. Antra, manytina, kad nuostatą derėtų konkretizuoti ir nustatyti laikotarpį, per kurį gautos socialinio draudimo išmokos būtų įskaitomos į sumą, kuria būtų sumažintas atlyginamos žalos dydis, nes kai kurios socialinės išmokos yra mokamos periodinėmis išmokomis, kurios būtų gaunamos net ir po Komisijos sprendimo. Be to, manytina, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, įstatyme turėtų būti nurodoma, kaip analizuojama nuostata apskritai taikoma periodinių socialinių draudimo išmokų atžvilgiu. Trečia, projektas stokoja nuostatų, aiškiai reglamentuojančių, ar sumos, sumokėtos kaip socialinio draudimo išmokos, ir sumos, sumokėtos kaip pacientui padarytos žalos atlyginimas, gali būti išieškomos iš už žalą pacientui atsakingų asmenų. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Tačiau pažymėtina, kad projektu siūlomo paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelio esmė yra būtent tokia, pagal kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sumokėjusios įmokas į sąskaitą, nebeturėtų mokėti jokių papildomų su paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimu susijusių įmokų. Atsižvelgiant į tai, siūlome aiškiai reglamentuoti galimą ar negalimą regreso teisę į kaltą paciento sveikatai žalą padariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir (ar) jos darbuotoją. 17.
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, (toliau – sąskaita) lėšų“. Sąskaitos tvarkymą siūloma reglamentuoti Projekto 7 straipsniu dėstomame įstatymo 27 straipsnyje. Tačiau projekto nuostatos stokoja reguliavimo kaip turėtų būti atlyginama žala tais atvejais, kai sąskaitoje nebeliktų lėšų, t.y. turi būti aiškiai nustatyta ar žalos atlyginimas stabdomas, žala atlyginama dalimis ar pan. 18. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad žalos atlyginimas asmeniui išmokamas per 10 darbo dienų nuo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos. Pastebėtina, jog tokios įstatymo nuostatos gali būti neįmanoma pritaikyti praktiškai, nes įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra siejamas su momentu, kai asmuo „sužinojo“ apie Komisijos sprendimą. Tačiau pastebėtina, kad joks asmuo ar institucija neturės informacijos, ar asmuo
„sužinojo“ apie Komisijos sprendimą. 19. Siekiant teisinio aiškumo
dėl ginčų dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo žinybingumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „kreiptis į teismą“ siūlome įrašyti žodžius „Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. 20. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. Kitaip sakant, imperatyviai įtvirtinta pareiga bendrosios kompetencijos teismui sprendžiant ginčą vertinti, ar yra visos trys įstatymiškai įtvirtintos paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo sąlygos.
Tačiau vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kodėl įstatyme neįtvirtinta teismo pareiga, nustatant atlygintinos žalos dydį, vadovautis šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytais atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijais. 21. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo gali kreiptis į teismą per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie Komisijos sprendimą. Pastebėtina, jog įstatyme nenustatoma Komisijos pareiga pateikti asmeniui savo priimtą sprendimą. Toks reguliavimo modelis kelia abejonių dėl tinkamo suinteresuotų asmenų teisių užtikrinimo, todėl siūlytina įstatyme nustatyti terminą, per kurį Komisija turi asmeniui pateikti priimtą sprendimą, nustatant, kad sprendimas pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, o jei prašymas pateiktas tiesiogiai – asmens nurodytu adresu korespondencijai. 22. Svarstytina, ar, siekiant į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją pritraukti kuo aukštesnės kompetencijos asmenis, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti, kad į Komisiją skiriami asmenys turi turėti ne aukštąjį, o aukštąjį universitetinį tam tikros studijų krypties išsilavinimą. Be to, keltinas klausimas, kodėl Komisijos nariams nustatomas tik išsilavinimo cenzas. Svarstytina, ar komisijos nariams, vykdantiems ikiteisminės institucijos funkcijas ir sprendžiantiems dėl žalos dydžio, neturėtų būti keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. 23. Atkreipiame dėmesį, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija.
Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis ministras, o ne ministerija. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių
„ministerijos ir (ar) jos įgaliotos“ įrašytini žodžiai „ministro ir (ar) jo
įgaliotos“. Analogiškai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatos. 24. Siekiant užtikrinti paskirtų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narių teisėtų interesų apsaugą ir jų bei pačios Komisijos veiklos teisinį tikrumą ir nepriklausomumą, keičiamo įstatymo 26 straipsniu 4 dalyje reikėtų atsisakyti ydingos nuostatos, numatančios sveikatos apsaugos ministro teisę savo iniciatyva ar narius delegavusių institucijų teikimu, joms nenurodžius jokio pagrindo, atšaukti iš pareigų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narius. Atsižvelgiant į paskirtų Komisijos narių statusą bei Komisijos vykdomas funkcijas, keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti kriterijus, kuriems esant sveikatos apsaugos ministras gali atšaukti Komisijos narius nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui. 25. Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje tikslinga nurodyti baigtinį pagrindų, kuriems esant Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, sąrašą, nes siūlomas reguliavimas, pavyzdžiui, neapima atvejų, kai Komisijos narys šių pareigų nebegali užimti teismo sprendimu jį pripažinus ribotai veiksniu, teismui nuteisus jį laisvės atėmimo bausme arba tiesiog atėmus teisę užsiimti šia veikla. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 8 daliai, kurioje nustatytas baigtinis ekspertų išbraukimo iš ekspertų sąrašo pagrindų sąrašas. 26.
įstatymo 26 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį siūlome dėstyti taip:
„Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą
kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka“. 27. Derinant projekto nuostatas su nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo redakcijos 14¹ straipsnio 4 dalimi, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį siūlome papildyti nuostata, numatančia, kad konkretus Komisijos narių atlygio dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose. 28. Užtikrinant paciento privataus gyvenimo neliečiamumą, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių
„visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą“ įrašytini žodžiai
„kitą informaciją apie pacientą, būtiną prašymo nagrinėjimui ir sprendimo
priėmimui“. Be to, šioje dalyje po žodžio „patvirtintame“ įrašytinas žodis
„ekspertų“. 29. Svarstytina, ar projekto 7
straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nederėtų nustatyti reikalavimo, jog ekspertai atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. 30. Atsižvelgiant į tai, kad buvimas įrašytu į ekspertų sąrašą negali būti laikomas tam tikrų pareigų užėmimu, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „jis atsistatydina“ įrašytini žodžiai „jo prašymu“. 31. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje siūlome išbraukti perteklinę blanketinę nuorodą į Sveikatos sistemos įstatymo 61 straipsnį, nes minėtame straipsnyje yra išdėstyti tik bendro pobūdžio ministerijos įgaliojimai sveikatinimo srityje, tiesiogiai niekaip nesusiję su Komisijos veiklos ataskaitos analize ir šios analizės pagrindu galimomis atlikti konkrečiomis prevencinėmis priemonėmis. 32.
straipsnio 2 dalis tikslintina, numatant, kad antrajame šios dalies sakinyje nustatyta tvarka apskaičiuojama ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos įmoka į sąskaitą, o pajamų dydis, nuo kurių mokama 0,2 procento dydžio įmoka. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Kabišaitis, tel. (8 5) 239 6161, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir atkreipiame dėmesį, jog šioje išvadoje yra išdėstytos pastabos dėl analizuojamo įstatymo projekto nuostatų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai:
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigai pateikti skundai nenagrinėjami. Pastebėtina, jog nėra aiškios skundo nenagrinėjimo teisinės pasekmės, t. y. neaišku, ar pacientas, kai jo skundas nebuvo nagrinėtas dėl šios straipsnio dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių, privalo kreiptis į vieną iš įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodytų institucijų, ar gali pakartotinai pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės. 2. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir (arba) Lietuvos bioetikos komitetą turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą. Be to, šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.
Šios nuostatos turinys nėra aiškus dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl nuostatoje siūloma nurodyti keletą viešojo administravimo subjektų į kuriuos galėtų kreiptis skundo nagrinėjimu nepatenkintas pareiškėjas ir pagal kokį principą turėtų būti pasirinktas vienas konkretus iš nurodytų viešojo administravimo subjektų. Manytina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant užtikrinti tinkamą pacientų teisių gynimą, toks neaiškumas turėtų būti pašalintas. Antra, nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose (pavyzdžiui, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme) nėra atskleistos tokio kreipimosi į nurodytas valstybės institucijas pasekmės, t.y. nėra aišku kokios tolesnės procedūros turėtų ar galėtų būti vykdomos, siekiant patenkinti paciento reikalavimus dėl jo teisių pažeidimo pašalinimo, neaišku kokio pobūdžio sprendimus galėtų priimti minėti viešojo administravimo subjektai. Trečia, nėra suprantama, kodėl tuo atveju, kai pareiškėjas netinkamai įformina skundą ir (ar) nepateikia visų privalomų dokumentų arba skundą surašo neįskaitomai, įstatymas nustato asmens teisę iš karto kreiptis į atitinkamus viešojo administravimo subjektus, nesuteikus galimybės pačiai sveikatos priežiūros įstaigai atsakyti ir sureaguoti į skunde išdėstytas aplinkybes. 3. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą „<...> turi teisę ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos <...> kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) <...> su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo <...>. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo <...>.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, pažymėtina, jog pagal nuostatos esmę, siūloma nustatyti naikinamąjį trejų metų terminą asmeniui kreiptis į Komisiją su skundu dėl žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip nurodoma mokslinėje teisinėje literatūroje „<...> naikinamieji terminai nėra įprasti, normalūs subjektinių civilinių teisių galiojimo terminai. Šiuos terminus įstatymai paprastai sieja su teisės turėtojo per tuos terminus tinkamai atliekamais teisės įgyvendinimo veiksmais. Jų paskirtis – užkirsti kelią neįgyvendinti ar netinkamai įgyvendinti subjektinę teisę, taigi jie yra savotiška sankcija už laiku neatliktą subjektinės teisės įgyvendinimą <...>. Dėl to šie terminai yra laikomi išimtiniais ir įstatymuose nustatomi tik ypatingais atvejais.“[1] Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įstatyminis reguliavimas apims ne tik tuos atvejus, kai paciento teisių pažeidimo (žalos sukėlimo) momentas bus objektyvus, aiškiai išreikštas, pacientui žinomas įvykis, tačiau ir tuos atvejus kai padaryta žala pacientui ir jos padarymo momentas gali išaiškėti tik po keleto, keliolikos metų ar po paciento mirties (pavyzdžiui, paminėtina Kauno apygardos teisme nagrinėta byla Nr. M2-396-324/2019[2], kurioje nagrinėtas ieškovės prašymas priteisti patirtą žalą dėl sterilizacijos, atliktos be pacientės žinios ir sutikimo ir apie kurią sužinota praėjus tik dvylikai metų). Taip pat pažymėtina, jog visas subjektines teises galima realizuoti tik nuo jų atsiradimo momento. Subjektinių teisių atsiradimo momentas civilinėje teisėje siejamas su sužinojimo apie teisę momentu arba pareiga (turėjimu) žinoti apie savo teisę. Ir vienu ir kitu atveju privalo egzistuoti objektyvios aplinkybės dėl kurių asmuo sužinojo arba privalėjo sužinoti apie teisės atsiradimą.
Tuo tarpu kalbant apie pacientui padarytos žalos atsiradimo momentą, pažymėtina, jog asmuo neturi pareigos sužinoti apie jam padarytą žalą, jei tokia žala nėra akivaizdžiai matoma. Be to, pastebėtina, jog nustatyti pareigą asmeniui žinoti apie jo sveikatai padarytą žalą, kurios, pavyzdžiui, neįmanoma pastebėti be medicininių intervencijų, yra nepagrįsta ir neadekvatu, nes tokiu atveju sužinojimo apie žalą momentas niekaip negali priklausyti nuo asmens valios. Taigi iš esmės įstatymu siūloma įtvirtinti situaciją, kai asmenims bus pritaikyta įstatyminė sankcija – atimta galimybė gauti žalos atlyginimą - dėl nepasinaudojimo teise, apie kurią šie asmenys nežinojo ir negalėjo žinoti. Toks teisinio reguliavimo pobūdis kelia abejonių ne tik dėl jo atitikties teisės doktrinai, tačiau ir dėl proporcingumo bei konstituciniam teisinės valstybės principams. Antra, pažymėtina, kad Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo, taigi asmuo, praleidęs terminą kreiptis į Komisiją, kartu praras ir teisę kreiptis į teismą. Toks reguliavimo pobūdis vertintinas Konstitucijoje įtvirtintos asmenų teisės kreiptis į teismą kontekste.
Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarime nurodoma „Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.“ Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs: konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, jos teisės negalima apriboti ar paneigti; įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme.“ Šios doktrininės nuostatos kontekste pažymėtina, jog analizuojama įstatymo projekto nuostata kaip tik nustatys tvarką, kuria bus paneigta asmens teisė ginti savo pažeistas teises teisme, nes įstatymas nustatys privalomą ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką, kuria asmuo tam tikrais atvejais negalės pasinaudoti dėl to, jog nežinos aplinkybių, kurių ir negali žinoti, nes tai yra objektyviai neįmanoma. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes manytina, jog projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis, ta apimtimi, kuria joje paneigiama asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme, praleidus trejų metų kreipimosi į Komisiją terminą, kai asmuo negalėjo ir neprivalėjo sužinoti apie jam padarytą žalą, nes žalos sukėlimo faktas nebuvo akivaizdus nuo jo atsiradimo momento, ir paaiškėjo tik praėjus daugiau nei trejiems metams, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. 4.
įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis teisės akto glaustumo ir normiškumo reikalavimais, siūlytina atsisakyti perteklinių ir teisinio krūvio neturinčių žodžių „norintis gauti žalos atlyginimą“, „ir norintis jį gauti“. 5. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai Komisijai pateikti prašymai nenagrinėjami. Pastebėtina, jog nėra aiškios skundo nenagrinėjimo teisinės pasekmės, t. y. neaišku, ar asmuo, kai jo skundas nebuvo nagrinėtas dėl šios straipsnio dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų priežasčių, gali pakartotinai pateikti skundą Komisijai, ar asmuo turi kreiptis į teismą dėl Komisijos sprendimo nenagrinėti skundo apskundimo. 6. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, jog asmens, siekiančio žalos atlyginimo, prašymas nenagrinėjamas, jei „prašymu prašoma atlyginti žalą dėl nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai, kurio kriterijai nustatyti Apraše“. Pastebėtina, jog ši nuostata tiesiogiai yra susijusi su asmens teise gauti žalos atlyginimą, todėl jos turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir nuostatos negalima aiškinti poįstatyminiame teisės akte. Dėl šios priežasties sąvokos „nedidelis nepageidaujamas laikinas poveikis paciento sveikatai“ apibrėžtis turi būti pateikta įstatyme. Kartu pažymėtina, jog kelia abejonių ta aplinkybė, kad esant asmeniui padarytai žalai, tokia žala nebus atlyginama, nes prašymas nebus nagrinėjamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata įgalinimą nenagrinėti prašymų sieja ne su žalos dydžiu, o su žalos atsiradimo pagrindu. Tai yra, net jei žala asmeniui būtų didelė, tačiau ją sukeltų nedidelis nepageidaujamas laikinas poveikis paciento sveikatai, žalos atlyginimo klausimas nebūtų nagrinėjamas. Tokia nuostatos konstrukcija kelia abejonių dėl jos proporcingumo ir pagrįstumo.
Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju asmeniui taip pat bus užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Tai yra, įstatymu bus nustatyta privaloma ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, kuria pasinaudoti neįmanoma dėl jos pobūdžio ir bus paneigta asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes manytina, jog projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 3 punktas, ta apimtimi, kuria joje paneigiama asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme, dėl to, jog neįmanoma pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. 7. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje vartojamas terminas „pacientas“ derintinas su analizuojamo straipsnio 1 dalies turiniu, iš kurio aišku, jog prašymą Komisijai gali pateikti ne tik pacientas, tačiau ir kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą. 8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas valstybinio socialinio draudimo ligos išmokos, šalpos neįgalumo pensijos, šalpos našlaičių pensijos arba našlių pensijos dydžiu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinės išmokos, gautos kaip šalpos našlaičių pensijos arba našlių pensijos vargiai, ar yra susijusios su pacientui padarytos žalos kompensavimu, nes tokių rūšių pensijos asmenims priklauso pagal kitus įstatymus dėl asmens teisinio statuso ir šių pensijų paskirtis nėra kompensuoti asmeniui padarytą žalą. Be to, manytina, kad atlygintinos žalos dydžio mažinimas minėtų pensijų dydžiais niekaip nekoreliuoja su analizuojamo straipsnio 7 dalyje numatytais atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais.
Todėl abejotina, kad tokių išmokų pagrindu turėtų būti mažinamas asmeniui padarytos žalos dydis. 9. Atsižvelgiant į tai, kad 2019-06-13 Sveikatos reikalų komiteto išvadoje dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto buvo pritarta Teisės departamento 2019-01-09 išvados dėl nagrinėjamo įstatymo projekto reg. Nr.XIIIP-3083 pirmojo varianto 19 pastabai, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „kreiptis į teismą“ įrašytini žodžiai „Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. 10. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ vietoj jungtukų „ir (ar)“ įrašytinas tik jungtukas „ar“, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar ministro įgaliota institucija galės deleguoti tik vieną Komisijos narį. 11. Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 12 dalyje nereikėtų reglamentuoti situacijos, kada šioje dalyje nurodytos nevyriausybinės organizacijos nesusitars dėl vieno jų deleguojamo atstovo kandidatūros pateikimo. Be to, šioje dalyje turi būti nurodytas viešojo administravimo subjektas, įgaliotas patvirtinti personalinę Prevencijos komisijos sudėtį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Kabišaitis, tel. (8 5) 239 6161, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Artūras Driukas. Materialiosios privatinės teisės terminai.
Daktaro disertacija. http://www.tf.vu.lt/wp-content/uploads/2018/04/DISERTACIJA-1.pdf [2] Bylos medžiaga viešai neskelbiama, tačiau bylos fabula plačiai nušviesta žiniasklaidoje: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1075212/sterilizacija-be-savo-zinios-patyrusiai-moteriai-ir-jos-vyrui-priteista-31-tukst-euru; https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/1005957/gyvenimas/asgaliu?utm_source=kitiRubrikosStr&utm_medium=susijeAs-galiu&utm_campaign=naujiena
BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas Kamblevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Andrius Mazuronis, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Projekto 1 straipsniu keičiamo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnį siūloma papildyti 2 dalimi, numatančia, kad šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat atlyginama tiriamajam padaryta žala, kai Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme nustatytais atvejais biomedicininis tyrimas atliekamas neturint biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Atkreipiame dėmesį, kad siūloma nuostata yra perteklinė, nes kartu teikiamame Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII- 1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-3087) taip pat įtvirtinama analogiška nuostata dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tiriamojo sveikatai ir pateikiama blanketinė nuoroda į Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, kuriame nustatyta tvarka ir būtų atlyginama minėta žala. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įstatymo aiškumo ir glaustumo, projekto 1 straipsnio siūlome atsisakyti kaip perteklinio. Jei nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, reikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą, po žodžio „paskirtis“ įrašant žodžius „ir taikymas“. Be to, projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „Buvusią“ įrašytini skaičius ir žodis „1 straipsnio“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.“ Tokiu pakeitimu atsisakoma šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatos, kad „Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nedera su projektu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies pakeitimais siūloma nustatyti, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė) ir kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Siūlytina veiksmų neteisėtumo požymiu papildyti ir projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Priešingu atveju gali kilti abejonių ar abiem atvejais reglamentuojamas tas pats institutas. Pritarti.
Pritarti. Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 10 pastabos antrąją pastraipą, kurioje nurodyta, jog sąvoka „turtinė žala paciento sveikatai“ stokoja logikos, Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąvoka turėtų būti išgryninta apibrėžiant, kas yra pati žala sveikatai (fizinė), o sąlygas, kada žala atlygintina (įskaitant veikos neteisėtumą), nustatyti tik 24 straipsnio 6 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:
„14. Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo
sužalojimas ar mirtis.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-202 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos išdėstytos abėcėline tvarka, o taip pat į naujai dėstomos sąvokos turinį, 2 straipsnio 2 dalis turi būti ne keičiama, o pripažįstama netekusia galios, o 2 straipsnis atitinkamai pildomas 14 dalimi. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Šiuo metu galiojančioje keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti. Projektu siūloma išbraukti nuostatą, kad paciento sutikimas dėl informacijos apie paciento gyvenimo faktus nebebūtinas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad taip nustatoma atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 6 straipsnio
duomenis tvarkyti būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus.
Tačiau pažymime, kad to paties reglamento 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvas, draudžiantis tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius asmens sveikatos duomenis, o šis imperatyvas netaikomas 2 dalies c punkte nurodytu atveju, kai tvarkyti duomenis būtina, kad būtų apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kito fizinio asmens interesai, kai duomenų subjektas dėl fizinių ar teisinių priežasčių negali duoti sutikimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatant joje tam tikras išlygas, kai paciento sutikimas dėl jo sveikatos duomenų tvarkymo nėra būtinas. Taip pat svarstytina, ar bet kokios ligos diagnozavimas ir gydymas gali būti laikomas tokiu saugomu gyvybiniu interesu bei įstatymiškai ginama vertybe, kad jos užtikrinimas visais atvejais paneigtų konstitucinę asmens teisę į jo privataus gyvenimo neliečiamumą. Pritarti. Argumentai: 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) nustatyti atvejai, kada asmens duomenys turi būti renkami su duomenų subjekto sutikimu ir kada juos galima rinkti be jo. Siekiant nedubliuoti teisės aktų nuostatų projekte turėtų būti pateikiama nuoroda į BDAR nustatytą asmens duomenų tvarkymo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas.
Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.“
departamentas, 2018-03-207
Svarstytina, ar atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus ir į teisinio aiškumo principą, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio itin bendro pobūdžio pavadinimas neturėtų būti pakeistas į pavadinimą, atitinkantį straipsnio reguliavimo dalyką, pavyzdžiui, „Teisė pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Derinant projekto terminiją su Elektroninių ryšių įstatymu, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „elektroninėmis priemonėmis“ įrašytini žodžiai „elektroninio ryšio priemonėmis“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 daliai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje vietoj žodžių „prašymą teikiančio“ turėtų būti įrašyti žodžiai „skundą teikiančio“, nes keičiamas 23 straipsnis reglamentuoja skundo, o ne prašymo asmens sveikatos priežiūros įstaigai teikimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali neturėti dokumentų, pagrindžiančių ir patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes tais atvejais, kai tokiais dokumentais disponuoja sveikatos priežiūros įstaiga, todėl siekiat neriboti pacientų teisės ginti savo pažeistas teises, po žodžių „nurodytus reikalavimus“ įrašytini žodžiai „jei pacientas juos turi“, kaip tai analogišku atveju nustatyta, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai pateikti skundai nenagrinėjami.
Pastebėtina, jog nėra aiškios skundo nenagrinėjimo teisinės pasekmės, t. y. neaišku, ar pacientas gali pakartotinai pateikti skundą. Svarstyti pagrindiniame komitete
departamentas, 2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytas valstybės institucijas pacientas turi teisę kreiptis tik nesutikdamas su sprendimu išnagrinėjus skundą ir (arba) nepatenkintas skundo nagrinėjimo procedūra asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Šios nuostatos turinys nėra aiškus dėl kelių priežasčių. Pirma, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodyti net 5 viešojo administravimo subjektai, įgalioti atlikti sveikatos priežiūros įstaigų valstybinę kontrolę, todėl neaišku į kurią iš šių įstaigų turėtų kreiptis skundo nagrinėjimu nepatenkintas pareiškėjas. Antra, nei keičiamame įstatyme, nei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra atskleistos tokio kreipimosi į nurodytas valstybės institucijas pasekmės, t.y. nėra aišku kokios tolesnės procedūros turėtų ar galėtų būti vykdomos, siekiant patenkinti paciento reikalavimus dėl jo teisių pažeidimo pašalinimo. Trečia, pažymėtina, kad pats skundo teikėjas skundo nagrinėjimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje procedūroje nedalyvauja, todėl nėra aišku dėl kokių skundo nagrinėjimo procedūros epizodų jis galėtų kreiptis į valstybės institucijas. Galbūt turima omenyje, kad į valstybinę kontrolę atliekančias institucijas pacientas gali kreiptis, kai skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, arba kai skundas neišnagrinėjamas per įstatyme nustatytą laikotarpį.
Kartu pažymėtina, jog atsižvelgiant į teikiamos nuostatos imperatyvumą, galima daryti prielaidą, jog pacientas dėl pažeistų teisių gali kreiptis tik į sveikatos priežiūros įstaigą ir vėliau į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytas valstybės institucijas, kartu ribojant pacientų teisę, savo pažeistas teises ginti teismuose. Jei tokia prielaida yra teisinga, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijai. Tuo atveju, jei tokių tikslų nesiekiama, nuostatą arba straipsnio turinį derėtų koreguoti. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su privalomu ikiteisminiu nagrinėjimu dėl pacientų sveikatai padarytos žalos. Pažymėtina, kad analogiškais atvejais, kai įstatymuose yra įtvirtinamas privalomas ikiteisminis nagrinėjimas (Mokesčių administravimo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymai ir kt.), kartu yra įtvirtinamos ir tam tikros ikiteisminio nagrinėjimo procesinės normos, nes šiomis normomis siekiama užtikrinti ginčo nagrinėjime dalyvaujančių asmenų teises, pavyzdžiui, teisę būti išklausytu ir kt. Toks reguliavimas, kuris tiesiogiai yra susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi gali būti įtvirtintas tik įstatyme, todėl teigtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Komisijos veiklos tvarką nustato Komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė, yra nepakankama. Manytina, jog projektas turėtų būti papildytas procesinėmis nuostatomis, susijusiomis su asmenų teisių užtikrinimu.
Be to, pažymėtina, jog reguliavimas turėtų būti papildytas ne tik procesinėmis nuostatomis, susijusiomis su kreipimųsi nagrinėjimu, tačiau ir nuostatomis, iš kurių būtų aišku kokia tvarka Komisija priima savo sprendimus, nes ši tvarka lems asmenų teisių apimtį (teisę į žalos atlyginimą), o toks reguliavimas, kaip jau minėta, gali būti nustatytas tik įstatyme. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Atsižvelgiant į tai, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priiminės sprendimus ne tik dėl turtinės ir neturtinės žalos pacientui dydžio nustatymo, tačiau ir dėl šios žalos atlyginimo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) nustatymo“ įrašytini žodžiai
„pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo“. Kartu atkreiptinas
dėmesys, jog sąvoka „turtinė žala paciento sveikatai“ stokoja logikos, nes sveikatai turtinės žalos padaryti neįmanoma. Turtinė žala gali kilti pacientui ar su juo susijusiems asmenims, tačiau ne sveikatai. Todėl siūlytina atsisakyti tokios sąvokos vartojimo. Be to, pažymėtina, jog straipsnyje nuolat kartojami žodžių junginiai“ „paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė)“,
„Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo
tvarkos aprašas“, Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, toks kartojimas yra perteklinis, todėl siūlytina įvesti šių žodžių junginių santrumpas, pavyzdžiui, „pacientui padaryta žala“, „Aprašas“ Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
11.
Manytume, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį reikėtų patikslinti, kad prašyme dėl žalos atlyginimo turi būti nurodytos ne aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimą atlyginti paciento sveikatai padarytą turtinę ir neturtinę žalą (nes reikalavimo atlyginti padarytą žalą teisinis pagrindas yra pats Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuriame įtvirtinta tokia paciento teisė), o aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios atsiradusią žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos (turtinės ir neturtinės) dydį. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „skundo“ įrašytinas žodis „prašymo“. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
atvejus, kai pateikti prašymai nenagrinėjami. Pastebėtina, jog nėra aiškios prašymo nenagrinėjimo teisinės pasekmės, t. y. neaišku, ar asmuo gali pakartotinai pateikti prašymą. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatomas ne terminas sprendimui dėl paties prašymo tinkamumo priimti, o Komisijos galutinio sprendimo dėl reikalaujamos atlyginti žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo terminas, šioje dalyje vietoj žodžių „sprendimą dėl prašymo“ reikėtų įrašyti žodžius „sprendimą dėl reikalaujamos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo“. Pritarti. 15.
departamentas, 2018-03-207
Projekto
viena iš privalomų sąlygų, būtinų paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimui, yra tai, kad žala padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme neturėtų būti apibrėžtas ir sąvokos „neteisėtų asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos darbuotojų veiksmų“ turinys, įgalinantis objektyviai įvertinti ir konstatuoti teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pobūdį pagal jų santykį su teisės aktuose įtvirtintais privalomais tokių paslaugų teikimo reikalavimais. Be to, manytume, kad vartojamas „neteisėtų veiksmų“ terminas nėra tikslus, nes neapima neteisėto asmens sveikatos priežiūros įstaigos neveikimo. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto
„Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės
ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas yra mokamos socialinio draudimo išmokos pagal pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, privalomąjį sveikatos socialinius draudimus. Todėl analizuojama nuostata stokoja logikos ir pagrįstumo, nes, pavyzdžiui, socialinės išmokos, gautos pagal pensijų socialinį draudimą, niekaip nėra susijusios su pacientui padarytos žalos kompensavimu ir tokios išmokos neturi būti įskaitomos į žalos atlyginimo sumą.
Antra, manytina, kad nuostatą derėtų konkretizuoti ir nustatyti laikotarpį, per kurį gautos socialinio draudimo išmokos būtų įskaitomos į sumą, kuria būtų sumažintas atlyginamos žalos dydis, nes kai kurios socialinės išmokos yra mokamos periodinėmis išmokomis, kurios būtų gaunamos net ir po Komisijos sprendimo. Be to, manytina, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, įstatyme turėtų būti nurodoma, kaip analizuojama nuostata apskritai taikoma periodinių socialinių draudimo išmokų atžvilgiu. Trečia, projektas stokoja nuostatų, aiškiai reglamentuojančių, ar sumos, sumokėtos kaip socialinio draudimo išmokos, ir sumos, sumokėtos kaip pacientui padarytos žalos atlyginimas, gali būti išieškomos iš už žalą pacientui atsakingų asmenų. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Tačiau pažymėtina, kad projektu siūlomo paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelio esmė yra būtent tokia, pagal kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sumokėjusios įmokas į sąskaitą, nebeturėtų mokėti jokių papildomų su paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimu susijusių įmokų. Atsižvelgiant į tai, siūlome aiškiai reglamentuoti galimą ar negalimą regreso teisę į kaltą paciento sveikatai žalą padariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir (ar) jos darbuotoją. Pritarti. 17.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamoje įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad
„paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama iš
Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, (toliau – sąskaita) lėšų“. Sąskaitos tvarkymą siūloma reglamentuoti Projekto 7 straipsniu dėstomame įstatymo 27 straipsnyje. Tačiau projekto nuostatos stokoja reguliavimo kaip turėtų būti atlyginama žala tais atvejais, kai sąskaitoje nebeliktų lėšų, t.y. turi būti aiškiai nustatyta ar žalos atlyginimas stabdomas, žala atlyginama dalimis ar pan. Pritarti. Pakeisti 27 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, Komisijos (įskaitant ekspertus) veiklai finansuoti ir sąskaitos administravimo išlaidoms, kurios negali būti didesnės kaip 1 procentas metinių sąskaitos pajamų, padengti. Jei sąskaitoje einamaisiais metais nepakanka lėšų žalai atlyginti, kol sąskaitoje atsiras pakankamai lėšų, žalos atlyginimas mokamas iš eilės pirmiau atlyginant žalą pagal ankstesnį Komisijos sprendimą
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto
žalos atlyginimas asmeniui išmokamas per 10 darbo dienų nuo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos. Pastebėtina, jog tokios įstatymo nuostatos gali būti neįmanoma pritaikyti praktiškai, nes įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra siejamas su momentu, kai asmuo
„sužinojo“ apie Komisijos sprendimą. Tačiau pastebėtina, kad joks asmuo ar
institucija neturės informacijos, ar asmuo „sužinojo“ apie Komisijos sprendimą. Pritarti. 19.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Siekiant teisinio aiškumo dėl ginčų dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo žinybingumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „kreiptis į teismą“ siūlome įrašyti žodžius „Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto
spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. Kitaip sakant, imperatyviai įtvirtinta pareiga bendrosios kompetencijos teismui sprendžiant ginčą vertinti, ar yra visos trys įstatymiškai įtvirtintos paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo sąlygos. Tačiau vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kodėl įstatyme neįtvirtinta teismo pareiga, nustatant atlygintinos žalos dydį, vadovautis šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytais atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijais. Nepritarti. Argumentai: teismo pareiga, nustatant atlygintinos žalos dydį, vadovautis šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytais atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijais, negali būti nustatyta, kadangi tokiu būdu teismas bus apribotas įstatyme nustatytais žalos atlyginimo kriterijais (ir pagal juos Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše nustatytais žalos atlyginimo dydžiais), o tai užkirs kelią pacientui gauti teisingą žalos atlyginimą. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto
asmuo gali kreiptis į teismą per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie Komisijos sprendimą. Pastebėtina, jog įstatyme nenustatoma Komisijos pareiga pateikti asmeniui savo priimtą sprendimą.
Toks reguliavimo modelis kelia abejonių dėl tinkamo suinteresuotų asmenų teisių užtikrinimo, todėl siūlytina įstatyme nustatyti terminą, per kurį Komisija turi asmeniui pateikti priimtą sprendimą, nustatant, kad sprendimas pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, o jei prašymas pateiktas tiesiogiai – asmens nurodytu adresu korespondencijai. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Svarstytina, ar, siekiant į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją pritraukti kuo aukštesnės kompetencijos asmenis, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti, kad į Komisiją skiriami asmenys turi turėti ne aukštąjį, o aukštąjį universitetinį tam tikros studijų krypties išsilavinimą. Be to, keltinas klausimas, kodėl Komisijos nariams nustatomas tik išsilavinimo cenzas. Svarstytina, ar komisijos nariams, vykdantiems ikiteisminės institucijos funkcijas ir sprendžiantiems dėl žalos dydžio, neturėtų būti keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis ministras, o ne ministerija. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „ministerijos ir (ar) jos įgaliotos“ įrašytini žodžiai „ministro ir (ar) jo įgaliotos“. Analogiškai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pritarti. 24.
departamentas, 2018-03-207
Siekiant užtikrinti paskirtų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narių teisėtų interesų apsaugą ir jų bei pačios Komisijos veiklos teisinį tikrumą ir nepriklausomumą, keičiamo įstatymo 26 straipsniu 4 dalyje reikėtų atsisakyti ydingos nuostatos, numatančios sveikatos apsaugos ministro teisę savo iniciatyva ar narius delegavusių institucijų teikimu, joms nenurodžius jokio pagrindo, atšaukti iš pareigų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narius. Atsižvelgiant į paskirtų Komisijos narių statusą bei Komisijos vykdomas funkcijas, keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti kriterijus, kuriems esant sveikatos apsaugos ministras gali atšaukti Komisijos narius nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui. Pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje tikslinga nurodyti baigtinį pagrindų, kuriems esant Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, sąrašą, nes siūlomas reguliavimas, pavyzdžiui, neapima atvejų, kai Komisijos narys šių pareigų nebegali užimti teismo sprendimu jį pripažinus ribotai veiksniu, teismui nuteisus jį laisvės atėmimo bausme arba tiesiog atėmus teisę užsiimti šia veikla. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 8 daliai, kurioje nustatytas baigtinis ekspertų išbraukimo iš ekspertų sąrašo pagrindų sąrašas. Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį siūlome dėstyti taip: „Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka“. Pritarti. 27.
departamentas, 2018-03-207
Derinant projekto nuostatas su nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo redakcijos 14¹ straipsnio 4 dalimi, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį siūlome papildyti nuostata, numatančia, kad konkretus Komisijos narių atlygio dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose. Pritarti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Užtikrinant paciento privataus gyvenimo neliečiamumą, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą“ įrašytini žodžiai „kitą informaciją apie pacientą, būtiną prašymo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui“. Be to, šioje dalyje po žodžio
„patvirtintame“ įrašytinas žodis „ekspertų“. Pritarti. 29. Seimo kanceliarijos Teisės
departamentas, 2018-03-207
Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nederėtų nustatyti reikalavimo, jog ekspertai atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pritarti. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Atsižvelgiant į tai, kad buvimas įrašytu į ekspertų sąrašą negali būti laikomas tam tikrų pareigų užėmimu, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „jis atsistatydina“ įrašytini žodžiai „jo prašymu“. Pritarti. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Keičiamo įstatymo
Sveikatos sistemos įstatymo 61 straipsnį, nes minėtame straipsnyje yra išdėstyti tik bendro pobūdžio ministerijos įgaliojimai sveikatinimo srityje, tiesiogiai niekaip nesusiję su Komisijos veiklos ataskaitos analize ir šios analizės pagrindu galimomis atlikti konkrečiomis prevencinėmis priemonėmis. Pritarti. 32.
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalis tikslintina, numatant, kad antrajame šios dalies sakinyje nustatyta tvarka apskaičiuojama ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos įmoka į sąskaitą, o pajamų dydis, nuo kurių mokama 0,2 procento dydžio įmoka. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2019-02-08 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, susipažinusi su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I- 1367 1, 2, 3, 15, 15 1 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo, Medicinos praktikos įstatymo Nr. 1-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais, teikia šiuos pastebėjimus: <...> Dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto: 1.1 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga
2 Siūlytina Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 2 d. apibrėžimą „dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ papildyti ir žodžiais „ar nesuteiktų“, nes žala sveikatai gali būti padaryta ir nesuteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugų, esant jų poreikiui. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 10 pastabos antrąją pastraipą, kurioje nurodyta, jog sąvoka „turtinė žala paciento sveikatai“ stokoja logikos, Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąvoka turėtų būti išgryninta apibrėžiant, kas yra pati žala sveikatai (fizinė), o sąlygas, kada žala atlygintina (įskaitant veikos neteisėtumą), nustatyti tik 24 straipsnio 6 dalyje. Pastebėtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos nesuteikimas taip pat yra paslaugos, tačiau nekokybiškos, teikimas. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi: „14. Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.“ 1.2 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga
5 Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 str. 5 d. nustatoma, kad ASPĮ privalės nemokamai padaryti ir išduoti aptvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, diagnozės ir gydymo aprašymus. Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatyta, kad „duomenų valdytojas pateikia tvarkomų asmens duomenų kopiją. Už bet kurias kitas duomenų subjekto prašomas kopijas duomenį} valdytojas gali imti pagrįstą mokestį,<..>“. Taigi projekte turėtų būti nustatytas apribojimas, kad duomenų subjektas negalėtų prašinėti duomenų kopijų daugiau nei vieną kartą per metus, be to, neturėti} būti reikalaujama, kad kopijos būtų patvirtintos, o diagnozių ir gydymo aprašymai
ASPĮ atsiras didelė finansinė našta. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Argumentai: 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti asmens sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus“. Taigi ar kopija turi būti mokama, ar ne, sprendžiama pagal asmens duomenų tvarkymą reguliuojančius teisės aktus (BDAR nurodyta, kad pirma kopija nemokama, o kitos gali būti mokamos). Paciento medicinos dokumentų kopijų tvirtinimas reikalingas jų tikrumo paliudijimui, kadangi šie dokumentai galės būti naudojami tiek paciento tolesniam gydymui, tiek veiksmams, sukeliantiems teisines pasekmes (pavyzdžiui, skundams dėl paslaugų kokybės pagrįsti). Projekte numatytas minimalią administracinę naštą sukeliantis dokumentų kopijų tvirtinimo būdas –pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (jos vadovo ar kito įgalioto asmens) tvirtinimas. Diagnozių ir gydymo aprašymai nėra pacientų medicinos dokumentų kopijos, todėl BDAR nuostata dėl tvarkomų asmens duomenų kopijų išdavimo jiems netaikoma (taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. V-506 „Dėl Rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). 1.3. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2019-02-08 Siūlytina papildyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 2 d., kad „skundas turi būti pateiktas valstybine kalba - lietuvių kalba“; o 4 d. papildyti 3 papunkčiu: skundas pateiktas ne valstybine kalba“. Analogiškos pastabos ir 24 str. 2 d. ir 4 d. Nepritarti. Siūlomas projekto papildymas yra perteklinis. Argumentai: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 str. nustatyta, kad administracinės procedūros kalba – valstybinė lietuvių kalba.
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, 13 p. nustatyta, kad prašymas ir skundas raštu turi būti parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kurio tikrumas būtų paliudytas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka, o 15 p. - kad atsižvelgdamas į institucijos atliekamas funkcijas ir šios institucijos valstybės tarnautojų kompetenciją, institucijos vadovas turi teisę nustatyti ir kitas kalbas, kuriomis parašyti prašymai gali būti priimami. 2. Lietuvos gydytojų sąjunga
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto Nr. 18-7271 (toliau – Įstatymo projektas) 7 straipsnio V skyriaus, kuriame siūlomas sekantis 24 straipsnio 6 dalies pakeitimas: 2.1 Lietuvos gydytojų sąjunga 2019-03-227
Įstatymo projekto nuostata: 24 str. 6 d. numatyta, kad „Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kad tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama.
Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu. Komisija sprendimą atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.“ Dėl specialisto veiksmų teisėtumo/neteisėtumo Susipažinus su pateikta Įstatymo projekto redakcija, norisi priminti žalos atlyginimo modelio be kaltės pirminius tikslus, kiek tai susiję su asmens sveikatos priežiūros specialistais bei pacientais. Žalos atlyginimo be kaltės modeliu yra siekiama:
sąlygas nuolatiniam ir ilgalaikiam sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo procesui;
pacientų saugos įvykių skaičių, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas;
partnerystę tarp pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų;
kelią gynybinei medicinai ir efektyviai naudoti sveikatos sektoriui skiriamus resursus (gydytojas nebūtų skatinamas siųsti paciento reglamentuotoms, tačiau nebūtinai būtinoms, diagnostinėms ar gydymo procedūroms bei skirti reglamentuotų, tačiau konkrečioje situacijoje perteklinių medikamentų, siekiant apsidrausti nuo galimų klaidų ar nusiskundimų, sąlygojančių ilgus ir sudėtingus teisminius procesus).
Įstatymo projektu siekiama asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei specialistus atriboti nuo reikalavimų dėl žalų pacientams galimo atlyginimo/išieškojimo. Dėl šių priežasčių, siūloma vengti Įstatymo projekte vartoti neteisėtų veiksmų sąvoką, tikslu neakcentuoti ASPĮ specialisto veiksmų neteisėtumo, kaip būtinosios sąlygos žalai atlyginti, nesudarant prielaidų ASPĮ specialistui ar ASPĮ tapti tiesiogiai atsakingiems prieš pacientą. Taip pat, sąvokos
"neteisėti veiksmai" nevartojimas ASPĮ specialistams svarbus
emociškai palankios darbui aplinkos sukūrimo aspektu. O tas emocinis saugumas, baimės, kad gali būti nubaustas už savo tiesioginių pareigų atlikimą, sumažinimas iki minimumo, užtikrina gydytojo pasitikėjimą savimi teikiant medicinines paslaugas, kas savaime kelia šių paslaugų kokybę. Šie tikslai gali būti pasiekiami tik sudarius visas įmanomas sąlygas specialistui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebijant galimų neigiamų pasekmių jam, kaip fiziniam asmeniui, dėl galimo paciento žalos atlyginimo reikalavimo nukreipimo į specialistą. Įstatymo projekte vartojant neteisėtų veiksmų sąvoką, pirma, nebūtų pasiekti aukščiau minėti žalos atlyginimo be kaltės modelio pirminiai tikslai.
Antra, būtų duodama nuoroda į neteisėtus specialisto veiksmus, galimai sudarančius pagrindą pacientui inicijuoti ikiteisminius/teisminius (civilinius/baudžiamuosius) procesus prieš ASPĮ ir/ar ASPĮ specialistą. Rekomenduotina vietoj tiesioginės nuorodos į „neteisėtus veiksmus“ juos apibrėžti kita formuluote, tuo pačiu paliekant neteisėtų veiksmų nustatinėjimą kaip civilinės atsakomybės sąlygą: „Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), žalos buvo galima išvengti[¹], bei tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama <...>“ Tokia formuluotė rekomenduotina atsižvelgiant į kitus Lietuvoje egzistuojančius žalos atlyginimo modelius be kaltės:
įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo force majeure aplinkybių arba, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, arba Pvz. CK6.267 str. naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, jeigu neįrodo force majeure aplinkybių arba, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Kaip matyti, šiuose pavyzdžiuose taip pat nėra tiesiogiai įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka. Tiesiog numatyta atsakomybė be kaltės, neakcentuojant, kad vertinamas/nevertinamas veiksmų teisėtumas.
Įstatymo projekto 24 str. 6 d. įvedus sąlygą dėl žalos galimo išvengiamumo, žala nebūtų mokama pacientui jeigu jos nebuvo galima išvengti, taip pat, nemokama jeigu žala kilo dėl paciento tyčios ar didelio neatsargumo (žala būtų mokama tuomet, jeigu jos buvo galima išvengti). Tokiu būdu būtų pasiektas biudžeto suvaldymo tikslas, kadangi įrodyti vien faktą, kad žala padaryta ir padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nepakaktų. Įvertinus, ar žalos buvo galima išvengti, paaiškėtų, ar žala pacientui mokėtina ar ne. Taip pat, žalos išvengiamumo kriterijus gali turėti įtakos sprendžiant specialisto atsakomybės klausimus, kiek tai susiję su licencijų verstis atitinkama praktika panaikinimu/pratęsimu/atnaujinimu. Dėl VSD išmokų pacientui Įstatymo projekte 24 str. 6 d. numatyta, kad: „Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Pažymėtina, kad iš VSD gautos išmokos yra laikytina pajamomis (žalos piniginė išraiška yra nuostoliai), kurios, remiantis LR CK 6.249 str., yra turtinė žala. Pacientui gaunant išmoką iš VSD turėtų būti mažinama turtinė žala, bet ne neturtinė. Rekomenduotina Įstatymo projekto 24 str. 6 d. išdėstyti sekančiai: „Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos turtinės žalos dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“
4 ir 6 pasiūlymus. 2.2 Lietuvos gydytojų sąjunga 2019-03-227
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto Nr. 18-7271 (toliau – Įstatymo projektas) 7 straipsnio V skyriaus, kuriame siūlomas 25 straipsnio pakeitimas: Rekomenduotina nurodyti, kas bus atsakovu tokioje byloje.
Šiuo atveju, atsakovu privalo būti Komisija, kadangi bet kokiu atveju turi būti sprendžiamas Komisijos sprendimo teisėtumo klausimas, be to, žala, priteista teismo sprendimu, bus atlyginta iš Komisijos sąskaitos. Įstatymo projekte nenurodžius Komisijos atsakovu, atsakovu pagal civilinį procesą bus asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri neturės jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi neturės pareigos atlyginti žalą. Toks Įstatymo projekto papildymas neprieštarauja teisėkūros principams (LR teisėkūros pagrindų įstatymui bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijoms). Svarstyti pagrindiniame komitete. Argumentai: atsakovo nurodymas yra procesinės teisės norma, todėl projekte neturėtų būti nustatyta. 2.3 Lietuvos gydytojų sąjunga 2019-03-22 3.Dėl patariamojo Komisijos organo Rekomenduotina Įstatymo projekte numatyti Komisijos darbo priežiūros/patariamąjį organą. Šis organas gali būti visuomeninio pobūdžio. Rekomenduotina šiam organui pavesti spręsti klausimus dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų; dėl Komisijos sąskaitos administravimo; Komisijos veiklos kontrolės kompetencijos ribose; dėl sistemoje sukauptų duomenų apie nepageidaujamus atvejus nagrinėjimo, pasiūlymų, susijusių su šiais duomenimis, teikimo, sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos peržiūrėjimo inicijavimo; žalos atlyginimo kriterijų peržiūrėjimo; rezervo panaudojimo; dėl kitų klausimų pagal kompetenciją nagrinėjimo.
Komisijos kolegialaus priežiūros ar patariamojo organo sudėtis – diskusinis klausimas, tačiau rekomenduotina tokio patariamojo/priežiūros organo sudėtis galėtų būti sudaryta iš Komisijos atstovo, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Lietuvos Gydytojų Sąjungos atstovo, Slaugytojų profesinės sąjungos atstovo, Pacientų organizacijų atstovo, ne medikų profesinių sąjungų atstovo, Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos atstovo, teisininko. Tokio organo nesant, gali būti apsunkintas Komisijos darbas, stabdomas sprendimų, susijusių su tinkamu ir sklandžiu Komisijos darbu, priėmimas, įgyvendinimas. Pažymėtina, kad Komisijos narių kompetencija - skirtingiems klausimams. Komisijai teikiant ataskaitas ministerijai (Įstatymo projekto 26 str. 10 d.), nebus įgyvendinti žalos atlyginimo be kaltės modelio tikslai, be to, ministerijai bus užkraunama papildoma administracinė našta. Rekomenduotina Įstatymo projektą papildyti sekančiai atskiru straipsniu: „Nacionalinė pacientų saugos taryba
pacientų saugos taryba (toliau – Taryba) yra kolegiali patariamoji Komisijos institucija.
Taryba susideda iš: Komisijos atstovo, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovo, Slaugos specialistų profesinės sąjungos atstovo, kitų licencijuojamų sveikatos priežiūros specialistų profesinės sąjungos atstovo, Pacientų organizacijų atstovo, nepriklausomo teisininko. 2. Taryba :
1) teikia pasiūlymus dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų;
2) teikia siūlymus, susijusius su sąskaitos administravimu;
3) savo kompetencijos ribose kontroliuoja Komisijos veiklą;
4) nagrinėja pacientų kreipimosi į Komisiją atvejus ir teikia pasiūlymus, susijusius su šiais duomenimis;
5) nagrinėja Komisijoje sukauptus duomenis apie nepageidaujamus atvejus, teikia pasiūlymus, susijusius su šiais duomenimis, inicijuoja sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos peržiūrėjimą;
6) peržiūri žalos atlyginimo kriterijus, teikia siūlymus šiais klausimais;
7) teikia siūlymus dėl rezervo panaudojimo;
8) nagrinėja kitus klausimus pagal kompetenciją;
sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatoma atstovų skyrimo į Tarybą tvarka, Tarybos funkcijos ir veiklos organizavimas, tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Tarybos darbui vadovauja pirmininkas, kuris renkamas iš Tarybos narių paprasta balsų dauguma tarybos posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.“ Svarstyti pagrindiniame komitete. Argumentai:
Siekiant, kad žalos atvejai ir jų priežastys būtų nagrinėjamos sistemingai ir nuolat, tikslinga tai pavesti nešališkam visuomeniniais pagrindais dirbančiam tarpinstituciniu pagrindu suformuotam organui – Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijai.
Siūlomos kitos patariamojo organo funkcijos gali būti įgyvendinamos esamų institucijų: dėl sąskaitos administravimo kokybės ir sąskaitos lėšų atsakinga bus sąskaitą administruojanti institucija; dėl Komisijos veiklos priežiūros – pacientai turės teisę kreiptis į teismą, jei jų netenkins Komisijos sprendimas; sąskaitos rezervas projekte nenumatytas. Tikslinga nustatyti, kad Komisijos sprendimas pateikiamas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų paslaugų padaryta žala, kad ji galėtų ir pati nedelsiant imtis veiksmų panašioms žaloms išvengti. 3. Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2019-03-21 Susipažinome su svarstomu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įstatymo „Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo“ projektu (toliau-projektas) ir pateikiame pastabas bei pasiūlymus: 3.1 Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija,
(turtinė ir neturtinė) – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“. Mūsų manymų, jog nustatant žalą, reikėtų įvardinti, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nekokybiškos arba neteisėtais veiksmais, t.y. „...pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis dėl nekokybiškai (neteisėtais veiksmais) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 10 pastabos antrąją pastraipą, kurioje nurodyta, jog sąvoka „turtinė žala paciento sveikatai“ stokoja logikos, Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąvoka turėtų būti išgryninta apibrėžiant, kas yra pati žala sveikatai (fizinė), o sąlygas, kada žala atlygintina, nustatyti tik 24 straipsnio 6 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi: „14. Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.“ 3.2 Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija,
teisę į žalos atlyginimą ratas. Iš siūlomos formuluotės susidaro įspūdis, kad teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą turi: mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėję teisę gauti išlaikymą nepilnametis vaikas; mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėję teisę gauti išlaikymą sutuoktinis; mirusio paciento išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę gauti išlaikymą nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai. Teismų praktikoje neturtinė žala priteisiama daug didesniam ratui asmenų nei nurodyta šiame straipsnyje, t.y. pilnamečiai vaikai, sutuoktinis, darbingi tėvai, broliai, seserys, faktiniai sugyventiniai ir pan. Atsižvelgiant į tai, 13 straipsnio formuluotė iš esmės koreguotina, pavyzdžiui, atskirai išskiriant asmenis, turinčius teisę gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat aiškiau formuluojant asmenų, kurie turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, statusą. Siūlomoje formuluotėje neaišku, ar visi asmenys, norintys gauti žalos atlyginimą, turi būti nedarbingi ir faktiniai mirusiojo išlaikytiniai ir ar tik šie minėti asmenys turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Svarstyti pagrindiniame komitete. 3.3 Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2019-03-21 3.
Projekto 24 straipsnio 6 dalies nuostata „Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Mūsų nuomone minėta formuluotė yra neteisinga, kadangi valstybinio socialinio draudimo išmokos yra visiškai nesusijusios su paciento patirta žala ir žala negali būti mažinama, priklausomai nuo jų dydžio. Svarstyti pagrindiniame komitete. Žr. 4 Seimo nario A. Verygos pasiūlymą. 3.4 Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija,
4Projekto 25 straipsnis neišsamiai ir neaiškiai reglamentuoja,
teisminį procesą. Iš tokio reglamentavimo neaišku:
Komisijos sąskaitos.
Susipažinusi su 2019 m. gruodžio 13 d. užregistruotu Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektu ir jį lydinčiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-3083 – XIIP-3087 (toliau – Projektas), POLA teikia savo išvadas ir pasiūlymus.
Visų pirma, POLA palaiko paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo be kaltės modelį, tačiau pasigenda aiškumo, kaip bus nustatomi atlygintinos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžiai, ypač atlyginant neturtinę žalą. Projekte pasigendama informacijos, kaip bus diferencijuojamos išmokos ir kokiais kriterijais remiantis bus nustatomos teisingos išmokų lubos, geriausiai atitinkančios nukentėjusių pacientų interesus. Projekte įtvirtinama, jog atlygintinos žalos dydžiai bus nustatomi, vadovaujantis Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašu bei Projekto 24 str. 7 d. numatytais bendraisiais kriterijais, tačiau šiame straipsnyje nurodyti kriterijai yra abstraktūs. Šiuo metu suformuota teismų praktika paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimais yra nevieninga. Lietuvos teismų sprendimais priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos varijuoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, todėl sistemoje vis dar trūksta teisinio apibrėžtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala1. Teismų praktikoje laikoma, kad tuo atveju, kai yra padaroma žala asmens sveikatai, tai yra pakankamas pagrindas priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis bei jos vieta vertybių hierarchijoje. Atsižvelgiant į tokią formuojamą teismų praktikos pozicija vis dar nėra aišku, kaip sudarant Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašą bus pasirenkami geriausiai pacientų interesus atitinkantys atlygintinos žalos dydžiai.
Antra, pasigendama aiškumo pačiame žalos atlyginimo mechanizme. Projekte nėra nurodoma, ar pacientas dėl žalos atlyginimo galės kreiptis tik vieną kartą, nukentėjusiajam skiriant vienkartinę išmoką, ar ateityje pablogėjus nukentėjusio sveikatai ir dėl to atsiradus papildomoms išlaidoms jis galės kreiptis į sudarytą komisiją pakartotinai. Šiuo atveju nėra aišku, ar pakartotinis nukentėjusiojo kreipimasis bus laikomas atskiru klinikiniu epizodu, už kurį nukentėjusiajam bus atlyginama papildomai, ar bus laikomas tęstiniu procesu, už kurį jau buvo atlyginta paciento pirmo kreipimosi metu. Šiuo metu Civilinio kodekso 6.283 str. nustatyta, kad jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekte aiškiau apibrėžti nukentėjusiojo turimas teises. Trečia, nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinė) dydis neturėtų būti mažinamas paciento gautų valstybinių socialinio draudimo išmokų dydžiu. Projekto 24 str. 7 d. siūloma įtvirtinti, jog nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis būtų mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu. Šiuo atveju manytina, kad žalos atlyginimas neturėtų būti tapatinamas su nukentėjusiojo asmens gaunamomis valstybinio socialinio draudimo išmokomis, kadangi tai yra du skirtingi teisiniai institutai.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 str. nustato, kad valstybinis socialinis draudimas, tai valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos. Atsižvelgiant į tai, socialinis draudimas yra sietinas su apdraustojo asmens socialinėmis garantijomis, apimančiomis pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinius draudimus. Valstybiniu socialiniu draudimu siekiama apsaugoti apdraustus ir socialinio draudimo įmokas mokančius asmenis, kurie dėl senatvės ar kitų draudžiamųjų įvykių negali generuoti pajamų, tuo tarpu Projekte įtvirtintu žalos atlyginimo mechanizmu, siekiama kompensuoti gydymo įstaigose patyrusių asmenų žalą. Tuo atveju, jeigu pagal dabartinį Projekte įtvirtintą siūlymą, gydymo įstaigoje žalą patyrusio paciento atlygintinos žalos dydis būtų mažinamas asmens gaunamos pensijos arba motinystės išmokos dydžiu, toks apdraustas asmuo ne tik nepagrįstai gautų mažesnį žalos atlyginimą, tačiau būtų diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu. Ketvirta, siūlytina nustatyti ne tik piniginius, bet ir kitokio pobūdžio kompensavimo būdus. Pacientams patyrusiems žalą yra reikalinga ne tik piniginė išmoka, bet ir alternatyvūs žalos kompensavimo būdai, tokie kaip galimybė pasinaudoti reabilitacija ar psichologo pagalba. Žalos atlyginimo sistema turi būti orientuota į nukentėjusio asmens darbingumo bei nepriklausomybės atgavimą, dedant maksimalias pastangos sumažinti dėl padarytos žalos atsiradusias fizines ir emocines kančias.
Šiuo atveju nukentėjusiam pacientui turi būti atlyginama ne tik turtinė ir neturtinė žala, bet ir sudaromos realios galimybės pasinaudoti reabilitacija bei kitomis jo poreikius atitinkančiomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Šiuo metu analogiška praktika veikia Naujojoje Zelandijoje, nukentėjusiems pacientams užtikrinant galimybę gauti papildomas reabilitacijos paslaugas. Atlikti tyrimai parodė, kad nukentėjusiems pacientams užtikrinus reabilitaciją po 3 mėnesių Naujojoje Zelandijoje į darbą grįžta 66% žmonės, po 6 mėnesių – 84%, o po metų – 93%2. Penkta, sudarant Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), papildomai siūlome nustatyti pakaitinių Komisijos narių galimybę. Susiklosčius aplinkybėms, kuomet Komisijos narys laikinai negalėtų eiti savo pareigų (dėl ligos, atostogų, komandiruočių ar kitų svarbių priežasčių), jį pavaduotų atitinkamos institucijos pakaitinis Komisijos narys. Tokiu būdų būtų užtikrinamas sklandus ir nepertraukiamas Komisijos darbas bei sprendimų priėmimas. Analogišką praktika jau yra taikoma sudarant Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją. Šiuo metu galiojančiame Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 25 d. priimtame Įsakyme Nr. V-90 dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudarymo yra paskirti ne tik pagrindiniai, bet ir pakaitiniai komisijos nariai. *** Svarstyti pagrindiniame komitete. 5. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) 2019-05-30
palaiko paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo be kaltės modelį ir mato poreikį tokį modelį įtvirtinti įstatymuose. Pažymėtina, kad dabartinis reguliavimas apriboja pacientų galimybes greitai ir efektyviai ginti savo pažeistas teises.
Šiuo metu veikiant sveikatai padarytos žalos atlyginimo sistema yra sudėtinga ir varginanti, taip pat visiškai neorientuota į nukentėjusio asmens fizinių ir emocinių kančių sumažinimą, įskaitant darbingumo bei nepriklausomybės atstatymą. Be to manome, kad įtvirtinus Įstatymo projektu siūlomą modelį, bus papildomai užtikrinama ir suteikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Analogiški žalos atlyginimo modeliai jau veikia ir kitose Europos Sąjungos valstybėse – Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Olandijoje ir Austrijoje. Įvertindami Įstatymo projekto svarbą, pasisakome už tolimesnį Įstatymo projekto tobulinimą ir priėmimą. Pritarti. 6. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba 2019-03-13 Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba 2019 m. kovo 14 d. iš LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto gautus dokumentus išsiuntė visoms savo narėms - 31 pacientų organizacijai susipažinimui ir pastabų pateikimui „Dėl pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr.I-1562 1.2.7.8.13.20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų
pacientų organizacijų atstovų taryba iš esmės Įstatymo projektui pritaria. Įstatymo projektas atitinka pacientų interesus. Pacientams nereikėtų įrodyti gydymo įstaigos ar gydytojo kaltės, siekiant patirtos žalos atlyginimo. Be to, pacientai išvengtų bylinėjimosi teismuose, kas atsitinka pagal dabar galiojantį įstatymą, kai Sveikatos priežiūros įstaigos apskundžia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimus. Taip pat pateikiame iš organizacijų gautas šias pastabas:
Asociacija,,
1Pakeitimo 2 str. 2 dalis visai neaiškiai nustato žalos sąvoką.
Būtent čia turi būti aiškiai išdėstyta, kas vis dėlto yra pacientui padaryta žala, gerai apgalvojant pasekmes, lakoniško apibūdinimo, koks yra dabar siūlomas, tikrai neužtenka. 24 str. nenurodoma, kas turi įeiti j Komisijos sudėtį. Jei nurodoma, kad Komisija dirbs neatlygintinai, manytina, kad į ją įeis tik valstybės tarnautojai. Komisijoje neliks pacientų atstovų ir kt., kadangi dirbti neatlygintinai pakankamai atsakingo, sudėtingo, su dideliais krūviais ir laiko sąnaudomis darbo, manau, dauguma (ypač pacientų organizacijų atstovų) nesutiks, o tai tikrai bus žingsnis atgal. 3. Norint pakeisti visą galiojančią dabartinę žalos atlyginimo sistemą (o to ir bandoma siekti šiomis pataisomis) neužtenka vien šių pakeitimų. Būtina, gerai viską apgalvojus ir apsvarsčius, įvertinus dabar dar galiojančio įstatymo projekto įgyvendinimo pliusus ir minusus, rengti visai naują įstatymo projektą. Šiaulių apskrities sergančiųjų epilepsija ir jų globėju draugija, V. Ciuvaševa
yra gerai, jei yra teismo nuosprendis, bet, jei jo kol kas nėra, atstovauti pacientui turėtų jo tėvai, vaikai ir t.t. Asmens pripažinimas neveiksniu yra labai ilgas kelias. O, jei sveikatai yra padaryta žala dabar? Kas tada atstovaus pacientui? Atsižvelgti. Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 10 pastabos antrąją pastraipą, kurioje nurodyta, jog sąvoka „turtinė žala paciento sveikatai“ stokoja logikos, Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąvoka turėtų būti išgryninta apibrėžiant, kas yra pati žala sveikatai (fizinė), o sąlygas, kada žala atlygintina, nustatyti tik 24 straipsnio 6 dalyje. Komisijos sudėtis ir apmokėjimas nustatyti projekto 26 str. (pacientų atstovai komisijoje numatyti). Atstovavimo nuostatos projekte tokis pat kaip ir galiojančiame įstatyme.
