Projektas Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO nR. XI-242 77 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas Papildyti 77 straipsnį nauja 18 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„18. Studijuojantys valstybės finansuojamuose vietose studentai arba studentai, kurie įgijo aukštojo mokslo diplomą užsienyje ir kurio aukštojo mokslo studijos buvo finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, baigę studijas privalo išdirbti Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę, arba grąžinti studijų įmokas.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai Valentinas Bukauskas Remigijus Žemaitaitis Vytautas Kamblevičius Kęstutis Bartkevičius Juozas Imbrasas Ona Valiukevičiūtė Algimantas Dumbrava
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Valstybė gerai besimokančiam jaunimui garantuoja nemokamą mokslą, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto. Pasitaiko atveju kai studentas, kurio studijas finansavo valstybę baigęs studijas išvyksta į užsienį ir nelieka dirbti Lietuvoje, nes neturi tam motyvacijos, taip sukuriama situacija, kai už Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas ruošiami specialistai kitoms valstybėms. Todėl siūlytina, kad studentas, baigęs studijas ir kurio mokslas buvo finansuojamas iš valstybės biudžeto, pagal įstatymo projekte numatytą reguliavimą ne mažiau kaip 3 metus išdirbtų Lietuvoje, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę. Kitu atveju, studentui atsirastų prievolė grąžinti valstybės sumokėtą studijų įmoką. Įstatymo projekto tikslas: siekiama Lietuvoje sulaikyti jauną ir išsilavinusį žmogų, kuris ateityje prisidėtų prie šalies gerovės. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Valentinas Bukauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu pagal galiojantį Mokslo ir studijų įstatyme reguliavimą studentai baigę studijas, kurias finansavo valstybė gali išvykti į bet kurią šalį dirbti ir gyventi. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę studentams, kurių studijas finansuoja valstybė, išdirbti ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte numatytas reguliavimas neigiamo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektas neprieštarauja nacionaliniams ir Europos Sąjungos teisės aktams bei nėra notifikuotinas Europos Komisijai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų bei atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 12.
sutaupyti Lietuvos Respublikos Seime priėmus Įstatymo projektą, jo įgyvendinimui biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal žodyną Eurovoc, yra: „nemokamas mokslas“, „valstybės finansuojama vieta“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Valentinas Bukauskas Remigijus Žemaitaitis Vytautas Kamblevičius Kęstutis Bartkevičius Juozas Imbrasas Ona Valiukevičiūtė Algimantas Dumbrava
2018-12-14
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
mokslo ir studijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 77 straipsnį ir nustatyti, kad ,,studijuojantys valstybės finansuojamose vietose studentai arba studentai, kurie įgijo aukštojo mokslo diplomą užsienyje ir kurių aukštojo mokslo studijos buvo finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, baigę studijas privalo išdirbti Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę, arba grąžinti studijų įmokas“. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad teikiamo įstatymo projekto nuostatos diskutuotinos pagal jų santykį su Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantiems piliečiams laiduojamas nemokamas mokslas. Pagal Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių piliečių aukštojo mokslo išlaidos negali būti jokia forma užkrautos patiems šiems asmenims; valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių piliečių aukštąjį mokslą finansuoja valstybė. Projekte nustatytas absoliutus imperatyvas visiems studentams, įskaitant ir tuos, kurie buvo priimti ir gerai mokėsi valstybės finansuojamose vietose, išdirbti Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus, paneigtų Konstitucijoje įtvirtintą teisę į nemokamą mokslą gerai besimokantiems studentams. Pažymėtina, kad net ir keičiamo įstatymo 78 straipsnyje yra reglamentuojama ir įtvirtinama teisė į nemokamą mokslą gerai besimokantiems studentams.
Antra, siūloma nuostata svarstytina Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą bei Darbo kodekso 2 straipsnyje įtvirtinto laisvės pasirinkti darbą principo požiūriu. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje inter alia yra įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Ši laisvė – tai viena iš būtinų žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užsitikrinimo sąlygų. Konstitucinis Teismas 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę. Sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas. Tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar konstituciškai pagrįstas ir proporcingas reikalavimas privalomai dirbti Lietuvos Respublikoje, jei įstatymų leidėjas negali garantuoti ir užtikrinti, kad darbo Lietuvoje sąlygos būtų ne prastesnės nei analogiško darbo sąlygos, kurias jam garantuotų užsienio valstybių jurisdikcijai priklausantys ūkio subjektai. Trečia, siūlomos nuostatos logiškumo požiūriu nedera su keičiamo įstatymo 79 straipsniu, numatančiu kainos, sumokėtos už studijas, kompensavimą.
