Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti įstatymo 9 straipsnio 3 dalį 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „12) leidžiama statyti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius ir įrenginius nesukeliančius vizualinės taršos (nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai, vandens gręžiniai, inžineriniai tinklai ir pan.) ir skirtus teisėtai pastatytam pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti.”
Papildyti įstatymo 13 straipsnio 3 dalį 13 punktu ir jį išdėstyti taip: „13) leidžiama statyti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius ir įrenginius nesukeliančius vizualinės taršos (nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai, vandens gręžiniai, inžineriniai tinklai ir pan.) ir skirtus teisėtai pastatytam pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Remigijus Žemaitaitis
Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 13 punktu: „13) miško žemėje leidžiama statyti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ir įrenginius nesukeliančius vizualinės taršos (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, šachtiniai šuliniai, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžinius), ir skirtus miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, eksploatuoti.”
Papildyti įstatymo 13 straipsnio 3 dalį 14 punktu: „14) miško žemėje leidžiama statyti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ir įrenginius nesukeliančius vizualinės taršos (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, šachtiniai šuliniai, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžinius), ir skirtus miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, eksploatuoti.”
išdėstyti taip:
„2) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama
atstatyti buvusią sodybą arba kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas).” 2.
Pakeisti 31 straipsnio 9 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti.”
išdėstyti taip: „5) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti.”
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Remigijus Žemaitaitis
Projekto
lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip: „2) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą arba kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas);“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 9 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;“. 3. Pakeisti 31 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;“. 2 straipsnis.
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
dėl
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektas (toliau – projektas) teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo projektu. Miškų įstatymas reglamentuoja, kad statinių negali būti miško žemėje, išskyrus miškų infrastruktūros statinius, kuriems priskiriama miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti (Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tačiau yra daug atvejų kada Miškų paskirties žemėje yra teisėtai pastatyti dar prieš 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-67 Miškų įstatymo įsigaliojimą, ir teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre gyvenamosios bei kitos paskirties pastatai (poilsio, sandėliavimo) pastatai. Gyvenamųjų namų naudojimui gali būti vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, ko pasėkoje gyvenamųjų namų naudojimui gali būti realizuota teisė įrengti inžinerinius statinius skirtus gyvenamųjų namų aptarnavimui. Kitų teisėtai pastatytų pastatų ir teisėtai įregistruotų pastatų naudojimui dėl teisinio reguliavimo trūkumo negali būti įgyvendinta teisė miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Šių pastatų naudojimas pagal tiesioginę paskirtį dabartinio teisinio reguliavimo šviesoje yra apsunkintas – negali būti įrengti jokie nesudėtingi infrastruktūriniai statiniai užtikrinantis minimalias poilsiaujančių ar dirbančių asmenų higienos sąlygas, tuo pažeidžiant savininkų teisę naudoti teisėtai pastatytus pastatus pagal tiesioginę paskirtį.
Be to, nesudarymas galimybių pastatus naudoti pagal tiesioginę paskirtį, didina žmogaus ūkinės veiklos daromą poveikis miško ekosistemai, t.y. didėja antropogeninių veiksnių rizika ( 2007 m. balandžio 11 d. Nr. D1-204 LR AM Įsakymas “Dėl miško sanitarinių apsaugos taisyklių patvirtinimo”). Todėl siūlytina užpildyta teisės spragą nereguliuojančią šio santykio, papildant Miškų įstatymą “miško infrastruktūros” sąvokai priskiriant miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti skirtus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius ir įrengimus (nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai, vandens gręžiniai, inžineriniai tinklai ir pan.). Taip pat reikalingas ir Saugomų teritorijų įstatymo reguliavimo pakeitimas, nes dalis pastatų yra miško žemėje saugomose teritorijose. Pažymėtina, kad šių požeminių inžinerinių statinių įrengimas privalo nesukelti vizualinės taršos. Priešingai, suteikiant teisę pasinaudoti šiuolaikiniais inžineriniais sprendiniais užtikrins šiuolaikišką pastatų eksploatavimą, nedarant žalos miškui, saugomoms teritorijoms, taip pat išsaugant kraštovaizdį nestatant laikinų statinių higienos poreikių užtikrinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartas teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme nėra numatyti projekte siūlomi punktai. 4.