Pastebėtina, kad tuo atveju, jei pacientas dar nepripažintas neveiksniu, jis gali raštu (pvz., medicinos dokumentuose) įgalioti kitus asmenis jam atstovauti. 7. Lietuvos draudikų asociacija 2019-03-22 Lietuvos draudikų asociacija, išnagrinėjusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3083 (toliau – Projektas), teikia savo pastabas. Projektu siekiama panaikinti sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir siūloma kurti Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomą sąskaitą, iš kurios būtų atlyginama žala pacientams, nenustatinėjant ją padariusio mediko kaltės. Atkreipiame dėmesį, jog žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelio įgyvendinimas Lietuvoje buvo ne kartą analizuotas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
galimybes įgyvendinti žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelį Lietuvoje. 2015 m. spalio 19 d. darbo grupė pateikė savo išvadas. Darbo grupės narių nuomonės išsiskyrė. Dalis ekspertų išsakė poziciją, jog siūlomas modelis neužtikrins juo siekiamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Pagrindinės priežastys – valstybė nesugebės skirti reikalingų lėšų nei visiškam pacientų sveikatai padarytos žalos kompensavimui, nei naujos sistemos išlaikymui, o žalos atlyginimas nebus nei greitesnis, nei paprastesnis, nes vis tiek reikės įrodinėti priežastinį ryšį. Todėl efektyvesnis būdas padėti kuo didesniam pacientų ratui – tobulinti šiuo metu Lietuvoje veikiantį pacientų žalos sveikatai atlyginimo modelį: 1. užtikrinant greitesnį ir paprastesnį draudimo išmokų dėl žalos atlyginimo mokėjimą; 2. tobulinant Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sudarymo principus ir darbo tvarką; 3. trumpinant žalos atlyginimo bylų nagrinėjimo teismuose terminus; ir 4. garantuojant apsaugą medikams.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. V-909 buvo sudaryta dar viena darbo grupė, kuriai pavesta detaliai išnagrinėti žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelio įdiegimo Lietuvos sveikatos sistemoje galimybes. Darbo grupę sudarė kompetentingi ministerijų, pacientų, sveikatos priežiūros įstaigų, medikų ir draudimo bendrovių atstovai, kurie pristatė turimus su žalos atlyginimu susijusius duomenis ir aktyviai diskutavo dėl žalos pacientų sveikatai atlyginimo proceso tobulinimo. Nors Projekto aiškinamajame rašte rašoma, jog įmokos galėtų didėti tik dėl vienos priežasties – didėjančio žalos atvejų skaičiaus, vertėtų paminėti ir pateiktų prognozių patikimumo klausimą. Nėra garantijų, kad prognozuojama pacientams atlygintina žala iš tikrųjų nebus didesnė ir nepareikalaus didesnių sąskaitos resursų. Pavyzdžiui, jau 2014 m. pacientai prašė atlyginti apie 5,3 mln. eurų. Tuo tarpu pateiktoje prognozėje didžiausia atlygintina suma, kuri siektų 4,145 mln. eur., numatoma tik dešimtaisiais modelio veikimo metais (atitinkamai Suomijoje dešimtaisiais modelio veikimo metais buvo atlyginta 23,3 mln. eur., Danijoje – 27,6 mln. eur.). Turint omenyje tai, jog, įdiegus naują sistemą žala būtų atlyginama nevertinant kaltės ir pacientai būtų labiau linkę kreiptis dėl jos atlyginimo, šie sumų skirtumai verčia abejoti prognozės patikimumu.
Kitas svarbus aspektas yra tai, kad žalos atlyginimo be kaltės modelio įdiegimas neatima paciento galimybės kreiptis į teismą, jeigu jis mano, kad jam atlyginta suma yra per maža, ir bandyti prisiteisti didesnį žalos atlyginimą. Projekto 25 str. 2 d. teigiama, jog „Pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, teismo sprendime nurodyto dydžio paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) <...> atlyginama iš sąskaitos lėšų.“ Kadangi teismų priteistos sumos taip pat būtų atlyginamos iš sąskaitos, lėšų sąskaitoje poreikis dar labiau augtų. Be to, pagal Projekto aiškinamajame rašte numatomas dešimties metų prognozes vidutinė išmokama suma pirmaisiais sistemos veikimo metais būtų tik
bendrovių išmokama vidutinė draudimo išmoka pagal sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą: pasak aiškinamojo rašto, 2017 m. ji sudarė 3 720 eur., o 2018 m. pirmąjį pusmetį siekė 4 321 eur. (pagal prognozę panaši vidutinės išmokos suma, t. y. 4 379 eur. būtų pasiekta tik devintaisiais modelio veikimo metais). Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, jog pagrindinė galimo kreipimosi į teismą priežastis būtų atvejai, kai pacientas manytų, kad žala jam atlyginta ne visiškai. Ministerija savo
trūkumų taip pat nurodo, kad pacientai modeliu naudotųsi, tik jei atlyginamos žalos dydis būtų artimas teismo priteisiamoms sumoms (būtų atlyginta visa žala). Taigi, dar vienas Projekto numatytas tikslas nebus pasiektas – siūlomas modelis nesumažins ieškinių teismui skaičiaus.
Čia vertėtų paminėti ir neturtinės žalos atlyginimo aspektą bei kintančią teismų praktiką šiuo klausimu. Projekto aiškinamajame rašte analizuotos 2011-2015 m. laikotarpiu teismų priteistos sumos neturtinės žalos atlyginimui pagal skirtingus žalos atvejus. Nustatyta, kad didžiausios priteistos sumos šiuo laikotarpiu buvo 14 500 – 29 000 eur. Visgi, 2018 m. Lietuvos Aukščiausiasis teismas priteisė 150 000 eur. neturtinės žalos atlyginimą kūdikio netekusiems tėvams. Tuo tarpu, aiškinamajame rašte teigiama, kad didžiausia tėvų gauta suma už naujagimio netektį 2011-2015 m. laikotarpiu buvo tik 11 585 eur. Atsižvelgiant į šiuos pavyzdžius, atlygintinos neturtinės žalos dydžiai ir teismų praktika šiuo klausimu gali ženkliai kisti ir skirtis nuo aiškinamajame rašte nurodytų sumų. Be to, žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelis turi ir kitų pastebimų trūkumų. Pripažįstama, kad, įgyvendinus šį modelį, daugėja asmenų kreipimųsi dėl žalos atlyginimo. Projekto aiškinamajame rašte pateiktoje prognozėje planuojama, jog kreipimųsi skaičius išaugs nuo 300 pirmaisiais modelio veikimo metais iki 2 275 dešimtaisiais veikimo metais. Taigi, toks modelis skatina vadinamosios „kompensacinės kultūros“ vystymąsi. Tai tik dar kartą patvirtina ir sustiprina riziką dėl modelio finansinio stabilumo, kurios suvaldymo siekis neabejotinai didintų lėšų žalai atlyginti poreikį, t. y. sveikatos priežiūros įstaigų įmokas į sąskaitą. Taip pat prognozuojama, jog pirmaisiais modelio veikimo metais Komisijos veiklai reikės skirti 60 133 eur., o ekspertizės gali kainuoti iki
daugiau, daugiau lėšų gali tekti skirti ir Komisijos bei ekspertų darbo apmokėjimui, kas vėlgi didintų lėšų poreikį sąskaitoje, iš kurios bus finansuojamos šios išlaidos.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje veikia ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos. Todėl joms prievolė į sąskaitą sumokėti 0,2 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų de facto būtų naujas privalomas mokestis. Be to, pažymėtina ir tai, kad kai kuriais atvejais sveikatos priežiūros įstaigų (tiek valstybinių, tiek privačių) mokestis į sąskaitą bus didesnis nei dabar konkrečios įstaigos sumoka už civilinės atsakomybės draudimą. Šiuo metu draudimo įmokų dydžiai kiekvienai sveikatos priežiūros įstaigai draudimo bendrovių yra nustatomi atskirai, priklausomai nuo gautų žalos atlyginimo reikalavimų skaičiaus, išmokėtų išmokų, gydytojų patirties ir pan. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad draudimui įstaigos skiria vidutiniškai 0,2 proc. savo metinių pajamų. Siekiant, kad įstaigų išlaidos nekistų, Projekte numatytas analogiškas 0,2 proc. įmokų į sąskaitą dydis. Būtina pažymėti, jog pateiktas 0,2 proc. yra visų įstaigų išlaidų vidurkis, tačiau šis skaičius nenusako kiekvienos įstaigos individualios situacijos, t. y. atsakingai bei efektyviai veikiančios ir rizikas suvaldančios sveikatos priežiūros įstaigos draudimui šiuo metu skiria mažiau nei 0,2 proc. savo pajamų. Pavyzdžiui, remiantis viešai pateikiama informacija, viena didžiųjų šalies įstaigų už draudimą šiuo metu moka 30 000 eur. Įvedus naują modelį, į sąskaitą ši įstaiga turėtų sumokėti apie 345 000 eur., t. y. jos išlaidos didėtų daugiau nei dešimčia kartų. Verta paminėti, kad ir pateiktas 0,2 proc. išlaidų draudimui vidurkis yra abejotinas. Draudimo bendrovių ekspertiniu vertinimu vidutinės sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos draudimui yra gerokai mažesnės ir sudaro apie 0,065 proc. nuo jų pajamų.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad tiek Komisijoje, tiek teisme pacientai šiuo metu patiria su atstovavimu susijusių išlaidų. Profesionalių atstovų poreikį lemia teisminio proceso specifika ir specialūs reikalavimai pareiškimams Komisijai (1. aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą nurodymas; 2. įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir reikalavimą (pažeistą teisę ir prašomą žalos dydį) pateikimas; 3. būtinybė įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, paciento sveikatai padarytą žalą, jų priežastinį ryšį ir sveikatos priežiūros specialisto kaltę). Pasak rengėjų, Projektu siūlomas reglamentavimas turėtų spręsti advokatų samdymo problemą, tačiau šis tikslas taip pat nebus pasiektas. Projekto 24 str. 2 d. numato, kad, pateikdamas prašymą Komisijai, pacientas vis tiek turės nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias žalos atlyginimo reikalavimą, t. y. sklandžiai suformuluoti faktinį pagrindimą. Taip pat išliks būtinybė įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus mediko kaltę, t. y. reikės įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį. Kaip rodo teismų praktika, daugiausia laiko teisme yra sugaištama nustatant, įrodant ir vertinant ne sveikatos priežiūros specialisto kaltę (kurios Projekto autoriai siekia nebevertinti), tačiau sveikatos sužalojimą ar mirtį lėmusią priežastį, t. y. priežastinį ryšį. Tam yra paskiriami ekspertai. Taigi, sukūrus naują modelį, įrodinėti priežastinį ryšį vis tiek reikės. Neabejotina, jog tokiu atveju bus reikalinga profesionali teisinė pagalba, todėl pacientų išlaidos advokatams nemažės. Kaltės eliminavimas taip pat gali turėti įtakos medikų pastangoms, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Įdiegus žalos atlyginimą nevertinant kaltės, sveikatos priežiūros specialistai jaustųsi labiau saugūs, tačiau tai galėtų turėti neigiamos įtakos jų teikiamų paslaugų kokybei. Projekto aiškinamajame rašte rašoma, jog: „nesant griežtos atsakomybės sąlygų asmens sveikatos priežiūros specialistai gali pasijusti saugesni ir ne visuomet paisyti atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standarto. <...>“ Tokios aplinkybės galėtų netgi padidinti žalos atlyginimo atvejų skaičių. Sveikatos priežiūros įstaigos nebus motyvuotos gerinti paslaugų kokybę ar net ją blogins dar ir todėl, kad įdiegus tokį modelį visos įstaigos į sąskaitą turės įmokėti vienodą įmokos tarifo dydį (0,2 proc.) ir šis dydis nepriklausys nuo to, kaip rūpestingai ir kvalifikuotai dirba įstaiga. Nors deklaruojama, kad žalos atlyginimo be kaltės modelio įgyvendinimas sudaro sąlygas nustatyti sistemines klaidas, jų pagrindu analizuoti sveikatos priežiūros paslaugų problemas ir, siekiant jas išspręsti, teikti pasiūlymus teisės aktų tobulinimui bei rekomendacijas sveikatos priežiūros specialistų veiklai, tačiau visa tai gali būti atliekama ir, egzistuojant bet kuriam kitam žalos atlyginimo modeliui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal siūlomą reguliavimą gydytojui, slaugytojui ar akušeriui antrą kartą per metus padarius atitinkamos praktikos klaidą, jo licencija nebus naikinama, tačiau vis tiek bus sustabdoma ir medikas turės tobulinti kvalifikaciją, kas reikalaus papildomo jo laiko ir pastangų. Todėl tai neužkirs kelio gynybinei medicinai ir vis tiek skatins sveikatos priežiūros specialistus neatskleisti savo klaidų. Neatmestina ir tai, kad gali susidaryti sąlygos korupcijai, kai bus siūlomi neoficialūs mokėjimai pacientams arba Komisijai, kad tik nebūtų atskleistos sveikatos priežiūros specialistų klaidos.
Taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, kad draudimu paremtas žalos pacientų sveikatai atlyginimo mechanizmas pradėjo veikti 2005 m. Tuometiniai valdžios atstovai patvirtino kompensavimo tvarką ir į šią sistemą įtraukė draudimo bendroves. Tokia žalos atlyginimo sistema veikia jau trylika metų, yra susikūrusi būtina infrastruktūra, sistemoje veikia konkurencija tarp draudikų, dėl to draudimo įmokos nuolat mažėja. Per šį laiką sistema buvo tobulinama, draudimo įmonės investavo savo lėšas, kurdamos naują produktą, apmokydamos specialistus. Projektu siūloma visiškai naikinti esamą sistemą, taip sužlugdant draudimo bendrovių kurtą produktą, ekspertų patirtį ir investicijas, o tokie veiksmai neabejotinai turės įtakos, priimant sprendimus dėl dalyvavimo valstybės kuriamuose mechanizmuose ateityje. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra pateikiami pagrįsti argumentai, kodėl rinkos veikimu paremtą sistemą siūloma keisti biurokratine sistema, valstybei prisiimant dar vieną funkciją sveikatos priežiūros srityje. Iš užsienio valstybių praktikos matyti, kad šalys, svarstydamos šio modelio įgyvendinimo klausimą, akcentuoja reikalingų finansinių lėšų poreikį, atsižvelgiant į tai, kad yra sukuriamas ne tik naujas žalos atlyginimo modelis, bet tuo pačiu pacientams turi būti sudaromos galimybės dėl žalos atlyginimo kreiptis ir į teismą, o tokių atvejų skaičius pagal aukščiau pateiktus argumentus neturėtų mažėti. Lietuvos draudikų asociacija pritaria Projekto iniciatorių tikslui sudaryti sąlygas pacientams, kurių sveikatai padaryta žala, greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą, tačiau negalime pritarti neprognozuojamo finansinio indėlio pareikalausiančio modelio įdiegimui.
Siūlome eiti dalinio modelio įgyvendinimo keliu, kurį sveikatos apsaugos viceministras 2018 m. balandžio 25 d. pristatė Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete. T. y. siūlome išlaikyti šiuo metu egzistuojantį sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, numatant, jog dalį atvejų (pagal nustatytą sąrašą) draudimo bendrovė atlygintų, nevertindama žalą padariusio mediko kaltės. Šis modelis daugeliu atveju leistų greičiau bei paprasčiau atlyginti žalą pacientams, o kartu ir eliminuotų papildomų lėšų poreikį sumoms, kurias žalos atlyginimu nepatenkinti pacientai prisiteistų teismuose. Jis taip pat užkirstų kelią galimos aplaidesnio medikų požiūrio į darbą problemos formavimuisi, kadangi ne visi žalos atvejai būtų atlyginami, nevertinant mediko kaltės. Svarstyti pagrindiniame komitete. Komitetas siūlo iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Projekto iniciatorių nuomone, Suomijos, Danijos ir Lietuvos mokėtinų išmokų vienam atvejui dydis ženkliai skiriasi, skiriasi ir teismų praktika bei teismų priteisiamos sumos žalai atlyginti. Projekto aiškinamajame rašte pateikta sąskaitos veikimo prognozė ir jos pagrindimas (duomenys, kuriais remiantis skaičiuotas numatomas gautų prašymų atlyginti žalą skaičius, kompensuotinų atvejų skaičius, išmokų skaičius ir dydis) susieti su skundų ir išmokų už žalą tendencijomis Lietuvoje bei paremtas Danijos žalos be kaltės atlyginimo modelio veikimo tendencijomis (prašymų skaičiaus didėjimo kiekvienais metais procentine dalimi ir kt.).
Be to, pastaboje įvardijami Europos šalių (taip pat ir Danijos) skaičiai, susiję su modelio veikimu, yra pastarųjų metų, t. y. po daugelio metų nuo modelio veikimo pradžios atitinkamoje šalyje. Įmokų į sąskaitą didinimo būtinybė galima todėl, kad dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos būtų padaryta daugiau žalų pacientams (visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos to pasekmes pajustų solidariai), todėl įstaigos, tai žinodamos, turėtų būti motyvuotos stengtis mažinti žalų (ir išmokų) skaičių. Pastaboje lyginami skirtingi (nelygintini) su žalos atlyginimu susijęs skaičiai, t. y. 2014 m. duomenys apie pacientų prašomą žalos atlyginimo sumą ir aiškinamajame rašte pateikti prognozuojami duomenys apie atlygintiną žalą (t. y. išmokas). Pagal projekto aiškinamajame rašte pateiktos diagramos „Pacientų žalos atlyginimo sumos, EUR“ duomenis 2014 m. pacientams buvo atlyginta (draudikų išmokos + Komisijos paskirta kompensacija) 211 401 eur (palyginimui 2016 m. 201 638 eur). Kadangi kreipimasis dėl žalos atlyginimo bus paprastesnis, daugiau pacientų kreipsis ir dėl ne itin didelių žalų (išmokų), todėl esant daugiau nedidelių išmokų, bendras išmokos dydžio vidurkis taip pat mažesnis nei šiuo metu (kuomet, tikėtina, kreipiamasi tik kai žala yra ryški (didelė), kas padidina vidurkį). Tikėtina, kad kreipimųsi į teismą nebus daug, kadangi Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše bus nustatyti aiškūs atlygintinos žalos dydžiai.
Komisijos sprendimas galėtų būti skundžiamas, pavyzdžiui, jei pacientas manytų, jog žala atlyginta ne visiškai (tam tikros jo išlaidos nepripažintos kaip susijusios su patirta žala ar pan.) arba jei pacientas manytų, kad Komisija nepagrįstai nustatė, kad žala nesusijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba kad nepadaryta neteisėta veika ir dėl to žalos jam neatlygino (pastebėtina, kad Komisija dėl išvadų, ar yra priežastinis ryšys tarp žalos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir pan., galės kreiptis į ekspertus, todėl manytina, kad pacientai, matydami ekspertų išvadomis pagrįstus Komisijos sprendimus, tik retais atvejais kreiptųsi į teismą, t. y. jiems sumažėtų abejonių Komisijos priimtu sprendimu) Be to, įsigaliojus įstatymui ir nusistovėjus pacientų skundų nagrinėjimo teismuose praktikai, atsižvelgdami į tai pacientai galės preliminariai numatyti skundo nagrinėjimo teisme baigtį ir pagal tai spręsti, ar tikrai tikslinga kreiptis į teismą. Išanalizavus 2016-2019 m. I ketvirčio teismų sprendimus dėl žalos pacientų sveikatai nustatyta, kad neturtinės žalos atlyginimo sumos iš esmės yra panašios į buvusias 2011-2015 m., pvz., Mirtis (išskyrus kūdikio) – 69 000, 2 000, kūdikio mirtis – 13 000, 2 083, 2 896, 8 962 eur (palyginimui 2011-2015 m. – 28 000, 11 000, 14 000, 2 000 eur). Nors įmokos į sąskaitą būtų naujos, tačiau savo esme tai nebūtų naujas mokėjimas – šios įmokos būtų mokamos vietoje šiuo metu mokamų įmokų už civilinės atsakomybės draudimą (pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimu privalo draustis visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nepriklausomai nuo nuosavybės formos).
Sveikatos apsaugos ministerijos turimais duomenimis (pagal įstaigų finansines ataskaitas) 2015 įstaigų viešųjų (apie kitas duomenų šiuo metu nėra) asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės įmokų vidurkis buvo 0,19 proc., 2016 – 0,18 proc., 2017 – 0,16 proc. Kompensacinės kultūros galimą vystymąsi turėtų riboti nuostata, kad iš nustatytos žalos atlyginimo sumos išskaitomos valstybinio socialinio draudimo tam tikros išmokos ir nuostata, kad žala atlyginama tik tada, kai ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pagal aukščiau minėtą siūlymą – kai žalos buvo galima išvengti). Sunkiai tikėtina, kad gydytojas dėl lengvesnio žalos atlyginimo pacientams rizikuotų savo reputacija. Be to, kaip minėta, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555
praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę stabdyti asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją dėl licencijuojamos veiklos sąlygų nesilaikymo (tokios pat pasekmės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą laukia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, neužtikrinančių įstaigos licencijuojamos veiklos sąlygų). Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinė kontrolė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų ir toliau bus atliekama.
Be to, išlieka ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, kuri taikoma tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams. Korupcijos rizika šiuo metu kur kas didesnė, nes įstaigos jaučia tiesiogines draudimo išmokos už apmokėtą žalą pasekmes, o specialistui gresia regresas. Žalą apmokant iš sąskaitos ši žalos slėpimo prielaida išnyksta. Per asmens sveikatos priežiūros civilinės atsakomybės draudimu paremtą žalos pacientų sveikatai atlyginimo sistemos galiojimo laikotarpį (13 metų) išryškėjo aiškinamajame rašte nurodyti jo trūkumai, tad iškilo poreikis keisti pacientų sveikatai atlyginimo sistemą, siekiant pašalinti tokius trūkumus. Projektu (t. y. žalos atlyginimo be kaltės modeliu) yra siekiama sudaryti sąlygas nuolatiniam ir ilgalaikiam sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo procesui, mažinti pacientų saugos įvykių skaičių, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, skatinti partnerystę tarp pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų, užkirsti kelią gynybinei medicinai ir efektyviai naudoti sveikatos sektoriui skiriamus resursus, užtikrinti, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, naudojamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimui neiškeliautų iš sveikatos sektoriaus, o būtų skiriamos pacientams, kurių sveikata buvo sužalota. Siūlomo dalinio žalos atlyginimo be kaltės modelio (toliau – dalinis modelis) įgyvendinimo alternatyvos trūkumai pateikti projekto aiškinamajame rašte.
Papildomai pažymėtina, kad pagal dalinį modelį dalis pacientų, siekdami žalos atlyginimo, turėtų įrodinėti civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, atitinkami dalis gydytojų patirs pasekmes (galimas regresas) pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, o kita dalis pacientų, kurių patirta žala patektų į dalinio modelio taikymo sritį žalos atlyginimą gautų paprasčiau, t. y. neturėdami įrodinėti civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, atitinkamai dalis gydytojų išvengs aukščiau nurodytų pasekmių. Projekto rengimo metu analizuojant dalinio modelio įgyvendinimo alternatyvą ir konsultuojantis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis nepavyko atrasti objektyvių kriterijų, kuriais remiantis tam tikra žala turėtų būti atlyginama greičiau ir paprasčiau. Todėl skirtingas žalos atlyginimo modelis, taikomas pacientams, kurie nepasižymi objektyviais skirtumais, būtų laikomas diskriminacija (vienų žalą patyrusių pacientų teisė greitai ir efektyviai gauti žalos atlyginimą būtų iškeliama prieš kitų pacientų tokią pat teisę). Atitinkamai diskriminacija būtų laikomas ir nevienodos atsakomybės nustatymas žalą padariusiems asmenims (asmens sveikatos priežiūros specialistams). Tokiu būdu būtų pažeidžiama Lietuvos Respublikos konstitucijos 29 straipsnio nuostata, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pastebėtina ir tai, kad dalinio modelio atveju gali būti sudėtinga nustatyti, ar konkretus žalos atvejis tikrai priskirtinas atvejams, kada žala atlyginama pagal dalinį modelį, tam gali prireikti specialių ekspertinių žinių. Atitinkamai gali kilti teisminiai ginčai dėl to, ar konkretus paciento žalos atvejis Komisijos teisingai bus kvalifikuotas kaip nepatenkantis į dalinio modelio veikimo sritį (jei tokių atvejų būtų). 8.
JGA iš esmės palaiko naująjį “Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą”, siekiantį didinti pacientų saugumą ir pasitikėjimą gydymo įstaigomis bei medicinos personalu, tuo pačiu mažinant gynybinės medicinos pasireiškimą ir klaidų slėpimą. Tačiau pasigendame platesnio požiūrio į problemą ir jos sprendimus:
komisiją dėl žalos įvertinimo ir nustačius žalą, "pacientų sveikatai padaryta žala būtų atlyginama nevertinant ją padariusio asmens sveikatos priežiūros specialisto kaltės" , tuo pačiu siūloma "švelninti gydytojų, slaugytojų ir akušerių atsakomybę ir nustatyti, kad tuo atveju, jei gydytojas per vienus metus nuo paskutinės medicinos praktikos klaidos padarymo padarė dar vieną medicinos praktikos klaidą, jo licencija būtų ne panaikinama, o tik sustabdoma. Licencijos sustabdymo laikotarpiu jie privalėtų tobulinti savo kompetenciją, kad atitinkamos praktikos klaidos nepasikartotų". Taigi akcentuojama vieno gydytojo, slaugytojos ir/ar akušerių padaryta klaida, nors didelė dalis klaidų atsitinka ne vien dėl žmogiškojo faktoriaus ir/ar nežinojimo, o dėl ydingai veikiančios sistemos, kuri neužkerta kelio klaidoms įvykti. Pripažinus pacientui žalą ir atsižvelgus tik į su žala susijusio med. personalo veiksmus, nebus iš esmės analizuojama situacija ir priimami sisteminiai sprendimai, mažinantys "išvengiamos žalos" procentą. Pavyzdžiui, John Hopkins ligoninėje centrinės venos kateterių infekcijos rizika drąstiškai sumažėjo (nuo 11 % iki 0 %) įvedus 5 žingsnių sąrašą (ang. check list), kuris buvo sukurtas po daugybės analizių, skaičiavimų ir tiek problemos, tiek jos sprendimo ieškojimo, vietoje vieno kalto gydytojo paieškos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 50 iki 70,2 % žalos pacientams būtų galima išvengti taikant sisteminį požiūrį į pacientų saugumą, kas neatsispindi esamame įstatyme. 1 .
pacientas ir/ar jo artimasis kreipsis į komisiją dėl žalos atlyginimo. Tokiu atveju klaidų medicinoje mažės itin lėtai ir mažais mastais (nors viena iš priežasčių, kodėl keičiamas įstatymas – siekiama didinti pacientų saugumą ir mažinti gynybinę mediciną), nes pacientai ir/ar jų artimieji dažniausiai nesikreips dėl galimai patirtos žalos, didelė dalis klinikinių atvejų nebus analizuojami. Pvz.,mirties atveju, autopsija pacientams daroma tik kai artimieji pageidauja, visais kitais atvejais - dažniausiai nedaroma. O gana dažnai tai irgi galėtų būti tam tikrų klinikinių atvejų analizė, vedanti į išvengiamos žalos procento mažėjimą. 3. Siekiant platesnio požiūrio į problemą ir pacientų saugumo didinimą, manome, kad turėtų atsirasti ne tik komisija, vertinanti, ar buvo padaryta žala, bet ir komisijos, vertinančios visą situaciją iš esmės (tiek centralizuotai, tiek kiekvienoje ligoninėje) - taip būtų ieškoma konkrečių priežasčių, kodėl įvyko klaida, kokie sisteminiai sprendimai turėtų būti priimti, kad klaidos nesikartotų ateityje. Taip pat radus tam tikrus trūkumus sistemoje, lemiančius klaidų tikimybę medicinoje, ir suradus sisteminius įrodymais pagrįstus sprendimus, su išvadomis turėtų būti supažindinamos atsakingos institucijos ir asmenys, kurie užtikrintų naujos tvarkos/sistemos diegimą medicinos įstaigose. Svarstyti pagrindiniame komitete. 9. Lietuvos pacientų forumas, 2019-03-25 Žemiau pateikiame argumentus dėl svarstomo Įstatymo projekto. 9.1 Lietuvos pacientų forumas,
13 Dėl žalos sąvokos (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnis) Projektu siūloma pakeisti ankstesnę atlygintinos žalos formuluotę, atsisakant konkretaus nurodymo, kad žala yra „atlygintina“ ir kad ji kyla dėl sveikatos priežiūros paslaugą teikusio asmens „kaltos veikos“.
Suprantame, jog šių žodžių atsisakoma dėl paties atlyginimo modelio keitimo ir Projektu keičiamo Įstatymo 24 straipsnio, tačiau pastarojo 6 dalyje paciento sveikatai padaryta žala jau siejama su neteisėtais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir nustatant priežastinį ryšį. Mūsų manymu, šios normos prieštarauja viena kitai ir praktikoje kels neaiškumų jas taikant, kuriuos, deja, patirs iš esmės pacientai, nes jiems vis tiek galiausiai reikės įrodinėti ne tik neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų ir jiems atsiradusios žalos, bet vis tik, kas yra ta atlygintina žala. Be to, norime atkreipti dėmesį į tai, kad žalos sąvokoje, nors joje ir minima neturtinė žala, referuojama tik į „pakenkimą sveikatai, sužalojimą ar mirtį“. Tačiau žala paciento sveikatai, ypatingai neturtinė, dėl jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų gali būti ne tik dėl pakenkimo sveikatai, kitokio sužalojimo ar mirties, bet ir dėl tyčia ar dėl nepateisinamo neatsargumo jų suteikimo metu nesilaikant sveikatos priežiūros paslaugoms taikomų teisės reikalavimų, nesilaikant visų taikytinų profesinių standartų, nors tokia veikla gali neturėti tiesioginės įtakos paciento sveikatai. Pavyzdžiui, pacientui dėl netinkamai suteiktų paslaugų atsirado išlaidų (kreipiantis į kitą įstaigą dėl naujos diagnozės, kitos procedūros ar pan., kelionės išlaidos ir t.t.) arba jis patyrė moralinę žalą – dvasinius išgyvenimus, stresą ir pan. (dėl, pavyzdžiui, be sutikimo nelicencijuoto tyčia suleisto vaisto, kurio poveikis sveikatai gali pasireikšti tik ateityje, dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl kitokio pažeminimo, dėl nesaugumo ir t.t.).
Įstatymas garantuoja pacientams teisę į kokybiškas – t.y. sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančias – sveikatos priežiūros paslaugas (Įstatymo 3 straipsnis), todėl tas pats Įstatymas turi ir nustatyti galimybę pacientams į žalos atlyginimą ir šios teisės pažeidimo atveju. Deja, tiek dabartinė, tiek Projekte siūloma žalos sąvoka aiškiai nereferuoja į žalos atlyginimą tokiais atvejais. Atsižvelgdami į tai, prašome patikslinti atlygintinos pacientams žalos sąvoką, reiškiančią ir padarytus kitus paciento teisių pažeidimus dėl netinkamai (pažeidžiant nustatytus teisinius reikalavimus) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Atitinkamai, Įstatymo 13 straipsnyje, kuriame reglamentuojama, kas turi teisę į žalos atlyginimą, turi būti palikta formuluotė dėl „padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas“ (Projektu siūloma ją išbraukti). Svarstyti pagrindiniame komitete. 9.2 Lietuvos pacientų forumas, 2019-03-2523 Dėl galimybės teikti skundą gydymo įstaigai (Įstatymo 23 straipsnis) Projekte taip pat siūloma įtvirtinti, kad pacientas gali teikti skundą gydymo įstaigai, nurodant aplinkybes ir kokios jo teisės buvo pažeistos, bei reikalavimus pažeistoms teisėms atstatyti. Pagal šį straipsnį pacientas į įstaigą gali kreiptis dėl bet kokio jo teisės pažeidimo, išskyrus atvejus kai prašoma žalos atlyginimo, nes dėl žalos atlyginimo privalo kreiptis tiesiogiai į Komisiją.
Tokia nuostata yra nelogiška, nes dabar, ypač privačios įstaigos, daugelį smulkių skundų išsprendžia pačios, o pagal Projektą visos, net ir smulkūs prašymai dėl žalos atlyginimo, turėtų būti svarstomi komisijoje. Atsižvelgti. Argumentai: Palikti galimybę pacientui teikti prašymą dėl žalos atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai negalima, nes pacientams žala bus atlyginama iš sąskaitos, taigi skundus turi nagrinėti viešojo administravimo įgaliojimus turinti Komisija, o ne atskiros asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Be to, asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ir asmens sveikatos priežiūros specialistai) neturi būti įtraukiami į žalos atlyginimo procesą, siekiant kad išnyktų šiuo metu esantis įstaigų, specialistų ir pacientų susipriešinimas nagrinėjant žalos atlyginimo klausimus. 9.3 Lietuvos pacientų forumas, 2019-03-2524 Dėl įrodinėjimo naštos ir kitų procesinių teisių ir pareigų (Įstatymo 24 straipsnis) Kaip matyti iš Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies formuluotės, pacientams vis tiek lieka prievolė įrodinėti žalą pagrindžiančias aplinkybes, nors pacientai nėra teisės ir (ar) sveikatos priežiūros paslaugų reglamentavimo ekspertai, jie nežino visų medicinos normų, gydymo metodikų ir t.t. Todėl nesutinkame, kad įrodinėjimo našta turėtų būti perkelta pacientams. Priešingai, ji turėtų priklausyti arba gydymo įstaigoms arba ekspertams, kurie nagrinės konkretų ginčą. Manome, kad ir to paties straipsnio 5 dalyje nurodytas 2 mėnesių terminas tinkamai, kompetentingai išspręsti ginčą yra per trumpas.
Nors pacientams aktualu kuo greičiau turėti sprendimą, tačiau daug svarbiau yra būti užtikrintiems, kad komisija, nagrinėjanti ginčą, jį išspręs teisingai, objektyviai, atsižvelgusi į visas aplinkybes ir turėdama visas galimybes įsigilinti į detales bei gavusi visas ekspertų išvadas ir dokumentus. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad komisija sprendimą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Sutinkame, kad baudimo elemento nebeturi būti, tačiau, manome, kad komisija vis tik turi nustatyti priežastį, kodėl kilo ginčas, ir pateikti savo rekomendacijas gydymo įstaigai (o gydymo įstaiga turėtų turėti galimybę pateikti savo poziciją), nes tik taip gydymo įstaiga galėtų imtis prevencijos veiksmų, kad panašūs atvejai ateityje nesikartotų. Tik tokiu būdu Projektu siūlomas įteisinti modelis suteiks galimybę siekti kaip įmanoma geresnių sveikatos priežiūros paslaugų vardan pacientų geresnio gydymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje apibūdintoje turtinės žalos sąvokoje nenumatytos tokios išlaidos kaip laidojimo išlaidos, paminklo užsakymo ir pastatymo išlaidos, visiškai be pagrindo panaikinama galimybė turėti atlyginimą dėl advokato pagalbai teikti turėtų išlaidų. Taip pat nėra aišku, ar nepilnamečiai vaikai gali pretenduoti į žalos atlyginimą. Sveikatos sužalojimo atveju taip pat turi būti atlyginamos ir išlaidos, siekiant atstatyti tokias pačias gyvenimo sąlygas, kurias pacientas turėjo, t.y. jei jis, pavyzdžiui, uždirbdavo 1000 eurų ir dėl prarastos sveikatos neteko pajamų galimybės dirbti, toks išlaikymas turi likti. Analogiškai, paciento mirties atveju, nepilnamečiams vaikams turi būti išlaikomos tėvo ar mamos gautos pajamos iki pilnametystės arba kol jis mokosi. Svarstyti pagrindiniame komitete.
9.4 Lietuvos pacientų forumas,
27 Dėl modelio be kaltės rezultato (Įstatymo 25 ir 27 straipsniai) Projekte visiškai nenumatyta, kaip bus sprendžiamos situacijos tokiais atvejais, jei pavyzdžiui, buvo teikta labai brangi sveikatos priežiūros paslauga (pvz., odontologijos paslauga privačioje įstaigoje kainavusi, pvz., 30 000 eurų), kurią teismas pripažino kaip suteiktą netinkamai ir dėl to pacientas patyrė tokio dydžio turtinę žalą. Šią žalą atlyginus iš fondo sąskaitos, privati įstaiga už paslaugą pasiėmusi paciento sumokėtą kainą jokio nuostolio neturi, nors ir blogai suteikė paslaugą. Manome, jog toks modelis nėra objektyvus ir teisingas, nes neskatina stengtis teikti kuo geresnes sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, ypatingai privačių gydymo įstaigų odontologinės, planinės chirurgijos paslaugos yra labai brangios, todėl neaišku, kodėl kitos įstaigos, kurios yra išlaikomos iš PSDF biudžeto, mokėdamos mokestį, turi dengti privačių gydymo įstaigų padarytą žalą pacientams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatytas visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms vienodas 0,2 proc. mokestis, tačiau visiškai nėra atsižvelgiama į tai, ar ta gydymo įstaiga turėjo pacientų skundų dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Pvz., rajono ligoninėje pacientas buvo netinkamai gydytas, ir vėliau pervežtas į universiteto ligoninę. Skundžiama rajono ligoninė mokės tik įmoką į fondą, tuo tarpu universiteto ligoninė, kuri gydo pačius sunkiausius pacientus, turėdama mažiausiai skundų, dengs rajono ligoninės klaidas gydydama atvežtą pacientą ir dar iš jos bus imamos lėšos įmokoms, o ne tų pačių pacientų gydymui. Apibendrinant, manome, kad Projektu siūlomas naujas pacientams padarytos žalos atlyginimo modelis yra brangiai kainuojančios, neefektyvios sistemos kūrimas šalia egzistuojančio ir išliksiančio dėl kaltės modelio.
Todėl gydymo įstaigų įmokos į fondą ir papildomą draudimą bus ženkliai didesnės nei dabar mokamas draudimas, kas iš esmės reiškia, kad lėšos skirtos pacientų gydymui bus naudojamos fondo administravimui ir papildomam draudimui. Privačios gydymo įstaigos bus labiau apsaugotos, nors ir gali teikti nekvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas, kurias dengs numatytasis fondas, nors, kaip žinia, jų paslaugos ir taip yra brangios. Kaip ir dabar, taip ir ateityje, nesimokysime iš savo klaidų – naujas modelis ir toliau atlygins tik tas žalas, kurios susijusios su neteisėta kalta veika ir priežastiniu ryšiu. Gydytojai ir toliau liks neapsaugoti, pacientai nustačius neteisėtus kaltus veiksmus, visada galės kreiptis baudžiamojo proceso tvarka. Vienintelė įstatymo naujovė – valstybinis fondas, lyg ir neieškoma kaltininkų, tačiau vis tiek reikalaujama rasti priežastį ir neteisėtus veiksmus, kas iš esmės yra tas pats, kaip yra ir dabar. Todėl siūlome grąžinti Projekto rengėjams Įstatymą tobulinti, geriau tikslinant dabar esančią tvarką, numatant: - mokestį ekspertams, kurie nagrinėtų tokio pobūdžio ginčus; - nustačius netinkamai suteiktų paslaugų priežastį, nekaltinti gydytojo ar įstaigos, o imtis prevencinių priemonių, kad ateityje klaidos nesikartotų ir teikti rekomendacijas panašias paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms, - aiškiau apibrėžti atlygintiną žalą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, tikimės, kad atsižvelgsite į mūsų pastabas ir komentarus. Svarstyti pagrindiniame komitete. Argumentai: Asmens sveikatos priežiūros įstaigos įmokos į sąskaitą priklausys nuo jos gaunamų pajamų – kuo jos didesnės (kuo brangesnės įstaigos teikiamos paslaugos), tuo didesnė įmoka (indėlis į sąskaitą žalai atlyginti).
Paslaugų kokybę turėtų palaikyti Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu numatyta galimybė stabdyti asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją dėl licencijuojamos veiklos sąlygų nesilaikymo (tokios pat pasekmės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą laukia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, neužtikrinančių įstaigos licencijuojamos veiklos sąlygų). Taip pat ir toliau bus atliekama asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinė kontrolė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų. Be to, išlieka ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, kuri taikoma tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams. 10. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija 2019-03-25 Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija (toliau – Asociacija), įvertinusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1,2,7,8,13,20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčių įstatymų projektų Nr. XIIIP-3083 – XIIIP-3087 (toliau – Projektas, Projektai) nuostatas, teikia šias pastabas bei siūlymus:
Dėl ASPĮ draudimosi civilinės atsakomybės draudimu netikslingumo. 1.Iš Projekto aiškinamojo rašto ir Projekto 25 str.
susidaryti pagrįstą nuomonę, kad, įgyvendinus siūlomą ,,Žalos be kaltės modelį“, ASPĮ galės be jokios rizikos atsisakyti draudimosi civilinės atsakomybės draudimu (t.y. nesidrausti nei privalomuoju, nei savanorišku civilinės atsakomybės draudimu), nes bet kokiu atveju pacientui besikreipus į Teismą dėl žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo, žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimas bus vykdomas ne iš ASPĮ, bet iš Sąskaitos lėšų, t.y. ASPĮ nepatirs jokios finansinės rizikos dėl joje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų padarytos žalos pacientų sveikatai. 2.Dėl ASPĮ mokamos įmokos į Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą (toliau – Sąskaita) dydžio pagrįstumo. Projekto 27 str. 1 d. nurodyta, kad ASPĮ turės sumokėti 0,2% praėjusių kalendorinių metų ASPĮ metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, dydžio įmoką į Sąskaitą. Asociacijos narių duomenimis šiuo metu mokamos įmokos už civilinės atsakomybės draudimą sudaro gerokai mažesnį procentą nuo metinių pajamų, negu siūlomas 0,2% nuo metinės ASPĮ apyvartos. Didelei daliai ASPĮ nustatyta metinė įmoka į Sąskaitą būtų kelis kartus didesnė, negu šiuo metu mokamos įmokos už privalomą ar savanorišką civilinės atsakomybės draudimą, dėl ko dalis ASPĮ patirtų pakankamai reikšmingas papildomas finansines sąnaudas.
Todėl būtų tikslinga įvertinti realiai šiuo metu ASPĮ (šeimos medicinos kabinetų, ambulatorines paslaugas teikiančių kabinetų, slaugos bei palaikomojo gydymo ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančių ASPĮ, ambulatorinės ir dienos chirurgijos paslaugas teikiančių ASPĮ, stacionarines paslaugas teikiančių ASPĮ, pirminio ir antrinio ambulatorinio lygio ambulatorines ir stacionarines odontologines paslaugas teikiančių ASPĮ) mokamų įmokų už civilinės atsakomybės draudimą procentinį dydį nuo atitinkamų ASPĮ metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir, remiantis gautais duomenimis, patikslinti nustatytą APSĮ įmokos į Sąskaitą procentinį dydį, jį atitinkamai diferencijuojant. 3.Dėl ASPĮ kasmetinių įmokų į Sąskaitą dydžio diferencijavimo, atsižvelgiant į ASPĮ veiklos specifikos (teikiamų paslaugų) rizikingumo laipsnį bei dėl ASPĮ padarytos žalos pacientų sveikatai kompensavimo iš Sąskaitos dydį už praėjusius kalendorinius metus. Tikslinga taikyti diferencijuotus ASPĮ įmokų į Sąskaitą dydžius, atsižvelgiant į ASPĮ teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rizikos laipsnį. Atsižvelgiant į ASPĮ teikiamų paslaugų sričių skirtingą rizikos pacientų sveikatai ir gyvybei laipsnį, tikslinga taikyti skirtingus įmokų į Sąskaitą tarifus (ASPĮ, teikiančioms aukštesnės rizikos paslaugas (pvz.: stacionarinės chirurgijos, kt.), taikyti didesnius įmokų į Sąskaitą tarifus, nei ASPĮ, teikiančioms žemesnės rizikos paslaugas (šeimos medicinos, ambulatorines, dienos chirurgijos, kt.), kurioms būtų teisinga taikyti mažesnius įmokų į Sąskaitą tarifus). Projekto aiškinamojo rašto 12 p. nurodoma, kad ASPĮ įmokos dydis siejamas su (priklauso nuo) įstaigos gaunamomis pajamomis, kurios priklauso nuo suteiktų paslaugų skaičiaus.
Tačiau tikslingiau būtų vertinti ne tik suteiktų paslaugų skaičių, bet ir ASPĮ vykdomos veiklos (teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų) rizikingumo laipsnį pacientų saugos požiūriu. Taip pat tikslinga apsvarstyti ASPĮ įmokų dydžių diferenciaciją, įvertinus per praeitus kalendorinius metus iš Sąskaitos atliktų išmokų konkrečioje ASPĮ padarytai žalai pacientų sveikatai atlyginti, dydį. ASPĮ, kuriose skiriama mažiau dėmesio pacientų saugai ir kuriose įvyksta daugiau nepageidaujamų įvykių, kurių sukeltai žalai pacientų sveikatai kompensuoti išnaudojama daugiau Sąskaitos lėšų, turėtų proporcingai tam tikrą laikotarpį mokėti didesnio tarifo įmokas į Sąskaitą, negu ASPĮ, kuriose įvyksta mažiau nepageidaujamų įvykių ir, atitinkamai, mažiau išmokama išmokų žalai pacientų sveikatai atlyginti ir Sąskaitos. Tai skatintų ASPĮ imtis proaktyvių efektyvių veiksmų gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir saugą, mažinti nepageidaujamų įvykių pasireiškimo mąstą. 4. Dėl Projekte siūlomos taikyti sankcijos ASPĮ, nepervedusioms įmokos į Sąskaitą iki einamųjų kalendorinių metų sausio 31 d., proporcingumo. Manytume, kad licencijos atėmimas ASPĮ, nepervedusiai nustatytu laiku įmokos į Sąskaitą, yra neproporcinga priemonė, kuri neabejotinai pasireikštų neigiamomis pasekmėmis ASPĮ besigydantiems pacientams (ypač rajonuose ir kaimo vietovėse, kuriose nėra galimybės pacientams pasirinkti kitą ASPĮ) bei ASPĮ darbuotojams.
Siūlytume sudaryti galimybę ASPĮ mokėti įmokas į Sąskaitą kas mėnesį lygiomis dalimis visus einamuosius kalendorinius metus, o ASPĮ nepervedus laiku įmokos į Sąskaitą, siūlome taikyti proporcingesnes priemones, pvz.: įspėti įstaigą; atidėti įmokų mokėjimą pagrįstam laikotarpiui (jei ASPĮ patiria laikinus finansinius sunkumus dėl atliktų investicijų ar kitų pagrįstų priežasčių); ASPĮ nevykdant įsipareigojimo sumokėti įmoką į Sąskaitą per vienerius kalendorinius metus – apriboti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų paslaugų pirkimą iš ASPĮ ar sustabdyti ASPĮ veiklą iki ASPĮ padarys įmokas į Sąskaitą, ir tik neįvykdžius ir šio įsipareigojimo, galimai spręsti dėl kraštutinės priemonės
Komisijos sudėtį (Projekto 26 str. 1 d) greta medicinos ir odontologijos sričių įtraukti ir slaugos bei akušerijos sričių kvalifikuotus specialistus (atitinkančius nustatytus kvalifikacinius reikalavimus). 6. Dėl sveikatos priežiūros specialistams, padariusių atitinkamos praktikos kartotines klaidas, taikymo privalomo reikalavimo tobulinti profesinę kvalifikaciją.
Projektuose numatyta privalomai siųsti ASPĮ specialistą, padariusį grubią atitinkamos praktikos klaidą arba profesinės kompetencijos vertinimo komisijai nustačius, kad sveikatos priežiūros specialistas per vienus metus nuo paskutinės atitinkamos praktikos klaidos padarymo padarė dar vieną atitinkamos praktikos klaidą, - tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Moksliniai tyrimai pacientų saugos srityje rodo, kad dauguma klaidų medicinoje, odontologijoje, slaugoje ar akušerijoje įvyksta ne dėl šias paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos/kompetencijos trūkumo (kuomet būtų tikslingas profesinės kvalifikacijos tobulinimas), bet dėl nepalankių latentinių sisteminių faktorių (kuomet kvalifikacijos tobulinimas nėra tikslingas), suformuojančių sąlygas pasireikšti žmogiškojo faktoriaus nulemtoms klaidoms, kurių prevencijos bei pašalinimo sprendimai dažniausiai yra ne klinikinio, o vadybinio pobūdžio, taigi priklauso ne klinikinės praktikos, bet vadybos sričiai. Todėl tikslinga sukonkretinti, nustatant prievolę atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistui tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka tik atitinkamos srities profesinės kompetencijos vertinimo komisijai nustačius atitinkamo specialisto profesinės kvalifikacijos/kompetencijos trūkumus. Svarstyti pagrindiniame komitete. 11. Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija 2019-03-26 Atkreipiame dėmesį, kad XIIIP-3083 projekto 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos, nevertinant jų vykdomos veiklos rizikingumo, moka po vienodą 0,2 proc. nuo metinių sveikatos priežiūros pajamų mokestį. Asociacijos narių vertinimu, šis solidarumo principu remtas draudimo mokesčio dydis nėra teisingas visų subjektų atžvilgiu.
Asociacijos nuomone, sveikatos priežiūros veiklos rizikingumas turi būti vertinamas pagal gaunamų pagrįstų skundų į Pacientų padarytos žalos nustatymo komisiją skaičių, taip proporcingai rizikingiems sektoriams didinant draudimo įmokos dydį ir mažiau rizikingiems sektoriams – mažinant. Dabartiniu siūlomu įteisinti mokėjimo į Sąskaitą principu, tikėtina, kad dalis įstaigų nebus suinteresuotos visais įmanomais būdais teikti aukščiausios kokybės paslaugų, nes dėl padarytų klaidų finansinė našta padidės visoms įstaigoms. Projekto XIIIP-3083 27 straipsnio 2 dalis nurodo, kad sveikatos priežiūros įstaigos privalo sumokėti visą draudimo sumą už einamus metus iki sausio 31 d., priešingu atveju, vadovaujantis projektu XIIIP-3084 siekiamo pakeisti LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 11 dalies 2 punktu, įstaigos licencija būtų stabdoma ne ilgiau nei trims mėnesiams. Asociacijos nuomone, tokios pasekmės, atsižvelgiant, kad įstatymų leidėjas yra kategoriškas įmokų mokėjimo atžvilgiu (įmoka nėra dalinama, privalomai sumokama per pirmąjį metų mėnesį visa numatyta suma) yra perteklinės. Rekomenduojame numatyti dalinį atsiskaitymą už draudimo paslaugas mokant kartą per ketvirtį nustatytą sumą, taip sumažinant visais atvejais didėsiančią finansinę naštą mažoms įstaigoms. Svarstyti pagrindiniame komitete. Argumentai:
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų siekį teikti kokybiškas paslaugas turėtų skatinti galimybė prarasti (arba sustabdyti) licenciją už nekokybiškas paslaugas. 12. Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas, 2019-03-27 Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr.
1-1560 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) atsisakoma sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo ir numatoma, kad visa pacientams dėl sveikatos priežiūros įstaigų neteisėtų veiksmų padaryta žala bus atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau - ASPĮ) į sąskaitą mokės įmokas, kurių dydis - 0,2 procento praėjusių kalendorinių metų ASPĮ metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Šios nuostatos sukelia visą eilę problemų: 1.1.Įstatymo projekte numatyta, kad įmokas į sąskaitą moka ASPĮ, o tai reiškia, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau - LNSS) priklausančios ASPĮ įmokas mokės iš gaunamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Įmokų mokėjimas iš gaunamų PSDF biudžeto lėšų reiškia, kad žymiai mažiau pinigų liks pacientų gydymui ir gydytojų darbo užmokesčio fondui. Siekis palengvinti pacientų patirtos žalos atlyginimą, negali būti aukščiau už kitų pacientų interesą gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas ir ASPĮ darbuotojų interesą gauti sąžiningą ir teisingą darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad įmokos į sąskaitą didžiausioms LNSS ASPĮ taps drastiškai didesnės nei iki šiol buvusios įmokos už civilinės atsakomybės draudimą, t. y. jos didės bent 10 kartų ir jau pirmaisiais metais vien universiteto klinikoms sudarys po maždaug 300 000 eur. Didžiausios LNSS ASPĮ teikdamos aukščiausios kvalifikacijos paslaugas sulaukia labai nedaug pretenzijų, kurių atlyginimui šiuo metu tenka skirti tik minimalias sumas. Atkreiptinas dėmesys, kad tretinio lygio gydymo įstaigos gydo sunkiausius pacientus, taip pat ir tuos, kuriems paslaugos buvo netinkamai teiktos mažesnėse ligoninėse.
Siūlome numatyti, kad įmokos į sąskaitą už LNSS ASPĮ būtų mokamos iš valstybės biudžeto, skiriant tam papildomą finansavimą. Taip pat siūlome įmokų dydį sieti su išmokų dydžiais, kaip tai yra įprasta, pvz. SODRAoje, kuomet darbdaviai, kurie turi didesnį nelaimingų atsitikimų skaičių, moka didesnes įmokas. 1.2.Įstatymo projektu numatyta, kad iš sąskaitos bus atlyginama ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose patirta pacientų žala. Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju iš sąskaitos bus atlyginama ir žala už privačių odontologijos ir plastikos chirurgijos klinikų teikiamas paslaugas. Plastikos chirurgijos klinikos daugeliu atveju teikia brangias, rizikingas ir su grožiu susijusias paslaugas, kurių tinkamumą įvertinti sudėtinga, o pacientų prašomos žalos atlyginimas gali būti didelis. Daug privačių odontologinių klinikų teikiamų paslaugų taip pat susijusios ne tik su sveikata, bet ir grožiu, dėl šių paslaugų teikimo gaunama daug pretenzijų. Įtraukiant į vieną žalos atlyginimo sistemą tiek LNSS ASPĮ, tiek privačias klinikas bus sukurta sistema, kai privačių ASPĮ padaryta žala bus atlyginama iš PSDF biudžeto ar valstybės biudžeto (jei jmokos už LNSS ASPĮ būtų mokamos iš valstybės biudžeto). Su privačiomis ASPĮ iškils ir ¡mokų administravimo problema. Privačios įstaigose sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti tik viena iš daugelio kitų veiklų, todėl neaišku, kaip sąskaitą administruojanti įstaiga išsireikalaus šiuos duomenis. Taip pat, reikia įvertinti administracinę naštą sąskaitą administruojančiai įstaigai, kuriai reikės administruoti visų, net ir smulkiausių privačių ASPĮ, įmokų surinkimą. Įstatymo projektas nereglamentuoja situacijos, kas bus, jeigu ASPĮ nebus sumokėjusi įmokos, todėl yra neaišku, ar tokiu atveju pacientui padaryta žala vis vien būtų atlyginama iš sąskaitos.
Siūlome pacientams padarytą žalą iš sąskaitos atlyginti tik už LNSS ASPĮ teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto. 1.3.Įstatymo projektas numato, kad ASPĮ mokamos įmokos į sąskaitą priklauso tik nuo ASPĮ pajamų, tačiau nepriklauso nuo ASPĮ pacientams atlygintos žalos dydžio. Tai reiškia, kad gerai dirbančios ASPĮ ir blogai dirbančios ASPĮ mokės vienodas įmokas. Akivaizdu, kad blogai dirbančioms ASPĮ nedidinat įmokos dydžio t. y. neskatinant jų dirbti geriau ir nedidinai sąskaitos pajamų, bendra išmokų iš sąskaitos suma neišvengiamai augs ir tas augimas privalės būti kompensuojamas didinant įmokas visoms ASPĮ. Siūlome numatyti įmokos kitimą, priklausomai nuo ASPĮ pacientams atlygintos žalos dydžio. 1.4. Įstatymo projekte yra nenumatyta ASPĮ teisė skųsti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau - Komisija) sprendimą. Jei Komisija nustato atlygintinos žalos dydį ir pacientas su paskirtu žalos dydžiu sutinka, žalos atlyginimas tiesiog privalo būti išmokėtas iš sąskaitos. Įstatymo projektu nėra numatyta jokio tokio sprendimo patikrinimo mechanizmo. ASPĮ ir gydytojas net ir akivaizdžiai matydami Komisijos sprendimo neteisėtumą neturi teisės jo skųsti. Toks reglamentavimas yra ydingas. ASPĮ teisę skųsti Komisijos sprendimus būtina įtvirtinti dėl: 1) galimos korupcijos Komisijos veikloje apraiškų užkardymo; 2) ASPĮ ir gydytojų dalykinės reputacijos gynimo. ASPĮ ir gydytojai negali būti pripažįstami padarę neteisėtus veiksmus neskundžiamu ikiteisminės institucijos sprendimu, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Siūlome numatyti, kad ASPĮ turi teisę skųsti Komisijos sprendimus, bei reglamentuoti šį procesą.
1.5.Įstatymo projektas nereglamentuoja iš kokių šaltinių bus atlyginamos pacientų pasitelktų advokatų išlaidos Komisijoje ir bylinėjimosi išlaidos teismuose. LR Civilinio kodekso 6.249 str. 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, o LR Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis numato, kad bylą pralaimėjusi šalis privalo kitai šaliai atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Įstatymo projekte nenumačius, kad šios išlaidos atlyginamos iš sąskaitos, vadovaujantis bendromis CK ir CPK nuostatomis šias išlaidas privalės atlyginti pačios ASPĮ. Tokiu atveju ASPĮ, sumokėjusios įmokas į sąskaitą, privalėtų planuoti dar papildomą rezervą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Siūlome numatyti, kad iš sąskaitos atlyginamos visos paciento patirtos išlaidos, įskaitant pacientų pasitelktų advokatų išlaidas Komisijoje ir bylinėjimosi išlaidas teismuose. Pareiga atlyginti papildomas išlaidais ir bylinėjimosi išlaidas iš ASPJ galėtų išlikti, jeigu įmokos j sąskaitą būtų mokamos iš valstybės biudžeto. 1.6.Įstatymo projektas numato, kad pacientas nesutikdamas su Komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Tai reiškia, kad atsakovu civilinėje byloje bus ASPJ, kaip žalą padaręs asmuo. Atstovavimas teismuose reikalauja daug išlaidų ir laiko sąnaudų. ASPĮ, žinodamos, kad visa žala bus atlyginta iš sąskaitos, neturi jokio finansinio suinteresuotumo bylinėtis. Iš esmės ASPĮ palankiausia yra nedidinti bylinėjimosi išlaidų ir iš karto sutikti su ieškiniu, nekreipiant dėmesio j ieškinio sumą. Tokia praktika neadekvačiai didintų išmokų iš sąskaitos sumas.
Siūlome įstatymo projekte detaliai reglamentuoti procedūras, leisiančias užtikrinti, kad teismuose bus užtikrinamas tinkamas atstovavimas bylose pagal pacientų ieškinius. 1.7.Įstatymo projektu numatyta, kad Komisija privalo svarstyti ir priimti sprendimus dėl bet kokios paciento patirtos žalos. Gali susidaryti situacija, kad Komisijai bus teikiama daug skundų dėl labai smulkios žalos, pvz.: smulkaus bėrimo, mėlynės po injekcijos atsiradimo ir pan. Siūlome Įstatymo projekte numatyti, kad žala atsiradusi dėl nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio nėra atlyginama ir apibrėžti kas laikoma nedideliu nepageidaujamu laikinu poveikiu. 1.8. Įstatymo projekte nėra reglamentuoti gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų regreso klausimai, todėl nėra aišku sąskaitą administruojanti institucija, pacientui sumokėjusi žalos atlyginimą turi regreso teisę j neteisėtus veiksmus atlikusius sveikatos priežiūros specialistus. Siūlome [statymo projekte aiškiai nustatyti, kad sąskaitai administruojančiai institucijai, pacientui sumokėjus žalos atlyginimą, reikalavimas regreso tvarka nepereina. 1.9. Įstatymo projekte numatyta, kad Komisijai išvadas teikiantiems fiksuotas honoraras ekspertams mokamas už vieną išvadą. Tokia honorarų apskaičiavimo ekspertams tvarka yra neteisinga, nes kiekvienai išvadai parengti gali būti reikalingos labai skirtingos laiko sąnaudos priklausomai nuo medžiagos kiekio ir užduodamų klausimų skaičiaus. Siūlome numatyti, kad ekspertams honoraras mokamas pagal patvirtintą valandinį įkainį ir pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinti numatomą preliminarų valandų skaičius reikalingą eksperto išvadoms pateikti, kuris priklausytų nuo ekspertui perduodamos ištyrimui medžiagos kiekio ir užduodamų klausimų skaičiaus. 2.Įvertinus aukščiau nurodytas pastabas, manome, kad alternatyvus būdas yra ne kurti naują pacientų patirtos žalos atlyginimo sistemą, o patobulinti esamą.
Mes siūlome: Pirma, padidinti šiuo metu veikiančios Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos finansavimą ir sudaryti galimybę joje dirbti etatiniams darbuotojams, klinikinių atvejų vertinimui samdyti apmokamus ekspertus. Antra, nustatyti reikalavimus ekspertų išvadoms bei įtraukti į ikiteisminį procesą draudimo bendroves. Trečia, patobulinti Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas 2005 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-6, sumažinant nedraudžiamųjų įvykių skaičių ir koreguojant kitas nuostatas, siekiant didinti draudimo bendrovių, siūlančių ASPĮ civilinės atsakomybės draudimą, skaičių ir užtikrinant, kad draudimo bendrovės galėtų atsisakyti atlyginti žalą tik išskirtiniais atvejais. Aukščiau nurodytos korekcijos, mūsų manymu, leistų pasiekti greito ir objektyvaus klinikinio atvejo ir žalos dydžio įvertinimo bei žalos atlyginimo draudimo bendrovių lėšomis, užtikrinant pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų interesus ir nereikalautų tokio didelio papildomų lėšų poreikio, kaip diegiant naują sistemą, numatytą statymo projekte. Ketvirta, panaikinti žalos regreso galimybę sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems darbuotojams. Lietuvos medikų forumas mano, kad teikiamas {statymo projektas taps nepakeliama finansine našta LNSS, drastiškai sumažins lėšų dalį pacientų gydymui bei medicinos personalo atlyginimams, diegs išmokų reikalavimo kultūrą bei neteisėtus verslo modelius išmokoms gauti, sudarys prielaidas sprendimų priėmėjų korupcijai. Lietuvos medikų forumas siūlo svarstyti tobulinti esamą pacientų patirtos žalos atlyginimo sistemą arba iš esmės tobulinti Įstatymo projektą. Nepritarti. Svarstyti pagrindiniame komitete. Svarstyti pagrindiniame komitete. Svarstyti pagrindiniame komitete.
Svarstyti pagrindiniame komitete. Svarstyti pagrindiniame komitete. Svarstyti pagrindiniame komitete. Svarstyti pagrindiniame komitete. Svarstyti pagrindiniame komitete. Argumentai: Projekto tikslas – padėti pacientams greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą, todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos turėtų taip pat efektyvinti savo veiklą, siekiant kad būtų sumokėtos įmokos ir apsaugoti įstaigoje gydomų pacientų interesai. Lėšų į sąskaitą iš valstybės biudžeto mokėjimas negalimas, nes sąskaitos lėšos skirtos ne valstybės funkcijoms (funkcija užtikrinti žalos pacientų sveikatai atlyginimą nenumatyta) vykdyti, o išmokoms už asmens sveikatos priežiūros įstaigų padarytą žalą pacientų sveikatai, todėl siūlymas įmokas mokėti iš valstybės biudžeto prieštarautų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad valstybės biudžeto asignavimai naudojami valstybės funkcijoms atlikti. 13. Valentinas Mikelėnas, Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris,
Ši preliminari teisinė išvada parengta Lietuvos draudikų asociacijos prašymu. Atsižvelgiant į itin trumpą terminą išvadai parengti, joje pateikiami tik konceptualūs pagrindiniai analizuojamo Projekto trūkumai, susiję su žalos, padarytos paciento sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, atlyginimu, orientuojantis į pacientų teisių apsaugą. Vėliau, esant būtinybei, bus pateikiama detalesnė išvados teiginių analizė ir lyginamasis pagrindimas. 1. Pagrindinė Projekto yda ir klaidingumas yra tas, kad Projekte painiojami du visiškai skirtingi teisiniai ir ekonominiai institutai - civilinės atsakomybės (ir jos draudimo institutas) ir socialinio draudimo institutas. Padaryta turtinė/neturtinė žala gali būti kompensuojama įvairių teisinių ekonominių sistemų (modelių) pagalba.
