Projekto lyginamasis variantas
34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61¹, 63, 64,
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
netekusia galios 2 straipsnio 1 dalį. 1. Aktyviojo rezervo karinis vienetas – krašto apsaugos savanorių pajėgų ar kitas karinis vienetas, sudarytas iš karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių. 2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 2 dalį. 2. Aktyviojo rezervo karys – pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete. 3. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Karinis vienetas – bendrą užduotį turintis patvirtintos struktūros Lietuvos kariuomenės vienetas, įskaitant aktyviojo rezervo karinius vienetus ir parengtojo rezervo karinius vienetus.“
ir ją išdėstyti taip: „17. Karys savanoris – aktyviojo rezervo karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.“
ir ją išdėstyti taip: „18. Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota savanoriška nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose.“
netekusia galios 2 straipsnio 25 dalį. 25. Parengtojo rezervo karinis vienetas – karinis vienetas, sudarytas iš parengtajame kariuomenės personalo rezerve esančių karo prievolininkų, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius. 7. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 26 dalį. 26. Parengtojo rezervo karys – pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas, paskirtas atlikti nenuolatinę karo tarnybą į parengtojo rezervo karinį vienetą. 8.
netekusia galios
karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją. 9. Papildyti 2 straipsnį nauja 29 dalimi:
„29. Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba – pagal
kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį savanoriškai įsipareigojusio karo prievolininko atliekama nenuolatinė karo tarnyba.“
dalimi:
„30. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys – karys,
atliekantis savanorišką nenuolatinę karo tarnybą kariuomenėje.“
2 straipsnio 29–34 dalis laikyti atitinkamai 31–36 dalimis. 12. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 31 dalį. 31. Tarnyba aktyviajame rezerve – teisės aktų nustatyta tvarka pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo prievolininkų karo tarnyba kariniuose vienetuose. 13. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 32 dalį. 32. Tarnyba rezerve – parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose. 14. Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip: „34. Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba.“
15Papildyti 2 straipsnį 37 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„37. Aktyvusis karinio personalo rezervas, aktyviojo karinio personalo rezervo karys, tarnyba aktyviajame karinio personalo rezerve ir privalomoji karo tarnyba suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Karo prievolės įstatyme.“2 straipsnis. 10¹ straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tvirtinant kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir 6 metų planavimo gaires, nurodomi nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai, išskyrus parengtojo rezervo karinius vienetus.“
straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) ribiniai karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičiai;“. 3. Pakeisti 10¹ straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) ribiniai pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo aktyviojo karinio personalo rezervo karių skaičiai;“. 4. Pakeisti 10¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Parengtojo rezervo karinių vienetų struktūrą nustato krašto apsaugos ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu. Parengtojo kariuomenės personalo Aktyviojo karinio personalo rezervo karių skaičius ir kartotinis jų rengimas turi atitikti valstybės gynybinius poreikius.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 7 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) nustato kariuomenės personalo komplektavimo, mokymo ir profesinio rengimo reikalavimus, atsako už savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo karinio personalo rezervo ir parengtojo rezervo karių rengimą ir jam pavaldžių karo mokymo įstaigų efektyvią veiklą;“. 4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo aktyviojo karinio personalo rezervo kariai – nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui;“. 5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Aktyviojo rezervo Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario statuso ypatumai 1.
Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai dalyvauja pratybose ir mokymuose karinio vieneto sudėtyje, taip pat krašto apsaugos ministro pavedimu vykdo įstatymuose kariuomenei nustatytas užduotis. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą rengimąsi tarnybai tarptautinėse operacijose, taip pat dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei pratybas ir mokymus mokomuosiuose kariniuose vienetuose, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių rengimas vykdomas nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus. 2. Pratybų ir mokymų trukmę, programas ir jų periodiškumą nustato kariuomenės vadas. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai gali būti pašaukti į tarnybą iki
savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karius nuo darbo, tarnybos ar kitų prievolių, pagal savo pobūdį atitinkančių darbo santykius, vykdymo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių. Karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karius, siunčiamus atlikti tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo, tarnybos jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu. 4. Kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, pavyzdingai ištarnavusiam ne mažiau kaip 10 metų arba ypač pasižymėjusiam vykdant tarnybos užduotis, gali būti suteiktas atitinkamai Garbės savanorio ar Aktyviojo rezervo Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos garbės kario vardas.
Garbės savanorio ar Aktyviojo rezervo Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos garbės kario vardo suteikimo ir Garbės ženklo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, jeigu jie nėra davę Lietuvos kario priesaikos anksčiau, – pasibaigus ne vėliau kaip iki kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario bandomajam terminui bandomojo termino pabaigos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmenys, norintys stoti į profesinę karo tarnybą, ir profesinės karo tarnybos kariai pagal krašto apsaugos sistemoje nustatyto turinio anketą privalo pateikti krašto apsaugos ministro nustatytą informaciją apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi. Ši informacija tikrinama. Profesinės karo tarnybos karys, nuslėpęs ar sąmoningai pateikęs neteisingą informaciją, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus ar drausmės statutą.
Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo, norintis stoti į profesinę karo tarnybą, atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai privalo Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Priėmimas į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve
karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve savanoriškumo ir atrankos principais gali būti priimti karo prievolininkai, kurie pagal individualias savybes, patirtį ir parengimą tinka savanorių karo tarnybai ar kitai savanoriškai nenuolatinei karo tarnybai aktyviajame rezerve. 2. Jeigu karo prievolininkai, stojantys į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve, nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, jie siunčiami mokytis pagal karinio rengimo programas, skirtas kariniam parengtumui įgyti. 3.
nenuolatinės karo tarnybos kariais negali būti:
teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis;
sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos. 4. Į savanorių karo tarnybą priimama kario savanorio sutarties pagrindu. 5. Į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve, išskyrus savanorių karo tarnybą, priimama aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties pagrindu. 6. Iki kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties sudarymo krašto apsaugos sistemos institucijos patikrina į tarnybą priimamo asmens anketos duomenis ir, ar nėra aplinkybesių, kurios galėtų būti kliūtimis galinčių kliudyti atlikti savanorių karo tarnybai tarnybą ar kitai kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą tarnybai aktyviajame rezerve atlikti. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo, norintis stoti į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu privalo pateikti tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
32¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 32¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32¹ straipsnis. Aktyviojo rezervo Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis
rezervo Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis yra karo prievolininko ir Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininką į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve, išskyrus savanorių karo tarnybą, o karo prievolininkas įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka ir vykdyti visas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigas. 2. Aktyviojo rezervo Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. 3. Aktyviojo rezervo Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui sukanka 60 metų. 4.
nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties formą ir sutarties sudarymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Išbandymas priimant į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve“. 2. Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priimant asmenis į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve, nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimas
tarnybos karių, išskyrus kariuomenės vadą, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnyba. 2. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo tikslas – įvertinti kario tarnybinę veiklą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti einamas ar aukštesnes pareigas. 3. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) patenkinamai;
4) nepatenkinamai. 4.
kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama pasibaigus bandomajam laikotarpiui, taip pat vertinama šiais atvejais:
1) paties profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario prašymu;
2) kai pasibaigia profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas ir siūloma ją pratęsti;
3) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys dalyvauja atrankoje aukštesniam kario laipsniui suteikti, teikiamas valstybės ar krašto apsaugos sistemos apdovanojimui ar kitaip skatinti;
4) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys skiriamas į kitas pareigas arba kai pasibaigia šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytas terminas eiti pareigaspareigoms eiti;
5) kai profesinės karo tarnybos karys perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6, 8 ir 9 punktuose numatytais atvejais;
6) kai nustatomi esminiai profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis yra tinkamas eiti pareigas;
7) kai karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys pateikia prašymą stoti į profesinę karo tarnybą;
8) už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus arba tarnybos pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį metus, išskyrus pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtus karius, baigusius karo mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje. 5.
nurodytais atvejais vertinimas galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 12 mėnesių. 6. Profesinės karo tarnybos kario tarnyba nevertinama laikotarpiu, kai karys šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, jeigu kario tarnyba buvo įvertinta prieš jį perkeliant į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. 7. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai). Šiuos vadus (viršininkus) paskiria, profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimo tvarką ir veiklos rezultatų bei tinkamumo eiti esamas ar aukštesnes pareigas vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. Šio straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytu atveju profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybą vertina iš krašto apsaugos sistemos institucijų atstovų krašto apsaugos ministro sudaryta komisija. Šios komisijos nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Tikrosios karo tarnybos kariams, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karius, taip pat parengtojo aktyviojo karinio personalo rezervo karius, draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kuri apima:
1) narystę politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje;
2) aktyvų karių dalyvavimą politinių partijų ir politinių organizacijų organizuotuose susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija;
3) karių politinius pareiškimus, straipsnius ar kalbas, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės valdžios (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) paskelbta ir vykdoma politika ar viešai keliami politiniai reikalavimai valstybės valdžiai.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Atsargos, dimisijos kariai, kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat parengtojo aktyviojo karinio personalo rezervo kariai, dalyvaudami politinėje veikloje, apibrėžtoje šio straipsnio 1 dalyje, neturi teisės jokiu būdu jos sieti su savo, kaip kario, statusu, daryti nuorodų į savo karinį laipsnį, dėvėti karinę uniformą.“
dalimi: „13.
Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar karys atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5 dalyje, 7 dalyje, 11 dalyje, 12 dalyje nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu privalo pateikti tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
straipsnio pakeitimas
37 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviajame rezerve nutraukimas kario iniciatyva prieš terminą“
ir ją išdėstyti taip: „1. Karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, sudaręs kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo pagrindai 1.
Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai:
1) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) tyčiniais veiksmais atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;
3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo karys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo kariui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;
4) bandomojo laikotarpio priimant į karo tarnybą rezultatai įvertinti neigiamai;
5) karys tyčine neteisėta veika krašto apsaugos sistemai padarė turtinę žalą;
6) profesinės karo tarnybos karys pažeidžia šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimus arba apribojimus;
7) pasibaigia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas arba kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4, 6 dalyse ar 32 straipsnio 3 dalyje, 32¹ straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius, jeigu tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo pratęstas;
8) nuslėptos aplinkybės, prieštaraujančios šio įstatymo draudžiamosioms nuostatoms, ir tų aplinkybių negalima pašalinti;
9) karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl neįgalumo, nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų. 2.
2Profesinės karo tarnybos,
kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai:
1) likviduojamas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija;
2) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir
(arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų;
3) karys nepakluso teisėtam įsakymui, savavališkai pasišalino iš tarnybos ar nevykdo pareigų, į kurias jis paskirtas (perkeltas);
4) karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų;
5) paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės;
6) paaiškėja ir nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba kario tarnyba įvertinta nepatenkinamai;
7) nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat kai nustatyta, kad karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo;
8) tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų;
9) dėl savo kaltės karys neteko pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su piniginių lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu;
10) karys neteko pasitikėjimo ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą leidimo kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti;
11) karys dėl neatsargumo atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;
12) ne žemesnio kaip dalinio vado (karinio viršininko) teikimu kariuomenės vadas nusprendžia ir krašto apsaugos ministras sutinka su motyvais, kad dėl tarnybos interesų karį atleisti būtina;
13) jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.
Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai:
1) likviduojamas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija;
2) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir
(arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų;
3) karys nepakluso teisėtam įsakymui, savavališkai pasišalino iš tarnybos ar nevykdo pareigų, į kurias jis paskirtas (perkeltas);
4) karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų;
5) paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės;
6) paaiškėja ir nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba kario tarnyba įvertinta nepatenkinamai;
7) nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat kai nustatyta, kad karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo;
8) tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų;
9) dėl savo kaltės karys neteko pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su piniginių lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu;
10) karys neteko pasitikėjimo ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą leidimo kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti;
11) karys dėl neatsargumo atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;
12) ne žemesnio kaip dalinio vado (karinio viršininko) teikimu kariuomenės vadas nusprendžia ir krašto apsaugos ministras sutinka su motyvais, kad dėl tarnybos interesų karį atleisti būtina;
13) jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. 3.
profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviajame rezerve pagal šio straipsnio
neįrašomi ir į dimisiją neperkeliami. Krašto apsaugos ministro sprendimu į atsargą ar parengtąjį kariuomenės personalo rezervą taip pat gali būti neįrašomi ar (ir) į dimisiją neperkeliami kariai, atleidžiami iš profesinės, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviajame rezerve pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktus, taip pat pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl šio įstatymo 36 straipsnio
karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį šiame straipsnyje nustatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai (viršininkai) ar pareigūnai. 5. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar karys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos kitos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu privalo pateikti tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „8. Profesinės karo tarnybos kariui ir aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu tarnybinis atlyginimas ir priedai nemokami.
Šiuo atveju netaikomi šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyti apribojimai dirbti ne krašto apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir organizacijose samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais, būti jų valdymo organų nariais, turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą, valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų, teikti komercinio pobūdžio paslaugų ar atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių, įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad karys nepadarė drausmės pažeidimo, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat jeigu Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atlikto patikrinimo metu nustatoma, kad kariui nėra pagrindo neišduoti ar panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas. Per 10 darbo dienų, kai profesinės karo tarnybos karys ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas tarnybinis atlyginimas ir priedas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai – 0,07 procento nuo šios sumos. Delspinigiai nemokami, jeigu kariui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis.
kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos arba Lietuvos aukštosios mokyklos, į kurią buvo siųstas šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti mokymo išlaidas, išskyrus išlaidas už pirmuosius studijų metus. 2. Karys, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. 3. Mokymo karo mokymo įstaigoje, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja
kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos.
Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. 4. Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienerius vienus studijų metus. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Nutraukdamas profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį prieš terminą, karys privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę, išskyrus atvejus, kai jis išleidžiamas į atsargą paliekant jam teisę dėvėti uniformą.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ginčus dėl priėmimo į karo tarnybą, dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviajame rezerve, taip pat dėl pašalinimo iš karo mokymo įstaigos, nesant drausmės pažeidimo, nagrinėja administraciniai teismai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ 2.
Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu teismas nustato, kad asmuo yra atleistas iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviajame rezerve be šiame įstatyme numatyto pagrindo, teismas gali jį grąžinti į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve. Teismo grąžintas į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve asmuo skiriamas į pareigas ar į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą karo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, jam atlyginama už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Karių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir mokymosi sąlygos
karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat kariūnų atrankos profesiniam parengimui, kvalifikacijos tobulinimui ar mokymuisi tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 2. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3.
kariai, pasiųsti į profesinį parengimą, kvalifikacijos tobulinimą ar mokytis ilgiau kaip 3 mėnesiams, gali būti iš einamų pareigų perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.“19 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienam kariui, kuris išleidžiamas į atsargą ar perkeliamas į dimisiją
baigęs privalomąją, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar profesinę karo tarnybą arba atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos šio įstatymo numatytais atvejais, išduodamas pažymėjimas, liudijantis jo atliktą tarnybą, jos įvertinimą ir statusą tarnybą baigus. Pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
2Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą nesuteikiama.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje arba ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;
4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip
nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
9) pulkininku leitenantu, komandoru
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje arba ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;
4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip
nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
9) pulkininku leitenantu, komandoru
ir ją išdėstyti taip: „12.
Parengtojo Aktyviojo karinio personalo rezervo kariams, atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami.“
ir ją išdėstyti taip: „13. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam kitos valstybės kariuomenės atsargos karininko laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve, karinis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į krašto apsaugos ministro paskirtos patariamosios komisijos išvadas ir rekomendacijas (įvertinimą, ar karinė kvalifikacija pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius).“
ir ją išdėstyti taip: „14. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidaus reikalų sistemos institucijų ar Valstybės saugumo departamento pareigūno tarnybinį laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve, karinis laipsnis suteikiamas pagal kariuomenės reikalavimus, neatsižvelgiant į turimą tarnybinį laipsnį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio įstatymo
pulkininko (jūrų kapitono) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje numatytais atvejais – patariamosios komisijos teikimu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje metu suteikiamos
operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos, kurių pradžia – kita darbo diena po kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, ir 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų. Atostogų metu kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams mokamas atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinis tarnybinis atlyginimas, apskaičiuotas proporcingai atostogų dienų skaičiui.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „7. Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat parengtojo aktyviojo karinio personalo rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybinį atlyginimą, mokamą už tarnybos dienas, sudaro šio įstatymo 1 priede atitinkamam profesinės karo tarnybos kario laipsniui pirmaisiais tarnybos metais taikomas tarnybinio atlyginimo koeficientas, padaugintas iš bazinio dydžio.
Jeigu kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat parengtojo aktyviojo karinio personalo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat parengtojo aktyviojo karinio personalo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių.“
ir ją išdėstyti taip: „11. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už pirmus ketverius nepertraukiamos tarnybos metus pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai. Išmoka skiriama, kai per pirmų ketverių nepertraukiamos tarnybos metų laikotarpį karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys kiekvienais metais ištarnauja ne mažiau kaip atitinkamais metais kariuomenės vado nustatytą aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių pratybų ir mokymų laiką, išskyrus ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpius.
Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario žinių ir įgūdžių, reikalingų tarnybai atlikti, įvertinimo rezultatų:
1) 9 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
2) 7 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;
3) 4 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.“
ir ją išdėstyti taip: „13. Išmokos, numatytos šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse, išmokamos per 30 kalendorinių dienų po profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 61¹ straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, taip pat rengimosi tarptautinei operacijai metu mokamas atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas ir taikomos šio straipsnio atitinkamai 3, 4 ar 5 dalies, taip pat 7 ir 9 dalių nuostatos.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat parengtojo aktyviojo karinio personalo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, apgyvendinami gyvenamosiose patalpose (kareivinėse).“
ir ją išdėstyti taip: „9. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat parengtojo aktyviojo karinio personalo rezervo kariai pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat parengtojo aktyviojo karinio personalo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlyginamos kelionės išlaidos vykti į tarnybą ir grįžti iš jos, taip pat kelionės išlaidos vykdyti tarnybines pareigas.“
straipsnio pakeitimas 1.
65 straipsnio pakeitimas
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir parengtojo aktyviojo karinio personalo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba susijusių priežasčių, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;“. 2. Pakeisti 65 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tikrosios karo tarnybos karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo ir parengtojo karinio personalo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
straipsnį 6 dalimi: „6. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys socialinės paramos ir sveikatos priežiūros paslaugų kariams teikimo tikslu turi teisę gauti iš Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų informaciją, duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, apie jose gydytų ar gydomų karių buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, diagnozę, prognozes ir gydymą.“
taip: „2.
Profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviojo rezervo kariams, parengtojo aktyviojo karinio personalo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, – kai jie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo (kai šie kariai tampa laikinai nedarbingais nedarbingi ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Profesinės karo tarnybos kariams, kariūnams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, sutuoktinio, sugyventinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys, kariūnas, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, privalomosios pradinės karo tarnybos karys ar asmuo, atliekantis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa skiriama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Pašalpa kariui savanoriui, kitam aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, nemokama, jeigu jis turi teisę gauti tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Mirus profesinės karo tarnybos kariui, kariūnui, kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jo šeimos nariui skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa šeimos nariui nemokama, jeigu kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytą kompensaciją ar tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Karių skatinimas Išleidžiamas į atsargą karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, kuris pavyzdingai tarnavo ne mažiau kaip
aktyviajame rezerve amžių, premijuojamas už pavyzdingą tarnybą. Premijos dydį nustato vadas, atsižvelgdamas į kario tarnybą ir neviršydamas šių maksimalių dydžių:
1) kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, ištarnavusiam nuo 5 iki
kario tarnybinių atlyginimų dydžio;
2) kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, ištarnavusiam daugiau kaip 10 metų, – iki 3 savanorišką nenuolatinę karo tarnybą rezerve atliekančio kario tarnybinių atlyginimų dydžio.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Įsigaliojus šiam įstatymui aktyviojo rezervo kariai, sudarę aktyviojo rezervo kario sutartį, laikomi savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariais. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto (2) lyginamasis variantas
29, 32¹, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61, 61¹, 63, 64,
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
netekusia galios 2 straipsnio 1 dalį. 1. Aktyviojo rezervo karinis vienetas – krašto apsaugos savanorių pajėgų ar kitas karinis vienetas, sudarytas iš karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių. 2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 2 dalį. 2. Aktyviojo rezervo karys – pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete. 3. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Karinis vienetas – bendrą užduotį turintis patvirtintos struktūros Lietuvos
kariuomenės vienetas, įskaitant aktyviojo rezervo karinius vienetus ir parengtojo rezervo karinius vienetus.“
ir ją išdėstyti taip:
„17. Karys savanoris – aktyviojo rezervo karys, atliekantis krašto apsaugos
savanorių karo tarnybą.“
ir ją išdėstyti taip:
„18. Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – karo
prievolininkų pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota atliekama savanoriška nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose.“
netekusia galios 2 straipsnio 25 dalį. 25. Parengtojo rezervo karinis vienetas – karinis vienetas, sudarytas iš parengtajame kariuomenės personalo rezerve esančių karo prievolininkų, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius. 7. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 26 dalį. 26.
rezervo karys – pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas, paskirtas atlikti nenuolatinę karo tarnybą į parengtojo rezervo karinį vienetą. 8. Pripažinti netekusia galios
karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją. 9. Papildyti 2 straipsnį nauja 29 dalimi:
„29. Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba – pagal
kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį savanoriškai įsipareigojusio karo prievolininko atliekama nenuolatinė karo tarnyba.“
dalimi:
„30. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys – karys,
atliekantis savanorišką nenuolatinę karo tarnybą kariuomenėje.“
2 straipsnio 29–34 dalis laikyti atitinkamai 31–36 dalimis. 12. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 31 dalį. 31. Tarnyba aktyviajame rezerve – teisės aktų nustatyta tvarka pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo prievolininkų karo tarnyba kariniuose vienetuose. 13. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 32 dalį. 32. Tarnyba rezerve – parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose. 14. Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba,
profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba.“
15Papildyti 2 straipsnį 37 dalimi:
„37.
Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys, tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve, parengtasis kariuomenės personalo rezervas ir privalomoji karo tarnyba suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Karo prievolės įstatyme.“
pakeitimas Pakeisti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Krašto apsaugos sistemos institucijos finansuojamos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų. Krašto apsaugos sistemai plėtoti gali būti nustatyta tvarka panaudoti ir užsienio kreditai bei parama.“
pakeitimas Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 4¹punktu: „4¹) atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, nustato tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių, į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių, taip pat nustato užduočių vykdyme dalyvaujančių aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių;“4 straipsnis. 10¹ straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tvirtinant kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, ir 6 metų planavimo gaires, nurodomi nurodomos kariuomenės pajėgų rūšys, nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai, išskyrus parengtojo rezervo karinius vienetus.“
straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) ribiniai karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičiai;“. 3.
straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) ribiniai pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičiai;“. 4. Pakeisti 10¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Parengtojo rezervo karinių vienetų struktūrą nustato krašto apsaugos ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu. Parengtojo kariuomenės personalo Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius ir kartotinis jų rengimas turi atitikti valstybės gynybinius poreikius.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 7 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) nustato kariuomenės personalo komplektavimo, mokymo ir profesinio rengimo reikalavimus, atsako už savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo ir parengtojo rezervo karių rengimą ir jam pavaldžių karo mokymo įstaigų efektyvią veiklą;“. 6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai – nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui;“. 7 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Aktyviojo rezervo Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario statuso ypatumai
nenuolatinės karo tarnybos kariai dalyvauja pratybose ir mokymuose karinio vieneto sudėtyje, taip pat krašto apsaugos ministro pavedimu vykdo įstatymuose kariuomenei nustatytas užduotis.
Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą rengimąsi tarnybai tarptautinėse operacijose, taip pat dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei pratybas ir mokymus mokomuosiuose kariniuose vienetuose, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių rengimas vykdomas nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus. 2. Pratybų ir mokymų trukmę, programas ir jų periodiškumą nustato kariuomenės vadas. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai gali būti pašaukti į tarnybą iki
savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karius nuo darbo ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių vykdymo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių. Karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karius, siunčiamus atlikti tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių vykdymo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu. 4. Kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, pavyzdingai ištarnavusiam ne mažiau kaip 10 metų arba ypač pasižymėjusiam vykdant tarnybos užduotis, gali būti suteiktas atitinkamai Garbės savanorio ar Aktyviojo rezervo Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos garbės kario vardas.
Garbės savanorio ar Aktyviojo rezervo Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos garbės kario vardo suteikimo ir Garbės ženklo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, jeigu jie nėra davę Lietuvos kario priesaikos anksčiau, – pasibaigus ne vėliau kaip iki kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario bandomajam terminui bandomojo termino pabaigos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmenys, norintys stoti į profesinę karo tarnybą, ir profesinės karo tarnybos kariai pagal krašto apsaugos sistemoje nustatyto turinio anketą privalo pateikti krašto apsaugos ministro nustatytą informaciją apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi. Ši informacija tikrinama. Profesinės karo tarnybos karys, nuslėpęs ar sąmoningai pateikęs neteisingą informaciją, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus ar drausmės statutą.
Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo, norintis stoti į profesinę karo tarnybą, atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai privalo Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Priėmimas į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve
karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve savanoriškumo ir atrankos principais gali būti priimti karo prievolininkai, kurie pagal individualias savybes, patirtį ir parengimą tinka savanorių karo tarnybai ar kitai savanoriškai nenuolatinei karo tarnybai aktyviajame rezerve. 2. Jeigu karo prievolininkai, stojantys į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve, nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, jie siunčiami mokytis pagal karinio rengimo programas, skirtas kariniam parengtumui įgyti. 3.
nenuolatinės karo tarnybos kariais negali būti:
teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis;
sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos. 4. Į savanorių karo tarnybą priimama kario savanorio sutarties pagrindu. 5. Į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve, išskyrus savanorių karo tarnybą, priimama aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties pagrindu. 6. Iki kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties sudarymo krašto apsaugos sistemos institucijos patikrina į tarnybą priimamo asmens anketos duomenis ir, ar nėra aplinkybesių, kurios galėtų būti kliūtimis galinčių kliudyti atlikti savanorių karo tarnybai tarnybą ar kitai kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą tarnybai aktyviajame rezerve atlikti. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo, norintis stoti į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu privalo pateikti tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
32¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 32¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32¹ straipsnis. Aktyviojo rezervo Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis
rezervo Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis yra karo prievolininko ir Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininką į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve, išskyrus savanorių karo tarnybą, o karo prievolininkas įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka ir vykdyti visas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigas. 2. Aktyviojo rezervo Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. 3. Aktyviojo rezervo Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui sukanka 60 metų. 4.
nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties formą ir sutarties sudarymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“ Papildyti įstatymą nauju 32² straipsniu ir jį išdėstyti taip:
papildymas 32² straipsniu Papildyti Įstatymą 32² straipsniu
„32² straipsnis. Kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties
galiojimo sustabdymas
ar kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Seimo arba savivaldybės tarybos nariu, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo Seimo arba savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžios. 2. Kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas atnaujintu kitą dieną po Seimo ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos. 3. Karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, pasibaigus jo kaip Seimo ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimams, apie tai informuoja karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Seimo ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos. 4. Laikotarpis, kurio metu kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas buvo sustabdytas, į tarnybos laiką krašto apsaugos sistemoje neįskaitomas.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Išbandymas priimant į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve“. 2. Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priimant asmenis į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve, nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis.
Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimas
tarnybos karių, išskyrus kariuomenės vadą, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnyba. 2. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo tikslas – įvertinti kario tarnybinę veiklą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti einamas ar aukštesnes pareigas. 3. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) patenkinamai;
4) nepatenkinamai. 4.
kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama pasibaigus bandomajam laikotarpiui, taip pat vertinama šiais atvejais:
1) paties profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario prašymu;
2) kai pasibaigia profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas ir siūloma ją pratęsti;
3) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys dalyvauja atrankoje aukštesniam kario laipsniui suteikti, teikiamas valstybės ar krašto apsaugos sistemos apdovanojimui ar kitaip skatinti;
4) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys skiriamas į kitas pareigas arba kai pasibaigia šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytas terminas eiti pareigaspareigoms eiti;
5) kai profesinės karo tarnybos karys perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6, 8 ir 9 punktuose numatytais atvejais;
6) kai nustatomi esminiai profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis yra tinkamas eiti pareigas;
7) kai karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys pateikia prašymą stoti į profesinę karo tarnybą;
8) už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus arba tarnybos pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį metus, išskyrus pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtus karius, baigusius karo mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje. 5.
punktuose nurodytais atvejais vertinimas galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 12 mėnesių. 6. Profesinės karo tarnybos kario tarnyba nevertinama laikotarpiu, kai karys šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, jeigu kario tarnyba buvo įvertinta prieš jį perkeliant į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. 7. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai). Šiuos vadus (viršininkus) paskiria, profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimo tvarką ir veiklos rezultatų bei tinkamumo eiti esamas ar aukštesnes pareigas vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. Šio straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytu atveju profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybą vertina iš krašto apsaugos sistemos institucijų atstovų krašto apsaugos ministro sudaryta komisija. Šios komisijos nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Tikrosios karo tarnybos kariams, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, taip pat parengtojo rezervo karius, Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu (nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui), privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, profesinės karo tarnybos kariams ir kariūnams draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kuri apima:
1) narystę politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje;
2) aktyvų karių dalyvavimą politinių partijų ir politinių organizacijų organizuotuose susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija;
3) karių politinius pareiškimus, straipsnius ar kalbas, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės valdžios (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) paskelbta ir vykdoma politika ar viešai keliami politiniai reikalavimai valstybės valdžiai.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Atsargos, dimisijos kariai, kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, dalyvaudami politinėje veikloje, apibrėžtoje šio straipsnio 1 dalyje, neturi teisės jos sieti su savo, kaip kario, statusu, daryti nuorodų į savo karinį laipsnį, dėvėti karinę uniformą.“
dalimi: „13.
Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar karys atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5 dalyje, 7 dalyje, 11 dalyje, 12 dalyje nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu privalo pateikti tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
straipsnio pakeitimas
37 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviajame rezerve nutraukimas kario iniciatyva prieš terminą“
ir ją išdėstyti taip: „1. Karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, sudaręs kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo pagrindai 1.
Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai:
1) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) tyčiniais veiksmais atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;
3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo karys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo kariui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;
4) bandomojo laikotarpio priimant į karo tarnybą rezultatai įvertinti neigiamai;
5) karys tyčine neteisėta veika krašto apsaugos sistemai padarė turtinę žalą;
6) profesinės karo tarnybos karys pažeidžia šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimus arba apribojimus;
7) pasibaigia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas arba kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4, 6 dalyse ar 32 straipsnio 3 dalyje, 32¹ straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius, jeigu tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo pratęstas;
8) nuslėptos aplinkybės, prieštaraujančios šio įstatymo draudžiamosioms nuostatoms, ir tų aplinkybių negalima pašalinti;
9) karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl neįgalumo, nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų. 2.
2Profesinės karo tarnybos,
kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai:
1) likviduojamas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija;
2) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir
(arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų;
3) karys nepakluso teisėtam įsakymui, savavališkai pasišalino iš tarnybos ar nevykdo pareigų, į kurias jis paskirtas (perkeltas);
4) karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų;
5) paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės;
6) paaiškėja ir nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba kario tarnyba įvertinta nepatenkinamai;
7) nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat kai nustatyta, kad karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo;
8) tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų;
9) dėl savo kaltės karys neteko pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su piniginių lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu;
10) karys neteko pasitikėjimo ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą leidimo kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti;
11) karys dėl neatsargumo atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;
12) ne žemesnio kaip dalinio vado (karinio viršininko) teikimu kariuomenės vadas nusprendžia ir krašto apsaugos ministras sutinka su motyvais, kad dėl tarnybos interesų karį atleisti būtina;
13) jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.
Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai:
1) likviduojamas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija;
2) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir
(arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų;
3) karys nepakluso teisėtam įsakymui, savavališkai pasišalino iš tarnybos ar nevykdo pareigų, į kurias jis paskirtas (perkeltas);
4) karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų;
5) paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės;
6) paaiškėja ir nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba kario tarnyba įvertinta nepatenkinamai;
7) nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat kai nustatyta, kad karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo;
8) tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų;
9) dėl savo kaltės karys neteko pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su piniginių lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu;
10) karys neteko pasitikėjimo ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą leidimo kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti;
11) karys dėl neatsargumo atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;
12) ne žemesnio kaip dalinio vado (karinio viršininko) teikimu kariuomenės vadas nusprendžia ir krašto apsaugos ministras sutinka su motyvais, kad dėl tarnybos interesų karį atleisti būtina;
13) jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. 3.
profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviajame rezerve pagal šio straipsnio
neįrašomi ir į dimisiją neperkeliami. Krašto apsaugos ministro sprendimu į atsargą ar parengtąjį kariuomenės personalo rezervą taip pat gali būti neįrašomi ar (ir) į dimisiją neperkeliami kariai, atleidžiami iš profesinės, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviajame rezerve pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktus, taip pat pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl šio įstatymo 36 straipsnio
karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį šiame straipsnyje nustatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai (viršininkai) ar pareigūnai. 5. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar karys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos kitos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu privalo pateikti tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „8. Profesinės karo tarnybos kariui ir aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu tarnybinis atlyginimas ir priedai nemokami.
