Projekto Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Įstatymą straipsniu 78¹, išdėstant jį taip:
„Išskyrus 78 straipsnyje nurodytus atvejus, komunalinių atliekų, skirtų
šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo procesų likučių (pelenų ir šlakų) įvežimas (importavimas) į Lietuvą iš kitų valstybių, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių eurų iki aštuonių tūkstančių eurų. Išskyrus 78 straipsnyje nurodytus atvejus, komunalinių atliekų, skirtų šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo procesų likučių (pelenų ir šlakų) pakartotinas įvežimas (importavimas) į Lietuvą iš kitų valstybių, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių eurų iki šešiolikos tūkstančių eurų.“
Papildyti Įstatymą straipsniu 79¹, išdėstant jį taip:
„Išskyrus 79 straipsnyje nurodytus atvejus, pavojingų atliekų, skirtų
šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, įvežimas (importavimas) į Lietuvą iš kitų valstybių, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių eurų iki dvidešimt tūstančių eurų. Išskyrus 79 straipsnyje nurodytus atvejus, pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, pakartotinas įvežimas (importavimas) į Lietuvą iš kitų valstybių, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių eurų iki keturiasdešimt tūkstančių eurų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio 01 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
Projekto Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 78 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 78¹ straipsnio 1,2 dalyse (dėl komunalinių atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo procesų likučių (pelenų ir (ar) šlakų) įvežimo ar importo į Lietuvos Respublikos teritoriją iš kitų valstybių), 79 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79¹ 1, 2 dalyse (dėl pavojingų komunalinių atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti įvežimo ar importo į Lietuvos Respublikos teritoriją iš kitų valstybių), 87 straipsnyje, 95 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 98 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 109 straipsnio 8 dalyje, 109¹ straipsnio 1, 2 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų;
straipsniu Papildyti Įstatymą 78¹straipsniu:
„78¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už komunalinių
atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo procesų likučių (pelenų ir (ar) šlakų) įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją iš kitų valstybių.
Komunalinių atliekų, skirtų šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo procesų likučių (pelenų ir šlakų) įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją iš kitų valstybių 10 tonų ir didesnis atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų, išskyrus šio įstatymo 78 straipsnyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki šešiolikos tūkstančių eurų.“
Papildyti Įstatymą 79¹straipsniu:
„79¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingų
atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją iš kitų valstybių. Pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją iš kitų valstybių, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų, išskyrus šio įstatymo 79 straipsnyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
Projekto Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 78 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 78¹straipsnyje, 79 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79¹ straipsnyje, 87 straipsnyje, 95 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 98 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 109 straipsnio 8 dalyje, 109¹ straipsnio 1, 2 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų;
straipsniu Papildyti Įstatymą 78¹straipsniu:
„78¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už komunalinių
atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo procesų likučių (pelenų ir (ar) šlakų) įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją Komunalinių atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo procesų likučių (pelenų ir (ar) šlakų) įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki šešiolikos tūkstančių eurų.“
Papildyti Įstatymą 79¹straipsniu:
„79¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingų
atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją Pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
Projekto Projekto
lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 78 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 78¹straipsnyje, 79 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79¹, 87 straipsniuose, 95 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 98 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 109 straipsnio 8 dalyje, 109¹ straipsnio 1, 2 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų;“. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 78¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 78¹straipsniu: „78¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už komunalinių atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučių (pelenų ir (ar) šlakų) įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją Komunalinių atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučių (pelenų ir (ar) šlakų) įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki šešiolikos tūkstančių eurų.“
Papildyti Įstatymą 79¹straipsniu: „79¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją Pavojingųjų atliekų, skirtų šalinti ir (ar) naudoti energijai gauti, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2020 m.
balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1555 siūloma įtvirtinti draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines bei pavojingas atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus). Iki šio papildymo įstatymo projekto, atsakomybė už neteisėtą atliekų vežimą buvo nustatyta šiuose įstatymų straipsniuose: Baudžiamojo kodekso 270² str., Aplinkos apsaugos įstatymo 78 ir 79 str., Administracinių nusižengimų kodekso 251 str. 11 d. Vis dėlto, šiuose straipsniuose reglamentuotos sankcijos yra susijusios su kitokio pobūdžio pažeidimais dėl tarpvalstybinių vežimų, todėl minėtus įstatymų straipsnius yra būtina pakeisti, ar įvesti naujus. Įstatymų pakeitimo tikslas: užtikrinti veiksmingas ir proporcingas sankcijas ir nuobaudas už draudimo įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines bei pavojingas atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus) pažeidimą. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimo projektą parengė Seimo narė Virginija Vingrienė. 3.
reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiose Baudžiamojo kodekso, Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso redakcijose nėra apibrėžta atsakomybė už komunalinių bei pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučių (pelenų ir šlakų) įvežimą (importavimą) į Lietuvą iš kitų valstybių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomi Baudžiamojo kodekso, Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai apibrėš atsakomybę komunalinių bei pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučių (pelenų ir šlakų) įvežimą (importavimą) į Lietuvą iš kitų valstybių. Šios sankcijos reikšmingai apribos naudojimui energijai gauti skirtų atliekų kiekį, o tai atitinkamai sumažins poreikį Lietuvoje kurti perteklinius pajėgumus ne Lietuvoje susidariusių atliekų deginimui, taip reikšmingai pagerinant oro kokybę per taršos emisijų sumažinimą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymo projektas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įsigaliojus numatytoms sankcijoms, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai, nes reikšmingai sumažės poreikis Lietuvoje įrengti perteklinius atliekų deginimo pajėgumus. Tai kartu paskatins spartesnį ir sklandesnį perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio, kurio plėtra sukurs papildomas paskatas esamo ir naujo verslo vystymuisi, kurs naujas darbo vietas.
Taip pat bus užtikrinta galimybė sumažinti produkcijos savikainą, apsirūpinat pigesnėmis žaliavomis, užtikrinant aplinkosaugos aspektus ir tausojant išteklius. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Jokių galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nenumatoma priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, jį įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų neprireiks. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: pavojingos atliekos, nepavojingos atliekos, komunalinės atliekos, deginimui skirtos atliekos, baudžiamoji atsakomybė, administracinė atsakomybė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1555 siūloma įtvirtinti draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines bei pavojingas atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus). Iki šio papildymo įstatymo projekto, atsakomybė už neteisėtą atliekų vežimą buvo nustatyta šiuose įstatymų straipsniuose: Baudžiamojo kodekso 270² straipsnyje, Aplinkos apsaugos įstatymo 78 ir 79 straipsniuose, Administracinių nusižengimų kodekso
sankcijos yra susijusios su kitokio pobūdžio pažeidimais dėl tarpvalstybinių vežimų, todėl minėtus įstatymų straipsnius yra būtina pakeisti, ar įvesti naujus. Todėl Įstatymo pakeitimo tikslas: užtikrinti veiksmingas ir proporcingas sankcijas ir nuobaudas už draudimo įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines bei pavojingas atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus) pažeidimą. Vengiant prieštaravimo Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, taip pat vengiant kolizinio pobūdžio reguliavimo sankcijos neteisėtas veikas, susijusias su komunalinių, pavojingų atliekų ir jų deginimo produktų importu ar įvežimu į Lietuvos Respubliką nuspręsta reglamentuoti tik Aplinkos apsaugos įstatymu (toliau – Įstatymas). 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimo projektą parengė Seimo narė Virginija Vingrienė. 3.
reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Baudžiamojo kodekso, Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso redakcijose nėra apibrėžta atsakomybė už komunalinių bei pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučių (pelenų ir šlakų) įvežimą (importavimą) į Lietuvą iš kitų valstybių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimai apibrėš atsakomybę komunalinių bei pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučių (pelenų ir šlakų) įvežimą (importavimą) į Lietuvą iš kitų valstybių. Šios sankcijos reikšmingai apribos naudojimui energijai gauti skirtų atliekų kiekį, o tai atitinkamai sumažins poreikį Lietuvoje kurti perteklinius pajėgumus ne Lietuvoje susidariusių atliekų deginimui, taip reikšmingai pagerinant oro kokybę per taršos emisijų sumažinimą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymo projektas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įsigaliojus numatytoms sankcijoms, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai, nes reikšmingai sumažės poreikis Lietuvoje įrengti perteklinius atliekų deginimo pajėgumus. Tai kartu paskatins spartesnį ir sklandesnį perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio, kurio plėtra sukurs papildomas paskatas esamo ir naujo verslo vystymuisi, kurs naujas darbo vietas. Taip pat bus užtikrinta galimybė sumažinti produkcijos savikainą, apsirūpinat pigesnėmis žaliavomis, užtikrinant aplinkosaugos aspektus ir tausojant išteklius. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Jokių galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nenumatoma priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, jį įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: pavojingos atliekos, nepavojingos atliekos, komunalinės atliekos, deginimui skirtos atliekos, administracinė atsakomybė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1555 siūloma įtvirtinti draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines bei pavojingas atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir (ar) šlakus). Iki šio papildymo įstatymo projekto, atsakomybė už neteisėtą atliekų vežimą buvo nustatyta šiuose įstatymų straipsniuose: Aplinkos apsaugos įstatymo 78 ir 79 str., Administracinių nusižengimų kodekso 251 str. 11 d., Baudžiamojo kodekso 270² str. Vis dėlto, šiuose straipsniuose reglamentuotos sankcijos yra susijusios su kitokio pobūdžio pažeidimais dėl tarpvalstybinių vežimų, todėl minėtus įstatymų straipsnius yra būtina pakeisti, ar įvesti naujus. Įstatymų pakeitimo tikslas: užtikrinti veiksmingas ir proporcingas sankcijas ir nuobaudas už draudimo įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines bei pavojingas atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir (ar) šlakus) pažeidimą. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimo projektą parengė Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiose Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso redakcijose nėra apibrėžta atsakomybė už komunalinių bei pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučių (pelenų ir (ar) šlakų) įvežimą (importavimą) į Lietuvą iš kitų valstybių. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomi Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai apibrėš atsakomybę komunalinių bei pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučių (pelenų ir
(ar) šlakų) įvežimą (importavimą) į Lietuvą iš kitų valstybių. Šios sankcijos reikšmingai apribos naudojimui energijai gauti skirtų atliekų kiekį, o tai atitinkamai sumažins poreikį Lietuvoje kurti perteklinius pajėgumus ne Lietuvoje susidariusių atliekų deginimui, taip reikšmingai pagerinant oro kokybę per taršos emisijų sumažinimą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymo projektas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įsigaliojus numatytoms sankcijoms, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai, nes reikšmingai sumažės poreikis Lietuvoje įrengti perteklinius atliekų deginimo pajėgumus. Tai kartu paskatins spartesnį ir sklandesnį perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio, kurio plėtra sukurs papildomas paskatas esamo ir naujo verslo vystymuisi, kurs naujas darbo vietas. Taip pat bus užtikrinta galimybė sumažinti produkcijos savikainą, apsirūpinat pigesnėmis žaliavomis, užtikrinant aplinkosaugos aspektus ir tausojant išteklius. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Jokių galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nenumatoma priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, jį įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: pavojingos atliekos, nepavojingos atliekos, komunalinės atliekos, deginimui skirtos atliekos, administracinė atsakomybė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019- Nr. Į 2018-12-11
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 78¹ ir 79¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP‑3080 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 78¹ ir 79¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3080 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti atsakomybę už Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1555 numatyto draudimo įvežti (importuoti) atliekas pažeidimą. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į Europos teisės departamento 2018 m. sausio 31 d. išvadą Nr. NR-63, kurioje pažymima, jog priimant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1555 siūlomus pakeitimus turėtų būti laikomasi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, inter alia