Istoriškai kaip pirmoji žalos kompensavimo sistema susiklostė civilinės atsakomybės institutas, kuris grindžiamas visiško žalos atlyginimo principu (CK 6. 263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės taikymas reikalauja jos sąlygų konstatavimo - neteisėtos veikos, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės (išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, kai taikoma taip vadinama „griežtoji“ civilinė atsakomybė). Be to, asmuo, kurio veika gali sukelti žalą kitiems, turi teisę, o įstatymo nustatytais atvejais - privalo drausti savo civilinę atsakomybę (privatus draudimas). Būtent tokia sistema yra numatyta dabar galiojančiajame Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Atsižvelgiant į kai kuriuos civilinės atsakomybės instituto trūkumus, jau XIX a. buvo pradėta ieškoti alternatyvų civilinei atsakomybei. Viena tokių alternatyvų tapo privalomas valstybinis socialinis draudimas, kuris pirmiausiai atsirado siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Lietuvoje 1999-12-23 buvo priimtas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, kuris reglamentuoja turtinės žalos kompensavimą įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga. 2. Analizuojamas įstatymo Projektas siūlo ne ką kitą, kaip atsisakyti civilinės atsakomybės instituto ir civilinės atsakomybės privataus draudimo bei pereiti prie privalomo socialinio draudimo modelio. Todėl visiškai nesuprantama ir nepriimtina, kai tiek Projekto aiškinamajame rašte, tiek viešoje erdvėje naudojama „civilinės atsakomybės be kaltės“ sąvoka ir tokiu būdu yra klaidinama visuomenė, o pirmiausiai - labiausiai suinteresuota jos dalis - pacientai bei medikai.
Jeigu Projekto rengėjai tikrai turėjo omenyje „griežtosios“ civilinės atsakomybės institutą, t.y. civilinę atsakomybę be kaltės, tai tokiu atveju projektas akivaizdžiai pablogina sveikatos priežiūros įstaigų ir medikų situaciją, lyginant su dabartine, nes vietoj keturių civilinės atsakomybės sąlygų, pagal projektą liktų tik trys. Tokiu būdu medikų galimybė apsiginti būtų apribota, palyginus su dabartine situacija ir medikų civilinė atsakomybė būtų prilyginta transporto priemonių vairuotojų civilinei atsakomybei. 3. Pažymėtina, kad žalos atlyginimas pagal civilinės atsakomybės modelį ir pagal socialinio draudimo modelį iš esmės skiriasi. Esminiai skirtumai yra šie:
a) civilinė atsakomybė grindžiama visišku žalos atlyginimo principu, t.y. tiek turtinė, tiek neturtinė žala turi būti atlyginta 100 proc. (išskyrus mišrios kaltės atvejus). Tuo tarpu socialinio draudimo atveju išmokama tik draudimo suma, apskaičiuota pagal atitinkama metodika. Pavyzdžiui, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnį sužalojus sveikatą, žalos atlyginimas apskaičiuojamas pagal formulę 0,5xdxkx0,7758xD. Mirties atveju įstatyme numatytiems asmenims išmokama 46,55 VDU dydžio vienkartinė kompensacija (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 str.). Tai reiškia, kad socialinio draudimo atveju žala 100 proc. nebus ompensuojama, nes tai prieštarautų socialinio draudimo esmei. Todėl socialinio draudimo modelis dažnai derinamas su civilinės atsakomybės modeliu - jei socialinio draudimo išmoka visos patirtos žalos nekompensuoja, nukentėjusysis turi teisę reikšti ieškinį dėl likusio neatlyginto žalos dydžio išieškojimo iš atsakingo asmens.
Pastebėtina, kad analizuojamo Projekto 24 str. 6 d. yra dviprasmiška. Iš vienos pusės kalbama apie aprašą, kuriame bus žalos atlyginimo dydžiai, t.y. nebus taikomas visiško žalos atlyginimo principas, iš kitos pusės yra naudojama civilinės atsakomybės institutui būdinga terminija - negautos pajamos, neturtinė žala, tiesioginiai nuostoliai. Esant tokiai dviprasmiškai formuluotei pacientai yra klaidinami, t.y., nėra aiškiai pasakoma, kad perėjus prie socialinio draudimo modelio pacientu padėtis iš esmės pasikeis - nuo galimybės gauti visiška žalos atlyginimą bus pereita prie riboto (dalinio) žalos kompensavimo.
nei žalos rūšimi, nei jos dydžiu, nes ginčo atveju žalos rūšį bei jos atlyginimo dydį galutinai nustato teismas. Netgi bandymas įstatymu riboti žalos atlyginimo galimybę keltų tokio įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimą, nes tokie įstatymų leidėjo bandymai pažeistų Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą teisę į žalos atlyginimą bei teismų nepriklausomumą. Tuo tarpu socialinio draudimo atveju žalos atlyginimo galimybė dėl ekonominių (finansinių) priežasčių ribojama tiek žalos rūšimi, tiek ir ios dydžiu. Antai pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą atlyginama tik turtinė žala. Tuo tarpu neturtinė žala atlyginama reiškiant ieškinį darbdaviui dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal civilinės atsakomybės instituto taisykles. Turtinė žala socialinio draudimo modelio atveju taip pat apskaičiuojama ne remiantis visiško žalos atlyginimo principu, o pagal specialias metodikas, siekiant užtikrinti socialinio draudimo fondo finansinį pajėgumą.
Taip yra todėl, kad socialinio draudimo modelis net turtingiausiose valstybėse nėra finansiškai pajėgus atlyginti visą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Kaip galima spręsti iš Projekto 24 str. 6 d., atlygintinos žalos dydžius ribos aprašas, kurį tvirtins Vyriausybė. Toks reglamentavimas kelia abejonių, ar projektas atitinka Konstitucijos 30 straipsni, pagal kuri žalos atlyginimą reglamentuoja būtent įstatymas. Nelaimingų atsitikimų darbe patirtos žalos atlyginimo dydžius nustato būtent Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, o ne Vyriausybė, c) Civilinės atsakomybės atveju žala atlyginama iš atsakingo asmens lėšų (turto). Tuo tarpu socialinio draudimo atveju socialinio draudimo fondo lėšos akumuliuojamos draudimo įmokų pagalba, t.y. draudėjai moka įstatymo nustatyto dydžio draudimo įmokas, kurios yra apskaičiuojamos naudojant specialią metodika, kuri užtikrintu fondo finansini stabilumą. Projekte 27 straipsnyje numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos moka 0,2 proc. savo metinių pajamų dydžio įmokas. Tokia įmokų apskaičiavimo tvarka yra ydinga, nes neleidžia užtikrinto fondo finansinio stabilumo ir visiškai neatsižvelgiama į įstaigų teikiamų paslaugų spektrą, žalos atvejų skaičių, žalos atvejų sunkumą ir į kitus svarbius kriterijus, kurie paprastai taikomi apskaičiuojant draudimo įmokų dydį. Kaip pavyzdį galima pateikti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnį, kuris būtent ir numato tokius kriterijus, kurie leidžia diferencijuoti įmokų dydžius. Nesant tokios įmokų dydžio diferenciacijos kyla reali grėsmė, kad fondo lėšos bus išnaudotos per pirmus kelis jo veikimo mėnesius ir daliai pacientu žala nebus kompensuota dėl lėšų stygiaus.
Pažymėtina, kad nors Projekto aiškinamojo rašto 11 d. nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžio atlyginimo tvarkos aprašą, tačiau neturint šio aprašo, kuriame būtų detaliai nurodomi asmens sužalojimo atvejai ir maksimalūs bei minimalūs kompensaciniai dydžiai, nėra galimybės įvertinti jų pagrįstumo fondo finansinio stabilumo prasme. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad nei pačiame Projekte, nei Projekto reziumuojama, kad tikėtina, jog kreipimųsi į teismą nebus daug (neaišku, kokiais objektyviais duomenimis daroma tokia išvada), kadangi Apraše bus aiškūs atlygintinos žalos dydžiai. Toks argumentavimas sudaro prielaidą išvadai, kad pacientas, siekdamas visiško žalos atlyginimo teisme, neturės įrodinėti žalą sukėlusio asmens kaltės, o teismas nepriteis daugiau negu Apraše nurodyta maksimali suma už patirtą žalą. Pažymėtina, kad toks aiškinimas būtų diskriminacinio pobūdžio kitų asmenų atžvilgiu ir prieštarautų lygiateisiškumo, visiško žalos atlyginimo principui, kuris taikomas siekiant žalos priteisimo civiline tvarka teisme. Tokiu būdu pacientai taptų visuomenės dalimi, kuri, skirtingai, pavyzdžiui, nuo darbuotojų, patyrusių žala dėl nelaimingo atsitikimo darbe, negalėtų prisiteisti visiško žalos atlyginimo.
teisme atsakingam už žalą asmeniui (išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato privalomą ginčo sprendimo iki teismo tvarką). Tuo tarpu socialinio draudimo atveju įvykus draudžiamajam ivvkiui kreipiamasi i socialinio draudimo fondą administruojančią institucija. Pavyzdžiui, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, nuketėjęs darbuotojas dėl išmokų kreipiasi į SODRĄ, kuri ir administruoja šį fondą.
atsisakymas mokėti išmoką gali būti skundžiamas teismui. Taigi, ši sistema jokios privalomos ginčo sprendimo iki teismo tvarkos nenumato, o tai leidžia greičiau gauti išmoką. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl perėjus prie socialinio draudimo modelio, paliekama iki šios numatyta privaloma ginčo sprendimo iki teismo tvarka Komisijoje. Taigi, po reformos bus net dvi iš viešųjų finansų išlaikomos valstybės institucijos - komisija, ir valstybės įgaliota institucija, kuri administruos, anot Projekto
sąskaitos administravimą (sąskaitas administruoja bankai, kuriose tos sąskaitos ir atidaromos), o apie fonde esančių lėšų administravimą. Projekto 27 straipsnio 8 dalis numato, kad fondo lėšos bus skiriamos tiek Komisijos, tiek ir Vyriausybės įgaliotos institucijos, kuri „administruos sąskaitą“, veiklos finansavimui. Taigi, naujas modelis padidins viešųjų finansų išlaidas, skirtingai nuo dabar galiojančios tvarkos, t.v. naujoji tvarka taps neišvengiamai nuostolingesnė, nei esanti. Kadangi nei Projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra įvardinta konkreti sąskaitą administruojanti institucija, šiuo metu nėra galimybės nuspėti ir šios institucijos funkcijų apimties. Tačiau jei tokios institucijos (kaip Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo atveju - SODROS) kompetencija apimtų ir atitinkamą vertinimą, ar įvykis gali būti pripažįstamas draudžiamuoju (t. y. jei ji būtų atsakinga už įvykio tyrimą ir draudžiamojo įvykio sąlygų nustatymą), Projekte numatomo subjekto - Komisijos - nebereikėtų, nes šių subjektų funkcijos būtų dubliuojamos.
Jei sąskaitą administruojanti institucija neatliktų Komisijos funkcijų (nevertintų su draudžiamuoju įvykiu susijusių aplinkybių, o tik administruotų sąskaitą (nors nėra paaiškinta, ką konkrečiai tai apimtų), būtų akivaizdu, kad biurokratinis aparatas yra didinamas, todėl kiltų pagrįstų abejonių tiek dėl Projekto ekonominio pagrįstumo, tiek dėl siekiamų sutrumpinti pacientų žalų atlyginimo klausimų nagrinėjimo terminų,
g) Esant socialinio draudimo sistemai, socialinio draudimo fondo lėšas administruojanti institucija įstatymo nustatytais atvejais turi subrogacijos teisę. Nei Projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra numatyta sureglamentuoti subrogacijos teisės į kaltą už žalos padarymą asmenį (pvz., asmenį padariusį žalą tyčiniais veiksmais). Tokiu būdu prarandama fondo galimybė susigrąžinti sumokėtas išmokas pacientams ir užtikrinti fondo finansinį stabilumą. 4. Projekte yra nurodoma, kad sveikatos priežiūros įstaigų įmokos siektų 0,2 proc. nuo sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Tačiau tokio skaičiaus faktinis pagrindimas nėra pateikiamas (draudikų duomenimis, skaičius yra gerokai mažesnis), todėl jo dydis kelia abejonių.
Be to, nustačius vienodą įmoką visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, neatsižvelgiant į jų specialistų kompetenciją, patirtį, toje įstaigoje fiksuotų žalos atlyginimo atvejų skaičių ir pan., būtų sukuriama situacija, kai už nekompetentingų specialistų sukeltą žalą turėtų mokėti ne juos samdanti įstaiga, o įstaiga, kurioje nėra fiksuota jokių panašių atvejų (t. y. kitų asmenų veiksmais padarytą žalą turėtų kompensuoti už tą žalą neatsakingas asmuo). Tokia situaciją būtu galima laikyti diskriminacine ir neleidžiančia atsižvelgti i konkrečios įstaigos veiklos rezultatus bei tokia sistema neatliktu prevencinės funkcijos. 5. Projekte siūlomas reglamentavimas nepašalins ir gynybinės medicinos rizikos, kadangi padarius praktikos klaidą, licencija vis tiek bus stabdoma. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą reguliavimą, gydytojui, slaugytojui ar akušeriui antrą kartą per metus padarius atitinkamą praktikos klaidą, jo licencija nebus naikinama, tačiau vis tiek bus stabdoma ir medikas turės tobulinti kvalifikaciją, kas reikalaus papildomojo laiko ir pastangų. Apibendrinanti išvada: analizuojamame Projekte akivaizdžiai painiojami du skirti žalos kompensavimo modeliai, todėl tokio projekto priėmimas neišvengiamai pablogintų tiek pacientų padėtį; (pacientai netektų galimybės reikalauti visiško žalos atlyginimo, o fondui pritrūkus lėšų daliai pacientų žala apskritai gali būti neatlyginta), tiek ir sveikatos priežiūros įstaigų padėtį, nes siūlomas įmokų dydžio nustatymo modelis (tiksliau - jo nebūvimas) neveikia prevenciškai ir sėkmingai dirbančias įstaigas vers prisiimti aplaidžiai dirbančių įstaigų padarytos žalos kompensavimo naštą. Svarstyti pagrindiniame komitete 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Aurelijus Veryga, 2019-05-1422 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto tikslus ir siekiamus sureguliuoti teisinius santykius (sudaryti sąlygas, skatinančias atskleisti asmens sveikatos priežiūros specialistų klaidas bei užkirsti kelią gynybinei medicinai, mažinančiai sveikatos priežiūros inovacijas bei didinančiai sveikatos priežiūros išlaidas), taip pat į kitose šalyse, įdiegusiose žalos atlyginimo be kaltės modelį, taikomas žalos atlyginimo vertinimo sąlygas (pvz., Švedijoje – žalos neišvengiamumas) bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria jis deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas kaltę ir neteisėtus veiksmus iš esmės sutapatina (asmens kaltė apima ir neteisėtus veiksmus, t.
ir kaltės elementą), siūloma keisti projekte nurodytas žalos atlyginimo sąlygas eliminuojant neteisėtų veiksmų elementą. Neteisėtų veiksmų sąvoka (kaip ir kaltė) taip pat susijusi su neigiamu veiklos aspektu, teisės aktų pažeidimais, todėl dažnai nepagrįstai sąlygoja neigiamą tiek sveikatos priežiūros specialistų, tiek pacientų požiūrį į žalos atlyginimo modelį, skatina nepasitikėjimo sveikatos priežiūra didinimą. Todėl žalos atlyginimo be kaltės modelyje, siekiant jo tikslų, kartu su kaltės nustatymo atsisakymu turi būti atsisakoma ir neteisėtų veiksmų nustatinėjimo.
Žala pacientams neturėtų būti atlyginama visais be išimties atvejais – jei žala kilo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau yra nesusijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba su jomis susijusi, bet atsiradusi dėl priežasčių, nepriklausančių nuo asmens sveikatos priežiūros specialisto ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (pvz., dėl to, kad ji kilo dėl paciento individualių organizmo savybių ir kt.), ji neturėtų būti atlyginama, nes yra neišvengiama. Toks atlygintinos žalos reguliavimas užtikrintų tvaraus žalos be kaltės modelio funkcionavimą, užtikrintų jo išteklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos (toliau – sąskaita) lėšų) tinkamą panaudojimą. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 2 straipsnį 2 dalimi: „2. Papildyti 2 straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, nesusijusi su teiktomis
asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio.“ Svarstyti pagrindiniame komitete 2.
Seimo narys Aurelijus Veryga, 2019-05-147 Argumentai: Siekiant užkirsti kelią kompensacinės kultūros vystymuisi įdiegus žalos atlyginimo be kaltės modelį, sumažinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – komisija) darbo krūvį, kurį galėtų sukelti prašymų dėl mažareikšmės žalos atlyginimo nagrinėjimas, ir tuo pat užtikrinti sąskaitos lėšų tinkamą naudojimą, tikslinga projekte nustatyti, jog komisija nenagrinėja prašymų atlyginti žalą, kuri yra tik nedidelis nepageidaujamas laikinas poveikis paciento sveikatai, pavyzdžiui, savaime ar panaudojus tik nereceptines antiseptines priemones praeinantis paraudimas, patinimas po injekcijos, grėsmės sveikatai nekelianti alerginė reakcija. Nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai kriterijai turėtų būti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 7 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – įstatymas) 24 straipsnio 4 dalį 3 punktu:
„3) prašymu prašoma atlyginti paciento sveikatai padarytą
žalą (turtinę ir neturtinę) dėl nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai, kurio kriterijai nustatyti Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše.” Svarstyti pagrindiniame komitete 3.
Seimo narys Aurelijus Veryga, 2019-05-147 Argumentai: Šiuo metu didžiąją pacientų prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo komisijoje dalį užima ekspertizės, kurios atliekamos komisijos prašymu (įskaitant laiką, reikalingą dokumentams siųsti), kadangi neretai nagrinėjami atvejai būna itin sudėtingi, nestandartiniai, reikalaujantys net kelių ekspertų išvadų. Be to, įvertinus tai, kad pagal įstatymo projektą Komisija pati turės dar ir susirinkti visą informaciją bei dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, tikslinga numatyti galimybę išimtiniais atvejais pratęsti Komisijos sprendimo priėmimo terminą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad komisijos sprendimas yra teisines pasekmes sukeliantis dokumentas ir jo gavimas yra svarbus paciento teisėms užtikrinti (įskaitant jo skundimą), įstatymo projekte tikslinga nurodyti, kokiu būdu ir per kokius terminus pacientui įteikiamas komisijos sprendimas. Be to, komisijos sprendimas turėtų būti pateikiamas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priimtas komisijos sprendimas, kad ji galėtų jį analizuoti ir priimti sprendimus dėl veiksmų, kuriais būtų galima išvengti panašios žalos atvejų ateityje. Pasiūlymas:
dėstomo įstatymo 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Komisija Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka sprendimą dėl prašymo dėl reikalaujamos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, sveikatos apsaugos ministras Komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 1 mėnesiui. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. Pacientui Komisijos sprendimas pateikiamas Komisijos posėdyje, kuriame jis priimamas, o jei pacientas posėdyje nedalyvauja – Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pacientui pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, o jei prašymas pateiktas tiesiogiai – siunčiamas registruotu paštu paciento prašyme nurodytu adresu korespondencijai. Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos taip pat išsiunčiamas paštu asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priimtas Komisijos sprendimas.“
pagrindiniame komitete
Argumentai: Tie patys kaip šio pasiūlymo 1 punkte (dėl neteisėtų veiksmų). Siekiant racionaliai naudoti valstybės (sąskaitos) finansinius išteklius ir išvengti rizikos dėl dvigubo žalos atlyginimo, įstatymo projekte apskaičiuojant atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos dydį kaip sumos, kurių dydžiu mažinamas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos dydis, turėtų būti nurodomos tik tos valstybinio socialinio draudimo išmokos, kurių mokėjimas susijęs su liga, sužalojimu ar mirtimi (t. y. paciento sveikatai padaryta žala).
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), ir kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas tai nėra neišvengiama žala. ir kad tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo, – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama. Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu. Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas valstybinio socialinio draudimo ligos išmokos, šalpos neįgalumo pensijos, šalpos našlaičių pensijos arba našlių pensijos dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos).
Komisija sprendimą atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.“
pagrindiniame komitete
Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad pateikdamas prašymą Komisijai, pacientas vis tiek turės nurodyti aplinkybes (faktinį pagrindą), pagrindžiančias paciento sveikatai padarytą žalą ir reikalaujamos atlyginti paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydį, t. y. sklandžiai suformuluoti faktinį pagrindimą. Kai kuriems pacientams, ypač, neturintiems artimųjų ar negalintiems tam tikru metu pasinaudoti jų pagalba, rengiant kreipimąsi į Komisija gali prireikti teisinių paslaugų. Todėl siekiant nediskriminuoti pacientų ir užtikrinti tinkamą turtinės žalos atlyginimą, tikslinga įstatymo projekte numatyti, kad į tiesioginius nuostolius gali būti įskaitomos išlaidos pareiškėjui Komisijoje atstovaujančiam advokatui (advokato padėjėjui). Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 24 straipsnio 7 dalies 1 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms (prietaisams), išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas, išskyrus išlaidas pareiškėjui Komisijoje atstovaujančiam advokatui);“ Svarstyti pagrindiniame komitete 6.
Seimo narys Aurelijus Veryga, 2019-05-147 Argumentai: Žalos atlyginimo be kaltės modeliu siekiama sudaryti sąlygas sveikatos priežiūros specialistams nebijoti atskleisti klaidas, kad būtų galima imtis priemonių, kad jos nesikartotų. Įstatymo projekte numatyta, kad žala pacientams bus atlyginama iš sąskaitos, tačiau tai neužkerta kelio komisijai arba sąskaitą administruojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba toks asmuo. Taigi išlieka galimybė žalą padariusiam asmens sveikatos priežiūros specialistui patirti tiesiogines finansines pasekmes. To bijodami specialistai ir toliau nebus motyvuoti atskleisti savo klaidas, jas analizuoti ir iš jų mokytis. Todėl įstatymo projekte turi būti įtvirtintas aiškus regreso teisės į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žala padaręs asmuo, draudimas. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 24 straipsnį 10 dalimi:
„10. Atlyginus žalą iš sąskaitos regreso teisės į žalą
padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žala padaręs asmuo, neįgyjama.“ Svarstyti pagrindiniame komitete 7.
Seimo narys Aurelijus Veryga, 2019-05-147 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo išsamumo bei paciento teisių apsaugos, įstatymo projekte tikslinga aiškiai įtvirtinti, kad pacientas, nepatenkintas komisijos sprendimu, turi dvi galimybes – teisę skųsti komisijos sprendimą teismui arba Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Taip pat turi būti patikslintas
momentas tais atvejais, kai pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, nedalyvavo komisijos posėdyje sprendimo priėmimo metu. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos, o jei jie nedalyvavo sprendimo priėmimo metu – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie Komisijos sprendimą, turi teisę skųsti Komisijos sprendimą teismui arba Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Laikoma, kad pacientas kitam asmuo, turintis teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, sužinojo apie Komisijos sprendimą praėjus 10 dienų nuo Komisijos sprendimo išsiuntimo pacientui šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu.
Šioje dalyje nurodytu atveju teismas spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.“
pagrindiniame komitete
Argumentai: Komisija yra ikiteisminio nagrinėjimo institucija, kurios sprendimai pacientams sukelia teisines pasekmes, todėl jos nariams keltini aukštesni kvalifikacijos ir skaidrumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2019 m. sausio 9 d. išvados dėl įstatymo projekto 22, 23, 25 ir
reputacijos bei patirties reikalavimais, taip pat tikslintinas išsilavinimo reikalavimas papildant, kad reikalingas universitetinis išsilavinimas. Tokie pat reikalavimai nustatytini ir ekspertams – kadangi jų išvados yra pagrindas Komisijos sprendimams, jas teikiantys ekspertai taip pat turi būti geriausi savo srities specialistai ir maksimaliai nešališki. Atsižvelgiant į tai, kad žala paciento sveikatai gali būti padaroma ne tik atliekant gydomuosius ar diagnostinius, bet ir slaugos veiksmus, komisijos nariais (taip pat ir ekspertais) tikslinga skirti ir slaugos studijų krypties išsilavinimą turinčius praktikuojančius asmens sveikatos priežiūros specialistus (slaugytojus), nes slauga yra atskira mokslo ir praktikos sritis, o slaugytojų kompetencijos nesutampa su medicinos mokslo ir praktikos srities, t. y. gydytoju kompetencijomis. Pasiūlymas:
dėstomo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Komisija sudaroma ketveriems metams iš 7 nepriekaištingos reputacijos asmenų, iš kurių ne mažiau kaip 3 yra specialistai, turintys aukštąjį universitetinį slaugos, medicinos ar odontologijos studijų krypties išsilavinimą ir ne mažiau kaip 1 metų slaugos, medicinos ar odontologijos praktikos patirtį, ir 2 – turintys aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą ir ne mažiau kaip 1 metų teisinio darbo patirtį. 2 Komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) jos sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos deleguoti atstovai ir 1 – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (ar) jos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos deleguotas atstovas. Komisijos nariai turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl ligos, jis nebėra nepriekaištingos reputacijos, jis miršta, jis atsistatydina arba nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka. nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių.
Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka.”
straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Į ekspertų sąrašą įrašomi asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti teisę verstis slaugos, medicinos arba odontologijos praktika ir turėti ne mažiau kaip 5 metų slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos patirties. Ekspertai turi atitikti Valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Ekspertų sąrašas sudaromas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ekspertų sąrašas skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Ekspertų išvadų teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Ekspertas privalo atsisakyti teikti išvadą, jei dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė. 8. Ekspertas, įrašytas į ekspertų sąrašą, iš ekspertų sąrašo išbraukiamas jo prašymu, taip pat kai jis nebėra nepriekaištingos reputacijos, jis atsistatydina, jis nebegali eiti eksperto pareigų dėl ligos, arba kai jis miršta arba nebegali vykdyti eksperto funkcijų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių.“ Svarstyti pagrindiniame komitete 9.
Seimo narys Aurelijus Veryga, 2019-05-147 Argumentai: Komisija, siekdama išsamiai išnagrinėti paciento prašymą ir objektyviai nustatyti atlygintinos žalos dydį turėtų turėti galimybę gauti ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų turimus paciento medicinos bei kitus dokumentus, bet ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialisto paaiškinimus dėl paciento sveikatai padarytos žalos (apie priežastis, dėl kurių kilo arba kurios turėjo įtakos žalai ir kt., kurių įstaigos pateikti dokumentai neatskleidžia arba atskleidžia ne visiškai). Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Komisija, svarstydama prašymą, surenka dokumentus (įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus), kuriuose pateikta visą reikiamą informaciją visa informacija (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat kitą informaciją kita informacija apie pacientą, būtiną būtina prašymo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui) ir dokumentus, reikalingus reikalinga sprendimui priimti, taip pat kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus, nurodytus sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ekspertų sąraše (toliau – ekspertas), dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo.
Ekspertai turi teisę gauti visą reikiamą informaciją (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą), reikalingą išvadai pateikti. Asmenys, į kuriuos kreipiasi Komisija ir ekspertai, privalo pateikti jiems šioje dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus. Visa informacija, pateikta Komisijai ir ekspertams, apie pacientą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir asmens sveikatos priežiūros specialistus, turi būti laikoma konfidencialia ir gali būti atskleista kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reguliuojančiuose tokios informacijos tvarkymą, nustatytais pagrindais ir tvarka.” Svarstyti pagrindiniame komitete 10.
Seimo narys Aurelijus Veryga, 2019-05-147 Argumentai: Siekiant įstatymo projekto tikslo gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę analizuojant žalos pacientų sveikatai priežastis, būtina šią užduotį pavesti konkrečiam tik už tai atsakingam subjektui (organui), sudarytam iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, formuojančių ir įgyvendinančių valstybės politiką sveikatos srityje, bei nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių pacientų, asmens sveikatos priežiūros specialistų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų interesus, atstovų. Toks subjektas (organas) būtų patariamasis ir teiktų siūlymus sveikatos apsaugos ministrui ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tiek dėl organizacinių priemonių, skirtų užkirsti kelią žalai pasikartoti, diegimo, tiek dėl teisėkūros priemonių, tiek dėl priežiūros funkcijų stiprinimo. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Komisija kasmet sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikia sveikatos apsaugos ministrui sveikatos apsaugos ministro sudarytai Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijai (toliau – Prevencijos komisija) savo veiklos ataskaitą. Komisijos veiklos ataskaitos skelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka Komisijos veiklos ataskaitų duomenų analizę ir atlieka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 61 straipsnyje nurodytus veiksmus, kad būtų užkirstas kelias Komisijos veiklos ataskaitose nurodytai paciento sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) pasikartoti. Prevencijos komisija atlieka Komisijos veiklos ataskaitų duomenų analizę ir:
1) teikia siūlymus asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala paciento sveikatai, arba visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms dėl priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai pacientų sveikatai kilti;
2) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tobulinimo ir (ar) priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai pacientų sveikatai kilti, įtraukimo į sveikatos apsaugos ministro veiklos srities planavimo dokumentus;
3) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros ir (ar) asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos įvertinimo procedūrų inicijavimo;
4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl kitų veiksmų, reikalingų siekiant užkirsti kelią paciento sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) pasikartoti.“
straipsniu dėstomą įstatymo 26 straipsnį 12 dalimi: „12.
Prevencijos komisiją sudaro po 1 Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų, sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybinių organizacijų deleguotą atstovą. Prevencijos komisija sudaroma
kaip dvi kadencijas iš eilės. Prevencijos komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl ligos, jis miršta, jis atsistatydina arba nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Prevencijos komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Prevencijos komisijos narys skiriamas likusiam Prevencijos komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Prevencijos komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Prevencijos komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Prevencijos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas Prevencijos komisijos darbo reglamentas.“
pagrindiniame komitete
Argumentai: Siekiant užtikrinti tinkamą įmokų į sąskaitą sumokėjimą, būtina nustatyti įrankius mokamų įmokų dydžiui patikrinti (ir prireikus turėti pagrindą imtis veiksmų trūkstamoms sumoms išieškoti).
Kadangi įmokas į sąskaitą mokės ir privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, įstatymo lygiu turi būti numatyta sąskaitą administruosiančios Vyriausybės įgaliotos institucijos teisė gauti iš įvairių šaltinių (tiek pačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tiek valstybės ir savivaldybių institucijų) informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų į sąskaitą dydis. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos į sąskaitą moka įmokas, kurių dydis – 0,2 procento praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę iš visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir savivaldybių institucijų gauti informaciją, reikalingą sumokėtos įmokos į sąskaitą dydžio teisingumui patikrinti, taip pat kitą informaciją, reikalingą sąskaitai administruoti.“
pagrindiniame komitete
N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nustatomas visiškai naujas žalos pacientų sveikatai atlyginimo modelis, kurio veikimas numatomas pagal prognozes ir modeliavimą, paremtą užsienio šalių patirtimi, būtina atidžiai sekti, kaip jis veiks.
Kadangi modelio esmė – žalos atlyginimas, svarbiausia yra sekti, kaip funkcionuos sąskaita – ar pakaks įmokų lėšoms, reikalingoms atitinkamais metais atlyginti visai pacientų sveikatai padarytai žalai, ar visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos laiku mokės įmokas, ar tinkamas yra įmokų dydis ir periodiškumas, ar reikėtų i, jei taip, kada didinti ar mažinti įmokas, diferencijuoti įmokas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rizikos laipsnį. Todėl įstatymo projektu turėtų būti pavesta vykdyti 7 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio teisinio reguliavimo stebėseną. Pasiūlymas:
Papildyti projektą 10 straipsniu: „10 straipsnis. Įstatymo teisinio reguliavimo stebėsena Vyriausybės įgaliota institucija kasmet nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlieka praėjusių metų šio įstatymo 7 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio teisinio reguliavimo stebėseną (toliau – stebėsena) ir iki atitinkamų einamųjų metų kovo 1 dienos teikia Vyriausybei stebėsenos ataskaitą.“
pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1 Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siūloma įtvirtinti paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo be kaltės modelį ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei apsvarstyti ir įvertinti asociacijų, teisės ekspertų ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
8Komiteto paskirtas pranešėjas: Stasys Jakeliūnas,
Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė [1][1] 2018-10-18 Teisėjų tarybos raštas Nr. (1.1.41-141)10-7476, 2 psl.
žmogaus teisių komitetas
S
NR. I-1562
2019 m. kovo 27 d., 2019 m. balandžio 10 d. Vilnius
posėdžiuose dalyvavo:
pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėja Aušrinė Storpirštienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnieji patarėjai Dainius Zebleckis ir Edvinas Mušinskis, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Tarybos pirmininkas, VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus, Lietuvos pacientų forumo pirmininkė Ieva Drėgvienė, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis, projektų vadovai Valentinas Mikelėnas ir Ieva Naraškevičiūtė-Kubilė, LRS Socialdemokratų partijos frakcijos atstovė N. Stasiulienė. 2019 m. balandžio 10 d.: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, sveikatos apsaugos ministro patarėja Vilma Strogė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėja Aušrinė Storpirštienė, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis, projektų vadovė Ieva Naraškevičiūtė-Kubilė. 2.
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Projekto 1 straipsniu keičiamo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnį siūloma papildyti 2 dalimi, numatančia, kad šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat atlyginama tiriamajam padaryta žala, kai Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme nustatytais atvejais biomedicininis tyrimas atliekamas neturint biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Atkreipiame dėmesį, kad siūloma nuostata yra perteklinė, nes kartu teikiamame Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII- 1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-3087) taip pat įtvirtinama analogiška nuostata dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tiriamojo sveikatai ir pateikiama blanketinė nuoroda į Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, kuriame nustatyta tvarka ir būtų atlyginama minėta žala. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įstatymo aiškumo ir glaustumo, projekto 1 straipsnio siūlome atsisakyti kaip perteklinio. Jei nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, reikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą, po žodžio „paskirtis“ įrašant žodžius „ir taikymas“. Be to, projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „Buvusią“ įrašytini skaičius ir žodis „1 straipsnio“.
Atsižvelgti 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-202 2, 14 Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.“ Tokiu pakeitimu atsisakoma šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatos, kad „Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nedera su projektu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies pakeitimais siūloma nustatyti, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė) ir kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Siūlytina veiksmų neteisėtumo požymiu papildyti ir projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Priešingu atveju gali kilti abejonių ar abiem atvejais reglamentuojamas tas pats institutas. Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos išdėstytos abėcėline tvarka, o taip pat į naujai dėstomos sąvokos turinį, 2 straipsnio 2 dalis turi būti ne keičiama, o pripažįstama netekusia galios, o 2 straipsnis atitinkamai pildomas 14 dalimi.
Pritarti 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Šiuo metu galiojančioje keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti. Projektu siūloma išbraukti nuostatą, kad paciento sutikimas dėl informacijos apie paciento gyvenimo faktus nebebūtinas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad taip nustatoma atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 6 straipsnio
duomenis tvarkyti būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus. Tačiau pažymime, kad to paties reglamento 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvas, draudžiantis tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius asmens sveikatos duomenis, o šis imperatyvas netaikomas 2 dalies c punkte nurodytu atveju, kai tvarkyti duomenis būtina, kad būtų apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kito fizinio asmens interesai, kai duomenų subjektas dėl fizinių ar teisinių priežasčių negali duoti sutikimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatant joje tam tikras išlygas, kai paciento sutikimas dėl jo sveikatos duomenų tvarkymo nėra būtinas.
Taip pat svarstytina, ar bet kokios ligos diagnozavimas ir gydymas gali būti laikomas tokiu saugomu gyvybiniu interesu bei įstatymiškai ginama vertybe, kad jos užtikrinimas visais atvejais paneigtų konstitucinę asmens teisę į jo privataus gyvenimo neliečiamumą. Pritarti 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Svarstytina, ar atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus ir į teisinio aiškumo principą, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio itin bendro pobūdžio pavadinimas neturėtų būti pakeistas į pavadinimą, atitinkantį straipsnio reguliavimo dalyką, pavyzdžiui, „Teisė pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo“. Atsižvelgti 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Derinant projekto terminiją su Elektroninių ryšių įstatymu, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „elektroninėmis priemonėmis“ įrašytini žodžiai „elektroninio ryšio priemonėmis“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 daliai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje vietoj žodžių „prašymą teikiančio“ turėtų būti įrašyti žodžiai „skundą teikiančio“, nes keičiamas 23 straipsnis reglamentuoja skundo, o ne prašymo asmens sveikatos priežiūros įstaigai teikimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali neturėti dokumentų, pagrindžiančių ir patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes tais atvejais, kai tokiais dokumentais disponuoja sveikatos priežiūros įstaiga, todėl siekiat neriboti pacientų teisės ginti savo pažeistas teises, po žodžių „nurodytus reikalavimus“ įrašytini žodžiai
„jei pacientas juos turi“, kaip tai analogišku atveju nustatyta, projekto 7
straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje.
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai pateikti skundai nenagrinėjami. Pastebėtina, jog nėra aiškios skundo nenagrinėjimo teisinės pasekmės, t. y. neaišku, ar pacientas gali pakartotinai pateikti skundą. Pritarti 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytas valstybės institucijas pacientas turi teisę kreiptis tik nesutikdamas su sprendimu išnagrinėjus skundą ir (arba) nepatenkintas skundo nagrinėjimo procedūra asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Šios nuostatos turinys nėra aiškus dėl kelių priežasčių. Pirma, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodyti net 5 viešojo administravimo subjektai, įgalioti atlikti sveikatos priežiūros įstaigų valstybinę kontrolę, todėl neaišku į kurią iš šių įstaigų turėtų kreiptis skundo nagrinėjimu nepatenkintas pareiškėjas. Antra, nei keičiamame įstatyme, nei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra atskleistos tokio kreipimosi į nurodytas valstybės institucijas pasekmės, t.y. nėra aišku kokios tolesnės procedūros turėtų ar galėtų būti vykdomos, siekiant patenkinti paciento reikalavimus dėl jo teisių pažeidimo pašalinimo.
Trečia, pažymėtina, kad pats skundo teikėjas skundo nagrinėjimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje procedūroje nedalyvauja, todėl nėra aišku dėl kokių skundo nagrinėjimo procedūros epizodų jis galėtų kreiptis į valstybės institucijas. Galbūt turima omenyje, kad į valstybinę kontrolę atliekančias institucijas pacientas gali kreiptis, kai skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, arba kai skundas neišnagrinėjamas per įstatyme nustatytą laikotarpį. Kartu pažymėtina, jog atsižvelgiant į teikiamos nuostatos imperatyvumą, galima daryti prielaidą, jog pacientas dėl pažeistų teisių gali kreiptis tik į sveikatos priežiūros įstaigą ir vėliau į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytas valstybės institucijas, kartu ribojant pacientų teisę, savo pažeistas teises ginti teismuose. Jei tokia prielaida yra teisinga, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijai. Tuo atveju, jei tokių tikslų nesiekiama, nuostatą arba straipsnio turinį derėtų koreguoti. Pritarti 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su privalomu ikiteisminiu nagrinėjimu dėl pacientų sveikatai padarytos žalos. Pažymėtina, kad analogiškais atvejais, kai įstatymuose yra įtvirtinamas privalomas ikiteisminis nagrinėjimas (Mokesčių administravimo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymai ir kt.), kartu yra įtvirtinamos ir tam tikros ikiteisminio nagrinėjimo procesinės normos, nes šiomis normomis siekiama užtikrinti ginčo nagrinėjime dalyvaujančių asmenų teises, pavyzdžiui, teisę būti išklausytu ir kt.
Toks reguliavimas, kuris tiesiogiai yra susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi gali būti įtvirtintas tik įstatyme, todėl teigtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Komisijos veiklos tvarką nustato Komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė, yra nepakankama. Manytina, jog projektas turėtų būti papildytas procesinėmis nuostatomis, susijusiomis su asmenų teisių užtikrinimu. Be to, pažymėtina, jog reguliavimas turėtų būti papildytas ne tik procesinėmis nuostatomis, susijusiomis su kreipimųsi nagrinėjimu, tačiau ir nuostatomis, iš kurių būtų aišku kokia tvarka Komisija priima savo sprendimus, nes ši tvarka lems asmenų teisių apimtį (teisę į žalos atlyginimą), o toks reguliavimas, kaip jau minėta, gali būti nustatytas tik įstatyme. Atsižvelgti 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Atsižvelgiant į tai, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priiminės sprendimus ne tik dėl turtinės ir neturtinės žalos pacientui dydžio nustatymo, tačiau ir dėl šios žalos atlyginimo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) nustatymo“ įrašytini žodžiai
„pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo“. Kartu atkreiptinas
dėmesys, jog sąvoka „turtinė žala paciento sveikatai“ stokoja logikos, nes sveikatai turtinės žalos padaryti neįmanoma. Turtinė žala gali kilti pacientui ar su juo susijusiems asmenims, tačiau ne sveikatai.
Todėl siūlytina atsisakyti tokios sąvokos vartojimo. Be to, pažymėtina, jog straipsnyje nuolat kartojami žodžių junginiai“ „paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė)“, „Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašas“, Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, toks kartojimas yra perteklinis, todėl siūlytina įvesti šių žodžių junginių santrumpas, pavyzdžiui, „pacientui padaryta žala“, „Aprašas“ Pritarti 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 24 straipsnio 2 dalį reikėtų patikslinti, kad prašyme dėl žalos atlyginimo turi būti nurodytos ne aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimą atlyginti paciento sveikatai padarytą turtinę ir neturtinę žalą (nes reikalavimo atlyginti padarytą žalą teisinis pagrindas yra pats Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuriame įtvirtinta tokia paciento teisė), o aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios atsiradusią žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos (turtinės ir neturtinės) dydį. Pritarti 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „skundo“ įrašytinas žodis „prašymo“. Pritarti 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
atvejus, kai pateikti prašymai nenagrinėjami. Pastebėtina, jog nėra aiškios prašymo nenagrinėjimo teisinės pasekmės, t. y. neaišku, ar asmuo gali pakartotinai pateikti prašymą. Atsižvelgti Siūlyti nustatyti veiksmus, kurių gali imtis pacientas, kai jo prašymas grąžinamas nenagrinėtas. pvz 23 str. 1 dalyje nustatytais terminais gali teikti pakartotinį prašymą, ištaisęs trūkumus, dėl kurių prašymas buvo grąžintas.
1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatomas ne terminas sprendimui dėl paties prašymo tinkamumo priimti, o Komisijos galutinio sprendimo dėl reikalaujamos atlyginti žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo terminas, šioje dalyje vietoj žodžių „sprendimą dėl prašymo“ reikėtų įrašyti žodžius „sprendimą dėl reikalaujamos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo“. Pritarti 1.15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto
viena iš privalomų sąlygų, būtinų paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimui, yra tai, kad žala padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme neturėtų būti apibrėžtas ir sąvokos „neteisėtų asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos darbuotojų veiksmų“ turinys, įgalinantis objektyviai įvertinti ir konstatuoti teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pobūdį pagal jų santykį su teisės aktuose įtvirtintais privalomais tokių paslaugų teikimo reikalavimais. Be to, manytume, kad vartojamas „neteisėtų veiksmų“ terminas nėra tikslus, nes neapima neteisėto asmens sveikatos priežiūros įstaigos neveikimo. Pritarti 1.16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto
„Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos
(turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas yra mokamos socialinio draudimo išmokos pagal pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, privalomąjį sveikatos socialinius draudimus. Todėl analizuojama nuostata stokoja logikos ir pagrįstumo, nes, pavyzdžiui, socialinės išmokos, gautos pagal pensijų socialinį draudimą, niekaip nėra susijusios su pacientui padarytos žalos kompensavimu ir tokios išmokos neturi būti įskaitomos į žalos atlyginimo sumą. Antra, manytina, kad nuostatą derėtų konkretizuoti ir nustatyti laikotarpį, per kurį gautos socialinio draudimo išmokos būtų įskaitomos į sumą, kuria būtų sumažintas atlyginamos žalos dydis, nes kai kurios socialinės išmokos yra mokamos periodinėmis išmokomis, kurios būtų gaunamos net ir po Komisijos sprendimo. Be to, manytina, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, įstatyme turėtų būti nurodoma, kaip analizuojama nuostata apskritai taikoma periodinių socialinių draudimo išmokų atžvilgiu. Trečia, projektas stokoja nuostatų, aiškiai reglamentuojančių, ar sumos, sumokėtos kaip socialinio draudimo išmokos, ir sumos, sumokėtos kaip pacientui padarytos žalos atlyginimas, gali būti išieškomos iš už žalą pacientui atsakingų asmenų. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.
Tačiau pažymėtina, kad projektu siūlomo paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelio esmė yra būtent tokia, pagal kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sumokėjusios įmokas į sąskaitą, nebeturėtų mokėti jokių papildomų su paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimu susijusių įmokų. Atsižvelgiant į tai, siūlome aiškiai reglamentuoti galimą ar negalimą regreso teisę į kaltą paciento sveikatai žalą padariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir (ar) jos darbuotoją. Pritarti 1.17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamoje įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad
„paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama iš
Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, (toliau – sąskaita) lėšų“. Sąskaitos tvarkymą siūloma reglamentuoti Projekto 7 straipsniu dėstomame įstatymo 27 straipsnyje. Tačiau projekto nuostatos stokoja reguliavimo kaip turėtų būti atlyginama žala tais atvejais, kai sąskaitoje nebeliktų lėšų, t.y. turi būti aiškiai nustatyta ar žalos atlyginimas stabdomas, žala atlyginama dalimis ar
žalos atlyginimas asmeniui išmokamas per 10 darbo dienų nuo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos. Pastebėtina, jog tokios įstatymo nuostatos gali būti neįmanoma pritaikyti praktiškai, nes įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra siejamas su momentu, kai asmuo „sužinojo“ apie Komisijos sprendimą.
Tačiau pastebėtina, kad joks asmuo ar institucija neturės informacijos, ar asmuo „sužinojo“ apie Komisijos
teisinio aiškumo dėl ginčų dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo žinybingumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „kreiptis į teismą“ siūlome įrašyti žodžius
„Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. Pritarti
1.20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Projekto
spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. Kitaip sakant, imperatyviai įtvirtinta pareiga bendrosios kompetencijos teismui sprendžiant ginčą vertinti, ar yra visos trys įstatymiškai įtvirtintos paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo sąlygos. Tačiau vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kodėl įstatyme neįtvirtinta teismo pareiga, nustatant atlygintinos žalos dydį, vadovautis šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytais atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijais. Spręsti pagrindiniam komitetui Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, projekte nenustatyta pareiga teismui vadovautis įstatyme nurodytais kriterijais ar juo labiau LRV patvirtintu žalos dydžio nustatymo aprašu siekiant neapriboti teismo galimybės vykdyti teisingumą (nesusaistyti jo žalos dydžio kriterijais ir palikti teisę spręsti pagal teismo vidinį įsitikinimą) ir pacientų teisės gauti teisingą žalos atlyginimą.
1.21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto
asmuo gali kreiptis į teismą per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie Komisijos sprendimą. Pastebėtina, jog įstatyme nenustatoma Komisijos pareiga pateikti asmeniui savo priimtą sprendimą. Toks reguliavimo modelis kelia abejonių dėl tinkamo suinteresuotų asmenų teisių užtikrinimo, todėl siūlytina įstatyme nustatyti terminą, per kurį Komisija turi asmeniui pateikti priimtą sprendimą, nustatant, kad sprendimas pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, o jei prašymas pateiktas tiesiogiai – asmens nurodytu adresu korespondencijai. Pritarti 1.22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Svarstytina, ar, siekiant į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją pritraukti kuo aukštesnės kompetencijos asmenis, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti, kad į Komisiją skiriami asmenys turi turėti ne aukštąjį, o aukštąjį universitetinį tam tikros studijų krypties išsilavinimą. Be to, keltinas klausimas, kodėl Komisijos nariams nustatomas tik išsilavinimo cenzas. Svarstytina, ar komisijos nariams, vykdantiems ikiteisminės institucijos funkcijas ir sprendžiantiems dėl žalos dydžio, neturėtų būti keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas.
Pritarti 1.23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Atkreipiame dėmesį, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis ministras, o ne ministerija. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „ministerijos ir (ar) jos įgaliotos“ įrašytini žodžiai „ministro ir (ar) jo įgaliotos“. Analogiškai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pritarti 1.24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Siekiant užtikrinti paskirtų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narių teisėtų interesų apsaugą ir jų bei pačios Komisijos veiklos teisinį tikrumą ir nepriklausomumą, keičiamo įstatymo 26 straipsniu 4 dalyje reikėtų atsisakyti ydingos nuostatos, numatančios sveikatos apsaugos ministro teisę savo iniciatyva ar narius delegavusių institucijų teikimu, joms nenurodžius jokio pagrindo, atšaukti iš pareigų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narius. Atsižvelgiant į paskirtų Komisijos narių statusą bei Komisijos vykdomas funkcijas, keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti kriterijus, kuriems esant sveikatos apsaugos ministras gali atšaukti Komisijos narius nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui.
Pritarti 1.25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje tikslinga nurodyti baigtinį pagrindų, kuriems esant Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, sąrašą, nes siūlomas reguliavimas, pavyzdžiui, neapima atvejų, kai Komisijos narys šių pareigų nebegali užimti teismo sprendimu jį pripažinus ribotai veiksniu, teismui nuteisus jį laisvės atėmimo bausme arba tiesiog atėmus teisę užsiimti šia veikla. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 8 daliai, kurioje nustatytas baigtinis ekspertų išbraukimo iš ekspertų sąrašo pagrindų sąrašas. Pritarti 1.26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį siūlome dėstyti taip: „Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka“. Pritarti 1.27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Derinant projekto nuostatas su nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo redakcijos 14¹ straipsnio 4 dalimi, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį siūlome papildyti nuostata, numatančia, kad konkretus Komisijos narių atlygio dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose.
Pritarti 1.28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Užtikrinant paciento privataus gyvenimo neliečiamumą, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą“ įrašytini žodžiai „kitą informaciją apie pacientą, būtiną prašymo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui“. Be to, šioje dalyje po žodžio „patvirtintame“ įrašytinas žodis „ekspertų“. Pritarti 1.29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nederėtų nustatyti reikalavimo, jog ekspertai atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pritarti 1.30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Atsižvelgiant į tai, kad buvimas įrašytu į ekspertų sąrašą negali būti laikomas tam tikrų pareigų užėmimu, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „jis atsistatydina“ įrašytini žodžiai „jo prašymu“. Pritarti 1.31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Keičiamo įstatymo
Sveikatos sistemos įstatymo 61 straipsnį, nes minėtame straipsnyje yra išdėstyti tik bendro pobūdžio ministerijos įgaliojimai sveikatinimo srityje, tiesiogiai niekaip nesusiję su Komisijos veiklos ataskaitos analize ir šios analizės pagrindu galimomis atlikti konkrečiomis prevencinėmis priemonėmis.
Pritarti 1.32 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalis tikslintina, numatant, kad antrajame šios dalies sakinyje nustatyta tvarka apskaičiuojama ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos įmoka į sąskaitą, o pajamų dydis, nuo kurių mokama 0,2 procento dydžio įmoka. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2019-02-08 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, susipažinusi su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I- 1367 1, 2, 3, 15, 15 1 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo, Medicinos praktikos įstatymo Nr. 1-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais, teikia šiuos pastebėjimus: <...> Dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr.
1-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto: 1.1 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2019-02-08 Siūlytina Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 2 d. apibrėžimą „dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ papildyti ir žodžiais „ar nesuteiktų“, nes žala sveikatai gali būti padaryta ir nesuteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugų, esant jų poreikiui. Pritarti 1.2 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2019-02-08 Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 str. 5 d. nustatoma, kad ASPĮ privalės nemokamai padaryti ir išduoti aptvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, diagnozės ir gydymo aprašymus. Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatyta, kad „duomenų valdytojas pateikia tvarkomų asmens duomenų kopiją. Už bet kurias kitas duomenų subjekto prašomas kopijas duomenį} valdytojas gali imti pagrįstą mokestį,<..>“. Taigi projekte turėtų būti nustatytas apribojimas, kad duomenų subjektas negalėtų prašinėti duomenų kopijų daugiau nei vieną kartą per metus, be to, neturėti} būti reikalaujama, kad kopijos būtų patvirtintos, o diagnozių ir gydymo aprašymai
ASPĮ atsiras didelė finansinė našta. Pritarti Nustatyti paciento teisę gauti dokumento kopijas, kai jis kreipiasi su prašymu atlyginti žalą arba sveikatos įstaigos pareigą pateikti šiuos dokumentus Komisijai.
1.8 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2019-02-08 Siūlytina papildyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 2 d., kad „skundas turi būti pateiktas valstybine kalba - lietuvių kalba“; o 4 d. papildyti 3 papunkčiu: skundas pateiktas ne valstybine kalba“. Analogiškos pastabos ir 24 str. 2 d. ir 4 d. Pritarti
sąjunga 2019-03-22 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame
žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto Nr. 18-7271 (toliau – Įstatymo projektas) 7 straipsnio V skyriaus, kuriame siūlomas sekantis 24 straipsnio 6 dalies pakeitimas: 2.1.1 Lietuvos gydytojų sąjunga 2019-03-22 Dabartinė Įstatymo projekto nuostata:
neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kad tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama. Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.
Komisija sprendimą atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.“ 2.1.2 Lietuvos gydytojų sąjunga 2019-03-22 Dėl specialisto veiksmų teisėtumo/neteisėtumo Susipažinus su pateikta Įstatymo projekto redakcija, norisi priminti žalos atlyginimo modelio be kaltės pirminius tikslus, kiek tai susiję su asmens sveikatos priežiūros specialistais bei pacientais. Žalos atlyginimo be kaltės modeliu yra siekiama:
sąlygas nuolatiniam ir ilgalaikiam sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo procesui;
pacientų saugos įvykių skaičių, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas;
partnerystę tarp pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų;
kelią gynybinei medicinai ir efektyviai naudoti sveikatos sektoriui skiriamus resursus (gydytojas nebūtų skatinamas siųsti paciento reglamentuotoms, tačiau nebūtinai būtinoms, diagnostinėms ar gydymo procedūroms bei skirti reglamentuotų, tačiau konkrečioje situacijoje perteklinių medikamentų, siekiant apsidrausti nuo galimų klaidų ar nusiskundimų, sąlygojančių ilgus ir sudėtingus teisminius procesus). Įstatymo projektu siekiama asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei specialistus atriboti nuo reikalavimų dėl žalų pacientams galimo atlyginimo/išieškojimo. Dėl šių priežasčių, siūloma vengti Įstatymo projekte vartoti neteisėtų veiksmų sąvoką, tikslu neakcentuoti ASPĮ specialisto veiksmų neteisėtumo, kaip būtinosios sąlygos žalai atlyginti, nesudarant prielaidų ASPĮ specialistui ar ASPĮ tapti tiesiogiai atsakingiems prieš pacientą. Taip pat, sąvokos
"neteisėti veiksmai" nevartojimas ASPĮ specialistams svarbus
emociškai palankios darbui aplinkos sukūrimo aspektu.
O tas emocinis saugumas, baimės, kad gali būti nubaustas už savo tiesioginių pareigų atlikimą, sumažinimas iki minimumo, užtikrina gydytojo pasitikėjimą savimi teikiant medicinines paslaugas, kas savaime kelia šių paslaugų kokybę. Šie tikslai gali būti pasiekiami tik sudarius visas įmanomas sąlygas specialistui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebijant galimų neigiamų pasekmių jam, kaip fiziniam asmeniui, dėl galimo paciento žalos atlyginimo reikalavimo nukreipimo į specialistą. Įstatymo projekte vartojant neteisėtų veiksmų sąvoką, pirma, nebūtų pasiekti aukščiau minėti žalos atlyginimo be kaltės modelio pirminiai tikslai. Antra, būtų duodama nuoroda į neteisėtus specialisto veiksmus, galimai sudarančius pagrindą pacientui inicijuoti ikiteisminius/teisminius (civilinius/baudžiamuosius) procesus prieš ASPĮ ir/ar ASPĮ specialistą.
Rekomenduotina vietoj tiesioginės nuorodos į „neteisėtus veiksmus“ juos apibrėžti kita formuluote, tuo pačiu paliekant neteisėtų veiksmų nustatinėjimą kaip civilinės atsakomybės sąlygą: „Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), žalos buvo galima išvengti[¹], bei tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama <...>“ Tokia formuluotė rekomenduotina atsižvelgiant į kitus Lietuvoje egzistuojančius žalos atlyginimo modelius be kaltės:
Pvz. pagal CK 6.266 str. statinių savininkas atsako žalą, padarytą dėl statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo force majeure aplinkybių arba, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, arba Pvz. CK6.267 str. naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, jeigu neįrodo force majeure aplinkybių arba, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Kaip matyti, šiuose pavyzdžiuose taip pat nėra tiesiogiai įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka. Tiesiog numatyta atsakomybė be kaltės, neakcentuojant, kad vertinamas/nevertinamas veiksmų teisėtumas. Įstatymo projekto 24 str.
Įstatymo projekto 24 str. 6 d. įvedus sąlygą dėl žalos galimo išvengiamumo, žala nebūtų mokama pacientui jeigu jos nebuvo galima išvengti, taip pat, nemokama jeigu žala kilo dėl paciento tyčios ar didelio neatsargumo (žala būtų mokama tuomet, jeigu jos buvo galima išvengti). Tokiu būdu būtų pasiektas biudžeto suvaldymo tikslas, kadangi įrodyti vien faktą, kad žala padaryta ir padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nepakaktų. Įvertinus, ar žalos buvo galima išvengti, paaiškėtų, ar žala pacientui mokėtina ar ne. Taip pat, žalos išvengiamumo kriterijus gali turėti įtakos sprendžiant specialisto atsakomybės klausimus, kiek tai susiję su licencijų verstis atitinkama praktika panaikinimu/pratęsimu/atnaujinimu. Pritarti
projekte 24 str. 6 d. numatyta, kad: „Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Pažymėtina, kad iš VSD gautos išmokos yra laikytina pajamomis (žalos piniginė išraiška yra nuostoliai), kurios, remiantis LR CK 6.249 str., yra turtinė žala. Pacientui gaunant išmoką iš VSD turėtų būti mažinama turtinė žala, bet ne neturtinė. Rekomenduotina Įstatymo projekto 24 str. 6 d. išdėstyti sekančiai: „Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos turtinės žalos dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Pritarti 2.3 Lietuvos gydytojų sąjunga 2019-03-227
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto Nr. 18-7271 (toliau – Įstatymo projektas) 7 straipsnio V skyriaus, kuriame siūlomas 25 straipsnio pakeitimas: Rekomenduotina nurodyti, kas bus atsakovu tokioje byloje. Šiuo atveju, atsakovu privalo būti Komisija, kadangi bet kokiu atveju turi būti sprendžiamas Komisijos sprendimo teisėtumo klausimas, be to, žala, priteista teismo sprendimu, bus atlyginta iš Komisijos sąskaitos.
Įstatymo projekte nenurodžius Komisijos atsakovu, atsakovu pagal civilinį procesą bus asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri neturės jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi neturės pareigos atlyginti žalą. Toks Įstatymo projekto papildymas neprieštarauja teisėkūros principams (LR teisėkūros pagrindų įstatymui bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijoms). Atsižvelgti 2.4 Lietuvos gydytojų sąjunga 2019-03-22 3.Dėl patariamojo Komisijos organo Rekomenduotina Įstatymo projekte numatyti Komisijos darbo priežiūros/patariamąjį organą. Šis organas gali būti visuomeninio pobūdžio. Rekomenduotina šiam organui pavesti spręsti klausimus dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų; dėl Komisijos sąskaitos administravimo; Komisijos veiklos kontrolės kompetencijos ribose; dėl sistemoje sukauptų duomenų apie nepageidaujamus atvejus nagrinėjimo, pasiūlymų, susijusių su šiais duomenimis, teikimo, sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos peržiūrėjimo inicijavimo; žalos atlyginimo kriterijų peržiūrėjimo; rezervo panaudojimo; dėl kitų klausimų pagal kompetenciją nagrinėjimo. Komisijos kolegialaus priežiūros ar patariamojo organo sudėtis – diskusinis klausimas, tačiau rekomenduotina tokio patariamojo/priežiūros organo sudėtis galėtų būti sudaryta iš Komisijos atstovo, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Lietuvos Gydytojų Sąjungos atstovo, Slaugytojų profesinės sąjungos atstovo, Pacientų organizacijų atstovo, ne medikų profesinių sąjungų atstovo, Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos atstovo, teisininko.
Tokio organo nesant, gali būti apsunkintas Komisijos darbas, stabdomas sprendimų, susijusių su tinkamu ir sklandžiu Komisijos darbu, priėmimas, įgyvendinimas. Pažymėtina, kad Komisijos narių kompetencija - skirtingiems klausimams. Komisijai teikiant ataskaitas ministerijai (Įstatymo projekto 26 str. 10 d.), nebus įgyvendinti žalos atlyginimo be kaltės modelio tikslai, be to, ministerijai bus užkraunama papildoma administracinė našta. Rekomenduotina Įstatymo projektą papildyti sekančiai atskiru straipsniu: „Nacionalinė pacientų saugos taryba
saugos taryba (toliau – Taryba) yra kolegiali patariamoji Komisijos institucija. Taryba susideda iš: Komisijos atstovo, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovo, Slaugos specialistų profesinės sąjungos atstovo, kitų licencijuojamų sveikatos priežiūros specialistų profesinės sąjungos atstovo, Pacientų organizacijų atstovo, nepriklausomo teisininko. 2.
2. Taryba :
1) teikia pasiūlymus dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų;
2) teikia siūlymus, susijusius su sąskaitos administravimu;
3) savo kompetencijos ribose kontroliuoja Komisijos veiklą;
4) nagrinėja pacientų kreipimosi į Komisiją atvejus ir teikia pasiūlymus, susijusius su šiais duomenimis;
5) nagrinėja Komisijoje sukauptus duomenis apie nepageidaujamus atvejus, teikia pasiūlymus, susijusius su šiais duomenimis, inicijuoja sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos peržiūrėjimą;
6) peržiūri žalos atlyginimo kriterijus, teikia siūlymus šiais klausimais;
7) teikia siūlymus dėl rezervo panaudojimo;
8) nagrinėja kitus klausimus pagal kompetenciją;
nuostatus, kuriuose nustatoma atstovų skyrimo į Tarybą tvarka, Tarybos funkcijos ir veiklos organizavimas, tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Tarybos darbui vadovauja pirmininkas, kuris renkamas iš Tarybos narių paprasta balsų dauguma tarybos posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.“ Diskutuotina Spręsti pagrindiniam komitetui Ar visuomeniniais pagrindais dirbantis „organas“ bus efektyvus? O plėsti valstybės išlaikomų institucijų tinklą nebūtų optimalu (Atsižvelgiant į jau esamą sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų kiekį. 3. Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2019-03-21 Susipažinome su svarstomu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įstatymo „Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo“ projektu (toliau-projektas) ir pateikiame pastabas bei pasiūlymus: 3.1 Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija,
padaryta žala (turtinė ir neturtinė) – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“. Mūsų manymų, jog nustatant žalą, reikėtų įvardinti, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nekokybiškos arba neteisėtais veiksmais, t.y.
„...pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis dėl nekokybiškai
(neteisėtais veiksmais) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“. Pritarti 3.2 Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija,
2Projekto 13 straipsnyje neaiškiai apibrėžtas asmenų,
turinčių teisę į žalos atlyginimą ratas. Iš siūlomos formuluotės susidaro įspūdis, kad teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą turi: mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėję teisę gauti išlaikymą nepilnametis vaikas; mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėję teisę gauti išlaikymą sutuoktinis; mirusio paciento išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę gauti išlaikymą nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai. Teismų praktikoje neturtinė žala priteisiama daug didesniam ratui asmenų nei nurodyta šiame straipsnyje, t.y. pilnamečiai vaikai, sutuoktinis, darbingi tėvai, broliai, seserys, faktiniai sugyventiniai ir pan. Atsižvelgiant į tai,
išskiriant asmenis, turinčius teisę gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat aiškiau formuluojant asmenų, kurie turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, statusą. Siūlomoje formuluotėje neaišku, ar visi asmenys, norintys gauti žalos atlyginimą, turi būti nedarbingi ir faktiniai mirusiojo išlaikytiniai ir ar tik šie minėti asmenys turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgti 3.3 Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2019-03-21 3.
