Projekto lyginamasis variantas
5, 6, 6¹, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 31, 35, 36, 41,
2018
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Aktyviojo karinio personalo rezervo karys (toliau – aktyviojo rezervo karys) – pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame rezerve.“
dalimi: „2. Aktyvusis karinio personalo rezervas (toliau – aktyvusis rezervas) – parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų, kurių turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose, dalis, skirta Lietuvos kariuomenės vienetams papildyti vykdant tarnybos užduotis ekstremaliųjų situacijų atvejais, mobilizacijos, nepaprastosios ar karo padėties metu.“
netekusia galios 2 straipsnio 7 dalį. 7. Karys savanoris – aktyviojo rezervo karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą. 5. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 13 dalį. 13. Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose. 6. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 18 dalį. 18. Parengtojo rezervo karys – pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas, paskirtas atlikti nenuolatinę karo tarnybą į parengtojo rezervo karinį vienetą. 7. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19.
Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba aktyviajame rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.“
ir ją išdėstyti taip: „21. Tarnyba aktyviajame karinio personalo rezerve (toliau – tarnyba aktyviajame rezerve) – parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose į aktyvųjį rezervą paskirtų karo prievolininkų atliekama privalomoji karo tarnyba.“
9Papildyti 2 straipsnį 22 dalimi:
„22. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kai ištarnaujama ištarnavus ne mažiau kaip 3 metus savanorių karo tarnyboje ar kitoje savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje aktyviajame rezerve kariuomenės vadui ar jo įgaliotam asmeniui įvertinus sprendimu, kad įgytas pagrindinis karinis parengtumas;“. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 2623 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).“4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Sudarant kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, užtikrinama, kad atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų karo prievolininkų skaičius būtų proporcingas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos padalinių administruojamose savivaldybėse paskutinę gyvenamąją vietą deklaravusių karo prievolininkų, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičiui. Jeigu atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamas karo prievolininkas gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas sudaromas, atsižvelgiant į jo esamą faktinę gyvenamąją vietą ar iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos buvusią gyvenamąją vietą. Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas sudaromas ir paskelbiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.kam.lt ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios. Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas, kuriame pateikiami šio straipsnio 5¹ dalyje nurodyti duomenys, viešai paskelbiamas informavimo dėl šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tikslu ir viešai skelbiamas iki atitinkamų kalendorinių metų šaukimo pabaigos. Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo eiga, kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, skelbiami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje, taip pat per kitas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos informacines visuomenės informavimo priemones.
Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras stebi šio įstatymo 6¹ straipsnyje nurodyti asmenys.“5 straipsnis. 6¹ straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6¹ straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Krašto apsaugos sistemos institucija, įgaliota paskirti asmenis, stebinčius
kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras, turi teisę gauti iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, registrų, informacinių sistemų jų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai privalo minėtos krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.“
dalimis. 3. Pakeisti 6¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenų skyrimo stebėti kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo
procedūras tvarką, nurodant ir asmens duomenis, kurie gali būti renkami, nustato Vyriausybė. Asmens duomenys, gauti siekiant paskirti asmenis stebėti kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras, yra tvarkomi asmenų skyrimo stebėti kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras tikslu.“
straipsnio pakeitimas
15 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, išskyrus finansų
ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnus;“ 2.
Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą. „7) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams;“
Pakeisti IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
REZERVE“. 8 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Tarnybos aktyviajame rezerve atlikimas
1Tarnyba aktyviajame rezerve atliekama tarnaujant kariniuose vienetuose,
krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, taip pat parengtojo rezervo kariniuose vienetuose. 2. Karo prievolininkai atrenkami ir skiriami:
pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 18 iki 55 metų;
2) atlikti tarnybą aktyviajame rezerve atlikti parengtojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 19 metų (o pareiškę norą raštu – nuo 18 metų) iš parengtojo kariuomenės personalo rezervo iki 60 metų, atsargos karo kapelionai – iki 65 metų. 3. Pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių tarnybą aktyviajame rezerve atliekantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už tarnybos rezerve šias dienas, taikomos socialinės garantijos.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 22 straipsnį. 22 straipsnis. Tarnybos rezerve atlikimo sąlygos tarnaujant kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose 1.
Atsižvelgdamas į Seimo nustatytą Lietuvos kariuomenės principinę struktūrą, ribinius skaičius, pareigybių kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ir kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, į kuriuos atrenkami ir skiriami tarnybą rezerve atliksiantys kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras. 2. Pareiškę norą raštu ir sudarę kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį, karo prievolininkai atrenkami ir skiriami atlikti tarnybą rezerve paskiriant juos į pareigas kariniame vienete, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kitame aktyviojo rezervo kariniame vienete. 3. Kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario atliekamos tarnybos rezerve trukmė – nuo kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties sudarymo iki sutarties pabaigos dienos. 4. Į karinį vienetą, krašto apsaugos savanorių pajėgas ar kitą aktyviojo rezervo karinį vienetą paskirti karo prievolininkai Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens įsakymu dalyvauja mokymuose, pratybose, vykdo Lietuvos kariuomenei įstatymuose nustatytus uždavinius. 5. Tarnyba rezerve atliekama, kario savanorio ir aktyviojo rezervo kario sutartis sudaroma ir nutraukiama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Tarnybos aktyviajame rezerve atlikimo ypatumai sąlygos tarnaujant parengtojo rezervo kariniuose vienetuose
apsaugos ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu nustato parengtojo rezervo karinių vienetų struktūrą. 21.
Aktyviojo rezervo kario atliekamos tarnybos aktyviajame rezerve trukmė
karo padėties metu. Pratybų ar mokymų trukmę, periodiškumą ir programas nustato Lietuvos kariuomenės vadas. 3. Tarnyba aktyviajame rezerve tarnaujant parengtojo rezervo kariniuose vienetuose atliekama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Karo prievolininkų skyrimas į aktyvųjį rezervą, atleidimas iš jo, šaukimo į mokymus, pratybas ir vykdyti užduočių, atrankos ir skyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarka
prievolininkai, atsižvelgiant į jų asmenines savybes, patirtį ir pasirengimą, atrenkami ir skiriami į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete, kurios paprastai atitinka jų turimą karinį laipsnį, karinę ir (ar) civilinę specialybę. 2. Skiriant į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete, pirmenybė teikiama karo prievolininkams, raštu pareiškusiems norą tarnybą rezerve atlikti parengtojo rezervo kariniame vienete. 3.
pareigų parengtojo rezervo kariniame vienete karo prievolininkai atleidžiami, kai:
savanorių pajėgose ar kitame aktyviojo rezervo kariniame vienete;
karinis vienetas;
4) atleidžiami nuo karo prievolės;
vienete;
skiriama bausmė, dėl kurios jie negali tęsti nenuolatinės karo tarnybos;
netinkami atlikti nenuolatinę karo tarnybą parengtojo rezervo kariniame vienete. 4. Atrinkti karo prievolininkai skiriami į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jų sveikatos būklė yra tinkama atlikti nenuolatinę karo tarnybą parengtojo rezervo kariniame vienete. 5. Karo prievolininkų skyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 1. Išleidžiami į atsargą tikrosios karo tarnybos kariai skiriami į aktyvųjį rezervą, taip pat atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius į aktyvųjį rezervą gali būti skiriami atsargos kariai, kurie pagal individualias savybes, patirtį ir parengimą tinka tarnybai aktyviajame rezerve ir jos dar neatlikę. Į aktyvųjį rezervą tikrosios karo tarnybos karius skiria vadas (viršininkas), išleidžiantis karius į atsargą. Į aktyvųjį rezervą atsargos karius skiria karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. 2.
administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu atleidžiami, kai:
rezerve;
metais. Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, pratybose ir mokymuose dalyvaujančių aktyviojo rezervo karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras. 4. Kariuomenės vadas, atsižvelgdamas į krašto apsaugos ministro nustatytą mokymuose ir pratybose dalyvausiančių aktyviojo rezervo karių skaičių, tvirtina atitinkamų kalendorinių metų mokymų ir pratybų planą, kuriame nustatoma mokymų ir pratybų vieta, laikas, dalyvaujančių aktyviojo rezervo karių skaičius, taip pat šaukiamų aktyviojo rezervo karių pareigos. 5. Aktyviojo rezervo kariai krašto apsaugos ministro sprendimu šaukiami vykdyti tarnybos užduočių ekstremaliųjų situacijų atvejais ir nepaprastosios padėties metu. 6. Į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiami nustatytus reikalavimus pareigoms (karinis laipsnis, karinė specialybė), į kurias planuojama skirti, atitinkantys aktyviojo rezervo kariai. 7. Aktyviojo rezervo kariai, pašaukti į mokymus ir pratybas ar atlikti tarnybos užduočių, tarnybos laikotarpiu karinio vieneto vado (viršininko) skiriami į pareigas kariniame vienete ir pasibaigus tarnybos laikotarpiui atleidžiami iš jų. 8.
laikotarpiui, kai:
nustatytos aplinkybės;
3) sutrinka sveikata ir sveikatos sutrikimas gali nesibaigti iki mokymų ir pratybų laikotarpio pabaigos. 9. Karo prievolininkų skyrimo į tarnybą aktyviajame rezerve, atleidimo iš jos, aktyviojo rezervo karių šaukimo į mokymus ir pratybas ar atlikti tarnybos užduočių tvarką, taip pat pašauktų aktyviojo rezervo karių skyrimo į pareigas kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Tarnybos rezerve
užduočių atidėjimas
atranką į pareigas parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, tarnyba rezerve atidedama Šaukimas į mokymus ir pratybas ar atlikti tarnybos užduočių atidedamas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nurodytiems karo prievolininkams. 2. Atliekant atranką į pareigas kariniuose vienetuose, parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, tarnyba rezerve atidedama karo prievolininkams, kurie dėl sveikatos būklės laikinai yra netinkami atlikti tarnybą rezerve, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas Vykdant šaukimą į mokymus ir pratybas ar atlikti tarnybos užduočių, tarnyba atidedama aktyviojo rezervo kariams, kurių sveikatos būklę patikrinus nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali dalyvauti mokymuose ir pratybose ar atlikti tarnybos užduočių, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.“
Papildyti 26 straipsnį nauja 5 dalimi: „5.
Karo prievolininkams, pašauktiems į tarnybą Lietuvos kariuomenėje paskelbus mobilizaciją, atsižvelgiant į turimą, suteiktą kario laipsnį, mokamas atitinkamo laipsnio pirmų metų profesinės karo tarnybos kariui nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas. Karo prievolininkai, pašaukti į tarnybą paskelbus mobilizaciją, aprūpinami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, išskyrus išmokas buitinėms išlaidoms ir premijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Karo prievolininkai atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją skiriami tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją. Šis reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, kurie iki mobilizacijos paskelbimo atliko tarnybą rezerve.“15 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, išskyrus pareigūnus, tarnaujančius tose statutinėse įstaigose, kurios karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju įstatymais yra priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, taip pat finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose;“
netekusiu galios 5 punktą. „5) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnams, išskyrus pareigūnus, kuriuos numatoma mobilizuoti pagal mobilizacinius planus;“
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 3 punktu: „3) informuoti karo prievolininkus apie jų skyrimą į aktyvųjį rezervą ir atleidimą iš jo krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka;“. 2. Buvusius 2 straipsnio 3–8 punktus laikyti atitinkamai 4–9 punktais. 17 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Karinė įskaita
steigia Karo prievolininkų registrą.
Karo prievolininkų registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Karo prievolininkų registro tvarkymo įstaiga – karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija. 2. Karo prievolininkų registre įrašomi ir tvarkomi šie karo prievolininkų asmens duomenys:
1) vardas ir pavardė;
2) gimimo data;
3) asmens kodas;
4) karo prievolininko kodas;
5) duomenys apie šeimos sudėtį (tėvai, įtėviai, sutuoktinis ar sugyventinis, vaikai, įvaikiai), taip pat šeimos nario vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta;
6) duomenys apie deklaruotą ir faktinę gyvenamąją vietą;
7) duomenys apie išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją;
8) duomenys apie sveikatos būklę;
9) duomenys apie darbo vietą ar pagrindinį užsiėmimą, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis;
10) duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos) už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą, apie teistumą už tyčinius nusikaltimus;
11) duomenys apie įgytą pagrindinį karinį parengtumą, atliktą karo tarnybą, alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turimą karinį laipsnį ir karines specialybes;
12) duomenys apie karo prievolininko priskyrimą kariniam vienetui, parengtojo rezervo kariniam vienetui, krašto apsaugos savanorių pajėgoms ar kitam aktyviojo rezervo kariniam vienetui;
13) duomenys ryšiams palaikyti (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris). 3. Asmenys į karinę įskaitą įrašomi, kai teisės aktų nustatyta tvarka priskiriami karo prievolininkams, ir išbraukiami iš karinės įskaitos, kai atleidžiami nuo karo prievolės, miršta, teismo paskelbiami mirusiais ar nežinia kur esančiais. 1.
prievolininkų registrą, kuriame karo prievolės administravimo tikslais yra tvarkomi karo prievolininkų asmens duomenys. Šiame registre gali būti tvarkomi karo prievolininkų specialių kategorijų asmens duomenys, taip pat duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, padarytą nusikalstamą veiką, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą. 2. Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, specialių kategorijų asmens duomenis, reikalingus karinei įskaitai tvarkyti ir šaukimui vykdyti, o šioje dalyje nurodyti asmenys privalo minėtos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, specialių kategorijų asmens duomenis, pateikti. 3. Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro valdytoja – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Šio registro tvarkytojai paskiriami Vyriausybės priimtu teisės aktu, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro nuostatai. 4. Asmenys į karinę įskaitą įrašomi, kai teisės aktų nustatyta tvarka priskiriami karo prievolininkams, ir išbraukiami iš karinės įskaitos, kai atleidžiami nuo karo prievolės, miršta, teismo paskelbiami mirusiais ar nežinia kur esančiais.“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis.
Karo prievolininkų sveikatos tikrinimas Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.“19 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiais galios 41 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktus. 2) asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, aukštosios mokyklos gali nustatyti lengvatų, suteikiančių jiems pirmenybę stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas;
3) keliems pretendentams, dalyvaujantiems konkurse į valstybės tarnautojo pareigas, pagal nustatytus atrankos kriterijus surinkus vienodus rezultatus, teikiama pirmenybė atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą;
4) asmenims, atitinkantiems teisės aktuose nustatytus reikalavimus, teikiama pirmenybė priimant į statutinių valstybės tarnautojų profesines mokymo įstaigas ar kitas mokymo įstaigas, kurias baigus suteikiama teisė užimti statutinio valstybės tarnautojo pareigas, taip pat priimant į statutines valstybės tarnautojo pareigas, kai priimama be konkurso. 20 straipsnis. 41¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 41¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys asmenys, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai arba jie nevykdė tarnybos dėl laikino sveikatos sutrikimo, laisvės atėmimo dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar Lietuvos Respublikos administracinių teisių nusižengimo kodekso nustatyta tvarka, yra skatinami piniginėmis išmokomis, kurias sudaro kas mėnesį skaičiuojamos šio dydžio sumos, priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų:
1) 4 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
2) 3 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta gerai;
3) 2 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.“
straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo vyresni nei 23 metų pašaukti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karo prievolininkai tęsia tarnybą iki nustatytos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos pabaigos. 3. Įsigaliojus šiam įstatymui parengtojo rezervo kariai įgyja aktyviojo rezervo karių statusą ir jų atlikta tarnyba parengtajame rezerve įskaitoma į tarnybą aktyviajame rezerve. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto(2) lyginamasis variantas
5, 6, 6¹, 12, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 31,
2019
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys (toliau – aktyviojo rezervo karys) – pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame rezerve.“
dalimi: „2. Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas (toliau – aktyvusis rezervas) – parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų, kurių turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose, dalis,.“
netekusia galios 2 straipsnio 7 dalį. 7. Karys savanoris – aktyviojo rezervo karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą. 5. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 13 dalį. 13. Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose. 6. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 18 dalį. 18. Parengtojo rezervo karys – pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas, paskirtas atlikti nenuolatinę karo tarnybą į parengtojo rezervo karinį vienetą. 7. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė
karo tarnyba, tarnyba aktyviajame rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.“
ir ją išdėstyti taip: „21.
Tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve (toliau – tarnyba aktyviajame rezerve) – parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose į aktyvųjį rezervą paskirtų karo prievolininkų atliekama privalomoji karo tarnyba.“
9Papildyti 2 straipsnį 22 dalimi:
„22. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kai ištarnaujama ištarnavus ne mažiau kaip 3 metus savanorių karo tarnyboje ar kitoje savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje aktyviajame rezerve ir kariuomenės vadui ar jo įgaliotam asmeniui priėmus sprendimą, kad įgytas pagrindinis karinis parengtumas;“. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 18 iki 26 23 metų (įskaitytinai), o Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 –iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnybą atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies
4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vykdomas kiekvienais metais. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nustatytus ribinius skaičius, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.“
6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Sudarant kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, užtikrinama, kad atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų karo prievolininkų skaičius būtų proporcingas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos padalinių administruojamose savivaldybėse paskutinę gyvenamąją vietą deklaravusių karo prievolininkų, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičiui. Jeigu atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamas karo prievolininkas gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas sudaromas, atsižvelgiant į jo esamą faktinę gyvenamąją vietą ar iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos buvusią gyvenamąją vietą. Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas sudaromas ir paskelbiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.kam.lt ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios. Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas, kuriame pateikiami šio straipsnio 5¹ dalyje nurodyti duomenys, viešai paskelbiamas informavimo dėl šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tikslu ir viešai skelbiamas iki atitinkamų kalendorinių metų šaukimo pabaigos.
Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo eiga, kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, skelbiami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje, taip pat per kitas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos informacines visuomenės informavimo priemones. Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras stebi šio įstatymo 6¹ straipsnyje nurodyti asmenys.“5 straipsnis. 6¹ straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6¹ straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija, skirdama
asmenis, stebinčius kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras, turi teisę gauti iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, registrų, informacinių sistemų jų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai privalo minėtos krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.“
dalimis. 3. Pakeisti 6¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenų skyrimo stebėti kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo
procedūras tvarką, nurodant ir asmens duomenis, kurie gali būti renkami, nustato Vyriausybė.
Asmens duomenys, gauti siekiant paskirti asmenis stebėti kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras, yra tvarkomi asmenų skyrimo stebėti kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras tikslu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šaukimas į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus vykdomas tik tuo atveju, kai
atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti didesni negu nulis jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių ribiniai skaičiai. Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras. “
straipsnio pakeitimas
15 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, išskyrus finansų
ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnus;“
netekusiu galios 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą. „7) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams;“
Pakeisti IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
REZERVE“. 9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Tarnybos aktyviajame rezerve atlikimas
1Tarnyba aktyviajame rezerve atliekama tarnaujant kariniuose vienetuose,
krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, taip pat parengtojo rezervo kariniuose vienetuose. 2.
prievolininkai atrenkami ir skiriami:
pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 18 iki 55 metų;
2) atlikti tarnybą aktyviajame rezerve atlikti parengtojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 19 metų (o pareiškę norą raštu – nuo 18 metų) iš parengtojo kariuomenės personalo rezervo iki 60 metų, atsargos karo kapelionai – iki 65 metų. 3. Pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių tarnybą aktyviajame rezerve atliekantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už tarnybos rezerve šias dienas, taikomos socialinės garantijos.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 22 straipsnį. 22 straipsnis. Tarnybos rezerve atlikimo sąlygos tarnaujant kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose
į Seimo nustatytą Lietuvos kariuomenės principinę struktūrą, ribinius skaičius, pareigybių kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ir kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, į kuriuos atrenkami ir skiriami tarnybą rezerve atliksiantys kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras. 2. Pareiškę norą raštu ir sudarę kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį, karo prievolininkai atrenkami ir skiriami atlikti tarnybą rezerve paskiriant juos į pareigas kariniame vienete, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kitame aktyviojo rezervo kariniame vienete. 3. Kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario atliekamos tarnybos rezerve trukmė – nuo kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties sudarymo iki sutarties pabaigos dienos. 4.
karinį vienetą, krašto apsaugos savanorių pajėgas ar kitą aktyviojo rezervo karinį vienetą paskirti karo prievolininkai Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens įsakymu dalyvauja mokymuose, pratybose, vykdo Lietuvos kariuomenei įstatymuose nustatytus uždavinius. 5. Tarnyba rezerve atliekama, kario savanorio ir aktyviojo rezervo kario sutartis sudaroma ir nutraukiama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 11 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Tarnybos aktyviajame rezerve atlikimo ypatumai sąlygos tarnaujant parengtojo rezervo kariniuose vienetuose
apsaugos ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu nustato parengtojo rezervo karinių vienetų struktūrą. 21. Parengtojo Aktyviojo rezervo kario atliekamos tarnybos aktyviajame rezerve trukmė
tarnybą mobilizacijos ir karo padėties metu. Pratybų ar mokymų trukmę, periodiškumą ir programas nustato Lietuvos kariuomenės vadas. 3. Tarnyba aktyviajame rezerve tarnaujant parengtojo rezervo kariniuose vienetuose atliekama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis.
Karo prievolininkų skyrimas į aktyvųjį rezervą, atleidimas iš jo, šaukimo į mokymus, pratybas ir vykdyti užduočių, atrankos ir skyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarka
prievolininkai, atsižvelgiant į jų asmenines savybes, patirtį ir pasirengimą, atrenkami ir skiriami į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete, kurios paprastai atitinka jų turimą karinį laipsnį, karinę ir (ar) civilinę specialybę. 2. Skiriant į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete, pirmenybė teikiama karo prievolininkams, raštu pareiškusiems norą tarnybą rezerve atlikti parengtojo rezervo kariniame vienete. 3. Iš pareigų parengtojo rezervo kariniame vienete karo prievolininkai atleidžiami, kai:
savanorių pajėgose ar kitame aktyviojo rezervo kariniame vienete;
karinis vienetas;
vienete;
skiriama bausmė, dėl kurios jie negali tęsti nenuolatinės karo tarnybos;
netinkami atlikti nenuolatinę karo tarnybą parengtojo rezervo kariniame vienete. 4. Atrinkti karo prievolininkai skiriami į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jų sveikatos būklė yra tinkama atlikti nenuolatinę karo tarnybą parengtojo rezervo kariniame vienete. 5. Karo prievolininkų skyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 1. Išleidžiami į atsargą tikrosios karo tarnybos kariai skiriami į aktyvųjį rezervą.
