Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
„10. Miško infrastruktūra – miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško
keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti, taip pat miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti skirti nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai ir įrengimai (nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai, vandens gręžiniai, inžineriniai tinklai ir pan.).” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Remigijus Žemaitaitis
Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Miško infrastruktūra – miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško
keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti, taip pat miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, eksploatuoti skirti nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai ir šachtiniai šuliniai), vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžiniai.”
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti.”
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo pastato arba pastato kartu su jo
priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.”
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Remigijus Žemaitaitis
Projekto
lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;“. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
dėl
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo projektas (toliau – projektas) teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektu. Miškų įstatymas reglamentuoja, kad statinių negali būti miško žemėje, išskyrus miškų infrastruktūros statinius, kuriems priskiriama miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti (Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tačiau yra daug atvejų kada Miškų paskirties žemėje yra teisėtai pastatyti dar prieš 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-67 Miškų įstatymo įsigaliojimą, ir teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre gyvenamosios bei kitos paskirties pastatai (poilsio, sandėliavimo) pastatai. Gyvenamųjų namų naudojimui gali būti vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, ko pasėkoje gyvenamųjų namų naudojimui gali būti realizuota teisė įrengti inžinerinius statinius skirtus gyvenamųjų namų aptarnavimui. Kitų teisėtai pastatytų pastatų ir teisėtai įregistruotų pastatų naudojimui dėl teisinio reguliavimo trūkumo negali būti įgyvendinta teisė miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Šių pastatų naudojimas pagal tiesioginę paskirtį dabartinio teisinio reguliavimo šviesoje yra apsunkintas – negali būti įrengti jokie nesudėtingi infrastruktūriniai statiniai užtikrinantis minimalias poilsiaujančių ar dirbančių asmenų higienos sąlygas, tuo pažeidžiant savininkų teisę naudoti teisėtai pastatytus pastatus pagal tiesioginę paskirtį.
Be to, nesudarymas galimybių pastatus naudoti pagal tiesioginę paskirtį, didina žmogaus ūkinės veiklos daromą poveikis miško ekosistemai, t.y. didėja antropogeninių veiksnių rizika ( 2007 m. balandžio 11 d. Nr. D1-204 LR AM Įsakymas “Dėl miško sanitarinių apsaugos taisyklių patvirtinimo”). Todėl siūlytina užpildyta teisės spragą nereguliuojančią šio santykio, papildant Miškų įstatymą “miško infrastruktūros” sąvokai priskiriant miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti skirtus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius ir įrengimus (nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai, vandens gręžiniai, inžineriniai tinklai ir pan.). Taip pat reikalingas ir Saugomų teritorijų įstatymo reguliavimo pakeitimas, nes dalis pastatų yra miško žemėje saugomose teritorijose. Pažymėtina, kad šių požeminių inžinerinių statinių įrengimas privalo nesukelti vizualinės taršos. Priešingai, suteikiant teisę pasinaudoti šiuolaikiniais inžineriniais sprendiniais užtikrins šiuolaikišką pastatų eksploatavimą, nedarant žalos miškui, saugomoms teritorijoms, taip pat išsaugant kraštovaizdį nestatant laikinų statinių higienos poreikių užtikrinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3.
aptartas teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies reglamentavimą, miško infrastruktūros sąvoka yra aptarta siauriau. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimais bus galima iš miško žemės naudmenų pašalinti teisėtai pastatytus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pastatus, tokias naudmenas paverčiant naudmenomis skirtomis tokio pastato eksploatavimui. Tokiu būdu užtikrinant miško žemės tinkamą rėžimą, taip pat teisėtai pastatytų pastatų ir jiems eksploatuoti reikalingų sklypų suformavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatyta. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad verslo sąlygoms ir jo plėtrai siūloma pataisa neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: miško žemė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Remigijus Žemaitaitis
dėl
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo projektas (toliau – projektas) teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektu. Šis įstatymo projektas buvo teiktas (Nr. XIIIP-3076) ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės Departamento 2018-12-19 d. išvados Nr. XIIIP-3076 “Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto” pastabas yra pilnai atsižvelgta siūlomu nauju įstatymo projektu. Miškų įstatymas reglamentuoja, kad statinių negali būti miško žemėje, išskyrus miškų infrastruktūros statinius, kuriems priskiriama miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalies
kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti, netgi buvusiai sodybai atstatyti. Tačiau yra daug atvejų kada miškų paskirties žemėje yra teisėtai pastatyti dar prieš 1994 m. lapkričio
Nekilnojamojo turto registre ne tik gyvenamosios, bet ir kitos paskirties pastatai (poilsio, ūkiniai, sandėliavimo).
