Projekto Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 270² straipsnio pakeitimas Papildyti 270² straipsnį 4 dalimi, išdėstant ją taip:
„4. Išskyrus 270² straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, tas, kas pažeidžia draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus), baudžiamas nuo penkių tūkstančių eurų iki šešiolikos tūkstančių eurų ir/arba laisvės atėmimu nuo vienerių iki trijų metų.“ 2 straipsnis. 270² straipsnio pakeitimas Papildyti 270² straipsnį 5 dalimi, išdėstant ją taip:
„5. Išskyrus 270² straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, tas, kas pažeidžia draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių pavojingas atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, baudžiamas nuo keturiolikos tūkstančių eurų iki keturiasdešimt tūkstančių eurų ir/arba laisvės atėmimu nuo trijų iki penkių metų.“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio 01 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1555 siūloma įtvirtinti draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines bei pavojingas atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus). Iki šio papildymo įstatymo projekto, atsakomybė už neteisėtą atliekų vežimą buvo nustatyta šiuose įstatymų straipsniuose: Baudžiamojo kodekso 270² str., Aplinkos apsaugos įstatymo 78 ir 79 str., Administracinių nusižengimų kodekso 251 str. 11 d. Vis dėlto, šiuose straipsniuose reglamentuotos sankcijos yra susijusios su kitokio pobūdžio pažeidimais dėl tarpvalstybinių vežimų, todėl minėtus įstatymų straipsnius yra būtina pakeisti, ar įvesti naujus. Įstatymų pakeitimo tikslas: užtikrinti veiksmingas ir proporcingas sankcijas ir nuobaudas už draudimo įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines bei pavojingas atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus) pažeidimą. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimo projektą parengė Seimo narė Virginija Vingrienė. 3.
reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiose Baudžiamojo kodekso, Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso redakcijose nėra apibrėžta atsakomybė už komunalinių bei pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučių (pelenų ir šlakų) įvežimą (importavimą) į Lietuvą iš kitų valstybių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomi Baudžiamojo kodekso, Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai apibrėš atsakomybę komunalinių bei pavojingų atliekų, skirtų šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučių (pelenų ir šlakų) įvežimą (importavimą) į Lietuvą iš kitų valstybių. Šios sankcijos reikšmingai apribos naudojimui energijai gauti skirtų atliekų kiekį, o tai atitinkamai sumažins poreikį Lietuvoje kurti perteklinius pajėgumus ne Lietuvoje susidariusių atliekų deginimui, taip reikšmingai pagerinant oro kokybę per taršos emisijų sumažinimą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymo projektas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įsigaliojus numatytoms sankcijoms, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai, nes reikšmingai sumažės poreikis Lietuvoje įrengti perteklinius atliekų deginimo pajėgumus. Tai kartu paskatins spartesnį ir sklandesnį perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio, kurio plėtra sukurs papildomas paskatas esamo ir naujo verslo vystymuisi, kurs naujas darbo vietas.
Taip pat bus užtikrinta galimybė sumažinti produkcijos savikainą, apsirūpinat pigesnėmis žaliavomis, užtikrinant aplinkosaugos aspektus ir tausojant išteklius. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Jokių galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nenumatoma priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, jį įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų neprireiks. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: pavojingos atliekos, nepavojingos atliekos, komunalinės atliekos, deginimui skirtos atliekos, baudžiamoji atsakomybė, administracinė atsakomybė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – BK) 270² straipsnis papildomas 4 dalimi: „4. Išskyrus 270² straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, tas, kas pažeidžia draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus), baudžiamas nuo penkių tūkstančių eurų iki šešiolikos tūkstančių eurų ir/arba laisvės atėmimu nuo vienerių iki trijų metų.“ Teikiamo projekto 2 straipsniu BK 270² straipsnis papildomas 5 dalimi: „5. Išskyrus 270² straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, tas, kas pažeidžia draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių pavojingas atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, baudžiamas nuo keturiolikos tūkstančių eurų iki keturiasdešimt tūkstančių eurų ir/arba laisvės atėmimu nuo trijų iki penkių metų.“ Pažymime, kad teikiamo projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio penktajai daliai („Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“), konstituciniams teisėtumo ir teisinės valstybės principams. 1.1. Pabrėžtina, kad BK 270² straipsnio 4 ir 5 dalių sankcijose nurodytas jungtukas „ir (arba)“ yra teisiškai ydingas, suponuojantis, kad už vieną nusikalstamą veiką gali būti paskiriama daugiau nei viena bausmė. Šios projekto nuostatos prieštarauja BK 42 straipsnio 3 dalies principui, nustatančiam, jog – „Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė”.
Be to, ši nuostata neatitinka ir non bis in idem principo, kylančio iš Konstitucijos 31 straipsnio penktosios dalies, taip pat BK 2 straipsnio 6 dalies („Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą“). 1.2. Akcentuotina ir tai, kad kartu teikiami BK, Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo projektai (Reg. Nr. XIIIP-3078, XIIIP-3079 ir XIIIP-3080) ne tik įtvirtina dvigubo (ar net trigubo) baudimo už tą pačią veiką galimybę, bet ir sukuria kolizinio pobūdžio reguliavimą, kadangi pagal nustatomus pažeidimų sudėčių požymius nėra įmanoma atriboti administracinio nusižengimo nuo nusikalstamos veikos. 1.3. Be to, konstitucinės jurisprudencijos kontekste, pažymėtina, kad teikiamu projektu nustatoma baudžiamoji atsakomybė nėra proporcinga ir adekvati. BK 270² straipsnio 4 ir 5 dalių dispozicijos neatitinka proporcingumo, sistemingumo ir protingumo kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančios redakcijos BK 270² straipsnio
tik sudėties dalykas (past. – atliekos; 1 dalyje – nepavojingos;
gabenimas per valstybės sieną), bet ir gabenamų atliekų kiekis (past. – penkiasdešimt ir daugiau tonų). Pabrėžtina, kad projektu teikiama BK 270² straipsnio 4 ir 5 dalių dispozicijose nėra įtvirtinto atliekų kiekio požymio. Tai lemia, kad baudžiamąją atsakomybę sukeltų bet kokio (net ir nedidelio) kiekio atliekų įvežimas (importavimas) į Lietuvos Respubliką.
Konstatuotina, kad atitinkama veika ne tik yra mažiau pavojinga nei BK 270² straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, bet ir neatitinka veikos pavojingumo kaip esminio veikos kriminalizavimo kriterijaus, taip pat baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio priemonės reikalavimų. Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra pažymėjęs, jog „<...> konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: <...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra pažymėjęs: „Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „<...> įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia iš jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų, gali pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas (baudžiamąsias, administracines ar kt.) už juos nustatyti. Vertinant, ar teisinė atsakomybė priskirtina administracinei, ar baudžiamajai teisei, pabrėžtina, kad tarp administracinės ir baudžiamosios teisinės atsakomybės esama nemaža panašumų, bet yra ir esminių skirtumų. Administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas, skiriasi ir patraukimo administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn padariniai. Administracinės nuobaudos gali būti panašios į kriminalines bausmes. Tačiau pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas turi siekti tarpšakinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų suderinamumo“(Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). 2. Kitos pastabos dėl projektu teikiamų dispozicijų:
apibūdinamo dalyko (past. – atliekos, skirtos šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir atliekų deginimo proceso likučiai (pelenai ir šlakai)) santykis su aktualios keičiamo straipsnio redakcijos 1 ir 2 dalyse įtvirtintu dalyko požymiu – nepavojingomis ir pavojingomis atliekomis.
Keltinas klausimas, kodėl ir ar pagrįstai, teikiamu projektu išskiriamas specialus dalyko požymis, kurį iš esmės apima BK 270² straipsnio 1 arba 2 dalies dispozicijų požymiai. 2.2. BK 270² straipsnio 4 ir 5 dalių dispozicijų pradžia – „Išskyrus 270² straipsnio 1 dalyje (2 dalyje) nurodytus atvejus <...>“ neatitinka nei kalbos, nei BK sistemos reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad šis išskyrimas yra perteklinis, o visos baudžiamojo įstatymo normos tarpusavyje konkuruoja (pavyzdžiui, kaip bendroji ir specialioji normos), net ir nepaisant nukreipiančiųjų nuorodų. 2.3. BK 270² straipsnio 4 ir 5 dalių dispozicijose žodis „Lietuvą“ keistinas į žodį „Lietuvos Respubliką“. 2.4. Pabrėžtina, kad BK specialiosios dalies straipsnio dalys, nustatančios baudžiamąją atsakomybę juridiniam asmeniui, turėtų būti dėstomos straipsnio pabaigoje (past. – po straipsnio dispozicijos (-ų)). Atsižvelgiant į tai, BK 270² straipsnį papildančios 4 ir 5 dalys turėtų būti dėstomos naujoje 3 ir 4 dalyse, o esama keičiamo straipsnio 3 dalis perkelta į 5 dalį. 3. Pastabos dėl projektu teikiamų sankcijų:
netinkamai. Pirma, nėra aišku, kokią bausmės rūšį siūloma įtvirtinti šiomis nuostatomis – „<...> baudžiamas nuo penkių tūkstančių eurų iki šešiolikos tūkstančių eurų <...>; <...> baudžiamas nuo keturiolikos tūkstančių eurų iki keturiasdešimt tūkstančių eurų <...>“. Jeigu šiose sankcijose siekiama aprašyti baudos bausmes, žodis „bauda“ turėtų būti jose tiesiogiai įrašytas, – pavyzdžiui, „baudžiamas bauda, arba <...>“ (žr.
dalies straipsnyje nėra ir negali būti nurodomas. Baudų dydžius reguliuoja BK bendrosios dalies 47 straipsnio 3 dalis. Baudų dydžiai, atsižvelgiant į skirtingas nusikalstamų veikų rūšis, turi skirtingas ribas. Be to, baudos BK apskaičiuojamos ne realiais dydžiais – eurais (kaip, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekse), bet minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis). 3.3. Nesunkių nusikaltimų sankcijose (projekto 1 straipsniu teikiama BK 270² straipsnio 4 dalis) nenurodytina apatinė laisvės atėmimo bausmės riba (past. – „<...> nuo vienerių <...>“). Be to, pastebėtina, kad projekto 2 straipsniu teikiamos BK 270² straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės apatinė riba (past.
straipsnį, kurį sudarytų 1 ir 2 dalys. 4.2. Projekto 1 ir 2 straipsnių pakeitimo esmėje brauktini žodžiai „išdėstant ją taip“. 4.3. Projekto 3 straipsnyje po žodžio „lapkričio“ brauktinas skaitmuo „0“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2018-12-11
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos respublikos BAUDŽIAMOJO KODEKSO 270² STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIIIP-3078 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270² straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3078 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti atsakomybę už Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1555 numatyto draudimo įvežti (importuoti) atliekas pažeidimą. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į Europos teisės departamento 2018 m. sausio 31 d. išvadą Nr. NR-63, kurioje pažymima, jog priimant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1555 siūlomus pakeitimus turėtų būti laikomasi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, inter alia 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva 2008/98/EB) 16 straipsnio
poreikį ir apie numatytus ribojimus pranešti Europos Komisijai. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]