Projekto 24 straipsnio 6 dalies nuostata „Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Mūsų nuomone minėta formuluotė yra neteisinga, kadangi valstybinio socialinio draudimo išmokos yra visiškai nesusijusios su paciento patirta žala ir žala negali būti mažinama, priklausomai nuo jų dydžio. Atsižvelgti 3.4 Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija,
reglamentuoja, teisminį procesą. Iš tokio reglamentavimo neaišku:
kompetencijos teismui ieškinį ir atsakovu traukti asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Jei atsakovas būtų įstaiga, ar žala bus atlyginama tik iš Komisijos sąskaitos.
turės mokėti ir į sąskaitos fondą ir už civilinės atsakomybės draudimą. Papildomos lėšos įstaigoms už tai nėra numatytos. Pritarti 3.5 Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) 2019-03-21 komiteto
žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų Nr. XIIIP-3083 - XIIIP-3087 svarstymo parengiamųjų darbų“.
Susipažinusi su 2019 m. gruodžio 13 d. užregistruotu Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektu ir jį lydinčiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-3083 – XIIP-3087 (toliau – Projektas), POLA teikia savo išvadas ir pasiūlymus. Visų pirma, POLA palaiko paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo be kaltės modelį, tačiau pasigenda aiškumo, kaip bus nustatomi atlygintinos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžiai, ypač atlyginant neturtinę žalą. Projekte pasigendama informacijos, kaip bus diferencijuojamos išmokos ir kokiais kriterijais remiantis bus nustatomos teisingos išmokų lubos, geriausiai atitinkančios nukentėjusių pacientų interesus. Projekte įtvirtinama, jog atlygintinos žalos dydžiai bus nustatomi, vadovaujantis Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašu bei Projekto 24 str. 7 d. numatytais bendraisiais kriterijais, tačiau šiame straipsnyje nurodyti kriterijai yra abstraktūs. Šiuo metu suformuota teismų praktika paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimais yra nevieninga. Lietuvos teismų sprendimais priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos varijuoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, todėl sistemoje vis dar trūksta teisinio apibrėžtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala1.
Teismų praktikoje laikoma, kad tuo atveju, kai yra padaroma žala asmens sveikatai, tai yra pakankamas pagrindas priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis bei jos vieta vertybių hierarchijoje. Atsižvelgiant į tokią formuojamą teismų praktikos pozicija vis dar nėra aišku, kaip sudarant Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašą bus pasirenkami geriausiai pacientų interesus atitinkantys atlygintinos žalos dydžiai. Antra, pasigendama aiškumo pačiame žalos atlyginimo mechanizme. Projekte nėra nurodoma, ar pacientas dėl žalos atlyginimo galės kreiptis tik vieną kartą, nukentėjusiajam skiriant vienkartinę išmoką, ar ateityje pablogėjus nukentėjusio sveikatai ir dėl to atsiradus papildomoms išlaidoms jis galės kreiptis į sudarytą komisiją pakartotinai. Šiuo atveju nėra aišku, ar pakartotinis nukentėjusiojo kreipimasis bus laikomas atskiru klinikiniu epizodu, už kurį nukentėjusiajam bus atlyginama papildomai, ar bus laikomas tęstiniu procesu, už kurį jau buvo atlyginta paciento pirmo kreipimosi metu. Šiuo metu Civilinio kodekso 6.283 str. nustatyta, kad jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekte aiškiau apibrėžti nukentėjusiojo turimas teises.
Trečia, nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinė) dydis neturėtų būti mažinamas paciento gautų valstybinių socialinio draudimo išmokų dydžiu. Projekto 24 str. 7 d. siūloma įtvirtinti, jog nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis būtų mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu. Šiuo atveju manytina, kad žalos atlyginimas neturėtų būti tapatinamas su nukentėjusiojo asmens gaunamomis valstybinio socialinio draudimo išmokomis, kadangi tai yra du skirtingi teisiniai institutai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 str. nustato, kad valstybinis socialinis draudimas, tai valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos. Atsižvelgiant į tai, socialinis draudimas yra sietinas su apdraustojo asmens socialinėmis garantijomis, apimančiomis pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinius draudimus. Valstybiniu socialiniu draudimu siekiama apsaugoti apdraustus ir socialinio draudimo įmokas mokančius asmenis, kurie dėl senatvės ar kitų draudžiamųjų įvykių negali generuoti pajamų, tuo tarpu Projekte įtvirtintu žalos atlyginimo mechanizmu, siekiama kompensuoti gydymo įstaigose patyrusių asmenų žalą. Tuo atveju, jeigu pagal dabartinį Projekte įtvirtintą siūlymą, gydymo įstaigoje žalą patyrusio paciento atlygintinos žalos dydis būtų mažinamas asmens gaunamos pensijos arba motinystės išmokos dydžiu, toks apdraustas asmuo ne tik nepagrįstai gautų mažesnį žalos atlyginimą, tačiau būtų diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu. Ketvirta, siūlytina nustatyti ne tik piniginius, bet ir kitokio pobūdžio kompensavimo būdus.
Pacientams patyrusiems žalą yra reikalinga ne tik piniginė išmoka, bet ir alternatyvūs žalos kompensavimo būdai, tokie kaip galimybė pasinaudoti reabilitacija ar psichologo pagalba. Žalos atlyginimo sistema turi būti orientuota į nukentėjusio asmens darbingumo bei nepriklausomybės atgavimą, dedant maksimalias pastangos sumažinti dėl padarytos žalos atsiradusias fizines ir emocines kančias. Šiuo atveju nukentėjusiam pacientui turi būti atlyginama ne tik turtinė ir neturtinė žala, bet ir sudaromos realios galimybės pasinaudoti reabilitacija bei kitomis jo poreikius atitinkančiomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Šiuo metu analogiška praktika veikia Naujojoje Zelandijoje, nukentėjusiems pacientams užtikrinant galimybę gauti papildomas reabilitacijos paslaugas. Atlikti tyrimai parodė, kad nukentėjusiems pacientams užtikrinus reabilitaciją po 3 mėnesių Naujojoje Zelandijoje į darbą grįžta 66% žmonės, po 6 mėnesių – 84%, o po metų – 93%2. Penkta, sudarant Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), papildomai siūlome nustatyti pakaitinių Komisijos narių galimybę. Susiklosčius aplinkybėms, kuomet Komisijos narys laikinai negalėtų eiti savo pareigų (dėl ligos, atostogų, komandiruočių ar kitų svarbių priežasčių), jį pavaduotų atitinkamos institucijos pakaitinis Komisijos narys. Tokiu būdų būtų užtikrinamas sklandus ir nepertraukiamas Komisijos darbas bei sprendimų priėmimas. Analogišką praktika jau yra taikoma sudarant Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją. Šiuo metu galiojančiame Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 25 d. priimtame Įsakyme Nr. V-90 dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudarymo yra paskirti ne tik pagrindiniai, bet ir pakaitiniai komisijos nariai. *** Pritarti 4.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba 2019-03-13 Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba 2019 m. kovo 14 d. iš LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto gautus dokumentus išsiuntė visoms savo narėms - 31 pacientų organizacijai susipažinimui ir pastabų pateikimui „Dėl pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr.I-1562 1.2.7.8.13.20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų
pacientų organizacijų atstovų taryba iš esmės Įstatymo projektui pritaria. Įstatymo projektas atitinka pacientų interesus. Pacientams nereikėtų įrodyti gydymo įstaigos ar gydytojo kaltės, siekiant patirtos žalos atlyginimo. Be to, pacientai išvengtų bylinėjimosi teismuose, kas atsitinka pagal dabar galiojantį įstatymą, kai Sveikatos priežiūros įstaigos apskundžia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimus. Taip pat pateikiame iš organizacijų gautas šias pastabas:
Asociacija,,
neaiškiai nustato žalos sąvoką. Būtent čia turi būti aiškiai išdėstyta, kas vis dėlto yra pacientui padaryta žala, gerai apgalvojant pasekmes, lakoniško apibūdinimo, koks yra dabar siūlomas, tikrai neužtenka. 24 str. nenurodoma, kas turi įeiti j Komisijos sudėtį. Jei nurodoma, kad Komisija dirbs neatlygintinai, manytina, kad į ją įeis tik valstybės tarnautojai. Komisijoje neliks pacientų atstovų ir kt., kadangi dirbti neatlygintinai pakankamai atsakingo, sudėtingo, su dideliais krūviais ir laiko sąnaudom darbo, manau, dauguma (ypač pacientų organizacijų atstovų) nesutiks, o tai tikrai bus žingsnis atgal. 3.
pakeisti visą galiojančią dabartinę žalos atlyginimo sistemą (o to ir bandoma siekti šiomis pataisomis) neužtenka vien šių pakeitimų. Būtina, gerai viską apgalvojus ir apsvarsčius, įvertinus dabar dar galiojančio įstatymo projekto įgyvendinimo pliusus ir minusus, rengti visai naują įstatymo projektą. Šiaulių apskrities sergančiųjų epilepsija ir jų globėju draugija, V. Ciuvaševa
straipsnio pakeitimas. Viskas yra gerai, jei yra teismo nuosprendis, bet, jei jo kol kas nėra, atstovauti pacientui turėtų jo tėvai, vaikai ir t.t. Asmens pripažinimas neveiksniu yra labai ilgas kelias. O, jei sveikatai yra padaryta žala dabar? Kas tada atstovaus pacientui? Nepritarti
straipsnyje – komisijoje turi būti 2 pacientų teises ginančių NVO atstovai
asociacija 2019-03-22 Lietuvos draudikų asociacija, išnagrinėjusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3083 (toliau – Projektas), teikia savo pastabas. Projektu siekiama panaikinti sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir siūloma kurti Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomą sąskaitą, iš kurios būtų atlyginama žala pacientams, nenustatinėjant ją padariusio mediko kaltės. Atkreipiame dėmesį, jog žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelio įgyvendinimas Lietuvoje buvo ne kartą analizuotas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-681 buvo sudaryta darbo grupė įvertinti galimybes įgyvendinti žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelį Lietuvoje. 2015 m. spalio 19 d. darbo grupė pateikė savo išvadas. Darbo grupės narių nuomonės išsiskyrė. Dalis ekspertų išsakė poziciją, jog siūlomas modelis neužtikrins juo siekiamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo.
Pagrindinės priežastys – valstybė nesugebės skirti reikalingų lėšų nei visiškam pacientų sveikatai padarytos žalos kompensavimui, nei naujos sistemos išlaikymui, o žalos atlyginimas nebus nei greitesnis, nei paprastesnis, nes vis tiek reikės įrodinėti priežastinį ryšį. Todėl efektyvesnis būdas padėti kuo didesniam pacientų ratui – tobulinti šiuo metu Lietuvoje veikiantį pacientų žalos sveikatai atlyginimo modelį: 1. užtikrinant greitesnį ir paprastesnį draudimo išmokų dėl žalos atlyginimo mokėjimą; 2. tobulinant Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sudarymo principus ir darbo tvarką; 3. trumpinant žalos atlyginimo bylų nagrinėjimo teismuose terminus; ir 4. garantuojant apsaugą medikams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. V-909 buvo sudaryta dar viena darbo grupė, kuriai pavesta detaliai išnagrinėti žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelio įdiegimo Lietuvos sveikatos sistemoje galimybes. Darbo grupę sudarė kompetentingi ministerijų, pacientų, sveikatos priežiūros įstaigų, medikų ir draudimo bendrovių atstovai, kurie pristatė turimus su žalos atlyginimu susijusius duomenis ir aktyviai diskutavo dėl žalos pacientų sveikatai atlyginimo proceso tobulinimo. Nors Projekto aiškinamajame rašte rašoma, jog įmokos galėtų didėti tik dėl vienos priežasties – didėjančio žalos atvejų skaičiaus, vertėtų paminėti ir pateiktų prognozių patikimumo klausimą. Nėra garantijų, kad prognozuojama pacientams atlygintina žala iš tikrųjų nebus didesnė ir nepareikalaus didesnių sąskaitos resursų. Pavyzdžiui, jau 2014 m. pacientai prašė atlyginti apie 5,3 mln. eurų.
Tuo tarpu pateiktoje prognozėje didžiausia atlygintina suma, kuri siektų 4,145 mln. eur., numatoma tik dešimtaisiais modelio veikimo metais (atitinkamai Suomijoje dešimtaisiais modelio veikimo metais buvo atlyginta 23,3 mln. eur., Danijoje – 27,6 mln. eur.). Turint omenyje tai, jog, įdiegus naują sistemą žala būtų atlyginama nevertinant kaltės ir pacientai būtų labiau linkę kreiptis dėl jos atlyginimo, šie sumų skirtumai verčia abejoti prognozės patikimumu. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad žalos atlyginimo be kaltės modelio įdiegimas neatima paciento galimybės kreiptis į teismą, jeigu jis mano, kad jam atlyginta suma yra per maža, ir bandyti prisiteisti didesnį žalos atlyginimą. Projekto 25 str. 2 d. teigiama, jog „Pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, teismo sprendime nurodyto dydžio paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) <...> atlyginama iš sąskaitos lėšų.“ Kadangi teismų priteistos sumos taip pat būtų atlyginamos iš sąskaitos, lėšų sąskaitoje poreikis dar labiau augtų. Be to, pagal Projekto aiškinamajame rašte numatomas dešimties metų prognozes vidutinė išmokama suma pirmaisiais sistemos veikimo metais būtų tik 3 200 eur. Pabrėžtina tai, kad ši suma būtų mažesnė nei dabar draudimo bendrovių išmokama vidutinė draudimo išmoka pagal sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą: pasak aiškinamojo rašto, 2017 m. ji sudarė 3 720 eur., o 2018 m. pirmąjį pusmetį siekė 4 321 eur. (pagal prognozę panaši vidutinės išmokos suma, t. y. 4 379 eur. būtų pasiekta tik devintaisiais modelio veikimo metais). Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, jog pagrindinė galimo kreipimosi į teismą priežastis būtų atvejai, kai pacientas manytų, kad žala jam atlyginta ne visiškai.
Ministerija savo 2018 m. balandžio 25 d. pristatytoje analizėje kaip vieną iš šio modelio trūkumų taip pat nurodo, kad pacientai modeliu naudotųsi, tik jei atlyginamos žalos dydis būtų artimas teismo priteisiamoms sumoms (būtų atlyginta visa žala). Taigi, dar vienas Projekto numatytas tikslas nebus pasiektas – siūlomas modelis nesumažins ieškinių teismui skaičiaus. Čia vertėtų paminėti ir neturtinės žalos atlyginimo aspektą bei kintančią teismų praktiką šiuo klausimu. Projekto aiškinamajame rašte analizuotos 2011-2015 m. laikotarpiu teismų priteistos sumos neturtinės žalos atlyginimui pagal skirtingus žalos atvejus. Nustatyta, kad didžiausios priteistos sumos šiuo laikotarpiu buvo 14 500 – 29 000 eur. Visgi, 2018 m. Lietuvos Aukščiausiasis teismas priteisė 150 000 eur. neturtinės žalos atlyginimą kūdikio netekusiems tėvams. Tuo tarpu, aiškinamajame rašte teigiama, kad didžiausia tėvų gauta suma už naujagimio netektį 2011-2015 m. laikotarpiu buvo tik 11 585 eur. Atsižvelgiant į šiuos pavyzdžius, atlygintinos neturtinės žalos dydžiai ir teismų praktika šiuo klausimu gali ženkliai kisti ir skirtis nuo aiškinamajame rašte nurodytų sumų. Be to, žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelis turi ir kitų pastebimų trūkumų. Pripažįstama, kad, įgyvendinus šį modelį, daugėja asmenų kreipimųsi dėl žalos atlyginimo. Projekto aiškinamajame rašte pateiktoje prognozėje planuojama, jog kreipimųsi skaičius išaugs nuo 300 pirmaisiais modelio veikimo metais iki 2 275 dešimtaisiais veikimo metais. Taigi, toks modelis skatina vadinamosios „kompensacinės kultūros“ vystymąsi. Tai tik dar kartą patvirtina ir sustiprina riziką dėl modelio finansinio stabilumo, kurios suvaldymo siekis neabejotinai didintų lėšų žalai atlyginti poreikį, t. y. sveikatos priežiūros įstaigų įmokas į sąskaitą.
Taip pat prognozuojama, jog pirmaisiais modelio veikimo metais Komisijos veiklai reikės skirti 60 133 eur., o ekspertizės gali kainuoti iki 30 000 eur. Jeigu gaunamų skundų prognozės nepasitvirtintų ir jų būtų gaunama daugiau, daugiau lėšų gali tekti skirti ir Komisijos bei ekspertų darbo apmokėjimui, kas vėlgi didintų lėšų poreikį sąskaitoje, iš kurios bus finansuojamos šios išlaidos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje veikia ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos. Todėl joms prievolė į sąskaitą sumokėti 0,2 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų de facto būtų naujas privalomas mokestis. Be to, pažymėtina ir tai, kad kai kuriais atvejais sveikatos priežiūros įstaigų (tiek valstybinių, tiek privačių) mokestis į sąskaitą bus didesnis nei dabar konkrečios įstaigos sumoka už civilinės atsakomybės draudimą. Šiuo metu draudimo įmokų dydžiai kiekvienai sveikatos priežiūros įstaigai draudimo bendrovių yra nustatomi atskirai, priklausomai nuo gautų žalos atlyginimo reikalavimų skaičiaus, išmokėtų išmokų, gydytojų patirties ir pan. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad draudimui įstaigos skiria vidutiniškai 0,2 proc. savo metinių pajamų. Siekiant, kad įstaigų išlaidos nekistų, Projekte numatytas analogiškas 0,2 proc. įmokų į sąskaitą dydis. Būtina pažymėti, jog pateiktas 0,2 proc. yra visų įstaigų išlaidų vidurkis, tačiau šis skaičius nenusako kiekvienos įstaigos individualios situacijos, t. y. atsakingai bei efektyviai veikiančios ir rizikas suvaldančios sveikatos priežiūros įstaigos draudimui šiuo metu skiria mažiau nei 0,2 proc. savo pajamų. Pavyzdžiui, remiantis viešai pateikiama informacija, viena didžiųjų šalies įstaigų už draudimą šiuo metu moka 30 000 eur.
Įvedus naują modelį, į sąskaitą ši įstaiga turėtų sumokėti apie 345 000 eur., t. y. jos išlaidos didėtų daugiau nei dešimčia kartų. Verta paminėti, kad ir pateiktas 0,2 proc. išlaidų draudimui vidurkis yra abejotinas. Draudimo bendrovių ekspertiniu vertinimu vidutinės sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos draudimui yra gerokai mažesnės ir sudaro apie 0,065 proc. nuo jų pajamų. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad tiek Komisijoje, tiek teisme pacientai šiuo metu patiria su atstovavimu susijusių išlaidų. Profesionalių atstovų poreikį lemia teisminio proceso specifika ir specialūs reikalavimai pareiškimams Komisijai (1. aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą nurodymas; 2. įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir reikalavimą (pažeistą teisę ir prašomą žalos dydį) pateikimas; 3. būtinybė įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, paciento sveikatai padarytą žalą, jų priežastinį ryšį ir sveikatos priežiūros specialisto kaltę). Pasak rengėjų, Projektu siūlomas reglamentavimas turėtų spręsti advokatų samdymo problemą, tačiau šis tikslas taip pat nebus pasiektas. Projekto 24 str. 2 d. numato, kad, pateikdamas prašymą Komisijai, pacientas vis tiek turės nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias žalos atlyginimo reikalavimą, t. y. sklandžiai suformuluoti faktinį pagrindimą. Taip pat išliks būtinybė įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus mediko kaltę, t. y. reikės įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį. Kaip rodo teismų praktika, daugiausia laiko teisme yra sugaištama nustatant, įrodant ir vertinant ne sveikatos priežiūros specialisto kaltę (kurios Projekto autoriai siekia nebevertinti), tačiau sveikatos sužalojimą ar mirtį lėmusią priežastį, t. y. priežastinį ryšį. Tam yra paskiriami ekspertai.
Tam yra paskiriami ekspertai. Taigi, sukūrus naują modelį, įrodinėti priežastinį ryšį vis tiek reikės. Neabejotina, jog tokiu atveju bus reikalinga profesionali teisinė pagalba, todėl pacientų išlaidos advokatams nemažės. Kaltės eliminavimas taip pat gali turėti įtakos medikų pastangoms, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Įdiegus žalos atlyginimą nevertinant kaltės, sveikatos priežiūros specialistai jaustųsi labiau saugūs, tačiau tai galėtų turėti neigiamos įtakos jų teikiamų paslaugų kokybei. Projekto aiškinamajame rašte rašoma, jog: „nesant griežtos atsakomybės sąlygų asmens sveikatos priežiūros specialistai gali pasijusti saugesni ir ne visuomet paisyti atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standarto. <...>“ Tokios aplinkybės galėtų netgi padidinti žalos atlyginimo atvejų skaičių. Sveikatos priežiūros įstaigos nebus motyvuotos gerinti paslaugų kokybę ar net ją blogins dar ir todėl, kad įdiegus tokį modelį visos įstaigos į sąskaitą turės įmokėti vienodą įmokos tarifo dydį (0,2 proc.) ir šis dydis nepriklausys nuo to, kaip rūpestingai ir kvalifikuotai dirba įstaiga. Nors deklaruojama, kad žalos atlyginimo be kaltės modelio įgyvendinimas sudaro sąlygas nustatyti sistemines klaidas, jų pagrindu analizuoti sveikatos priežiūros paslaugų problemas ir, siekiant jas išspręsti, teikti pasiūlymus teisės aktų tobulinimui bei rekomendacijas sveikatos priežiūros specialistų veiklai, tačiau visa tai gali būti atliekama ir, egzistuojant bet kuriam kitam žalos atlyginimo modeliui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal siūlomą reguliavimą gydytojui, slaugytojui ar akušeriui antrą kartą per metus padarius atitinkamos praktikos klaidą, jo licencija nebus naikinama, tačiau vis tiek bus sustabdoma ir medikas turės tobulinti kvalifikaciją, kas reikalaus papildomo jo laiko ir pastangų. Todėl tai neužkirs kelio gynybinei medicinai ir vis tiek skatins sveikatos priežiūros specialistus neatskleisti savo klaidų.
Neatmestina ir tai, kad gali susidaryti sąlygos korupcijai, kai bus siūlomi neoficialūs mokėjimai pacientams arba Komisijai, kad tik nebūtų atskleistos sveikatos priežiūros specialistų klaidos. Taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, kad draudimu paremtas žalos pacientų sveikatai atlyginimo mechanizmas pradėjo veikti 2005 m. Tuometiniai valdžios atstovai patvirtino kompensavimo tvarką ir į šią sistemą įtraukė draudimo bendroves. Tokia žalos atlyginimo sistema veikia jau trylika metų, yra susikūrusi būtina infrastruktūra, sistemoje veikia konkurencija tarp draudikų, dėl to draudimo įmokos nuolat mažėja. Per šį laiką sistema buvo tobulinama, draudimo įmonės investavo savo lėšas, kurdamos naują produktą, apmokydamos specialistus. Projektu siūloma visiškai naikinti esamą sistemą, taip sužlugdant draudimo bendrovių kurtą produktą, ekspertų patirtį ir investicijas, o tokie veiksmai neabejotinai turės įtakos, priimant sprendimus dėl dalyvavimo valstybės kuriamuose mechanizmuose ateityje. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra pateikiami pagrįsti argumentai, kodėl rinkos veikimu paremtą sistemą siūloma keisti biurokratine sistema, valstybei prisiimant dar vieną funkciją sveikatos priežiūros srityje. Iš užsienio valstybių praktikos matyti, kad šalys, svarstydamos šio modelio įgyvendinimo klausimą, akcentuoja reikalingų finansinių lėšų poreikį, atsižvelgiant į tai, kad yra sukuriamas ne tik naujas žalos atlyginimo modelis, bet tuo pačiu pacientams turi būti sudaromos galimybės dėl žalos atlyginimo kreiptis ir į teismą, o tokių atvejų skaičius pagal aukščiau pateiktus argumentus neturėtų mažėti. Lietuvos draudikų asociacija pritaria Projekto iniciatorių tikslui sudaryti sąlygas pacientams, kurių sveikatai padaryta žala, greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą, tačiau negalime pritarti neprognozuojamo finansinio indėlio pareikalausiančio modelio įdiegimui.
Siūlome eiti dalinio modelio įgyvendinimo keliu, kurį sveikatos apsaugos viceministras 2018 m. balandžio 25 d. pristatė Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete. T. y. siūlome išlaikyti šiuo metu egzistuojantį sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, numatant, jog dalį atvejų (pagal nustatytą sąrašą) draudimo bendrovė atlygintų, nevertindama žalą padariusio mediko kaltės. Šis modelis daugeliu atveju leistų greičiau bei paprasčiau atlyginti žalą pacientams, o kartu ir eliminuotų papildomų lėšų poreikį sumoms, kurias žalos atlyginimu nepatenkinti pacientai prisiteistų teismuose. Jis taip pat užkirstų kelią galimos aplaidesnio medikų požiūrio į darbą problemos formavimuisi, kadangi ne visi žalos atvejai būtų atlyginami, nevertinant mediko kaltės. Spręsti pagrindiniam komitetui, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto išvadas Diskutuotina, ar keliami klausimai yra Lietuvos draudikų asociacijos kompetencija. 6. Jaunųjų gydytojų asociacija JGA iš esmės palaiko naująjį “Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą”, siekiantį didinti pacientų saugumą ir pasitikėjimą gydymo įstaigomis bei medicinos personalu, tuo pačiu mažinant gynybinės medicinos pasireiškimą ir klaidų slėpimą. Tačiau pasigendame platesnio požiūrio į problemą ir jos sprendimus: 6.1 Jaunųjų gydytojų asociacija 1.
Įstatyme akcentuojama, kad pacientams kreipiantis į komisiją dėl žalos įvertinimo ir nustačius žalą, "pacientų sveikatai padaryta žala būtų atlyginama nevertinant ją padariusio asmens sveikatos priežiūros specialisto kaltės" , tuo pačiu siūloma "švelninti gydytojų, slaugytojų ir akušerių atsakomybę ir nustatyti, kad tuo atveju, jei gydytojas per vienus metus nuo paskutinės medicinos praktikos klaidos padarymo padarė dar vieną medicinos praktikos klaidą, jo licencija būtų ne panaikinama, o tik sustabdoma. Licencijos sustabdymo laikotarpiu jie privalėtų tobulinti savo kompetenciją, kad atitinkamos praktikos klaidos nepasikartotų". Taigi akcentuojama vieno gydytojo, slaugytojos ir/ar akušerių padaryta klaida, nors didelė dalis klaidų atsitinka ne vien dėl žmogiškojo faktoriaus ir/ar nežinojimo, o dėl ydingai veikiančios sistemos, kuri neužkerta kelio klaidoms įvykti. Pripažinus pacientui žalą ir atsižvelgus tik į su žala susijusio med. personalo veiksmus, nebus iš esmės analizuojama situacija ir priimami sisteminiai sprendimai, mažinantys "išvengiamos žalos" procentą. Pavyzdžiui, John Hopkins ligoninėje centrinės venos kateterių infekcijos rizika drąstiškai sumažėjo (nuo 11 % iki 0 %) įvedus 5 žingsnių sąrašą (ang. check list), kuris buvo sukurtas po daugybės analizių, skaičiavimų ir tiek problemos, tiek jos sprendimo ieškojimo, vietoje vieno kalto gydytojo paieškos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 50 iki 70,2 % žalos pacientams būtų galima išvengti taikant sisteminį požiūrį į pacientų saugumą, kas neatsispindi esamame įstatyme. 1 . Pagal įstatymą analizuojami atvejai bus tik tada, kai pacientas ir/ar jo artimasis kreipsis į komisiją dėl žalos atlyginimo.
Tokiu atveju klaidų medicinoje mažės itin lėtai ir mažais mastais (nors viena iš priežasčių, kodėl keičiamas įstatymas – siekiama didinti pacientų saugumą ir mažinti gynybinę mediciną), nes pacientai ir/ar jų artimieji dažniausiai nesikreips dėl galimai patirtos žalos, didelė dalis klinikinių atvejų nebus analizuojami. Pvz.,mirties atveju, autopsija pacientams daroma tik kai artimieji pageidauja, visais kitais atvejais - dažniausiai nedaroma. O gana dažnai tai irgi galėtų būti tam tikrų klinikinių atvejų analizė, vedanti į išvengiamos žalos procento mažėjimą. 3. Siekiant platesnio požiūrio į problemą ir pacientų saugumo didinimą, manome, kad turėtų atsirasti ne tik komisija, vertinanti, ar buvo padaryta žala, bet ir komisijos, vertinančios visą situaciją iš esmės (tiek centralizuotai, tiek kiekvienoje ligoninėje) - taip būtų ieškoma konkrečių priežasčių, kodėl įvyko klaida, kokie sisteminiai sprendimai turėtų būti priimti, kad klaidos nesikartotų ateityje. Taip pat radus tam tikrus trūkumus sistemoje, lemiančius klaidų tikimybę medicinoje, ir suradus sisteminius įrodymais pagrįstus sprendimus, su išvadomis turėtų būti supažindinamos atsakingos institucijos ir asmenys, kurie užtikrintų naujos tvarkos/sistemos diegimą medicinos įstaigose. Atsižvelgti
forumas 2019-03-25 Žemiau pateikiame argumentus dėl svarstomo Įstatymo projekto. 7.1 Pacientų forumas
13 Dėl žalos sąvokos (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnis) Projektu siūloma pakeisti ankstesnę atlygintinos žalos formuluotę, atsisakant konkretaus nurodymo, kad žala yra „atlygintina“ ir kad ji kyla dėl sveikatos priežiūros paslaugą teikusio asmens „kaltos veikos“.
Suprantame, jog šių žodžių atsisakoma dėl paties atlyginimo modelio keitimo ir Projektu keičiamo Įstatymo 24 straipsnio, tačiau pastarojo 6 dalyje paciento sveikatai padaryta žala jau siejama su neteisėtais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir nustatant priežastinį ryšį. Mūsų manymu, šios normos prieštarauja viena kitai ir praktikoje kels neaiškumų jas taikant, kuriuos, deja, patirs iš esmės pacientai, nes jiems vis tiek galiausiai reikės įrodinėti ne tik neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų ir jiems atsiradusios žalos, bet vis tik, kas yra ta atlygintina žala. Be to, norime atkreipti dėmesį į tai, kad žalos sąvokoje, nors joje ir minima neturtinė žala, referuojama tik į „pakenkimą sveikatai, sužalojimą ar mirtį“. Tačiau žala paciento sveikatai, ypatingai neturtinė, dėl jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų gali būti ne tik dėl pakenkimo sveikatai, kitokio sužalojimo ar mirties, bet ir dėl tyčia ar dėl nepateisinamo neatsargumo jų suteikimo metu nesilaikant sveikatos priežiūros paslaugoms taikomų teisės reikalavimų, nesilaikant visų taikytinų profesinių standartų, nors tokia veikla gali neturėti tiesioginės įtakos paciento sveikatai. Pavyzdžiui, pacientui dėl netinkamai suteiktų paslaugų atsirado išlaidų (kreipiantis į kitą įstaigą dėl naujos diagnozės, kitosprocedūros ar pan., kelionės išlaidos ir t.t.) arba jis patyrė moralinę žalą – dvasinius išgyvenimus, stresą ir pan. (dėl, pavyzdžiui, be sutikimo nelicencijuoto tyčia suleisto vaisto, kurio poveikis sveikatai gali pasireikšti tik ateityje, dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl kitokio pažeminimo, dėl nesaugumo ir t.t.).
Įstatyma s garantuoja pacientams teisę į kokybiškas – t.y. sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančias – sveikatos priežiūros paslaugas (Įstatymo 3 straipsnis), todėl tas pats Įstatymas turi ir nustatyti galimybę pacientams į žalos atlyginimą ir šios teisės pažeidimo atveju. Deja, tiek dabartinė, tiek Projekte siūloma žalos sąvoka aiškiai nereferuoja į žalos atlyginimą tokiais atvejais. Atsižvelgdami į tai, prašome patikslinti atlygintinos pacientams žalos sąvoką, reiškiančią ir padarytus kitus paciento teisių pažeidimus dėl netinkamai (pažeidžiant nustatytus teisinius reikalavimus) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Atitinkamai, Įstatymo 13 straipsnyje, kuriame reglamentuojama, kas turi teisę į žalos atlyginimą, turi būti palikta formuluotė dėl „padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas“ (Projektu siūloma ją išbraukti). Pritarti 7.2 Pacientų forumas 2019-03-2523 Dėl galimybės teikti skundą gydymo įstaigai (Įstatymo 23 straipsnis) Projekte taip pat siūloma įtvirtinti, kad pacientas gali teikti skundą gydymo įstaigai, nurodant aplinkybes ir kokios jo teisės buvo pažeistos, bei reikalavimus pažeistoms teisėms atstatyti. Pagal šį straipsnį pacientas į įstaigą gali kreiptis dėl bet kokio jo teisės pažeidimo, išskyrus atvejus kai prašoma žalos atlyginimo, nes dėl žalos atlyginimo privalo kreiptis tiesiogiai į Komisiją.
Tokia nuostata yra nelogiška, nes dabar, ypač privačios įstaigos, daugelį smulkių skundų išsprendžia pačios, o pagal Projektą visos, net ir smulkūs prašymai dėl žalos atlyginimo, turėtų būti svarstomi komisijoje. Pritarti 7.3 Pacientų forumas 2019-03-2224 2,5,6,7 Dėl įrodinėjimo naštos ir kitų procesinių teisių ir pareigų (Įstatymo 24 straipsnis) Kaip matyti iš Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies formuluotės, pacientams vis tiek lieka prievolė įrodinėti žalą pagrindžiančias aplinkybes, nors pacientai nėra teisės ir (ar) sveikatos priežiūros paslaugų reglamentavimo ekspertai, jie nežino visų medicinos normų, gydymo metodikų ir t.t. Todėl nesutinkame, kad įrodinėjimo našta turėtų būti perkelta pacientams. Priešingai, ji turėtų priklausyti arba gydymo įstaigoms arba ekspertams, kurie nagrinės konkretų ginčą. Manome, kad ir to paties straipsnio 5 dalyje nurodytas 2 mėnesių terminas tinkamai, kompetentingai išspręsti ginčą yra per trumpas. Nors pacientams aktualu kuo greičiau turėti sprendimą, tačiau daug svarbiau yra būti užtikrintiems, kad komisija, nagrinėjanti ginčą, jį išspręs teisingai, objektyviai, atsižvelgusi į visas aplinkybes ir turėdama visas galimybes įsigilinti į detales bei gavusi visas ekspertų išvadas ir dokumentus. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad komisija sprendimą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Sutinkame, kad baudimo elemento nebeturi būti, tačiau, manome, kad komisija vis tik turi nustatyti priežastį, kodėl kilo ginčas, ir pateikti savo rekomendacijas gydymo įstaigai (o gydymo įstaiga turėtų turėti galimybę pateikti savo poziciją), nes tik taip gydymo įstaiga galėtų imtis prevencijos veiksmų, kad panašūs atvejai ateityje nesikartotų.
Tik tokiu būdu Projektu siūlomas įteisinti modelis suteiks galimybę siekti kaip įmanoma geresnių sveikatos priežiūros paslaugų vardan pacientų geresnio gydymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje apibūdintoje turtinės žalos sąvokoje nenumatytos tokios išlaidos kaip laidojimo išlaidos, paminklo užsakymo ir pastatymo išlaidos, visiškai be pagrindo panaikinama galimybė turėti atlyginimą dėl advokato pagalbai teikti turėtų išlaidų. Taip pat nėra aišku, ar nepilnamečiai vaikai gali pretenduoti į žalos atlyginimą. Sveikatos sužalojimo atveju taip pat turi būti atlyginamos ir išlaidos, siekiant atstatyti tokias pačias gyvenimo sąlygas, kurias pacientas turėjo, t.y. jei jis, pavyzdžiui, uždirbdavo 1000 eurų ir dėl prarastos sveikatos neteko pajamų galimybės dirbti, toks išlaikymas turi likti. Analogiškai, paciento mirties atveju, nepilnamečiams vaikams turi būti išlaikomos tėvo ar mamos gautos pajamos iki pilnametystės arba kol jis mokosi. Pritarti iš dalies Pritarti Diskutuotina, ar reikalavimas pacientui prašyme nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimą atlyginti žalą yra tapatu prievolei įrodinėti žalą. Siūlome pritarti Teisės departamento pasiūlymui. 7.4 Pacientų forumas
27 Dėl modelio be kaltės rezultato (Įstatymo 25 ir 27 straipsniai) Projekte visiškai nenumatyta, kaip bus sprendžiamos situacijos tokiais atvejais, jei pavyzdžiui, buvo teikta labai brangi sveikatos priežiūros paslauga (pvz., odontologijos paslauga privačioje įstaigoje kainavusi, pvz., 30 000 eurų), kurią teismas pripažino kaip suteiktą netinkamai ir dėl to pacientas patyrė tokio dydžio turtinę žalą.
Šią žalą atlyginus iš fondo sąskaitos, privati įstaiga už paslaugą pasiėmusi paciento sumokėtą kainą jokio nuostolio neturi, nors ir blogai suteikė paslaugą. Manome, jog toks modelis nėra objektyvus ir teisingas, nes neskatina stengtis teikti kuo geresnes sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, ypatingai privačių gydymo įstaigų odontologinės, planinės chirurgijos paslaugos yra labai brangios, todėl neaišku, kodėl kitos įstaigos, kurios yra išlaikomos iš PSDF biudžeto, mokėdamos mokestį, turi dengti privačių gydymo įstaigų padarytą žalą pacientams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatytas visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms vienodas 0,2 proc. mokestis, tačiau visiškai nėra atsižvelgiama į tai, ar ta gydymo įstaiga turėjo pacientų skundų dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Pvz., rajono ligoninėje pacientas buvo netinkamai gydytas, ir vėliau pervežtas į universiteto ligoninę. Skundžiama rajono ligoninė mokės tik įmoką į fondą, tuo tarpu universiteto ligoninė, kuri gydo pačius sunkiausius pacientus, turėdama mažiausiai skundų, dengs rajono ligoninės klaidas gydydama atvežtą pacientą ir dar iš jos bus imamos lėšos įmokoms, o ne tų pačių pacientų gydymui. 7.5 Pacientų forumas 2019-03-22 Apibendrinant, manome, kad Projektu siūlomas naujas pacientams padarytos žalos atlyginimo modelis yra brangiai kainuojančios, neefektyvios sistemos kūrimas šalia egzistuojančio ir išliksiančio dėl kaltės modelio.
Todėl gydymo įstaigų įmokos į fondą ir papildomą draudimą bus ženkliai didesnės nei dabar mokamas draudimas, kas iš esmės reiškia, kad lėšos skirtos pacientų gydymui bus naudojamos fondo administravimui ir papildomam draudimui. Privačios gydymo įstaigos bus labiau apsaugotos, nors ir gali teikti nekvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas, kurias dengs numatytasis fondas, nors, kaip žinia, jų paslaugos ir taip yra brangios. Kaip ir dabar, taip ir ateityje, nesimokysime iš savo klaidų – naujas modelis ir toliau atlygins tik tas žalas, kurios susijusios su neteisėta kalta veika ir priežastiniu ryšiu. Gydytojai ir toliau liks neapsaugoti, pacientai nustačius neteisėtus kaltus veiksmus, visada galės kreiptis baudžiamojo proceso tvarka. Vienintelė įstatymo naujovė – valstybinis fondas, lyg ir neieškoma kaltininkų, tačiau vis tiek reikalaujama rasti priežastį ir neteisėtus veiksmus, kas iš esmės yra tas pats, kaip yra ir dabar. Todėl siūlome grąžinti Projekto rengėjams Įstatymą tobulinti, geriau tikslinant dabar esančią tvarką, numatant: - mokestį ekspertams, kurie nagrinėtų tokio pobūdžio ginčus; - nustačius netinkamai suteiktų paslaugų priežastį, nekaltinti gydytojo ar įstaigos, o imtis prevencinių priemonių, kad ateityje klaidos nesikartotų ir teikti rekomendacijas panašias paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms, - aiškiau apibrėžti atlygintiną žalą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, tikimės, kad atsižvelgsite į mūsų pastabas ir komentarus. Įvertinti pagrindiniam komitetui, atsižvelgiant į biudžeto ir finansų komiteto nuomonę 8.
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija 2019-03-25 Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija (toliau – Asociacija), įvertinusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1,2,7,8,13,20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčių įstatymų projektų Nr. XIIIP-3083 – XIIIP-3087 (toliau – Projektas, Projektai) nuostatas, teikia šias pastabas bei siūlymus: 8.1 Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija
1Dėl ASPĮ draudimosi civilinės atsakomybės draudimu netikslingumo. Iš Projekto aiškinamojo rašto ir Projekto 25 str. 2 d. nuostatų
galima susidaryti pagrįstą nuomonę, kad, įgyvendinus siūlomą ,,Žalos be kaltės modelį“, ASPĮ galės be jokios rizikos atsisakyti draudimosi civilinės atsakomybės draudimu (t.y. nesidrausti nei privalomuoju, nei savanorišku civilinės atsakomybės draudimu), nes bet kokiu atveju pacientui besikreipus į Teismą dėl žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo, žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimas bus vykdomas ne iš ASPĮ, bet iš Sąskaitos lėšų, t.y. ASPĮ nepatirs jokios finansinės rizikos dėl joje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų padarytos žalos pacientų sveikatai. Pritarti 8.2 Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija
institucijos administruojamą sąskaitą (toliau – Sąskaita) dydžio pagrįstumo. Projekto 27 str. 1 d. nurodyta, kad ASPĮ turės sumokėti 0,2% praėjusių kalendorinių metų ASPĮ metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, dydžio įmoką į Sąskaitą. Asociacijos narių duomenimis šiuo metu mokamos įmokos už civilinės atsakomybės draudimą sudaro gerokai mažesnį procentą nuo metinių pajamų, negu siūlomas 0,2% nuo metinės ASPĮ apyvartos.
Didelei daliai ASPĮ nustatyta metinė įmoka į Sąskaitą būtų kelis kartus didesnė, negu šiuo metu mokamos įmokos už privalomą ar savanorišką civilinės atsakomybės draudimą, dėl ko dalis ASPĮ patirtų pakankamai reikšmingas papildomas finansines sąnaudas. Todėl būtų tikslinga įvertinti realiai šiuo metu ASPĮ (šeimos medicinos kabinetų, ambulatorines paslaugas teikiančių kabinetų, slaugos bei palaikomojo gydymo ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančių ASPĮ, ambulatorinės ir dienos chirurgijos paslaugas teikiančių ASPĮ, stacionarines paslaugas teikiančių ASPĮ, pirminio ir antrinio ambulatorinio lygio ambulatorines ir stacionarines odontologines paslaugas teikiančių ASPĮ) mokamų įmokų už civilinės atsakomybės draudimą procentinį dydį nuo atitinkamų ASPĮ metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir, remiantis gautais duomenimis, patikslinti nustatytą APSĮ įmokos į Sąskaitą procentinį dydį, jį atitinkamai diferencijuojant. Pritarti 8.3 Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija
ASPĮ veiklos specifikos (teikiamų paslaugų) rizikingumo laipsnį bei dėl ASPĮ padarytos žalos pacientų sveikatai kompensavimo iš Sąskaitos dydį už praėjusius kalendorinius metus. Tikslinga taikyti diferencijuotus ASPĮ įmokų į Sąskaitą dydžius, atsižvelgiant į ASPĮ teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rizikos laipsnį.
Atsižvelgiant į ASPĮ teikiamų paslaugų sričių skirtingą rizikos pacientų sveikatai ir gyvybei laipsnį, tikslinga taikyti skirtingus įmokų į Sąskaitą tarifus (ASPĮ, teikiančioms aukštesnės rizikos paslaugas (pvz.: stacionarinės chirurgijos, kt.), taikyti didesnius įmokų į Sąskaitą tarifus, nei ASPĮ, teikiančioms žemesnės rizikos paslaugas (šeimos medicinos, ambulatorines, dienos chirurgijos, kt.), kurioms būtų teisinga taikyti mažesnius įmokų į Sąskaitą tarifus). Projekto aiškinamojo rašto 12 p. nurodoma, kad ASPĮ įmokos dydis siejamas su (priklauso nuo) įstaigos gaunamomis pajamomis, kurios priklauso nuo suteiktų paslaugų skaičiaus. Tačiau tikslingiau būtų vertinti ne tik suteiktų paslaugų skaičių, bet ir ASPĮ vykdomos veiklos (teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų) rizikingumo laipsnį pacientų saugos požiūriu. Taip pat tikslinga apsvarstyti ASPĮ įmokų dydžių diferenciaciją, įvertinus per praeitus kalendorinius metus iš Sąskaitos atliktų išmokų konkrečioje ASPĮ padarytai žalai pacientų sveikatai atlyginti, dydį. ASPĮ, kuriose skiriama mažiau dėmesio pacientų saugai ir kuriose įvyksta daugiau nepageidaujamų įvykių, kurių sukeltai žalai pacientų sveikatai kompensuoti išnaudojama daugiau Sąskaitos lėšų, turėtų proporcingai tam tikrą laikotarpį mokėti didesnio tarifo įmokas į Sąskaitą, negu ASPĮ, kuriose įvyksta mažiau nepageidaujamų įvykių ir, atitinkamai, mažiau išmokama išmokų žalai pacientų sveikatai atlyginti ir Sąskaitos. Tai skatintų ASPĮ imtis proaktyvių efektyvių veiksmų gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir saugą, mažinti nepageidaujamų įvykių pasireiškimo mąstą. Pritarti 8.4 Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija
4Dėl Projekte siūlomos taikyti sankcijos ASPĮ,
nepervedusioms įmokos į Sąskaitą iki einamųjų kalendorinių metų sausio 31 d., proporcingumo.
Manytume, kad licencijos atėmimas ASPĮ, nepervedusiai nustatytu laiku įmokos į Sąskaitą, yra neproporcinga priemonė, kuri neabejotinai pasireikštų neigiamomis pasekmėmis ASPĮ besigydantiems pacientams (ypač rajonuose ir kaimo vietovėse, kuriose nėra galimybės pacientams pasirinkti kitą ASPĮ) bei ASPĮ darbuotojams. Siūlytume sudaryti galimybę ASPĮ mokėti įmokas į Sąskaitą kas mėnesį lygiomis dalimis visus einamuosius kalendorinius metus, o ASPĮ nepervedus laiku įmokos į Sąskaitą, siūlome taikyti proporcingesnes priemones, pvz.: įspėti įstaigą; atidėti įmokų mokėjimą pagrįstam laikotarpiui (jei ASPĮ patiria laikinus finansinius sunkumus dėl atliktų investicijų ar kitų pagrįstų priežasčių);
ASPĮ nevykdant įsipareigojimo sumokėti įmoką į Sąskaitą per vienerius kalendorinius metus – apriboti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų paslaugų pirkimą iš ASPĮ ar sustabdyti ASPĮ veiklą iki ASPĮ padarys įmokas į Sąskaitą, ir tik neįvykdžius ir šio įsipareigojimo, galimai spręsti dėl kraštutinės priemonės – ASPĮ veiklos nutraukimo – taikymo. Spręsti pagrindiniam komitetui 8.5 Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija
komisijos (toliau – Komisija) sudėties. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija nagrinės pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejus ne tik medicinos ir odontologijos, bet ir slaugos bei akušerijos srityse, siūlytume apsvarstyti tikslingumą į Komisijos sudėtį (Projekto 26 str. 1 d) greta medicinos ir odontologijos sričių įtraukti ir slaugos bei akušerijos sričių kvalifikuotus specialistus (atitinkančius nustatytus kvalifikacinius reikalavimus). Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti 8.6 Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija 2019-03-25 6.
Dėl sveikatos priežiūros specialistams, padariusių atitinkamos praktikos kartotines klaidas, taikymo privalomo reikalavimo tobulinti profesinę kvalifikaciją. Projektuose numatyta privalomai siųsti ASPĮ specialistą, padariusį grubią atitinkamos praktikos klaidą arba profesinės kompetencijos vertinimo komisijai nustačius, kad sveikatos priežiūros specialistas per vienus metus nuo paskutinės atitinkamos praktikos klaidos padarymo padarė dar vieną atitinkamos praktikos klaidą, - tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Moksliniai tyrimai pacientų saugos srityje rodo, kad dauguma klaidų medicinoje, odontologijoje, slaugoje ar akušerijoje įvyksta ne dėl šias paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos/kompetencijos trūkumo (kuomet būtų tikslingas profesinės kvalifikacijos tobulinimas), bet dėl nepalankių latentinių sisteminių faktorių (kuomet kvalifikacijos tobulinimas nėra tikslingas), suformuojančių sąlygas pasireikšti žmogiškojo faktoriaus nulemtoms klaidoms, kurių prevencijos bei pašalinimo sprendimai dažniausiai yra ne klinikinio, o vadybinio pobūdžio, taigi priklauso ne klinikinės praktikos, bet vadybos sričiai. Todėl tikslinga sukonkretinti, nustatant prievolę atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistui tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka tik atitinkamos srities profesinės kompetencijos vertinimo komisijai nustačius atitinkamo specialisto profesinės kvalifikacijos/kompetencijos trūkumus. Pritarti
gydymo įstaigų asociacija 2019-03-26 Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija (toliau – Asociacija) išnagrinėjo derinimui pateiktus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1,2,7,8,13,20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektą ir jį lydinčius projektus Nr.
XIIIP-3083-XIIIP3087, bei teikia siūlymus: 9.1 Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija 2019-03-26 Atkreipiame dėmesį, kad XIIIP-3083 projekto 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos, nevertinant jų vykdomos veiklos rizikingumo, moka po vienodą 0,2 proc. nuo metinių sveikatos priežiūros pajamų mokestį. Asociacijos narių vertinimu, šis solidarumo principu remtas draudimo mokesčio dydis nėra teisingas visų subjektų atžvilgiu. Asociacijos nuomone, sveikatos priežiūros veiklos rizikingumas turi būti vertinamas pagal gaunamų pagrįstų skundų į Pacientų padarytos žalos nustatymo komisiją skaičių, taip proporcingai rizikingiems sektoriams didinant draudimo įmokos dydį ir mažiau rizikingiems sektoriams – mažinant. Dabartiniu siūlomu įteisinti mokėjimo į Sąskaitą principu, tikėtina, kad dalis įstaigų nebus suinteresuotos visais įmanomais būdais teikti aukščiausios kokybės paslaugų, nes dėl padarytų klaidų finansinė našta padidės visoms įstaigoms. Projekto XIIIP-3083 27 straipsnio 2 dalis nurodo, kad sveikatos priežiūros įstaigos privalo sumokėti visą draudimo sumą už einamus metus iki sausio 31 d., priešingu atveju, vadovaujantis projektu XIIIP-3084 siekiamo pakeisti LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 11 dalies 2 punktu, įstaigos licencija būtų stabdoma ne ilgiau nei trims mėnesiams. Asociacijos nuomone, tokios pasekmės, atsižvelgiant, kad įstatymų leidėjas yra kategoriškas įmokų mokėjimo atžvilgiu (įmoka nėra dalinama, privalomai sumokama per pirmąjį metų mėnesį visa numatyta suma) yra perteklinės. Rekomenduojame numatyti dalinį atsiskaitymą už draudimo paslaugas mokant kartą per ketvirtį nustatytą sumą, taip sumažinant visais atvejais didėsiančią finansinę naštą mažoms įstaigoms. Atsižvelgti Siūlyti pagrindiniam komitetui spręsti įvertinus Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. 10.
organizacija Lietuvos medikų forumas
Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1560 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) atsisakoma sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo ir numatoma, kad visa pacientams dėl sveikatos priežiūros įstaigų neteisėtų veiksmų padaryta žala bus atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau - ASPĮ) į sąskaitą mokės įmokas, kurių dydis - 0,2 procento praėjusių kalendorinių metų ASPĮ metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Šios nuostatos sukelia visą eilę problemų: 10.1 Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas 2019-03-27 Įstatymo projekte numatyta, kad įmokas į sąskaitą moka ASPĮ, o tai reiškia, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau - LNSS) priklausančios ASPĮ įmokas mokės iš gaunamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Įmokų mokėjimas iš gaunamų PSDF biudžeto lėšų reiškia, kad žymiai mažiau pinigų liks pacientų gydymui ir gydytojų darbo užmokesčio fondui. Siekis palengvinti pacientų patirtos žalos atlyginimą, negali būti aukščiau už kitų pacientų interesą gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas ir ASPĮ darbuotojų interesą gauti sąžiningą ir teisingą darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad įmokos į sąskaitą didžiausioms LNSS ASPĮ taps drastiškai didesnės nei iki šiol buvusios įmokos už civilinės atsakomybės draudimą, t. y. jos didės bent 10 kartų ir jau pirmaisiais metais vien universiteto klinikoms sudarys po maždaug 300 000 eur. Didžiausios LNSS ASPĮ teikdamos aukščiausios kvalifikacijos paslaugas sulaukia labai nedaug pretenzijų, kurių atlyginimui šiuo metu tenka skirti tik minimalias sumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad tretinio lygio gydymo įstaigos gydo sunkiausius pacientus, taip pat ir tuos, kuriems paslaugos buvo netinkamai teiktos mažesnėse ligoninėse. Siūlome numatyti, kad įmokos į sąskaitą už LNSS ASPĮ būtų mokamos iš valstybės biudžeto, skiriant tam papildomą finansavimą. Taip pat siūlome įmokų dydį sieti su išmokų dydžiais, kaip tai yra įprasta, pvz. SODRAoje, kuomet darbdaviai, kurie turi didesnį nelaimingų atsitikimų skaičių, moka didesnes įmokas. Atsižvelgti Siūlyti pagrindiniam komitetui spręsti įvertinus Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. 10.2 Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas 2019-03-27 Įstatymo projektu numatyta, kad iš sąskaitos bus atlyginama ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose patirta pacientų žala. Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju iš sąskaitos bus atlyginama ir žala už privačių odontologijos ir plastikos chirurgijos klinikų teikiamas paslaugas. Plastikos chirurgijos klinikos daugeliu atveju teikia brangias, rizikingas ir su grožiu susijusias paslaugas, kurių tinkamumą įvertinti sudėtinga, o pacientų prašomos žalos atlyginimas gali būti didelis. Daug privačių odontologinių klinikų teikiamų paslaugų taip pat susijusios ne tik su sveikata, bet ir grožiu, dėl šių paslaugų teikimo gaunama daug pretenzijų. Įtraukiant į vieną žalos atlyginimo sistemą tiek LNSS ASPĮ, tiek privačias klinikas bus sukurta sistema, kai privačių ASPĮ padaryta žala bus atlyginama iš PSDF biudžeto ar valstybės biudžeto (jei jmokos už LNSS ASPĮ būtų mokamos iš valstybės biudžeto). Su privačiomis ASPĮ iškils ir ¡mokų administravimo problema. Privačios įstaigose sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti tik viena iš daugelio kitų veiklų, todėl neaišku, kaip sąskaitą administruojanti įstaiga išsireikalaus šiuos duomenis.
Taip pat, reikia įvertinti administracinę naštą sąskaitą administruojančiai įstaigai, kuriai reikės administruoti visų, net ir smulkiausių privačių ASPĮ, įmokų surinkimą. Įstatymo projektas nereglamentuoja situacijos, kas bus, jeigu ASPĮ nebus sumokėjusi įmokos, todėl yra neaišku, ar tokiu atveju pacientui padaryta žala vis vien būtų atlyginama iš sąskaitos. Siūlome pacientams padarytą žalą iš sąskaitos atlyginti tik už LNSS ASPĮ teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto. Spręsti pagrindiniam komitetui Siūlyti pagrindiniam komitetui spręsti įvertinus ekspertų nuomonę bei Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. 10.3 Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas 2019-03-27 Įstatymo projektas numato, kad ASPĮ mokamos įmokos į sąskaitą priklauso tik nuo ASPĮ pajamų, tačiau nepriklauso nuo ASPĮ pacientams atlygintos žalos dydžio. Tai reiškia, kad gerai dirbančios ASPĮ ir blogai dirbančios ASPĮ mokės vienodas įmokas. Akivaizdu, kad blogai dirbančioms ASPĮ nedidinat įmokos dydžio t. y. neskatinant jų dirbti geriau ir nedidinai sąskaitos pajamų, bendra išmokų iš sąskaitos suma neišvengiamai augs ir tas augimas privalės būti kompensuojamas didinant įmokas visoms ASPĮ. Siūlome numatyti įmokos kitimą, priklausomai nuo ASPĮ pacientams atlygintos žalos dydžio. Atsižvelgti Siūlyti pagrindiniam komitetui spręsti įvertinus ekspertų nuomonę bei Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. 10.4 Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas 2019-03-27 Įstatymo projekte yra nenumatyta ASPĮ teisė skųsti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau - Komisija) sprendimą. Jei Komisija nustato atlygintinos žalos dydį ir pacientas su paskirtu žalos dydžiu sutinka, žalos atlyginimas tiesiog privalo būti išmokėtas iš sąskaitos.
Įstatymo projektu nėra numatyta jokio tokio sprendimo patikrinimo mechanizmo. ASPĮ ir gydytojas net ir akivaizdžiai matydami Komisijos sprendimo neteisėtumą neturi teisės jo skųsti. Toks reglamentavimas yra ydingas. ASPĮ teisę skųsti Komisijos sprendimus būtina įtvirtinti dėl: 1) galimos korupcijos Komisijos veikloje apraiškų užkardymo; 2) ASPĮ ir gydytojų dalykinės reputacijos gynimo. ASPĮ ir gydytojai negali būti pripažįstami padarę neteisėtus veiksmus neskundžiamu ikiteisminės institucijos sprendimu, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Siūlome numatyti, kad ASPĮ turi teisę skųsti Komisijos sprendimus, bei reglamentuoti šj procesą. Pritarti 10.5 Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas 2019-03-27 Įstatymo projektas nereglamentuoja iš kokių šaltinių bus atlyginamos pacientų pasitelktų advokatų išlaidos Komisijoje ir bylinėjimosi išlaidos teismuose. LR Civilinio kodekso 6.249 str. 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, o LR Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis numato, kad bylą pralaimėjusi šalis privalo kitai šaliai atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Įstatymo projekte nenumačius, kad šios išlaidos atlyginamos iš sąskaitos, vadovaujantis bendromis CK ir CPK nuostatomis šias išlaidas privalės atlyginti pačios ASPĮ. Tokiu atveju ASPĮ, sumokėjusios įmokas į sąskaitą, privalėtų planuoti dar papildomą rezervą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Siūlome numatyti, kad iš sąskaitos atlyginamos visos paciento patirtos išlaidos, įskaitant pacientų pasitelktų advokatų išlaidas Komisijoje ir bylinėjimosi išlaidas teismuose.
Pareiga atlyginti papildomas išlaidais ir bylinėjimosi išlaidas iš ASPJ galėtų išlikti, jeigu įmokos j sąskaitą būtų mokamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgti Siūlyti pagrindiniam komitetui spręsti įvertinus ekspertų nuomonę bei Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. 10.8 Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas 2019-03-27
Komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Tai reiškia, kad atsakovu civilinėje byloje bus ASPJ, kaip žalą padaręs asmuo. Atstovavimas teismuose reikalauja daug išlaidų ir laiko sąnaudų. ASPĮ, žinodamos, kad visa žala bus atlyginta iš sąskaitos, neturi jokio finansinio suinteresuotumo bylinėtis. Iš esmės ASPĮ palankiausia yra nedidinti bylinėjimosi išlaidų ir iš karto sutikti su ieškiniu, nekreipiant dėmesio j ieškinio sumą. Tokia praktika neadekvačiai didintų išmokų iš sąskaitos sumas. Siūlome ¡statymo projekte detaliai reglamentuoti procedūras, leisiančias užtikrinti, kad teismuose bus užtikrinamas tinkamas atstovavimas bylose pagal pacientų ieškinius. 1.2. Įstatymo projektu numatyta, kad Komisija privalo svarstyti ir priimti sprendimus dėl bet kokios paciento patirtos žalos. Gali susidaryti situacija, kad Komisijai bus teikiama daug skundų dėl labai smulkios žalos, pvz.: smulkaus bėrimo, mėlynės po injekcijos atsiradimo ir pan. Siūlome [statymo projekte numatyti, kad žala atsiradusi dėl nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio nėra atlyginama ir apibrėžti kas laikoma nedideliu nepageidaujamu laikinu poveikiu. 1.3.
projekte nėra reglamentuoti gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų regreso klausimai, todėl nėra aišku sąskaitą administruojanti institucija, pacientui sumokėjusi žalos atlyginimą turi regreso teisę j neteisėtus veiksmus atlikusius sveikatos priežiūros specialistus. Siūlome [statymo projekte aiškiai nustatyti, kad sąskaitai administruojančiai institucijai, pacientui sumokėjus žalos atlyginimą, reikalavimas regreso tvarka nepereina. 1.4. Įstatymo projekte numatyta, kad Komisijai išvadas teikiantiems fiksuotas honoraras ekspertams mokamas už vieną išvadą. Tokia honorarų apskaičiavimo ekspertams tvarka yra neteisinga, nes kiekvienai išvadai parengti gali būti reikalingos labai skirtingos laiko sąnaudos priklausomai nuo medžiagos kiekio ir užduodamų klausimų skaičiaus. Siūlome numatyti, kad ekspertams honoraras mokamas pagal patvirtintą valandinį įkainį ir pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinti numatomą preliminarų valandų skaičius reikalingą eksperto išvadoms pateikti, kuris priklausytų nuo ekspertui perduodamos ištyrimui medžiagos kiekio ir užduodamų klausimų skaičiaus. y Pritarti Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas 2019-03-27 Įvertinus aukščiau nurodytas pastabas, manome, kad alternatyvus būdas yra ne kurti naują pacientų patirtos žalos atlyginimo sistemą, o patobulinti esamą. Mes siūlome:
Nepritarti Siūloma tobulinti pateiktą įstatymo projektą 10.5.1 Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas 2019-03-27 Pirma, padidinti šiuo metu veikiančios Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos finansavimą ir sudaryti galimybę joje dirbti etatiniams darbuotojams, klinikinių atvejų vertinimui samdyti apmokamus ekspertus. 10.5.2 Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas 2019-03-27 Antra, nustatyti reikalavimus ekspertų išvadoms bei įtraukti į ikiteisminį procesą draudimo bendroves.
10.5.3 Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas 2019-03-27 Trečia, patobulinti Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas 2005 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-6, sumažinant nedraudžiamųjų įvykių skaičių ir koreguojant kitas nuostatas, siekiant didinti draudimo bendrovių, siūlančių ASPĮ civilinės atsakomybės draudimą, skaičių ir užtikrinant, kad draudimo bendrovės galėtų atsisakyti atlyginti žalą tik išskirtiniais atvejais. Aukščiau nurodytos korekcijos, mūsų manymu, leistų pasiekti greito ir objektyvaus klinikinio atvejo ir žalos dydžio įvertinimo bei žalos atlyginimo draudimo bendrovių lėšomis, užtikrinant pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų interesus ir nereikalautų tokio didelio papildomų lėšų poreikio, kaip diegiant naują sistemą, numatytą {statymo projekte. 10.5.4 Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas 2019-03-27 Ketvirta, panaikinti žalos regreso galimybę sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems darbuotojams. Pritarti iš dalies Numatyti konkrečius atvejus, kai galimas regresas (žalą sukėlė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų, žalą sukėlė tyčia 10.5.5 Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas 2019-03-27 Lietuvos medikų forumas mano, kad teikiamas {statymo projektas taps nepakeliama finansine našta LNSS, drastiškai sumažins lėšų dalį pacientų gydymui bei medicinos personalo atlyginimams, diegs išmokų reikalavimo kultūrą bei neteisėtus verslo modelius išmokoms gauti, sudarys prielaidas sprendimų priėmėjų korupcijai. Atsižvelgti Siūlyti Pagrindiniam komitetui išnagrinėti keliamą problemą, svarstyti klausimą kartu su Biudžeto ir finansų komitetu.
Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas 2019-03-27 Lietuvos medikų forumas siūlo svarstyti tobulinti esamą pacientų patirtos žalos atlyginimo sistemą arba iš esmės tobulinti Įstatymo projektą. Pritarti Siūlytina pagrindiniam komitetui projektą tobulinti. 11. Valentinas Mikelėnas 2019-03-26 Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Ši preliminari teisinė išvada parengta Lietuvos draudikų asociacijos prašymu. Atsižvelgiant į itin trumpą terminą išvadai parengti, joje pateikiami tik konceptualūs pagrindiniai analizuojamo Projekto trūkumai, susiję su žalos, padarytos paciento sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, atlyginimu, orientuojantis į pacientų teisių apsaugą. Vėliau, esant būtinybei, bus pateikiama detalesnė išvados teiginių analizė ir lyginamasis pagrindimas. 11.1 Valentinas Mikelėnas 2019 m. kovo 26 d. 1. Pagrindinė Projekto yda ir klaidingumas yra tas, kad Projekte painiojami du visiškai skirtingi teisiniai ir ekonominiai institutai - civilinės atskomvbės (ir jos draudimo institutas) ir socialinio draudimo institutas. Padaryta turtinė/neturtinė žala gali būti kompensuojama įvairių teisinių ekonominių sistemų (modelių) pagalba. Istoriškai kaip pirmoji žalos kompensavimo sistema susiklostė civilinės atsakomybės institutas, kuris grindžiamas visiško žalos atlyginimo principu (CK 6. 263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės taikymas reikalauja jos sąlygų konstatavimo - neteisėtos veikos, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės (išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, kai taikoma taip vadinama „griežtoji“ civilinė atsakomybė). Be to, asmuo, kurio veika gali sukelti žalą kitiems, turi teisę, o įstatymo nustatytais atvejais - privalo drausti savo civilinę atsakomybę (privatus draudimas).
Būtent tokia sistema yra numatyta dabar galiojančiajame Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Atsižvelgiant į kai kuriuos civilinės atsakomybės instituto trūkumus, jau XIX a. buvo pradėta ieškoti alternatyvų civilinei atsakomybei. Viena tokių alternatyvų tapo privalomas valstybinis socialinis draudimas, kuris pirmiausiai atsirado siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Lietuvoje 1999-12-23 buvo priimtas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, kuris reglamentuoja turtinės žalos kompensavimą įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga. Atsižvelgti 11.2 Valentinas Mikelėnas 2019 m. kovo 26 d. 2. Analizuojamas įstatymo Projektas siūlo ne ką kitą, kaip atsisakyti civilinės atsakomybės instituto ir civilinės atsakomybės privataus draudimo bei pereiti prie privalomo socialinio draudimo modelio. Todėl visiškai nesuprantama ir nepriimtina, kai tiek Projekto aiškinamajame rašte, tiek viešoje erdvėje naudojama „civilinės atsakomybės be kaltės“ sąvoka ir tokiu būdu yra klaidinama visuomenė, o pirmiausiai - labiausiai suinteresuota jos dalis - pacientai bei medikai. Jeigu Projekto rengėjai tikrai turėjo omenyje „griežtosios“ civilinės atsakomybės institutą, t.y. civilinę atsakomybę be kaltės, tai tokiu atveju projektas akivaizdžiai pablogina sveikatos priežiūros įstaigų ir medikų situaciją, lyginant su dabartine, nes vietoj keturių civilinės atsakomybės sąlygų, pagal projektą liktų tik trys. Tokiu būdu medikų galimybė apsiginti būtų apribota, palyginus su dabartine situacija ir medikų civilinė atsakomybė būtų prilyginta transporto priemonių vairuotojų civilinei atsakomybei. 11.3 Valentinas Mikelėnas 2019 m. kovo 26 d. 3.
atlyginimas pagal civilinės atsakomybės modelį ir pagal socialinio draudimo modelį iš esmės skiriasi. Esminiai skirtumai yra šie:
a) civilinė atsakomybė grindžiama visišku žalos atlyginimo principu, t.y. tiek turtinė, tiek neturtinė žala turi būti atlyginta 100 proc. (išskyrus mišrios kaltės atvejus). Tuo tarpu socialinio draudimo atveju išmokama tik draudimo suma, apskaičiuota pagal atitinkama metodika. Pavyzdžiui, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
formulę 0,5xdxkx0,7758xD. Mirties atveju įstatyme numatytiems asmenims išmokama 46,55 VDU dydžio vienkartinė kompensacija (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 str.). Tai reiškia, kad socialinio draudimo atveju žala 100 proc. nebus ompensuojama, nes tai prieštarautų socialinio draudimo esmei. Todėl socialinio draudimo modelis dažnai derinamas su civilinės atsakomybės modeliu - jei socialinio draudimo išmoka visos patirtos žalos nekompensuoja, nukentėjusysis turi teisę reikšti ieškinį dėl likusio neatlyginto žalos dydžio išieškojimo iš atsakingo asmens. Pastebėtina, kad analizuojamo Projekto 24 str. 6 d. yra dviprasmiška. Iš vienos pusės kalbama apie aprašą, kuriame bus žalos atlyginimo dydžiai, t.y. nebus taikomas visiško žalos atlyginimo principas, iš kitos pusės yra naudojama civilinės atsakomybės institutui būdinga terminija - negautos pajamos, neturtinė žala, tiesioginiai nuostoliai.
Esant tokiai dviprasmiškai formuluotei pacientai yra klaidinami, t.y., nėra aiškiai pasakoma, kad perėjus prie socialinio draudimo modelio pacientu padėtis iš esmės pasikeis - nuo galimybės gauti visiška žalos atlyginimą bus pereita prie riboto (dalinio) žalos kompensavimo.
b) Civilinės atsakomybės atveju įstatymas neriboja žalos atlyginimo galimybės nei žalos rūšimi, nei jos dydžiu, nes ginčo atveju žalos rūšį bei jos atlyginimo dydį galutinai nustato teismas. Netgi bandymas įstatymu riboti žalos atlyginimo galimybę keltų tokio įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimą, nes tokie įstatymų leidėjo bandymai pažeistų Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą teisę į žalos atlyginimą bei teismų nepriklausomumą. Tuo tarpu socialinio draudimo atveju žalos atlyginimo galimybė dėl ekonominių (finansinių) priežasčių ribojama tiek žalos rūšimi, tiek ir ios dydžiu. Antai pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą atlyginama tik turtinė žala. Tuo tarpu neturtinė žala atlyginama reiškiant ieškinį darbdaviui dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal civilinės atsakomybės instituto taisykles. Turtinė žala socialinio draudimo modelio atveju taip pat apskaičiuojama ne remiantis visiško žalos atlyginimo principu, o pagal specialias metodikas, siekiant užtikrinti socialinio draudimo fondo finansinį pajėgumą. Taip yra todėl, kad socialinio draudimo modelis net turtingiausiose valstybėse nėra finansiškai pajėgus atlyginti visą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Kaip galima spręsti iš Projekto 24 str. 6 d., atlygintinos žalos dydžius ribos aprašas, kurį tvirtins Vyriausybė.
Toks reglamentavimas kelia abejonių, ar projektas atitinka Konstitucijos 30 straipsni, pagal kuri žalos atlyginimą reglamentuoja būtent įstatymas. Nelaimingų atsitikimų darbe patirtos žalos atlyginimo dydžius nustato būtent Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, o ne Vyriausybė, c) Civilinės atsakomybės atveju žala atlyginama iš atsakingo asmens lėšų (turto). Tuo tarpu socialinio draudimo atveju socialinio draudimo fondo lėšos akumuliuojamos draudimo įmokų pagalba, t.y. draudėjai moka įstatymo nustatyto dydžio draudimo įmokas, kurios yra apskaičiuojamos naudojant specialią metodika, kuri užtikrintu fondo finansini stabilumą. Projekte 27 straipsnyje numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos moka 0,2 proc. savo metinių pajamų dydžio įmokas. Tokia įmokų apskaičiavimo tvarka yra ydinga, nes neleidžia užtikrinto fondo finansinio stabilumo ir visiškai neatsižvelgiama į įstaigų teikiamų paslaugų spektrą, žalos atvejų skaičių, žalos atvejų sunkumą ir į kitus svarbius kriterijus, kurie paprastai taikomi apskaičiuojant draudimo įmokų dydį. Kaip pavyzdį galima pateikti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnį, kuris būtent ir numato tokius kriterijus, kurie leidžia diferencijuoti įmokų dydžius. Nesant tokios įmokų dydžio diferenciacijos kyla reali grėsmė, kad fondo lėšos bus išnaudotos per pirmus kelis jo veikimo mėnesius ir daliai pacientu žala nebus kompensuota dėl lėšų stygiaus. Pažymėtina, kad nors Projekto aiškinamojo rašto 11 d. nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžio atlyginimo tvarkos aprašą, tačiau neturint šio aprašo, kuriame būtų detaliai nurodomi asmens sužalojimo atvejai ir maksimalūs bei minimalūs kompensaciniai dydžiai, nėra galimybės įvertinti jų pagrįstumo fondo finansinio stabilumo prasme.
Be to, svarbu paminėti ir tai, kad nei pačiame Projekte, nei Projekto reziumuojama, kad tikėtina, jog kreipimųsi į teismą nebus daug (neaišku, kokiais objektyviais duomenimis daroma tokia išvada), kadangi Apraše bus aiškūs atlygintinos žalos dydžiai. Toks argumentavimas sudaro prielaidą švadai, kad pacientas, siekdamas visiško žalos atlyginimo teisme, neturės įrodinėti žalą sukėlusio asmens kaltės, o teismas nepriteis daugiau negu Apraše nurodyta maksimali suma už patirtą žalą. Pažymėtina, kad toks aiškinimas būtų diskriminacinio pobūdžio kitų asmenų atžvilgiu ir prieštarautų lygiateisiškumo, visiško žalos atlyginimo principui, kuris taikomas siekiant žalos priteisimo civiline tvarka teisme. Tokiu būdu pacientai taptų visuomenės dalimi, kuri, skirtingai, pavyzdžiui, nuo darbuotojų, patyrusių žala dėl nelaimingo atsitikimo darbe, negalėtų prisiteisti visiško žalos atlyginimo.
f) Civilinės atsakomybės atveju žalos atlyginimo reikalaujama reiškiant ieškinį teisme atsakingam už žalą asmeniui (išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato privalomą ginčo sprendimo iki teismo tvarką). Tuo tarpu socialinio draudimo atveju įvykus draudžiamajam ivvkiui kreipiamasi i socialinio draudimo fondą administruojančią institucija. Pavyzdžiui, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, nuketėjęs darbuotojas dėl išmokų kreipiasi į SODRĄ, kuri ir administruoja šį fondą. SODROS atsisakymas mokėti išmoką gali būti skundžiamas teismui. Taigi, ši sistema jokios privalomos ginčo sprendimo iki teismo tvarkos nenumato, o tai leidžia greičiau gauti išmoką.
Todėl visiškai nesuprantama, kodėl perėjus prie socialinio draudimo modelio, paliekama iki šios numatyta privaloma ginčo sprendimo iki teismo tvarka Komisijoje. Taigi, po reformos bus net dvi iš viešųjų finansų išlaikomos valstybės institucijos - komisija, ir valstybės įgaliota institucija, kuri administruos, anot Projekto 24 straipsnio
(sąskaitas administruoja bankai, kuriose tos sąskaitos ir atidaromos), o apie fonde esančių lėšų administravimą. Projekto 27 straipsnio 8 dalis numato, kad fondo lėšos bus skiriamos tiek Komisijos, tiek ir Vyriausybės įgaliotos institucijos, kuri
„administruos sąskaitą“, veiklos finansavimui. Taigi, naujas modelis padidins
viešųjų finansų išlaidas, skirtingai nuo dabar galiojančios tvarkos, t.v. naujoji tvarka taps neišvengiamai nuostolingesnė, nei esanti. Kadangi nei Projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra įvardinta konkreti sąskaitą administruojanti institucija, šiuo metu nėra galimybės nuspėti ir šios institucijos funkcijų apimties. Tačiau jei tokios institucijos (kaip Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo atveju - SODROS) kompetencija apimtų ir atitinkamą vertinimą, ar įvykis gali būti pripažįstamas draudžiamuoju (t. y. jei ji būtų atsakinga už įvykio tyrimą ir draudžiamojo įvykio sąlygų nustatymą), Projekte numatomo subjekto - Komisijos - nebereikėtų, nes šių subjektų funkcijos būtų dubliuojamos.
Jei sąskaitą administruojanti institucija neatliktų Komisijos funkcijų (nevertintų su draudžiamuoju įvykiu susijusių aplinkybių, o tik administruotų sąskaitą (nors nėra paaiškinta, ką konkrečiai tai apimtų), būtų akivaizdu, kad biurokratinis aparatas yra didinamas, todėl kiltų pagrįstų abejonių tiek dėl Projekto ekonominio pagrįstumo, tiek dėl siekiamų sutrumpinti pacientų žalų atlyginimo klausimų nagrinėjimo terminų,
g) Esant socialinio draudimo sistemai, socialinio draudimo fondo lėšas administruojanti institucija įstatymo nustatytais atvejais turi subrogacijos teisę. Nei Projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra numatyta sureglamentuoti subrogacijos teisės į kaltą už žalos padarymą asmenį (pvz., asmenį padariusį žalą tyčiniais veiksmais). Tokiu būdu prarandama fondo galimybė susigrąžinti sumokėtas išmokas pacientams ir užtikrinti fondo finansinį stabilumą. 4. Projekte yra nurodoma, kad sveikatos priežiūros įstaigų įmokos siektų 0,2 proc. nuo sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Tačiau tokio skaičiaus faktinis pagrindimas nėra pateikiamas (draudikų duomenimis, skaičius yra gerokai mažesnis), todėl jo dydis kelia abejonių.
Be to, nustačius vienodą įmoką visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, neatsižvelgiant į jų specialistų kompetenciją, patirtį, toje įstaigoje fiksuotų žalos atlyginimo atvejų skaičių ir pan., būtų sukuriama situacija, kai už nekompetentingų specialistų sukeltą žalą turėtų mokėti ne juos samdanti įstaiga, o įstaiga, kurioje nėra fiksuota jokių panašių atvejų (t. y. kitų asmenų veiksmais padarytą žalą turėtų kompensuoti už tą žalą neatsakingas asmuo). Tokia situaciją būtu galima laikyti diskriminacine ir neleidžiančia atsižvelgti i konkrečios įstaigos veiklos rezultatus bei tokia sistema neatliktu prevencinės funkcijos. 5. Projekte siūlomas reglamentavimas nepašalins ir gynybinės medicinos rizikos, kadangi padarius praktikos klaidą, licencija vis tiek bus stabdoma. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą reguliavimą, gydytojui, slaugytojui ar akušeriui antrą kartą per metus padarius atitinkamą praktikos klaidą, jo licencija nebus naikinama, tačiau vis tiek bus stabdoma ir medikas turės tobulinti kvalifikaciją, kas reikalaus papildomojo laiko ir pastangų. Pritarti pastabų esmei Siūlyti pagrindiniam komitetui įvertinti argumentą dėl Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos teisės į žalos atlyginimą bei teismų nepriklausomumą – ar tik dalinai kompensuojama žala iš esmės nepablogins pacientų apsaugos situacijos.
Apibendrinanti išvada: analizuojamame Projekte akivaizdžiai painiojami du skirti žalos kompensavimo modeliai, todėl tokio projekto priėmimas neišvengiamai pablogintų tiek pacientų padėtį; (pacientai netektų galimybės reikalauti visiško žalos atlyginimo, o fondui pritrūkus lėšų daliai pacientų žala apskritai gali būti neatlyginta), tiek ir sveikatos priežiūros įstaigų padėtį, nes siūlomas įmokų dydžio nustatymo modelis (tiksliau - jo nebūvimas) neveikia prevenciškai ir sėkmingai dirbančias įstaigas vers prisiimti aplaidžiai dirbančių įstaigų padarytos žalos kompensavimo naštą. Atsižvelgti Siūlytina pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į ekspertų, gydytojų ir pacientų pastabas ir siūlymus, taip teisiniu reglamentavimu užtikrinant pacientų teises bei sveikatos priežiūros įstaigų kokybišką veiklą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai:
įstatymo projektui. 6.2 Pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projekto tobulinimui. Tobulinti įstatymo projektą pagal Teisės departamento išvadas, atsižvelgiant į pacientų ir gydytojų asociacijų (NVO), akademinės bendruomenės atstovų, teisės ekspertų atstovų pastabas, bei pagal Žmogaus komiteto išvadas – pritariant įstatymo projekto tikslui, būtina įvertinti Seimo teisės departamento, gydytojų ir pacientų organizacijų, teisės ekspertų pastabas ir pastebėjimus dėl pacientų teisių neapibrėžtumo, žalos atlyginimo proceso aiškumo trūkumų, aiškių paskaičiavimų nebuvimo, kiek toks žalos pacientams atlyginimo modelis kainuos valstybei, ir kiek lėšų realiai atiteks pacientams
pranešėjas: Sergejus Jovaiša. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Eglė Gibavičiūtė [1][1] 2018-10-18 Teisėjų tarybos raštas Nr. (1.1.41-141)10-7476, 2 psl.
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-3083
pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto nariai K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais P. Gradeckas, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos ministro patarėja V. Srogė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėja A. Storpirštienė, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai L. Labanauskas, dr. D. Brogienė, J. Šlitė, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovai D. Steponkus, J. Kutkauskienė, Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos pirmininkas V. Janušonis, Profesinių sąjungų organizacijos „Lietuvos medikų forumas“ atstovai V. Pečeliūnas, L. Griškevičius, Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovai M. Trumpickaitė, A. Pečkauskas, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovas M. Gedminas, Lietuvos draudikų asociacijos atstovai A. Romanovskis, I. Naraškevičiūtė-Kubilė, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas L. Paškevičius, Lietuvos pacientų forumo pirmininkė I. Drėgvienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V. Augustinienė, Elektrėnų ligoninės direktorius E. Niparavičius, Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja E. Gibavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atlyginimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnį siūloma papildyti 2 dalimi, numatančia, kad šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat atlyginama tiriamajam padaryta žala, kai Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme nustatytais atvejais biomedicininis tyrimas atliekamas neturint biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Atkreipiame dėmesį, kad siūloma nuostata yra perteklinė, nes kartu teikiamame Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII- 1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-3087) taip pat įtvirtinama analogiška nuostata dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tiriamojo sveikatai ir pateikiama blanketinė nuoroda į Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, kuriame nustatyta tvarka ir būtų atlyginama minėta žala. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įstatymo aiškumo ir glaustumo, projekto 1 straipsnio siūlome atsisakyti kaip perteklinio. Jei nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, reikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą, po žodžio „paskirtis“ įrašant žodžius „ir taikymas“. Be to, projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje po žodžio
„Buvusią“ įrašytini skaičius ir žodis „1 straipsnio“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
išdėstyti taip: „2.
Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.“ Tokiu pakeitimu atsisakoma šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatos, kad „Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nedera su projektu keičiamo įstatymo 24 straipsnio
nustatyti, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė) ir kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Siūlytina veiksmų neteisėtumo požymiu papildyti ir projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Priešingu atveju gali kilti abejonių ar abiem atvejais reglamentuojamas tas pats institutas. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo nario A. Verygos pasiūlymus, siūlytina keisti projekte nurodytas žalos atlyginimo sąlygas, eliminuojant neteisėtų veiksmų elementą, todėl paciento sveikatai padarytos žalos sąvokos keitimas, įtraukiant į ją veiksmų neteisėtumo požymį, netikslingas. Siūlomas apibrėžimas: „Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos išdėstytos abėcėline tvarka, o taip pat į naujai dėstomos sąvokos turinį, 2 straipsnio 2 dalis turi būti ne keičiama, o pripažįstama netekusia galios, o 2 straipsnis atitinkamai pildomas 14 dalimi. Pritarti 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
metu galiojančioje keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti. Projektu siūloma išbraukti nuostatą, kad paciento sutikimas dėl informacijos apie paciento gyvenimo faktus nebebūtinas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad taip nustatoma atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 6 straipsnio
duomenis tvarkyti būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus. Tačiau pažymime, kad to paties reglamento 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvas, draudžiantis tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius asmens sveikatos duomenis, o šis imperatyvas netaikomas 2 dalies c punkte nurodytu atveju, kai tvarkyti duomenis būtina, kad būtų apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kito fizinio asmens interesai, kai duomenų subjektas dėl fizinių ar teisinių priežasčių negali duoti sutikimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatant joje tam tikras išlygas, kai paciento sutikimas dėl jo sveikatos duomenų tvarkymo nėra būtinas. Taip pat svarstytina, ar bet kokios ligos diagnozavimas ir gydymas gali būti laikomas tokiu saugomu gyvybiniu interesu bei įstatymiškai ginama vertybe, kad jos užtikrinimas visais atvejais paneigtų konstitucinę asmens teisę į jo privataus gyvenimo neliečiamumą. Pritarti iš dalies Argumentai: 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) nustatyti atvejai, kada asmens duomenys turi būti renkami su duomenų subjekto sutikimu ir kada juos galima rinkti be jo. Siekiant nedubliuoti teisės aktų nuostatų, komiteto patobulintame įstatymo projekte siūloma pateikti nuorodą į BDAR nustatytą asmens duomenų tvarkymo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie
paciento gyvenimo faktus gali būti renkama asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-13
5Svarstytina,
ar atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus ir į teisinio aiškumo principą, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio itin bendro pobūdžio pavadinimas neturėtų būti pakeistas į pavadinimą, atitinkantį straipsnio reguliavimo dalyką, pavyzdžiui, „Teisė pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo“. Pritarti
keičiamo 23 straipsnio pavadinimas patikslintas
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-13
22
projekto terminiją su Elektroninių ryšių įstatymu, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „elektroninėmis priemonėmis“ įrašytini žodžiai „elektroninio ryšio priemonėmis“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 daliai).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje vietoj žodžių „prašymą teikiančio“ turėtų būti įrašyti žodžiai „skundą teikiančio“, nes keičiamas 23 straipsnis reglamentuoja skundo, o ne prašymo asmens sveikatos priežiūros įstaigai teikimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali neturėti dokumentų, pagrindžiančių ir patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes tais atvejais, kai tokiais dokumentais disponuoja sveikatos priežiūros įstaiga, todėl siekiat neriboti pacientų teisės ginti savo pažeistas teises, po žodžių „nurodytus reikalavimus“ įrašytini žodžiai „jei pacientas juos turi“, kaip tai analogišku atveju nustatyta, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-13
4
atvejus, kai pateikti skundai nenagrinėjami. Pastebėtina, jog nėra aiškios skundo nenagrinėjimo teisinės pasekmės, t. y. neaišku, ar pacientas gali pakartotinai pateikti skundą. Nepritarti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas jei per 30 dienų nuo skundą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos jie nepašalinami, o 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad trūkumų šalinimo laikas į skundo nagrinėjimui nustatytą terminą neįskaičiuojamas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13
5 8.
Projekto
į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytas valstybės institucijas pacientas turi teisę kreiptis tik nesutikdamas su sprendimu išnagrinėjus skundą ir (arba) nepatenkintas skundo nagrinėjimo procedūra asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Šios nuostatos turinys nėra aiškus dėl kelių priežasčių. Pirma, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodyti net 5 viešojo administravimo subjektai, įgalioti atlikti sveikatos priežiūros įstaigų valstybinę kontrolę, todėl neaišku į kurią iš šių įstaigų turėtų kreiptis skundo nagrinėjimu nepatenkintas pareiškėjas. Antra, nei keičiamame įstatyme, nei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra atskleistos tokio kreipimosi į nurodytas valstybės institucijas pasekmės, t.y. nėra aišku kokios tolesnės procedūros turėtų ar galėtų būti vykdomos, siekiant patenkinti paciento reikalavimus dėl jo teisių pažeidimo pašalinimo. Trečia, pažymėtina, kad pats skundo teikėjas skundo nagrinėjimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje procedūroje nedalyvauja, todėl nėra aišku dėl kokių skundo nagrinėjimo procedūros epizodų jis galėtų kreiptis į valstybės institucijas. Galbūt turima omenyje, kad į valstybinę kontrolę atliekančias institucijas pacientas gali kreiptis, kai skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, arba kai skundas neišnagrinėjamas per įstatyme nustatytą laikotarpį. Kartu pažymėtina, jog atsižvelgiant į teikiamos nuostatos imperatyvumą, galima daryti prielaidą, jog pacientas dėl pažeistų teisių gali kreiptis tik į sveikatos priežiūros įstaigą ir vėliau į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytas valstybės institucijas, kartu ribojant pacientų teisę, savo pažeistas teises ginti teismuose. Jei tokia prielaida yra teisinga, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijai.
Tuo atveju, jei tokių tikslų nesiekiama, nuostatą arba straipsnio turinį derėtų koreguoti. Pritarti
straipsnio 5 dalis patikslinta, nurodant konkrečias institucijas, nagrinėjančias skundus dėl pacientų teisių pažeidimų. Tačiau skundų minėtose institucijose nagrinėjimo tvarka yra nustatyta kituose teisės aktuose, todėl projekte jis nenurodytina. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių gynimo į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir (arba) Lietuvos bioetikos komitetą turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su privalomu ikiteisminiu nagrinėjimu dėl pacientų sveikatai padarytos žalos. Pažymėtina, kad analogiškais atvejais, kai įstatymuose yra įtvirtinamas privalomas ikiteisminis nagrinėjimas (Mokesčių administravimo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymai ir kt.), kartu yra įtvirtinamos ir tam tikros ikiteisminio nagrinėjimo procesinės normos, nes šiomis normomis siekiama užtikrinti ginčo nagrinėjime dalyvaujančių asmenų teises, pavyzdžiui, teisę būti išklausytu ir kt.
Toks reguliavimas, kuris tiesiogiai yra susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi gali būti įtvirtintas tik įstatyme, todėl teigtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Komisijos veiklos tvarką nustato Komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė, yra nepakankama. Manytina, jog projektas turėtų būti papildytas procesinėmis nuostatomis, susijusiomis su asmenų teisių užtikrinimu. Be to, pažymėtina, jog reguliavimas turėtų būti papildytas ne tik procesinėmis nuostatomis, susijusiomis su kreipimųsi nagrinėjimu, tačiau ir nuostatomis, iš kurių būtų aišku kokia tvarka Komisija priima savo sprendimus, nes ši tvarka lems asmenų teisių apimtį (teisę į žalos atlyginimą), o toks reguliavimas, kaip jau minėta, gali būti nustatytas tik įstatyme. Pritarti Pasiūlymas:
straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Komisijos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau
kaip 6 Komisijos nariai. Komisija sprendimus priima Komisijos posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių bendru sutarimu, o jeigu Komisijos nariai nepasiekia bendro sutarimo – posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Komisijos narys turi vieną balsą. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas Komisijos pirmininko balsas, o kai šio nėra
Komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti pacientas, kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą ir (arba) jų atstovas, sveikatos priežiūros įstaigos, teikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytas prašyme, darbuotojai, ir išvadas pateikęs (-ę) ekspertas (-ai).“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-13
1
padarytos žalos nustatymo komisija priiminės sprendimus ne tik dėl turtinės ir neturtinės žalos pacientui dydžio nustatymo, tačiau ir dėl šios žalos atlyginimo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių
„pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) nustatymo“
įrašytini žodžiai „pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo“. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog sąvoka
„turtinė žala paciento sveikatai“ stokoja logikos, nes sveikatai turtinės
žalos padaryti neįmanoma. Turtinė žala gali kilti pacientui ar su juo susijusiems asmenims, tačiau ne sveikatai. Todėl siūlytina atsisakyti tokios sąvokos vartojimo. Be to, pažymėtina, jog straipsnyje nuolat kartojami žodžių junginiai“ „paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė)“, „Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašas“, Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, toks kartojimas yra perteklinis, todėl siūlytina įvesti šių žodžių junginių santrumpas, pavyzdžiui, „pacientui padaryta žala“, „Aprašas“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
11.
Manytume, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį reikėtų patikslinti, kad prašyme dėl žalos atlyginimo turi būti nurodytos ne aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimą atlyginti paciento sveikatai padarytą turtinę ir neturtinę žalą (nes reikalavimo atlyginti padarytą žalą teisinis pagrindas yra pats Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuriame įtvirtinta tokia paciento teisė), o aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios atsiradusią žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos (turtinės ir neturtinės) dydį. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „skundo“ įrašytinas žodis „prašymo“. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai pateikti prašymai nenagrinėjami. Pastebėtina, jog nėra aiškios prašymo nenagrinėjimo teisinės pasekmės, t. y. neaišku, ar asmuo gali pakartotinai pateikti prašymą. Nepritarti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas nenagrinėjamas jei per 30 dienų nuo skundą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos jie nepašalinami, o 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad trūkumų šalinimo laikas į prašymo nagrinėjimui nustatytą terminą neįskaičiuojamas. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-136
14.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatomas ne terminas sprendimui dėl paties prašymo tinkamumo priimti, o Komisijos galutinio sprendimo dėl reikalaujamos atlyginti žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo terminas, šioje dalyje vietoj žodžių „sprendimą dėl prašymo“ reikėtų įrašyti žodžius
„sprendimą dėl reikalaujamos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir
neturtinės) atlyginimo“. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad viena iš privalomų sąlygų, būtinų paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimui, yra tai, kad žala padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme neturėtų būti apibrėžtas ir sąvokos „neteisėtų asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos darbuotojų veiksmų“ turinys, įgalinantis objektyviai įvertinti ir konstatuoti teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pobūdį pagal jų santykį su teisės aktuose įtvirtintais privalomais tokių paslaugų teikimo reikalavimais. Be to, manytume, kad vartojamas „neteisėtų veiksmų“ terminas nėra tikslus, nes neapima neteisėto asmens sveikatos priežiūros įstaigos neveikimo. Nepritarti Atsižvelgiant į Seimo nario A. Verygos pasiūlymus, siūlytina keisti projekte nurodytas žalos atlyginimo sąlygas, eliminuojant neteisėtų veiksmų elementą, todėl siūlymas apibrėžti neteisėtų veiksmų turinį, neaktualus. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-136
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas yra mokamos socialinio draudimo išmokos pagal pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, privalomąjį sveikatos socialinius draudimus. Todėl analizuojama nuostata stokoja logikos ir pagrįstumo, nes, pavyzdžiui, socialinės išmokos, gautos pagal pensijų socialinį draudimą, niekaip nėra susijusios su pacientui padarytos žalos kompensavimu ir tokios išmokos neturi būti įskaitomos į žalos atlyginimo sumą. Antra, manytina, kad nuostatą derėtų konkretizuoti ir nustatyti laikotarpį, per kurį gautos socialinio draudimo išmokos būtų įskaitomos į sumą, kuria būtų sumažintas atlyginamos žalos dydis, nes kai kurios socialinės išmokos yra mokamos periodinėmis išmokomis, kurios būtų gaunamos net ir po Komisijos sprendimo. Be to, manytina, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, įstatyme turėtų būti nurodoma, kaip analizuojama nuostata apskritai taikoma periodinių socialinių draudimo išmokų atžvilgiu. Trečia, projektas stokoja nuostatų, aiškiai reglamentuojančių, ar sumos, sumokėtos kaip socialinio draudimo išmokos, ir sumos, sumokėtos kaip pacientui padarytos žalos atlyginimas, gali būti išieškomos iš už žalą pacientui atsakingų asmenų. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.
Tačiau pažymėtina, kad projektu siūlomo paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelio esmė yra būtent tokia, pagal kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sumokėjusios įmokas į sąskaitą, nebeturėtų mokėti jokių papildomų su paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimu susijusių įmokų. Atsižvelgiant į tai, siūlome aiškiai reglamentuoti galimą ar negalimą regreso teisę į kaltą paciento sveikatai žalą padariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir (ar) jos darbuotoją. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsniu keičiamo 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žala atlyginama, jei Komisija nustato,
kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala neatlyginama. Nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas valstybinio socialinio draudimo ligos išmokos, šalpos neįgalumo pensijos, šalpos našlaičių pensijos arba našlių pensijos dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-136
7 straipsniu keičiamoje įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, (toliau – sąskaita) lėšų“.
Sąskaitos tvarkymą siūloma reglamentuoti Projekto 7 straipsniu dėstomame įstatymo 27 straipsnyje. Tačiau projekto nuostatos stokoja reguliavimo kaip turėtų būti atlyginama žala tais atvejais, kai sąskaitoje nebeliktų lėšų, t.y. turi būti aiškiai nustatyta ar žalos atlyginimas stabdomas, žala atlyginama dalimis ar pan. Pritarti Pakeisti 6 straipsniu keičiamo 27 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Sąskaitos lėšos naudojamos tik šio įstatymo nustatyta tvarka
žalai atlyginti, Komisijos (įskaitant ekspertus) veiklai finansuoti ir sąskaitos administravimo išlaidoms, kurios negali būti didesnės kaip 1 procentas metinių sąskaitos pajamų, padengti. Jei sąskaitoje einamaisiais metais nepakanka lėšų žalai atlyginti, kol sąskaitoje atsiras pakankamai lėšų, žalos atlyginimas mokamas iš eilės pirmiau atlyginant žalą pagal ankstesnį Komisijos sprendimą dėl žalos atlyginimo.“
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad žalos atlyginimas asmeniui išmokamas per 10 darbo dienų nuo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos. Pastebėtina, jog tokios įstatymo nuostatos gali būti neįmanoma pritaikyti praktiškai, nes įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra siejamas su momentu, kai asmuo „sužinojo“ apie Komisijos sprendimą. Tačiau pastebėtina, kad joks asmuo ar institucija neturės informacijos, ar asmuo „sužinojo“ apie Komisijos sprendimą. Nepritarti Nepritarta Seimo nario A. Verygos 7 pasiūlymui pakeisti 6 straipsniu keičiamo 25 straipsnio 1 dalį. 19.
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo žinybingumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „kreiptis į teismą“ siūlome įrašyti žodžius „Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo vadovaujasi šio įstatymo
bendrosios kompetencijos teismui sprendžiant ginčą vertinti, ar yra visos trys įstatymiškai įtvirtintos paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo sąlygos. Tačiau vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kodėl įstatyme neįtvirtinta teismo pareiga, nustatant atlygintinos žalos dydį, vadovautis šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytais atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijais. Nepritarti Argumentai: teismo pareiga, nustatant atlygintinos žalos dydį, vadovautis šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytais atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijais, negali būti nustatyta, kadangi tokiu būdu teismas bus apribotas įstatyme nustatytais žalos atlyginimo kriterijais (ir pagal juos apraše nustatytais žalos atlyginimo dydžiais), o tai užkirs kelią pacientui gauti teisingą žalos atlyginimą. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-136
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo gali kreiptis į teismą per
sprendimą. Pastebėtina, jog įstatyme nenustatoma Komisijos pareiga pateikti asmeniui savo priimtą sprendimą.
Toks reguliavimo modelis kelia abejonių dėl tinkamo suinteresuotų asmenų teisių užtikrinimo, todėl siūlytina įstatyme nustatyti terminą, per kurį Komisija turi asmeniui pateikti priimtą sprendimą, nustatant, kad sprendimas pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, o jei prašymas pateiktas tiesiogiai – asmens nurodytu adresu korespondencijai. Pritarti
keičiamo 24 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pacientui Komisijos sprendimas pateikiamas Komisijos posėdyje, kuriame jis priimamas, o jei pacientas posėdyje nedalyvauja – Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pacientui pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, o jei prašymas pateiktas tiesiogiai
teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priimtas Komisijos sprendimas. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-136
padarytos žalos nustatymo komisiją pritraukti kuo aukštesnės kompetencijos asmenis, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti, kad į Komisiją skiriami asmenys turi turėti ne aukštąjį, o aukštąjį universitetinį tam tikros studijų krypties išsilavinimą. Be to, keltinas klausimas, kodėl Komisijos nariams nustatomas tik išsilavinimo cenzas. Svarstytina, ar komisijos nariams, vykdantiems ikiteisminės institucijos funkcijas ir sprendžiantiems dėl žalos dydžio, neturėtų būti keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
14 23.
Atkreipiame dėmesį, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis ministras, o ne ministerija. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „ministerijos ir (ar) jos įgaliotos“ įrašytini žodžiai „ministro ir
(ar) jo įgaliotos“. Analogiškai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
užtikrinti paskirtų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narių teisėtų interesų apsaugą ir jų bei pačios Komisijos veiklos teisinį tikrumą ir nepriklausomumą, keičiamo įstatymo 26 straipsniu 4 dalyje reikėtų atsisakyti ydingos nuostatos, numatančios sveikatos apsaugos ministro teisę savo iniciatyva ar narius delegavusių institucijų teikimu, joms nenurodžius jokio pagrindo, atšaukti iš pareigų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narius. Atsižvelgiant į paskirtų Komisijos narių statusą bei Komisijos vykdomas funkcijas, keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti kriterijus, kuriems esant sveikatos apsaugos ministras gali atšaukti Komisijos narius nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui. Pritarti Siūloma atsisakyti nuostatos, numatančios sveikatos apsaugos ministro teisę savo iniciatyva ar narius delegavusių institucijų teikimu atšaukti Komisijos narius
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
48 25.
Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje tikslinga nurodyti baigtinį pagrindų, kuriems esant Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, sąrašą, nes siūlomas reguliavimas, pavyzdžiui, neapima atvejų, kai Komisijos narys šių pareigų nebegali užimti teismo sprendimu jį pripažinus ribotai veiksniu, teismui nuteisus jį laisvės atėmimo bausme arba tiesiog atėmus teisę užsiimti šia veikla. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 8 daliai, kurioje nustatytas baigtinis ekspertų išbraukimo iš ekspertų sąrašo pagrindų sąrašas. Pritarti
dalys patikslintos
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
siūlome dėstyti taip: „Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka“. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
projekto nuostatas su nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo redakcijos 14¹ straipsnio 4 dalimi, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį siūlome papildyti nuostata, numatančia, kad konkretus Komisijos narių atlygio dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
paciento privataus gyvenimo neliečiamumą, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą“ įrašytini žodžiai „kitą informaciją apie pacientą, būtiną prašymo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui“.
„patvirtintame“ įrašytinas žodis „ekspertų“. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
29Svarstytina,
ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nederėtų nustatyti reikalavimo, jog ekspertai atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
į tai, kad buvimas įrašytu į ekspertų sąrašą negali būti laikomas tam tikrų pareigų užėmimu, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „jis atsistatydina“ įrašytini žodžiai „jo prašymu“. Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje siūlome išbraukti perteklinę blanketinę nuorodą į Sveikatos sistemos įstatymo 61 straipsnį, nes minėtame straipsnyje yra išdėstyti tik bendro pobūdžio ministerijos įgaliojimai sveikatinimo srityje, tiesiogiai niekaip nesusiję su Komisijos veiklos ataskaitos analize ir šios analizės pagrindu galimomis atlikti konkrečiomis prevencinėmis priemonėmis. Pritarti
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-136
7 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalis tikslintina, numatant, kad antrajame šios dalies sakinyje nustatyta tvarka apskaičiuojama ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos įmoka į sąskaitą, o pajamų dydis, nuo kurių mokama 0,2 procento dydžio įmoka. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga,
2019-02-08 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, susipažinusi su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I- 1367 1, 2, 3, 15, 15 1 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo, Medicinos praktikos įstatymo Nr. 1-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais, teikia šiuos pastebėjimus: <...> Dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto:
Siūlytina Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 2 d. apibrėžimą „dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ papildyti ir žodžiais „ar nesuteiktų“, nes žala sveikatai gali būti padaryta ir nesuteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugų, esant jų poreikiui. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 str. 5 d. nustatoma, kad ASPĮ privalės nemokamai padaryti ir išduoti aptvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, diagnozės ir gydymo aprašymus. Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatyta, kad „duomenų valdytojas pateikia tvarkomų asmens duomenų kopiją. Už bet kurias kitas duomenų subjekto prašomas kopijas duomenį} valdytojas gali imti pagrįstą mokestį,<..>“. Taigi projekte turėtų būti nustatytas apribojimas, kad duomenų subjektas negalėtų prašinėti duomenų kopijų daugiau nei vieną kartą per metus, be to, neturėti} būti reikalaujama, kad kopijos būtų patvirtintos, o diagnozių ir gydymo aprašymai - apskritai turėtų būti išbraukti, nes tai atskira paslauga, ir nemokamas jų teikimas būtų perteklinis reikalavimas iš ASPĮ.
Taip pat turėtų būti išspręstas finansinis šios naujos pareigos ASPĮ klausimas - nes praktikoje daugybė pacientų kreipiasi į ASPĮ duomenų kopijų, dėl ko patiriamos didžiulės administracinės išlaidos. Jei nebebus šios išlaidos apmokamos paciento, tai ASPĮ atsiras didelė finansinė našta. Siūlytina papildyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 2 d., kad „skundas turi būti pateiktas valstybine kalba - lietuvių kalba“; o 4 d. papildyti 3 papunkčiu: skundas pateiktas ne valstybine kalba“. Analogiškos pastabos ir 24 str. 2 d. ir 4 d. Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
atlyginimo įstatymo projekto Nr. 18-7271 (toliau – Įstatymo projektas) 7 straipsnio V skyriaus, kuriame siūlomas sekantis 24 straipsnio 6 dalies pakeitimas: Dabartinė Įstatymo projekto nuostata: 24 str. 6 d. numatyta, kad „Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kad tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama.
Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu. Komisija sprendimą atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.“ Dėl specialisto veiksmų teisėtumo/neteisėtumo Susipažinus su pateikta Įstatymo projekto redakcija, norisi priminti žalos atlyginimo modelio be kaltės pirminius tikslus, kiek tai susiję su asmens sveikatos priežiūros specialistais bei pacientais. Žalos atlyginimo be kaltės modeliu yra siekiama:
kokybės gerinimo procesui;
paslaugas;
skiriamus resursus (gydytojas nebūtų skatinamas siųsti paciento reglamentuotoms, tačiau nebūtinai būtinoms, diagnostinėms ar gydymo procedūroms bei skirti reglamentuotų, tačiau konkrečioje situacijoje perteklinių medikamentų, siekiant apsidrausti nuo galimų klaidų ar nusiskundimų, sąlygojančių ilgus ir sudėtingus teisminius procesus).
Įstatymo projektu siekiama asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei specialistus atriboti nuo reikalavimų dėl žalų pacientams galimo atlyginimo/išieškojimo. Dėl šių priežasčių, siūloma vengti Įstatymo projekte vartoti neteisėtų veiksmų sąvoką, tikslu neakcentuoti ASPĮ specialisto veiksmų neteisėtumo, kaip būtinosios sąlygos žalai atlyginti, nesudarant prielaidų ASPĮ specialistui ar ASPĮ tapti tiesiogiai atsakingiems prieš pacientą. Taip pat, sąvokos "neteisėti veiksmai" nevartojimas ASPĮ specialistams svarbus emociškai palankios darbui aplinkos sukūrimo aspektu. O tas emocinis saugumas, baimės, kad gali būti nubaustas už savo tiesioginių pareigų atlikimą, sumažinimas iki minimumo, užtikrina gydytojo pasitikėjimą savimi teikiant medicinines paslaugas, kas savaime kelia šių paslaugų kokybę. Šie tikslai gali būti pasiekiami tik sudarius visas įmanomas sąlygas specialistui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebijant galimų neigiamų pasekmių jam, kaip fiziniam asmeniui, dėl galimo paciento žalos atlyginimo reikalavimo nukreipimo į specialistą. Įstatymo projekte vartojant neteisėtų veiksmų sąvoką, pirma, nebūtų pasiekti aukščiau minėti žalos atlyginimo be kaltės modelio pirminiai tikslai.
Antra, būtų duodama nuoroda į neteisėtus specialisto veiksmus, galimai sudarančius pagrindą pacientui inicijuoti ikiteisminius/teisminius (civilinius/baudžiamuosius) procesus prieš ASPĮ ir/ar ASPĮ specialistą. Rekomenduotina vietoj tiesioginės nuorodos į
„neteisėtus veiksmus“ juos apibrėžti kita formuluote, tuo pačiu paliekant
neteisėtų veiksmų nustatinėjimą kaip civilinės atsakomybės sąlygą:
„Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė)
atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), žalos buvo galima išvengti[¹], bei tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama <...>“ Tokia formuluotė rekomenduotina atsižvelgiant į kitus Lietuvoje egzistuojančius žalos atlyginimo modelius be kaltės:
Pvz. pagal CK 6.266 str. statinių savininkas atsako žalą, padarytą dėl statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo force majeure aplinkybių arba, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, arba Pvz. CK6.267 str. naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, jeigu neįrodo force majeure aplinkybių arba, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Kaip matyti, šiuose pavyzdžiuose taip pat nėra tiesiogiai įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka. Tiesiog numatyta atsakomybė be kaltės, neakcentuojant, kad vertinamas/nevertinamas veiksmų teisėtumas.
Įstatymo projekto 24 str. 6 d. įvedus sąlygą dėl žalos galimo išvengiamumo, žala nebūtų mokama pacientui jeigu jos nebuvo galima išvengti, taip pat, nemokama jeigu žala kilo dėl paciento tyčios ar didelio neatsargumo (žala būtų mokama tuomet, jeigu jos buvo galima išvengti). Tokiu būdu būtų pasiektas biudžeto suvaldymo tikslas, kadangi įrodyti vien faktą, kad žala padaryta ir padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nepakaktų. Įvertinus, ar žalos buvo galima išvengti, paaiškėtų, ar žala pacientui mokėtina ar ne. Taip pat, žalos išvengiamumo kriterijus gali turėti įtakos sprendžiant specialisto atsakomybės klausimus, kiek tai susiję su licencijų verstis atitinkama praktika panaikinimu/pratęsimu/atnaujinimu. Dėl VSD išmokų pacientui Įstatymo projekte 24 str. 6 d. numatyta, kad: „Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Pažymėtina, kad iš VSD gautos išmokos yra laikytina pajamomis (žalos piniginė išraiška yra nuostoliai), kurios, remiantis LR CK 6.249 str., yra turtinė žala. Pacientui gaunant išmoką iš VSD turėtų būti mažinama turtinė žala, bet ne neturtinė. Rekomenduotina Įstatymo projekto 24 str. 6 d. išdėstyti sekančiai: „Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos turtinės žalos dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto Nr. 18-7271 (toliau – Įstatymo projektas) 7 straipsnio V skyriaus, kuriame siūlomas 25 straipsnio pakeitimas:
Rekomenduotina nurodyti, kas bus atsakovu tokioje byloje. Šiuo atveju, atsakovu privalo būti Komisija, kadangi bet kokiu atveju turi būti sprendžiamas Komisijos sprendimo teisėtumo klausimas, be to, žala, priteista teismo sprendimu, bus atlyginta iš Komisijos sąskaitos.
Įstatymo projekte nenurodžius Komisijos atsakovu, atsakovu pagal civilinį procesą bus asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri neturės jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi neturės pareigos atlyginti žalą. Toks Įstatymo projekto papildymas neprieštarauja teisėkūros principams (LR teisėkūros pagrindų įstatymui bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijoms). 3.Dėl patariamojo Komisijos organo Rekomenduotina Įstatymo projekte numatyti Komisijos darbo priežiūros/patariamąjį organą. Šis organas gali būti visuomeninio pobūdžio. Rekomenduotina šiam organui pavesti spręsti klausimus dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų; dėl Komisijos sąskaitos administravimo; Komisijos veiklos kontrolės kompetencijos ribose; dėl sistemoje sukauptų duomenų apie nepageidaujamus atvejus nagrinėjimo, pasiūlymų, susijusių su šiais duomenimis, teikimo, sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos peržiūrėjimo inicijavimo; žalos atlyginimo kriterijų peržiūrėjimo; rezervo panaudojimo; dėl kitų klausimų pagal kompetenciją nagrinėjimo. Komisijos kolegialaus priežiūros ar patariamojo organo sudėtis – diskusinis klausimas, tačiau rekomenduotina tokio patariamojo/priežiūros organo sudėtis galėtų būti sudaryta iš Komisijos atstovo, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Lietuvos Gydytojų Sąjungos atstovo, Slaugytojų profesinės sąjungos atstovo, Pacientų organizacijų atstovo, ne medikų profesinių sąjungų atstovo, Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos atstovo, teisininko.
Tokio organo nesant, gali būti apsunkintas Komisijos darbas, stabdomas sprendimų, susijusių su tinkamu ir sklandžiu Komisijos darbu, priėmimas, įgyvendinimas. Pažymėtina, kad Komisijos narių kompetencija - skirtingiems klausimams. Komisijai teikiant ataskaitas ministerijai (Įstatymo projekto 26 str. 10 d.), nebus įgyvendinti žalos atlyginimo be kaltės modelio tikslai, be to, ministerijai bus užkraunama papildoma administracinė našta. Rekomenduotina Įstatymo projektą papildyti sekančiai atskiru straipsniu: „Nacionalinė pacientų saugos taryba
(toliau – Taryba) yra kolegiali patariamoji Komisijos institucija. Taryba susideda iš: Komisijos atstovo, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovo, Slaugos specialistų profesinės sąjungos atstovo, kitų licencijuojamų sveikatos priežiūros specialistų profesinės sąjungos atstovo, Pacientų organizacijų atstovo, nepriklausomo teisininko. 2.
2. Taryba :
1) teikia pasiūlymus dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų;
2) teikia siūlymus, susijusius su sąskaitos administravimu;
susijusius su šiais duomenimis;
teikia pasiūlymus, susijusius su šiais duomenimis, inicijuoja sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos peržiūrėjimą;
6) peržiūri žalos atlyginimo kriterijus, teikia siūlymus šiais klausimais;
7) teikia siūlymus dėl rezervo panaudojimo;
8) nagrinėja kitus klausimus pagal kompetenciją;
nustatoma atstovų skyrimo į Tarybą tvarka, Tarybos funkcijos ir veiklos organizavimas, tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Tarybos darbui vadovauja pirmininkas, kuris renkamas iš Tarybos narių paprasta balsų dauguma tarybos posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.“ Pritarti iš dalies Komiteto patobulintu įstatymo projektu, atsižvelgiant į Seimo nario A. Verygos pasiūlymus siūloma:
Susipažinome su svarstomu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įstatymo „Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo“ projektu (toliau-projektas) ir pateikiame pastabas bei pasiūlymus: 1.
Projekto 2 straipsnio nuostata „Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“. Mūsų manymų, jog nustatant žalą, reikėtų įvardinti, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nekokybiškos arba neteisėtais veiksmais, t.y. „...pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis dėl nekokybiškai (neteisėtais veiksmais) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“. 2. Projekto 13 straipsnyje neaiškiai apibrėžtas asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą ratas. Iš siūlomos formuluotės susidaro įspūdis, kad teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą turi:
„Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir
neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Mūsų nuomone minėta formuluotė yra neteisinga, kadangi valstybinio socialinio draudimo išmokos yra visiškai nesusijusios su paciento patirta žala ir žala negali būti mažinama, priklausomai nuo jų dydžio. 4. Projekto 25 straipsnis neišsamiai ir neaiškiai reglamentuoja, teisminį procesą. Iš tokio reglamentavimo neaišku:
1) Atsižvelgiant į Seimo nario A. Verygos pasiūlymus, siūlytina keisti projekte nurodytas žalos atlyginimo sąlygas, eliminuojant neteisėtų veiksmų elementą. 2) Įstatymo projekto nuostatos dėl žalos dydžio mažinimo paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu, patikslintos. 3) Projekte numatyta, kad žala atlyginama iš sąskaitos, todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigoms Komisijos sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl joms galimybė skųsti teismui Komisijos sprendimą neturi būti nustatyta.
Kadangi į teismą turi būti kreipiamasi dėl skundo nagrinėjimo iš esmės (siekiant sudaryti sąlygas gauti teisingą žalos atlyginimą neapribotą projekte nustatytais žalos atlyginimo kriterijais), skundas turi būti pateikiamas Civilinio kodekso nustatyta tvarka (bendrosios kompetencijos teismams). Atsakovu tokiose bylose turėtų būti Komisija, kadangi asmens sveikatos priežiūros įstaigos žalos atlyginimo procese nedalyvauja ir neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, nes žala bus atlyginama iš sąskaitos. 3. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, 2019-03-21 Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) gavo LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2019 m. kovo 13 d. priimtą sprendimą Nr. 111-S-3 „Dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų Nr. XIIIP-3083 - XIIIP-3087 svarstymo parengiamųjų darbų“. Susipažinusi su 2019 m. gruodžio 13 d. užregistruotu Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektu ir jį lydinčiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-3083 – XIIP-3087 (toliau – Projektas), POLA teikia savo išvadas ir pasiūlymus. Visų pirma, POLA palaiko paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo be kaltės modelį, tačiau pasigenda aiškumo, kaip bus nustatomi atlygintinos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžiai, ypač atlyginant neturtinę žalą. Projekte pasigendama informacijos, kaip bus diferencijuojamos išmokos ir kokiais kriterijais remiantis bus nustatomos teisingos išmokų lubos, geriausiai atitinkančios nukentėjusių pacientų interesus.
Projekte įtvirtinama, jog atlygintinos žalos dydžiai bus nustatomi, vadovaujantis Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašu bei Projekto 24 str. 7 d. numatytais bendraisiais kriterijais, tačiau šiame straipsnyje nurodyti kriterijai yra abstraktūs. Šiuo metu suformuota teismų praktika paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimais yra nevieninga. Lietuvos teismų sprendimais priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos varijuoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, todėl sistemoje vis dar trūksta teisinio apibrėžtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala1. Teismų praktikoje laikoma, kad tuo atveju, kai yra padaroma žala asmens sveikatai, tai yra pakankamas pagrindas priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis bei jos vieta vertybių hierarchijoje. Atsižvelgiant į tokią formuojamą teismų praktikos pozicija vis dar nėra aišku, kaip sudarant Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašą bus pasirenkami geriausiai pacientų interesus atitinkantys atlygintinos žalos dydžiai. Antra, pasigendama aiškumo pačiame žalos atlyginimo mechanizme.
Projekte nėra nurodoma, ar pacientas dėl žalos atlyginimo galės kreiptis tik vieną kartą, nukentėjusiajam skiriant vienkartinę išmoką, ar ateityje pablogėjus nukentėjusio sveikatai ir dėl to atsiradus papildomoms išlaidoms jis galės kreiptis į sudarytą komisiją pakartotinai. Šiuo atveju nėra aišku, ar pakartotinis nukentėjusiojo kreipimasis bus laikomas atskiru klinikiniu epizodu, už kurį nukentėjusiajam bus atlyginama papildomai, ar bus laikomas tęstiniu procesu, už kurį jau buvo atlyginta paciento pirmo kreipimosi metu. Šiuo metu Civilinio kodekso 6.283 str. nustatyta, kad jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekte aiškiau apibrėžti nukentėjusiojo turimas teises. Trečia, nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinė) dydis neturėtų būti mažinamas paciento gautų valstybinių socialinio draudimo išmokų dydžiu. Projekto 24 str. 7 d. siūloma įtvirtinti, jog nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis būtų mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu. Šiuo atveju manytina, kad žalos atlyginimas neturėtų būti tapatinamas su nukentėjusiojo asmens gaunamomis valstybinio socialinio draudimo išmokomis, kadangi tai yra du skirtingi teisiniai institutai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 str. nustato, kad valstybinis socialinis draudimas, tai valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos.
Atsižvelgiant į tai, socialinis draudimas yra sietinas su apdraustojo asmens socialinėmis garantijomis, apimančiomis pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinius draudimus. Valstybiniu socialiniu draudimu siekiama apsaugoti apdraustus ir socialinio draudimo įmokas mokančius asmenis, kurie dėl senatvės ar kitų draudžiamųjų įvykių negali generuoti pajamų, tuo tarpu Projekte įtvirtintu žalos atlyginimo mechanizmu, siekiama kompensuoti gydymo įstaigose patyrusių asmenų žalą. Tuo atveju, jeigu pagal dabartinį Projekte įtvirtintą siūlymą, gydymo įstaigoje žalą patyrusio paciento atlygintinos žalos dydis būtų mažinamas asmens gaunamos pensijos arba motinystės išmokos dydžiu, toks apdraustas asmuo ne tik nepagrįstai gautų mažesnį žalos atlyginimą, tačiau būtų diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu. Ketvirta, siūlytina nustatyti ne tik piniginius, bet ir kitokio pobūdžio kompensavimo būdus. Pacientams patyrusiems žalą yra reikalinga ne tik piniginė išmoka, bet ir alternatyvūs žalos kompensavimo būdai, tokie kaip galimybė pasinaudoti reabilitacija ar psichologo pagalba. Žalos atlyginimo sistema turi būti orientuota į nukentėjusio asmens darbingumo bei nepriklausomybės atgavimą, dedant maksimalias pastangos sumažinti dėl padarytos žalos atsiradusias fizines ir emocines kančias. Šiuo atveju nukentėjusiam pacientui turi būti atlyginama ne tik turtinė ir neturtinė žala, bet ir sudaromos realios galimybės pasinaudoti reabilitacija bei kitomis jo poreikius atitinkančiomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Šiuo metu analogiška praktika veikia Naujojoje Zelandijoje, nukentėjusiems pacientams užtikrinant galimybę gauti papildomas reabilitacijos paslaugas. Atlikti tyrimai parodė, kad nukentėjusiems pacientams užtikrinus reabilitaciją po 3 mėnesių Naujojoje Zelandijoje į darbą grįžta 66% žmonės, po 6 mėnesių – 84%, o po metų – 93%. Penkta, sudarant Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), papildomai siūlome nustatyti pakaitinių Komisijos narių galimybę. Susiklosčius aplinkybėms, kuomet Komisijos narys laikinai negalėtų eiti savo pareigų (dėl ligos, atostogų, komandiruočių ar kitų svarbių priežasčių), jį pavaduotų atitinkamos institucijos pakaitinis Komisijos narys. Tokiu būdų būtų užtikrinamas sklandus ir nepertraukiamas Komisijos darbas bei sprendimų priėmimas. Analogišką praktika jau yra taikoma sudarant Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją. Šiuo metu galiojančiame Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 25 d. priimtame Įsakyme Nr. V-90 dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudarymo yra paskirti ne tik pagrindiniai, bet ir pakaitiniai komisijos nariai. Pritarti iš dalies
1) Rengiant poįstatyminius teisės aktus, nustatančius atlygintinos žalos dydžius, turi būti išsamiai išanalizuota teismų praktika (priteisiami žalos atlyginimo dydžiai) ir Komisijos sprendimuose nurodyti atlygintinos žalos dydžiai. Pacientai, kurie manys, kad neturtinė žala yra didesnė, galės kreiptis į teismą, kurio projekte nurodyti žalos atlyginimo kriterijai neribos. 2) Kaip ir šiuo metu, žala pacientams turėtų būti nustatoma vienkartine pinigine išmoka taip paliekant pacientui teisę pačiam spęsti dėl viso gautos žalos atlyginimo sumos panaudojimo.
Taigi kreiptis dėl žalos atlyginimo padidinimo pasikeitus darbingumo lygiui neturėtų būti. 3) Manytina, kad nepiniginiai žalos atlyginimo būdai
Komisijos darbą, nes laikinai nesant pagrindinio Komisijos nario pakaitinis narys turėtų per trumpą laiką įsigilinti į skundą ir su juo nagrinėjamus dokumentus, taip pat sudalyvavęs posėdyje perduoti visą informaciją pagrindiniam Komisijos nariui ir pan. Pastebėtina, kad Komisijos nariai įgyvendina viešojo administravimo įgaliojimus, todėl įsipareigoja tinkamai vykdyti savo funkcijas, t. y. ir dalyvauti posėdžiuose. 4. Lietuvos gydytojų sąjunga, 2019-03-22
teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto Nr. 18-7271 (toliau – Įstatymo projektas) 7 straipsnio V skyriaus, kuriame siūlomas sekantis 24 straipsnio 6 dalies pakeitimas: Dabartinė Įstatymo projekto nuostata: 24 str.
sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kad tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama. Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu. Komisija sprendimą atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.“ Dėl specialisto veiksmų teisėtumo/neteisėtumo Susipažinus su pateikta Įstatymo projekto redakcija, norisi priminti žalos atlyginimo modelio be kaltės pirminius tikslus, kiek tai susiję su asmens sveikatos priežiūros specialistais bei pacientais.
Žalos atlyginimo be kaltės modeliu yra siekiama:
kokybės gerinimo procesui;
skiriamus resursus (gydytojas nebūtų skatinamas siųsti paciento reglamentuotoms, tačiau nebūtinai būtinoms, diagnostinėms ar gydymo procedūroms bei skirti reglamentuotų, tačiau konkrečioje situacijoje perteklinių medikamentų, siekiant apsidrausti nuo galimų klaidų ar nusiskundimų, sąlygojančių ilgus ir sudėtingus teisminius procesus). Įstatymo projektu siekiama asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei specialistus atriboti nuo reikalavimų dėl žalų pacientams galimo atlyginimo/išieškojimo. Dėl šių priežasčių, siūloma vengti Įstatymo projekte vartoti neteisėtų veiksmų sąvoką, tikslu neakcentuoti ASPĮ specialisto veiksmų neteisėtumo, kaip būtinosios sąlygos žalai atlyginti, nesudarant prielaidų ASPĮ specialistui ar ASPĮ tapti tiesiogiai atsakingiems prieš pacientą. Taip pat, sąvokos "neteisėti veiksmai" nevartojimas ASPĮ specialistams svarbus emociškai palankios darbui aplinkos sukūrimo aspektu. O tas emocinis saugumas, baimės, kad gali būti nubaustas už savo tiesioginių pareigų atlikimą, sumažinimas iki minimumo, užtikrina gydytojo pasitikėjimą savimi teikiant medicinines paslaugas, kas savaime kelia šių paslaugų kokybę.
Šie tikslai gali būti pasiekiami tik sudarius visas įmanomas sąlygas specialistui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebijant galimų neigiamų pasekmių jam, kaip fiziniam asmeniui, dėl galimo paciento žalos atlyginimo reikalavimo nukreipimo į specialistą. Įstatymo projekte vartojant neteisėtų veiksmų sąvoką, pirma, nebūtų pasiekti aukščiau minėti žalos atlyginimo be kaltės modelio pirminiai tikslai. Antra, būtų duodama nuoroda į neteisėtus specialisto veiksmus, galimai sudarančius pagrindą pacientui inicijuoti ikiteisminius/teisminius (civilinius/baudžiamuosius) procesus prieš ASPĮ ir/ar ASPĮ specialistą.
Rekomenduotina vietoj tiesioginės nuorodos į
„neteisėtus veiksmus“ juos apibrėžti kita formuluote, tuo pačiu paliekant
neteisėtų veiksmų nustatinėjimą kaip civilinės atsakomybės sąlygą:
„Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė)
atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), žalos buvo galima išvengti[¹], bei tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama <...>“ Tokia formuluotė rekomenduotina atsižvelgiant į kitus Lietuvoje egzistuojančius žalos atlyginimo modelius be kaltės:
Pvz. pagal CK 6.266 str. statinių savininkas atsako žalą, padarytą dėl statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo force majeure aplinkybių arba, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, arba Pvz. CK6.267 str. naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, jeigu neįrodo force majeure aplinkybių arba, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Kaip matyti, šiuose pavyzdžiuose taip pat nėra tiesiogiai įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka. Tiesiog numatyta atsakomybė be kaltės, neakcentuojant, kad vertinamas/nevertinamas veiksmų teisėtumas. Įstatymo projekto 24 str.
Įstatymo projekto 24 str. 6 d. įvedus sąlygą dėl žalos galimo išvengiamumo, žala nebūtų mokama pacientui jeigu jos nebuvo galima išvengti, taip pat, nemokama jeigu žala kilo dėl paciento tyčios ar didelio neatsargumo (žala būtų mokama tuomet, jeigu jos buvo galima išvengti). Tokiu būdu būtų pasiektas biudžeto suvaldymo tikslas, kadangi įrodyti vien faktą, kad žala padaryta ir padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nepakaktų. Įvertinus, ar žalos buvo galima išvengti, paaiškėtų, ar žala pacientui mokėtina ar ne. Taip pat, žalos išvengiamumo kriterijus gali turėti įtakos sprendžiant specialisto atsakomybės klausimus, kiek tai susiję su licencijų verstis atitinkama praktika panaikinimu/pratęsimu/atnaujinimu. Dėl VSD išmokų pacientui Įstatymo projekte 24 str. 6 d. numatyta, kad: „Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Pažymėtina, kad iš VSD gautos išmokos yra laikytina pajamomis (žalos piniginė išraiška yra nuostoliai), kurios, remiantis LR CK 6.249 str., yra turtinė žala. Pacientui gaunant išmoką iš VSD turėtų būti mažinama turtinė žala, bet ne neturtinė. Rekomenduotina Įstatymo projekto 24 str. 6 d. išdėstyti sekančiai:
atlygintinos paciento sveikatai padarytos turtinės žalos dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto Nr. 18-7271 (toliau – Įstatymo projektas) 7 straipsnio V skyriaus, kuriame siūlomas 25 straipsnio pakeitimas:
nurodyti, kas bus atsakovu tokioje byloje. Šiuo atveju, atsakovu privalo būti Komisija, kadangi bet kokiu atveju turi būti sprendžiamas Komisijos sprendimo teisėtumo klausimas, be to, žala, priteista teismo sprendimu, bus atlyginta iš Komisijos sąskaitos.