Žemė po teisėtai pastatytu pastatu pagal dabartinį teisinį reglamentavimą nelaikytina miško žeme, nes ji užimta pastato, kuris, kaip minėta, nėra priskirtinas miškų infrastruktūros statiniams ir nepatenka į
"miško žemės" definiciją. Tačiau pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1
dalies 9 punkto reglamentavimą, sklypo, kuriame yra kitos paskirties pastatai, pavertimas kitomis naudmenomis, negalimas, nes tai nėra gyvenamasis namas. Todėl atsiranda prieštaravimas, kad po teisėtai pastatytais ir įregistruotais pastatais esanti žemė nepriskirtina miško žemei, bet pavertimas kitomis naudmenomis iš miško žemės naudmenų vadovaujantis dabartiniu teisiniu reglamentavimu nėra galimas. Taip pat nėra aišku, kodėl yra suteikiama teisė miško žemę paversti kitomis naudmenomis tik teisėtai pastatytiems gyvenamiesiems namams, net neišlikusioms sodyboms. Kai tuo tarpu, kiti teisėti pastatyti pastatai yra tinkami naudoti ir naudojami pagal savo tiesioginę paskirtį miško žemėje, nors tokie pastatai, kaip ir gyvenamieji namai, pagal dabartinį teisinį reguliavimą apskritai nėra priskiriami miško infrastruktūrai ir jų eksploatavimas miško žemėje lieka nereguliuojamas ir neproporcingai suvaržomas nesant teisinio reguliavimo. Ši nuostata laikytina teisės kolizija, kuri yra šalintina atitinkamai pakeičiant Miškų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. Pabrėžtina, kad šios kolizijos pašalinimas nepažeidžia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo „Dėl nuosavybės teisių ribojimo ypač vertingose vietovėse ir miško žemėje“, nes įstatymų pakeitimais bus galima iš miško žemės naudmenų pašalinti teisėtai pastatytus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pastatus, tokias naudmenas paverčiant naudmenomis skirtomis tokio pastato eksploatavimui.
Tokiu būdu užtikrinant miško žemės tinkamą rėžimą, taip pat teisėtai pastatytų pastatų ir jiems eksploatuoti reikalingų sklypų suformavimą. Į Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės Departamento 2018-12-19 d. išvados Nr. XIIIP-3076 “Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto” pastabas yra pilnai atsižvelgta siūlomu nauju įstatymo projektu. Papildomai paaiškintina išvadoje pateikta pastaba, kad “Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Miškų įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, ir pan. <...> Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Taigi, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kiek miško žemėje yra teisėtai pastatytų pastatų arba pastatų su jų priklausiniais, todėl, manytina, tokių pastatų sklypų formavimas galimai sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, svarstytina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitiktų Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną.” Pirma, pažymėtina, kad tokių pastatų yra ženkliai mažiau nei Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 11 straipsnio 1 dalies 9 punktu reglamentuotų pavertimu kitomis naudmenomis miško ūkio paskirties žemės kai joje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais. Tokių pastatų yra apie 150. Negalima daryti takoskyros, kad gyvenamųjų namų teritorijos miške gali būti paverčiamos kitomis naudmenomis, taip pat net buvusių sodybų teritorijos, ir tai atitinka viešą interesą, o kitos paskirties pastatų teisėtai pastatytų, žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatitinka viešo intereso. Siūlomi Miškų įstatymo pakeitimai nustato aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, atitinka miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ypatingo retumo, proporcingumo kriterijų, nepažeidžiamas viešas interesas.
Antra, Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimuose jokioje apimtyje nepasisakė, kad teisėtai pastatytų pastatų (kaip ir nepasisakė dėl gyvenamųjų namų ar sodybų atstatymo), esančių miško žemėje statusas turi likti nereglamentuotas, tuo labiau, kad toks teisinis nereguliavimas yra per se tinkama situacija - atitinkanti viešą interesą: apribojantis pastatų (išskyrus gyvenamuosius namus) naudojimą pagal paskirtį, tuo būdu užtikrinant miškų kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą. Tokia pozicija iš įstatymo leidėjo perspektyvos yra nepagrįsta. Priešingai, Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad “vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d.,
Išskiriant tik gyvenamuosius namus (buvusias sodybas) ir jų priklausinius kaip objektus, kurių atidalinimas iš miško ūkio paskirties žemės, yra galimas, įstatymo leidėjas paliko nepriimtiną teisinio reguliavimo dviprasmybę, ko rezultate lieka nereglamentuotas kitų pastatų, esančių miško žemėje atidalinimas ir jo reikmėms reikalingo sklypo suformavimo. Trečia, teiginys, kad tokių pastatų sklypų formavimas galimai sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, yra nepagrįstas.