laukiama Įstatymo projektu būtų įvesta galimybė leidžianti statyti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius ir įrenginius nesukeliančius vizualinės taršos (nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai, vandens gręžiniai, inžineriniai tinklai ir pan.) ir skirtus teisėtai pastatytam pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatyta. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad verslo sąlygoms ir jo plėtrai siūloma pataisa neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
aktų rengėjai Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: miško žemė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Remigijus Žemaitaitis
dėl
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektas (toliau – projektas) teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo projektu. Šis įstatymo projektas buvo teiktas (Nr. XIIIP-3075) ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės Departamento 2018-12-20 d. išvados Nr. XIIIP-3075 “Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 ir 13 straipsnio papildymo įstatymo projekto” pastabas, teikiama nauja įstatymo projekto redakcija. Miškų įstatymo 2 straipsnio papildymo projektu, siekiama užpildyti teisės spragą nereguliuojančią šio santykio, papildant Miškų įstatymą “miško infrastruktūros” sąvokai priskiriant miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, eksploatuoti skirti nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai ir įrenginiai (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, šachtiniai šuliniai, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžiniai). Kadangi dalis pastatų yra miško žemėje saugomose teritorijose, taip pat reikalingas ir Saugomų teritorijų įstatymo reguliavimo pakeitimas, nes dalis pastatų yra miško žemėje saugomose teritorijose. Todėl teikiamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 9 ir 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas, papildant 9 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį 14 puntu:
“miško žemėje leidžiama statyti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ir
įrenginius nesukeliančius vizualinės taršos (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, šachtiniai šuliniai, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžinius), ir skirtus miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, eksploatuoti.” Į Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės Departamento 2018-12-20 d. išvados Nr. XIIIP-3075 “Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 ir 13 straipsnio papildymo įstatymo projekto” pastabas yra pilnai atsižvelgta siūlomu nauju įstatymo projektu. Papildomai paaiškintina išvadoje pateikta pastaba, kad “projekto nuostatos nėra aiškios tarpusavio santykyje su kitomis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies bei 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bei valstybiniuose parkuose leidžia statyti naujus statinius ar inžinerinius statinius (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 6 punktų, 13 straipsnio 3 dalies 1, 2, 5, 6 punktų nuostatos).” Pažymime, kad šios nuostatos reglamentuoja naujų statinių statybą susijusius su draustinio ar valstybinio parko tikslais, taip pat statinių statyba sodybose ar buvusiose sodybose ir kitus atvejus, tačiau nei vienas punktas nereglamentuoja teisės statyti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ir įrenginius nesukeliančius vizualinės taršos, skirtus miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, eksploatuoti.
Pažymėtina, kad įstatymo projektu siūloma leisti įrengti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ir įrenginius, kurie nesukelia vizualinės taršos, taip pat apibrėžta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje: vizualinė tarša – objektų (kompleksų) ar veiklos sukeltas ilgalaikis regimasis poveikis, mažinantis kraštovaizdžio estetinę vertę. Todėl žalos kraštovaizdžiui nebus daroma. Priešingai, naudojimas pastatų be šių komunikacijų gali padaryti žalą saugomoms teritorijoms, pažeisti ekologinę pusiausvyrą. Neleidimas naudoti pastatų įrengiant šiuolaikines technologijas pastatų aptarnavimui, kenkia ir saugomoms teritorijoms - dažniausiai tokie pastatai stovi apleisti, netvarkomi, neatitinkantis aplinkos etnografinės architektūros, nevykdoma veikla, kuri gali papildyti saugomų teritorijų patrauklumą (tradiciniai verslai, pažintinis turizmas, poilsis, miško gerybių rinkimas ir pan.).