Įstatymo projekte nenurodžius Komisijos atsakovu, atsakovu pagal civilinį procesą bus asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri neturės jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi neturės pareigos atlyginti žalą. Toks Įstatymo projekto papildymas neprieštarauja teisėkūros principams (LR teisėkūros pagrindų įstatymui bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijoms). 3.Dėl patariamojo Komisijos organo Rekomenduotina Įstatymo projekte numatyti Komisijos darbo priežiūros/patariamąjį organą. Šis organas gali būti visuomeninio pobūdžio. Rekomenduotina šiam organui pavesti spręsti klausimus dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų; dėl Komisijos sąskaitos administravimo; Komisijos veiklos kontrolės kompetencijos ribose; dėl sistemoje sukauptų duomenų apie nepageidaujamus atvejus nagrinėjimo, pasiūlymų, susijusių su šiais duomenimis, teikimo, sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos peržiūrėjimo inicijavimo; žalos atlyginimo kriterijų peržiūrėjimo; rezervo panaudojimo; dėl kitų klausimų pagal kompetenciją nagrinėjimo. Komisijos kolegialaus priežiūros ar patariamojo organo sudėtis – diskusinis klausimas, tačiau rekomenduotina tokio patariamojo/priežiūros organo sudėtis galėtų būti sudaryta iš Komisijos atstovo, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Lietuvos Gydytojų Sąjungos atstovo, Slaugytojų profesinės sąjungos atstovo, Pacientų organizacijų atstovo, ne medikų profesinių sąjungų atstovo, Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos atstovo, teisininko.
Tokio organo nesant, gali būti apsunkintas Komisijos darbas, stabdomas sprendimų, susijusių su tinkamu ir sklandžiu Komisijos darbu, priėmimas, įgyvendinimas. Pažymėtina, kad Komisijos narių kompetencija - skirtingiems klausimams. Komisijai teikiant ataskaitas ministerijai (Įstatymo projekto 26 str. 10 d.), nebus įgyvendinti žalos atlyginimo be kaltės modelio tikslai, be to, ministerijai bus užkraunama papildoma administracinė našta. Rekomenduotina Įstatymo projektą papildyti sekančiai atskiru straipsniu: „Nacionalinė pacientų saugos taryba
(toliau – Taryba) yra kolegiali patariamoji Komisijos institucija. Taryba susideda iš: Komisijos atstovo, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovo, Slaugos specialistų profesinės sąjungos atstovo, kitų licencijuojamų sveikatos priežiūros specialistų profesinės sąjungos atstovo, Pacientų organizacijų atstovo, nepriklausomo teisininko. 2.
2. Taryba :
1) teikia pasiūlymus dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų;
2) teikia siūlymus, susijusius su sąskaitos administravimu;
susijusius su šiais duomenimis;
teikia pasiūlymus, susijusius su šiais duomenimis, inicijuoja sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos peržiūrėjimą;
6) peržiūri žalos atlyginimo kriterijus, teikia siūlymus šiais klausimais;
7) teikia siūlymus dėl rezervo panaudojimo;
8) nagrinėja kitus klausimus pagal kompetenciją;
atstovų skyrimo į Tarybą tvarka, Tarybos funkcijos ir veiklos organizavimas, tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Tarybos darbui vadovauja pirmininkas, kuris renkamas iš Tarybos narių paprasta balsų dauguma tarybos posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.“ Pritarti iš dalies Komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma:
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo nurodymas yra procesinės teisės norma, todėl projekte neturėtų būti nustatyta. 5.
Lietuvos pacientų forumas susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2019 kovo 13 d. raštu Nr. 111-S-3 dėl Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 (toliau – Įstatymas) 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3083 (toliau – Projektas). Žemiau pateikiame argumentus dėl svarstomo Įstatymo projekto. Dėl žalos sąvokos (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnis) Projektu siūloma pakeisti ankstesnę atlygintinos žalos formuluotę, atsisakant konkretaus nurodymo, kad žala yra
„atlygintina“ ir kad ji kyla dėl sveikatos priežiūros paslaugą teikusio
asmens „kaltos veikos“. Suprantame, jog šių žodžių atsisakoma dėl paties atlyginimo modelio keitimo ir Projektu keičiamo Įstatymo 24 straipsnio, tačiau pastarojo 6 dalyje paciento sveikatai padaryta žala jau siejama su neteisėtais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir nustatant priežastinį ryšį. Mūsų manymu, šios normos prieštarauja viena kitai ir praktikoje kels neaiškumų jas taikant, kuriuos, deja, patirs iš esmės pacientai, nes jiems vis tiek galiausiai reikės įrodinėti ne tik neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų ir jiems atsiradusios žalos, bet vis tik, kas yra ta atlygintina žala. Be to, norime atkreipti dėmesį į tai, kad žalos sąvokoje, nors joje ir minima neturtinė žala, referuojama tik į
„pakenkimą sveikatai, sužalojimą ar mirtį“. Tačiau žala paciento sveikatai,
ypatingai neturtinė, dėl jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų gali būti ne tik dėl pakenkimo sveikatai, kitokio sužalojimo ar mirties, bet ir dėl tyčia ar dėl nepateisinamo neatsargumo jų suteikimo metu nesilaikant sveikatos priežiūros paslaugoms taikomų teisės reikalavimų, nesilaikant visų taikytinų profesinių standartų, nors tokia veikla gali neturėti tiesioginės įtakos paciento sveikatai.
Pavyzdžiui, pacientui dėl netinkamai suteiktų paslaugų atsirado išlaidų (kreipiantis į kitą įstaigą dėl naujos diagnozės, kitos procedūros ar pan., kelionės išlaidos ir t.t.) arba jis patyrė moralinę žalą – dvasinius išgyvenimus, stresą ir pan. (dėl, pavyzdžiui, be sutikimo nelicencijuoto tyčia suleisto vaisto, kurio poveikis sveikatai gali pasireikšti tik ateityje, dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl kitokio pažeminimo, dėl nesaugumo ir t.t.). Įstatymas garantuoja pacientams teisę į kokybiškas – t.y. sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančias – sveikatos priežiūros paslaugas (Įstatymo 3 straipsnis), todėl tas pats Įstatymas turi ir nustatyti galimybę pacientams į žalos atlyginimą ir šios teisės pažeidimo atveju. Deja, tiek dabartinė, tiek Projekte siūloma žalos sąvoka aiškiai nereferuoja į žalos atlyginimą tokiais atvejais. Atsižvelgdami į tai, prašome patikslinti atlygintinos pacientams žalos sąvoką, reiškiančią ir padarytus kitus paciento teisių pažeidimus dėl netinkamai (pažeidžiant nustatytus teisinius reikalavimus) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Atitinkamai, Įstatymo 13 straipsnyje, kuriame reglamentuojama, kas turi teisę į žalos atlyginimą, turi būti palikta formuluotė dėl „padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas“ (Projektu siūloma ją išbraukti).
Dėl galimybės teikti skundą gydymo įstaigai (Įstatymo 23 straipsnis) Projekte taip pat siūloma įtvirtinti, kad pacientas gali teikti skundą gydymo įstaigai, nurodant aplinkybes ir kokios jo teisės buvo pažeistos, bei reikalavimus pažeistoms teisėms atstatyti. Pagal šį straipsnį pacientas į įstaigą gali kreiptis dėl bet kokio jo teisės pažeidimo, išskyrus atvejus kai prašoma žalos atlyginimo, nes dėl žalos atlyginimo privalo kreiptis tiesiogiai į Komisiją. Tokia nuostata yra nelogiška, nes dabar, ypač privačios įstaigos, daugelį smulkių skundų išsprendžia pačios, o pagal Projektą visos, net ir smulkūs prašymai dėl žalos atlyginimo, turėtų būti svarstomi komisijoje. Dėl įrodinėjimo naštos ir kitų procesinių teisių ir pareigų (Įstatymo
Kaip matyti iš Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies formuluotės, pacientams vis tiek lieka prievolė įrodinėti žalą pagrindžiančias aplinkybes, nors pacientai nėra teisės ir (ar) sveikatos priežiūros paslaugų reglamentavimo ekspertai, jie nežino visų medicinos normų, gydymo metodikų ir t.t. Todėl nesutinkame, kad įrodinėjimo našta turėtų būti perkelta pacientams. Priešingai, ji turėtų priklausyti arba gydymo įstaigoms arba ekspertams, kurie nagrinės konkretų ginčą. Manome, kad ir to paties straipsnio 5 dalyje nurodytas 2 mėnesių terminas tinkamai, kompetentingai išspręsti ginčą yra per trumpas. Nors pacientams aktualu kuo greičiau turėti sprendimą, tačiau daug svarbiau yra būti užtikrintiems, kad komisija, nagrinėjanti ginčą, jį išspręs teisingai, objektyviai, atsižvelgusi į visas aplinkybes ir turėdama visas galimybes įsigilinti į detales bei gavusi visas ekspertų išvadas ir dokumentus.
To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad komisija sprendimą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Sutinkame, kad baudimo elemento nebeturi būti, tačiau, manome, kad komisija vis tik turi nustatyti priežastį, kodėl kilo ginčas, ir pateikti savo rekomendacijas gydymo įstaigai (o gydymo įstaiga turėtų turėti galimybę pateikti savo poziciją), nes tik taip gydymo įstaiga galėtų imtis prevencijos veiksmų, kad panašūs atvejai ateityje nesikartotų. Tik tokiu būdu Projektu siūlomas įteisinti modelis suteiks galimybę siekti kaip įmanoma geresnių sveikatos priežiūros paslaugų vardan pacientų geresnio gydymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje apibūdintoje turtinės žalos sąvokoje nenumatytos tokios išlaidos kaip laidojimo išlaidos, paminklo užsakymo ir pastatymo išlaidos, visiškai be pagrindo panaikinama galimybė turėti atlyginimą dėl advokato pagalbai teikti turėtų išlaidų. Taip pat nėra aišku, ar nepilnamečiai vaikai gali pretenduoti į žalos atlyginimą. Sveikatos sužalojimo atveju taip pat turi būti atlyginamos ir išlaidos, siekiant atstatyti tokias pačias gyvenimo sąlygas, kurias pacientas turėjo, t.y. jei jis, pavyzdžiui, uždirbdavo 1000 eurų ir dėl prarastos sveikatos neteko pajamų galimybės dirbti, toks išlaikymas turi likti. Analogiškai, paciento mirties atveju, nepilnamečiams vaikams turi būti išlaikomos tėvo ar mamos gautos pajamos iki pilnametystės arba kol jis mokosi.
Dėl modelio be kaltės rezultato (Įstatymo 25 ir 27 straipsniai) Projekte visiškai nenumatyta, kaip bus sprendžiamos situacijos tokiais atvejais, jei pavyzdžiui, buvo teikta labai brangi sveikatos priežiūros paslauga (pvz., odontologijos paslauga privačioje įstaigoje kainavusi, pvz., 30 000 eurų), kurią teismas pripažino kaip suteiktą netinkamai ir dėl to pacientas patyrė tokio dydžio turtinę žalą. Šią žalą atlyginus iš fondo sąskaitos, privati įstaiga už paslaugą pasiėmusi paciento sumokėtą kainą jokio nuostolio neturi, nors ir blogai suteikė paslaugą. Manome, jog toks modelis nėra objektyvus ir teisingas, nes neskatina stengtis teikti kuo geresnes sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, ypatingai privačių gydymo įstaigų odontologinės, planinės chirurgijos paslaugos yra labai brangios, todėl neaišku, kodėl kitos įstaigos, kurios yra išlaikomos iš PSDF biudžeto, mokėdamos mokestį, turi dengti privačių gydymo įstaigų padarytą žalą pacientams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Įstatymo
vienodas 0,2 proc. mokestis, tačiau visiškai nėra atsižvelgiama į tai, ar ta gydymo įstaiga turėjo pacientų skundų dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Pvz., rajono ligoninėje pacientas buvo netinkamai gydytas, ir vėliau pervežtas į universiteto ligoninę. Skundžiama rajono ligoninė mokės tik įmoką į fondą, tuo tarpu universiteto ligoninė, kuri gydo pačius sunkiausius pacientus, turėdama mažiausiai skundų, dengs rajono ligoninės klaidas gydydama atvežtą pacientą ir dar iš jos bus imamos lėšos įmokoms, o ne tų pačių pacientų gydymui. Apibendrinant, manome, kad Projektu siūlomas naujas pacientams padarytos žalos atlyginimo modelis yra brangiai kainuojančios, neefektyvios sistemos kūrimas šalia egzistuojančio ir išliksiančio dėl kaltės modelio.
Todėl gydymo įstaigų įmokos į fondą ir papildomą draudimą bus ženkliai didesnės nei dabar mokamas draudimas, kas iš esmės reiškia, kad lėšos skirtos pacientų gydymui bus naudojamos fondo administravimui ir papildomam draudimui. Privačios gydymo įstaigos bus labiau apsaugotos, nors ir gali teikti nekvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas, kurias dengs numatytasis fondas, nors, kaip žinia, jų paslaugos ir taip yra brangios. Kaip ir dabar, taip ir ateityje, nesimokysime iš savo klaidų – naujas modelis ir toliau atlygins tik tas žalas, kurios susijusios su neteisėta kalta veika ir priežastiniu ryšiu. Gydytojai ir toliau liks neapsaugoti, pacientai nustačius neteisėtus kaltus veiksmus, visada galės kreiptis baudžiamojo proceso tvarka. Vienintelė įstatymo naujovė – valstybinis fondas, lyg ir neieškoma kaltininkų, tačiau vis tiek reikalaujama rasti priežastį ir neteisėtus veiksmus, kas iš esmės yra tas pats, kaip yra ir dabar. Todėl siūlome grąžinti Projekto rengėjams Įstatymą tobulinti, geriau tikslinant dabar esančią tvarką, numatant: - mokestį ekspertams, kurie nagrinėtų tokio pobūdžio ginčus; - nustačius netinkamai suteiktų paslaugų priežastį, nekaltinti gydytojo ar įstaigos, o imtis prevencinių priemonių, kad ateityje klaidos nesikartotų ir teikti rekomendacijas panašias paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms, - aiškiau apibrėžti atlygintiną žalą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, tikimės, kad atsižvelgsite į mūsų pastabas ir komentarus. Pritarti iš dalies
1) Komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma keisti žalos atlyginimo sąlygas, atsisakant neteisėtų veiksmų požymio.
2) Asmens sveikatos priežiūros įstaigos įmokos į sąskaitą priklausys nuo jos gaunamų pajamų – kuo jos didesnės (kuo brangesnės įstaigos teikiamos paslaugos), tuo didesnė įmoka (indėlis į sąskaitą žalai atlyginti). Paslaugų kokybę turėtų palaikyti Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu numatyta galimybė stabdyti asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją dėl licencijuojamos veiklos sąlygų nesilaikymo (tokios pat pasekmės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą laukia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, neužtikrinančių įstaigos licencijuojamos veiklos sąlygų). Taip pat ir toliau bus atliekama asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinė kontrolė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų. Be to, išlieka ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, kuri taikoma tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams. 6. Jaunųjų gydytojų asociacija, 2019-03-22 Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčių įstatymų projektų Nr. XIIIP-3083 –XIIP-3087 Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) gavo LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2019 m. kovo 13 d. priimtą sprendimą Nr. 111-S-3
„Dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1, 2,
7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų Nr. XIIIP-3083-XIIIP-3087 svarstymo parengiamųjų darbų“, teikia savo išvadas ir pasiūlymus.
JGA iš esmės palaiko naująjį “Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą”, siekiantį didinti pacientų saugumą ir pasitikėjimą gydymo įstaigomis bei medicinos personalu, tuo pačiu mažinant gynybinės medicinos pasireiškimą ir klaidų slėpimą. Tačiau pasigendame platesnio požiūrio į problemą ir jos sprendimus:
kreipiantis į komisiją dėl žalos įvertinimo ir nustačius žalą, "pacientų sveikatai padaryta žala būtų atlyginama nevertinant ją padariusio asmens sveikatos priežiūros specialisto kaltės" , tuo pačiu siūloma
"švelninti gydytojų, slaugytojų ir akušerių atsakomybę ir nustatyti,
kad tuo atveju, jei gydytojas per vienus metus nuo paskutinės medicinos praktikos klaidos padarymo padarė dar vieną medicinos praktikos klaidą, jo licencija būtų ne panaikinama, o tik sustabdoma. Licencijos sustabdymo laikotarpiu jie privalėtų tobulinti savo kompetenciją, kad atitinkamos praktikos klaidos nepasikartotų". Taigi akcentuojama vieno gydytojo, slaugytojos ir/ar akušerių padaryta klaida, nors didelė dalis klaidų atsitinka ne vien dėl žmogiškojo faktoriaus ir/ar nežinojimo, o dėl ydingai veikiančios sistemos, kuri neužkerta kelio klaidoms įvykti. Pripažinus pacientui žalą ir atsižvelgus tik į su žala susijusio med. personalo veiksmus, nebus iš esmės analizuojama situacija ir priimami sisteminiai sprendimai, mažinantys "išvengiamos žalos" procentą. Pavyzdžiui, John Hopkins ligoninėje centrinės venos kateterių infekcijos rizika drąstiškai sumažėjo (nuo 11 % iki 0 %) įvedus 5 žingsnių sąrašą (ang. check list), kuris buvo sukurtas po daugybės analizių, skaičiavimų ir tiek problemos, tiek jos sprendimo ieškojimo, vietoje vieno kalto gydytojo paieškos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 50 iki 70,2 % žalos pacientams būtų galima išvengti taikant sisteminį požiūrį į pacientų saugumą, kas neatsispindi esamame įstatyme. 2.
tik tada, kai pacientas ir/ar jo artimasis kreipsis į komisiją dėl žalos atlyginimo. Tokiu atveju klaidų medicinoje mažės itin lėtai ir mažais mastais (nors viena iš priežasčių, kodėl keičiamas įstatymas – siekiama didinti pacientų saugumą ir mažinti gynybinę mediciną), nes pacientai ir/ar jų artimieji dažniausiai nesikreips dėl galimai patirtos žalos, didelė dalis klinikinių atvejų nebus analizuojami. Pvz.,mirties atveju, autopsija pacientams daroma tik kai artimieji pageidauja, visais kitais atvejais - dažniausiai nedaroma. O gana dažnai tai irgi galėtų būti tam tikrų klinikinių atvejų analizė, vedanti į išvengiamos žalos procento mažėjimą. 3. Siekiant platesnio požiūrio į problemą ir pacientų saugumo didinimą, manome, kad turėtų atsirasti ne tik komisija, vertinanti, ar buvo padaryta žala, bet ir komisijos, vertinančios visą situaciją iš esmės (tiek centralizuotai, tiek kiekvienoje ligoninėje) - taip būtų ieškoma konkrečių priežasčių, kodėl įvyko klaida, kokie sisteminiai sprendimai turėtų būti priimti, kad klaidos nesikartotų ateityje. Taip pat radus tam tikrus trūkumus sistemoje, lemiančius klaidų tikimybę medicinoje, ir suradus sisteminius įrodymais pagrįstus sprendimus, su išvadomis turėtų būti supažindinamos atsakingos institucijos ir asmenys, kurie užtikrintų naujos tvarkos/sistemos diegimą medicinos įstaigose. Pritarti iš dalies
1) Sveikatos priežiūros specialisto licencija bus stabdoma tik tada, kai atitinkamoje specialistų kompetencijos vertinimo komisijoje bus nustatoma, kad padaryta atitinkama praktikos klaida, o ji konstatuojama, kai nustatoma specialisto kaltė (pvz., Medicinos praktikos įstatyme nustatyta, kad medicinos praktikos klaida – gydytojo veika, dėl gydytojo kaltės sukėlusi pavojų ar padariusi žalą paciento sveikatai).
2) Sisteminių klaidų analizė bus vykdoma Sveikatos apsaugos ministerijoje pagal Komisijos ataskaitas ir apie jas informuojamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba imamasi kitų reikiamų veiksmų joms išvengti ateityje. Taip pat tikslinga nustatyti, kad Komisijos sprendimas pateikiamas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų paslaugų padaryta žala, kad ji galėtų ir pati nedelsiant imtis veiksmų panašioms žaloms išvengti. 3) Nepageidaujami įvykiai yra stebimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-401 „Dėl Nepageidaujamų įvykių stebėsenos aprašo patvirtinimo“. Todėl Komisijos nagrinėjamų žalų atvejų analizė būtų papildomas įrankis paslaugų kokybei gerinti. 7. Lietuvos draudikų asociacija, 2019-03-22 Lietuvos draudikų asociacija, išnagrinėjusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3083 (toliau
Lietuvoje buvo ne kartą analizuotas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
galimybes įgyvendinti žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelį Lietuvoje.
grupės narių nuomonės išsiskyrė. Dalis ekspertų išsakė poziciją, jog siūlomas modelis neužtikrins juo siekiamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Pagrindinės priežastys – valstybė nesugebės skirti reikalingų lėšų nei visiškam pacientų sveikatai padarytos žalos kompensavimui, nei naujos sistemos išlaikymui, o žalos atlyginimas nebus nei greitesnis, nei paprastesnis, nes vis tiek reikės įrodinėti priežastinį ryšį. Todėl efektyvesnis būdas padėti kuo didesniam pacientų ratui – tobulinti šiuo metu Lietuvoje veikiantį pacientų žalos sveikatai atlyginimo modelį: 1. užtikrinant greitesnį ir paprastesnį draudimo išmokų dėl žalos atlyginimo mokėjimą; 2. tobulinant Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sudarymo principus ir darbo tvarką; 3. trumpinant žalos atlyginimo bylų nagrinėjimo teismuose terminus; ir 4. garantuojant apsaugą medikams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. V-909 buvo sudaryta dar viena darbo grupė, kuriai pavesta detaliai išnagrinėti žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelio įdiegimo Lietuvos sveikatos sistemoje galimybes. Darbo grupę sudarė kompetentingi ministerijų, pacientų, sveikatos priežiūros įstaigų, medikų ir draudimo bendrovių atstovai, kurie pristatė turimus su žalos atlyginimu susijusius duomenis ir aktyviai diskutavo dėl žalos pacientų sveikatai atlyginimo proceso tobulinimo. Išanalizavusi darbo grupės narių pateiktą medžiagą ir atsižvelgdama į posėdžiuose vykusias diskusijas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija) suformulavo savo poziciją, kurią 2018 m. balandžio 25 d. pristatė Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Įvertinusi žalos be kaltės atlyginimo modelio įgyvendinimo Lietuvoje galimybes, Ministerija išskyrė dvi galimas alternatyvas – visiško ir dalinio žalos be kaltės atlyginimo modelių įgyvendinimą. Ministerija konstatavo, kad visiško žalos be kaltės atlyginimo įgyvendinimas keltų riziką dėl tokio modelio finansinio stabilumo, kuriai suvaldyti tektų didinti sveikatos priežiūros įstaigų įmokas, kuriomis būtų finansuojamas šis modelis. Todėl Ministerija palaikė dalinį minėto modelio įdiegimą, t. y. išlaikyti šiuo metu egzistuojantį sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, numatant, jog dalį atvejų (pagal nustatytą sąrašą) draudimo bendrovės atlygintų, nevertindamos kaltės. Nepaisant minėtose darbo grupėse identifikuotų grėsmių bei trūkumų ir pateiktų išvadų, taip pat 2018 m. balandžio 25 d. Ministerijos pristatytos analizės, Projektu šiuo metu siūloma diegti visišką žalos be kaltės atlyginimo modelį. Esminis klausimas, kurį pabrėžė šio modelio įgyvendinimo galimybes nagrinėjusios darbo grupės ir į kurį reikėtų atsakyti, planuojant įgyvendinti visišką žalos be kaltės atlyginimo modelį ir atsisakyti draudimu paremtos sistemos, – ar Lietuva tam yra finansiškai pasirengusi? Remiantis užsienio šalių, kuriose vienokiu ar kitokiu būdu yra įgyvendintas žalos be kaltės atlyginimo modelis, praktika, lėšų poreikis žalos atlyginimui yra didžiulis. Pavyzdžiui, Suomijoje, kur
gauti 7 537 reikalavimai atlyginti žalą, o tinkamais apmokėti pripažinti 2 166 reikalavimai, pagal kuriuos kompensuota beveik 41 mln. eurų.
Danijoje, kur 2014 m. duomenimis gyventojų skaičius buvo 5,6 mln., 2014 m. buvo gautos 10 887 pretenzijos, o tinkamomis apmokėti pripažintos 3 128 pretenzijos, pagal kurias kompensuota virš 100 mln. eurų. Lietuvoje gyventojų skaičius beveik artimas 3 mln. Nesunkiai galima paskaičiuoti, kiek reikėtų lėšų, kad sistema tinkamai funkcionuotų ir būtų įgyvendinti siektini tikslai – pilnai atlyginta žala kuo didesniam pacientų ratui. Abejotina, jog mūsų valstybė galėtų skirti tokias sumas pacientams padarytoms žaloms kompensuoti. Reikėtų pažymėti ir tai, jog modelį įgyvendinusios šalys yra vienos labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių šalių, kuriose egzistuoja gerovės valstybės modelis. Daugelis valstybių, kurios taip pat analizavo modelio įdiegimą, pripažįsta, kad neturi pakankamai finansinių resursų įgyvendinti šią sistemą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad: „Šveicarija ir Škotija svarstė žalos be kaltės modelio įgyvendinimo galimybes, tačiau nusprendė jo neįgyvendinti dėl įvairių priežasčių (finansinės naštos, kai kurių teisminio proceso privalumų (pavyzdžiui, kad į jį įsitraukus sveikatos priežiūros specialistui bei ASPĮ, sveikatos priežiūros specialistas intensyviau skatinamas teikti sveikatos priežiūros paslaugas pagal keliamus reikalavimus, gerbti pacientų teises), aiškių žalos be kaltės modelio privalumų nebuvimo).“ Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog minėta sąskaita būtų finansuojama iš sveikatos priežiūros įstaigų privalomai pervedamų lėšų, kurios sudarytų 0,2 proc. įstaigų metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Taip pat rašoma, kad maždaug šeštaisiais metais sąskaitos išmokos būtų didesnės nei įmokos, jeigu numatytas įmokų procentas nebūtų keičiamas.
Lėšų trūkumas tokiu atveju būtų dengiamas iš sąskaitoje sukaupto likučio. Jeigu įmokų nepakaktų sąskaitos išlaidoms padengti, įmokų, kurias mokės sveikatos priežiūros įstaigos, procentas būtų didinamas. Nors Projekto aiškinamajame rašte rašoma, jog įmokos galėtų didėti tik dėl vienos priežasties – didėjančio žalos atvejų skaičiaus, vertėtų paminėti ir pateiktų prognozių patikimumo klausimą. Nėra garantijų, kad prognozuojama pacientams atlygintina žala iš tikrųjų nebus didesnė ir nepareikalaus didesnių sąskaitos resursų. Pavyzdžiui, jau 2014 m. pacientai prašė atlyginti apie 5,3 mln. eurų. Tuo tarpu pateiktoje prognozėje didžiausia atlygintina suma, kuri siektų 4,145 mln. eur., numatoma tik dešimtaisiais modelio veikimo metais (atitinkamai Suomijoje dešimtaisiais modelio veikimo metais buvo atlyginta 23,3 mln. eur., Danijoje – 27,6 mln. eur.). Turint omenyje tai, jog, įdiegus naują sistemą žala būtų atlyginama nevertinant kaltės ir pacientai būtų labiau linkę kreiptis dėl jos atlyginimo, šie sumų skirtumai verčia abejoti prognozės patikimumu. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad žalos atlyginimo be kaltės modelio įdiegimas neatima paciento galimybės kreiptis į teismą, jeigu jis mano, kad jam atlyginta suma yra per maža, ir bandyti prisiteisti didesnį žalos atlyginimą. Projekto 25 str. 2 d. teigiama, jog „Pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, teismo sprendime nurodyto dydžio paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) <...> atlyginama iš sąskaitos lėšų.“ Kadangi teismų priteistos sumos taip pat būtų atlyginamos iš sąskaitos, lėšų sąskaitoje poreikis dar labiau augtų. Be to, pagal Projekto aiškinamajame rašte numatomas dešimties metų prognozes vidutinė išmokama suma pirmaisiais sistemos veikimo metais būtų tik 3 200 eur.
Pabrėžtina tai, kad ši suma būtų mažesnė nei dabar draudimo bendrovių išmokama vidutinė draudimo išmoka pagal sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą: pasak aiškinamojo rašto, 2017 m. ji sudarė 3 720 eur., o 2018 m. pirmąjį pusmetį siekė 4 321 eur. (pagal prognozę panaši vidutinės išmokos suma, t. y. 4 379 eur. būtų pasiekta tik devintaisiais modelio veikimo metais). Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, jog pagrindinė galimo kreipimosi į teismą priežastis būtų atvejai, kai pacientas manytų, kad žala jam atlyginta ne visiškai. Ministerija savo 2018 m. balandžio 25 d. pristatytoje analizėje kaip vieną iš šio modelio trūkumų taip pat nurodo, kad pacientai modeliu naudotųsi, tik jei atlyginamos žalos dydis būtų artimas teismo priteisiamoms sumoms (būtų atlyginta visa žala). Taigi, dar vienas Projekto numatytas tikslas nebus pasiektas – siūlomas modelis nesumažins ieškinių teismui skaičiaus. Čia vertėtų paminėti ir neturtinės žalos atlyginimo aspektą bei kintančią teismų praktiką šiuo klausimu. Projekto aiškinamajame rašte analizuotos 2011-2015 m. laikotarpiu teismų priteistos sumos neturtinės žalos atlyginimui pagal skirtingus žalos atvejus. Nustatyta, kad didžiausios priteistos sumos šiuo laikotarpiu buvo 14 500 – 29 000 eur. Visgi, 2018 m. Lietuvos Aukščiausiasis teismas priteisė 150 000 eur. neturtinės žalos atlyginimą kūdikio netekusiems tėvams. Tuo tarpu, aiškinamajame rašte teigiama, kad didžiausia tėvų gauta suma už naujagimio netektį 2011-2015 m. laikotarpiu buvo tik 11 585 eur. Atsižvelgiant į šiuos pavyzdžius, atlygintinos neturtinės žalos dydžiai ir teismų praktika šiuo klausimu gali ženkliai kisti ir skirtis nuo aiškinamajame rašte nurodytų sumų. Be to, žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelis turi ir kitų pastebimų trūkumų.
Pripažįstama, kad, įgyvendinus šį modelį, daugėja asmenų kreipimųsi dėl žalos atlyginimo. Projekto aiškinamajame rašte pateiktoje prognozėje planuojama, jog kreipimųsi skaičius išaugs nuo 300 pirmaisiais modelio veikimo metais iki 2 275 dešimtaisiais veikimo metais. Taigi, toks modelis skatina vadinamosios „kompensacinės kultūros“ vystymąsi. Tai tik dar kartą patvirtina ir sustiprina riziką dėl modelio finansinio stabilumo, kurios suvaldymo siekis neabejotinai didintų lėšų žalai atlyginti poreikį, t. y. sveikatos priežiūros įstaigų įmokas į sąskaitą. Taip pat prognozuojama, jog pirmaisiais modelio veikimo metais Komisijos veiklai reikės skirti 60 133 eur., o ekspertizės gali kainuoti iki 30 000 eur. Jeigu gaunamų skundų prognozės nepasitvirtintų ir jų būtų gaunama daugiau, daugiau lėšų gali tekti skirti ir Komisijos bei ekspertų darbo apmokėjimui, kas vėlgi didintų lėšų poreikį sąskaitoje, iš kurios bus finansuojamos šios išlaidos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje veikia ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos. Todėl joms prievolė į sąskaitą sumokėti 0,2 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų de facto būtų naujas privalomas mokestis. Be to, pažymėtina ir tai, kad kai kuriais atvejais sveikatos priežiūros įstaigų (tiek valstybinių, tiek privačių) mokestis į sąskaitą bus didesnis nei dabar konkrečios įstaigos sumoka už civilinės atsakomybės draudimą. Šiuo metu draudimo įmokų dydžiai kiekvienai sveikatos priežiūros įstaigai draudimo bendrovių yra nustatomi atskirai, priklausomai nuo gautų žalos atlyginimo reikalavimų skaičiaus, išmokėtų išmokų, gydytojų patirties ir pan. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad draudimui įstaigos skiria vidutiniškai 0,2 proc. savo metinių pajamų. Siekiant, kad įstaigų išlaidos nekistų, Projekte numatytas analogiškas 0,2 proc. įmokų į sąskaitą dydis.
Būtina pažymėti, jog pateiktas 0,2 proc. yra visų įstaigų išlaidų vidurkis, tačiau šis skaičius nenusako kiekvienos įstaigos individualios situacijos, t. y. atsakingai bei efektyviai veikiančios ir rizikas suvaldančios sveikatos priežiūros įstaigos draudimui šiuo metu skiria mažiau nei 0,2 proc. savo pajamų. Pavyzdžiui, remiantis viešai pateikiama informacija, viena didžiųjų šalies įstaigų už draudimą šiuo metu moka 30 000 eur. Įvedus naują modelį, į sąskaitą ši įstaiga turėtų sumokėti apie 345 000 eur., t. y. jos išlaidos didėtų daugiau nei dešimčia kartų. Verta paminėti, kad ir pateiktas 0,2 proc. išlaidų draudimui vidurkis yra abejotinas. Draudimo bendrovių ekspertiniu vertinimu vidutinės sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos draudimui yra gerokai mažesnės ir sudaro apie 0,065 proc. nuo jų pajamų. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad tiek Komisijoje, tiek teisme pacientai šiuo metu patiria su atstovavimu susijusių išlaidų. Profesionalių atstovų poreikį lemia teisminio proceso specifika ir specialūs reikalavimai pareiškimams Komisijai (1. aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą nurodymas; 2. įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir reikalavimą (pažeistą teisę ir prašomą žalos dydį) pateikimas; 3. būtinybė įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, paciento sveikatai padarytą žalą, jų priežastinį ryšį ir sveikatos priežiūros specialisto kaltę). Pasak rengėjų, Projektu siūlomas reglamentavimas turėtų spręsti advokatų samdymo problemą, tačiau šis tikslas taip pat nebus pasiektas. Projekto 24 str. 2 d. numato, kad, pateikdamas prašymą Komisijai, pacientas vis tiek turės nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias žalos atlyginimo reikalavimą, t. y. sklandžiai suformuluoti faktinį pagrindimą.
Taip pat išliks būtinybė įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus mediko kaltę, t. y. reikės įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį. Kaip rodo teismų praktika, daugiausia laiko teisme yra sugaištama nustatant, įrodant ir vertinant ne sveikatos priežiūros specialisto kaltę (kurios Projekto autoriai siekia nebevertinti), tačiau sveikatos sužalojimą ar mirtį lėmusią priežastį, t. y. priežastinį ryšį. Tam yra paskiriami ekspertai. Taigi, sukūrus naują modelį, įrodinėti priežastinį ryšį vis tiek reikės. Neabejotina, jog tokiu atveju bus reikalinga profesionali teisinė pagalba, todėl pacientų išlaidos advokatams nemažės. Kaltės eliminavimas taip pat gali turėti įtakos medikų pastangoms, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Įdiegus žalos atlyginimą nevertinant kaltės, sveikatos priežiūros specialistai jaustųsi labiau saugūs, tačiau tai galėtų turėti neigiamos įtakos jų teikiamų paslaugų kokybei. Projekto aiškinamajame rašte rašoma, jog: „nesant griežtos atsakomybės sąlygų asmens sveikatos priežiūros specialistai gali pasijusti saugesni ir ne visuomet paisyti atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standarto. <...>“ Tokios aplinkybės galėtų netgi padidinti žalos atlyginimo atvejų skaičių. Sveikatos priežiūros įstaigos nebus motyvuotos gerinti paslaugų kokybę ar net ją blogins dar ir todėl, kad įdiegus tokį modelį visos įstaigos į sąskaitą turės įmokėti vienodą įmokos tarifo dydį (0,2 proc.) ir šis dydis nepriklausys nuo to, kaip rūpestingai ir kvalifikuotai dirba įstaiga.
Nors deklaruojama, kad žalos atlyginimo be kaltės modelio įgyvendinimas sudaro sąlygas nustatyti sistemines klaidas, jų pagrindu analizuoti sveikatos priežiūros paslaugų problemas ir, siekiant jas išspręsti, teikti pasiūlymus teisės aktų tobulinimui bei rekomendacijas sveikatos priežiūros specialistų veiklai, tačiau visa tai gali būti atliekama ir, egzistuojant bet kuriam kitam žalos atlyginimo modeliui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal siūlomą reguliavimą gydytojui, slaugytojui ar akušeriui antrą kartą per metus padarius atitinkamos praktikos klaidą, jo licencija nebus naikinama, tačiau vis tiek bus sustabdoma ir medikas turės tobulinti kvalifikaciją, kas reikalaus papildomo jo laiko ir pastangų. Todėl tai neužkirs kelio gynybinei medicinai ir vis tiek skatins sveikatos priežiūros specialistus neatskleisti savo klaidų. Neatmestina ir tai, kad gali susidaryti sąlygos korupcijai, kai bus siūlomi neoficialūs mokėjimai pacientams arba Komisijai, kad tik nebūtų atskleistos sveikatos priežiūros specialistų klaidos. Taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, kad draudimu paremtas žalos pacientų sveikatai atlyginimo mechanizmas pradėjo veikti 2005 m. Tuometiniai valdžios atstovai patvirtino kompensavimo tvarką ir į šią sistemą įtraukė draudimo bendroves. Tokia žalos atlyginimo sistema veikia jau trylika metų, yra susikūrusi būtina infrastruktūra, sistemoje veikia konkurencija tarp draudikų, dėl to draudimo įmokos nuolat mažėja. Per šį laiką sistema buvo tobulinama, draudimo įmonės investavo savo lėšas, kurdamos naują produktą, apmokydamos specialistus.
Projektu siūloma visiškai naikinti esamą sistemą, taip sužlugdant draudimo bendrovių kurtą produktą, ekspertų patirtį ir investicijas, o tokie veiksmai neabejotinai turės įtakos, priimant sprendimus dėl dalyvavimo valstybės kuriamuose mechanizmuose ateityje. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra pateikiami pagrįsti argumentai, kodėl rinkos veikimu paremtą sistemą siūloma keisti biurokratine sistema, valstybei prisiimant dar vieną funkciją sveikatos priežiūros srityje. Iš užsienio valstybių praktikos matyti, kad šalys, svarstydamos šio modelio įgyvendinimo klausimą, akcentuoja reikalingų finansinių lėšų poreikį, atsižvelgiant į tai, kad yra sukuriamas ne tik naujas žalos atlyginimo modelis, bet tuo pačiu pacientams turi būti sudaromos galimybės dėl žalos atlyginimo kreiptis ir į teismą, o tokių atvejų skaičius pagal aukščiau pateiktus argumentus neturėtų mažėti. Lietuvos draudikų asociacija pritaria Projekto iniciatorių tikslui sudaryti sąlygas pacientams, kurių sveikatai padaryta žala, greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą, tačiau negalime pritarti neprognozuojamo finansinio indėlio pareikalausiančio modelio įdiegimui. Siūlome eiti dalinio modelio įgyvendinimo keliu, kurį sveikatos apsaugos viceministras 2018 m. balandžio 25 d. pristatė Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete. T. y. siūlome išlaikyti šiuo metu egzistuojantį sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, numatant, jog dalį atvejų (pagal nustatytą sąrašą) draudimo bendrovė atlygintų, nevertindama žalą padariusio mediko kaltės. Šis modelis daugeliu atveju leistų greičiau bei paprasčiau atlyginti žalą pacientams, o kartu ir eliminuotų papildomų lėšų poreikį sumoms, kurias žalos atlyginimu nepatenkinti pacientai prisiteistų teismuose.
Jis taip pat užkirstų kelią galimos aplaidesnio medikų požiūrio į darbą problemos formavimuisi, kadangi ne visi žalos atvejai būtų atlyginami, nevertinant mediko kaltės. Nepritarti
1) Suomijos, Danijos ir Lietuvos mokėtinų išmokų vienam atvejui dydis ženkliai skiriasi, skiriasi ir teismų praktika bei teismų priteisiamos sumos žalai atlyginti. Projekto aiškinamajame rašte pateikta sąskaitos veikimo prognozė ir jos pagrindimas (duomenys, kuriais remiantis skaičiuotas numatomas gautų prašymų atlyginti žalą skaičius, kompensuotinų atvejų skaičius, išmokų skaičius ir dydis) susieti su skundų ir išmokų už žalą tendencijomis Lietuvoje bei paremtas Danijos žalos be kaltės atlyginimo modelio veikimo tendencijomis (prašymų skaičiaus didėjimo kiekvienais metais procentine dalimi ir kt.). Be to, Lietuvos draudikų asociacijos pastabose įvardijami Europos šalių (taip pat ir Danijos) skaičiai, susiję su modelio veikimu, yra pastarųjų metų, t. y. po daugelio metų nuo modelio veikimo pradžios atitinkamoje šalyje. 2) Pastebėtina, kad kitos šalys nusprendė neįgyvendinti žalos atlyginimo be kaltės modelio dėl įvairių, ne tik finansinių, priežasčių. 3) Įmokų į sąskaitą didinimo būtinybė galima todėl, kad dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos būtų padaryta daugiau žalų pacientams (visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos to pasekmes pajustų solidariai), todėl įstaigos, tai žinodamos, turėtų būti motyvuotos stengtis mažinti žalų (ir išmokų) skaičių. 4) Kadangi kreipimasis dėl žalos atlyginimo bus paprastesnis, daugiau pacientų kreipsis ir dėl ne itin didelių žalų (išmokų), todėl esant daugiau nedidelių išmokų, bendras išmokos dydžio vidurkis taip pat mažesnis nei šiuo metu (kuomet, tikėtina, kreipiamasi tik kai žala yra ryški (didelė), kas padidina vidurkį).
5) Tikėtina, kad kreipimųsi į teismą nebus daug, kadangi Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše bus nustatyti aiškūs atlygintinos žalos dydžiai. Komisijos sprendimas galėtų būti skundžiamas, pavyzdžiui, jei pacientas manytų, jog žala atlyginta ne visiškai (tam tikros jo išlaidos nepripažintos kaip susijusios su patirta žala ar pan.) arba jei pacientas manytų, kad Komisija nepagrįstai nustatė, kad tarp paciento patirtos žalos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų nėra priežastinio ryšio arba kad žala yra neišvengiama ir dėl to žalos jam neatlygino. 6) Išanalizavus 2016-2019 m. I ketvirčio teismų sprendimus dėl žalos pacientų sveikatai nustatyta, kad neturtinės žalos atlyginimo sumos iš esmės yra panašios į buvusias 2011-2015 m., pvz., Mirtis (išskyrus kūdikio) – 69 000, 2 000, kūdikio mirtis – 13 000, 2 083, 2 896, 8 962 eur (palyginimui 2011-2015 m. – 28 000, 11 000, 14 000, 2 000 eur). 7) Nors įmokos į sąskaitą būtų naujos, tačiau savo esme tai nebūtų naujas mokėjimas – šios įmokos būtų mokamos vietoje šiuo metu mokamų įmokų už civilinės atsakomybės draudimą (pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimu privalo draustis visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nepriklausomai nuo nuosavybės formos). 8) Sveikatos apsaugos ministerijos turimais duomenimis (pagal įstaigų finansines ataskaitas) 2015 m. (apie kitas duomenų šiuo metu nėra) asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės įmokų vidurkis buvo 0,19 proc., 2016 – 0,18 proc., 2017 – 0,16 proc.
9) Kompensacinės kultūros galimą vystymąsi turėtų riboti nuostata, kad iš nustatytos žalos atlyginimo sumos išskaitomos valstybinio socialinio draudimo tam tikros išmokos ir nuostata, kad žala atlyginama tik tada, kai ji nėra neišvengiama. Pabrėžtina, kad valstybė turėtų įsipareigoti atlyginti ne bet kokią žalą, o tik tokią, kurios galima buvo išvengti, t.y. ji kilo pažeidus teisės aktus ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai ir pan. 10) Sunkiai tikėtina, kad gydytojas dėl lengvesnio žalos atlyginimo pacientams rizikuotų savo reputacija. Be to, kaip minėta, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę stabdyti asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją dėl licencijuojamos veiklos sąlygų nesilaikymo (tokios pat pasekmės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą laukia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, neužtikrinančių įstaigos licencijuojamos veiklos sąlygų). Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinė kontrolė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų ir toliau bus atliekama. Be to, išlieka ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, kuri taikoma tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams. 8.
8Pacientų organizacijų atstovų taryba,
2019-03-25 Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba 2019 m. kovo 14 d. iš LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto gautus dokumentus išsiuntė visoms savo narėms - 31 pacientų organizacijai susipažinimui ir pastabų pateikimui „Dėl pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr.I-1562 1.2.7.8.13.20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų Nr. ХІІІР-3083 - ХІІІР-3087 svarstymo parengiamųjų darbų“. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba iš esmės Įstatymo projektui pritaria. Įstatymo projektas atitinka pacientų interesus. Pacientams nereikėtų įrodyti gydymo įstaigos ar gydytojo kaltės, siekiant patirtos žalos atlyginimo. Be to, pacientai išvengtų bylinėjimosi teismuose, kas atsitinka pagal dabar galiojantį įstatymą, kai Sveikatos priežiūros įstaigos apskundžia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimus. Taip pat pateikiame iš organizacijų gautas šias pastabas:
čia turi būti aiškiai išdėstyta, kas vis dėlto yra pacientui padaryta žala, gerai apgalvojant pasekmes, lakoniško apibūdinimo, koks yra dabar siūlomas, tikrai neužtenka. 2. 24 str. nenurodoma, kas turi įeiti j Komisijos sudėtį. Jei nurodoma, kad Komisija dirbs neatlygintinai, manytina, kad į ją įeis tik valstybės tarnautojai. Komisijoje neliks pacientų atstovų ir kt., kadangi dirbti neatlygintinai pakankamai atsakingo, sudėtingo, su dideliais krūviais ir laiko sąnaudom darbo, manau, dauguma (ypač pacientų organizacijų atstovų) nesutiks, o tai tikrai bus žingsnis atgal. 3. Norint pakeisti visą galiojančią dabartinę žalos atlyginimo sistemą (o to ir bandoma siekti šiomis pataisomis) neužtenka vien šių pakeitimų.
Būtina, gerai viską apgalvojus ir apsvarsčius, įvertinus dabar dar galiojančio įstatymo projekto įgyvendinimo pliusus ir minusus, rengti visai naują įstatymo projektą. Šiaulių apskrities sergančiųjų epilepsija ir jų globėju draugija, V. Ciuvaševa
nuosprendis, bet, jei jo kol kas nėra, atstovauti pacientui turėtų jo tėvai, vaikai ir t.t. Asmens pripažinimas neveiksniu yra labai ilgas kelias. O, jei sveikatai yra padaryta žala dabar? Kas tada atstovaus pacientui? Pritarti iš dalies Komisijos sudėtis ir apmokėjimas nustatyti įstatymo projekto
numatyti). Atstovavimo nuostatos projekte tokios pat kaip ir galiojančiame įstatyme. Pastebėtina, kad tuo atveju, jei pacientas dar nepripažintas neveiksniu, jis gali raštu (pvz., medicinos dokumentuose) įgalioti kitus asmenis jam atstovauti. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma įtvirtinti, kad pacientui padaryta žala tai pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, o įstatymo projekto
atlyginimo klausimų. 9. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2019-03-26 Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija (toliau – Asociacija), įvertinusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1,2,7,8,13,20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčių įstatymų projektų Nr. XIIIP-3083 – XIIIP-3087 (toliau – Projektas, Projektai) nuostatas, teikia šias pastabas bei siūlymus:
atsakomybės draudimu netikslingumo. Iš Projekto aiškinamojo rašto ir Projekto 25 str.
2 d. nuostatų galima susidaryti pagrįstą nuomonę, kad, įgyvendinus siūlomą ,,Žalos be kaltės modelį“, ASPĮ galės be jokios rizikos atsisakyti draudimosi civilinės atsakomybės draudimu (t.y. nesidrausti nei privalomuoju, nei savanorišku civilinės atsakomybės draudimu), nes bet kokiu atveju pacientui besikreipus į Teismą dėl žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo, žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimas bus vykdomas ne iš ASPĮ, bet iš Sąskaitos lėšų, t.y. ASPĮ nepatirs jokios finansinės rizikos dėl joje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų padarytos žalos pacientų sveikatai. 2. Dėl ASPĮ mokamos įmokos į Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą (toliau – Sąskaita) dydžio pagrįstumo. Projekto 27 str. 1 d. nurodyta, kad ASPĮ turės sumokėti 0,2% praėjusių kalendorinių metų ASPĮ metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, dydžio įmoką į Sąskaitą. Asociacijos narių duomenimis šiuo metu mokamos įmokos už civilinės atsakomybės draudimą sudaro gerokai mažesnį procentą nuo metinių pajamų, negu siūlomas 0,2% nuo metinės ASPĮ apyvartos. Didelei daliai ASPĮ nustatyta metinė įmoka į Sąskaitą būtų kelis kartus didesnė, negu šiuo metu mokamos įmokos už privalomą ar savanorišką civilinės atsakomybės draudimą, dėl ko dalis ASPĮ patirtų pakankamai reikšmingas papildomas finansines sąnaudas.
Todėl būtų tikslinga įvertinti realiai šiuo metu ASPĮ (šeimos medicinos kabinetų, ambulatorines paslaugas teikiančių kabinetų, slaugos bei palaikomojo gydymo ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančių ASPĮ, ambulatorinės ir dienos chirurgijos paslaugas teikiančių ASPĮ, stacionarines paslaugas teikiančių ASPĮ, pirminio ir antrinio ambulatorinio lygio ambulatorines ir stacionarines odontologines paslaugas teikiančių ASPĮ) mokamų įmokų už civilinės atsakomybės draudimą procentinį dydį nuo atitinkamų ASPĮ metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir, remiantis gautais duomenimis, patikslinti nustatytą APSĮ įmokos į Sąskaitą procentinį dydį, jį atitinkamai diferencijuojant. 3. Dėl ASPĮ kasmetinių įmokų į Sąskaitą dydžio diferencijavimo, atsižvelgiant į ASPĮ veiklos specifikos (teikiamų paslaugų) rizikingumo laipsnį bei dėl ASPĮ padarytos žalos pacientų sveikatai kompensavimo iš Sąskaitos dydį už praėjusius kalendorinius metus. Tikslinga taikyti diferencijuotus ASPĮ įmokų į Sąskaitą dydžius, atsižvelgiant į ASPĮ teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rizikos laipsnį. Atsižvelgiant į ASPĮ teikiamų paslaugų sričių skirtingą rizikos pacientų sveikatai ir gyvybei laipsnį, tikslinga taikyti skirtingus įmokų į Sąskaitą tarifus (ASPĮ, teikiančioms aukštesnės rizikos paslaugas (pvz.: stacionarinės chirurgijos, kt.), taikyti didesnius įmokų į Sąskaitą tarifus, nei ASPĮ, teikiančioms žemesnės rizikos paslaugas (šeimos medicinos, ambulatorines, dienos chirurgijos, kt.), kurioms būtų teisinga taikyti mažesnius įmokų į Sąskaitą tarifus).
Projekto aiškinamojo rašto 12 p. nurodoma, kad ASPĮ įmokos dydis siejamas su (priklauso nuo) įstaigos gaunamomis pajamomis, kurios priklauso nuo suteiktų paslaugų skaičiaus. Tačiau tikslingiau būtų vertinti ne tik suteiktų paslaugų skaičių, bet ir ASPĮ vykdomos veiklos (teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų) rizikingumo laipsnį pacientų saugos požiūriu. Taip pat tikslinga apsvarstyti ASPĮ įmokų dydžių diferenciaciją, įvertinus per praeitus kalendorinius metus iš Sąskaitos atliktų išmokų konkrečioje ASPĮ padarytai žalai pacientų sveikatai atlyginti, dydį. ASPĮ, kuriose skiriama mažiau dėmesio pacientų saugai ir kuriose įvyksta daugiau nepageidaujamų įvykių, kurių sukeltai žalai pacientų sveikatai kompensuoti išnaudojama daugiau Sąskaitos lėšų, turėtų proporcingai tam tikrą laikotarpį mokėti didesnio tarifo įmokas į Sąskaitą, negu ASPĮ, kuriose įvyksta mažiau nepageidaujamų įvykių ir, atitinkamai, mažiau išmokama išmokų žalai pacientų sveikatai atlyginti ir Sąskaitos. Tai skatintų ASPĮ imtis proaktyvių efektyvių veiksmų gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir saugą, mažinti nepageidaujamų įvykių pasireiškimo mąstą. 4. Dėl Projekte siūlomos taikyti sankcijos ASPĮ, nepervedusioms įmokos į Sąskaitą iki einamųjų kalendorinių metų sausio 31 d., proporcingumo.
Manytume, kad licencijos atėmimas ASPĮ, nepervedusiai nustatytu laiku įmokos į Sąskaitą, yra neproporcinga priemonė, kuri neabejotinai pasireikštų neigiamomis pasekmėmis ASPĮ besigydantiems pacientams (ypač rajonuose ir kaimo vietovėse, kuriose nėra galimybės pacientams pasirinkti kitą ASPĮ) bei ASPĮ darbuotojams. Siūlytume sudaryti galimybę ASPĮ mokėti įmokas į Sąskaitą kas mėnesį lygiomis dalimis visus einamuosius kalendorinius metus, o ASPĮ nepervedus laiku įmokos į Sąskaitą, siūlome taikyti proporcingesnes priemones, pvz.: įspėti įstaigą; atidėti įmokų mokėjimą pagrįstam laikotarpiui (jei ASPĮ patiria laikinus finansinius sunkumus dėl atliktų investicijų ar kitų pagrįstų priežasčių); ASPĮ nevykdant įsipareigojimo sumokėti įmoką į Sąskaitą per vienerius kalendorinius metus – apriboti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų paslaugų pirkimą iš ASPĮ ar sustabdyti ASPĮ veiklą iki ASPĮ padarys įmokas į Sąskaitą, ir tik neįvykdžius ir šio įsipareigojimo, galimai spręsti dėl kraštutinės priemonės – ASPĮ veiklos nutraukimo – taikymo. 5. Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sudėties. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija nagrinės pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejus ne tik medicinos ir odontologijos, bet ir slaugos bei akušerijos srityse, siūlytume apsvarstyti tikslingumą į Komisijos sudėtį (Projekto 26 str. 1 d) greta medicinos ir odontologijos sričių įtraukti ir slaugos bei akušerijos sričių kvalifikuotus specialistus (atitinkančius nustatytus kvalifikacinius reikalavimus). 6. Dėl sveikatos priežiūros specialistams, padariusių atitinkamos praktikos kartotines klaidas, taikymo privalomo reikalavimo tobulinti profesinę kvalifikaciją.
Projektuose numatyta privalomai siųsti ASPĮ specialistą, padariusį grubią atitinkamos praktikos klaidą arba profesinės kompetencijos vertinimo komisijai nustačius, kad sveikatos priežiūros specialistas per vienus metus nuo paskutinės atitinkamos praktikos klaidos padarymo padarė dar vieną atitinkamos praktikos klaidą, - tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Moksliniai tyrimai pacientų saugos srityje rodo, kad dauguma klaidų medicinoje, odontologijoje, slaugoje ar akušerijoje įvyksta ne dėl šias paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos/kompetencijos trūkumo (kuomet būtų tikslingas profesinės kvalifikacijos tobulinimas), bet dėl nepalankių latentinių sisteminių faktorių (kuomet kvalifikacijos tobulinimas nėra tikslingas), suformuojančių sąlygas pasireikšti žmogiškojo faktoriaus nulemtoms klaidoms, kurių prevencijos bei pašalinimo sprendimai dažniausiai yra ne klinikinio, o vadybinio pobūdžio, taigi priklauso ne klinikinės praktikos, bet vadybos sričiai. Todėl tikslinga sukonkretinti, nustatant prievolę atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistui tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka tik atitinkamos srities profesinės kompetencijos vertinimo komisijai nustačius atitinkamo specialisto profesinės kvalifikacijos/kompetencijos trūkumus. Pritarti iš dalies
1) Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės draudimui išleidžia apie 0,2 procentus savo metinių pajamų. 2) Komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti galimybę ASP įstaigoms įmokas į sąskaitą mokėti dalimis.
3) Komisijos sudėtis patikslinta, įtraukiant į ją aukštąjį universitetinį slaugos išsilavinimą ir 1 metų slaugos patirtį turintį nepriekaištingos reputacijos asmenį. 10. Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija, 2019-03-26 Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija (toliau – Asociacija) išnagrinėjo derinimui pateiktus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1,2,7,8,13,20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektą ir jį lydinčius projektus Nr. XIIIP-3083-XIIIP3087, bei teikia siūlymus:
Atkreipiame dėmesį, kad XIIIP-3083 projekto 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos, nevertinant jų vykdomos veiklos rizikingumo, moka po vienodą 0,2 proc. nuo metinių sveikatos priežiūros pajamų mokestį. Asociacijos narių vertinimu, šis solidarumo principu remtas draudimo mokesčio dydis nėra teisingas visų subjektų atžvilgiu. Asociacijos nuomone, sveikatos priežiūros veiklos rizikingumas turi būti vertinamas pagal gaunamų pagrįstų skundų į Pacientų padarytos žalos nustatymo komisiją skaičių, taip proporcingai rizikingiems sektoriams didinant draudimo įmokos dydį ir mažiau rizikingiems sektoriams – mažinant. Dabartiniu siūlomu įteisinti mokėjimo į Sąskaitą principu, tikėtina, kad dalis įstaigų nebus suinteresuotos visais įmanomais būdais teikti aukščiausios kokybės paslaugų, nes dėl padarytų klaidų finansinė našta padidės visoms įstaigoms. Projekto XIIIP-3083 27 straipsnio 2 dalis nurodo, kad sveikatos priežiūros įstaigos privalo sumokėti visą draudimo sumą už einamus metus iki sausio 31 d., priešingu atveju, vadovaujantis projektu XIIIP-3084 siekiamo pakeisti LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 11 dalies 2 punktu, įstaigos licencija būtų stabdoma ne ilgiau nei trims mėnesiams.
Asociacijos nuomone, tokios pasekmės, atsižvelgiant, kad įstatymų leidėjas yra kategoriškas įmokų mokėjimo atžvilgiu (įmoka nėra dalinama, privalomai sumokama per pirmąjį metų mėnesį visa numatyta suma) yra perteklinės. Rekomenduojame numatyti dalinį atsiskaitymą už draudimo paslaugas mokant kartą per ketvirtį nustatytą sumą, taip sumažinant visais atvejais didėsiančią finansinę naštą mažoms įstaigoms. Pritarti iš dalies
1) Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės draudimui išleidžia apie 0,2 procentus savo metinių pajamų. 2) Komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti galimybę ASP įstaigoms įmokas į sąskaitą mokėti dalimis. 3) Paslaugų kokybę turėtų palaikyti Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu numatyta galimybė stabdyti asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją dėl licencijuojamos veiklos sąlygų nesilaikymo (tokios pat pasekmės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą laukia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, neužtikrinančių įstaigos licencijuojamos veiklos sąlygų). Taip pat ir toliau bus atliekama asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinė kontrolė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų.
Be to, išlieka ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, kuri taikoma tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams. 11. Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris V. Mikelėnas, 2019-03-27 Ši preliminari teisinė išvada parengta Lietuvos draudikų asociacijos prašymu. Atsižvelgiant į itin trumpą terminą išvadai parengti, joje pateikiami tik konceptualūs pagrindiniai analizuojamo Projekto trūkumai, susiję su žalos, padarytos paciento sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, atlyginimu, orientuojantis į pacientų teisių apsaugą. Vėliau, esant būtinybei, bus pateikiama detalesnė išvados teiginių analizė ir lyginamasis pagrindimas. 1. Pagrindinė Projekto yda ir klaidingumas yra tas, kad Projekte painiojami du visiškai skirtingi teisiniai ir ekonominiai institutai - civilinės atskomvbės (ir jos draudimo institutas) ir socialinio draudimo institutas. Padaryta turtinė/neturtinė žala gali būti kompensuojama įvairių teisinių ekonominių sistemų (modelių) pagalba. Istoriškai kaip pirmoji žalos kompensavimo sistema susiklostė civilinės atsakomybės institutas, kuris grindžiamas visiško žalos atlyginimo principu (CK 6. 263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės taikymas reikalauja jos sąlygų konstatavimo - neteisėtos veikos, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės (išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, kai taikoma taip vadinama „griežtoji“ civilinė atsakomybė). Be to, asmuo, kurio veika gali sukelti žalą kitiems, turi teisę, o įstatymo nustatytais atvejais - privalo drausti savo civilinę atsakomybę (privatus draudimas). Būtent tokia sistema yra numatyta dabar galiojančiajame Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.
Atsižvelgiant į kai kuriuos civilinės atsakomybės instituto trūkumus, jau XIX a. buvo pradėta ieškoti alternatyvų civilinei atsakomybei. Viena tokių alternatyvų tapo privalomas valstybinis socialinis draudimas, kuris pirmiausiai atsirado siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Lietuvoje 1999-12-23 buvo priimtas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, kuris reglamentuoja turtinės žalos kompensavimą įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga. 2. Analizuojamas įstatymo Projektas siūlo ne ką kitą, kaip atsisakyti civilinės atsakomybės instituto ir civilinės atsakomybės privataus draudimo bei pereiti prie privalomo socialinio draudimo modelio. Todėl visiškai nesuprantama ir nepriimtina, kai tiek Projekto aiškinamajame rašte, tiek viešoje erdvėje naudojama „civilinės atsakomybės be kaltės“ sąvoka ir tokiu būdu yra klaidinama visuomenė, o pirmiausiai - labiausiai suinteresuota jos dalis - pacientai bei medikai. Jeigu Projekto rengėjai tikrai turėjo omenyje „griežtosios civilinės atsakomybės institutą, t.y. civilinę atsakomybę be kaltės, tai tokiu atveju projektas akivaizdžiai pablogina sveikatos priežiūros įstaigų ir medikų situaciją, lyginant su dabartine, nes vietoj keturių civilinės atsakomybės sąlygų, pagal projektą liktų tik trys. Tokiu būdu medikų galimybė apsiginti būtų apribota, palyginus su dabartine situacija ir medikų civilinė atsakomybė būtų prilyginta transporto priemonių vairuotojų civilinei atsakomybei. 3. Pažymėtina, kad žalos atlyginimas pagal civilinės atsakomybės modelį ir pagal socialinio draudimo modelį iš esmės skiriasi. Esminiai skirtumai yra šie:
a) civilinė atsakomybė grindžiama visišku žalos atlyginimo principu, t.y. tiek turtinė, tiek neturtinė žala turi būti atlyginta 100 proc. (išskyrus mišrios kaltės atvejus).