2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva 2008/98/EB) 16 straipsnio 1 dalies nuostatos, įpareigojančios pagrįsti atliekų įvežimo ribojimų poreikį ir apie numatytus ribojimus pranešti Europos Komisijai. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio penktajai daliai („Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“), konstituciniams teisėtumo ir teisinės valstybės principams. Pabrėžtina, kad kartu teikiami Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ir Aplinkos apsaugos įstatymo projektai (Reg. Nr. XIIIP-3078, XIIIP-3079 ir XIIIP-3080) ne tik įtvirtina dvigubo (ar net trigubo) baudimo už tą pačią veiką galimybę, bet ir sukuria kolizinio pobūdžio reguliavimą, kadangi pagal nustatomus pažeidimų sudėčių požymius nėra įmanoma atriboti administracinio nusižengimo nuo nusikalstamos veikos. Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra pažymėjęs, jog „<...> konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: <...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „<...> įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia iš jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų, gali pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas (baudžiamąsias, administracines ar kt.) už juos nustatyti. Vertinant, ar teisinė atsakomybė priskirtina administracinei, ar baudžiamajai teisei, pabrėžtina, kad tarp administracinės ir baudžiamosios teisinės atsakomybės esama nemaža panašumų, bet yra ir esminių skirtumų. Administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas, skiriasi ir patraukimo administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn padariniai. Administracinės nuobaudos gali būti panašios į kriminalines bausmes. Tačiau pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas turi siekti tarpšakinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų suderinamumo“(Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). 2. Atsižvelgiant į projektu nustatomų naujų pažeidimų esmę ir pobūdį, konstatuotina, kad keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 punktas turėtų būti papildytas nuorodomis į įstatymo 78¹ ir 79¹ straipsnius. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 3.1. projekto pavadinime vietoj skaičių „78“ ir „79“ įrašytini skaičiai „78¹“ ir „79¹“;
straipsnių pavadinimuose skaičiai „78¹“ ir 79¹“ nurodomi po žodžio „papildymas“; 3.3. projekto 1 ir 2 straipsnių pakeitimo esmėje skaičiai „78¹“ ir 79¹“ nurodomi po žodžio „Įstatymą“ bei brauktini žodžiai „išdėstant jį taip“; 3.4. projekto 1 ir 2 straipsniuose reikėtų nurodyti įstatymą papildančių straipsnių pavadinimus. 3.5. projekto 1 ir 2 straipsniuose nustatomos dispozicijos redaguotinos kalbiškai. 3.6. projekto
direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-07
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo, papildymo 78¹ ir 79¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP‑3080 (2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo, papildymo 78¹ ir 79¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3080(2) (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti atsakomybę už Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII‑787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1555 numatyto draudimo įvežti (importuoti) atliekas pažeidimą. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į Europos teisės departamento 2018 m. sausio 31 d. išvadą Nr. NR-63, kurioje pažymima, jog priimant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1555 siūlomus pakeitimus turėtų būti laikomasi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva 2008/98/EB)
(EB) Nr.
1013/2006 valstybės narės gali tam, kad būtų apsaugotas jų tinklas, apriboti atvežamų atliekų kiekį, skirtų naudojimo operacijoms priskiriamiems deginimo įrenginiams, jeigu buvo nustatyta, kad tokio vežimo pasekmė bus ta, kad nacionalinės atliekos turės būti pašalintos arba kad atliekos bus apdorotos tokiu būdu, kuris neatitinka jų atliekų tvarkymo plano. Valstybės narės praneša apie tokį sprendimą Komisijai“. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1555 aiškinamajame rašte nėra atskleidžiama, ar buvo atliktas siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, taip pat nėra pagrindžiama, kaip siūlomas draudimas importuoti ar įvežti į Lietuvos Respubliką deginimui skirtas atliekas atitiktų Direktyvos 2008/98/EB 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019- 03- Nr. Į 2019-02-28
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 78¹ ir 79¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP‑3080 (3) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 78¹ ir 79¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3080(3) (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti atsakomybę už Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII‑787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1555 numatyto draudimo įvežti (importuoti) atliekas pažeidimą. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į Europos teisės departamento 2018 m. sausio 31 d. išvadą Nr. NR-63, kurioje pažymima, jog priimant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1555 siūlomus pakeitimus turėtų būti laikomasi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis
2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva 2008/98/EB) 16 straipsnio 1 dalimi, „<...> nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr.