Visų pirma, kaip jau minėta – tokių statinių nėra daug – apie 150. Antra, jei miško žemėje stovi pastatas, viena vertus jis jau pats savaime riboja prieinamumą prie miško ir jo išteklių naudojimo, neatsižvelgiant į tai ar bus patvirtintas įstatymo projektas ar ne. Antra vertus, pastatas pagal esamą reguliavimą užima žemės plotą, kuris negali būti miško žemė, nes miško žemėje gali būti tik miško infrastruktūra, o pastatai šiuo atveju nėra miško infrastruktūra. Todėl aiškaus ir nedviprasmio teisinio reguliavimo įvedimas, kuriuo būtų leidžiama atidalinti pastatui ir jo priklausiniams minimaliai reikalingą miško ūkio paskirties žemės sklypo dalį į atskirą sklypą reikalingą tokio pastato aptarnavimui, jokiu būdu ir apimtimi neapribos visuomenės prieinamumo prie miškų ir jo išteklių naudojimą, daugiau nei dabar riboja tokių teisėtai pastatytų pastatų faktinis buvimas miško žemėje nesant aiškaus ir nedviprasmiško reglamentavimo. Ketvirta, pašalinant teisės koliziją ir leidžiant formuoti sklypus aplink pastatus esančius miško žemėje, šių teritorijų tvarkymas būtų galimas vadovaujantis teritorijų planavimo įstatymais ir planavimo dokumentas. Tai reiškia, kad pastatų (sandėlių, ūkinių statinių) konversija/pertvarkymas, vadovaujantis teisės aktais, kad kuo labiau atskleistų miško, taip pat ir saugomų teritorijų potencialą ir tarnautų visuomenei. Penkta, dalis tokių pastatų priklauso Valstybei ir jie yra parduodami VĮ “Turto bankas”, t.y. Valstybė perleidžia tokius pastatus patvirtinant, kad juos galima naudoti pagal paskirtį, nors iš esmės toks patvirtinimas yra ginčytinas (kaip galima naudoti poilsio pastatą esantį miško žemėje, kai negalima įsivesti vandens ir įrengti nuotekų šalinimą, nes tai nepriskirtina miško infrastruktūrai).
Kolizijos pašalinimas apibrėžtų tokių pastatų teisinį statusą, padidintų realizuojamų objektų vertę. Šešta, sutiktina, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Sutiktina ir su faktu, kad Miškų įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas. Miškų įstatymo 11 straipsnyje numatyti išimtiniai atvejai. Išimtiniams atvejams ir visuomenės interesams pasireiškia ir per miško ūkio sklypų atidalinimą buvusioms sodyboms atstatyti ir per teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto). Todėl akivaizdu, kad visuomenės, interesas turėti aiškiai reglamentuotą kitų pastatų santykį su žeme, reglamentuoti tokią situaciją, pašalinti dviprasmiškumą, kai miško žemėj negali būti tokių statinių, bet jie yra, o jų tvarkyba neaiški, apibrėžti pastatų savininkų teises, juolab, kad tokių teisėtų pastatų buvimo faktas miško žemėje nebus pakeistas, juolab, kad visuomenės ginamam interesui priskiriama buvusių sodybų savininkų ir gyvenamųjų pastatų savininkų teisė suformuoti atskirą sklypą. Septinta, teisėtų pastatų sąrašas yra baigtinis ir teisės akto projekto nuostatos neatveria jokių galimybių naujų statinių (pavėsinių) ar pastatų statybai ar legalizavimui, o tik sprendžia esamų teisėtų pastatų teisinį reguliavimą. Pastatas pagal Statybos įstatymą 2 straipsnio 37 dalį yra ne bet koks statinys, o apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.