Tuo tarpu socialinio draudimo atveju išmokama tik draudimo suma, apskaičiuota pagal atitinkama metodika. Pavyzdžiui, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnį sužalojus sveikatą, žalos atlyginimas apskaičiuojamas pagal formulę 0,5xdxkx0,7758xD. Mirties atveju įstatyme numatytiems asmenims išmokama 46,55 VDU dydžio vienkartinė kompensacija (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 str.). Tai reiškia, kad socialinio draudimo atveju žala 100 proc. nebus kompensuojama, nes tai prieštarautų socialinio draudimo esmei. Todėl socialinio draudimo modelis dažnai derinamas su civilinės atsakomybės modeliu - jei socialinio draudimo išmoka visos patirtos žalos nekompensuoja, nukentėjusysis turi teisę reikšti ieškinį dėl likusio neatlyginto žalos dydžio išieškojimo iš atsakingo asmens. Pastebėtina, kad analizuojamo Projekto 24 str. 6 d. yra dviprasmiška. Iš vienos pusės kalbama apie aprašą, kuriame bus žalos atlyginimo dydžiai, t.y. nebus taikomas visiško žalos atlyginimo principas, iš kitos pusės yra naudojama civilinės atsakomybės institutui būdinga terminija - negautos pajamos, neturtinė žala, tiesioginiai nuostoliai. Esant tokiai dviprasmiškai formuluotei pacientai yra klaidinami, t.y., nėra aiškiai pasakoma, kad perėjus prie socialinio draudimo modelio pacientu padėtis iš esmės pasikeis - nuo galimybės gauti visiška žalos atlyginimą bus pereita prie riboto (dalinio) žalos kompensavimo.
b) Civilinės atsakomybės atveju įstatymas neriboja žalos atlyginimo galimybės nei žalos rūšimi, nei jos dydžiu, nes ginčo atveju žalos rūšį bei jos atlyginimo dydį galutinai nustato teismas.
Netgi bandymas įstatymu riboti žalos atlyginimo galimybę keltų tokio įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimą, nes tokie įstatymų leidėjo bandymai pažeistų Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą teisę į žalos atlyginimą bei teismų nepriklausomumą. Tuo tarpu socialinio draudimo atveju žalos atlyginimo galimybė dėl ekonominių (finansinių) priežasčių ribojama tiek žalos rūšimi, tiek ir jos dydžiu. Antai pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą atlyginama tik turtinė žala. Tuo tarpu neturtinė žala atlyginama reiškiant ieškinį darbdaviui dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal civilinės atsakomybės instituto taisykles. Turtinė žala socialinio draudimo modelio atveju taip pat apskaičiuojama ne remiantis visiško žalos atlyginimo principu, o pagal specialias metodikas, siekiant užtikrinti socialinio draudimo fondo finansinį pajėgumą. Taip yra todėl, kad socialinio draudimo modelis net turtingiausiose valstybėse nėra finansiškai pajėgus atlyginti visą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Kaip galima spręsti iš Projekto 24 str. 6 d., atlygintinos žalos dydžius ribos aprašas, kurį tvirtins Vyriausybė. Toks reglamentavimas kelia abejonių, ar projektas atitinka Konstitucijos 30 straipsni, pagal kuri žalos atlyginimą reglamentuoja būtent įstatymas.
Nelaimingų atsitikimų darbe patirtos žalos atlyginimo dydžius nustato būtent Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, o ne Vyriausybė,
c) Civilinės atsakomybės atveju žala atlyginama iš atsakingo asmens lėšų (turto). Tuo tarpu socialinio draudimo atveju socialinio draudimo fondo lėšos akumuliuojamos draudimo įmokų pagalba, t.y. draudėjai moka įstatymo nustatyto dydžio draudimo įmokas, kurios yra apskaičiuojamos naudojant specialią metodika, kuri užtikrintu fondo finansini stabilumą. Projekte 27 straipsnyje numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos moka 0,2 proc. savo metinių pajamų dydžio įmokas. Tokia įmokų apskaičiavimo tvarka yra ydinga, nes neleidžia užtikrinto fondo finansinio stabilumo ir visiškai neatsižvelgiama į įstaigų teikiamų paslaugų spektrą, žalos atvejų skaičių, žalos atvejų sunkumą ir į kitus svarbius kriterijus, kurie paprastai taikomi apskaičiuojant draudimo įmokų dydį. Kaip pavyzdį galima pateikti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnį, kuris būtent ir numato tokius kriterijus, kurie leidžia diferencijuoti įmokų dydžius. Nesant tokios įmokų dydžio diferenciacijos kyla reali grėsmė, kad fondo lėšos bus išnaudotos per pirmus kelis jo veikimo mėnesius ir daliai pacientu žala nebus kompensuota dėl lėšų stygiaus. Pažymėtina, kad nors Projekto aiškinamojo rašto 11 d. nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžio atlyginimo tvarkos aprašą, tačiau neturint šio aprašo, kuriame būtų detaliai nurodomi asmens sužalojimo atvejai ir maksimalūs bei minimalūs kompensaciniai dydžiai, nėra galimybės įvertinti jų pagrįstumo fondo finansinio stabilumo prasme.
Be to, svarbu paminėti ir tai, kad nei pačiame Projekte, nei Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokių veiksmų būtų imtasi, kai dėl per didelio pretenzijų patenkinimo skaičiaus fonde esančios lėšos pasibaigtų, t. y. ar valstybė teiktų papildomą finansavimą, ar būtų didinamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos ir pan. Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jeigu lėšų neužtektų einamųjų metų pabaigoje, tai įmokos būtų didinamos pakeitus įstatymą, tačiau nėra pateikiamas problemos sprendimas faktinio šių lėšų trūkumo paaiškėjimo laikotarpiu – kokio šaltinio lėšomis būtų kompensuojama pacientų patirta žala tuo metu, kai fonde lėšų pritrūktų.
d) Taikant civilinę atsakomybę reikia nustatyti jos sąlygas. Tuo tarpu pagrindas išmokėti socialinio draudimo fondo išmokas yra draudžiamasis įvykis. Taigi, socialinio draudimo atveju įrodinėjimo dalykas yra draudžiamojo įvykio faktas - jeigu jis nustatomas, išmoka mokama, o jeigu konstatuojama, kad įvykis nėra draudžiamasis - išmoka nemokama. Pavyzdžiui, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnis apibrėžia draudžiamuosius, o 7 straipsnis - nedraudžiamuosius įvykius. Tokiais atvejais tiek fondui, tiek ir apdraustajam yra aišku, ar išmoka bus mokama, ar ne. Tuo tarpu Projekte apie draudžiamuosius/nedraudžiamuosius įvykius apskritai nėra kalbama, o klaidingai vartojama civilinės atsakomybės institutui būdinga terminija: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys.
Kitaip tariant, esant socialinio draudimo modeliui vietoj įvykio pripažinimo draudžiamuoju bus įrodinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos, vietoj to, kad būtų nustatoma, ar yra draudžiamojo įvykio kriterijai (pvz., įvykis turi būti realizavęsis tam tikru laikotarpiu, yra paciento rašytinė pretenzija ir kt.). Tai dar kartą patvirtina, kad Projekto rengėjai painioja du visiškai skirtingus teisinius ir ekonominius institutus.
e) Kaip minėta, dažnai socialinio draudimo modelis taikomas kartu su civilinės atsakomybės institutu, tokiu būdu siekiant užtikrinti visų asmenų lygiateisiškumą žalos atlyginimo srityje ir pasiekti, kad padaryta žala būtų kompensuota visiškai. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokėta SODROS išmoka nekompensuoja visos patirtos žalos, darbuotojas dėl nekompensuotos žalos dalies atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą. Analizuojant paciento patirtos žalos atlyginimo klausimą, kai pacientas kreipiasi į teismą, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal Projektą teismas sprendimą dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo priimtų taip pat nevertindamas žalą padariusio asmens kaltės. Projekto aiškinamajame rašte toliau reziumuojama, kad tikėtina, jog kreipimųsi į teismą nebus daug (neaišku, kokiais objektyviais duomenimis daroma tokia išvada), kadangi Apraše bus aiškūs atlygintinos žalos dydžiai. Toks argumentavimas sudaro prielaidą išvadai, kad pacientas, siekdamas visiško žalos atlyginimo teisme, neturės įrodinėti žalą sukėlusio asmens kaltės, o teismas nepriteis daugiau negu Apraše nurodyta maksimali suma už patirtą žalą.
Pažymėtina, kad toks aiškinimas būtų diskriminacinio pobūdžio kitų asmenų atžvilgiu ir prieštarautų lygiateisiškumo, visiško žalos atlyginimo principui, kuris taikomas siekiant žalos priteisimo civiline tvarka teisme. Tokiu būdu pacientai taptų visuomenės dalimi, kuri, skirtingai, pavyzdžiui, nuo darbuotojų, patyrusių žala dėl nelaimingo atsitikimo darbe, negalėtų prisiteisti visiško žalos atlyginimo.
f) Civilinės atsakomybės atveju žalos atlyginimo reikalaujama reiškiant ieškinį teisme atsakingam už žalą asmeniui (išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato privalomą ginčo sprendimo iki teismo tvarką). Tuo tarpu socialinio draudimo atveju įvykus draudžiamajam įvvkiui kreipiamasi i socialinio draudimo fondą administruojančią institucija. Pavyzdžiui, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, nuketėjęs darbuotojas dėl išmokų kreipiasi į SODRĄ, kuri ir administruoja šį fondą. SODROS atsisakymas mokėti išmoką gali būti skundžiamas teismui. Taigi, ši sistema jokios privalomos ginčo sprendimo iki teismo tvarkos nenumato, o tai leidžia greičiau gauti išmoką. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl perėjus prie socialinio draudimo modelio, paliekama iki šios numatyta privaloma ginčo sprendimo iki teismo tvarka Komisijoje. Taigi, po reformos bus net dvi iš viešųjų finansų išlaikomos valstybės institucijos - komisija, ir valstybės įgaliota institucija, kuri administruos, anot Projekto 24 straipsnio 8 dalies, sąskaitą. Šiuo atveju reikia kalbėti ne apie sąskaitos administravimą (sąskaitas administruoja bankai, kuriose tos sąskaitos ir atidaromos), o apie fonde esančių lėšų administravimą.
Projekto 27 straipsnio 8 dalis numato, kad fondo lėšos bus skiriamos tiek Komisijos, tiek ir Vyriausybės įgaliotos institucijos, kuri „administruos sąskaitą, veiklos finansavimui. Taigi, naujas modelis padidins viešųjų finansų išlaidas, skirtingai nuo dabar galiojančios tvarkos, t.v. naujoji tvarka taps neišvengiamai nuostolingesnė, nei esanti. Kadangi nei Projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra įvardinta konkreti sąskaitą administruojanti institucija, šiuo metu nėra galimybės nuspėti ir šios institucijos funkcijų apimties. Tačiau jei tokios institucijos (kaip Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo atveju - SODROS) kompetencija apimtų ir atitinkamą vertinimą, ar įvykis gali būti pripažįstamas draudžiamuoju (t. y. jei ji būtų atsakinga už įvykio tyrimą ir draudžiamojo įvykio sąlygų nustatymą), Projekte numatomo subjekto - Komisijos - nebereikėtų, nes šių subjektų funkcijos būtų dubliuojamos. Jei sąskaitą administruojanti institucija neatliktų Komisijos funkcijų (nevertintų su draudžiamuoju įvykiu susijusių aplinkybių, o tik administruotų sąskaitą (nors nėra paaiškinta, ką konkrečiai tai apimtų), būtų akivaizdu, kad biurokratinis aparatas yra didinamas, todėl kiltų pagrįstų abejonių tiek dėl Projekto ekonominio pagrįstumo, tiek dėl siekiamų sutrumpinti pacientų žalų atlyginimo klausimų nagrinėjimo terminų,
g) Esant socialinio draudimo sistemai, socialinio draudimo fondo lėšas administruojanti institucija įstatymo nustatytais atvejais turi subrogacijos teisę. Nei Projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra numatyta sureglamentuoti subrogacijos teisės į kaltą už žalos padarymą asmenį (pvz., asmenį padariusį žalą tyčiniais veiksmais). Tokiu būdu prarandama fondo galimybė susigrąžinti sumokėtas išmokas pacientams ir užtikrinti fondo finansinį stabilumą. 4.
įstaigų įmokos siektų 0,2 proc. nuo sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Tačiau tokio skaičiaus faktinis pagrindimas nėra pateikiamas (draudikų duomenimis, skaičius yra gerokai mažesnis), todėl jo dydis kelia abejonių. Be to, nustačius vienodą įmoką visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, neatsižvelgiant į jų specialistų kompetenciją, patirtį, toje įstaigoje fiksuotų žalos atlyginimo atvejų skaičių ir pan., būtų sukuriama situacija, kai už nekompetentingų specialistų sukeltą žalą turėtų mokėti ne juos samdanti įstaiga, o įstaiga, kurioje nėra fiksuota jokių panašių atvejų (t. y. kitų asmenų veiksmais padarytą žalą turėtų kompensuoti už tą žalą neatsakingas asmuo). Tokia situaciją būtu galima laikyti diskriminacine ir neleidžiančia atsižvelgti i konkrečios įstaigos veiklos rezultatus bei tokia sistema neatliktu prevencinės funkcijos. 5. Projekte siūlomas reglamentavimas nepašalins ir gynybinės medicinos rizikos, kadangi padarius praktikos klaidą, licencija vis tiek bus stabdoma. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą reguliavimą, gydytojui, slaugytojui ar akušeriui antrą kartą per metus padarius atitinkamą praktikos klaidą, jo licencija nebus naikinama, tačiau vis tiek bus stabdoma ir medikas turės tobulinti kvalifikaciją, kas reikalaus papildomojo laiko ir pastangų. Apibendrinanti išvada: analizuojamame Projekte akivaizdžiai painiojami du skirti žalos kompensavimo modeliai, todėl tokio projekto priėmimas neišvengiamai pablogintų tiek pacientų padėt; (pacientai netektų galimybės reikalauti visiško žalos atlyginimo, o fondui pritrūkus lėšų daliai pacientų žala apskritai gali būti neatlyginta), tiek ir sveikatos priežiūros įstaigų padėtį, nes siūlomas įmokų dydžio nustatymo modelis (tiksliau - jo nebūvimas) neveikia prevenciškai ir sėkmingai dirbančias įstaigas vers prisiimti aplaidžiai dirbančių įstaigų padarytos žalos kompensavimo naštą.
Nepritarti
1) Projektu siūloma įdiegti žalos atlyginimo be kaltės, o ne „civilinės atsakomybės be kaltės“ sistemą, t.y. kuriamas naujas žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo teisinis mechanizmas. 2) Projektu siūlomas teisinis žalos atlyginimo reguliavimas yra nuoseklus ir juo nesukuriami išvadoje nurodyti trūkumai, t. y. pagal projektą lieka ne civilinės atsakomybės sąlygos, o žalos atlyginimo sąlygos; žalos atlyginimo dydis bus nustatytas Vyriausybės nuarimu (ribotas, bus numatyti žalų dydžiai pagal Komisijos ir teismų priteisiamų žalų sumas; bus nustatyti maksimalūs vieno atvejo dydžiai), o nagrinėjant prašymą teisme – neribotas (užtikrinama pacientų teisė į visišką žalos atlyginimą); žalos dydis Vyriausybės nutarimu bus nustatomas pagal įstatyme nustatytus kriterijus, tačiau dėl jų kompleksiškumo ir detalumo netikslinga konkrečius žalos dydžius nustatyti įstatyme. 3) Komiteto patobulintame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad atlyginus žalą iš sąskaitos regreso teisės į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žala padaręs asmuo, neįgyjama. 4) Dėl paciento galimybių efektyviai apginti savo teises: siūloma vietoje žalos atlyginimo sąlygos – neteisėtų veiksmų buvimo – numatyti, kad žala atlyginama, jei Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala.
Be to, projekte numatyta, kad visą reikiamą prašymui nagrinėti informaciją susirenka pati Komisija, tad pacientui telieka nurodyti žalą, jos aplinkybes ir prašomą žalos dydį (Žalos atlyginimo apraše bus patvirtinta prašymo dėl žalos atlyginimo forma). 5) Kadangi siūloma vietoje žalos atlyginimo sąlygos – neteisėtų veiksmų buvimo – numatyti, kad žala atlyginama, jei Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala, manytina, kad Komisijoje neturėtų būti vien tik teisininkai (dėl žalos ryšio su paslaugomis ir žalos išvengiamumo spręsti kompetentingi ir kiti projekte numatyti Komisijos nariai), joje vienareikšmiškai būtinos specifinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kompetencijos ir žinos. 6) Dėl žalų prevencijos: siūloma sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryti Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisiją ir pavesti jai konkrečias užduotis, susijusias su žalų prevencija, analizuoti žalos atvejus ir su tuo susijusius reiškinius, teikti rekomendacijas įstaigoms, siūlymus žalos prevencijos modeliui tobulinti. 12. Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris V. Mikelėnas, 2019-03-27
pateikti teisinę išvadą dėl raštu pateiktų derinti šių teisės aktų projektų:
sveikatai atlyginimo įstatymo Nr.
1-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo jstatymo projekto (toliau - Projektas) ir 7.2. lydimųjų teisės aktų - Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų jstatymo Nr. 1-1367 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. 1-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. ..-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VI11-1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (toliau kartu - (statymų projektai) (toliau Projektas ir Įstatymų projektai kartu vadinami Pakeitimų projektais). 8. Prieš pateikdamas šią išvadą, susipažinau su žemiau nurodytais Lietuvos draudikų asociacijos pateiktais dokumentais:
81. 8.1.1. Projektu (6 lapai);
8.1.2. Projekto lyginamuoju variantu (9 lapai);
sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I- 1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. ..-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII- 1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamuoju raštu (toliau - Aiškinamasis raštas) (20 lapų). 9. Teisinė išvada buvo parengta atsižvelgus, be kita ko, į šiuos teisės aktus, užsienio šalių praktikos pavyzdžius, teisinę literatūrą: 9.1. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau - CK) ir kitus jos išnašose nurodytus šaltinius;
10.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas yra sudaryti sąlygas pacientams, kurių sveikatai padaryta žala teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą ir lėšas bei laiką skirti sutrikdytai sveikatai sugrąžinti (įgyvendinti žalos be kaltės modelį), taip pat sudaryti sąlygas, skatinančias atskleisti sveikatos priežiūros specialistų klaidas ir imtis priemonių, kad jos nesikartotų. 11. Atitinkamai Projektu siekiama (i) nustatyti, kad žala paciento sveikatai atlyginama nevertinant ją padariusio asmens sveikatos priežiūros specialisto kaltės esant įstatyme nustatytoms sąlygoms; (ii) nustatyti, kad žala paciento sveikatai atlyginama iš sąskaitos, kurioje kaupiamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, lėšų; (iii) nustatyti, kad asmens sveikatos priežiūros specialistų klaidos yra pagrindas ne panaikinti, o sustabdyti jų licenciją ir tobulinti jų kvalifikaciją; (iv) nagrinėti asmens sveikatos priežiūros specialistų klaidas bei pacientų sveikatai padarytos žalos atvejus ir imtis priemonių, kad jos nesikartotų. 12. Teigiama, kad šiuo metu pacientai gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau - ASPĮ), kuri asmens skundą turi išnagrinėti per 20 darbo dienų, draudimo įmonę, apdraudusią ASPĮ civilinę atsakomybę, arba pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau - Komisija), kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nagrinėjimo. į teismą pacientai gali kreiptis tik nepatenkinti pareiškimo nagrinėjimu Komisijoje arba pareikšdami civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl paciento sveikatos sutrikdymo. Atitinkamai tiek Komisijoje, tiek teisme pacientai patiria su atstovavimu susijusių išlaidų, pavyzdžiui, apie 30 procentų pacientų 2017 m. Komisijoje nagrinėjant jų pareiškimus pasitelkė advokatus.
Pacientų skundų nagrinėjimą Komisijoje apsunkina ir tai, kad šiuo metu nenumatyta galimybė apmokėti ekspertams už Komisijai teikiamas išvadas dėl pacientų patirtos žalos atvejų. Todėl Komisijai ekspertines išvadas nemokamai sutinka teikti tik labai nedaug ekspertų. 13. Be to, atsižvelgiant į tai, kad norint gauti žalos atlyginimą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos bei į jų įrodinėjimo sudėtingumą, draudimo įmonės ir Komisija tik nedaugeliu atvejų nustato, kad turi būti atlyginama žala - draudimo įmonės draudimo išmokas pacientams išmoka vidutiniškai apie 11 proc. kreipimųsi atvejų, o Komisija nustato atlygintiną žalą apie 18 proc. nagrinėtų pareiškimų atvejų. 14. Šiuo metu Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme (toliau - MPĮ) ir Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme (toliau - SPAPĮ) numatyta, kad tuo atveju, je i gydytojas, slaugytojas ar akušeris per kalendorinius metus padarė dvi ar daugiau atitinkamos praktikos klaidų ir jos sukėlė arba galėjo sukelti paciento sveikatos pablogėjimą ar grėsmę jo gyvybei, jų licencija yra panaikinama. Tokia sankcija, nors ir yra grindžiama visuomenės saugumu, yra nepagrįsta ir neproporcinga siekiamam tikslui - kad klaidos nesikartotų ir būtų teikiamos saugios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, be to, ji skatina slėpti savo klaidas siekiant išvengti licencijos ir kartu darbo praradimo. Dėl to klaidos kartojasi, nėra analizuojamos jų priežastys. Šiam tikslui pasiekti, kaip teigiama Aiškinamajam rašte, adekvati priemonė būtų gydytojų, slaugytojų ir akušerių praktikos licencijos sustabdymas, kurio metu jie turėtų tobulinti kvalifikaciją toje srityje, kurioje nustatytos jų praktikos klaidos. 15.
teisės aktų pakeitimais siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiama šių teigiamų rezultatu:
išsilavinimą, ir 2 - turintys aukštąjį teisės studijų krypties išsilavinimą. Siekiant užtikrinti Komisijai teikiamų ekspertų išvadų kokybę, siūloma nustatyti kvalifikacinius reikalavimus ekspertams (teisė verstis slaugos, medicinos ar odontologijos praktika bei atitinkamos praktikos 5 metų patirtis). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Projektu siūloma nustatyti atlyginimo ekspertams tvarką. Ekspertui apmokėjimą už dalyvavimą Komisijos posėdyje siūloma nustatyti tokio dydžio, koks šiuo metu nustatytas Komisijos nariui. Siūloma nustatyti, kad Komisija sprendimą atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) priima nevertindama, ar yra ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltė, ar ne (pagrindinis žalos be kaltės modelio elementas). Būtų atlyginama dėl pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų paciento sveikatai padaryta žala, je i j i padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir je i tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys.
Projekte numatyta, kad pacientas turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Projekte numatyta, kad teismas sprendimą dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo priimtų taip pat nevertindamas žalą padariusio asmens sveikatos priežiūros specialisto kaltės (pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį). Teismo priteista žala taip pat bus atlyginama iš sąskaitos lėšų. Tikimasi, kad kreipimųsi į teismą nebus daug, kadangi paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše bus nustatyti aiškūs atlygintinos žalos dydžiai. įtvirtinus siūlomą žalos atlyginimo modelį nagrinėjant pacientų prašymus Komisijoje, tikimasi, kad jiems nebereikės teisinės pagalbos ir išlaidų ekspertizėms nustatant priežastinį ryšį tarp teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir patirtos žalos, kadangi pagal Projektą pacientas nebebus įpareigotas pateikti įrodymus, kurie patvirtintų prašyme atlyginti žalą išdėstytas aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimą atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą (tačiau įrodymus pacientas galės pateikti, jei juos turės) bei tai, ar paciento sveikatai padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp nustatytos žalos ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vertins Komisija, kuri tais atvejais, kai reikės specialių žinių, pati kreipsis į ekspertus (jų veiklos išlaidos bus apmokamos iš sąskaitos). Pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti skirtas lėšas Projektu siūloma kaupti sąskaitoje.
Sąskaitos lėšos būtų kaupiamos iš ASPį įmokų, kurių dydis būtų 0,2 procento ASPĮ metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Jei einamųjų metų įmokų nepakaktų sąskaitos išlaidoms (išmokoms, Komisijos veiklai ir sąskaitos administravimui) apmokėti (Projekto autorių nuomone, tai galėtų būti tik todėl, kad dėl ASPĮ veiklos būtų daugiau atvejų, kai būtų padaryta žala pacientams), kitais metais įmokos galėtų būti didinamos (būtų inicijuojamas įstatymo keitimas). Sąskaitos lėšos turėtų būti laikomos konkurso būdu pasirinktoje kredito įstaigoje arba investuojamos. Konkurso sąlygas nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. III. TEISINĖ IŠVADA DĖL SIŪLOMŲ TEISĖS AKTŲ
užtikrinti, kad, iš vienos pusės, tinkamai būtų kompensuota žala, kurią pacientai patiria dėl gydytojų aplaidumo ar klaidų, ir, iš kitos pusės, įstatymai veiktų prevenciškai - atgrasytų gydytojus nuo bet kokios žalos padarymo pacientų sveikatai, t. y. skatintų medikus mokytis iš savo klaidų ir gerinti savo teikiamų paslaugų kokybę. Nėra ginčo ir dėl to, kad operatyvus bei nekomplikuotas žalos atlyginimo mechanizmas atitiktų visų šiame teisiniame santykyje dalyvaujančių asmenų interesus. 17. Vis dėlto susipažinus su man pateiktų Pakeitimų projektų paketu, turiu konstatuoti, kad, mano vertinimu, pakeitimų rengėjų numatomi teigiami rezultatai iš pateiktų dokumentų turinio neseka. 18. Toliau išsamiai argumentuosiu tokią savo išvadą. 4.1. Projekte painiojami du skirtingi teisiniai ir ekonominiai institutai
19Pagrindinė Projekto yda ir klaidingumas yra tas,
kad Projekte painiojami du visiškai skirtingi teisiniai ir ekonominiai institutai - civilinės atsakomybės (ir jos draudimo institutas) ir socialinio draudimo institutas. 20. Padaryta turtinė /neturtinė žala gali būti kompensuojama įvairių teisinių ekonominių sistemų (modelių) pagalba.
Istoriškai kaip pirmoji žalos kompensavimo sistema susiklostė civilinės atsakomybės institutas, kuris grindžiamas visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės taikymas reikalauja jos sąlygų konstatavimo - neteisėtos veikos, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės (išskyrus jstatymo nustatytas išimtis, kai taikoma taip vadinama
„griežtoji" civilinė atsakomybė1). Be to, asmuo, kurio veika gali
sukelti žalą kitiems, turi teisę, o jstatymo nustatytais atvejais - privalo drausti savo civilinę atsakomybę (privatus draudimas). Būtent tokia sistema yra numatyta dabar galiojančiajame Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. 21. Atsižvelgiant j kai kuriuos civilinės atsakomybės instituto trūkumus, jau XIX a. buvo pradėta ieškoti alternatyvų civilinei atsakomybei. Viena tokių alternatyvų tapo privalomas valstybinis socialinis draudimas, kuris pirmiausiai atsirado siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Lietuvoje 1999 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (toliau - Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas), kuris reglamentuoja turtinės žalos kompensavimą įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga. 22. Analizuojamas Projektas siūlo ne ką kitą, kaip atsisakyti civilinės atsakomybės instituto ir civilinės atsakomybės privataus draudimo bei pereiti prie privalomo socialinio draudimo modelio. Todėl visiškai nesuprantama ir nepriimtina, kai tiek Aiškinamajame rašte, tiek viešoje erdvėje naudojama
„civilinės atsakomybės be kaltės" sąvoka ir tokiu būdu yra klaidinama visuomenė,
o pirmiausiai - labiausiai suinteresuota jos dalis - pacientai bei medikai.
Jeigu Projekto rengėjai tikrai turėjo omenyje „griežtosios11 civilinės atsakomybės institutą, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės, tai tokiu atveju Projektas akivaizdžiai pablogina sveikatos priežiūros įstaigų ir medikų situaciją, lyginant ją su dabartine, nes vietoj keturių civilinės atsakomybės sąlygų, pagal Projektą liktų tik trys. Tokiu būdu medikų galimybė apsiginti būtų apribota, palyginus su dabartine situacija, ir medikų civilinė atsakomybė būtų prilyginta statinių savininko (valdytojo) (CK 6.266 str.) ar transporto priemonių valdytojų 1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje, Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454. 5 civilinei atsakomybei (CK 6.270 str.). Tačiau sąvoka „be kaltės“ (angį. non-fault) jokiu būdu nereiškia civilinės atsakomybės be kaltės (angį. strict liability). 23. Taigi, siūlomas Projektas sukuria terminijos problemą - priešingai nei jo turinj aiškina Projekto rengėjai, pasaulyje žinomas non-fault liability modelis nėra tapatus strict liability (griežtosios civilinės atsakomybės) sąvokai 2; non-fault liability modelis reiškia, kad žala atlyginama ne pagal civilinės atsakomybės taisykles ir ne teismo, o pagal socialinio draudimo modelj ir administracine tvarka3. Tačiau net ir esant non-fault modeliui žala automatiškai nėra atlyginama, nes nustatinėjama, ar konkrečioje situacijoje yra draudžiamas įvykis, ar ne. Todėl nagrinėjamu atveju nėra prielaidų manyti, kad žalos atlyginimo procesas, kaip teigia Projekto autoriai, taps spartesnis. 24.
24Atskirai paminėtina, kad socialinio draudimo,
t.y. non-fault modelis apskritai yra jdiegtas labai nedaugelyje valstybių (Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Naujojoje Zelandijoje, kai kuriose JAV valstijose). 25. Taip pat nėra aiškus Projekte siūlomo modelio ryšys su civiline atsakomybe už nekokybiškus produktus, kurią reglamentuoja Europos Sąjungos direktyva 85/374/EEC, kuri perkelta j CK 6.292-6.300 straipsnius. Pagal šią direktyvą medikamentai, kraujas ir jo komponentai yra laikomi produktais, todėl, pacientams patyrus žalos dėl jų naudojimo, žala atlyginama pagal CK 6.292-6.300 straipsnius. Jeigu tokiems atvejams būtų taikomas Projekte siūlomas socialinio draudimo modelis, tai tokiu atveju Lietuva pažeistų Europos Sąjungos teisę. Europos Sąjungos valstybėse, kuriose ir yra įvestas socialinio draudimo modelis, žala, padaryta medikamentais yra atlyginama ne pagal šį modelį, o pagal civilinės atsakomybės modelį, tokiu būdu užtikrinant direktyvos 85/374/EEC įgyvendinimą. 26. Taip pat nėra aiškus Projekte siūlomo socialinio modelio santykis su žalos, padarytos biomedicininių tyrimu metu, atlyginimu. Pagal Projekto 1 straipsnį, jeigu nebus apdrausta tyrėjo civilinė atsakomybė, bus taikoma socialinio draudimo modelis. Vadinasi, civilinės atsakomybės institutas ir jos draudimas išliks. Tačiau tada draustis turės tik tos sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose bus atliekami biomedicininiai tyrimai. Tačiau kodėl tokiu atveju atsakyti turėtų ne pats pažeidėjas, t.y. įstaiga, kuri privalomai neapdraudė savo civilinės atsakomybės, o viešieji finansai? 27. Toliau pateikiami žalos atlyginimo pagal civilinės atsakomybės modelį ir pagal socialinio draudimo modelį esminiai skirtumai.
(i) Žalos atlyginimo apimtis
atlyginimo principu, t. y. tiek turtinė, tiek neturtinė žala turi būti atlyginta 100 proc. (išskyrus mišrios kaltės atvejus).
Tuo tarpu socialinio draudimo atveju išmokama tik draudimo suma, apskaičiuota pagal atitinkamą metodiką
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnį sužalojus sveikatą, žalos atlyginimas apskaičiuojamas pagal formulę 0,5xdxkx0,7758xD. Mirties atveju įstatyme numatytiems asmenims išmokama 46,55 VDU dydžio vienkartinė kompensacija (Nelaimingų atsitikimų darbe jstatymo 27 str.). Tai reiškia, kad socialinio draudimo atveju žala 100 proc. nebus kompensuojama, nes tai prieštarautų socialinio draudimo esmei. 30. Užsienio praktikos pavyzdžiai taip pat patvirtina, kad, taikant socialinio draudimo, t.y. nonfault modelį, valstybėse nustatomi maksimalūs, o kai kuriose šalyse - tiek minimalūs, tiek maksimalūs žalos atlyginimo dydžiai, be to, iš pacientams išmokamų sumų dar papildomai daromi išskaitymai, (pvz., Norvegijoje - 10000 kronų, Danijoje - 10000Kronų.1). 31. Todėl socialinio draudimo modelis dažnai derinamas su civilinės atsakomybės modeliu - jei socialinio draudimo išmoka visos patirtos žalos nekompensuoja, nukentėjusysis turi teisę reikšti ieškinį dėl likusio neatlyginto žalos dydžio išieškojimo iš atsakingo asmens. 32. Tačiau užsienio praktikoje yra skirtingų pavyzdžių. Štai Švedijoje pacientas turi alternatyvą - kreiptis j fondą arba j teismą2, o Danijoje ir N. Zelandijoje kreipimasis j teismą apskritai negalimas. 33. Šiame kontekste pastebėtina, kad analizuojamo Projekto 24 str. 6 d. yra dviprasmiška. Iš vienos pusės kalbama apie aprašą, kuriame bus žalos atlyginimo dydžiai, t. y. nebus taikomas visiško žalos atlyginimo principas, iš kitos pusės yra naudojama civilinės atsakomybės institutui būdinga terminija - negautos pajamos, neturtinė žala, tiesioginiai nuostoliai.
Esant tokiai dviprasmiškai formuluotei, pacientai yra klaidinami, t. y. nėra aiškiai pasakoma, kad perėjus prie socialinio draudimo modelio pacientų padėtis iš esmės pasikeis - nuo galimybės gauti visišką žalos atlyginimą bus pereita prie riboto (dalinio) žalos kompensavimo. Doktrinoje nėra ginčo dėl to, kad toks ribotas (dalinis) žalos kompensavimas (kompensacijos „lubų“ nustatymas) labiausiai pažeidžia teises ir interesus tų pacientų, kurie dėl medikų klaidų ar nekompetencijos patyrė didžiausią žalą.
(ii) Žalos atlyginimo ribojimas žalos rūšimi ar dydžiu
žalos atlyginimo galimybės nei žalos rūšimi, nei jos dydžiu, nes ginčo atveju žalos rūšj bei jos atlyginimo dydį galutinai nustato teismas. Netgi bandymas įstatymu riboti žalos atlyginimo galimybę keltų tokio įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimą, nes tokie įstatymų leidėjo bandymai pažeistų Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą teisę į žalos atlyginimą bei teismų nepriklausomumą. Tuo tarpu socialinio draudimo atveju žalos atlyginimo galimybė dėl ekonominių (finansinių) priežasčių ribojama tiek žalos rūšimi, tiek ir jos dydžiu. 35. Antai pagal Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymą atlyginama tik turtinė žala. Tuo tarpu neturtinė žala atlyginama reiškiant ieškinį darbdaviui dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal civilinės atsakomybės instituto taisykles. Turtinė žala socialinio draudimo modelio atveju taip pat apskaičiuojama ne remiantis visiško žalos atlyginimo principu, o pagal specialias metodikas, siekiant užtikrinti socialinio draudimo fondo finansinį pajėgumą.
Taip yra todėl, kad socialinio draudimo modelis net turtingiausiose valstybėse nėra finansiškai pajėgus atlyginti visą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. 36. Kaip galima spręsti iš Projekto 24 str. 6 d., atlygintinos žalos dydžius ribos aprašas, kurį tvirtins Vyriausybė. Toks reglamentavimas kelia abejonių, ar Projektas atitinka Konstitucijos 30 straipsnį, pagal kurį žalos atlyginimą reglamentuoja būtent įstatymas. Nelaimingų atsitikimų darbe patirtos žalos atlyginimo dydžius nustato būtent Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas, o ne Vyriausybė. 37. Pastebėtina, kad kai kuriose valstybėse socialinio draudimo, t.y. non-fault sistema taikoma tik selektyviai, t. y. tik dalies žalų (pvz., patirtų tik gimdymo metu) atlyginimui1, o visi kiti žalos atvejai atlyginami pagal civilinės atsakomybės modelj, t. y. taikoma mišri žalos atlyginimo sistema. Pavyzdžiui, Prancūzijoje veikia mišri pacientų patirtos žalos kompensavimo sistema - esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms taikoma civilinė atsakomybė. Tuo tarpu nesant sveikatos priežiūros įstaigos kaltės, taip pat tada, kai sveikatos priežiūros įstaigos draudikas atsisako išmokėti draudimo išmoką, nes nėra draudžiamojo įvykio, žala atlyginama iš vadinamo solidarumo fondo, kuris formuojamas iš sveikatos privalomojo draudimo biudžeto lėšų ir kurį administruoja speciali valstybės institucija - Office national d'indemnisation. 2 (iii) Lėšos, iš kurių atlyginama žala
atsakingo asmens lėšų (turto). Taigi, civilinės atsakomybės institutas atlieka ne tik kompensacinę, bet ir kitą ne mažiau svarbią funkciją - prevencinę.
Racionalus asmuo, suvokdamas kad dėl savo aplaidumo gali susilaukti ieškinio dėl žalos atlyginimo, sieks vykdyti savo prievoles taip, kad niekam nepadarytų žalos. Tuo tarpu socialinio draudimo atveju socialinio draudimo fondo lėšos akumuliuojamos draudimo įmokų pagalba, t. y. draudėjai moka įstatymo nustatyto dydžio draudimo įmokas, kurios yra apskaičiuojamos naudojant specialią metodiką, kuri užtikrintų fondo finansinį stabilumą. Taigi, šis modelis neatlieka prevencinės funkcijos, nes pažeidėjas jokių neigiamų padarinių nepatyria. 39. Projekto 27 straipsnyje numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos moka 0,2 proc. savo metinių pajamų dydžio įmokas. Tokia įmokų apskaičiavimo tvarka yra ydinga, nes neleidžia užtikrinti fondo finansinio stabilumo ir visiškai neatsižvelgiama į įstaigų teikiamų paslaugų spektrą, žalos atvejų skaičių, žalos atvejų sunkumą ir į kitus svarbius kriterijus, kurie paprastai taikomi apskaičiuojant draudimo įmokų dydį. 40. Kaip pavyzdį galima pateikti Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 29 straipsnį, kuris būtent ir numato tokius kriterijus, kurie leidžia diferencijuoti įmokų dydžius. Nesant tokios įmokų dydžio diferenciacijos kyla reali grėsmė, kad fondo lėšos bus išnaudotos per pirmus kelis jo veikimo mėnesius ir daliai pacientų žala nebus kompensuota dėl lėšų stygiaus. Kad šis modelis nuolat susiduria su finansinėmis problemos, patvirtina N.Zelandijos pavyzdys - N. Zelandijoje 2010 m. fondo deficitas buvo 1.4 mlrd. dolerių.3 41.
Pažymėtina, kad nors Aiškinamojo rašto 11 dalyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžio atlyginimo tvarkos aprašą, tačiau neturint šio aprašo, kuriame būtų detaliai nurodomi asmens sužalojimo atvejai ir maksimalūs bei minimalūs kompensaciniai dydžiai, nėra galimybės įvertinti jų pagrįstumo fondo finansinio stabilumo prasme. 42. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad nei pačiame Projekte, nei jo Aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokių veiksmų būtų imtasi, kai dėl per didelio pretenzijų patenkinimo skaičiaus fonde esančios lėšos pasibaigtų, t. y. ar valstybė teiktų papildomą finansavimą, ar būtų didinamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos ir pan. Nors Aiškinamajame rašte nurodoma, kad jeigu lėšų neužtektų einamųjų metų pabaigoje, tai įmokos būtų didinamos pakeitus įstatymą, tačiau nėra pateikiamas problemos sprendimas faktinio šių lėšų trūkumo paaiškėjimo laikotarpiu - kokio šaltinio lėšomis būtų kompensuojama pacientų patirta žala tuo metu, kai fonde lėšų pritrūktų. 43. Pastebėtina, kad užsienio praktika šiuo klausimu yra įvairi - kai kuriose valstybėse į socialinio draudimo fondą įmokas gali mokėti ne tik sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir gydytojai, vienur mokama savanoriškai, kitur - privalomai1.
(iv) Pagrindas žalos kompensacijai gauti
sąlygas. Tuo tarpu pagrindas išmokėti socialinio draudimo fondo išmokas yra draudžiamasis įvykis. Taigi, socialinio draudimo atveju įrodinėjimo dalykas yra draudžiamojo įvykio faktas - jeigu jis nustatomas, išmoka mokama, o jeigu konstatuojama, kad įvykis nėra draudžiamasis - išmoka nemokama2. Pavyzdžiui, Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 6 straipsnis apibrėžia draudžiamuosius, o 7 straipsnis - nedraudžiamuosius įvykius. Tokiais atvejais tiek fondui, tiek ir apdraustajam yra aišku, ar išmoka bus mokama, ar ne. 45.
nedraudžiamuosius įvykius apskritai nėra kalbama, o klaidingai vartojama civilinės atsakomybės institutui būdinga terminija: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys. Kitaip tariant, pagal Projektą, esant socialinio draudimo modeliui, bus įrodinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos vietoj to, kad būtų nustatoma, ar yra draudžiamojo įvykio kriterijai (pvz., įvykis turi būti realizavęsis tam tikru laikotarpiu, yra paciento rašytinė pretenzija ir kt.). Tai dar kartą patvirtina, kad Projekto rengėjai painioja du visiškai skirtingus teisinius ir ekonominius institutus. Pažymėtina, kad valstybėse, kuriose yra pereita prie socialinio draudimo modelio, bene didžiausia problema būtent ir laikomi kriterijai, kurių pagalba reikia nustatyti, ar kompensacija bus mokama, ar ne. Vienur naudojamas „išvengiamumo“ kriterijus, t.y. kompensuojama tokia, žala, kurios buvo galima išvengti, kitose valstybėse taikomi dar kitokie kriterijai, pvz., „alternatyvaus gydymo metodo“,
„medicininės įrangos defekto', „protingumo“, „infekcijos“ ir t,t, , bet
visuotinai pripažįstama, kad tokių kriterijų nustatymas, t.y. apibrėžimas, kas gi yra draudžiamasis įvykis, yra itin sudėtingas3, tuo tarpu Projekte apie juos apskritai nekalbama. 46. Kaip minėta, dažnai socialinio draudimo modelis taikomas kartu su civilinės atsakomybės institutu, tokiu būdu siekiant užtikrinti visų asmenų lygiateisiškumą žalos atlyginimo srityje ir pasiekti, kad padaryta žala būtų kompensuota visiškai. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui pagal Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymą išmokėta SODROS išmoka nekompensuoja visos patirtos žalos, darbuotojas dėl nekompensuotos žalos dalies atlyginimo turi teisę kreiptis j teismą. 47.
klausimą, kai pacientas kreipiasi į teismą, Projekto Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal Projektą teismas sprendimą dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo priimtų taip pat nevertindamas žalą padariusio asmens kaltės. Aiškinamajame rašte toliau reziumuojama, kad tikėtina, jog kreipimųsi į teismą nebus daug (neaišku, kokiais objektyviais duomenimis daroma tokia išvada), kadangi apraše bus aiškūs atlygintinos žalos dydžiai. Toks argumentavimas sudaro prielaidą išvadai, kad pacientas, siekdamas visiško žalos atlyginimo teisme, neturės įrodinėti žalą sukėlusio asmens kaltės, o teismas nepriteis daugiau negu apraše nurodyta maksimali suma už patirtą žalą. Pažymėtina, kad toks aiškinimas būtų diskriminacinio pobūdžio kitų asmenų atžvilgiu ir prieštarautų lygiateisiškumo, visiško žalos atlyginimo principui, kuris taikomas siekiant žalos priteisimo civiline tvarka teisme. Tokiu būdu pacientai taptų visuomenės dalimi, kuri, skirtingai, pavyzdžiui, nuo darbuotojų, patyrusių žalą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, negalėtų prisiteisti visiško žalos atlyginimo. Valstybių, taikančių socialinio modelio sistemą, patirtis rodo, kad atvirkščiai - pacientų kreipimusi yra labai daug. Pavyzdžiui, 2010 m. Danijoje buvo apie 7500 prašymų (patenkinta tik apie 35 proc.), Švedijoje buvo apie 12000 prašymų (patenkinta 44 proc.), Norvegijoje buvo apie 4500 prašymų (patenkinta 44 proc.) , Suomijoje buvo apie 8500 prašymų (patenkinta apie 30 proc.).1 Tose valstybėse, kuriose yra mišri žalos kompensavimo sistema, kreipimųsi į teismą ir j fondą skaičius beveik panašus. Pavyzdžiui, Prancūzijoje kasmet teismuose pareiškiam apie 5000 ieškinių dėl žalos atlyginimo pagal civilinės atsakomybės taisykles, ir apie 4000 prašymų kompensuoti žalą pagal socialinio draudimo modelį 48.
Iš Projekto taip pat nėra aišku, kas bus atsakovu pagal paciento ieškinį, kai pacientas nepatenkintas Komisijos pasiūlyti kompensacijos dydžiu - Komisija , ar sveikatos priežiūros jstaiga. Jeigu atsakovu būtų Komisija, tai neaišku, kas būtų teisminio nagrinėjimo objektu - juk Komisija negalės pasiūlyti didesnės kompensacijos, nei bus nurodyta Vyriausybės patvirtintame apraše ir teismas iš fondo negalės priteisti daugiau, nei yra maksimali suma, numatyta apraše. Vadinasi, tokiu atveju atsakymas vienintelis - atsakovu, kai pacientas nepatankintas jam pasiūlyta maksimalia suma, bus sveikatos priežiūros įstaiga. Vadinasi. Sveikatos priežiūros įstaigų padėtis, lyginant su dabartine, nepasikeis.
(v) Institucija, sprendžianti dėl žalos atlyginimo
reikalaujama reiškiant ieškinį teisme atsakingam už žalą asmeniui (išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato privalomą ginčo sprendimo iki teismo tvarką). Tuo tarpu socialinio draudimo atveju įvykus draudžiamajam įvykiui kreipiamasi į socialinio draudimo fondą administruojančią instituciją. Pavyzdžiui, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, nuketėjęs darbuotojas dėl išmokų kreipiasi į SODRĄ, kuri ir administruoja šį fondą. SODROS atsisakymas mokėti išmoką gali būti skundžiamas teismui. Taigi, ši sistema jokios privalomos ginčo sprendimo iki teismo tvarkos nenumato, o tai leidžia greičiau gauti išmoką. 50. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl perėjus prie socialinio draudimo modelio pacientų patirtos žalos atlyginimo atveju, vis dėlto yra numatyta privaloma ginčo sprendimo iki teismo tvarka Komisijoje.
Kitaip tariant, po reformos, įgyvendinus Projektą, bus net dvi iš viešųjų finansų išlaikomos valstybės institucijos - Komisija ir valstybės įgaliota institucija, kuri, kaip numatyta Projekto 24 straipsnio 8 dalyje, administruos sąskaitą. (Pastebėtina, kad šiuo atveju apskritai reikia kalbėti ne apie sąskaitos administravimą (sąskaitas administruoja bankai, kuriuose tos sąskaitos ir atidaromos), o apie fonde esančių lėšų administravimą). 51. Projekto 27 straipsnio 8 dalis numato, kad fondo lėšos bus skiriamos tiek Komisijos, tiek ir Vyriausybės įgaliotos institucijos, kuri „administruos sąskaitą", veiklos finansavimui. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad iš visų metinių sąskaitos pajamų „iki 1 procento būtų skiriama sąskaitos administravimo (įmokų, išmokų mokėjimo, sąskaitos lėšų apskaitos funkcijoms) išlaidoms". Iš Aiškinamojo rašto 12 psl. pateikiamos Projektu siūlomo žalos be kaltės modelio veikimo finansinės prognozės 10 metų (2020-2029 m.) lentelės galima spręsti, kad išmokų administravimui kasmet iš viso bus skiriama iki 5,5 proc. metinių sąskaitos pajamų (Komisijos darbui - 3 proc., išorinėms ekspertizėms - 1,5 proc. ir sąskaitos administravimui - 1 proc.). Vis dėlto tokia numatomų išlaidų dydžio prognozė nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu užsienio praktika rodo, kad no-fault sistemos administravimo išlaidos paprastai būna bent dukart didesnės. 52. Taigi, naujas modelis padidins viešųjų finansų išlaidas, skirtingai nuo dabar galiojančios tvarkos, t. y. naujoji tvarka taps neišvengiamai nuostolingesnė nei esanti. 53. Kadangi nei Projekte, nei jo Aiškinamajame rašte nėra įvardinta konkreti sąskaitą administruojanti institucija, šiuo metu nėra galimybės nuspėti ir šios institucijos funkcijų apimties.
Tačiau jei tokios institucijos (kaip Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo atveju - SODROS) kompetencija apimtų ir atitinkamą vertinimą, ar įvykis gali būti pripažįstamas draudžiamuoju (t. y. jei ji būtų atsakinga už įvykio tyrimą ir draudžiamojo įvykio sąlygų nustatymą), Projekte numatomo subjekto - Komisijos
(vi) Subrogacijos teisė
draudimo fondo lėšas administruojanti institucija įstatymo nustatytais atvejais turi subrogacijos teisę. Nei Projekte, nei jo Aiškinamajame rašte nėra numatyta sureglamentuoti subrogacijos teisės į kaltą už žalos padarymą asmenį (pvz. asmenį, padariusį žalą tyčiniais veiksmais). Tokiu būdu prarandama fondo galimybė susigrąžinti sumokėtas išmokas pacientams ir užtikrinti fondo finansinį stabilumą. Tokios teisės užtikrinimo pagrįstumą patvirtina ir užsienio doktrina1. 4.2. Kreipimosi į Komisiją procesas yra gana painus ir biurokratinis, todėl kyla abejonių dėl galimybės pasiekti Projekto tikslą supaprastinti ir padaryti greitesnę pacientų patirtos žalos kompensavimo tvarką
(i) Pacientams bus poreikis kreiptis teisinės pagalbos, tačiau šios išlaidos nebus kompensuojamos 55.
Projekte yra nustatyta gana paini ir biurokratinė kreipimosi į Komisiją, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo, tvarka, todėl pacientui be advokato teisinės pagalbos bus sudėtinga įrodyti reikiamas sąlygas kompensacijai gauti. 56. Projekto 24 str. 2 d. numatoma, jog paciento prašyme turės būti nurodyta paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), prašomos atlyginti paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis ir aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimą atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) (faktinis pagrindas). 57. To paties straipsnio 4 d. konstatuojama, kad prašymai nenagrinėjami ir grąžinami prašymą pateikusiam asmeniui nurodant grąžinimo priežastis šiais atvejais: 1) kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentų, kurie turi būti teikiami su prašymu, sąraše nurodyti dokumentai ir (ar) juose ir (ar) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija ir pašymą pateikęs asmuo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdo reikalavimo ištaisyti trūkumus; 2) prašymas neįskaitomas. 58. Be kita ko, Projekto 24 str.
Be kita ko, Projekto 24 str. 5 d. teigiama, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad pacientui padaryta žala (turtinė ir neturtinė), kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kad tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturinės) atsiradimo - šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama. 59. Taigi, pagal Projekte pateikiamą reguliavimą pacientas siekdamas žalos atlyginimo savo prašyme turės nurodyti padarytos žalos pobūdj, apskaičiuoti tos žalos dydį pinigine išraiška, o siekiant efektyviau apginti savo teises galės įrodinėti sveikatos priežiūros specialisto neteisėtus veiksmus bei tarp žalos ir neteisėtų veiksmų egzistuojantį priežastinį ryšį. 60. Įrodyti gydytojo neteisėtus veiksmus pačiam pacientui be teisininko pagalbos yra sudėtinga. Pacientas savo prašyme turėtų pagrįsti, kad buvo pažeista pagrindinė gydytojo pareiga - teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą. 61. Atkreiptinas dėmesys, kad pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus vertinta ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.
Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. 62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. 63. Pagal šiuos kasacinio teismo išaiškinimus pacientas norėdamas tinkamai apginti savo teises turės rašytiniais (pvz. gydytojų specialistų išvadomis) ir kitokiais įrodymais paneigti, kad gydytojas kvalifikuotai ir rūpestingai teikė sveikatos priežiūros paslaugas ar dėjo maksimalias pastangas, o taip pat nurodyti, kad egzistuoja faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. 64. Be kita ko, šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad pacientui pagal Projekto 24 str. 3 ir 4 d. nepateikus visų su prašymu reikiamų dokumentų arba jeigu juose ar prašyme bus pateikta ne visa arba netiksli informacija ir šių trūkumų pacientui laiku neištaisius, Komisija galės grąžinti prašymą.
Tai parodo, kad prašymas turės būti surašytas tiksliai ir išsamiai, be to, turės būti pridėti atitinkami dokumentai. 65. Atsižvelgiant į visa tai, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pacientui efektyviai apginti savo teises be teisininko profesionalo pagalbos bus labai sudėtinga. 66. Vis dėlto, projekte nėra numatyta galimybės atlyginti paciento išlaidas už advokato teisinę pagalbą Komisijoje, nepaisant to, kad advokato paslaugos daugeliu atveju bus būtinos pacientui siekiant užtikrinti tinkamą proceso eigą. 67. Šiuo klausimu Projekto aiškinamajame rašte nepagrįstai nurodoma, kad įtvirtinus siūlomą žalos atlyginimo modelį nagrinėjant pacientų prašymus Komisijoje jiems nebereikės teisinės pagalbos ir išlaidų ekspertizėms nustatant priežastinį ryšį tarp teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir patirtos žalos, kadangi pagal Projektą pacientas nebebus įpareigotas pateikti įrodymus, kurie patvirtintų prašyme atlyginti žalą išdėstytas aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimą atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą (tačiau įrodymus pacientas galės pateikti, jei juos turės). Tačiau Projekto analizė rodo, kad bus priešingai. 68. Kaip jau ir buvo paminėta aukščiau, nors pacientui Projekte ir nėra nustatyta tiesioginio reikalavimo įrodinėti gydytojo neteisėtus veiksmus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Komisija pagal Projekto 24 str. 5 d. tokias sąlygas privalės vertinti, šiuos įrodymus pacientui pateikti yra tikslinga siekiant užtikrinti efektyvią savo teisių gynybą, todėl nenumatant galimybės atlyginti advokatų pagalbai Komisijoje patirtų paciento išlaidų būtų pažeidžiama teisė į teisinę pagalbą. 69. Teisė į teisinę pagalbą pripažįstama svarbia žmogaus teise bei pagrindu kitoms pamatinėms teisėms įgyvendinti, nes ji leidžia asmeniui realiai apginti savo teises.
Ji yra viena iš pagrindinių teisės į teisingumą užtikrinimo būdų. Kaip nurodė Gabriela Knaul, Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos specialioji pranešėja teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais, „teisinė pagalba yra esminis teisingos, humaniškos ir veiksmingos teisingumo administravimo sistemos, grindžiamos teisinės valstybės principu, elementas. Ji padeda įgyvendinti teisę į teisingą teismą ir veiksmingą teisinę gynybą, taip pat užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teisingumo administravimu“
nesureguliavimas neužtikrintų teisingos ir veiksmingos teisingumo administravimo sistemos, nes gali susidaryti, pavyzdžiui, tokia situacija, kad Komisijai nustačius, jog pacientui turi būti priteista kompensacija, tačiau pacientui neatlyginus išlaidų už advokato teisinę pagalbą, paciento patirtų išlaidų ir gautos kompensacijos skirtumas gali būti labai mažas arba netgi kai kuriais atvejais neigiamas. Tai prisidėtų prie visuomenės nepasitikėjimo teisingumo administravimu. 68. Pažymėtina, kad Projekto Aiškinamajame laiške piešiama utopinė situacija, kad neva visų pacientų prašymai bus labai operatyviai patenkinti. Deja, kaip rodo užsienio valstybių, turinčių socialinį žalos kompensavimo modelį, patenkinama tik mažuma pacientų prašymų, o jų nagrinėjimas administracine tvarka taip pat trunka gana ilgai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje 2013 m. iš 4314 prašymų fondas patenkino tik 1237, t.y. tik apie 29 proc. Taip yra todėl, kad socialinio modelio atveju yra sudėtinga apibrėžti, kas yra draudžiamas įvykis.
Gi prašymo nagrinėjimo trukmė vidutiniškai yra apie 11 mėn.2 Atitinkamai Danijoje patenkinta tik apie 35 proc., Švedijoje - apie 44 proc., Norvegijoje - apie 44 proc. , Suomijoje apie 30 proc., Prancūzijoje - apie 29 proc. pacientų prašymų.
(ii) Teisės klausimus spręs ne teisininkai
sudaroma ketveriems metams iš 7 asmenų, iš kurių ne mažiau kaip 3 specialistai, turintys aukštąjį medicinos ar odontologijos studijų krypties išsilavinimą, ir 2 turintys aukštąjį teisės studijų krypties išsilavinimą. 2 Komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 - sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) jos įgaliotos institucijos deleguoti atstovai ir 1 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (ar) jos įgaliotos institucijos deleguotas atstovas. 72. Taigi, pagal Projektą Komisijoje tik 2 iš 7 narių privalės būti teisinį išsilavinimą turintys asmenys. 73. Pagal Projekto 24 str. 6 d. paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kad tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys. 74. Iš nurodomų nuostatų yra aišku, kad pagal Projektą Komisija turės spręsti teisinius klausimus, t. y. turės nustatyti trijų civilinės atsakomybė sąlygų egzistavimą. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, šių sąlygų nustatymas yra sudėtingas teisinio kvalifikavimo klausimas. Todėl akivaizdu, kad teisės klausimus iš esmės spręs ne teisininkai.
(iii) Žalos atlyginimo procesas nepaspartės, nes Komisijos sprendimai bus skundžiami teismui 75.
Projekto Aiškinamajame rašte teigiama, kad viena iš Projekto rengimo priežasčių yra tai, jog pagal dabartinį reguliavimą, pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija paciento pareiškimą dėl žalos atlyginimo turi išnagrinėti per 2 mėnesius, tačiau kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams (iš viso 4 mėnesiai). į teismą pacientai gali kreiptis tik nepatenkinti pareiškimo nagrinėjimu Komisijoje arba pareikšdami civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl paciento sveikatos sutrikdymo. Teisminis nagrinėjimas paprastai užtrunka nuo
praeiti nuo 4 mėnesių iki 4,5 m. 76. Atsižvelgiant į tai, Projekto rengėjai siūlo nustatyti, kad prašymas turi būti išnagrinėtas per 2 mėnesius nuo jo gavimo, nenumatant galimybės jį pratęsti (tačiau jei prašymas yra su trūkumais, jų šalinimo laikas į nurodytą jo nagrinėjimo terminą nebūtų įskaitomas). Kitaip tariant, Projekto rengėjai bando no-fault modelio pagalba sutrumpinti pacientų patirtos žalos atlyginimo laikotarpį. 77. Vis dėlto, nors siūloma panaikinti galimybę pratęsti 2 mėnesių nagrinėjimo Komisijoje terminą, tačiau Projekte įtvirtinta naujoji prašymų nagrinėjimo tvarka leidžia abejoti, ar realiai žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimas taps operatyvesnis. 78. Projekto 23 str.
Projekto 23 str. 3 d. nurodoma, kad jei kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, sąraše nurodyti dokumentai ir (ar) juose ir (ar) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, Komisija Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo Komisijoje dienos nurodo prašymą pateikusiam asmeniui nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų, prašymas nebus nagrinėjamas. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šis prašymo pašalinti trūkumus terminas nėra įskaitomas į prašymo nagrinėjimo terminą Komisijoje. 79. Todėl nors pagal Projektą ir nebeleidžiama pratęsti 2 mėnesių prašymo nagrinėjimo Komisijoje termino, tačiau pagal naują dokumentų pateikimo Komisijai tvarką galima daryti prielaidą, jog didesnei daliai pareiškėjų bus prašoma pašalinti jų prašymų trūkumus (ypač atsižvelgiant į tai, kad tokius prašymus dažnu atveju rengs patys pacientai, kadangi teisinės pagalbos išlaidos, kaip minėta, nebus atlyginamos). Atitinkamai, prašymo padavimo procesas užtruks ilgiau, todėl manytina, kad žalos atlyginimo laikotarpis iš esmės nesutrumpės. 80. Galiausiai tiek ir pagal dabartinį reguliavimą, tiek ir pagal Projekte siūlomą Komisijos sprendimus bus galima skųsti teismui. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pacientus visada tenkins Komisijos sprendimas ir jos nustatytas žalos atlyginimo dydis ir kad kreipimųsi į teismą nebus. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausią dalį žalos atlyginimo laikotarpyje sudaro bylinėjimasis teisme, nėra priežasčių manyti, kad žalos atlyginimo procesas, įdiegus socialinio draudimo modelį, paspartės. 4.3. Projekte numatytos sveikatos priežiūros įstaigų į fondą mokamos įmokos gali būti laikomos diskriminacinėmis 81.
Projekte yra nurodoma, kad sveikatos priežiūros jstaigų įmokos siektų 0,2 proc. nuo sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Tačiau tokio skaičiaus faktinis pagrindimas nėra pateikiamas (draudikų duomenimis, skaičius yra gerokai mažesnis), todėl jo dydis kelia abejonių. 82. Be to, nustačius vienodą įmoką visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, neatsižvelgiant į jų specialistų kompetenciją, patirtį, toje įstaigoje fiksuotų žalos atlyginimo atvejų skaičių ir pan., būtų sukuriama situacija, kai už nekompetentingų specialistų sukeltą žalą turėtų mokėti ne juos samdanti įstaiga, o įstaiga, kurioje nėra fiksuota jokių panašių atvejų (t. y. kitų asmenų veiksmais padarytą žalą turėtų kompensuoti už tą žalą neatsakingas asmuo). Tokią situaciją būtų galima laikyti diskriminacine ir neleidžiančia atsižvelgti į konkrečios įstaigos veiklos rezultatus bei tokia sistema neatliktų prevencinės funkcijos. 4.4. Projekte siūlomas reglamentavimas nepašalins ir gynybinės medicinos rizikos
teisminių procesų dėl žalos pacientų sveikatai atlyginimo bei licencijos praradimo grėsmė skatina vadinamąją gynybinę mediciną. Gynybinė medicina suprantama kaip ydingas sveikatos reiškinys, kai gydytojas užuot viską daręs paciento sveikatai pagerinti, labiausiai siekia užsitikrinti savo paties saugumą nuo galimo teisinio persekiojimo už galimas diagnozes ir gydymo klaidas, pavyzdžiui, sunkių ir sudėtingų atvejų vengimas, delsimas ar iš viso vengimas priimti atsakingus diagnostinius ir gydymo sprendimus, nereikalingų vaistų skyrimas, nereikalingi siuntimai pas kitus specialistus ir pan. 84. Tačiau nėra patikimų objektyvių įrodymų, kad civilinės atsakomybės instituto atsisakymas ir socialinio draudimo modelio įvedimas sumažintų ar panaikintų gynybinės medicinos reiškinį. Antai 2009 m.