Šiuo atveju netaikomi šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyti apribojimai dirbti ne krašto apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir organizacijose samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais, būti jų valdymo organų nariais, turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą, valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų, teikti komercinio pobūdžio paslaugų ar atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių, įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad karys nepadarė drausmės pažeidimo, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat jeigu Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atlikto patikrinimo metu nustatoma, kad kariui nėra pagrindo neišduoti ar panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas. Per 10 darbo dienų, kai profesinės karo tarnybos karys ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas tarnybinis atlyginimas ir priedas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai – 0,07 procento nuo šios sumos. Delspinigiai nemokami, išskyrus jeigu kariui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo nustatytą Ddelspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus, išskyrus jeigu kariui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. “
44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Kario parengimo išlaidų atlyginimas
kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos arba Lietuvos aukštosios mokyklos, į kurią buvo siųstas šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti mokymo išlaidas, išskyrus išlaidas už pirmuosius studijų metus. 2. Karys, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. 3. Mokymo karo mokymo įstaigoje, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja
kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos.
Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. 4. Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienerius vienus studijų metus. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Nutraukdamas profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį prieš terminą, karys privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę, išskyrus atvejus, kai jis išleidžiamas į atsargą paliekant jam teisę dėvėti uniformą.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ginčus dėl priėmimo į karo tarnybą, dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviajame rezerve, taip pat dėl pašalinimo iš karo mokymo įstaigos, nesant drausmės pažeidimo, nagrinėja administraciniai teismai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ 2.
Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu teismas nustato, kad asmuo yra atleistas iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviajame rezerve be šiame įstatyme numatyto pagrindo, teismas gali jį grąžinti į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve. Teismo grąžintas į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve asmuo skiriamas į pareigas ar į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą karo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, jam atlyginama už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Karių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir mokymosi sąlygos
karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat kariūnų atrankos profesiniam parengimui, kvalifikacijos tobulinimui ar mokymuisi tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 2. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3.
kariai, pasiųsti į profesinį parengimą, kvalifikacijos tobulinimą ar mokytis ilgiau kaip 3 mėnesiams, gali būti iš einamų pareigų perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.“22 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienam kariui, kuris išleidžiamas į atsargą ar perkeliamas į dimisiją
baigęs privalomąją, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar profesinę karo tarnybą arba atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos šio įstatymo numatytais atvejais, išduodamas pažymėjimas, liudijantis jo atliktą tarnybą, jos įvertinimą ir statusą tarnybą baigus. Pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
2Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą nesuteikiama.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje arba ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;
4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip
nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.“ 2.
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje arba ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;
4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip
nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio ar arba aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.“
ir ją išdėstyti taip: „12.
Parengtojo Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami.“
ir ją išdėstyti taip: „13. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam kitos valstybės kariuomenės atsargos karininko laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve, karinis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į krašto apsaugos ministro paskirtos patariamosios komisijos išvadas ir rekomendacijas (įvertinimą, ar karinė kvalifikacija pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius).“
ir ją išdėstyti taip: „14. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidaus reikalų tarnybos sistemos institucijų ar Valstybės saugumo departamento pareigūno tarnybinį laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve, karinis laipsnis suteikiamas pagal kariuomenės reikalavimus, neatsižvelgiant į turimą tarnybinį laipsnį.“
Pakeisti 55 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio įstatymo
pulkininko (jūrų kapitono) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą aktyviajame rezerve Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje numatytais atvejais – patariamosios komisijos teikimu.“
59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje metu suteikiamos
operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos, kurių pradžia – kita darbo diena po kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, ir 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų. Atostogų metu kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams mokamas atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinis tarnybinis atlyginimas, apskaičiuotas proporcingai atostogų dienų skaičiui. Atostogų metu kariui savanoriui ir kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui mokama atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dalis, apskaičiuota proporcingai suteiktų atostogų dienų ir atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui.“
Įstatymo 59 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20.
Profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą jo vidutinį tarnybinį jo atlyginimą.“
Įstatymo 59 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „21. Teisės į šio straipsnio 20 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą jo vidutinį tarnybinį jo atlyginimą.“
Įstatymo 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimas susideda iš tarnybinio atlyginimo pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytų priedų nustatyti priedai. Tarnybinio atlyginimo dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris apskaičiuojamas Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis).
Kai šio įstatymo 1 priede nurodytas tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 bazinio dydžio ir taikomas trejus metus. Pasibaigus pirmam trejų metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 bazinio dydžio.“
60 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybinį atlyginimą, mokamą už tarnybos dienas, sudaro šio įstatymo 1 priede atitinkamam profesinės karo tarnybos kario laipsniui pirmaisiais tarnybos metais taikomas tarnybinio atlyginimo koeficientas, padaugintas iš bazinio dydžio.
Jeigu kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių.“
ir ją išdėstyti taip: „11. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už pirmus ketverius nepertraukiamos tarnybos metus pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai. Išmoka skiriama, kai per pirmų ketverių nepertraukiamos tarnybos metų laikotarpį karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys kiekvienais metais ištarnauja ne mažiau kaip atitinkamais metais kariuomenės vado nustatytą aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių pratybų ir mokymų laiką, išskyrus ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpius.
Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario žinių ir įgūdžių, reikalingų tarnybai atlikti, įvertinimo rezultatų:
1) 9 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
2) 7 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;
3) 4 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.“
ir ją išdėstyti taip: „13. Išmokos, numatytos šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse, išmokamos per 30 kalendorinių dienų po profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo.“
straipsnio pakeitimas
61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Profesinės karo tarnybos kariui mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taikant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė.
Užsienio valstybėse, kurių gyvenimo lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas 1,2. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi baziniam dydžiui.“
61 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Profesinės karo tarnybos karys, atliekantis tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, visos išlaidos, susijusios su profesinės karo tarnybos kario, atliekančio tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, specialiojoje misijoje, atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje, arba jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šioje dalyje nurodytos sveikatos draudimo ir su asmens sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, neviršijant Vyriausybės nustatytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribų. Už šeimos narius iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi.“
61 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Profesinės karo tarnybos kariui kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ar kario laipsnį ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti. Be to, kompensuojamos profesinės karo tarnybos kario ir jo šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę išlaidos, išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyto dydžio įsikūrimo išmoka. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydžius ir jų skyrimo tvarką, ir persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą, neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nemokama, jeigu karys toje valstybėje aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa. Šiuo atveju Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos patirtos komunalinės ir ryšių išlaidos.“
61 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
kariams, kuriems užsienio valstybių arba tarptautinės karinės ar gynybos institucijos moka užmokestį už einamas pareigas ir (ar) skiria dienpinigius, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta priemoka ir 3 dalyje nustatyta kompensacija nemokamos. Kariui mokamų šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. 5. Pakeisti 61 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16.
Profesinės karo tarnybos kariams, šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais pasiųstiems atlikti tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, per visą tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, laikotarpį vietoj šio straipsnio 2 dalyje nustatyto tarnybos apmokėjimo ir 3 dalyje nustatytos kompensacijos taikomas šio įstatymo 61¹straipsnyje kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, nustatytas tarnybos apmokėjimas. Kariui mokamų šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė.“
61 straipsnį nauja 17 dalimi: „17. Užsienio valstybių miestams, kurių gyvenimo lygio vietos koeficientai nėra nustatyti Vyriausybės, krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į miesto, kuriame profesinės karo tarnybos karys atlieka tarnybą, ypatumus, gyvenimo lygio kitimus ir nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę nustatyti iki 50 procentų mažesnius gyvenimo lygio vietos koeficientus, nei tai užsienio valstybei nustatytas gyvenimo lygio vietos koeficientas (jeigu toje užsienio valstybėje koeficientai nustatyti keliems miestams – iki 50 procentų mažesni koeficientai nustatomi atsižvelgiant į didžiausią tos užsienio valstybės miestui nustatytą gyvenimo lygio vietos koeficientą).“
61 straipsnį nauja 18 dalimi: „18.
Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ekonominę padėtį, valiutų kursų svyravimus, užsienio valstybės ar miesto, kuriame atliekama tarnyba, ypatumus, gyvenimo lygio kitimus, nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę laikinai, ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, iki 30 procentų padidinti (sumažinti) sveikatos draudimo išlaidų ribą ir gyvenimo lygio vietos koeficientus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 61¹ straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, taip pat rengimosi tarptautinei operacijai metu mokamas atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas ir taikomos šio straipsnio atitinkamai 3, 4 ar 5 dalies, taip pat 7 ir 9 dalių nuostatos.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, apgyvendinami gyvenamosiose patalpose (kareivinėse).“
ir ją išdėstyti taip: „9. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 64 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlyginamos kelionės išlaidos vykti į tarnybą ir grįžti iš jos, taip pat kelionės išlaidos vykdyti tarnybines pareigas.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba susijusių priežasčių, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;“. 2. Pakeisti 65 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
dalimi: „6.
Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys socialinės paramos ir sveikatos priežiūros paslaugų kariams teikimo tikslu turi teisę gauti iš Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų informaciją, duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, apie jose gydytų ar gydomų karių buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, diagnozę, prognozes ir gydymą.“
taip: „2. Profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviojo rezervo kariams, parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, – kai jie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo (kai šie kariai tampa laikinai nedarbingais nedarbingi ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.“
ir ją išdėstyti taip: „7.