Siūlomas reglamentavimas yra subalansuotas, atitinkantis saugomų teritorijų ir pastatų savininkų interesus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartas teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme nėra numatyti projekte siūlomi punktai. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimu siekiama pašalinti teisinio reguliavimo spragą tuo būdu:
sąlygas daryti miškui ir saugomoms teritorijoms kuo mažesnį žmogaus veiklos antropogeninį poveikį naudojant teisėtai pastatytus pastatus teisėtai įvedant vandenį ir kanalizuojant nuotekas;
sudarant sąlygas pastatus apleistus pastatus sutvarkyti įrengiant šiuolaikines inžinerines technologijas, tuo būdu skatinant savininkus susitvarkyti pastatus pagal etnografinės architektūros standartus, vykdoma veiklą, suderinamą su saugomų teritorijų tikslais;
nuosavybės teise priklauso teisėtai pastatytas pastatas miško žemėje ir saugomoje teritorijoje, šių pastatų tinkamą naudojimą pagal paskirtį;
administracinių nusižengimų skaičių;
pastatus miško žemėje ir saugomose teritorijose parduoti didesne kaina. 5.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatyta. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Įstatymo pakeitimas, nesuteiks jokių papildomų korupcinių galimybių urbanizuoti miškus ir saugomas teritorijas, statyti juose naujus pastatus, tuo būdu sukeliant grėsmę miškui kaip ypatingos visuomenės vertybei. Priešingai, mažins korupciją, suteikiant galimybę tik teisėtai pastatytiems ir įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre pastatams (ne bet kokiems statiniams kaip pavėsinėms, o tik pastatams) įrengti jų aptarnavimui reikalingus inžinerinius statinius, tinklus ir įrenginius. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Dėl naujų pastatų miško žemėje pastatų plėtros negalimumo ir mažo skaičiaus Pastatų miško žemėje verslui įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
aktų rengėjai Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: miško žemė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Remigijus Žemaitaitis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 9 IR 13 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„pakeitimo“. 2. Projekto 1 ir 2 straipsniais siūlomais Saugomų teritorijų įstatymo
(toliau - keičiamo įstatymo) pakeitimais siekiama įtvirtinti leidimą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bei valstybiniuose parkuose statyti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius ir įrenginius nesukeliančius vizualinės taršos (nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai, vandens gręžiniai, inžineriniai tinklai ir pan.) ir skirtus teisėtai pastatytam pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, pagal projekto aiškinamąjį raštą, projektu siūlomi pakeitimai siejami su statybų reglamentavimu miško žemėje, esančioje saugomose teritorijose, tačiau pagal projekto nuostatas naujas siūlomas statybų reglamentavimas būtų taikomas ne tik miško žemėje, bet visoje gamtinių ir kompleksinių draustinių bei valstybinių parkų teritorijoje. Atsižvelgiant tai, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus jo tikslus. Antra, projekto nuostatos nėra aiškios tarpusavio santykyje su kitomis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies bei 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bei valstybiniuose parkuose leidžia statyti naujus statinius ar inžinerinius statinius (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 6 punktų, 13 straipsnio 3 dalies 1, 2, 5, 6 punktų nuostatos).