Į aktyvųjį rezervą tikrosios karo tarnybos karius skiria vadas (viršininkas), išleidžiantis karius į atsargą. 2. Aktyviojo rezervo kariai iš tarnybos aktyviajame rezerve karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu atleidžiami, kai:
metais. 4. Kariuomenės vadas, atsižvelgdamas į krašto apsaugos ministro nustatytą į mokymus ir pratybas pašaukiamų aktyviojo rezervo karių skaičių, tvirtina atitinkamų kalendorinių metų mokymų ir pratybų planą, kuriame nustatoma mokymų ir pratybų vieta, laikas, dalyvaujančių aktyviojo rezervo karių skaičius, taip pat šaukiamų aktyviojo rezervo karių pareigos, į kurias skiriama. 5. Į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiami nustatytus reikalavimus pareigoms (karinis laipsnis, karinė specialybė), į kurias planuojama skirti, atitinkantys aktyviojo rezervo kariai. 6. Aktyviojo rezervo kariai, pašaukti į mokymus ir pratybas ar atlikti tarnybos užduočių, tarnybos laikotarpiu karinio vieneto vado (viršininko) skiriami į pareigas kariniame vienete ir pasibaigus tarnybos laikotarpiui atleidžiami iš jų. 7. Aktyviojo rezervo kariai atleidžiami iš pareigų nepasibaigus tarnybos laikotarpiui, kai:
nustatytos aplinkybės;
3) sutrinka sveikata ir sveikatos sutrikimas gali nesibaigti iki mokymų ir pratybų laikotarpio pabaigos. 8.
prievolininkų skyrimo į tarnybą aktyviajame rezerve, atleidimo iš jos, aktyviojo rezervo karių šaukimo į mokymus ir pratybas ar atlikti tarnybos užduočių tvarką, taip pat pašauktų aktyviojo rezervo karių skyrimo į pareigas kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Tarnybos rezerve Aktyviojo rezervo karių šaukimo į mokymus ir pratybas ar atlikti tarnybos užduočių atidėjimas
atranką į pareigas parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, tarnyba rezerve atidedama Šaukimas į mokymus ir pratybas ar atlikti tarnybos užduočių atidedamas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nurodytiems karo prievolininkams. 2. Atliekant atranką į pareigas kariniuose vienetuose, parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, tarnyba rezerve atidedama karo prievolininkams, kurie dėl sveikatos būklės laikinai yra netinkami atlikti tarnybą rezerve, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas Vykdant šaukimą į mokymus ir pratybas ar atlikti tarnybos užduočių, tarnyba atidedama aktyviojo rezervo kariams, kurių sveikatos būklę patikrinus nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali dalyvauti mokymuose ir pratybose ar atlikti tarnybos užduočių, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.“
Papildyti 26 straipsnį 5 dalimi: „5. Karo prievolininkams, pašauktiems į tarnybą Lietuvos kariuomenėje paskelbus mobilizaciją, atsižvelgiant į turimą, suteiktą kario laipsnį, mokamas atitinkamo laipsnio pirmų metų profesinės karo tarnybos kariui nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas. Karo prievolininkai, pašaukti į tarnybą paskelbus mobilizaciją, aprūpinami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, išskyrus išmokas buitinėms išlaidoms ir premijas.“
27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Karo prievolininkai atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją skiriami tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją. Šis reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, kurie iki mobilizacijos paskelbimo atliko tarnybą rezerve.“16 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, išskyrus pareigūnus, tarnaujančius tose statutinėse įstaigose, kurios karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos
(karo) atveju įstatymais yra priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, taip pat finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose;“
netekusiu galios 29 straipsnio 5 punktą. „5) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnams, išskyrus pareigūnus, kuriuos numatoma mobilizuoti pagal mobilizacinius planus;“
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 3 punktu: „3) informuoti karo prievolininkus apie jų skyrimą į aktyvųjį rezervą ir atleidimą iš jo krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka;“. 2. Buvusius 31 straipsnio 3–8 punktus laikyti atitinkamai 4–9 punktais. 18 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Karinė įskaita
steigia Karo prievolininkų registrą. Karo prievolininkų registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Karo prievolininkų registro tvarkymo įstaiga – karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija. 2.
tvarkomi šie karo prievolininkų asmens duomenys:
1) vardas ir pavardė;
2) gimimo data;
3) asmens kodas;
4) karo prievolininko kodas;
5) duomenys apie šeimos sudėtį (tėvai, įtėviai, sutuoktinis ar sugyventinis, vaikai, įvaikiai), taip pat šeimos nario vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta;
6) duomenys apie deklaruotą ir faktinę gyvenamąją vietą;
7) duomenys apie išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją;
8) duomenys apie sveikatos būklę;
9) duomenys apie darbo vietą ar pagrindinį užsiėmimą, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis;
10) duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos) už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą, apie teistumą už tyčinius nusikaltimus;
11) duomenys apie įgytą pagrindinį karinį parengtumą, atliktą karo tarnybą, alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turimą karinį laipsnį ir karines specialybes;
12) duomenys apie karo prievolininko priskyrimą kariniam vienetui, parengtojo rezervo kariniam vienetui, krašto apsaugos savanorių pajėgoms ar kitam aktyviojo rezervo kariniam vienetui;
13) duomenys ryšiams palaikyti (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris). 3. Asmenys į karinę įskaitą įrašomi, kai teisės aktų nustatyta tvarka priskiriami karo prievolininkams, ir išbraukiami iš karinės įskaitos, kai atleidžiami nuo karo prievolės, miršta, teismo paskelbiami mirusiais ar nežinia kur esančiais. 1. Karinei įskaitai tvarkyti Vyriausybė steigia Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registrą, kuriame karo prievolės administravimo tikslais yra tvarkomi karo prievolininkų asmens duomenys.
Šiame registre gali būti tvarkomi karo prievolininkų specialių kategorijų asmens duomenys, taip pat duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, padarytą nusikalstamą veiką, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą. 2. Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, specialių kategorijų asmens duomenis, reikalingus karinei įskaitai tvarkyti ir šaukimui vykdyti, o šioje dalyje nurodyti asmenys privalo minėtos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, specialių kategorijų asmens duomenis, pateikti. 3. Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro valdytoja – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Šio registro tvarkytojai paskiriami Vyriausybės nutarimu, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro nuostatai. 4. Asmenys į karinę įskaitą įrašomi, kai teisės aktų nustatyta tvarka priskiriami karo prievolininkams, ir išbraukiami iš karinės įskaitos, kai atleidžiami nuo karo prievolės, miršta, teismo paskelbiami mirusiais ar nežinia kur esančiais.“19 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis.
Karo prievolininkų sveikatos tikrinimas Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.“20 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Lengvatos
tarnybą
lengvatos:
1) darbo ir įdarbinimo subsidijavimas;
2) asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, aukštosios mokyklos gali nustatyti lengvatų, suteikiančių jiems pirmenybę stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas;
3) keliems pretendentams, dalyvaujantiems konkurse į valstybės tarnautojo pareigas, pagal nustatytus atrankos kriterijus surinkus vienodus rezultatus, teikiama pirmenybė atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą;
4) asmenims, atitinkantiems teisės aktuose nustatytus reikalavimus, teikiama pirmenybė priimant į statutinių valstybės tarnautojų profesines mokymo įstaigas ar kitas mokymo įstaigas, kurias baigus suteikiama teisė užimti statutinio valstybės tarnautojo pareigas, taip pat priimant į statutines valstybės tarnautojo pareigas, kai priimama be konkurso. 21.
21Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą nuostatą, d Darbdaviams,
įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą dienos (valandinį) atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, yra iki 100 procentų apskaičiuotų lėšų nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotos draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos suma. Subsidijos darbo užmokesčiui dydį, neviršijant 1,17 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, subsidija darbo užmokesčiui mokama 6 mėnesius. Ši subsidija taikoma, jeigu karo prievolininkas buvo įdarbintas per
datos. 32. Karo prievolininkams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir grįžusiems į darbą, taikoma šio straipsnio 21 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui. 4. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta lengvata finansuojama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių.“
Pakeisti 41¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys asmenys, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai arba jie nevykdė tarnybos, yra skatinami piniginėmis išmokomis, kurias sudaro kas mėnesį skaičiuojamos šio dydžio sumos, priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų:
1) 4 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
2) 3 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta gerai;
3) 2 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.“
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Iki šio įstatymo 3 straipsnio įsigaliojimo vyresni nei 23 metų karo prievolininkai, paskirti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, ją atlieka tarnybą iki nustatytos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos pabaigos. 4. Įsigaliojus šiam įstatymui parengtojo rezervo kariai įgyja aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių statusą ir jų atlikta tarnyba rezerve įskaitoma į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
23, 24, 25, 26, 27,
ir uždaviniai Esama geopolitinė situacija ir grėsmių nacionaliniam saugumui analizė skatina ieškoti efektyvesnių ir labiau pritaikytų šiandienos poreikiams kariuomenės formavimo ir gynybinių pajėgumų sutelkimo bei išlaikymo metodų. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 5, 6, 6¹, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 31, 35, 36, 41, 41¹ straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10¹, 13, 21, 22, 23, 28, 29, 32¹, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61¹, 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Krašto apsaugos savanorių pajėgos jau šiuo metu yra įvardytos kaip atskira, specifinė pajėgų rūšis, šioms pajėgoms ne tik Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – KASOKTĮ), tačiau ir valstybės ginkluotos gynybos operaciniai planai, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įsakymai nustato savarankiškas užduotis tiek taikos metu, tiek Lietuvos kariuomenei teikiant pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tiek ir karo padėties metu. Pažymėtina, kad kariai, kurie atlieka nenuolatinę karo tarnybą šiose pajėgose, yra paskirti į konkrečias pareigas, turi nuolatines užduotis. Atsižvelgiant į tai, tokios nuolatinės struktūros kariuomenės pajėgos neturėtų būti laikomos kariuomenės rezervu. Papildomai, esant ypatingiems atvejams ir poreikiui šių kariuomenės pajėgų personalą sukomplektuoti iki 100 procentų, tarnybą atlikti jose numatoma kviesti karius, kurie nebūtų sudarę tarnybos sutarties, tačiau esančius kariuomenės personalo rezerve. 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 išleisti iš profesinės karo tarnybos 3757 4314 4888 5034 5278 5597 5952 6293 6664 7033 išleisti iš privalomosios pradinės karo tarnybos 11341 14121 16901 19124 21089 23008 24724 27040 27420 27800 išleisti iš krašto apsaugos savanorių karo tarnybos 7330 8250 9170 9134 9189 9265 9278 9200 9200 9200 Iš viso 22428 26685 30959 33292 35556 37870 39954 42533 43284 44033 LK aktyviojo rezervo karių skaičius (10 metų) 1 (pav.) Šiuo metu parengtojo rezervo kario tarnyba trunka nuo išleidimo į atsargą iki perkėlimo į dimisiją. Tai yra dvidešimtmetis jaunuolis, atlikęs nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, gali likti susaistytas tarnybos santykiais paskiriant jį į parengtojo rezervo karinį vienetą iki jam sukaks 60 metų.
Toks susaistymas nepagrįstai ilgas. Taip pat, nesant laisvų pareigų parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, į atsargą išleidžiami kariai, turintys aukštą karinį parengimą, ir neskiriami atlikti tarnybos rezerve. Taip neišnaudojamas tikrosios karo tarnybos metu sukauptų karinių įgūdžių potencialas, neužtikrinamas tolygus pilietinių pareigų vykdymo paskirstymas visiems atsargos kariams. Todėl siūlytina nustatyti imperatyvų visų išleidžiamų į atsargą tikrosios karo tarnybos karių skyrimą atlikti tarnybą rezerve ir riboti tarnybos rezerve trukmę 10 metų laikotarpiu. Šiuo metu į NPPKT yra šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 m. Vykdant asmenų šaukimą atlikti NPPKT buvo nustatyta, kad vyresnio amžiaus (daugiau nei 23 m.) karo prievolininkai šaukiami neproporcingai dažniau (2018 m. šaukiamųjų sąrašą sudarė 22 proc. 25-mečių, 8 proc. 19-mečių), kadangi šio amžiaus karo prievolininkai paprastai nebesimoko, nestudijuoja ir jiems tarnyba Karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) 15 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais nėra atidedama. Taip pat buvo nustatyta, kad vyresnio amžiaus karo prievolininkams NPPKT dažniau sukelia neproporcingai didelę žalą (šeiminės, darbinės aplinkybės, gyvenimas užsienyje) – 2017 m. gauta beveik 3 000 prašymų dėl tarnybos atidėjimo. Be to, vyresnių karo prievolininkų žemesnis ir sveikatos tinkamumas – 25 m. amžiaus karo prievolininkų tinkamumas NPPKT yra beveik 10 proc. žemesnis nei 19-mečių. Pastebėta, kad vyresnio amžiaus karo prievolininkai yra ne tiek motyvuoti atlikti NPPKT, dažniau ieško galimybių išvengti tarnybos vilkinant šaukimo ir atsakomybės taikymo procedūras. Šiuo metu KPĮ 5 str. 2 d. numato, kad 18 m. asmenys atlikti NPPKT gali būti šaukiami tik jų pačių prašymu.
Įvertinus užsienio šalių praktiką (Estija, Suomija, Danija, Izraelis), taip pat išanalizavus gyventojų registro duomenis, manytina, kad, atsisakius galimybės privalomai šaukti vyresnius nei 23 metų amžiaus piliečius atlikti NPPKT, galėtų būti nustatoma, kad atlikti NPPKT šaukiami asmenys, sulaukę pilnametystės, t. y. 18 m. amžiaus. Taip būtų galima pašaukti apie 3000 nesimokančių 18-mečių karo prievolininkų, šaukimas būtų papildomas postūmis planuoti savo ateitį ir NPPKT atlikti prieš studijas, šeimos kūrimą, karjeros pradžią. Svarbu pažymėti, kad asmenys, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo įstaigose, ir toliau nebūtų kviečiami atlikti karo prievolės, o tarnyba jiems būtų atidedama iki mokslų pabaigos. Šauktinių amžius Šauktinių skaičius Šauktinių procentas25
834 23,80% Mažesnis vyresnių karo prievolininkų patekimas į NPPKT ir sveikatos tinkamumas (2017 m.) (2 pav.) Šaukiamųjų amžius Atidėjimų dėl neproporcingos žalos Atidėjimų dėl neproporcingos žalos dalis25
301 12% Dažnesnis atidėjimas dėl neproporcingos žalos vyresniems karo prievolininkams 2018 m. (3 pav.) Šaukiamųjų amžius Netinkamų dalis
19 33% Didesnis vyresnių karo prievolininkų sveikatos netinkamumas 2017 m. (4 pav.) Neproporcingas vyresnių karo prievolininkų šaukimas (2018 m. šaukiamųjų sąrašai) (5 pav.) NPPKT kariai, atsižvelgiant į jų tarnybos vertinimą, skatinami piniginėmis išmokomis (KPĮ 41¹ straipsnis). Kitokie vertinimo rezultatai nei yra nustatyti minėtu reguliavimu (labai gerai, gerai, patenkinamai) įstatymuose nenustatomi, kas suponuoja, kad net ir nepatenkinamai ar blogai kariui vykdant NPPKT ji bus įvertinta ne blogiau kaip patenkinamai ir karys vis tiek bus skatinamas.