Profesinės karo tarnybos kariams, kariūnams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, sutuoktinio, sugyventinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys, kariūnas, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, privalomosios pradinės karo tarnybos karys ar asmuo, atliekantis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa skiriama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pašalpa kariui savanoriui, kitam aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, nemokama, jeigu jis turi teisę gauti tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Mirus profesinės karo tarnybos kariui, kariūnui, kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jo šeimos nariui skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa šeimos nariui nemokama, jeigu kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytą kompensaciją ar tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“
69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Karių skatinimas Išleidžiamas į atsargą karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, kuris pavyzdingai tarnavo ne mažiau kaip
aktyviajame rezerve amžių, premijuojamas už pavyzdingą tarnybą. Premijos dydį nustato vadas, atsižvelgdamas į kario tarnybą ir neviršydamas šių maksimalių dydžių:
1) kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, ištarnavusiam nuo 5 iki
kario tarnybinių atlyginimų dydžio;
2) kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, ištarnavusiam daugiau kaip 10 metų, – iki 3 savanorišką nenuolatinę karo tarnybą rezerve atliekančio kario tarnybinių atlyginimų dydžio.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Įsigaliojus šiam įstatymui, aktyviojo rezervo kario sutartį sudarę aktyviojo rezervo kariai laikomi savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariais. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
23, 24, 25, 26, 27,
ir uždaviniai Esama geopolitinė situacija ir grėsmių nacionaliniam saugumui analizė skatina ieškoti efektyvesnių ir labiau pritaikytų šiandienos poreikiams kariuomenės formavimo ir gynybinių pajėgumų sutelkimo bei išlaikymo metodų. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 5, 6, 6¹, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 31, 35, 36, 41, 41¹ straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10¹, 13, 21, 22, 23, 28, 29, 32¹, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61¹, 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Krašto apsaugos savanorių pajėgos jau šiuo metu yra įvardytos kaip atskira, specifinė pajėgų rūšis, šioms pajėgoms ne tik Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – KASOKTĮ), tačiau ir valstybės ginkluotos gynybos operaciniai planai, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įsakymai nustato savarankiškas užduotis tiek taikos metu, tiek Lietuvos kariuomenei teikiant pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tiek ir karo padėties metu. Pažymėtina, kad kariai, kurie atlieka nenuolatinę karo tarnybą šiose pajėgose, yra paskirti į konkrečias pareigas, turi nuolatines užduotis. Atsižvelgiant į tai, tokios nuolatinės struktūros kariuomenės pajėgos neturėtų būti laikomos kariuomenės rezervu. Papildomai, esant ypatingiems atvejams ir poreikiui šių kariuomenės pajėgų personalą sukomplektuoti iki 100 procentų, tarnybą atlikti jose numatoma kviesti karius, kurie nebūtų sudarę tarnybos sutarties, tačiau esančius kariuomenės personalo rezerve. 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 išleisti iš profesinės karo tarnybos 3757 4314 4888 5034 5278 5597 5952 6293 6664 7033 išleisti iš privalomosios pradinės karo tarnybos 11341 14121 16901 19124 21089 23008 24724 27040 27420 27800 išleisti iš krašto apsaugos savanorių karo tarnybos 7330 8250 9170 9134 9189 9265 9278 9200 9200 9200 Iš viso 22428 26685 30959 33292 35556 37870 39954 42533 43284 44033 LK aktyviojo rezervo karių skaičius (10 metų) 1 (pav.) Šiuo metu parengtojo rezervo kario tarnyba trunka nuo išleidimo į atsargą iki perkėlimo į dimisiją. Tai yra dvidešimtmetis jaunuolis, atlikęs nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, gali likti susaistytas tarnybos santykiais paskiriant jį į parengtojo rezervo karinį vienetą iki jam sukaks 60 metų.
Toks susaistymas nepagrįstai ilgas. Taip pat, nesant laisvų pareigų parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, į atsargą išleidžiami kariai, turintys aukštą karinį parengimą, ir neskiriami atlikti tarnybos rezerve. Taip neišnaudojamas tikrosios karo tarnybos metu sukauptų karinių įgūdžių potencialas, neužtikrinamas tolygus pilietinių pareigų vykdymo paskirstymas visiems atsargos kariams. Todėl siūlytina nustatyti imperatyvų visų išleidžiamų į atsargą tikrosios karo tarnybos karių skyrimą atlikti tarnybą rezerve ir riboti tarnybos rezerve trukmę 10 metų laikotarpiu. Šiuo metu į NPPKT yra šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 m. Vykdant asmenų šaukimą atlikti NPPKT buvo nustatyta, kad vyresnio amžiaus (daugiau nei 23 m.) karo prievolininkai šaukiami neproporcingai dažniau (2018 m. šaukiamųjų sąrašą sudarė 22 proc. 25-mečių, 8 proc. 19-mečių), kadangi šio amžiaus karo prievolininkai paprastai nebesimoko, nestudijuoja ir jiems tarnyba Karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) 15 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais nėra atidedama. Taip pat buvo nustatyta, kad vyresnio amžiaus karo prievolininkams NPPKT dažniau sukelia neproporcingai didelę žalą (šeiminės, darbinės aplinkybės, gyvenimas užsienyje) – 2017 m. gauta beveik 3 000 prašymų dėl tarnybos atidėjimo. Be to, vyresnių karo prievolininkų žemesnis ir sveikatos tinkamumas – 25 m. amžiaus karo prievolininkų tinkamumas NPPKT yra beveik 10 proc. žemesnis nei 19-mečių. Pastebėta, kad vyresnio amžiaus karo prievolininkai yra ne tiek motyvuoti atlikti NPPKT, dažniau ieško galimybių išvengti tarnybos vilkinant šaukimo ir atsakomybės taikymo procedūras. Šiuo metu KPĮ 5 str. 2 d. numato, kad 18 m. asmenys atlikti NPPKT gali būti šaukiami tik jų pačių prašymu.
Įvertinus užsienio šalių praktiką (Estija, Suomija, Danija, Izraelis), taip pat išanalizavus gyventojų registro duomenis, manytina, kad, atsisakius galimybės privalomai šaukti vyresnius nei 23 metų amžiaus piliečius atlikti NPPKT, galėtų būti nustatoma, kad atlikti NPPKT šaukiami asmenys, sulaukę pilnametystės, t. y. 18 m. amžiaus. Taip būtų galima pašaukti apie 3000 nesimokančių 18-mečių karo prievolininkų, šaukimas būtų papildomas postūmis planuoti savo ateitį ir NPPKT atlikti prieš studijas, šeimos kūrimą, karjeros pradžią. Svarbu pažymėti, kad asmenys, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo įstaigose, ir toliau nebūtų kviečiami atlikti karo prievolės, o tarnyba jiems būtų atidedama iki mokslų pabaigos. Šauktinių amžius Šauktinių skaičius Šauktinių procentas25
834 23,80% Mažesnis vyresnių karo prievolininkų patekimas į NPPKT ir sveikatos tinkamumas (2017 m.) (2 pav.) Šaukiamųjų amžius Atidėjimų dėl neproporcingos žalos Atidėjimų dėl neproporcingos žalos dalis25
301 12% Dažnesnis atidėjimas dėl neproporcingos žalos vyresniems karo prievolininkams 2018 m. (3 pav.) Šaukiamųjų amžius Netinkamų dalis
19 33% Didesnis vyresnių karo prievolininkų sveikatos netinkamumas 2017 m. (4 pav.) Neproporcingas vyresnių karo prievolininkų šaukimas (2018 m. šaukiamųjų sąrašai) (5 pav.) NPPKT kariai, atsižvelgiant į jų tarnybos vertinimą, skatinami piniginėmis išmokomis (KPĮ 41¹ straipsnis). Kitokie vertinimo rezultatai nei yra nustatyti minėtu reguliavimu (labai gerai, gerai, patenkinamai) įstatymuose nenustatomi, kas suponuoja, kad net ir nepatenkinamai ar blogai kariui vykdant NPPKT ji bus įvertinta ne blogiau kaip patenkinamai ir karys vis tiek bus skatinamas.
Taip pat nenumatyta galimybė neskatinti kario, jei jis dėl ligos ar kitų aplinkybių nevykdo tarnybos. Toks skatinimo modelis turi neigiamą įtaką NPPKT rezultatams ir karių motyvacijai. KPĮ numatomas karo prievolininkų šaukimas atlikti karo tarnybą paskelbus mobilizaciją, tačiau jokiame įstatyme jiems nenumatytas apmokėjimas už šią tarnybą. Tai yra karo prievolininkas, atlikdamas tarnybą paskelbus mobilizaciją, liktų be pajamų, tai keltų grėsmę kario šeimos išlaikymo ir finansinių įsipareigojimų užtikrinimo stabilumui. Kaip parodė Ukrainos pavyzdys, esant tokiam reguliavimui karo prievolininkai vengia tarnybos, siekdami apsaugoti savo ir savo išlaikytinių finansinius interesus. Taip pat siekiama numatyti galimybę nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius tarnybos metu vertinti nepatenkinamai arba nevertinti. Privalomoji pradinė karo tarnyba įskaitoma, kai ištarnaujama 3 metus savanorių karo tarnyboje ar kitoje nenuolatinėje savanoriškoje karo tarnyboje. Per šį laikotarpį organizuojant kariams savanoriams ir kitiems nenuolatinės savanoriškos karo tarnybos kariams mokymus ir pratybas siekiama jiems suteikti Lietuvos kariuomenės vado nustatytas kariui būtinas žinias ir gebėjimus, kuriuos įgijęs asmuo yra pasirengęs ginklu ginti valstybę. Tačiau dėl įvairių priežasčių ne visi kariai savanoriai ar kiti nenuolatinės savanoriškos karo tarnybos kariai per ištarnautą 3 metų laikotarpį įgyja kariui būtinas žinias ir gebėjimus, todėl kario savanorio ar kito nenuolatinės savanoriškos karo tarnybos kario buvimas karių sąraše 3 metus nėra objektyvus kario parengties rodiklis. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. birželio 6 d. nutarime Nr.
KT13-N8/2018
„Dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3
punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad KPĮ 41 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio
ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tikslintinos KPĮ 41 str. nuostatos. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojo 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau
projektai derintini su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos kariuomenės specialistai. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Tarnyba rezerve yra privalomosios karo tarnybos rūšis (KPĮ 2 str. 18 d.). Tarnyba rezerve skirstoma į aktyviojo rezervo karo tarnybą ir parengtojo rezervo karo tarnybą (KPĮ 2 str. 20 d.). Tarnyba aktyviajame rezerve yra karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių atliekama tarnyba kariniuose ir aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose (KPĮ 22 str. 2 d.). Parengtojo rezervo karo tarnyba yra parengtojo rezervo karių atliekama tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose (KPĮ 24 str.).
KPĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, jog karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo
straipsnyje nustatyta, kad karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. KPĮ 41¹ straipsnyje reglamentuota nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių Lietuvos Respublikos piliečių skatinimo priemonė – piniginės išmokos, skaičiuojamos kas mėnesį ir priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų (tarnyba įvertinama labai gerai, gerai arba patenkinamai). Esamas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės mokėti tarnybinį atlyginimą karo prievolininkams, pašauktiems į tarnybą paskelbus mobilizaciją. KPĮ 41 straipsnis reglamentuoja nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems asmenims taikomas lengvatas: 1) darbo ir įdarbinimo subsidijavimas; 2) pirmenybė stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas; 3) pirmenybė surinkus vienodus rezultatus stojant į valstybės tarnautojo pareigas; 4) pirmenybė priimant į statutinių valstybės tarnautojų profesines mokymo įstaigas ar kitas mokymo įstaigas, taip pat priimant į statutinio valstybės tarnautojo pareigas.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 18 skyriaus pirmoje pastraipoje nustatyta, kad krašto apsaugos sistemą sudaro Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė (ginkluotosios pajėgos), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir kitos karo mokymo įstaigos, žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos, gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos, krašto apsaugos reikmėms skirtos karinės teritorijos, kiti infrastruktūros objektai, įmonės bei įstaigos. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama KPĮ projekte ir KASOKTĮ projekte keičiama sąvoka „aktyvusis rezervas“: tai parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų visuma, periodiškai rengiama ir skirta Lietuvos kariuomenės vienetams papildyti ekstremaliųjų situacijų atvejais, mobilizacijos, nepaprastosios ar karo padėties metu. Taip pat apibrėžiama ir „aktyviojo karinio personalo rezervo kario“ sąvoka numatant, kad aktyviojo rezervo karys – tai parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame rezerve. Konstitucijos ir įstatymų nustatytais atvejais priėmus sprendimą panaudoti aktyviojo rezervo karius, jie būtų skiriami į neužimtas kariuomenės struktūros pareigybes.
Todėl atsisakoma parengtojo rezervo karinių vienetų sąvokos ir pareigos juos formuoti. Siūloma nustatyti, kad Lietuvos kariuomenės aktyviojo rezervo paskirtis – komplektuoti kovinius, kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo Lietuvos kariuomenės karinius vienetus iš tinkamai parengtų aktyviojo rezervo karių taikos ir karo meto užduotims vykdyti. Į tarnybą aktyviajame rezerve ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui skiriami visi tikrosios karo tarnybos kariai, kurie išleidžiami į atsargą, taip pat atsargos kariai, atitinkantys nustatytus kriterijus. Tarnybos metu aktyviojo rezervo kariai iki 60 dienų per
atsižvelgiant į tikrosios karo tarnybos metu įgytą karinę specialybę, siekiant atnaujinti turėtus įgūdžius, bet ne suteikti naujus. Siūlomos įtvirtinti „savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos“ ir
„savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario“ sąvokas. Savanoriška
nenuolatinė karo tarnyba pagrįsta savanoriškumo principu, suderinama su kario savanorio/savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario civiliniu darbu ar studijomis. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Atsižvelgiant į siūlomą teisinį reglamentavimą, kad krašto apsaugos savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių karo tarnyba nebus aktyviojo rezervo dalis, KPĮ projekte atsisakoma „kario savanorio“ ir „krašto apsaugos savanorių karo tarnybos“ sąvokų, keičiama „privalomosios karo tarnybos“ sąvoka. Atsižvelgiant į KASOKTĮ projekto
„tikrosios karo tarnybos“ sąvoka papildoma įtraukiant savanorišką nenuolatinę
karo tarnybą kaip vieną iš tikrosios karo tarnybos rūšių.
Atsižvelgiant į KPĮ ir KASOKTĮ projektuose numatytų sąvokų pakeitimus atitinkamai keičiamas KASOKTĮ, KPĮ ir kartu teikiamų įstatymų tam tikrų straipsnių turinys bei formuluotės. Privalomoji pradinė karo tarnyba įskaitoma tik tuo atveju, jei Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens sprendimu ištarnavus ne mažiau kaip 3 metus savanorių karo tarnyboje ar kitoje nenuolatinėje savanoriškoje karo tarnyboje yra įgyjamas pagrindinis karinis parengtumas. Šis reikalavimas nustatomas siekiant įvertinti karių tinkamumą bei įgytą kvalifikaciją vykdyti kariuomenės nustatytas užduotis. Atsižvelgiant į tai, kad puskarininkių mokykla, kuri yra pervadinta į kariuomenės mokyklą, ir kitos karo mokymo įstaigos yra Lietuvos kariuomenės sudedamoji dalis, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus 1 pastraipoje jos nėra minimos. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnis nustato, kad registro nuostatus tvirtina ir registro veiklos pradžią nustato Vyriausybė. Registro nuostatuose nurodoma registro paskirtis, jo objektas (objektai), registro valdytojas, registro tvarkytojas (tvarkytojai), teikėjai, jų teisės ir pareigos, reglamentuojamas registro objekto (objektų) registravimas, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymas, jų pakartotinio naudojimo tvarka, registro sąveika su kitais registrais ir (arba) valstybės informacinėmis sistemomis, registro duomenų ir registro informacijos sauga, registro finansavimas ir kita Vyriausybės nustatyta informacija. Siekiant suderinti KPĮ 35 straipsnį su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, KPĮ projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl karo prievolininkų asmens duomenų.
Siekiant tinkamai įgyvendinti karo prievolininkų sveikatos patikrinimo funkciją ir nustatyti jų tinkamumą atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją, KPĮ projekto 36 straipsnis papildomas numatant, kad mobilizacijos metu karo prievolininkų sveikatą tikrina ne tik krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos. KPĮ 5 str. 2 d. keitimas ir šaukimo į NPPKT amžiaus nustatymas nuo 18 m. iki 23 m. spręstų galiojančio vyresnio šaukiamojo amžiaus (> 23 m.) problemas, būtų užtikrinamas pakankamas skaičius potencialiai šaukiamų karo prievolininkų, galimai mažėtų karo tarnybos vengimo atvejų, skatintų jaunuolius atlikti NPPKT prieš studijas, šeimos kūrimą, karjeros pradžią. KPĮ projekto 1 straipsniu keičiamoje KPĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad NPPKT atlikusiems asmenims nustatytos lengvatos netaikomos asmenų, kurie buvo atleisti nuo karo prievolės ar kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta bendra ar individualia tvarka, taip pat asmenų, kurie buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos pirma nustatyto laiko, atžvilgiu. NPPKT kariai, kurie nesiekia tobulėti, plėsti žinių ir lavinti įgūdžių, vadų (viršininkų) įsakymus, nurodymus, pavedimus ir tarnybinę veiklą vykdo atmestinai ir tik pakartotinai nurodžius, ir tik su vadų priežiūra, nerodo jokios iniciatyvos, siekia išvengti užduočių ir (arba) tarnybos metu padarę drausminius nusižengimus vis tiek vertinami patenkinamai ir gauna pinigines išmokas. Numačius galimybę karį įvertinti nepatenkinamai ir nemokėti piniginės išmokos, bus taupomos valstybės lėšos ir didinama motyvacija tarnauti kuo geriau. Taip pat siekiama nustatyti galimybę nevertinti NPPKT karių, kurie nedalyvavo kariniame rengime dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama išlaikyti kariams savanoriams ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tokias pačias garantijas, kokias pagal esamą reguliavimą turi kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai. Siekiant tinkamai įgyvendinti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytus reikalavimus ir suderinti su jais keičiamų įstatymų nuostatas, atliekami tokie pakeitimai:
projektu siekiama nustatyti įgaliotų krašto apsaugos institucijų ar jų padalinių teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, registrų, informacinių sistemų informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus siekiant tinkamai įgyvendinti teisės aktais priskirtas funkcijas. 2. KPĮ projektu siekiama reglamentuoti, kokiu tikslu ir kokį laikotarpį yra viešai skelbiamas karo prievolininkų sąrašas; įtvirtinti įgaliotų krašto apsaugos institucijų ar jų padalinių teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, registrų, informacinių sistemų informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus siekiant tinkamai įgyvendinti teisės aktais priskirtas funkcijas; nustatyti, kokiu tikslu yra tvarkomi asmens duomenys, gauti siekiant paskirti asmenis stebėti kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras; taip pat siekiama nustatyti karo prievolininkų registre kaupiamų asmens duomenų valdytoją. 3. Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 8, 21, 23, 38 ir 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 2¹ straipsniu projektu siekiama įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo tikslus, patikslinti tvarkomų asmens duomenų apimtį. 4. Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr.
13, 15, 21, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 1¹ straipsniu projektu siekiama įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo tikslus, patikslinti tvarkomų asmens duomenų apimtį. 5. Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo tikslą, Lietuvos šaulių sąjungos teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, registrų, informacinių sistemų informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus siekiant tinkamai įgyvendinti teisės aktais priskirtas funkcijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymų projektai nėra skirti verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su KPĮ projektu teikiami:
apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10¹, 13, 21, 22, 23, 28, 29, 32¹, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61¹, 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas; 3.
Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m, patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1210 pakeitimo įstatymo projektas;
tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. IX-703 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
kariuomenės drausmės statuto 8, 21, 23, 38 ir 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 2¹ straipsniu įstatymo projektas;
materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 1, 4, 10, 12, 13, 15, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 1¹ straipsniu įstatymo projektas;
šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 8 ir 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 23 ir 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos darbo kodekso 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
administracinių nusižengimų kodekso 558 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Turės būti pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 288 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi laikotarpiu sąlygų aprašo patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1181 „Dėl maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos dydžio nustatymo ir mokėjimo kariams ir karo prievolininkams, neaprūpintiems maistu“;
Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1732 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo aukštųjų mokyklų studentų skatinamosioms stipendijoms, tikslinių skatinamųjų išmokų skyrimo ir paramos studijų kainai padengti teikimo“;
Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 632 „Dėl Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr.
mobilizacinio personalo rezervo sudarymo, apskaitos ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
7) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. V-1293
„Dėl Sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo ir prevencinės
reabilitacijos paslaugų organizavimo ir teikimo Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centre tvarkos aprašo tvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. V-1337
„Dėl Krašto apsaugos sistemos tarnybinių pažymėjimų formų ir Krašto apsaugos
sistemos tarnybinių pažymėjimų išdavimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
9) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymas Nr. V-163
„Dėl Karo tarnybos statuto patvirtinimo“;
10) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. V-782
„Dėl Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo
išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo patvirtinimo“;
11) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. V-953
„Dėl Lietuvos kariuomenės nuostatų patvirtinimo“;
12) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. V-1142
„Dėl Paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos, alternatyviosios krašto
apsaugos tarnybos ir tarnybos paskelbus mobilizaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“;
13) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr.
V-1261 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, parengtojo rezervo karių ir kariūnų kelionės išlaidų atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
14) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. V-28 „Dėl Garbės savanorio, Aktyviojo rezervo garbės kario vardo suteikimo, Garbės savanorio ženklo, Aktyviojo rezervo garbės kario ženklo įteikimo nuostatų patvirtinimo“;
15) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. V-558
„Dėl Karo prievolininkų skyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame
vienete, atleidimo iš jo ir išmokų už tarnybos rezerve dienas mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
16) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-713
„Dėl Karo prievolininkų šaukimo į privalomąją karo tarnybą paskelbus
mobilizaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“;
17) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. V-738 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
18) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. V-913 „Dėl Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių tarnybos vertinimo ir piniginių išmokų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
19) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr.
V-1018 „Dėl Teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo ir panaikinimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“;
20) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. V-502 „Dėl Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų nuostatų ir struktūros tvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). KPĮ 26 straipsniui įgyvendinti reikalingos lėšos priklausys nuo krašto apsaugos sistemos poreikių, atsižvelgiant į numatomas funkcijas, užtikrinančias mobilizacijos vykdymą. Lėšos bus skiriamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra: „aktyvusis rezervas“, „savanoriška nenuolatinė karo tarnyba“, „savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys“, „tarnyba aktyviajame rezerve“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai I.
Sprendžiama problema Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba priskiriama aktyviajam rezervui, nors kariniai vienetai, kuriuose tarnauja kariai savanoriai ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, turi nustatytus uždavinius ir funkcijas bei neskirti papildyti Lietuvos kariuomenės vienetus. Parengtojo rezervo karių įgūdžiai periodiškai atnaujinami siekiant nedelsiant papildyti kariuomenės vienetus, todėl tikslinga parengtąjį rezervą pervadinti į aktyvųjį rezervą. II. Siūlomos priemonės Pakeisti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą. III. Priemonių sąnaudos Lėšos priklausys nuo krašto apsaugos sistemos poreikių, atsižvelgiant į numatomas funkcijas, užtikrinančias mobilizacijos vykdymą. IV. Nauda visuomenei Bus sukurtas kariuomenės personalo rezervo organizavimo modelis, sudarantis sąlygas kariuomenei greičiau pereiti iš taikos meto į karo meto struktūras ir taip užtikrinti geresnį Lietuvos kariuomenės pasirengimą vykdyti valstybės ginkluotą gynybą. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės gynimo taryba 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. V-20 pritarė Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m, patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1210 pakeitimo įstatymo projektui, šis projektas pridedamas prie kartu teikiamų įstatymų pakeitimo projektų.