Trečia, projekto nuostatos „leidžiama statyti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius ir įrenginius <...> (nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai, vandens gręžiniai, inžineriniai tinklai ir pan.) ir skirtus <...> pastatui kartu su jo priklausiniais, <...>, eksploatuoti“ savo turiniu nėra aiškios tuo aspektu, kad nėra pakankamai aišku, ar sąvoka „pastato priklausiniai“ savo turiniu neapima ir projekte nurodytų nesudėtingų požeminių inžinerinių statinių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 4.19 straipsnio 1 dalį bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, 2016 m. spalio 27 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-713, 4.4. punktą statinio priklausiniais laikytini savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Ketvirta, projektu teikiamuose pakeitimuose žodžiai „registre įregistruotas“ keistini į žodžius „registre įregistruotam“. Penkta, remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytu įpareigojimu teisėkūroje vadovautis aiškumo principu, kuris reiškia kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, siūlytina projekto nuostatose nustatyti baigtinį „nesudėtingų požeminių inžinerinių statinių ir įrenginių nesukeliančių vizualinės taršos“ sąrašą. 3. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89.2. punktu, 1 straipsnis koreguotinas - straipsnio pavadinime žodis
„papildymas“ keistinas į žodį „pakeitimas“; straipsnio esmėje brauktini žodžiai
„įstatymo“ ir „ir jį išdėstyti taip“. Analogiškos pastabos taikytinos ir
teikiamo projekto 2 straipsniui. 4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį Vyriausybė nustato saugomų teritorijų apsaugos reikalavimus, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. 5. Manytina, kad su teikiamo projekto nuostatomis yra susijęs Seime registruotas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3074) (projekto aiškinamajame rašte nėra aiškiai nurodyta), todėl, atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 2 dalį, Seime šie projektai turi būti svarstomi kartu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-17 Nr. S-2018-9663 Lietuvos Respublikos Seimui
ĮSTATYMO NR. i-671 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP‑3074 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. i-301 9 IR 13 STRAIPSNIŲ PAPILDYMo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3075 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3074 ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3075, informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad laikomės pozicijos, išreikštos Teisės departamento išvadose įstatymų projektams reg. Nr. XIIIP-3075 (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 ir 13 straipsnių papildymo įstatymas) ir XIIIP-3077 (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymas), kad:
keičiamo Saugomų teritorijų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 31 straipsnio
parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose galima paversti miško žemę kitomis naudmenomis, kai atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas). Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Miškų įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę.
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo
straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada saugomose teritorijose miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kiek saugomose teritorijose miškų ūkio paskirties žemėje yra teisėtai pastatytų pastatų arba pastatų su jų priklausiniais, todėl, manytina, jog tokių pastatų sklypų formavimas galimai sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, svarstytina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitiktų Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną. 2.
dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalies 3 punkte ir 10 dalies 5 punkte siūloma nustatyti išimtį, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą be įstatyme nustatytų apribojimų galima dalinti dalimis, kai atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, eksploatuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, kad Saugomų teritorijų įstatymo
draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad ,,nustatytu draudimu buvo siekiama užtikrinti, kad valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose neatsirastų labai daug smulkių žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes tai, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus ir kt., galėtų sudaryti prielaidas pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus atitinkamose vietovėse esančius objektus, skurdinti, alinti ar kitaip pažeisti natūralią gamtinę aplinką”. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kiek konkrečiai naujų žemės sklypų po padalijimo (atidalijimo) atsirastų saugomose teritorijose bei kokią įtaką tai turėtų jų gamtinės aplinkos išsaugojimui.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslinga didinti atvejų, kuomet valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose galėtų būti padalijami (atidalijami) žemės sklypai, ratą. 3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį Vyriausybė nustato saugomų teritorijų apsaugos reikalavimus, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. 4. Projektu siūloma reglamentuoti saugomose teritorijose miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatsiejamai susijęs su teritorijų planavimo procesu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad projekto rengėjai atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu projekte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su žemėtvarka ir teritorijų planavimu. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Papildomai teikiame šias pastabas:
5Projekto pavadinime žodžiai „ir papildymo“ braukti. 6. Projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 13
punkte ir 13 straipsnio 3 dalies 14 punkte siūloma įtvirtinti leidimą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bei valstybiniuose parkuose miško žemėje statyti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ir įrenginius nesukeliančius vizualinės taršos (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, šachtiniai šuliniai, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžinius), skirtus miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, eksploatuoti. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tarpusavio santykyje su kartu su šiuo projektu teikiamo Miškų įstatymo Nr.