Antai 2009 m. Škotijoje atliktas tyrimas vertinant, ar Škotijai verta įgyvendinti socialinį modelį, rodo, kad nėra patikimų empirinių duomenų, kad institucinis ir profesinis mokymasis iš daromų klaidų yra geresnis būtent įgyvendinus socialinio draudimo modelį. Daugelis autorių atkreipia dėmesį, kad esant socialinio draudimo modeliui gydytojo nerūpestingas elgesys nėra baudžiamas ir toks gydytojas iš esmės neturi iniciatyvos ateityje vengti medicinos praktikos klaidų. Prancūzijoje taip pat pripažįstama, kad socialinio draudimo modelis neatlieka tokios prevencinės funkcijos, kokią atlieka civilinės atsakomybės institutas. įvedus socialinio draudimo modelį Prancūzijoje taip pat nepagerėjo pranešimų apie nepageidaujamus atvejus situacija.3 JAV taip pat nurodoma, kad socialinio draudimo modelis savaime nepadidina pacientų saugumo, nes šis modelis neatlieka prevencinės funkcijos. Tyrimai, kurių metu buvo lyginamas civilinės atsakomybės ir socialinio draudimo modelis, pabrėžia, kad socialinio draudimo modelis neatlieka prevencinės funkcijos, nes asmuo, dėl kurio veiksmų pacientas patyrė žalą, nepatyria jokių neigiamų turtinių padarinių, finansinė žalos atlyginimo našta tenka asmenims, kurie apskritai nėra atsakingi už paciento patirtą žalą, o tokia sistema skatina ir toliau elgtis aplaidžiai ir neatsakingai.5 Net ir Skandinavijos šalyse pripažįstama, kad socialinio draudimo modelis turi trūkumų - dideli administravimo kaštai, prevencinės funkcijos išnykimas. 85. Analizuojant gynybinės medicinos problemą svarbu paminėti, kad ir šiuo metu niekas netrukdo ASPĮ rinkti duomenis apie medicinines klaidas, kurie galėtų atskleisti gynybinės medicinos modelius bei sumažinti klaidų mastą. 86. Pažymėtina, kad dabartiniu metu tokių veiksmų ASPĮ skatina imtis CK 6.264 str. 1 d., pagal kurią samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
Atitinkamai darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, jgyja regreso teisę j darbuotoją. 87. Pagal šj straipsnj net yra preziumuojama, kad darbuotojas žalos padarė eidamas darbines (tarnybines) pareigas, todėl atsakovas, norėdamas išvengti atsakomybės, privalo jrodyti, jog darbuotojas žalos padarė neidamas savo darbinių (tarnybinių) pareigų. 88. Toks CK 6.264 str. numatytas reguliavimas skatina darbdavį atsakingai pasirinkti darbuotojus bei juos kontroliuoti darbo metu, t. y. prižiūrėti, kad jie elgtųsi atidžiai ir rūpestingai kitų asmenų atžvilgiu ir nedarytų žalos kitiems. Atitinkamai, jeigu būtų priešingai, t. y. visais atvejais atsakytų darbuotojas, o ne darbdavys, tai tuomet darbdavys galėtų susilpninti savo kontrolę arba visai jos netaikyti. 89. Be to, dabar egzistuojantis reguliavimas skatina ASPJ reitingavimą civilinės atsakomybės draudimo atžvilgiu, o tai netiesiogiai užtikrina gydytojų kontrolę. Kitaip tariant, toms ASPĮ, kuriose jvyko mažiau draudiminių įvykių, civilinės atsakomybės draudimas būtų pigesnis. Tai suteikia ligoninėms finansinę paskatą gerinti pacientų saugumą ieškant sisteminių patobulinimų bei gydytojus teikti geresnę bei saugesnę priežiūrą pacientams. 90. Galiausiai gydytojų padėtis yra ir taip labiau privilegijuota palyginti su kitomis profesijomis, tokiomis kaip notarai, antstoliai, advokatai ir pan. Minėtų profesijų atstovams ieškiniai dėl žalos padarymo reiškiami tiesiogiai pačiam profesionalui ir jis byloje dalyvauja kaip atsakovas, nes jie individualia veikla verčiasi asmeniškai. Pvz., pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 62 str. notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos.
Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs notaras asmeniškai atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą. Pagal galiojantį medicinos praktikos įstatymą medicinine praktika galima užsiimti tik įsteigus juridinį asmenį. Taigi medikai visada yra tam tikro juridinio asmens darbuotojai, todėl už jų aplaidumą atsako jų darbdaviai. Tačiau padaręs žalos gydytojas (darbuotojas) į žalos atlyginimo bylą įtraukiamas kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Atitinkamai jiems tiesioginiai ieškiniai dėl žalos atlyginimo nėra reiškiami, o pagrindinė atsakomybė tenka darbdaviui. Išimtis yra tik tada, kai medikas įsteigia neribotos civilinės atsakomybės asmenį ir yra jo dalyvis (personalinė įmonė, ūkinė bendrija). Vadinasi, socialinio draudimo modelio įvedimas gydytojų apskritai nebeskatintų elgtis atsargiai, nes ne tik jie, bet ir sveikatos priežiūros įstaigos nepajustų jokių neigiamų žalos pacientui padarymo padarinių, nes socialinio draudimo fondui neturint subrogacijos teisės (kaip kad yra numatyta Projekte), sveikatos priežiūros įstaiga neturės ir regreso teisės į savo darbuotojus. Taigi, siūlomas modelis reiškia, kad dėl vienų asmenų nerūpestingumo pacientams padarytą žalą kompensuos visiškai su tuo nenusiję asmenys - mokesčių mokėtojai. 91. Visi aukščiau nurodyti argumentai leidžia teigti, kad Projekto rengėjų argumentai dėl gynybinės medicinos pasireiškimo skaičiaus sumažinimo yra nepagrįsti ar bent jau keliantys abejonių ir padėties medicinos srityje neištaisys. IV. APIBENDRINANČIOS IŠVADOS 92.
turiniu, darytina išvada, jog siūlomais jstatymų pakeitimais, mano vertinimu, nebus galima pasiekti šių projektų rengėjų siekiamų tikslų, kadangi:
nei tarpusavyje, nei su likusia teisės sistema;
painiojami du skirtingi žalos kompensavimo modeliai, todėl tokio Projekto priėmimas neišvengiamai pablogintų tiek pacientų padėtį (pacientai netektų galimybės reikalauti visiško žalos atlyginimo, o fondui pritrūkus lėšų daliai pacientų žala apskritai gali būti neatlyginta), tiek ir sveikatos priežiūros įstaigų padėtį, nes siūlomas įmokų dydžio nustatymo modelis (tiksliau - jo nebuvimas) neveikia prevenciškai ir sėkmingai dirbančias įstaigas vers prisiimti aplaidžiai dirbančių įstaigų padarytos žalos kompensavimo naštą. 92.3. Nėra pateikta patikimų įrodymų, kad Aiškinamajame rašte nurodyti tikslai tikrai bus pasiekti;
ekonominiu pagrįstumu, finansiniu tvarumu ir socialiniu teisingumu. 93. Ši teisinė išvada atspindi mano asmeninę nuomonę išvadoje aptariamais klausimais ir parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise, užsienio šalių praktikos ir doktrinos analize. Nepritarti
1) Projektu siūloma įdiegti žalos atlyginimo be kaltės, o ne
„civilinės atsakomybės be kaltės“ sistemą, t.y. kuriamas naujas žalos,
padarytos paciento sveikatai, atlyginimo teisinis mechanizmas.
2) Projektu siūlomas teisinis žalos atlyginimo reguliavimas yra nuoseklus ir juo nesukuriami išvadoje nurodyti trūkumai, t. y. pagal projektą lieka ne civilinės atsakomybės sąlygos, o žalos atlyginimo sąlygos; žalos atlyginimo dydis bus nustatytas Vyriausybės nuarimu (ribotas, bus numatyti žalų dydžiai pagal Komisijos ir teismų priteisiamų žalų sumas; bus nustatyti maksimalūs vieno atvejo dydžiai), o nagrinėjant prašymą teisme – neribotas (užtikrinama pacientų teisė į visišką žalos atlyginimą); žalos dydis Vyriausybės nutarimu bus nustatomas pagal įstatyme nustatytus kriterijus, tačiau dėl jų kompleksiškumo ir detalumo netikslinga konkrečius žalos dydžius nustatyti įstatyme. 3) Komiteto patobulintame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad atlyginus žalą iš sąskaitos regreso teisės į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žala padaręs asmuo, neįgyjama. 4) Dėl paciento galimybių efektyviai apginti savo teises: siūloma vietoje žalos atlyginimo sąlygos – neteisėtų veiksmų buvimo – numatyti, kad žala atlyginama, jei Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Be to, projekte numatyta, kad visą reikiamą prašymui nagrinėti informaciją susirenka pati Komisija, tad pacientui telieka nurodyti žalą, jos aplinkybes ir prašomą žalos dydį (Žalos atlyginimo apraše bus patvirtinta prašymo dėl žalos atlyginimo forma).
5) Kadangi siūloma vietoje žalos atlyginimo sąlygos – neteisėtų veiksmų buvimo – numatyti, kad žala atlyginama, jei Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala, manytina, kad Komisijoje neturėtų būti vien tik teisininkai (dėl žalos ryšio su paslaugomis ir žalos išvengiamumo spręsti kompetentingi ir kiti projekte numatyti Komisijos nariai), joje vienareikšmiškai būtinos specifinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kompetencijos ir žinos. 6) Dėl žalų prevencijos: siūloma sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryti Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisiją ir pavesti jai konkrečias užduotis, susijusias su žalų prevencija, analizuoti žalos atvejus ir su tuo susijusius reiškinius, teikti rekomendacijas įstaigoms, siūlymus žalos prevencijos modeliui tobulinti. 13. Profesinių sąjungų organizacija „Lietuvos medikų forumas“, 2019-03-27
žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1560 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) atsisakoma sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo ir numatoma, kad visa pacientams dėl sveikatos priežiūros įstaigų neteisėtų veiksmų padaryta žala bus atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau - ASPĮ) į sąskaitą mokės įmokas, kurių dydis - 0,2 procento praėjusių kalendorinių metų ASPĮ metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Šios nuostatos sukelia visą eilę problemų: 1.1.
Įstatymo projekte numatyta, kad įmokas į sąskaitą moka ASPĮ, o tai reiškia, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau - LNSS) priklausančios ASPĮ įmokas mokės iš gaunamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Įmokų mokėjimas iš gaunamų PSDF biudžeto lėšų reiškia, kad žymiai mažiau pinigų liks pacientų gydymui ir gydytojų darbo užmokesčio fondui. Siekis palengvinti pacientų patirtos žalos atlyginimą, negali būti aukščiau už kitų pacientų interesą gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas ir ASPĮ darbuotojų interesą gauti sąžiningą ir teisingą darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad įmokos į sąskaitą didžiausioms LNSS ASPĮ taps drastiškai didesnės nei iki šiol buvusios įmokos už civilinės atsakomybės draudimą, t. y. jos didės bent 10 kartų ir jau pirmaisiais metais vien universiteto klinikoms sudarys po maždaug 300 000 eur. Didžiausios LNSS ASPĮ teikdamos aukščiausios kvalifikacijos paslaugas sulaukia labai nedaug pretenzijų, kurių atlyginimui šiuo metu tenka skirti tik minimalias sumas. Atkreiptinas dėmesys, kad tretinio lygio gydymo įstaigos gydo sunkiausius pacientus, taip pat ir tuos, kuriems paslaugos buvo netinkamai teiktos mažesnėse ligoninėse. Siūlome numatyti, kad įmokos į sąskaitą už LNSS ASPĮ būtų mokamos iš valstybės biudžeto, skiriant tam papildomą finansavimą. Taip pat siūlome įmokų dydį sieti su išmokų dydžiais, kaip tai yra įprasta, pvz. SODRAoje, kuomet darbdaviai, kurie turi didesnį nelaimingų atsitikimų skaičių, moka didesnes įmokas. 1.2. Įstatymo projektu numatyta, kad iš sąskaitos bus atlyginama ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose patirta pacientų žala. Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju iš sąskaitos bus atlyginama ir žala už privačių odontologijos ir plastikos chirurgijos klinikų teikiamas paslaugas.
Plastikos chirurgijos klinikos daugeliu atveju teikia brangias, rizikingas ir su grožiu susijusias paslaugas, kurių tinkamumą įvertinti sudėtinga, o pacientų prašomos žalos atlyginimas gali būti didelis. Daug privačių odontologinių klinikų teikiamų paslaugų taip pat susijusios ne tik su sveikata, bet ir grožiu, dėl šių paslaugų teikimo gaunama daug pretenzijų. Įtraukiant į vieną žalos atlyginimo sistemą tiek LNSS ASPĮ, tiek privačias klinikas bus sukurta sistema, kai privačių ASPĮ padaryta žala bus atlyginama iš PSDF biudžeto ar valstybės biudžeto (jei jmokos už LNSS ASPĮ būtų mokamos iš valstybės biudžeto). Su privačiomis ASPĮ iškils ir įmokų administravimo problema. Privačios įstaigose sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti tik viena iš daugelio kitų veiklų, todėl neaišku, kaip sąskaitą administruojanti įstaiga išsireikalaus šiuos duomenis. Taip pat, reikia įvertinti administracinę naštą sąskaitą administruojančiai įstaigai, kuriai reikės administruoti visų, net ir smulkiausių privačių ASPĮ, įmokų surinkimą. Įstatymo projektas nereglamentuoja situacijos, kas bus, jeigu ASPĮ nebus sumokėjusi įmokos, todėl yra neaišku, ar tokiu atveju pacientui padaryta žala vis vien būtų atlyginama iš sąskaitos. Siūlome pacientams padarytą žalą iš sąskaitos atlyginti tik už LNSS ASPĮ teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto. 1.3. Įstatymo projektas numato, kad ASPĮ mokamos įmokos į sąskaitą priklauso tik nuo ASPĮ pajamų, tačiau nepriklauso nuo ASPĮ pacientams atlygintos žalos dydžio. Tai reiškia, kad gerai dirbančios ASPĮ ir blogai dirbančios ASPĮ mokės vienodas įmokas.
Akivaizdu, kad blogai dirbančioms ASPĮ nedidinat įmokos dydžio t. y. neskatinant jų dirbti geriau ir nedidinai sąskaitos pajamų, bendra išmokų iš sąskaitos suma neišvengiamai augs ir tas augimas privalės būti kompensuojamas didinant įmokas visoms ASPĮ. Siūlome numatyti įmokos kitimą, priklausomai nuo ASPĮ pacientams atlygintos žalos dydžio. 1.4. Įstatymo projekte yra nenumatyta ASPĮ teisė skųsti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau - Komisija) sprendimą. Jei Komisija nustato atlygintinos žalos dydį ir pacientas su paskirtu žalos dydžiu sutinka, žalos atlyginimas tiesiog privalo būti išmokėtas iš sąskaitos. Įstatymo projektu nėra numatyta jokio tokio sprendimo patikrinimo mechanizmo. ASPĮ ir gydytojas net ir akivaizdžiai matydami Komisijos sprendimo neteisėtumą neturi teisės jo skųsti. Toks reglamentavimas yra ydingas. ASPĮ teisę skųsti Komisijos sprendimus būtina įtvirtinti dėl: 1) galimos korupcijos Komisijos veikloje apraiškų užkardymo; 2) ASPĮ ir gydytojų dalykinės reputacijos gynimo. ASPĮ ir gydytojai negali būti pripažįstami padarę neteisėtus veiksmus neskundžiamu ikiteisminės institucijos sprendimu, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Siūlome numatyti, kad ASPĮ turi teisę skųsti Komisijos sprendimus, bei reglamentuoti šj procesą. 1.5. Įstatymo projektas nereglamentuoja iš kokių šaltinių bus atlyginamos pacientų pasitelktų advokatų išlaidos Komisijoje ir bylinėjimosi išlaidos teismuose. LR Civilinio kodekso 6.249 str. 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, o LR Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis numato, kad bylą pralaimėjusi šalis privalo kitai šaliai atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Įstatymo projekte nenumačius, kad šios išlaidos atlyginamos iš sąskaitos, vadovaujantis bendromis CK ir CPK nuostatomis šias išlaidas privalės atlyginti pačios ASPĮ. Tokiu atveju ASPĮ, sumokėjusios įmokas į sąskaitą, privalėtų planuoti dar papildomą rezervą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Siūlome numatyti, kad iš sąskaitos atlyginamos visos paciento patirtos išlaidos, įskaitant pacientų pasitelktų advokatų išlaidas Komisijoje ir bylinėjimosi išlaidas teismuose. Pareiga atlyginti papildomas išlaidais ir bylinėjimosi išlaidas iš ASPJ galėtų išlikti, jeigu įmokos į sąskaitą būtų mokamos iš valstybės biudžeto. 1.6. {statymo projektas numato, kad pacientas nesutikdamas su Komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Tai reiškia, kad atsakovu civilinėje byloje bus ASPJ, kaip žalą padaręs asmuo. Atstovavimas teismuose reikalauja daug išlaidų ir laiko sąnaudų. ASP{, žinodamos, kad visa žala bus atlyginta iš sąskaitos, neturi jokio finansinio suinteresuotumo bylinėtis. Iš esmės ASPĮ palankiausia yra nedidinti bylinėjimosi išlaidų ir iš karto sutikti su ieškiniu, nekreipiant dėmesio į ieškinio sumą. Tokia praktika neadekvačiai didintų išmokų iš sąskaitos sumas. Siūlome ¡statymo projekte detaliai reglamentuoti procedūras, leisiančias užtikrinti, kad teismuose bus užtikrinamas tinkamas atstovavimas bylose pagal pacientų ieškinius. 1.7. įstatymo projektu numatyta, kad Komisija privalo svarstyti ir priimti sprendimus dėl bet kokios paciento patirtos žalos.
Gali susidaryti situacija, kad Komisijai bus teikiama daug skundų dėl labai smulkios žalos, pvz.: smulkaus bėrimo, mėlynės po injekcijos atsiradimo ir pan. Siūlome įstatymo projekte numatyti, kad žala atsiradusi dėl nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio nėra atlyginama ir apibrėžti kas laikoma nedideliu nepageidaujamu laikinu poveikiu. 1.8. Įstatymo projekte nėra reglamentuoti gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų regreso klausimai, todėl nėra aišku sąskaitą administruojanti institucija, pacientui sumokėjusi žalos atlyginimą turi regreso teisę į neteisėtus veiksmus atlikusius sveikatos priežiūros specialistus. Siūlome Įstatymo projekte aiškiai nustatyti, kad sąskaitai administruojančiai institucijai, pacientui sumokėjus žalos atlyginimą, reikalavimas regreso tvarka nepereina. 1.9. Įstatymo projekte numatyta, kad Komisijai išvadas teikiantiems fiksuotas honoraras ekspertams mokamas už vieną išvadą. Tokia honorarų apskaičiavimo ekspertams tvarka yra neteisinga, nes kiekvienai išvadai parengti gali būti reikalingos labai skirtingos laiko sąnaudos priklausomai nuo medžiagos kiekio ir užduodamų klausimų skaičiaus. Siūlome numatyti, kad ekspertams honoraras mokamas pagal patvirtintą valandinį įkainį ir pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinti numatomą preliminarų valandų skaičius reikalingą eksperto išvadoms pateikti, kuris priklausytų nuo ekspertui perduodamos ištyrimui medžiagos kiekio ir užduodamų klausimų skaičiaus. 2. Įvertinus aukščiau nurodytas pastabas, manome, kad alternatyvus būdas yra ne kurti naują pacientų patirtos žalos atlyginimo sistemą, o patobulinti esamą. Mes siūlome:
Pirma, padidinti šiuo metu veikiančios Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos finansavimą ir sudaryti galimybę joje dirbti etatiniams darbuotojams, klinikinių atvejų vertinimui samdyti apmokamus ekspertus.
Antra, nustatyti reikalavimus ekspertų išvadoms bei įtraukti į ikiteisminį procesą draudimo bendroves. Trečia, patobulinti Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas 2005 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-6, sumažinant nedraudžiamųjų įvykių skaičių ir koreguojant kitas nuostatas, siekiant didinti draudimo bendrovių, siūlančių ASPĮ civilinės atsakomybės draudimą, skaičių ir užtikrinant, kad draudimo bendrovės galėtų atsisakyti atlyginti žalą tik išskirtiniais atvejais. Aukščiau nurodytos korekcijos, mūsų manymu, leistų pasiekti greito ir objektyvaus klinikinio atvejo ir žalos dydžio įvertinimo bei žalos atlyginimo draudimo bendrovių lėšomis, užtikrinant pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų interesus ir nereikalautų tokio didelio papildomų lėšų poreikio, kaip diegiant naują sistemą, numatytą {statymo projekte. Ketvirta, panaikinti žalos regreso galimybę sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems darbuotojams. Lietuvos medikų forumas mano, kad teikiamas {statymo projektas taps nepakeliama finansine našta LNSS, drastiškai sumažins lėšų dalį pacientų gydymui bei medicinos personalo atlyginimams, diegs išmokų reikalavimo kultūrą bei neteisėtus verslo modelius išmokoms gauti, sudarys prielaidas sprendimų priėmėjų korupcijai. Lietuvos medikų forumas siūlo svarstyti tobulinti esamą pacientų patirtos žalos atlyginimo sistemą arba iš esmės tobulinti įstatymo projektą. Pritarti iš dalies
1) Projekto tikslas – padėti pacientams greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą, todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos turėtų taip pat efektyvinti savo veiklą, siekiant kad būtų sumokėtos įmokos ir apsaugoti įstaigoje gydomų pacientų interesai.
2) Lėšų į sąskaitą iš valstybės biudžeto mokėjimas negalimas, nes sąskaitos lėšos skirtos ne valstybės funkcijoms (funkcija užtikrinti žalos pacientų sveikatai atlyginimą nenumatyta) vykdyti, o išmokoms už asmens sveikatos priežiūros įstaigų padarytą žalą pacientų sveikatai, todėl siūlymas įmokas mokėti iš valstybės biudžeto prieštarautų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad valstybės biudžeto asignavimai naudojami valstybės funkcijoms atlikti. 3) Projekte neturėtų būti nustatyta sąsaja tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigos įmokų sumokėjimo ir paciento teisės gauti žalos atlyginimą iš sąskaitos. Pastebėtina, kad jei įstaiga nebus sumokėjusi įmokos ir dėl to bus sustabdyta arba panaikinta jos licencija, paslaugos toje įstaigoje negalės būti teikiamos. 4) Siūlymas pacientams padarytą žalą iš sąskaitos atlyginti tik už LNSS ASPĮ teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto, iškraipytų projektu siekiamą tikslą visiems pacientams greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą, nes tokiu atveju privačios asmens sveikatos priežiūros turėtų draustis civilinės atsakomybės draudimu ir jose besigydantys pacientai negalėtų naudotis projekte numatytu žalos atlyginimo modeliu. 5) Asmens sveikatos priežiūros įstaigos teisė skųsti Komisijos sprendimą netikslinga, nes esant korupcinei veikai, turėtų būti kreipiamasi į kompetentingas korupcijos atvejus nagrinėjančias institucijas, o ne skundžiamas teismui Komisijos sprendimas dėl žalos nustatymo. Dėl gydytojų reputacijos gynimo taip pat turėtų būti taikomos tam skirtos procedūros (kreipiamasi Civilinio kodekso nustatyta tvarka dėl garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimo).
6) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta, kad „už pasirengimą komisijos posėdyje nagrinėti vieną paraišką, pareiškimą, prašymą ar skundą, eksperto išvados parengimą mokamas 0,07–0,3 pareiginės algos bazinio dydžio atlygis“. Taigi atlygis turi būti susietas su nagrinėjamų dokumentų (skundų) skaičiumi, o ne valandomis jiems nagrinėti. 14. Jaunųjų gydytojų asociacija, Lietuvos GMP pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga “Solidarumas” , Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga “Solidarumas” , 2019-05-24 Lietuvos medikų bendruomenė, susipažino su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (ministerija) parengtu Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektu bei 2019 m. gegužės 14 d. registruotais šio projekto patikslinimais, kuriais aiškiai reglamentuojamas regreso atvejis į gydytoją, nustatomi papildomi kvalifikaciniai reikalavimai komisijos nariams, įtvirtinami neišvengiamos ir mažareikšmės žalos kriterijai, įtvirtinamos Žalos prevencijos komisijos funkcijos ir kt. Šie projekto patikslinimai buvo aptarti Lietuvos medikų sąjūdžio bei Jaunųjų gydytojų asociacijos inicijuoto pasitarimo su ministerijos atstovais metu, kurio metu išgryninome jautrius medikų bendruomenei klausimus. Galime pasidžiaugti, jog pavyko rasti bendrą sutarimą mums rūpimais klausimais.
Todėl pritariame siūlomam žalos be kaltės modeliui, kuris, manome, padidins medikų ir pacientų savitarpio supratimą ir pagarbą, prisidės prie gynybinės medicinos mažinimo ir gydymo paslaugų kokybės gerinimo, supaprastins ir sutrumpins pacientui padarytos žalos atlyginimo procesą. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys A. Veryga, 2019-05-1412 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto tikslus ir siekiamus sureguliuoti teisinius santykius (sudaryti sąlygas, skatinančias atskleisti asmens sveikatos priežiūros specialistų klaidas bei užkirsti kelią gynybinei medicinai, mažinančiai sveikatos priežiūros inovacijas bei didinančiai sveikatos priežiūros išlaidas), taip pat į kitose šalyse, įdiegusiose žalos atlyginimo be kaltės modelį, taikomas žalos atlyginimo vertinimo sąlygas (pvz., Švedijoje – žalos neišvengiamumas) bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria jis deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas kaltę ir neteisėtus veiksmus iš esmės sutapatina (asmens kaltė apima ir neteisėtus veiksmus, t. y. konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą), siūloma keisti projekte nurodytas žalos atlyginimo sąlygas eliminuojant neteisėtų veiksmų elementą. Neteisėtų veiksmų sąvoka (kaip ir kaltė) taip pat susijusi su neigiamu veiklos aspektu, teisės aktų pažeidimais, todėl dažnai nepagrįstai sąlygoja neigiamą tiek sveikatos priežiūros specialistų, tiek pacientų požiūrį į žalos atlyginimo modelį, skatina nepasitikėjimo sveikatos priežiūra didinimą.
Todėl žalos atlyginimo be kaltės modelyje, siekiant jo tikslų, kartu su kaltės nustatymo atsisakymu turi būti atsisakoma ir neteisėtų veiksmų nustatinėjimo. Žala pacientams neturėtų būti atlyginama visais be išimties atvejais – jei žala kilo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau yra nesusijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba su jomis susijusi, bet atsiradusi dėl priežasčių, nepriklausančių nuo asmens sveikatos priežiūros specialisto ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (pvz., dėl to, kad ji kilo dėl paciento individualių organizmo savybių ir kt.), ji neturėtų būti atlyginama, nes yra neišvengiama. Toks atlygintinos žalos reguliavimas užtikrintų tvaraus žalos be kaltės modelio funkcionavimą, užtikrintų jo išteklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos (toliau – sąskaita) lėšų) tinkamą panaudojimą. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 2 straipsnį 2 dalimi: „2. Papildyti 2 straipsnį 9¹ dalimi: „9¹. Neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, nesusijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio.“
2Seimo narys A.
Seimo narys A. Veryga, 2019-05-146
3 Argumentai: Siekiant užkirsti kelią kompensacinės kultūros vystymuisi įdiegus žalos atlyginimo be kaltės modelį, sumažinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – komisija) darbo krūvį, kurį galėtų sukelti prašymų dėl mažareikšmės žalos atlyginimo nagrinėjimas, ir tuo pat užtikrinti sąskaitos lėšų tinkamą naudojimą, tikslinga projekte nustatyti, jog komisija nenagrinėja prašymų atlyginti žalą, kuri yra tik nedidelis nepageidaujamas laikinas poveikis paciento sveikatai, pavyzdžiui, savaime ar panaudojus tik nereceptines antiseptines priemones praeinantis paraudimas, patinimas po injekcijos, grėsmės sveikatai nekelianti alerginė reakcija. Nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai kriterijai turėtų būti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 7 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – įstatymas) 24 straipsnio 4 dalį 3 punktu:
„3) prašymu prašoma atlyginti paciento sveikatai
padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) dėl nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai, kurio kriterijai nustatyti Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše.”
Argumentai: Šiuo metu didžiąją pacientų prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo komisijoje dalį užima ekspertizės, kurios atliekamos komisijos prašymu (įskaitant laiką, reikalingą dokumentams siųsti), kadangi neretai nagrinėjami atvejai būna itin sudėtingi, nestandartiniai, reikalaujantys net kelių ekspertų išvadų.
Be to, įvertinus tai, kad pagal įstatymo projektą Komisija pati turės dar ir susirinkti visą informaciją bei dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, tikslinga numatyti galimybę išimtiniais atvejais pratęsti Komisijos sprendimo priėmimo terminą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad komisijos sprendimas yra teisines pasekmes sukeliantis dokumentas ir jo gavimas yra svarbus paciento teisėms užtikrinti (įskaitant jo skundimą), įstatymo projekte tikslinga nurodyti, kokiu būdu ir per kokius terminus pacientui įteikiamas komisijos sprendimas. Be to, komisijos sprendimas turėtų būti pateikiamas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priimtas komisijos sprendimas, kad ji galėtų jį analizuoti ir priimti sprendimus dėl veiksmų, kuriais būtų galima išvengti panašios žalos atvejų ateityje. Pasiūlymas:
projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Komisija Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka sprendimą dėl prašymo dėl reikalaujamos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, sveikatos apsaugos ministras Komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 1 mėnesiui. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas.
Pacientui Komisijos sprendimas pateikiamas Komisijos posėdyje, kuriame jis priimamas, o jei pacientas posėdyje nedalyvauja – Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pacientui pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, o jei prašymas pateiktas tiesiogiai – siunčiamas registruotu paštu paciento prašyme nurodytu adresu korespondencijai. Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos taip pat išsiunčiamas paštu asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priimtas Komisijos sprendimas.“
Argumentai: Tie patys kaip šio pasiūlymo 1 punkte (dėl neteisėtų veiksmų). Siekiant racionaliai naudoti valstybės (sąskaitos) finansinius išteklius ir išvengti rizikos dėl dvigubo žalos atlyginimo, įstatymo projekte apskaičiuojant atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos dydį kaip sumos, kurių dydžiu mažinamas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos dydis, turėtų būti nurodomos tik tos valstybinio socialinio draudimo išmokos, kurių mokėjimas susijęs su liga, sužalojimu ar mirtimi (t. y. paciento sveikatai padaryta žala). Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), ir kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas tai nėra neišvengiama žala. ir kad tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo, – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama. Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu. Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas valstybinio socialinio draudimo ligos išmokos, šalpos neįgalumo pensijos, šalpos našlaičių pensijos arba našlių pensijos dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Komisija sprendimą atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.“
1 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad pateikdamas prašymą Komisijai, pacientas vis tiek turės nurodyti aplinkybes (faktinį pagrindą), pagrindžiančias paciento sveikatai padarytą žalą ir reikalaujamos atlyginti paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydį, t. y. sklandžiai suformuluoti faktinį pagrindimą.
Kai kuriems pacientams, ypač, neturintiems artimųjų ar negalintiems tam tikru metu pasinaudoti jų pagalba, rengiant kreipimąsi į Komisija gali prireikti teisinių paslaugų. Todėl siekiant nediskriminuoti pacientų ir užtikrinti tinkamą turtinės žalos atlyginimą, tikslinga įstatymo projekte numatyti, kad į tiesioginius nuostolius gali būti įskaitomos išlaidos pareiškėjui Komisijoje atstovaujančiam advokatui (advokato padėjėjui). Pasiūlymas:
Pakeisti projekto
jį išdėstyti taip: „a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms (prietaisams), išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas, išskyrus išlaidas pareiškėjui Komisijoje atstovaujančiam advokatui);“
N Argumentai: Žalos atlyginimo be kaltės modeliu siekiama sudaryti sąlygas sveikatos priežiūros specialistams nebijoti atskleisti klaidas, kad būtų galima imtis priemonių, kad jos nesikartotų. Įstatymo projekte numatyta, kad žala pacientams bus atlyginama iš sąskaitos, tačiau tai neužkerta kelio komisijai arba sąskaitą administruojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsniu pasinaudoti regreso teise į žalą padariusį asmenį arba asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba toks asmuo.
Taigi išlieka galimybė žalą padariusiam asmens sveikatos priežiūros specialistui patirti tiesiogines finansines pasekmes. To bijodami specialistai ir toliau nebus motyvuoti atskleisti savo klaidas, jas analizuoti ir iš jų mokytis. Todėl įstatymo projekte turi būti įtvirtintas aiškus regreso teisės į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žala padaręs asmuo, draudimas. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 24 straipsnį 10 dalimi:
„10. Atlyginus žalą iš sąskaitos regreso teisės į žalą
padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žala padaręs asmuo, neįgyjama.“
Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo išsamumo bei paciento teisių apsaugos, įstatymo projekte tikslinga aiškiai įtvirtinti, kad pacientas, nepatenkintas komisijos sprendimu, turi dvi galimybes – teisę skųsti komisijos sprendimą teismui arba Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Taip pat turi būti patikslintas 30 dienų termino, per kurį pacientas gali kreiptis į teismą, atskaitos momentas tais atvejais, kai pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, nedalyvavo komisijos posėdyje sprendimo priėmimo metu. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos, o jei jie nedalyvavo sprendimo priėmimo metu – per
teisę skųsti Komisijos sprendimą teismui arba Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Laikoma, kad pacientas kitam asmuo, turintis teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, sužinojo apie Komisijos sprendimą praėjus 10 dienų nuo Komisijos sprendimo išsiuntimo pacientui šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu. Šioje dalyje nurodytu atveju teismas spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.“ Nepritarti
nuomone, siūlomas reguliavimas netikslingas
Argumentai: Komisija yra ikiteisminio nagrinėjimo institucija, kurios sprendimai pacientams sukelia teisines pasekmes, todėl jos nariams keltini aukštesni kvalifikacijos ir skaidrumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2019 m. sausio 9 d. išvados dėl įstatymo projekto 22, 23,
reputacijos bei patirties reikalavimais, taip pat tikslintinas išsilavinimo reikalavimas papildant, kad reikalingas universitetinis išsilavinimas. Tokie pat reikalavimai nustatytini ir ekspertams – kadangi jų išvados yra pagrindas Komisijos sprendimams, jas teikiantys ekspertai taip pat turi būti geriausi savo srities specialistai ir maksimaliai nešališki.
Atsižvelgiant į tai, kad žala paciento sveikatai gali būti padaroma ne tik atliekant gydomuosius ar diagnostinius, bet ir slaugos veiksmus, komisijos nariais (taip pat ir ekspertais) tikslinga skirti ir slaugos studijų krypties išsilavinimą turinčius praktikuojančius asmens sveikatos priežiūros specialistus (slaugytojus), nes slauga yra atskira mokslo ir praktikos sritis, o slaugytojų kompetencijos nesutampa su medicinos mokslo ir praktikos srities, t. y. gydytoju kompetencijomis. Pasiūlymas:
projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Komisija sudaroma ketveriems metams iš 7 nepriekaištingos reputacijos asmenų, iš kurių ne mažiau kaip 3 yra specialistai, turintys aukštąjį universitetinį slaugos, medicinos ar odontologijos studijų krypties išsilavinimą ir ne mažiau kaip 1 metų slaugos, medicinos ar odontologijos praktikos patirtį, ir 2 – turintys aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą ir ne mažiau kaip 1 metų teisinio darbo patirtį. 2 Komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) jos sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos deleguoti atstovai ir 1 – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (ar) jos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos deleguotas atstovas. Komisijos nariai turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“ Pritarti 9.
Seimo narys A. Veryga, 2019-05-146
projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl ligos, jis nebėra nepriekaištingos reputacijos, jis miršta, jis atsistatydina arba nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka. nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka.”
projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Į ekspertų sąrašą įrašomi asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti teisę verstis slaugos, medicinos arba odontologijos praktika ir turėti ne mažiau kaip 5 metų slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos patirties. Ekspertai turi atitikti Valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Ekspertų sąrašas sudaromas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ekspertų sąrašas skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Ekspertų išvadų teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Ekspertas privalo atsisakyti teikti išvadą, jei dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė. Pritarti
8.
Ekspertas, įrašytas į ekspertų sąrašą, iš ekspertų sąrašo išbraukiamas jo prašymu, taip pat kai jis nebėra nepriekaištingos reputacijos, jis atsistatydina, jis nebegali eiti eksperto pareigų dėl ligos, arba kai jis miršta arba nebegali vykdyti eksperto funkcijų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių.“
Argumentai: Komisija, siekdama išsamiai išnagrinėti paciento prašymą ir objektyviai nustatyti atlygintinos žalos dydį turėtų turėti galimybę gauti ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų turimus paciento medicinos bei kitus dokumentus, bet ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialisto paaiškinimus dėl paciento sveikatai padarytos žalos (apie priežastis, dėl kurių kilo arba kurios turėjo įtakos žalai ir kt., kurių įstaigos pateikti dokumentai neatskleidžia arba atskleidžia ne visiškai). Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Komisija, svarstydama prašymą, surenka dokumentus (įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus), kuriuose pateikta visą reikiamą informaciją visa informacija (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat kitą informaciją kita informacija apie pacientą, būtiną būtina prašymo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui) ir dokumentus, reikalingus reikalinga sprendimui priimti, taip pat kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus, nurodytus sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ekspertų sąraše (toliau – ekspertas), dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo.
Ekspertai turi teisę gauti visą reikiamą informaciją (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą), reikalingą išvadai pateikti. Asmenys, į kuriuos kreipiasi Komisija ir ekspertai, privalo pateikti jiems šioje dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus. Visa informacija, pateikta Komisijai ir ekspertams, apie pacientą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir asmens sveikatos priežiūros specialistus, turi būti laikoma konfidencialia ir gali būti atskleista kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reguliuojančiuose tokios informacijos tvarkymą, nustatytais pagrindais ir tvarka.” Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: pakeisti 6 straipsniu keičiamo 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Komisija, svarstydama prašymą, surenka dokumentus (įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus), kuriuose pateikta visa informacija apie pacientą (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat kita informacija apie pacientą, būtina prašymo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui), reikalinga prašymui nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus, nurodytus sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ekspertų sąraše (toliau – ekspertas), dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo. Ekspertai turi teisę gauti visą reikiamą informaciją (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą), reikalingą išvadai pateikti. Asmenys, į kuriuos kreipiasi Komisija ir ekspertai, privalo pateikti jiems šioje dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus. Visa informacija, pateikta Komisijai ir ekspertams, apie pacientą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir asmens sveikatos priežiūros specialistus, turi būti laikoma konfidencialia ir gali būti atskleista kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reguliuojančiuose tokios informacijos tvarkymą, nustatytais pagrindais ir tvarka.“
13Seimo narys A.
Seimo narys A. Veryga, 2019-05-146
Argumentai: Siekiant įstatymo projekto tikslo gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę analizuojant žalos pacientų sveikatai priežastis, būtina šią užduotį pavesti konkrečiam tik už tai atsakingam subjektui (organui), sudarytam iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, formuojančių ir įgyvendinančių valstybės politiką sveikatos srityje, bei nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių pacientų, asmens sveikatos priežiūros specialistų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų interesus, atstovų. Toks subjektas (organas) būtų patariamasis ir teiktų siūlymus sveikatos apsaugos ministrui ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tiek dėl organizacinių priemonių, skirtų užkirsti kelią žalai pasikartoti, diegimo, tiek dėl teisėkūros priemonių, tiek dėl priežiūros funkcijų stiprinimo. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Komisija kasmet sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikia sveikatos apsaugos ministrui sveikatos apsaugos ministro sudarytai Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijai (toliau – Prevencijos komisija) savo veiklos ataskaitą. Komisijos veiklos ataskaitos skelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka Komisijos veiklos ataskaitų duomenų analizę ir atlieka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 61 straipsnyje nurodytus veiksmus, kad būtų užkirstas kelias Komisijos veiklos ataskaitose nurodytai paciento sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) pasikartoti.
Prevencijos komisija atlieka Komisijos veiklos ataskaitų duomenų analizę ir:
1) teikia siūlymus asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala paciento sveikatai, arba visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms dėl priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai pacientų sveikatai kilti;
2) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tobulinimo ir (ar) priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai pacientų sveikatai kilti, įtraukimo į sveikatos apsaugos ministro veiklos srities planavimo dokumentus;
3) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros ir (ar) asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos įvertinimo procedūrų inicijavimo;
4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl kitų veiksmų, reikalingų siekiant užkirsti kelią paciento sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) pasikartoti.“
projekto 7 straipsniu dėstomą įstatymo 26 straipsnį 12 dalimi: „12.
Prevencijos komisiją sudaro po 1 Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų, sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybinių organizacijų deleguotą atstovą. Prevencijos komisija sudaroma
kaip dvi kadencijas iš eilės. Prevencijos komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl ligos, jis miršta, jis atsistatydina arba nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Prevencijos komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Prevencijos komisijos narys skiriamas likusiam Prevencijos komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Prevencijos komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Prevencijos komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Prevencijos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas Prevencijos komisijos darbo reglamentas.“
Argumentai: Siekiant užtikrinti tinkamą įmokų į sąskaitą sumokėjimą, būtina nustatyti įrankius mokamų įmokų dydžiui patikrinti (ir prireikus turėti pagrindą imtis veiksmų trūkstamoms sumoms išieškoti).
Kadangi įmokas į sąskaitą mokės ir privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, įstatymo lygiu turi būti numatyta sąskaitą administruosiančios Vyriausybės įgaliotos institucijos teisė gauti iš įvairių šaltinių (tiek pačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tiek valstybės ir savivaldybių institucijų) informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų į sąskaitą dydis. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos į sąskaitą moka įmokas, kurių dydis – 0,2 procento praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę iš visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir savivaldybių institucijų gauti informaciją, reikalingą sumokėtos įmokos į sąskaitą dydžio teisingumui patikrinti, taip pat kitą informaciją, reikalingą sąskaitai administruoti.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: pakeisti 6 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos į sąskaitą moka įmokas, kurių dydis – 0,2 procento praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę iš visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir savivaldybių institucijų gauti informaciją, reikalingą sumokėtos įmokos į sąskaitą dydžio teisingumui patikrinti, taip pat kitą informaciją, reikalingą sąskaitai administruoti.“
16Seimo narys A.
Seimo narys A. Veryga, 2019-05-149 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nustatomas visiškai naujas žalos pacientų sveikatai atlyginimo modelis, kurio veikimas numatomas pagal prognozes ir modeliavimą, paremtą užsienio šalių patirtimi, būtina atidžiai sekti, kaip jis veiks. Kadangi modelio esmė – žalos atlyginimas, svarbiausia yra sekti, kaip funkcionuos sąskaita – ar pakaks įmokų lėšoms, reikalingoms atitinkamais metais atlyginti visai pacientų sveikatai padarytai žalai, ar visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos laiku mokės įmokas, ar tinkamas yra įmokų dydis ir periodiškumas, ar reikėtų i, jei taip, kada didinti ar mažinti įmokas, diferencijuoti įmokas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rizikos laipsnį. Todėl įstatymo projektu turėtų būti pavesta vykdyti 7 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio teisinio reguliavimo stebėseną. Pasiūlymas:
Papildyti projektą 10 straipsniu: „10 straipsnis. Įstatymo teisinio reguliavimo stebėsena Vyriausybės įgaliota institucija kasmet nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlieka praėjusių metų šio įstatymo 7 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio teisinio reguliavimo stebėseną (toliau – stebėsena) ir iki atitinkamų einamųjų metų kovo 1 dienos teikia Vyriausybei stebėsenos ataskaitą.“
komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2019-04-16
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui. 6.2 Pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projekto tobulinimui.
Tobulinti įstatymo projektą pagal Teisės departamento išvadas, atsižvelgiant į pacientų ir gydytojų asociacijų (NVO), akademinės bendruomenės atstovų, teisės ekspertų atstovų pastabas, bei pagal Žmogaus komiteto išvadas – pritariant įstatymo projekto tikslui, būtina įvertinti Seimo teisės departamento, gydytojų ir pacientų organizacijų, teisės ekspertų pastabas ir pastebėjimus dėl pacientų teisių neapibrėžtumo, žalos atlyginimo proceso aiškumo trūkumų, aiškių paskaičiavimų nebuvimo, kiek toks žalos pacientams atlyginimo modelis kainuos valstybei, ir kiek lėšų realiai atiteks pacientams – jų patirtai žalai atlyginti. Pritarti iš dalies
pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui
2Seimo Biudžeto ir finansų komitetas,
pasiūlymai: 6.1 Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siūloma įtvirtinti paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo be kaltės modelį ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei apsvarstyti ir įvertinti asociacijų, teisės ekspertų ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. pritarti Komiteto patobulintam Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-3083(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2019-06-121 Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 2 dalį. 2.
pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. 2. Papildyti 2 straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala,
nesusijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio.“
3Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:
„14. Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas
paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.“
Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie
paciento gyvenimo faktus gali būti renkama asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.“
Pasiūlymas: pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis.
Teisė į žalos atlyginimą Pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties (toliau kartu – kitas asmuo, turintis teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, (toliau – žala) atlyginimą) turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.“
Pasiūlymas: pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. V skyriaus pakeitimas Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
pažeidimo (išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo)
manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą, išskyrus, kai teisių pažeidimu padaryta žala, dėl kurios atlyginimo kreipiamasi šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą.
Prie skundo turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus (jei pacientas juos turi). Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas. Detalius reikalavimus skundui ir dokumentams, teikiamiems su skundu, nustato sveikatos apsaugos ministras. 3. Jei kartu su skundu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su skundu, ir (ar) juose ir (ar) skunde pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, asmens sveikatos priežiūros įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos skundą pateikusiam asmeniui nurodo nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo skundą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų, skundas nebus nagrinėjamas. 4. Skundai nenagrinėjami ir grąžinami juos pateikusiam asmeniui nurodant grąžinimo priežastis šiais atvejais:
1) kartu su skundu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su skundu, ir (ar) juose ir (ar) skunde pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija ir skundą pateikęs asmuo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdo reikalavimo ištaisyti trūkumus;
2) skundas neįskaitomas. 5.
teisių gynimo į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir (arba) Lietuvos bioetikos komitetą turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą. 6. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga paciento skundą turi išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui arba, jei skundą pateikė paciento atstovas, – paciento atstovui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. Skundai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nagrinėjami neatlygintinai. 7. Informacijos apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visos kitos asmeninio pobūdžio informacijos apie pacientą pateikimas asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas. Asmenys, susipažinę su šioje dalyje nurodyta informacija, privalo ją naudoti tik skundui nagrinėti ir užtikrinti jos konfidencialumą. 24 straipsnis. Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimas 1.
Pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, ir norintys gauti jos atlyginimą, turi teisę ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtinto Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo (toliau – prašymas). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai. 2. Prašymai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į Sveikatos apsaugos ministeriją) ir per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti prašymą teikiančio asmens tapatybę). Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Jeigu prašymą pateikia paciento atstovas, prie prašymo pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas, o jeigu prašymą pateikia kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą – jo teisę į žalos atlyginimą patvirtinantis dokumentas (-ai). Prie prašymo taip pat pridedami, jei pacientas juos turi, dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes (faktinį pagrindą). Detalius reikalavimus prašymui ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, nustato sveikatos apsaugos ministras. 3.
3Jeigu kartu su prašymu pateikti ne visi,
netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (ar) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, Komisija Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos nurodo prašymą pateikusiam asmeniui nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų, prašymas nebus nagrinėjamas. 4. Prašymai nenagrinėjami ir grąžinami prašymą pateikusiam asmeniui nurodant grąžinimo priežastis šiais atvejais:
1) kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (ar) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija ir prašymą pateikęs asmuo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdo reikalavimo ištaisyti trūkumus;
2) prašymas neįskaitomas;
3) prašymu prašoma atlyginti žalą dėl nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai, kurio kriterijai nustatyti Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše. 5. Komisija Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka sprendimą dėl reikalaujamos žalos atlyginimo priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, sveikatos apsaugos ministras Komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 1 mėnesiui. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas.
Pacientui Komisijos sprendimas pateikiamas Komisijos posėdyje, kuriame jis priimamas, o jei pacientas posėdyje nedalyvauja – Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pacientui pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, arba, jei prašymas pateiktas tiesiogiai, siunčiamas registruotu paštu paciento prašyme nurodytu adresu korespondencijai. Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos taip pat išsiunčiamas paštu asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priimtas Komisijos sprendimas. 6. Žala atlyginama, jei Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala neatlyginama. Nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas valstybinio socialinio draudimo ligos išmokos, šalpos neįgalumo pensijos, šalpos našlaičių pensijos arba našlių pensijos dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. 7.
atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus:
1) turtinės žalos:
a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms (prietaisams), išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas;
b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas);
2) neturtinės žalos:
a) sveikatos sužalojimo atveju – pagal paciento patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmę, nustatytą neįgalumo ar darbingumo lygį, patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmą) pobūdį ir mastą, dėl sužalojimo patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki žalos atsiradimo, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes;
b) mirties atveju – pagal kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. 8. Žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, (toliau – sąskaita) lėšų. 9.
dydžio žalos atlyginimą per
sąskaitos lėšų Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka išmoka sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija. 10. Atlyginus žalą iš sąskaitos regreso teisė į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žala padaręs asmuo, neįgyjama. 25 straipsnis. Kreipimasis į teismą
1Pacientas ir kiti asmenys,
turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos, o jei jie nedalyvavo sprendimo priėmimo metu – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie Komisijos sprendimą, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju teismas spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. 2. Jei teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra didesnis nei pagal Komisijos sprendimą atlygintos žalos dydis, pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka iš sąskaitos lėšų atlyginama žalos suma, lygi skirtumui tarp teismo ir Komisijos sprendimuose nurodytų atlygintinos žalos sumų.
Jei teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra mažesnis nei pagal Komisijos sprendimą atlygintos žalos suma, pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka grąžina į sąskaitą gautą žalos atlyginimo sumą, lygią skirtumui tarp teismo ir Komisijos sprendimuose nurodytų sumų. 26 straipsnis. Komisijos ir ekspertų sąrašo sudarymas ir Komisijos ir ekspertų veiklos pagrindai
ketveriems metams iš 7 nepriekaištingos reputacijos asmenų, iš kurių ne mažiau kaip 3 yra specialistai, turintys aukštąjį universitetinį slaugos, medicinos ar odontologijos studijų krypties išsilavinimą ir ne mažiau kaip 1 metų slaugos, medicinos ar odontologijos praktikos patirtį, ir ne mažiau 2 – turintys aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą ir ne mažiau kaip 1 metų teisinio darbo patirtį. 2 Komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos deleguoti atstovai ir 1 – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (ar) socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos deleguotas atstovas.
Komisijos nariai turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 2. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. Sveikatos apsaugos ministerija užtikrina technines sąlygas Komisijai veikti. 4. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl ligos, jis nebėra nepriekaištingos reputacijos, jis miršta, jis atsistatydina arba nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka. 5. Komisijos nariams atlygis už darbą mokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. Konkretus Komisijos narių atlygio dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose. 6.
(įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus), kuriuose pateikta visa informacija apie pacientą (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą), reikalinga prašymui nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus, nurodytus sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ekspertų sąraše (toliau – ekspertas), dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo. Ekspertai turi teisę gauti visą reikiamą informaciją (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą), reikalingą išvadai pateikti. Asmenys, į kuriuos kreipiasi Komisija ir ekspertai, privalo pateikti jiems šioje dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus. Visa informacija, pateikta Komisijai ir ekspertams, apie pacientą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir asmens sveikatos priežiūros specialistus, turi būti laikoma konfidencialia ir gali būti atskleista kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reguliuojančiuose tokios informacijos tvarkymą, nustatytais pagrindais ir tvarka. 7. Į ekspertų sąrašą įrašomi asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti teisę verstis slaugos, medicinos arba odontologijos praktika ir turėti ne mažiau kaip 5 metų slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos patirties. Ekspertai turi atitikti Valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Ekspertų sąrašas sudaromas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ekspertų sąrašas skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Ekspertų išvadų teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Ekspertas privalo atsisakyti teikti išvadą, jei dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė. 8. Ekspertas, įrašytas į ekspertų sąrašą, iš ekspertų sąrašo išbraukiamas jo prašymu, taip pat kai jis nebėra nepriekaištingos reputacijos, jis atsistatydina, nebegali eiti eksperto pareigų dėl ligos, miršta arba nebegali vykdyti eksperto funkcijų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. 9. Ekspertui mokamas 2,27 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygis už išvados pateikimą ir 0,082 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygis už kiekvieną dalyvavimo Komisijos posėdyje valandą. 10. Komisijos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 Komisijos nariai. Komisija sprendimus priima Komisijos posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių bendru sutarimu, o jeigu Komisijos nariai nepasiekia bendro sutarimo – posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Komisijos narys turi vieną balsą. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas Komisijos pirmininko balsas, o kai šio nėra – Komisijos pirmininko pavaduotojo balsas. Komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti pacientas, kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą ir (arba) jų atstovas, sveikatos priežiūros įstaigos, teikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytas prašyme, darbuotojai, ir išvadas pateikęs (-ę) ekspertas (-ai). 11. Komisija kasmet sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikia sveikatos apsaugos ministro sudarytai Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijai (toliau – Prevencijos komisija) savo veiklos ataskaitą. Komisijos veiklos ataskaitos skelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
Prevencijos komisija atlieka Komisijos veiklos ataskaitų duomenų analizę ir:
1) teikia siūlymus asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala, arba visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms dėl priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai kilti;
2) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tobulinimo ir (ar) priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai kilti, įtraukimo į sveikatos apsaugos ministro veiklos srities planavimo dokumentus;
3) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros ir (ar) asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos įvertinimo procedūrų inicijavimo;
4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl kitų veiksmų, reikalingų siekiant užkirsti kelią žalai pasikartoti. 12. Prevencijos komisiją sudaro po 1 Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų, sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybinių organizacijų deleguotą atstovą. Prevencijos komisija sudaroma 4 metams. Tas pats asmuo Prevencijos komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Prevencijos komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl ligos, jis miršta, jis atsistatydina arba nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių.
Prevencijos komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Prevencijos komisijos narys skiriamas likusiam Prevencijos komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Prevencijos komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Prevencijos komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Prevencijos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas
sąskaitą moka įmokas, kurių dydis – 0,2 procento praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę iš visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir savivaldybių institucijų gauti informaciją, reikalingą sumokėtos įmokos į sąskaitą dydžio teisingumui patikrinti, taip pat kitą informaciją, reikalingą sąskaitai administruoti. 2. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga įmoką už einamuosius kalendorinius metus, kurios dydis apskaičiuotas šio straipsnio
kalendorinių metų kiekvieno ketvirčio 10 dienos, išskyrus jei sveikatos priežiūros įstaiga veiklą pradeda ne nuo kalendorinių metų pradžios – šiuo atveju pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais ji pradėjo savo veiklą, iki einamųjų metų sausio 10 dienos ji privalo sumokėti įmoką už praėjusius kalendorinius metus ir įmokos dalį už pirmąjį einamųjų kalendorinių metų ketvirtį.
Jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga veiklą pradeda ne nuo kalendorinių metų pradžios:
1) įmokos už praėjusius kalendoriniu metus dydis apskaičiuojamas nuo praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą;
2) apskaičiuojant įmokos už einamuosius kalendorinius metus dydį asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų dydis už praėjusius kalendorinius metus nustatomas praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos pajamas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dalijant iš įstaigos veiklos mėnesių skaičiaus ir gautą rezultatą dauginant iš 12. 3. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga laiku nesumoka įmokos, ji moka delspinigius pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą. 4. Sąskaitos lėšas sudaro:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos;
2) kitos teisėtai įgytos lėšos. 5. Sąskaitą administruoja Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija sąskaitos lėšas laiko konkurso būdu pasirinktoje kredito įstaigoje arba investuoja šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Konkurso sąlygas nustato sveikatos apsaugos ministras. 6.
priėmus sprendimą investuoti laikinai laisvas (šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms išlaidoms apmokėti nenaudojamas) sąskaitos lėšas, jos pervedamos į Finansų ministerijos vardu atidarytą Lietuvos banko sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdo ir sprendimus dėl jų investavimo finansų ministro nustatyta tvarka priima Finansų ministerija, garantuodama, kad investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos Vyriausybės įgaliotos institucijos pageidavimu būtų grąžinamos į sąskaitą. Pajamos, gautos investuojant, naudojamos tik šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms išlaidoms apmokėti. Vyriausybės įgaliota institucija Finansų ministerijos investavimo išlaidas kompensuoja sąskaitos administravimo išlaidoms numatytomis lėšomis. 7. Įmokų į sąskaitą mokėjimo, sąskaitos administravimo bei sąskaitos lėšų naudojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 8. Sąskaitos lėšos naudojamos tik šio įstatymo nustatyta tvarka žalai atlyginti, Komisijos (įskaitant ekspertus) veiklai finansuoti ir sąskaitos administravimo išlaidoms, kurios negali būti didesnės kaip 1 procentas metinių sąskaitos pajamų, padengti. Jei sąskaitoje einamaisiais metais nepakanka lėšų žalai atlyginti, kol sąskaitoje atsiras pakankamai lėšų, žalos atlyginimas mokamas iš eilės pirmiau atlyginant žalą pagal ankstesnį Komisijos sprendimą dėl žalos atlyginimo. 9. Sąskaitos lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Sąskaitos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra perkeliamos ir naudojamos kitais biudžetiniais metais. 10. Sąskaitos veiklos ataskaitos skelbiamos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“
Argumentai: siūlytina pakeisti 7 straipsnio 2 dalį, kurioje numatytas terminas iki kada Vyriausybė parengia įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, nes projekte siūlomas terminas nerealus.
Pasiūlymas: pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2019 m. rugsėjo 30 gruodžio
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Kaminskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja K. Civilkienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas K
AR
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėja Rita Karpavičiūtė, padėjėja Meilė Čeputienė. Seimo narys Darius Kaminskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėjas Dainius Zebleckis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-156
įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą
„<...> turi teisę ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo
dienos <...> kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) <...> su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo <...>. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo <...>.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog pagal nuostatos esmę, siūloma nustatyti naikinamąjį trejų metų terminą asmeniui kreiptis į Komisiją su skundu dėl žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip nurodoma mokslinėje teisinėje literatūroje „<...> naikinamieji terminai nėra įprasti, normalūs subjektinių civilinių teisių galiojimo terminai.
Šiuos terminus įstatymai paprastai sieja su teisės turėtojo per tuos terminus tinkamai atliekamais teisės įgyvendinimo veiksmais. Jų paskirtis – užkirsti kelią neįgyvendinti ar netinkamai įgyvendinti subjektinę teisę, taigi jie yra savotiška sankcija už laiku neatliktą subjektinės teisės įgyvendinimą <...>. Dėl to šie terminai yra laikomi išimtiniais ir įstatymuose nustatomi tik ypatingais atvejais.“[¹] Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įstatyminis reguliavimas apims ne tik tuos atvejus, kai paciento teisių pažeidimo (žalos sukėlimo) momentas bus objektyvus, aiškiai išreikštas, pacientui žinomas įvykis, tačiau ir tuos atvejus kai padaryta žala pacientui ir jos padarymo momentas gali išaiškėti tik po keleto, keliolikos metų ar po paciento mirties (pavyzdžiui, paminėtina Kauno apygardos teisme nagrinėta byla Nr. M2-396-324/2019[²], kurioje nagrinėtas ieškovės prašymas priteisti patirtą žalą dėl sterilizacijos, atliktos be pacientės žinios ir sutikimo ir apie kurią sužinota praėjus tik dvylikai metų). Taip pat pažymėtina, jog visas subjektines teises galima realizuoti tik nuo jų atsiradimo momento. Subjektinių teisių atsiradimo momentas civilinėje teisėje siejamas su sužinojimo apie teisę momentu arba pareiga (turėjimu) žinoti apie savo teisę. Ir vienu ir kitu atveju privalo egzistuoti objektyvios aplinkybės dėl kurių asmuo sužinojo arba privalėjo sužinoti apie teisės atsiradimą. Tuo tarpu kalbant apie pacientui padarytos žalos atsiradimo momentą, pažymėtina, jog asmuo neturi pareigos sužinoti apie jam padarytą žalą, jei tokia žala nėra akivaizdžiai matoma.
Be to, pastebėtina, jog nustatyti pareigą asmeniui žinoti apie jo sveikatai padarytą žalą, kurios, pavyzdžiui, neįmanoma pastebėti be medicininių intervencijų, yra nepagrįsta ir neadekvatu, nes tokiu atveju sužinojimo apie žalą momentas niekaip negali priklausyti nuo asmens valios. Taigi iš esmės įstatymu siūloma įtvirtinti situaciją, kai asmenims bus pritaikyta įstatyminė sankcija – atimta galimybė gauti žalos atlyginimą - dėl nepasinaudojimo teise, apie kurią šie asmenys nežinojo ir negalėjo žinoti. Toks teisinio reguliavimo pobūdis kelia abejonių ne tik dėl jo atitikties teisės doktrinai, tačiau ir dėl proporcingumo bei konstituciniam teisinės valstybės principams. Antra, pažymėtina, kad Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo, taigi asmuo, praleidęs terminą kreiptis į Komisiją, kartu praras ir teisę kreiptis į teismą. Toks reguliavimo pobūdis vertintinas Konstitucijoje įtvirtintos asmenų teisės kreiptis į teismą kontekste.
Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo
nustatyta: „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.“ Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs: konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, jos teisės negalima apriboti ar paneigti; įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme.“ Šios doktrininės nuostatos kontekste pažymėtina, jog analizuojama įstatymo projekto nuostata kaip tik nustatys tvarką, kuria bus paneigta asmens teisė ginti savo pažeistas teises teisme, nes įstatymas nustatys privalomą ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką, kuria asmuo tam tikrais atvejais negalės pasinaudoti dėl to, jog nežinos aplinkybių, kurių ir negali žinoti, nes tai yra objektyviai neįmanoma. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes manytina, jog projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis, ta apimtimi, kuria joje paneigiama asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme, praleidus trejų metų kreipimosi į Komisiją terminą, kai asmuo negalėjo ir neprivalėjo sužinoti apie jam padarytą žalą, nes žalos sukėlimo faktas nebuvo akivaizdus nuo jo atsiradimo momento, ir paaiškėjo tik praėjus daugiau nei trejiems metams, prieštarauja
2019-07-156
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, jog asmens, siekiančio žalos atlyginimo, prašymas nenagrinėjamas, jei „prašymu prašoma atlyginti žalą dėl nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai, kurio kriterijai nustatyti Apraše“. Pastebėtina, jog ši nuostata tiesiogiai yra susijusi su asmens teise gauti žalos atlyginimą, todėl jos turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir nuostatos negalima aiškinti poįstatyminiame teisės akte. Dėl šios priežasties sąvokos „nedidelis nepageidaujamas laikinas poveikis paciento sveikatai“ apibrėžtis turi būti pateikta įstatyme. Kartu pažymėtina, jog kelia abejonių ta aplinkybė, kad esant asmeniui padarytai žalai, tokia žala nebus atlyginama, nes prašymas nebus nagrinėjamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata įgalinimą nenagrinėti prašymų sieja ne su žalos dydžiu, o su žalos atsiradimo pagrindu. Tai yra, net jei žala asmeniui būtų didelė, tačiau ją sukeltų nedidelis nepageidaujamas laikinas poveikis paciento sveikatai, žalos atlyginimo klausimas nebūtų nagrinėjamas. Tokia nuostatos konstrukcija kelia abejonių dėl jos proporcingumo ir pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju asmeniui taip pat bus užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Tai yra, įstatymu bus nustatyta privaloma ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, kuria pasinaudoti neįmanoma dėl jos pobūdžio ir bus paneigta asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme.
Atsižvelgiant į tokias aplinkybes manytina, jog projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 3 punktas, ta apimtimi, kuria joje paneigiama asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme, dėl to, jog neįmanoma pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. Pritarti Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama neatsižvelgiant į jo teisinį statusą (inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai); asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepaisant to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne (inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. sausio 16 d.,
negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai); priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d., 2001 m. vasario 22 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą reiškia, jog teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, įtvirtina asmens konstitucinę teisę turėti nešališką ginčo arbitrą (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas įstatymu gali nustatyti pažeistų teisių gynimo būdus, tačiau negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta galimybė ginti pažeistas asmens teises bei laisves teisme, paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimas). 3. Komiteto sprendimas: 3.1.
Komiteto sprendimas:
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. liepos 15 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis, ta apimtimi, kuria joje paneigiama asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme, praleidus trejų metų kreipimosi į Komisiją terminą, kai asmuo negalėjo ir neprivalėjo sužinoti apie jam padarytą žalą, nes žalos sukėlimo faktas nebuvo akivaizdus nuo jo atsiradimo momento, ir paaiškėjo tik praėjus daugiau nei trejiems metams, bei projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 3 punktas, ta apimtimi, kuria joje paneigiama asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme, dėl to, jog neįmanoma pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. 3.2. Be to, atkreipiame Seimo dėmesį, kad 2019-07-16 yra registruoti Seimo narių A. Verygos, A. Kubilienės, D. Kaminsko, L. Matkevičienės, A. Kirkučio, A. Vinkaus pasiūlymai dėl projekto XIIIP- 3083(3) 6 straipsnio, kuriuo keičiami Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis ir 4 dalies 3 punktas, pakeitimo ir kuriais (jei jie būtų priimti) šis prieštaravimas būtų pašalintas (pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas 2019 07 17 posėdyje šiems pasiūlymams pritarė). Pritarus šių Seimo narių pasiūlymams būtų išvengta analizuojamo projekto nuostatų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė