Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 31 straipsnio 8 dalies 2 punktą, 9 dalies 3 punktą, 10 dalies 5 punktą ir straipsnio dalis išdėstyti taip: „31 straipsnis. Žemės nuosavybė saugomose teritorijose
pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį. Draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejus, kai:
2) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą arba kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas). 9. Valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai:
3) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti. 10.
nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai:
5) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Remigijus Žemaitaitis
dėl
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektas (toliau – projektas) teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo projektu. Miškų įstatymas sako, kad statinių negali būti miško žemėje, išskyrus miškų infrastruktūros statinius, kuriems priskiriama miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. To paties įstatymo 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Tačiau yra daug atvejų kada miškų paskirties žemėje yra teisėtai pastatyti dar prieš 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-67 Miškų įstatymo įsigaliojimą, ir teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre gyvenamosios bei kitos paskirties pastatai (poilsio, sandėliavimo) pastatai. Žemė po teisėtai pastatytu pastatu pagal dabartinį teisinį reglamentavimą nelaikytina miško žeme, nes ji užimta pastato, kuris, kaip minėta, nėra priskirtinas miškų infrastruktūros statiniams ir nepatenka į
"miško žemės" definiciją. Tačiau pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1
dalies 9 punkto reglamentavimą, sklypo, kuriame yra kitos paskirties pastatai, pavertimas kitomis naudmenomis, negalimas, nes tai nėra gyvenamasis namas.
Todėl atsiranda prieštaravimas, kad po teisėtai pastatytais ir įregistruotais pastatais esanti žemė nepriskirtina miško žemei, bet išbraukimas iš miško žemės naudmenų taip pat nėra galimas. Taip pat nėra aišku, kodėl yra suteikiama teisė miško žemę paversti kitomis naudmenomis tik teisėtiems gyvenamiesiems namams. Kai tuo tarpu, kiti teisėti pastatyti pastatai yra tinkami naudoti ir naudojami pagal savo tiesioginę paskirtį miško žemėje, nors tokie pastatai, kaip ir gyvenamieji namai, pagal dabartinį teisinį reguliavimą apskritai nėra priskiriami miško infrastruktūrai ir jų eksploatavimas miško žemėje lieka nereguliuojamas ir neproporcingai suvaržomas nesant teisinio reguliavimo. Ši nuostata laikytina teisės kolizija, kuri yra šalintina atitinkamai pakeičiant Miškų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. Pabrėžtina, kad šios kolizijos pašalinimas nepažeidžia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo „Dėl nuosavybės teisių ribojimo ypač vertingose vietovėse ir miško žemėje“, nes įstatymų pakeitimais bus galima iš miško žemės naudmenų pašalinti teisėtai pastatytus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pastatus, tokias naudmenas paverčiant naudmenomis skirtomis tokio pastato eksploatavimui. Tokiu būdu užtikrinant miško žemės tinkamą rėžimą, taip pat teisėtai pastatytų pastatų ir jiems eksploatuoti reikalingų sklypų suformavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3.
aptartas teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkto reglamentavimą, sklypo, kuriame yra kitos paskirties pastatai, pavertimas kitomis naudmenomis, negalimas, nes tai nėra gyvenamasis namas. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimais bus galima iš miško žemės naudmenų pašalinti teisėtai pastatytus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pastatus, tokias naudmenas paverčiant naudmenomis skirtomis tokio pastato eksploatavimui. Tokiu būdu užtikrinant miško žemės tinkamą rėžimą, taip pat teisėtai pastatytų pastatų ir jiems eksploatuoti reikalingų sklypų suformavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatyta. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad verslo sąlygoms ir jo plėtrai siūloma pataisa neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: miško žemė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Remigijus Žemaitaitis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-17 Nr. S-2018-9663 Lietuvos Respublikos Seimui
ĮSTATYMO NR. i-671 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP‑3076 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR.
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3076 ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3077, informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 31 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose galima paversti miško žemę kitomis naudmenomis, kai atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas). Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Miškų įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).
Taigi, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada saugomose teritorijose miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kiek saugomose teritorijose miškų ūkio paskirties žemėje yra teisėtai pastatytų pastatų arba pastatų su jų priklausiniais, todėl, manytina, tokių pastatų sklypų formavimas galimai sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, svarstytina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitiktų Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną. Be to, šios projekto nuostatos nėra suderintos su Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis. Pažymėtina, kad su teikiamu projektu susijusiame Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-3076) (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3076) minėtos Miškų įstatymo nuostatos taip pat nėra keičiamos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 2.
straipsnio 9 dalies 3 punkte ir 10 dalies 5 punkte siūloma nustatyti išimtį, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą be įstatyme nustatytų apribojimų galima dalinti dalimis, kai atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, eksploatuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatos, nustatančios draudimą valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad ,,nustatytu draudimu buvo siekiama užtikrinti, kad valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose neatsirastų labai daug smulkių žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes tai, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus ir kt., galėtų sudaryti prielaidas pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus atitinkamose vietovėse esančius objektus, skurdinti, alinti ar kitaip pažeisti natūralią gamtinę aplinką”. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kiek konkrečiai naujų žemės sklypų po padalijimo (atidalijimo) atsirastų saugomose teritorijose bei kokią įtaką tai turėtų jų gamtinės aplinkos išsaugojimui.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslinga didinti atvejų, kuomet valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose galėtų būti padalijami (atidalijami) žemės sklypai, ratą. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
dalies 3 punkto bei šio punkto naujoji redakcija, o projekto 1 straipsnio 3 dalyje – pakeitimų esmė dėl 31 straipsnio 10 dalies 5 punkto ir šio punkto naujoji redakcija. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį šio įstatymo projekto ir kartu susijusio Projekto Nr. XIIIP-3076 įgyvendinimui Vyriausybė turės pakeisti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką. Atsižvelgiant į tai ir siekiant tinkamo įstatymo nuostatų įgyvendinimo, projektas pildytinas antru straipsniu, kuriame būtų nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. 5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį Vyriausybė nustato saugomų teritorijų apsaugos reikalavimus, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. 6.
kitomis naudmenomis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatsiejamai susijęs su teritorijų planavimo procesu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad projekto rengėjai atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu projekte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su žemėtvarka ir teritorijų planavimu. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. 7. Manytina, kad su teikiamo projekto nuostatomis yra susijęs Seime registruotas Projektas Nr. XIIIP-3076 (projekto aiškinamajame rašte nėra aiškiai nurodyta), todėl, atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 2 dalį, Seime šie projektai turi būti svarstomi kartu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]