Taip pat nenumatyta galimybė neskatinti kario, jei jis dėl ligos ar kitų aplinkybių nevykdo tarnybos. Toks skatinimo modelis turi neigiamą įtaką NPPKT rezultatams ir karių motyvacijai. KPĮ numatomas karo prievolininkų šaukimas atlikti karo tarnybą paskelbus mobilizaciją, tačiau jokiame įstatyme jiems nenumatytas apmokėjimas už šią tarnybą. Tai yra karo prievolininkas, atlikdamas tarnybą paskelbus mobilizaciją, liktų be pajamų, tai keltų grėsmę kario šeimos išlaikymo ir finansinių įsipareigojimų užtikrinimo stabilumui. Kaip parodė Ukrainos pavyzdys, esant tokiam reguliavimui karo prievolininkai vengia tarnybos, siekdami apsaugoti savo ir savo išlaikytinių finansinius interesus. Taip pat siekiama numatyti galimybę nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius tarnybos metu vertinti nepatenkinamai arba nevertinti. Privalomoji pradinė karo tarnyba įskaitoma, kai ištarnaujama 3 metus savanorių karo tarnyboje ar kitoje nenuolatinėje savanoriškoje karo tarnyboje. Per šį laikotarpį organizuojant kariams savanoriams ir kitiems nenuolatinės savanoriškos karo tarnybos kariams mokymus ir pratybas siekiama jiems suteikti Lietuvos kariuomenės vado nustatytas kariui būtinas žinias ir gebėjimus, kuriuos įgijęs asmuo yra pasirengęs ginklu ginti valstybę. Tačiau dėl įvairių priežasčių ne visi kariai savanoriai ar kiti nenuolatinės savanoriškos karo tarnybos kariai per ištarnautą 3 metų laikotarpį įgyja kariui būtinas žinias ir gebėjimus, todėl kario savanorio ar kito nenuolatinės savanoriškos karo tarnybos kario buvimas karių sąraše 3 metus nėra objektyvus kario parengties rodiklis. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. birželio 6 d. nutarime Nr.
KT13-N8/2018
„Dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3
punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad KPĮ 41 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio
ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tikslintinos KPĮ 41 str. nuostatos. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojo 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau
projektai derintini su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos kariuomenės specialistai. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Tarnyba rezerve yra privalomosios karo tarnybos rūšis (KPĮ 2 str. 18 d.). Tarnyba rezerve skirstoma į aktyviojo rezervo karo tarnybą ir parengtojo rezervo karo tarnybą (KPĮ 2 str. 20 d.). Tarnyba aktyviajame rezerve yra karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių atliekama tarnyba kariniuose ir aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose (KPĮ 22 str. 2 d.). Parengtojo rezervo karo tarnyba yra parengtojo rezervo karių atliekama tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose (KPĮ 24 str.).
KPĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, jog karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo
straipsnyje nustatyta, kad karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. KPĮ 41¹ straipsnyje reglamentuota nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių Lietuvos Respublikos piliečių skatinimo priemonė – piniginės išmokos, skaičiuojamos kas mėnesį ir priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų (tarnyba įvertinama labai gerai, gerai arba patenkinamai). Esamas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės mokėti tarnybinį atlyginimą karo prievolininkams, pašauktiems į tarnybą paskelbus mobilizaciją. KPĮ 41 straipsnis reglamentuoja nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems asmenims taikomas lengvatas: 1) darbo ir įdarbinimo subsidijavimas; 2) pirmenybė stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas; 3) pirmenybė surinkus vienodus rezultatus stojant į valstybės tarnautojo pareigas; 4) pirmenybė priimant į statutinių valstybės tarnautojų profesines mokymo įstaigas ar kitas mokymo įstaigas, taip pat priimant į statutinio valstybės tarnautojo pareigas.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 18 skyriaus pirmoje pastraipoje nustatyta, kad krašto apsaugos sistemą sudaro Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė (ginkluotosios pajėgos), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir kitos karo mokymo įstaigos, žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos, gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos, krašto apsaugos reikmėms skirtos karinės teritorijos, kiti infrastruktūros objektai, įmonės bei įstaigos. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama KPĮ projekte ir KASOKTĮ projekte keičiama sąvoka „aktyvusis rezervas“: tai parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų visuma, periodiškai rengiama ir skirta Lietuvos kariuomenės vienetams papildyti ekstremaliųjų situacijų atvejais, mobilizacijos, nepaprastosios ar karo padėties metu. Taip pat apibrėžiama ir „aktyviojo karinio personalo rezervo kario“ sąvoka numatant, kad aktyviojo rezervo karys – tai parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame rezerve. Konstitucijos ir įstatymų nustatytais atvejais priėmus sprendimą panaudoti aktyviojo rezervo karius, jie būtų skiriami į neužimtas kariuomenės struktūros pareigybes.
Todėl atsisakoma parengtojo rezervo karinių vienetų sąvokos ir pareigos juos formuoti. Siūloma nustatyti, kad Lietuvos kariuomenės aktyviojo rezervo paskirtis – komplektuoti kovinius, kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo Lietuvos kariuomenės karinius vienetus iš tinkamai parengtų aktyviojo rezervo karių taikos ir karo meto užduotims vykdyti. Į tarnybą aktyviajame rezerve ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui skiriami visi tikrosios karo tarnybos kariai, kurie išleidžiami į atsargą, taip pat atsargos kariai, atitinkantys nustatytus kriterijus. Tarnybos metu aktyviojo rezervo kariai iki 60 dienų per
atsižvelgiant į tikrosios karo tarnybos metu įgytą karinę specialybę, siekiant atnaujinti turėtus įgūdžius, bet ne suteikti naujus. Siūlomos įtvirtinti „savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos“ ir
„savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario“ sąvokas. Savanoriška
nenuolatinė karo tarnyba pagrįsta savanoriškumo principu, suderinama su kario savanorio/savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario civiliniu darbu ar studijomis. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Atsižvelgiant į siūlomą teisinį reglamentavimą, kad krašto apsaugos savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių karo tarnyba nebus aktyviojo rezervo dalis, KPĮ projekte atsisakoma „kario savanorio“ ir „krašto apsaugos savanorių karo tarnybos“ sąvokų, keičiama „privalomosios karo tarnybos“ sąvoka. Atsižvelgiant į KASOKTĮ projekto
„tikrosios karo tarnybos“ sąvoka papildoma įtraukiant savanorišką nenuolatinę
karo tarnybą kaip vieną iš tikrosios karo tarnybos rūšių.
Atsižvelgiant į KPĮ ir KASOKTĮ projektuose numatytų sąvokų pakeitimus atitinkamai keičiamas KASOKTĮ, KPĮ ir kartu teikiamų įstatymų tam tikrų straipsnių turinys bei formuluotės. Privalomoji pradinė karo tarnyba įskaitoma tik tuo atveju, jei Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens sprendimu ištarnavus ne mažiau kaip 3 metus savanorių karo tarnyboje ar kitoje nenuolatinėje savanoriškoje karo tarnyboje yra įgyjamas pagrindinis karinis parengtumas. Šis reikalavimas nustatomas siekiant įvertinti karių tinkamumą bei įgytą kvalifikaciją vykdyti kariuomenės nustatytas užduotis. Atsižvelgiant į tai, kad puskarininkių mokykla, kuri yra pervadinta į kariuomenės mokyklą, ir kitos karo mokymo įstaigos yra Lietuvos kariuomenės sudedamoji dalis, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus 1 pastraipoje jos nėra minimos. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnis nustato, kad registro nuostatus tvirtina ir registro veiklos pradžią nustato Vyriausybė. Registro nuostatuose nurodoma registro paskirtis, jo objektas (objektai), registro valdytojas, registro tvarkytojas (tvarkytojai), teikėjai, jų teisės ir pareigos, reglamentuojamas registro objekto (objektų) registravimas, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymas, jų pakartotinio naudojimo tvarka, registro sąveika su kitais registrais ir (arba) valstybės informacinėmis sistemomis, registro duomenų ir registro informacijos sauga, registro finansavimas ir kita Vyriausybės nustatyta informacija. Siekiant suderinti KPĮ 35 straipsnį su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, KPĮ projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl karo prievolininkų asmens duomenų.