Taip pat reikalingas ir Saugomų teritorijų įstatymo reguliavimo pakeitimas, nes dalis pastatų yra miško žemėje saugomose teritorijose, todėl yra teikiamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio papildymo įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartas teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 11 straipsnio 1 dalies 9 punkto reglamentavimą, sklypo, kuriame yra pastatas, jeigu tai nėra gyvenamasis pastatas ar buvusi sodyba – tokio pastato naudojimui (nors pastatas pagal dabartinį teisinį reguliavimą negali būti miško žemėje) sklypas negali būti formuojamas. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimu siekiama pašalinti teisinio reguliavimo spragą, tuo būdu bus įgyvendintas vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Priėmus įstatymo projektą iš miško žemės naudmenų pašalinti teisėtai pastatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai, tokias naudmenas paverčiant naudmenomis skirtomis pastato eksploatavimui. Tokiu būdu užtikrinant miško žemės tinkamą rėžimą, taip pat teisėtai pastatytų pastatų ir jiems eksploatuoti reikalingų sklypų suformavimą. Būtų įgyvendintas visų pastatų savininkų teisių lygiateisiškumo principas. Pastatai galės būti tvarkomi pagal teritorijų planavimo įstatymus, todėl mažins apleistų pastatų skaičių, tai sudarytų prielaidas geresniam miško ir saugomų teritorijų tvarkymui. Taip pat Valstybės realizuojami pastatai miško žemėje būtų realizuoti brangiau. 5.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Dėl teisėtų pastatų mažo kiekio – nekeliama grėsmė miškui ir saugomoms teritorijoms. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad verslo sąlygoms ir jo plėtrai siūloma pataisa neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Vyriausybė turės pakeisti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė. 14.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: miško žemė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Remigijus Žemaitaitis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-17 Nr. S-2018-9663 Lietuvos Respublikos Seimui
ĮSTATYMO NR. i-671 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP‑3074 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. i-301 9 IR 13 STRAIPSNIŲ PAPILDYMo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3075 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3074 ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3075, informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-15 Nr. S-2019-931 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję patikslintus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3074(2) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9, 13 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3075(2), informuojame, kad pastabų neturime. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL
2019-07-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas,
Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Augustė Matulevičienė, Simantė Kairienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Giedrius Surplys – žemės ūkio ministras, Evaldas Gustas – žemės ūkio viceministras, Dainora Švirmickienė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėja, Alina Šileikienė - Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausioji specialistė, Viktoras Karašauskas – Aplinkos ministerijos atstovas, Laimonas Čiakas – Nacionalinės žemės tarnybos direktorius prie ŽŪM, Aušra Račkauskaitė, Zita Kvietkienė – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovės, Laura Gintilienė - Konkurencijos taryba, Algis Gaižutis - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas, Darius Partrauskas - Miško pramoninkų asociacijos atstovas, Jonas Talmantas - LŪS pirmininkas, Sigitas Dimaitis – LR Žemės ūkio rūmų direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-19) 1(2)
Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos sąvokos „miško infrastruktūra“ turinį miško infrastruktūra laikytini tokie inžineriniai statiniai ir įrenginiai, kurie yra reikalingi miškų ūkio veiklai, miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Tuo tarpu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje siūlomi pakeitimai, kad miško infrastruktūra būtų laikomi ir miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui eksploatuoti skirti nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžiniai, manytina, yra abejotini, nes šių statinių paskirtis nėra susijusi nei su miškų ūkio veikla, nei su miško rekreacinių ar aplinkosauginių funkcijų įgyvendinimu, ypač tuo atveju, jei ir minėti pastatai nėra skirti miškų ūkio veiklai, miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-19) 3(11)
straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto) sklypui formuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, ir pan.
Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio
miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kiek miško žemėje yra teisėtai pastatytų pastatų arba pastatų su jų priklausiniais, todėl, manytina, jog tokių pastatų sklypų formavimas galimai sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, svarstytina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitiktų Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną. Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-19)
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį atlieka miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Atsižvelgti. Išvada gauta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-19)
kitomis naudmenomis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatsiejamai susijęs su teritorijų planavimo procesu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad projekto rengėjai atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu projekte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su žemėtvarka ir teritorijų planavimu. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Atsižvelgti. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2019-02-18) * Išnagrinėję patikslintus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3074(2) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9, 13 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3075(2), informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti. 3.
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (2019-05-15 Nr. 46) 1-4 Siūlome pritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3074(2). Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2019-02-26 Nr. g-2019-1744) 2,3 Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad nepritariame sprendimui išplėsti statinių, kuriems gali būti atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, sąrašą ir nustatyti, kad toks atidalijimas būtų galimas pastatų arba pastatų kartu su jų priklausiniais, o ne tik gyvenamųjų namų arba gyvenamųjų namų kartu su jų priklausiniais atveju, kadangi tokiu būdu būtų nepagrįstai ženkliai sumažintas miško žemės plotas Lietuvoje ir, tikėtina, tokiose teritorijose pradėta vykdyti itin įvairi, su miškų infrastruktūra ir mišku, kaip ypatingu ir išskirtiniu bei tausotinu valstybės ištekliumi, nesuderinama bei turinti neigiamos įtakos veikla. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) susipažino su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr.
I-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) <...>, kuriais yra siekiama nustatyti galimybę atidalyti privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, o ne vien tik gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotais atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalimi, pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017
„Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – Techninis reglamentas), 5.1 papunktyje nurodyta, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes – gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, kur pastarųjų pogrupių sąrašas, nurodytas Techninio reglamento 7 punkte, yra itin ilgas (22 pogrupiai). Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose nurodyta, kad kitų pastatų, ne gyvenamųjų namų, yra apie 150, ir teisėtai pastatytų pastatų tokioje žemėje sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad, mūsų nuomone, tai jau yra didelis skaičius atvejų, kuriems norima leisti atidalyti privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę, turint omenyje, kad kai kuriems tokiems pastatams (pavyzdžiui, sandėliavimo paskirties pastatams) gali reikėti atidalyti nemažą žemės dalį.
Tuo labiau kad nėra pateikta konkrečių duomenų, kokios tiesioginės paskirties yra visi šie pastatai – nuo to priklauso, ir kokią veiklą atidalytame žemės sklype bus ketinama vykdyti. Atkreipiame dėmesį, kad galimos situacijos, kai teisėtai pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu) įregistruotas pastatas bus sunykęs, apleistas arba avarinės būklės, o jo savininkas neketins jo atstatyti (tai yra atlikti remonto arba kapitalinio remonto darbų). Taip pat galimos situacijos, kai pagal viešųjų registrų duomenis privačiame žemės sklype, patenkančiame į valstybinio draustinio ar valstybinio parko teritoriją, pagrindiniais pastatais bus įregistruoti du ar daugiau nekilnojamųjų daiktų, tačiau vienas jų bus sudegęs, nors teisės aktų nustatyta tvarka neišregistruotas iš viešųjų registrų. Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3074(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3074(2)) 2-4 straipsniams <...>. Pritarti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2019-06-19 nutarimas Nr. 596) 1(2)
straipsniui <...> dėl šių priežasčių: 2.1. priėmus Įstatymo projekto Nr.
straipsniuose <...> siūlomus pakeitimus būtų sudaromos galimybės paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir suformuoti atskirą sklypą teisėtai pastatytam pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), todėl pastatui, kuris jau nebebūtų miško žemėje, eksploatuoti skirti nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai ir šachtiniai šuliniai), vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžiniai galėtų būti planuojami ir įrengiami naujai suformuotame kitos paskirties žemės sklype;
dėstomoje Miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pastatui eksploatuoti skirtų nesudėtingų požeminių inžinerinių statinių (nuotekų valyklų, nuotekų kaupimo rezervuarų ir šachtinių šulinių), vandentiekio tinklų, nuotekų šalinimo tinklų ir vandens gavybos gręžinių priskyrimas prie miško infrastruktūros sąvokos būtų iš principo ydingas, kadangi tai nebūtų siejama su sąlyga, kad statiniai ir kiti objektai turi būti skirti miško rekreacinėms ir aplinkosauginėms reikmėms įgyvendinti. Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Algimantas Dumbrava (2019-04-25) 2(4) N Argumentai: Šiuo metu nėra įteisinta galimybė valstybinę miško žemę nuomoti miško sodmenų išauginimui.
Įteisinus tokią galimybę, galima būtų racionaliai panaudoti buvusių valstybinių miško medelynų drenuotą ir mišku neapaugusią žemę, padidinti kokybiškų miško sodmenų pasiūlą (privačių) miškų atkūrimui ir įveisimui, bei sukurti papildomas darbo vietas regionuose. Pasiūlymas: papildyti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti. Neapaugusi mišku valstybinė miško žemė, kurioje yra įrengtos drenažo sistemos, gali būti nuomojama miško sodmenims išauginti.“ Nepritarti. Nėra pateikiama statistika, koks preliminariai plotas žemės būtų išnuomotas asmenims, priėmus tokį pasiūlymą; neaišku, kodėl miško sodmenys turėtų būti auginami tik neapaugusioje mišku valstybinėje miško žemėje, kurioje yra įrengtos drenažo sistemos. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3074(2). 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė
Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
2019-10-16
dalyvavo: komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Simonas Gentvilas, Petras Nevulis, Andrius Mazuronis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė. Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus Kupstaitis, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Algis Bagdonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-19)1
keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos sąvokos „miško infrastruktūra“ turinį miško infrastruktūra laikytini tokie inžineriniai statiniai ir įrenginiai, kurie yra reikalingi miškų ūkio veiklai, miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti.
Tuo tarpu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje siūlomi pakeitimai, kad miško infrastruktūra būtų laikomi ir miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui eksploatuoti skirti nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžiniai, manytina, yra abejotini, nes šių statinių paskirtis nėra susijusi nei su miškų ūkio veikla, nei su miško rekreacinių ar aplinkosauginių funkcijų įgyvendinimu, ypač tuo atveju, jei ir minėti pastatai nėra skirti miškų ūkio veiklai, miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-19)3
straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto) sklypui formuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų.
Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio
miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kiek miško žemėje yra teisėtai pastatytų pastatų arba pastatų su jų priklausiniais, todėl, manytina, jog tokių pastatų sklypų formavimas galimai sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, svarstytina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitiktų Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną.
Nepritarti Atsižvelgus į tai, kad paversti miško žemę kitomis naudmenomis būtų galima tik tokio pastato, kuris yra teisėtai pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, sklypui formuoti, siūlomu reguliavimu nebūtų pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso užtikrinti miškų ir juose esančių gamtinių vertybių išsaugojimą bei tarp teisėtai pastatytų pastatų savininkų teisių. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-19)
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį atlieka miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti Išvada gauta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-19)
pavertimą kitomis naudmenomis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatsiejamai susijęs su teritorijų planavimo procesu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad projekto rengėjai atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu projekte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su žemėtvarka ir teritorijų planavimu. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti STT išvada gauta. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2019-02-18) Išnagrinėję patikslintus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3074(2) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9, 13 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3075(2), informuojame, kad pastabų neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (2019-05-15) Siūlome pritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3074(2). Pritarti iš dalies Žr. į Vyriausybės išvadą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-02-26 Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad nepritariame sprendimui išplėsti statinių, kuriems gali būti atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, sąrašą ir nustatyti, kad toks atidalijimas būtų galimas pastatų arba pastatų kartu su jų priklausiniais, o ne tik gyvenamųjų namų arba gyvenamųjų namų kartu su jų priklausiniais atveju, kadangi tokiu būdu būtų nepagrįstai ženkliai sumažintas miško žemės plotas Lietuvoje ir, tikėtina, tokiose teritorijose pradėta vykdyti itin įvairi, su miškų infrastruktūra ir mišku, kaip ypatingu ir išskirtiniu bei tausotinu valstybės ištekliumi, nesuderinama bei turinti neigiamos įtakos veikla. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) susipažino su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr.
I-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) <...>, kuriais yra siekiama nustatyti galimybę atidalyti privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, o ne vien tik gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotais atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalimi, pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017
„Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – Techninis reglamentas), 5.1 papunktyje nurodyta, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes – gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, kur pastarųjų pogrupių sąrašas, nurodytas Techninio reglamento 7 punkte, yra itin ilgas (22 pogrupiai). Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose nurodyta, kad kitų pastatų, ne gyvenamųjų namų, yra apie 150, ir teisėtai pastatytų pastatų tokioje žemėje sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad, mūsų nuomone, tai jau yra didelis skaičius atvejų, kuriems norima leisti atidalyti privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę, turint omenyje, kad kai kuriems tokiems pastatams (pavyzdžiui, sandėliavimo paskirties pastatams) gali reikėti atidalyti nemažą žemės dalį.
Tuo labiau kad nėra pateikta konkrečių duomenų, kokios tiesioginės paskirties yra visi šie pastatai – nuo to priklauso, ir kokią veiklą atidalytame žemės sklype bus ketinama vykdyti. Atkreipiame dėmesį, kad galimos situacijos, kai teisėtai pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu) įregistruotas pastatas bus sunykęs, apleistas arba avarinės būklės, o jo savininkas neketins jo atstatyti (tai yra atlikti remonto arba kapitalinio remonto darbų). Taip pat galimos situacijos, kai pagal viešųjų registrų duomenis privačiame žemės sklype, patenkančiame į valstybinio draustinio ar valstybinio parko teritoriją, pagrindiniais pastatais bus įregistruoti du ar daugiau nekilnojamųjų daiktų, tačiau vienas jų bus sudegęs, nors teisės aktų nustatyta tvarka neišregistruotas iš viešųjų registrų. Nepritarti Atsižvelgus į tai, kad atidalinti privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę būtų galima tik tokio pastato, kuris yra teisėtai pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, sklypui formuoti, siūlomu reguliavimu nebūtų pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso užtikrinti miškų ir juose esančių gamtinių vertybių išsaugojimą bei tarp teisėtai pastatytų pastatų savininkų teisių. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-10-01 Atlikus Projektų antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad minėti teisės aktų projektai tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau Projekto Nr. XIIIP-3074(2) siūlymai dėl „miško infrastruktūros“ sąvokos papildymo nedera su Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (toliau – Miškų įstatymas) nustatytu teisiniu reglamentavimu.
