Projekto lyginamasis variantas
visuomenės informavimo ĮSTATYMO NR. I-1418
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 22 straipsnio 11 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) skelbdami žinias apie savižudybes ar
bandymus nusižudyti, neturi skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų, traktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdienio fakto, vartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, neturi nurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo antraštėse (anonsuose), jokiame turinyje neturi skelbti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo detalių, rodyti savižudybės proceso ar bandančio nusižudyti, nusižudžiusio žmogaus. Informacijoje apie savižudybes ar bandymus nusižudyti privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Mykolas Majauskas Juozas Olekas Arūnas Gelūnas Justas Džiugelis Vytautas Kernagis Vytautas Juozapaitis
visuomenės informavimo ĮSTATYMO NR. I-141822
ir uždaviniai. Šių metų rugsėjį priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, buvo itin suvaržytos informacijos apie savižudybę viešinimo taisyklės. Nors iš pirmo žvilgsnio jomis ir buvo siekiama kilnaus tikslo sprendžiant itin problemišką Lietuvos suicidologinę situaciją, jų abstraktus ir platus turinys pernelyg suvaržė bet kokios, net ir pagalbinės ar teigiamų tikslų siekiančios informacijos apie savižudybes viešinimą. Lietuvos suicidologijos ekspertų nuomone, galiojančiose pataisose naudojami draudimai savižudybę romantizuoti, ją traktuoti kaip kasdienį įvykį ar bet kokia apimtimi minėti motyvus yra nekonkretūs, itin plačiai interpretuotini, kuriantys dirbtinės, priverstinės tylos ir stigmatizavimo atmosferą aplink itin aktualią Lietuvos visuomenei problemą. Tai sukuria kuriozišką situaciją, kuomet beveik neįmanomu tampa ne tik pozityvios, padrąsinančios patirties dalinimasis, bet ir elementarių, viešai žinomų ar net istorinių faktų apie įvykusias savižudybes ar bandymus nusižudyti skelbimas. Vertinant dabar galiojančių pataisų tikslingumą būtina atsižvelgti ir į tai, kad dar prieš priimant pakeitimus, informacija apie savižudybes nuo
informavimo etikos kodekso rekomendacijas, kurio 40, 41 ir 42 straipsnių nuostatos yra skirtos būtent atsakingai informuoti apie savižudybes ir neskatinti savižudiško elgesio kopijavimo efekto. Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro atliekamo žiniasklaidos monitoringo duomenimis, priėmus šį kodeksą, žiniasklaidos priemonės vis atsakingiau informuoja apie savižudybes, todėl galiojančių itin abstrakčių ir plačių Įstatymo pataisų tikslingumas yra kvestionuotinas.
Siekiant sukurti teigiamų tikslų galinčią pasiekti informacijos apie savižudybes kontrolės strategiją, yra itin svarbu vadovautis konkrečiais, specifiniais apribojimais, paliekančiais laisvę viešojoje erdvėje skelbti informaciją ir patirtis, galinčias padėti suicidiniams piliečiams, padrąsinsiančią juos kalbėti apie išgyvenamas problemas ir įtampas. Būtent todėl šia įstatymo pataisa siūloma atsisakyti abstrakčių ir pernelyg griežtų įstatymo nuostatų, jas pakeičiant konkretesnėmis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatoriai ir rengėjai - Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu įstatymas žurnalistams draudžia skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus, priemones ir būdus, traktuoti savižudybę kaip tinkamą kokios nors problemos sprendimo būdą ar kaip savaime suprantamą, kasdienį faktą, vartoti savižudybes romantizuojančius apibūdinimus, rodyti savižudybės procesą ar bandantį nusižudyti, nusižudžiusį žmogų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Šia įstatymo pataisa siūloma atsisakyti dabar galiojančiame įstatyme esančių abstrakčių apibrėžimų, paliekant tik itin konkrečius apribojimus informacijos apie savižudybes skleidimui. Siūloma nustatyti, kad žurnalistai, skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neturi nurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo antraštėse (anonsuose), jokiame turinyje neturi skelbti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo detalių, rodyti savižudybės proceso ar bandančio nusižudyti, nusižudžiusio žmogaus.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas poveikio verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Savižudybės, prevencija, viešinimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo nariai Mykolas Majauskas Juozas Olekas Arūnas Gelūnas Justas Džiugelis Vytautas Kernagis Vytautas Juozapaitis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS visuomenės informavimo ĮSTATYMO NR. I-1418 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-12-13
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siekiama nustatyti, kad skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, viešosios informacijos skleidėjai neturi nurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo antraštėse (anonsuose), jokiame turinyje neturi skelbti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo detalių. Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, manytume, kad leidinio antraštė ar radijo ir televizijos programos anonsas turėtų būti vertinamas ne kaip žinių skleidimas, o kaip tam tikras leidinio ar programos turinio pristatymas. Todėl teisingiau būtų viešosios informacijos skleidėjams išskirti du atskirus informacijos skleidimo ribojimus – dėl informacijos antraštėse bei anonsuose bei dėl pačių žinių turinio. Antra, įstatyme nėra apibrėžtas sąvokos „antraštė“ turinys, todėl pačiame keičiamame straipsnyje reikėtų aiškiau atskleisti reikalavimo antraštės turiniui nuostatą, pavyzdžiui, nustatyti, kad „savižudybė ar mėginimas nusižudyti negali būti skelbiami leidinio antraštėje ir radijo ar televizijos programos anonse“. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad sąvokos „jokiame žinių turinyje“ turinys bei į nuostatos, kad
„skelbdami žinias <...> jokiame turinyje neturi skelbti“ yra tautologinio
pobūdžio, siūlome išbraukti žodžius „jokiame turinyje“.
Ketvirta, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aišku, kodėl keičiamoje įstatymo nuostatoje siekiama riboti skleidžiamą informaciją išimtinai tik dėl savižudybių būdo, t.y. bet kokia kita informacija apie savižudybes bei mėginimus nusižudyti, apie to motyvus, pasekmes galės būti skleidžiama be apribojimų, įskaitant netgi informaciją, traktuojančią savižudybes kaip savaime suprantamą ir kasdienį faktą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-17 Nr. S-2018-9663 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS visuomenės informavimo ĮSTATYMO NR. I-1418 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP‑3082 ATITIKTIES EUROPOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3082 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];