I-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3074(2)) (toliau – projektas Nr. XIIIP- 3074(2)) nuostatomis: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr. XIIIP-3074(2) nuostatose siūloma išplėsti miško infrastruktūros sąvoką bei nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto) sklypui formuoti. Pažymėtina, kad minėtame projekte nėra jokių nuostatų, nustatančių, kad miško žemėje leidžiama statyti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ir įrenginius nesukeliančius vizualinės taršos, skirtus miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui, nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, eksploatuoti. Kartu pažymėtina, kad ir galiojančiame Miškų įstatyme nėra aiškių nuostatų dėl miško infrastruktūros miško žemėje įrengimo ar statybos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra aiškios tarpusavio santykyje su projekto Nr. XIIIP-3074(2) bei Miškų įstatymo nuostatomis. Taip pat, pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nėra aiškus jo įgyvendinimo mechanizmas, t. y., neaišku, kada nauji nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai ir įrenginiai, skirti miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, eksploatuoti, būtų leidžiami statyti: ar prieš, ar po miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Jei tokie nauji statiniai būtų leidžiami statyti po miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, tai minėtose projekto nuostatose brauktini žodžiai „miško žemėje“.
Antra, siekiant aiškumo, projekto nuostatos „nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ir įrenginius nesukeliančius vizualinės taršos (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, šachtiniai šuliniai, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžinius)“ reikėtų suderinti su projekto Nr. XIIIP-3074(2) 1 straipsniu keičiamo Miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatomis „nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai ir šachtiniai šuliniai), vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžiniai“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-15 Nr. S-2019-931 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję patikslintus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3074(2) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9, 13 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3075(2), informuojame, kad pastabų neturime. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad dėl projekto 1 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo laikomės pozicijos, išreikštos 2019 m. vasario 15 d. Teisės departamento išvados Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9, 13 ir 31straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-3075(2)) 1 ir 2 punktuose. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
2019-10-16
dalyvavo: komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Simonas Gentvilas, Petras Nevulis, Andrius Mazuronis, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė. Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus Kupstaitis, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Algis Bagdonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-02-153 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad laikomės pozicijos, išreikštos Teisės departamento išvadose įstatymų projektams reg. Nr. XIIIP-3075 (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 ir 13 straipsnių papildymo įstatymas) ir XIIIP-3077 (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymas), kad: 1.
Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Saugomų teritorijų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 31 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose galima paversti miško žemę kitomis naudmenomis, kai atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas). Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Miškų įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Taigi, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada saugomose teritorijose miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kiek saugomose teritorijose miškų ūkio paskirties žemėje yra teisėtai pastatytų pastatų arba pastatų su jų priklausiniais, todėl, manytina, jog tokių pastatų sklypų formavimas galimai sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, svarstytina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitiktų Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną. Pritarti Komitetas siūlo pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-153 2.
Projekto 3 straipsnio 2 ir 3 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalies 3 punkte ir 10 dalies 5 punkte siūloma nustatyti išimtį, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą be įstatyme nustatytų apribojimų galima dalinti dalimis, kai atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, eksploatuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatos, nustatančios draudimą valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad ,,nustatytu draudimu buvo siekiama užtikrinti, kad valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose neatsirastų labai daug smulkių žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes tai, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus ir kt., galėtų sudaryti prielaidas pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus atitinkamose vietovėse esančius objektus, skurdinti, alinti ar kitaip pažeisti natūralią gamtinę aplinką”. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kiek konkrečiai naujų žemės sklypų po padalijimo (atidalijimo) atsirastų saugomose teritorijose bei kokią įtaką tai turėtų jų gamtinės aplinkos išsaugojimui.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslinga didinti atvejų, kuomet valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose galėtų būti padalijami (atidalijami) žemės sklypai, ratą. Pritarti Komitetas siūlo pritarti Lietuvos Respublikos
dalį Vyriausybė nustato saugomų teritorijų apsaugos reikalavimus, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti
reglamentuoti saugomose teritorijose miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatsiejamai susijęs su teritorijų planavimo procesu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
antikorupcinį vertinimą, jeigu projekte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su žemėtvarka ir teritorijų planavimu. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti STT išvada gauta. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-15 Papildomai teikiame šias pastabas:
pavadinime žodžiai „ir papildymo“ braukti. Pritarti
2019-02-15 1,2 6.
Projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 13 punkte ir 13 straipsnio 3 dalies 14 punkte siūloma įtvirtinti leidimą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bei valstybiniuose parkuose miško žemėje statyti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ir įrenginius nesukeliančius vizualinės taršos (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, šachtiniai šuliniai, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžinius), skirtus miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, eksploatuoti. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tarpusavio santykyje su kartu su šiuo projektu teikiamo Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3074(2)) (toliau – projektas Nr. XIIIP- 3074(2)) nuostatomis:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr. XIIIP-3074(2) nuostatose siūloma išplėsti miško infrastruktūros sąvoką bei nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto) sklypui formuoti. Pažymėtina, kad minėtame projekte nėra jokių nuostatų, nustatančių, kad miško žemėje leidžiama statyti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ir įrenginius nesukeliančius vizualinės taršos, skirtus miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui, nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, eksploatuoti. Kartu pažymėtina, kad ir galiojančiame Miškų įstatyme nėra aiškių nuostatų dėl miško infrastruktūros miško žemėje įrengimo ar statybos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra aiškios tarpusavio santykyje su projekto Nr. XIIIP-3074(2) bei Miškų įstatymo nuostatomis.
Taip pat, pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nėra aiškus jo įgyvendinimo mechanizmas, t. y., neaišku, kada nauji nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai ir įrenginiai, skirti miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, eksploatuoti, būtų leidžiami statyti: ar prieš, ar po miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Jei tokie nauji statiniai būtų leidžiami statyti po miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, tai minėtose projekto nuostatose brauktini žodžiai „miško žemėje“. Antra, siekiant aiškumo, projekto nuostatos
„nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ir
įrenginius nesukeliančius vizualinės taršos (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, šachtiniai šuliniai, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžinius)“ reikėtų suderinti su projekto Nr. XIIIP-3074(2) 1 straipsniu keičiamo Miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatomis „nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai ir šachtiniai šuliniai), vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžiniai“. Pritarti
2018-12-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3074 ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 ir
pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerijos 2019-02-26 „<...> Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose nurodyta, kad kitų pastatų, ne gyvenamųjų namų, yra apie 150, ir teisėtai pastatytų pastatų tokioje žemėje sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad, mūsų nuomone, tai jau yra didelis skaičius atvejų, kuriems norima leisti atidalyti privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę, turint omenyje, kad kai kuriems tokiems pastatams (pavyzdžiui, sandėliavimo paskirties pastatams) gali reikėti atidalyti nemažą žemės dalį. Tuo labiau kad nėra pateikta konkrečių duomenų, kokios tiesioginės paskirties yra visi šie pastatai – nuo to priklauso, ir kokią veiklą atidalytame žemės sklype bus ketinama vykdyti. <....> pažymime, kad nepritariame sprendimui išplėsti statinių, kuriems gali būti atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, sąrašą ir nustatyti, kad toks atidalijimas būtų galimas pastatų arba pastatų kartu su jų priklausiniais, o ne tik gyvenamųjų namų arba gyvenamųjų namų kartu su jų priklausiniais atveju, kadangi tokiu būdu būtų nepagrįstai ženkliai sumažintas miško žemės plotas Lietuvoje ir, tikėtina, tokiose teritorijose pradėta vykdyti itin įvairi, su miškų infrastruktūra ir mišku, kaip ypatingu ir išskirtiniu bei tausotinu valstybės ištekliumi, nesuderinama bei turinti neigiamos įtakos veikla. Nepritarti Atsižvelgus į tai, kad atidalinti privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę būtų galima tik tokio pastato, kuris yra teisėtai pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, sklypui formuoti, siūlomu reguliavimu nebūtų pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso užtikrinti miškų ir juose esančių gamtinių vertybių išsaugojimą bei tarp teisėtai pastatytų pastatų savininkų teisių. 2.