Kiti Projekto Nr. XIIIP-3074(2) pasiūlymai galimai nepagrįstai išplėstų miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimybes tikslams, nesusijusiems su miškų ūkio veikla ar kitomis reikmėmis, taip pat neužtikrintų Miškų įstatyme nustatyto išimtinumo principo, reiškiančio, kad miško žemė kitomis naudmenomis paverčiama tik išimtiniais atvejais, taikymo. Šiais aspektais svarstytini ir Projekto Nr. XIIIP-3075(2) pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas), kadangi jie susiję su miško žemės sklypų saugomose teritorijose atidalijimu ir pavertimu kitomis naudmenomis. Be to, Projekto Nr. XIIIP-3075(2) siūlymai pastatams reikalingų inžinierinių statinių ir įrenginių statybai netaikyti reikalavimo miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir su tuo susijusių kitų reikalavimų gali turėti neigiamų padarinių aplinkai. Pritarti
2019-10-011 Dėl Projekto Nr. XIIIP-3074(2) (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
nustatytą „miško infrastruktūros“ sąvoką nuostatomis, kad miško infrastruktūra taip pat laikytini miško žemėje teisėtai pastatytam pastatui, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, eksploatuoti skirti nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai ir šachtiniai šuliniai), vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžiniai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į Miškų įstatyme nustatytą „miško“, „miško žemės“ ir galiojančią
„miško infrastruktūros“ sąvokas, suponuojančias nuomonę, kad miško
infrastruktūros objektai turi būti skirti miškų ūkio veiklai ar kitoms su miško naudojimu tiesiogiai susijusioms reikmėms (pavyzdžiui: rekreacinėms ar aplinkosaugos funkcijoms įgyvendinti), mano, kad Projekte siūlomi papildymai nedera su Miškų įstatyme nustatytu teisiniu reglamentavimu, kadangi priėmus Projektą „miško infrastruktūrai“ galėtų būti priskiriami pastatų naudojimui skirti inžineriniai įrenginiai, kurių naudojimas faktiškai nesusijęs su miško naudojimu. Be to, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sąvoka „pastatai“ apima itin platų statinių sąrašą[1], todėl daugeliu atvejų tokiems pastatams eksploatuoti skirtų inžinerinių statinių ir įrenginių priskyrimas „miško infrastruktūrai“ Miškų įstatymo nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste būtų nepagrįstas. Pritarti
straipsnio 1 dalies 9 punktą ir nustatyti, kad „miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 9) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti“. 2.1.
departamento 2019-02-13 d. išvadoje dėl Projekto pateiktai nuomonei, kad Projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimas galimai neatitiktų Miškų įstatyme nustatyto miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtinumo principo (kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą), taip pat atkreipiame dėmesį, kad Projektu keičiamos nuostatos, į kurias nuorodos pateikiamos ir kituose Miškų įstatymo straipsniuose. Kadangi Projektu iš esmės būtų pakeičiamas pastatų naudojimui reikalingų sklypų formavimo teisinis reguliavimas, šiuo atveju itin reikšmingos gali būti galiojančio Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalys, reglamentuojančios draudimus dėl miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis įvairių kategorijų miškuose. Mūsų nuomone, gyvenamiesiems namams (pagal galiojančias nuostatas) ir kitos paskirties pastatams (kuriems, jeigu nebus atlikta papildomų pakeitimų, priėmus Projektą, taikomi tokie pat draudimai kaip ir gyvenamiesiems namams) taikomų aktualių draudimų dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis turinys nebūtinai turėtų sutapti ir, atsižvelgiant į pastatų naudojimo paskirtį, galėtų (kai kuriais atvejais net turėtų) skirtis, pavyzdžiui: sandėliavimo ar gamybos paskirties pastatams turėtų būti taikomi griežtesni miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis draudimai negu šiuo metu pagal galiojančias Miškų įstatymo nuostatas taikomi gyvenamosios paskirties pastatams. Jeigu būtų nuspręsta pritarti Projektui, siūlome diskutuoti, ar tais atvejais, kai miško žemė bus paverčiama kitomis naudmenomis ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir kitos paskirties pastatams ir jų priklausiniams naudoti reikalingo sklypo formavimui, kai kuriais atvejais neturėtų būti nustatomi draudimai, kurie, atsižvelgiant į pastatų paskirtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, griežtesni nei taikomi gyvenamiesiems pastatams.