Siekiant tinkamai įgyvendinti karo prievolininkų sveikatos patikrinimo funkciją ir nustatyti jų tinkamumą atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją, KPĮ projekto 36 straipsnis papildomas numatant, kad mobilizacijos metu karo prievolininkų sveikatą tikrina ne tik krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos. KPĮ 5 str. 2 d. keitimas ir šaukimo į NPPKT amžiaus nustatymas nuo 18 m. iki 23 m. spręstų galiojančio vyresnio šaukiamojo amžiaus (> 23 m.) problemas, būtų užtikrinamas pakankamas skaičius potencialiai šaukiamų karo prievolininkų, galimai mažėtų karo tarnybos vengimo atvejų, skatintų jaunuolius atlikti NPPKT prieš studijas, šeimos kūrimą, karjeros pradžią. KPĮ projekto 1 straipsniu keičiamoje KPĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad NPPKT atlikusiems asmenims nustatytos lengvatos netaikomos asmenų, kurie buvo atleisti nuo karo prievolės ar kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta bendra ar individualia tvarka, taip pat asmenų, kurie buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos pirma nustatyto laiko, atžvilgiu. NPPKT kariai, kurie nesiekia tobulėti, plėsti žinių ir lavinti įgūdžių, vadų (viršininkų) įsakymus, nurodymus, pavedimus ir tarnybinę veiklą vykdo atmestinai ir tik pakartotinai nurodžius, ir tik su vadų priežiūra, nerodo jokios iniciatyvos, siekia išvengti užduočių ir (arba) tarnybos metu padarę drausminius nusižengimus vis tiek vertinami patenkinamai ir gauna pinigines išmokas. Numačius galimybę karį įvertinti nepatenkinamai ir nemokėti piniginės išmokos, bus taupomos valstybės lėšos ir didinama motyvacija tarnauti kuo geriau. Taip pat siekiama nustatyti galimybę nevertinti NPPKT karių, kurie nedalyvavo kariniame rengime dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama išlaikyti kariams savanoriams ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tokias pačias garantijas, kokias pagal esamą reguliavimą turi kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai. Siekiant tinkamai įgyvendinti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytus reikalavimus ir suderinti su jais keičiamų įstatymų nuostatas, atliekami tokie pakeitimai:
projektu siekiama nustatyti įgaliotų krašto apsaugos institucijų ar jų padalinių teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, registrų, informacinių sistemų informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus siekiant tinkamai įgyvendinti teisės aktais priskirtas funkcijas. 2. KPĮ projektu siekiama reglamentuoti, kokiu tikslu ir kokį laikotarpį yra viešai skelbiamas karo prievolininkų sąrašas; įtvirtinti įgaliotų krašto apsaugos institucijų ar jų padalinių teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, registrų, informacinių sistemų informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus siekiant tinkamai įgyvendinti teisės aktais priskirtas funkcijas; nustatyti, kokiu tikslu yra tvarkomi asmens duomenys, gauti siekiant paskirti asmenis stebėti kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras; taip pat siekiama nustatyti karo prievolininkų registre kaupiamų asmens duomenų valdytoją. 3. Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 8, 21, 23, 38 ir 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 2¹ straipsniu projektu siekiama įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo tikslus, patikslinti tvarkomų asmens duomenų apimtį. 4. Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr.
13, 15, 21, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 1¹ straipsniu projektu siekiama įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo tikslus, patikslinti tvarkomų asmens duomenų apimtį. 5. Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo tikslą, Lietuvos šaulių sąjungos teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, registrų, informacinių sistemų informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus siekiant tinkamai įgyvendinti teisės aktais priskirtas funkcijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymų projektai nėra skirti verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su KPĮ projektu teikiami:
apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10¹, 13, 21, 22, 23, 28, 29, 32¹, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61¹, 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas; 3.
Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m, patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1210 pakeitimo įstatymo projektas;
tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. IX-703 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
kariuomenės drausmės statuto 8, 21, 23, 38 ir 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 2¹ straipsniu įstatymo projektas;
materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 1, 4, 10, 12, 13, 15, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 1¹ straipsniu įstatymo projektas;
šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 8 ir 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 23 ir 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos darbo kodekso 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
administracinių nusižengimų kodekso 558 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Turės būti pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 288 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi laikotarpiu sąlygų aprašo patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1181 „Dėl maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos dydžio nustatymo ir mokėjimo kariams ir karo prievolininkams, neaprūpintiems maistu“;
Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1732 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo aukštųjų mokyklų studentų skatinamosioms stipendijoms, tikslinių skatinamųjų išmokų skyrimo ir paramos studijų kainai padengti teikimo“;
Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 632 „Dėl Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr.
mobilizacinio personalo rezervo sudarymo, apskaitos ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
7) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. V-1293
„Dėl Sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo ir prevencinės
reabilitacijos paslaugų organizavimo ir teikimo Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centre tvarkos aprašo tvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. V-1337
„Dėl Krašto apsaugos sistemos tarnybinių pažymėjimų formų ir Krašto apsaugos
sistemos tarnybinių pažymėjimų išdavimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
9) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymas Nr. V-163
„Dėl Karo tarnybos statuto patvirtinimo“;
10) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. V-782
„Dėl Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo
išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo patvirtinimo“;
11) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. V-953
„Dėl Lietuvos kariuomenės nuostatų patvirtinimo“;
12) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. V-1142
„Dėl Paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos, alternatyviosios krašto
apsaugos tarnybos ir tarnybos paskelbus mobilizaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“;
13) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr.
V-1261 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, parengtojo rezervo karių ir kariūnų kelionės išlaidų atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
14) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. V-28 „Dėl Garbės savanorio, Aktyviojo rezervo garbės kario vardo suteikimo, Garbės savanorio ženklo, Aktyviojo rezervo garbės kario ženklo įteikimo nuostatų patvirtinimo“;
15) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. V-558
„Dėl Karo prievolininkų skyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame
vienete, atleidimo iš jo ir išmokų už tarnybos rezerve dienas mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
16) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-713
„Dėl Karo prievolininkų šaukimo į privalomąją karo tarnybą paskelbus
mobilizaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“;
17) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. V-738 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
18) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. V-913 „Dėl Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių tarnybos vertinimo ir piniginių išmokų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
19) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr.
V-1018 „Dėl Teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo ir panaikinimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“;
20) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. V-502 „Dėl Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų nuostatų ir struktūros tvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). KPĮ 26 straipsniui įgyvendinti reikalingos lėšos priklausys nuo krašto apsaugos sistemos poreikių, atsižvelgiant į numatomas funkcijas, užtikrinančias mobilizacijos vykdymą. Lėšos bus skiriamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra: „aktyvusis rezervas“, „savanoriška nenuolatinė karo tarnyba“, „savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys“, „tarnyba aktyviajame rezerve“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai I.
Sprendžiama problema Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba priskiriama aktyviajam rezervui, nors kariniai vienetai, kuriuose tarnauja kariai savanoriai ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, turi nustatytus uždavinius ir funkcijas bei neskirti papildyti Lietuvos kariuomenės vienetus. Parengtojo rezervo karių įgūdžiai periodiškai atnaujinami siekiant nedelsiant papildyti kariuomenės vienetus, todėl tikslinga parengtąjį rezervą pervadinti į aktyvųjį rezervą. II. Siūlomos priemonės Pakeisti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą. III. Priemonių sąnaudos Lėšos priklausys nuo krašto apsaugos sistemos poreikių, atsižvelgiant į numatomas funkcijas, užtikrinančias mobilizacijos vykdymą. IV. Nauda visuomenei Bus sukurtas kariuomenės personalo rezervo organizavimo modelis, sudarantis sąlygas kariuomenei greičiau pereiti iš taikos meto į karo meto struktūras ir taip užtikrinti geresnį Lietuvos kariuomenės pasirengimą vykdyti valstybės ginkluotą gynybą. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės gynimo taryba 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. V-20 pritarė Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m, patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1210 pakeitimo įstatymo projektui, šis projektas pridedamas prie kartu teikiamų įstatymų pakeitimo projektų.