2019-05-16 Siūlome Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. 1-301 9. 13 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIlP-3075(2). Pritarti Komitetas siūlo pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-10-013 Dėl Projekto Nr. XIIIP-3075(2) (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1Projekto 3 straipsnyje siūlomos iš esmės Projekto Nr. XIIIP-3074(2) 2 ir 3 straipsniams tapataus pobūdžio nuostatos. Atsižvelgdami
į tai, kad Projekte siūlomi pakeitimai susiję su miško žemės[1] pavertimu kitomis naudmenomis draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose atvejais, kai atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą arba kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, manome, kad 2 pastaba, o taip pat ir 2.2 pastaboje išdėstyti pasiūlymai yra aktualūs ir Projektui. Šiuo atveju itin aktuali yra galimybė (vadovaujantis ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies
parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose, kadangi tai būtų galima padaryti ne tik gyvenamiesiems namams reikalingų sklypų formavimo, bet ir (šiuo metu Projekte) neapibrėžtos paskirties pastatams, galimai nesusijusiems su saugomų teritorijų steigimo ir veiklos tikslais, reikalingų žemės sklypų formavimo atvejais.
Nepritarti Atsižvelgus į tai, kad paversti miško žemę kitomis naudmenomis būtų galima tik tokio pastato, kuris yra teisėtai pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, sklypui formuoti, siūlomu reguliavimu nebūtų pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso užtikrinti miškų ir juose esančių gamtinių vertybių išsaugojimą bei tarp teisėtai pastatytų pastatų savininkų teisių. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-10-01 1,2
diskutuotini Projekto 1 ir 2 straipsnių pasiūlymai dėl Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies papildymo 13 ir 13 straipsnio 3 dalies papildymo 14 punktais, nustatantys, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bei valstybiniuose parkuose miško žemėje leidžiama statyti naujus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ir įrenginius, nesukeliančius vizualinės taršos (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, šachtiniai šuliniai, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžinius), skirtus miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, eksploatuoti:
Projekto nuostatos suponuoja nuomonę, kad saugomų teritorijų miško žemėje neatliekant jos pavertimo kitomis naudmenomis bus galima statyti inžinerinės paskirties statinius ir įrenginius.
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose, kurie, mūsų nuomone, taip pat siejami ir su statybų galimybėmis saugomose teritorijose esančioje miško žemėje (kitaip sakant, minėtais atvejais miško žemę pavertus kitomis naudmenomis saugomose teritorijose atitinkamoms reikmėms galima vykdyti statybą). Taigi, Projekto siūlymai šiuo atveju galimai leidžia išvengti Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis saugomose teritorijose, tačiau kai kuriais atvejais gali neatitikti jų esmės dėl galimų statybų, neatitinkančių šiose Miškų įstatymo nuostatose nustatytų reikmių (pavyzdžiui: kai statybos būtų nesusijusios su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, valstybei svarbių projektų įgyvendinimu ir t. t.).
Pritarti Komitetas siūlo pritarti Lietuvos Respublikos
žemės, kurioje galima statyba, nuosavybės forma. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte siūlomos statybos galės būti atliekamos pastatų savininkams nuosavybės ar kita valdymo teise nepriklausančioje žemėje, gali būti svarbios aplinkybės, kad Projekte numatomų tam tikrų statybos objektų įrengimas gali apimti itin didelius saugomų teritorijų miškų plotus, pavyzdžiui: pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatas
„inžineriniai tinklai“ apibrėžiami kaip statinio statybos sklype (išskyrus
statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais, kurių statyba kai kuriais atvejais gali daryti neigiamą poveikį saugomoms teritorijoms ir (ar) miškams. Pritarti Komitetas siūlo pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-10-01 4.
Minėti Projekto pasiūlymai taip pat svarstytini ir šiais aplinkosaugos aspektais: Kaip nurodyta 4.1 pastaboje, priėmus minėtus Projekto pasiūlymus saugomų teritorijų miško žemėje neatliekant jos pavertimo kitomis naudmenomis bus galima statyti pastatams reikalingus inžinerinės paskirties statinius ir įrenginius. Šiuo atveju norėtumėme atkreipti dėmesį į Miškų įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatas, pagal kurias atvejais, kai „kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į miškų aplinkosaugos reikšmę“. Taigi, Projektu įteisinus galimybę pastatams reikalingų inžinerinių statinių ir įrenginių statybai netaikyti reikalavimo dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, šis principas, leidžiantis sumažinti statybų (ar kitų miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis) ir aplinkosaugos požiūriu žalingų padarinių atsiradimą, gali būti neįgyvendintas. Pritarti Komitetas siūlo pritarti Lietuvos Respublikos
5Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas asmenys,
inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Ši kompensacija, priklausomai nuo miško grupės, gali siekti iki trigubo dydžio.