Nepritarti Atsižvelgus į tai, kad paversti miško žemę kitomis naudmenomis būtų galima tik tokio pastato, kuris yra teisėtai pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, sklypui formuoti, siūlomu reguliavimu nebūtų pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso užtikrinti miškų ir juose esančių gamtinių vertybių išsaugojimą bei tarp teisėtai pastatytų pastatų savininkų teisių. Be to, visiems teisėtai pastatytų ir įregistruotų pastatų savininkams, nepriklausomai nuo šių pastatų paskirties (gyvenamoji ar kita), turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos tuos pastatus naudoti pagal jų paskirtį, t. y. leisti paversti miško žemę kitomis naudmenomis tomis pačiomis sąlygomis. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-10-01
paskatinusios problemos yra aktualios visuomeninių interesų užtikrinimo požiūriu (pavyzdžiui, užtikrinant visuomenės poreikį į rekreaciją miškuose) ir Lietuvos Respublikos Seimas nuspręstų priimti Projektą, siekiant išvengti nepagrįstų miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimybių (dėl itin plataus vartojamos sąvokos „pastatai“ turinio) siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą apibrėžiant, kokioms reikmėms, paskirčiai ir (ar) tikslams (toliau – poreikiai) skirtiems pastatams galėtų būti taikomos išimtys dėl miško žemės skaidymo ir pavertimo kitomis naudmenomis.
Mūsų nuomone, tokie poreikiai turėtų būti itin glaudžiai susiję su miškų visuomeninių santykių sritimi ir skirti išimtinai tenkinti ar užtikrinti visuomenės interesus (pavyzdžiui, užtikrinti visuomenės galimybę į rekreaciją). Nepritarti Atsižvelgus į tai, kad paversti miško žemę kitomis naudmenomis būtų galima tik tokio pastato, kuris yra teisėtai pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, sklypui formuoti, siūlomu reguliavimu nebūtų pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso užtikrinti miškų ir juose esančių gamtinių vertybių išsaugojimą bei tarp teisėtai pastatytų pastatų savininkų teisių. Be to, visiems teisėtai pastatytų ir įregistruotų pastatų savininkams, nepriklausomai nuo šių pastatų paskirties (gyvenamoji ar kita), turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos tuos pastatus naudoti pagal jų paskirtį, t. y. leisti paversti miško žemę kitomis naudmenomis tomis pačiomis sąlygomis. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-06-19 2, 3,4
miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3074(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr.
straipsniams <...>. Pritarti
Nr. XIIIP-3074(2) 1 straipsniui <...> dėl šių priežasčių: 2.1. priėmus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3074(2) 2-4 straipsniuose <...> siūlomus pakeitimus būtų sudaromos galimybės paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir suformuoti atskirą sklypą teisėtai pastatytam pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), todėl pastatui, kuris jau nebebūtų miško žemėje, eksploatuoti skirti nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai ir šachtiniai šuliniai), vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir vandens gavybos gręžiniai galėtų būti planuojami ir įrengiami naujai suformuotame kitos paskirties žemės sklype;
eksploatuoti skirtų nesudėtingų požeminių inžinerinių statinių (nuotekų valyklų, nuotekų kaupimo rezervuarų ir šachtinių šulinių), vandentiekio tinklų, nuotekų šalinimo tinklų ir vandens gavybos gręžinių priskyrimas prie miško infrastruktūros sąvokos būtų iš principo ydingas, kadangi tai nebūtų siejama su sąlyga, kad statiniai ir kiti objektai turi būti skirti miško rekreacinėms ir aplinkosauginėms reikmėms įgyvendinti. Pritarti
narys Algimantas Dumbrava 2019-04-252 N Argumentai: Šiuo metu nėra įteisinta galimybė valstybinę miško žemę nuomoti miško sodmenų išauginimui. Įteisinus tokią galimybę, galima būtų racionaliai panaudoti buvusių valstybinių miško medelynų drenuotą ir mišku neapaugusią žemę, padidinti kokybiškų miško sodmenų pasiūlą (privačių) miškų atkūrimui ir įveisimui, bei sukurti papildomas darbo vietas regionuose. Pasiūlymas: papildyti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti. Neapaugusi mišku valstybinė miško žemė, kurioje yra įrengtos drenažo sistemos, gali būti nuomojama miško sodmenims išauginti.“ Nepritarti Ne šio įstatymo projekto teisinis reguliavimas. Nėra pateikiama statistika, koks preliminariai plotas žemės būtų išnuomotas asmenims, priėmus tokį pasiūlymą; neaišku, kodėl miško sodmenys turėtų būti auginami tik neapaugusioje mišku valstybinėje miško žemėje, kurioje yra įrengtos drenažo sistemos. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2019-07-10 pritarti iniciatoriaus pateiktam Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3074(2). Pritarti iš dalies Komitetas kaip ir Vyriausybė nepritarė įstatymo projekto 1 straipsniui. 7. Komiteto sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3074(3) bei jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3074(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė [1] Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.
D1 –713(su pakeitimais), pastatai skirstomi į gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatus, bendrai apimančius daugiau kaip 26 pastatų kategorijas (kiekviena kategorija apima kelias pastatų paskirtis, sąrašas nėra baigtinis). Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c14e6210afe511e6b844f0f29024f5ac/asr.