Atkreipiamas dėmesys, kad šis projektas yra lydimasis Seime registruotam Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 61² straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios ir jo lydimųjų įstatymų projektui.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 10¹, 13, 21, 22, 23, 28, 29, 32¹, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61¹, 63, 64, 65, 68 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 15 dalies pakeitimo esmėje kaip pertekliniai brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“ (straipsnis pildomas paskutine dalimi). 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 3 straipsnyje nustatytas užimtumo formas bei 4 straipsnio 3 dalyje išvardytus teisinius santykius, kurie yra prilyginami darbo santykiams, siūlytina tikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,darbo, tarnybos ar kitų prievolių, pagal savo pobūdį atitinkančių darbo santykius, vykdymo“ įrašyti žodžius ,,darbo ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių vykdymo“ bei vietoj žodžių ,,darbo, tarnybos“-,,darbo ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių vykdymo”. 3. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje kaip pertekliniai ir neturintys teisinio krūvio brauktini žodžiai ,,jokiu būdu“. 4. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 9 dalį dėl delspinigių dydžio ir jame duodamos nuorodos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą delspinigių indeksavimo tvarką. Pažymėtina, kad priėmus naują Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, nuo
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 9 „Dėl Delspinigių dydžio indeksavimo tvarkos patvirtinimo“.
Pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, delspinigių dydį kiekvienais metais iki vasario 1 d. tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. 5. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 611, 63, 65, 65¹ straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 61²straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-2864(2)) nuostatas nuo 2019 m. sausio 1 d. siūloma atsisakyti civilinės krašto apsaugos tarnybos, tačiau šio projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 65 straipsnio 5 dalyje nurodomi „civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai”. Projektais XIIIP-2864(2) ir XIIIP-3038 siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti suderintas tarpusavyje, nes abu projektai turėtų įsigalioti 2019 m. sausio 1 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
10¹, 13, 21, 22, 23, 28, 29, 32¹, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61, 61¹, 63, 64, 65, 68, 69
2019-12-09
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo
tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2256, keičiamo įstatymo 2 straipsnis buvo papildytas 35 dalimi, tikslintinos įstatymo projekto 1 straipsnio 8 ir 11 dalyse pateiktos nuorodos į šio straipsnio dalis. 2. Svarstytina, ar nereikėtų atsisakyti įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodyto atleidimo pagrindo (kai sergama ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių), kadangi tokio pagrindo nebeliko šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse bei statutinių tarnautojų tarnybą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz. Vidaus tarnybos statute). Be to, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punkte jau yra numatyta galimybė atleisti karį iš pareigų, jeigu paaiškėja, kad jis negali jų atlikti dėl sveikatos būklės. 3. Įstatymo projekto 25 straipsnio 2, 3 dalies ir 26 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje brauktinas žodis ,,Įstatymo“. 4.
įstatymo projekto lyginamojo varianto 27 straipsnio 8 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje (neaišku, ar keičiamo įstatymo 61 straipsnis pildomas nauja 18 dalimi ir kitos dalys pernumeruojamos kaip nurodyta lyginamajame variante, ar straipsnis pildomas paskutine 19 dalimi, tačiau tokiu atveju pakeitimo esmėje nereikėtų rašyti žodžio ,,nauja“). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paGRInDinio KOMITETO
D a
34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61¹, 63, 64, 65, 68 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo
posėdyje dalyvavo: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Michalas Mackevičius, Gediminas Kirkilas, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, Gabrielius Landsbergis, komiteto biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės departamentas 2018-12-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išdėstyti taip“ (straipsnis pildomas paskutine dalimi). Pritarti
2018-12-11 2.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 3 straipsnyje nustatytas užimtumo formas bei 4 straipsnio 3 dalyje išvardytus teisinius santykius, kurie yra prilyginami darbo santykiams, siūlytina tikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,darbo, tarnybos ar kitų prievolių, pagal savo pobūdį atitinkančių darbo santykius, vykdymo“ įrašyti žodžius ,,darbo ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių vykdymo“ bei vietoj žodžių ,,darbo, tarnybos“-,,darbo ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių vykdymo”. Pritarti
kaip pertekliniai ir neturintys teisinio krūvio brauktini žodžiai ,,jokiu būdu“. Pritarti
įstatymo 43 straipsnio 9 dalį dėl delspinigių dydžio ir jame duodamos nuorodos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą delspinigių indeksavimo tvarką. Pažymėtina, kad priėmus naują Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, nuo 2017 m. liepos 1 d. yra pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 9 „Dėl Delspinigių dydžio indeksavimo tvarkos patvirtinimo“. Pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, delspinigių dydį kiekvienais metais iki vasario 1 d. tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Pritarti
ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 611, 63, 65, 65¹ straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 61²straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-2864(2)) nuostatas nuo 2019 m. sausio 1 d. siūloma atsisakyti civilinės krašto apsaugos tarnybos, tačiau šio projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 65 straipsnio 5 dalyje nurodomi „civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai”. Projektais XIIIP-2864(2) ir XIIIP-3038 siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti suderintas tarpusavyje, nes abu projektai turėtų įsigalioti 2019 m. sausio 1 d. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys, Audrius Kupčinskas, 2019-10-11 32² Argumentai:
Savanorių karo tarnyba ar kita savanoriška nenuolatinė karo tarnyba yra grindžiama savanoriškumo ir atrankos principais, todėl savo esme skiriasi nuo kitų tikrosios karo tarnybos rūšių. Vienas iš esminių skirtumų yra tai, kad savanorių karo tarnyba yra nenuolatinė, todėl asmeniui ne tarnybos metu netaikomi daugelis kariams nustatytų apribojimų, vienas kurių yra karių savanorių ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių teisė dalyvauti Seimo ir savivaldybės tarybos rinkimuose. Nepaisant to, kad kariai savanoriai ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai turi teisę dalyvauti Seimo ir savivaldybės tarybos rinkimuose, juos išrinkus, jie negalėtų būti kartu ir kariais, ir Seimo ar savivaldybių tarybų nariais, nes kario ir Seimo ar savivaldybių tarybų nario statusai, vadovaujantis Konstitucijos nuostatomis, yra nesuderinami.
Siekiant užtikrinti galimybę asmeniui būti Seimo ar savivaldybių tarybų nariu, nenutraukiant jo ryšio su savanorių karo tarnyba ar kita savanoriška nenuolatine karo tarnyba, siūlytina įtvirtinti kario savanorio ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymo institutą. Tokiu būdu asmuo laikinai, kol bus Seimo ar savivaldybės tarybos nariu, netektų kario statuso ir visų su tuo susijusių teisių ir apribojimų, galėtų laisvai atlikti Seimo ar savivaldybės tarybos nario pareigas, tačiau kartu išlaikytų ryšį su savanoriška nenuolatine karo tarnyba. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymą nauju 32² straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„32² straipsnis. Kario savanorio ir savanoriškos
nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymas
išrinkus Seimo arba savivaldybės tarybos nariu, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo Seimo arba savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžios. 2. Kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas atnaujintu kitą dieną po Seimo ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos. 3. Karys savanoris ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, pasibaigus jo kaip Seimo ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimams, apie tai informuoja karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Seimo ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos. 4.
nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas buvo sustabdytas, į tarnybos laiką krašto apsaugos sistemoje neįskaitomas.“
sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir Komiteto siūlymams. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. NSGK, 2019-11-111 Argumentai: Sąvoka „Aktyvusis karinis personalo rezervas“ tikslintina pagal Karo prievolės įstatymo projekte vartojamą sąvoką „Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas“ Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„37 Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas, aktyviojo kariuomenės
personalo rezervo karys, tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve ir privalomoji karo tarnyba suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Karo prievolės įstatyme.“ Pritarti
Argumentai: Krašto apsaugos ministerija yra laimėjusi Inovacijų ir tinklų vykdomosios (ang. Innovation and Networks Executive Agency) institucijos, veikiančios pagal Europos komisijos suteiktus įgaliojimus, projektą, taip pat yra pasirašytas Dotacijos susitarimas su Europos gynybos agentūra (ang. European Defence Agency), kurio pagrindinis įgyvendinimo etapas prasidės 2020 m., pagal kuriuos Krašto apsaugos ministerijai bus skiriamos dotacijos. Tačiau Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – Įstatymas) nenumatyta galimybė krašto apsaugos sistemos institucijų veiklą finansuoti iš tokių finansavimo šaltinių kaip Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ar tarptautinės finansinės paramos lėšos (įskaitant tarptautinių karinių ar gynybos institucijų ir (ar) fondų lėšas). Pasiūlymas:
Projektą papildyti nauju straipsnio ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Pakeisti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Krašto apsaugos sistemos institucijos finansuojamos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų. Krašto apsaugos sistemai plėtoti gali būti nustatyta tvarka panaudoti ir užsienio kreditai bei parama.“ Pritarti
Argumentai: Papildyti Įstatymo straipsnį, reglamentuojantį krašto apsaugos ministro teises (Karo prievolės įstatymo pakeitimo projekte atsisakyta nuostatų, reglamentuojančių krašto apsaugos ministro pareigą nustatyti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius). Pasiūlymas: Projektą papildyti nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Papildyti
Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 4¹punktu: „4¹) atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, nustato tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių, į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių, taip pat nustato užduočių vykdyme dalyvaujančių aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių;“ Pritarti
Argumentai: Atsižvelgiant į nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią įstatymo 10¹ straipsnio redakciją ir į Terminų banke aprobuotą sąvoką „Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas“, tikslinti 4 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 10¹ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Tvirtinant kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, ir 6 metų planavimo gaires, nurodomi nurodomos kariuomenės pajėgų rūšys, nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai, išskyrus parengtojo rezervo karinius vienetus.“ Pakeisti 10¹ straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) ribiniai karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičiai; Pakeisti 10¹ straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) ribiniai pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo kiekvienais
metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičiai;“. 4. Pakeisti 10¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Parengtojo rezervo karinių vienetų struktūrą nustato krašto
apsaugos ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu. Parengtojo kariuomenės personalo Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius ir kartotinis jų rengimas turi atitikti valstybės gynybinius poreikius.“
Argumentai: Atsižvelgiant į Karo prievolės įstatymo projekte vartojamą sąvoką
„Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas“ tikslintina projekte vartojama
sąvoka „Aktyvusis karinis personalo rezervas“ tikslinti 5 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 13 straipsnio 7 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) nustato kariuomenės personalo komplektavimo, mokymo ir profesinio rengimo reikalavimus, atsako už savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo ir parengtojo rezervo karių rengimą ir jam pavaldžių karo mokymo įstaigų efektyvią veiklą;“. Pritarti
Argumentai: Atsižvelgiant į Karo prievolės įstatymo projekte vartojamą sąvoką
„Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas“ tikslintina projekte vartojama
sąvoka „Aktyvusis karinis personalo rezervas“.
Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip „6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos
aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai – nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui;“. Pritarti
Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnyje nustatoma, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje. Nepaisant to, tam tikrų karių (kariai savanoriai, kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai) karo tarnyba yra nenuolatinio pobūdžio, jiems ne tarnybos metu netaikomi daugelis kariams nustatytų apribojimų, todėl ir draudimas dalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje turėtų būti siejamas tik su kario statuso įgijimu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keisti Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, numatant bendrą draudimą kariams dalyvauti politinėje veikloje, kartu nustatant išimtį, kad šis draudimas kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams yra siejamas tik su pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymu. Pasiūlymas:
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
taip: „1.
Tikrosios karo tarnybos kariams, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, taip pat parengtojo rezervo karius, Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu (nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui), privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, profesinės karo tarnybos kariams ir kariūnams draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kuri apima:
1) narystę politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje;
2) aktyvų karių dalyvavimą politinių partijų ir politinių organizacijų organizuotuose susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija;
3) karių politinius pareiškimus, straipsnius ar kalbas, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės valdžios (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) paskelbta ir vykdoma politika ar viešai keliami politiniai reikalavimai valstybės valdžiai.“ Pritarti
Argumentai: Atsižvelgiant į Karo prievolės įstatymo projekte vartojamą sąvoką
„Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas“ tikslintina projekte vartojama
sąvoka „Aktyvusis karinis personalo rezervas“. Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Atsargos, dimisijos kariai, kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, dalyvaudami politinėje veikloje, apibrėžtoje šio straipsnio 1 dalyje, neturi teisės jos sieti su savo, kaip kario, statusu, daryti nuorodų į savo karinį laipsnį, dėvėti karinę uniformą.“ Pritarti
Argumentai: Patikslinti Įstatymo 43 straipsnio 8 dalį -nustačius kad kariui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu netaikomi šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyti apribojimai dirbti kitą darbą ir gauti atlyginimą, numatyta išimtis dėl teisės gauti atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą. Pasiūlymas: Pakeisti 43 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti tai:
„8. Profesinės karo tarnybos kariui, kariui savanoriui
ir kitam aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu tarnybinis atlyginimas ir priedai nemokami. Šiuo atveju netaikomi šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyti apribojimai dirbti ne krašto apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir organizacijose samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais, būti jų valdymo organų nariais, turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą, valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų, teikti komercinio pobūdžio paslaugų ar atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių, įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais.“ Pritarti
Argumentai: Atsižvelgiant į Karo prievolės įstatymo projekte vartojamą sąvoką
„Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas“ tikslintina projekte vartojama
sąvoka „Aktyvusis karinis personalo rezervas“. Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Parengtojo Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami.“
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad profesinės karo tarnybos kariui mokamas tarnybinis atlyginimas yra tik viena iš kario tarnybos apmokėjimo dalių, o vidutinis karių atlyginimas, taip pat kitą statusą turinčių asmenų vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas įtraukiant ir kitas atlyginimo/darbo užmokesčio sudėtines dalis, tikslintinos Įstatymo nuostatos dėl vidutinio atlyginimo, nustatant, kad visais atvejais profesinės karo tarnybos kariui suteikiant atostogas mokamas vidutinis atlyginimas. Pasiūlymas:
1Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
išdėstyti taip:
„11. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos
nenuolatinės karo tarnybos kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje metu suteikiamos 15 kalendorinių dienų atostogos, o dėl grįžimo iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos, kurių pradžia – kita darbo diena po kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, ir 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų.
Atostogų metu kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams mokamas atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinis tarnybinis atlyginimas, apskaičiuotas proporcingai atostogų dienų skaičiui. Atostogų metu kariui savanoriui ir kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui mokama atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dalis, apskaičiuota proporcingai suteiktų atostogų dienų ir atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui.“ 2.Pakeisti Įstatymo 59 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems neįgalų vaiką iki
aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą jo vidutinį tarnybinį jo atlyginimą.“ 3.Pakeisti Įstatymo 59 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Teisės į šio straipsnio 20 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas
neturintiems profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą jo vidutinį tarnybinį jo atlyginimą.“ Pritarti 12.
Argumentai: Įstatymo
apmokėjimas tikslintinas atsižvelgiant į valstybės tarnautojams, valstybės politikams ir valstybės pareigūnams nustatytą darbo apmokėjimo reguliavimą, kuriuo nustatyta, kad priedai yra sudėtinė jų darbo užmokesčio dalis, t.y. nustatoma, kad profesinės karo tarnybos kario pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir priedai. Atsižvelgiant į Karo prievolės įstatymo projekte vartojamą sąvoką „Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas“ taip pat tikslintina sąvoka „Aktyvusis karinis personalo rezervas“. Pasiūlymas:
Pakeisti 26 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
išdėstyti taip:
„3. Profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimas susideda iš
tarnybinio atlyginimo pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytų priedų nustatyti priedai.
Tarnybinio atlyginimo dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris apskaičiuojamas Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis). Kai šio įstatymo 1 priede nurodytas tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 bazinio dydžio ir taikomas trejus metus. Pasibaigus pirmam trejų metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 bazinio dydžio).“ 2.Pakeisti 60 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybinį atlyginimą, mokamą už tarnybos dienas, sudaro šio įstatymo 1 priede atitinkamam profesinės karo tarnybos kario laipsniui pirmaisiais tarnybos metais taikomas tarnybinio atlyginimo koeficientas, padaugintas iš bazinio dydžio.
Jeigu kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių.“
Argumentai: Atsižvelgiant į konstitucinę doktriną, kurioje akcentuojama, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį, į Įstatymą perkeltinos nuostatos, susijusios su profesinės karo tarnybos karių tarnybos užsienyje apmokėjimu, šiuo metu reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarime Nr.
krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarime Nr. 1393
„Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
taip:
„3. Profesinės karo tarnybos kariui mokama su tarnyba užsienyje
susijusių išlaidų kompensacija, taikant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Užsienio valstybėse, kurių gyvenimo lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas 1,2. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi baziniam dydžiui.“
taip:
„11. Profesinės karo tarnybos karys, atliekantis tarnybą šio įstatymo
apdraudžiami sveikatos draudimu.
Sveikatos draudimo išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, visos išlaidos, susijusios su profesinės karo tarnybos kario, atliekančio tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, specialiojoje misijoje, atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje, arba jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šioje dalyje nurodytos sveikatos draudimo ir su asmens sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, neviršijant Vyriausybės nustatytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribų. Už šeimos narius iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi.“
taip:
„12. Profesinės karo tarnybos kariui kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo
pareigybę ar kario laipsnį ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti. Be to, kompensuojamos profesinės karo tarnybos kario ir jo šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę išlaidos, išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyto dydžio įsikūrimo išmoka.
Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydžius ir jų skyrimo tvarką, ir persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą, neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nemokama, jeigu karys toje valstybėje aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa. Šiuo atveju Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos patirtos komunalinės ir ryšių išlaidos.“
taip:
15Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems užsienio valstybių arba tarptautinės karinės ar
gynybos institucijos moka užmokestį už einamas pareigas ir (ar) skiria dienpinigius, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta priemoka ir 3 dalyje nustatyta kompensacija nemokamos. Kariui mokamų šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. 5. Pakeisti 61 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16.
Profesinės karo tarnybos kariams, šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais pasiųstiems atlikti tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, per visą tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, laikotarpį vietoj šio straipsnio 2 dalyje nustatyto tarnybos apmokėjimo ir 3 dalyje nustatytos kompensacijos taikomas šio įstatymo 61¹straipsnyje kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, nustatytas tarnybos apmokėjimas. Kariui mokamų šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio
koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė.“
6Papildyti 61 straipsnį nauja 17 dalimi:
„17. Užsienio valstybių miestams, kurių gyvenimo lygio vietos koeficientai nėra nustatyti Vyriausybės, krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į miesto, kuriame profesinės karo tarnybos karys atlieka tarnybą, ypatumus, gyvenimo lygio kitimus ir nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę nustatyti iki
užsienio valstybei nustatytas gyvenimo lygio vietos koeficientas (jeigu toje užsienio valstybėje koeficientai nustatyti keliems miestams – iki 50 procentų mažesni koeficientai nustatomi atsižvelgiant į didžiausią tos užsienio valstybės miestui nustatytą gyvenimo lygio vietos koeficientą).“
7Buvusią 61 straipsnio 17 dalį laikyti 18 dalimi. 8. Papildyti 61 straipsnį nauja 18 dalimi:
„18.
Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ekonominę padėtį, valiutų kursų svyravimus, užsienio valstybės ar miesto, kuriame atliekama tarnyba, ypatumus, gyvenimo lygio kitimus, nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę laikinai, ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, iki 30 procentų padidinti (sumažinti) sveikatos draudimo išlaidų ribą ir gyvenimo lygio vietos koeficientus.“
Argumentai: Atsižvelgiant į Karo prievolės įstatymo projekte vartojamą sąvoką
„Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas“ tikslintina projekte vartojama
sąvoka „Aktyvusis karinis personalo rezervas“. Pasiūlymai: Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 63 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, apgyvendinami gyvenamosiose patalpose (kareivinėse).“
2Pakeisti 63 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė.“
Argumentai: Atsižvelgiant į Karo prievolės įstatymo projekte vartojamą sąvoką
„Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas“ tikslintina projekte vartojama
sąvoka „Aktyvusis karinis personalo rezervas“.
Pasiūlymas: Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlyginamos kelionės išlaidos vykti į tarnybą ir grįžti iš jos, taip pat kelionės išlaidos vykdyti tarnybines pareigas.“
Argumentai: Atsižvelgiant į Karo prievolės įstatymo projekte vartojamą sąvoką
„Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas“ tikslintina projekte vartojama
sąvoka „Aktyvusis karinis personalo rezervas“. Pasiūlymas: Pakeisti 31 straipsnio 1 ir 2 dalį ir jas išdėstyti taip:
1Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba susijusių priežasčių, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;“. 2. Pakeisti 65 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Argumentai: Atsižvelgiant į Karo prievolės įstatymo projekte vartojamą sąvoką
„Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas“ tikslintina projekte vartojama
sąvoka „Aktyvusis karinis personalo rezervas“. Pasiūlymas: Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams,
kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos aktyviojo rezervo kariams, parengtojo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, – kai jie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo (kai šie kariai tampa laikinai nedarbingais nedarbingi ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.“
2019-11-1134 Argumentai: Būtina keisti projekto įsigaliojimo datą ir straipsnio numeraciją. Pasiūlymas: Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1 d. 2.
aktyviojo rezervo kariai laikomi savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariais. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2020 m. birželio
2019-11-11 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projektas papildytas naujais straipsniais (8, 10, 61) būtina keisti projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
29, 32¹, 32²,34, 35, 36, 37, 38, 43,44, 48,
PAKEITIMO įstatymo PROJEKTAS“
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Gaižauskas. Komiteto
pirmininkas Dainius Gaižauskas Patarėjas Mantas Lapinskas