1013/2006 valstybės narės gali tam, kad būtų apsaugotas jų tinklas, apriboti atvežamų atliekų kiekį, skirtų naudojimo operacijoms priskiriamiems deginimo įrenginiams, jeigu buvo nustatyta, kad tokio vežimo pasekmė bus ta, kad nacionalinės atliekos turės būti pašalintos arba kad atliekos bus apdorotos tokiu būdu, kuris neatitinka jų atliekų tvarkymo plano. Valstybės narės praneša apie tokį sprendimą Komisijai“. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1555 aiškinamajame rašte nėra atskleidžiama, ar buvo atliktas siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, taip pat nėra pagrindžiama, kaip siūlomas draudimas importuoti ar įvežti į Lietuvos Respubliką deginimui skirtas atliekas atitiktų Direktyvos 2008/98/EB 16 straipsnio
pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 78¹ ir 79¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP‑3080 (3) 2019-12-18
dalyvavo: Komiteto pirmininkas: Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovė A. Bagočiutė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovės A. Kuckaitė, M.Lippa. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-03 Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 78 ir 79 straipsniuose nustatytų pažeidimų atveju atsakomybė yra diferencijuojama, atsižvelgiant į atliekų kiekio požymį. Projekto 2 ir 3 straipsniais įstatymą papildančiuose 78¹ ir 79¹ straipsniuose nustatytų pažeidimų atveju atsakomybė pagal atliekų kiekį nepagrįstai nediferencijuojama. Kitaip sakant, pagal projektu teikiamus straipsnius atsakomybę sukeltų bet kokio (past. – net ir nedidelio) draudžiamų atliekų kiekio įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-03 Pabrėžtina ir tai, kad nenustatant gabenamo atliekų kiekio kriterijų, projekto 2 ir 3 straipsniuose įtvirtinamos neproporcingos sankcijos už siūlomus pažeidimus. Pritarti 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-03 Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 78 straipsnyje vartojama formuluotė nepavojingos atliekos, o projektu įstatymą papildančiame 78¹ straipsnyje – komunalinės atliekos. Diskutuotina, ar atitinkamos formuluotės neturėtų būti suvienodintos. Atsižvelgtina į tai, kad projektu teikiamame 79¹ straipsnyje projekto rengėjai vartoja nepavojingų atliekų antonimą – pavojingos atliekos. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-03 Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 78¹ ir 79¹ straipsniuose aprašomose specialiose pažeidimų sudėtyse yra vartojami tik įvežimo ir importo alternatyvūs veikos požymiai. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo 78 ir 79 straipsniuose be minėtų veikos požymių papildomai yra įtvirtinti ir šie veikos požymiai: surinkimas, vežimas, laikymas, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir vežimas tranzitu. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-03 Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė,
projektu siūlomo naujo teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2019-03-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 78¹ ir 79¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3080(3) (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti atsakomybę už Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII‑787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1555 numatyto draudimo įvežti (importuoti) atliekas pažeidimą. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į Europos teisės departamento 2018 m. sausio 31 d. išvadą Nr.
NR-63, kurioje pažymima, jog priimant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1555 siūlomus pakeitimus turėtų būti laikomasi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (toliau
apdorotos tokiu būdu, kuris neatitinka jų atliekų tvarkymo plano. Valstybės narės praneša apie tokį sprendimą Komisijai“. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1555 aiškinamajame rašte nėra atskleidžiama, ar buvo atliktas siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, taip pat nėra pagrindžiama, kaip siūlomas draudimas importuoti ar įvežti į Lietuvos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-08-21 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 78¹ ir 79¹ straipsniais įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3080(3) (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-3080(3)) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 251 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3245 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-3245), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3080(3) ir įstatymo projektą Nr. XIIIP-3245 pagal šias pastabas:
Įstatymo projekte Nr. XIIIP-3080(3) ir įstatymo projekte Nr. XIIIP-3245 atsakomybė (sankcijos) nediferencijuojama pagal draudžiamų įvežti /importuoti atliekų kiekį, todėl neužtikrinamas sankcijos proporcingumas padaryto nusižengimo mastui. Siūlome įstatymų projektuose nustatyti skirtingus sankcijų dydžius, juos siejant su draudžiamų įvežti /importuoti atliekų kiekiais. Pritarti
2019-08-21 Priimant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1555 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-1555), įstatymo projektą Nr. XIIIP-3080(3) ir įstatymo projektą Nr. XIIIP-3245, turi būti laikomasi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. valstybės narės turi pranešti apie tokį sprendimą Komisijai. 2008 m. lapkričio
panaikinančios kai kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 3) 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Valstybės narės, bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis narėmis, imasi atitinkamų priemonių, kai tai yra būtina arba rekomenduotina, skirtų įkurti integruotą ir tinkamą atliekų šalinimo įrenginių ir mišrių komunalinių atliekų, surinktų iš privačių namų ūkių, įskaitant atvejus, kai surenkamos ir kitų gamintojų atliekos, naudojimo įrenginių tinklą, atsižvelgiant į geriausią turimą technologiją. Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr.