Kitaip sakant, nėra logiška, kai viena įstatymo nuostata numato, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu daliai valstybės nefinansuojamose trumposios, pirmosios ir antrosios pakopų ar vientisųjų studijų vietose geriausiais rezultatais studijų metus baigusių asmenų kiekvienais metais valstybė kompensuoja per atitinkamą laikotarpį sumokėtą studijų kainą (studijų kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), o kita nuostata – kad šitą kompensavimą asmenys privalo grąžinti, jeigu neįvykdys tam tikrų įsidarbinimo Lietuvoje sąlygų. Ketvirta, manome, kad siekiant įstatymiškai įtvirtinti studijų įmokų grąžinimo valstybei neįvykdžius tam tikrų sąlygų jau po studijų baigimo institutą, reikėtų sistemiškai peržiūrėti ir pakeisti visą keičiamame įstatyme įtvirtintą studijų finansavimo modelį, kuriame būtų aiškiai įtvirtinti visiškai nauji savo turiniu sutartiniai studijų finansavimo principai (konkretus viso studijų laikotarpio kainos, kurią valstybė apsiima finansuoti, dydis, konkretūs ir objektyviai apibrėžti studento ir valstybės tarpusavio įsipareigojimai dėl studijų ir veiklos (darbo) sąlygų po studijų baigimo, teisinės vienos ar kitos sutarties šalies įsipareigojimų nevykdymo pasekmės ir kt). Toks epizodinis ir eklektiškas projekte siūlomos įstatyminės normos įvirtinimas tikrai yra nepakankamas naujam studijų finansavimo modelio reglamentavimui. Penkta, pastebėtina, kad šiuo metu nėra sukurto teisinio reguliavimo, pagal kurį studentams, baigusiems studijas, būtų sudaromos valstybės nustatytos sąlygos įsidarbinti pagal įgytą specialybę. Taigi siūlomas reguliavimas neatitinka bendrojo teisinio principo, kad jeigu teisės aktu yra suteikiama kokia nors teisė ar pareiga, privalo būti nustatyta ir teisės įgyvendinimo ir pareigos įvykdymo tvarka ir sąlygos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma nuostata dėl valstybės sudaromų sąlygų įsidarbinti pagal įgytą specialybę vertintina kaip deklaratyvaus pobūdžio. Šešta, iš siūlomo reguliavimo neišbaigtumo ir neapibrėžtumo, nebūtų aiškus praktinis šios nuostatos taikymas ir jos įgyvendinimas. Kitaip sakant, nėra aišku, pavyzdžiui, kaip būtų vertinimas „išdirbimas Lietuvoje“, t.y. neatskleista ar asmuo turi dirbti pagal darbo sutartį, ar užtektų dirbti pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, ar, vis dėlto, užtektų ir dirbti pagal autorinę sutartį. Taip pat nėra aišku, ar formalus įsidarbinimas, pavyzdžiui, pusei etato už minimalų atlygį taip pat būtų laikomas kaip atitinkantis įsidarbinimo reikalavimus. Nėra aišku nuostatos „valstybės sudarytos sąlygos įsidarbinti pagal įgytą specialybę“ turinys, nes, pavyzdžiui, jeigu asmuo įsidarbintu privačioje bendrovėje ne pagal specialybę, formaliai tai negalėtų būti laikoma įstatymo nuostatas atitinkančia įsidarbinimo aplinkybe. Taip pat neaišku, kaip valstybė turėtų „sudaryti sąlygas įsidarbinti“, t.y. tai suponuoja, kad valstybės institucija ar įstaiga turėtų oficialiai pasiūlyti dirbti joje pagal įgytą specialybę, kas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų priėmimo į darbą ar valstybės tarnybą principų. Taip pat neaišku, kas ir kokiu būdu kontroliuotų, kad asmuo baigę studijas išdirbo Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus per 10 metų laikotarpį. Esant tokiam neaiškiam teisiniam reguliavimui, įstatymo normos tiesiog objektyviai negali būti įgyvendinamos. 2.
tikrumo ir saugumo principų, įstatymo projekte reikėtų numatyti, kad siūlomos nuostatos būtų taikomos tik tiems asmenims, kurie į aukštąsias mokyklas bus priimti ir kurių studijos bus valstybės finansuojamos tik po šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“ bei po įstatymo tekstu įrašytini žodžiai „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-17 Nr. S-2018-9663 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP3073 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP3073, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]