Pagal minėto Miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalį privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Atsižvelgiant į miško grupę, miškas gali būti įveisiamas iki trigubo dydžio. Kadangi, priėmus Projektą, pastatams reikalingų inžinerinių statinių ir įrenginių statybos saugomose teritorijose atveju būtų išvengiama reikalavimo miško žemę paversti kitomis naudmenomis, inžinerinių statinių ir įrenginių statybų iniciatoriai nebūtų taikomas reikalavimas sumokėti tokias kompensacijas ar įveisti mišką. Tokia situacija turėtų neigiamus padarinius tuo atveju, jeigu statybų vykdymo metu miškui būtų padaryta žala (pavyzdžiui: iškirsti medžiai). Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nuspręstų priimti Projektą, atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir siekiant išvengti su Projekte numatomomis statybomis susijusių neigiamų padarinių, siūlytina apsvarstyti papildomų kriterijų (leidžiančių užtikrinti kuo mažesnės žalos aplinkai padarymą statybų atveju) nustatymo Projekte galimybes. Taip pat, mūsų manymu, siekiant išvengti nepagrįsto Projektu siūlomų nuostatų taikymo vienas iš esminių kriterijų turėtų būti sąlyga, kad esamų pastatų eksploatavimui pagal statybų normatyvinius reikalavimus yra privaloma įrengti atitinkamus inžinierinius statinius ir įrenginius (kitaip sakant, įstatymu numatoma išimtis turėtų būti taikoma tik tiems pastatams, kurių naudojimui inžinieriniai įrenginiai ar statiniai yra privalomi). Tokia sąlyga turėtų būti nustatyta ir Projekto Nr. XIIIP-3074(2) 1 straipsnio siūlymuose. Pritarti Komitetas siūlo pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-06-21 3,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9, 13 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3075(2) (toliau – Įstatymo projektas
2019-06-21 1,2
2 straipsniams dėl šių priežasčių: 2.1. priėmus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3074(2) 2-4 straipsniuose ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3075(2) 3 ir 4 straipsniuose siūlomus pakeitimus, būtų sudaromos galimybės paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir suformuoti atskirą sklypą teisėtai pastatytam pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), todėl pastatui, kuris jau nebebūtų miško žemėje, eksploatuoti skirti nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai ir šachtiniai šuliniai), vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžiniai galėtų būti planuojami ir įrengiami naujai suformuotame kitos paskirties žemės sklype;
straipsnyje dėstomoje Miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pastatui eksploatuoti skirtų nesudėtingų požeminių inžinerinių statinių (nuotekų valyklų, nuotekų kaupimo rezervuarų ir šachtinių šulinių), vandentiekio tinklų, nuotekų šalinimo tinklų ir vandens gavybos gręžinių priskyrimas prie miško infrastruktūros sąvokos būtų iš principo ydingas, kadangi tai nebūtų siejama su sąlyga, kad statiniai ir kiti objektai turi būti skirti miško rekreacinėms ir aplinkosauginėms reikmėms įgyvendinti. Pritarti 6.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2019-07-10 pritarti iniciatoriaus pateiktam Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9,
pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui
ir Komiteto išvadai bei siūlyti pagrindiniam Aplinkos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui,
komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3075(3) bei jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3075(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė [1] Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Miškų įstatymo nuostatos taip pat taikytinos ir saugomose teritorijose esantiems miškams, išskyrus atvejus, kai atitinkamas išlygas numato Miškų įstatymas arba jame tiesiogiai pateiktos nuorodos į kitus teisės aktus.