1013/2006 valstybės narės gali tam, kad būtų apsaugotas jų tinklas, apriboti atvežamų atliekų kiekį, skirtų naudojimo operacijoms priskiriamiems deginimo įrenginiams, jeigu buvo nustatyta, kad tokio vežimo pasekmė bus ta, kad nacionalinės atliekos turės būti pašalintos arba kad atliekos bus apdorotos tokiu būdu, kuris neatitinka jų atliekų tvarkymo plano. Valstybės narės praneša apie tokį sprendimą Komisijai.“
vežimo (OL 2006, L 190, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/2002, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo IC ir V priedai (OL 2015, L 294, p. 1) (toliau – Reglamentas), ir Reglamento 11 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta: „valstybė narė pagal Bazelio konvencijos 4 straipsnio 1 dalį nori pasinaudoti savo teise uždrausti pavojingų arba minėtos Konvencijos II priede išvardytų atliekų importą.“
pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (toliau – Bazelio konvencija) 4 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta, kad „šalys, pasinaudodamos savo teise uždrausti pavojingų ar kitokių numatytų šalinimui atliekų importą, informuoja kitas šalis apie savo sprendimą, kaip numatyta 13 straipsnyje“. Bazelio konvencijos 2 priede nurodytos buitinės atliekos ir buitinių atliekų deginimo proceso likučiai, todėl šalis gali uždrausti tik pavojingų atliekų, buitinių atliekų ir buitinių atliekų deginimo proceso likučių importą. Pritarti
2019-08-21 Tais atvejais, kai numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kai iš esmės keičiasi teisinis reguliavimas, siūlytina atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.
poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 1 priede pateikiamas klausimynas, kuris, be kita ko, skirtas konkurencijai daromam numatomo teisinio reguliavimo poveikiui įvertinti. Pritarti
projekte Nr. XIIIP-3080(3) ir įstatymo projekte Nr. XIIIP-3245 siūlomi esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai ir apie šiuos pakeitimus, vadovaujantis Bazelio konvencijos 13 straipsniu ir Reglamento 11 straipsnio 6 dalimi, turi būti informuotos ir kitos šalys, be to, minėtų įstatymų projektų įsigaliojimo datos turi būti suderintos su įstatymo projekto Nr. XIIIP-1555 įsigaliojimo data, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo projekto Nr. XIIIP-3080(3) ir įstatymo projekto Nr. XIIIP-3245 įsigaliojimo datą, kad būtų užtikrinti teisėti lūkesčiai ir atitiktis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-08-21 Kadangi įstatymo projekto Nr. XIIIP-1555 nuostatos susijusios su siūloma nustatyti asmenų atsakomybe įstatymo projekte Nr. XIIIP-3080(3) ir įstatymo projekte Nr. XIIIP-3245, šie teisės aktai turėtų būti svarstomi ir priimami vienu metu. Pritarti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 73 punktą, kuriame nustatyta, kad to paties straipsnio sudedamosios dalys keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis to paties straipsnio dalimis, įstatymo projekto Nr. XIIIP-3245 1 straipsnyje siūlomos įtvirtinti ANK 251 straipsnio 20, 21, 22 ir 23 dalys dėstytinos atskirose šio straipsnio dalyse, o nuostatas dėl sankcijų reikėtų dėstyti naujose eilutėse. Siūlome straipsniuose, numatančiuose sankcijas, naudoti galiojančiuose teisės aktuose, pvz., Aplinkos apsaugos įstatymo 78 ir 79 straipsniuose, vartojamą formuluotę „neturint tam teisės“. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų palno patvirtinimo“, detalizuotas atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas, todėl siūlome vietoje formuluotės „naudoti energijai gauti“ naudoti formuluotę „po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų naudojimas energijai gauti“. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 78¹ ir 79¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-3080(3) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
Aplinkos apsaugos komitetas 2019-12-18 Pakeisti projekto 2 straipsnį ir išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d.. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu
9Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 78¹ ir 79¹ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3080(4), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Patarėjas Audrius Želvys