Atkreipiamas dėmesys, kad šis projektas yra lydimasis Seime registruotam Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 61² straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios ir jo lydimųjų įstatymų projektui.
21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 31, 35, 36, 41,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies 3 punkte tikriausiai norima nustatyti dvi sąlygas, kai įskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba – ne mažiau kaip 3 metų tarnybą savanorių karo tarnyboje ar kitoje savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir tai, kad kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens sprendimu konstatuojama, kad įgytas pradinis karinis parengtumas, todėl siūlytina atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakciją. 2. Atsižvelgiant į tai, kad visame keičiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija“, siūlytina atitinkamai patikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 13 straipsnio pakeitimo esmėje kaip perteklinis brauktinas žodis ,,nauja“ (pildoma 5 dalis nėra įterpiama tarp jau esančių straipsnio dalių). 4. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje nurodytinas straipsnis, kuris pripažįstamas netekusiu galios, t.y. po žodžių ,,netekusiu galios“ įrašytinas skaičius ir žodis ,,29 straipsnio“. 5. Projekto 16 straipsnio 2 dalies redakcija tikslintina, nurodant ne 2, o 31 straipsnį. 6. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 18 straipsniu dėstomo 36 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. 7.
įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje vietoje abstrakcijos „Vyriausybės priimtu teisės aktu“ reikėtų vartoti tikslų teisės akto pavadinimą – Vyriausybės nutarimas, nes pagal Konstitucijos 95 straipsnio pirmąją dalį Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. 8. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 19 straipsniu keičiama daugiau kaip pusė keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies punktų, nauja redakcija turėtų būti dėstoma visa keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamos
punktą. 9. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalyje pateiktų nuorodų į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir Lietuvos Respublikos administracinių teisių nusižengimo kodeksą (past. – tikslus teisės akto pavadinimas yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas) atsisakytina kaip klaidinančių, nes, pavyzdžiui, bausmės atlikimas nėra abiejų nurodytų teisės aktų reguliavimo dalykas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 23 straipsnį, keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos poveikio priemonės nėra administracinės nuobaudos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2019-12-09
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnyje siūloma nustatyti lengvatas Lietuvos Respublikos piliečiams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bei įvertinus tai, kad nustatoma tik viena lengvata, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis sukeisti vietomis. Be to, šio straipsnio 3 dalyje tikslintina pateikta nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 1 punktą (1 dalis neturi punktų). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paGRInDinio KOMITETO
D a
posėdyje dalyvavo: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Michalas Mackevičius, Gediminas Kirkilas, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, Gabrielius Landsbergis, komiteto biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės departamentas 2018-12-112 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkte tikriausiai norima nustatyti dvi sąlygas, kai įskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba – ne mažiau kaip 3 metų tarnybą savanorių karo tarnyboje ar kitoje savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir tai, kad kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens sprendimu konstatuojama, kad įgytas pradinis karinis parengtumas, todėl siūlytina atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakciją. Pritarti
2018-12-115 2.
Atsižvelgiant į tai, kad visame keičiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija“, siūlytina atitinkamai patikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį. Pritarti
pakeitimo esmėje kaip perteklinis brauktinas žodis ,,nauja“ (pildoma 5 dalis nėra įterpiama tarp jau esančių straipsnio dalių). Pritarti
straipsnis, kuris pripažįstamas netekusiu galios, t.y. po žodžių ,,netekusiu galios“ įrašytinas skaičius ir žodis ,,29 straipsnio“. Pritarti
tikslintina, nurodant ne 2, o 31 straipsnį. Pritarti
6Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles,
projekto 18 straipsniu dėstomo 36 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Pritarti
2018-12-1117 Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje vietoje abstrakcijos „Vyriausybės priimtu teisės aktu“ reikėtų vartoti tikslų teisės akto pavadinimą – Vyriausybės nutarimas, nes pagal Konstitucijos 95 straipsnio pirmąją dalį Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Pritarti
straipsniu keičiama daugiau kaip pusė keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies punktų, nauja redakcija turėtų būti dėstoma visa keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamos 41 straipsnyje pateiktos nuorodos į keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pritarti
2018-12-1120 9.
Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalyje pateiktų nuorodų į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir Lietuvos Respublikos administracinių teisių nusižengimo kodeksą (past. – tikslus teisės akto pavadinimas yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas) atsisakytina kaip klaidinančių, nes, pavyzdžiui, bausmės atlikimas nėra abiejų nurodytų teisės aktų reguliavimo dalykas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 23 straipsnį, keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos poveikio priemonės nėra administracinės nuobaudos. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Papildomų komitetų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam projektui. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. NSGK, 2019-11-111 Argumentai:
Patikslinti aktyviojo karinio personalo rezervo sąvoką atsižvelgiant į Terminų banke aprobuotą sąvoką, taip pat atsisakant perteklinių žodžių „skirta Lietuvos kariuomenės vienetams papildyti vykdant tarnybos užduotis ekstremaliųjų situacijų atvejais, mobilizacijos, nepaprastosios ar karo padėties metu.“ Pasiūlymai:
išdėstyti taip:
„1. Aktyviojo karinio kariuomenės personalo rezervo karys
(toliau – aktyviojo rezervo karys) – pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame rezerve.“ 2.
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Aktyvusis karinio kariuomenės personalo rezervas (toliau – aktyvusis rezervas) – parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų, kurių turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose, dalis.“
Argumentai: Karo prievolininkai, baigę vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstoję į aukštąją mokyklą, paprastai studijas baigia būdami 23 -24 metų. Siekiant sudaryti sąlygas karo prievolininkams nepertraukiamai studijuoti, privalomas šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą jiems atidedamas vadovaujantis Karo prievolės įstatymo (toliau – Įstatymas)
privalomąją pradinę karo tarnybą karo prievolininkų amžių nuo 18 iki 23 metų, susidarytų situacija, kuomet nebūtų galimybės privalomai šaukti atlikti tarnybos įstojusių į aukštąsias mokyklas karo prievolininkų.
Atsižvelgus į siūlomas šaukiamųjų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą amžiaus ribas ir siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems karo prievolininkams būti šaukiamiems į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tikslinga užtikrinti, kad dėl studijų aukštojoje mokykloje nebūtų sudarytos prielaidos išvengti šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl siūlytina Įstatymo 5 straipsnyje nustatyti, kad karo prievolininkams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje buvo individualia tvarka atidėtas šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, šaukimas pratęsiamas vienerius metus po studijų baigimo, bet ne ilgiau iki jiems sukaks 26 metai. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją
pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 18 iki 2623 metų (įskaitytinai), o Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 –iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnybą atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių pasibaigimo.“ Pritarti 3.
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projekte Komitetas siūlo numatyti, kad Krašto apsaugos ministras atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus ribinius skaičius nustato visų karių ribinius skaičius, atsisakyti perteklinių nuostatų. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vykdomas kiekvienais
metais. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nustatytus ribinius skaičius, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.“
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projekte numatyta, kad Krašto apsaugos ministras atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus ribinius skaičius nustato visų karių ribinius skaičius, atsisakyti perteklinių nuostatų. Pasiūlymas:
Projektą papildyti: „6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šaukimas į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus vykdomas tik tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti didesni negu nulis jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių ribiniai skaičiai.
Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras. “
Argumentai: Patikslinti, kad karo prievolininkai dalyvauja pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 60 dienų per tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpį. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į parengtojo rezervo karinius vienetus aktyvųjį
rezervą paskirti karo prievolininkai dalyvauja to vieneto pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 3060 dienų per penkerius metus tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpį ir vykdo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio
mobilizacijos ir karo padėties metu. Pratybų ar mokymų trukmę, periodiškumą ir programas nustato Lietuvos kariuomenės vadas.“
Argumentai: Tikslinti 12 straipsniu keičiamą 24 straipsnio 1 dalį numatant, kad visi išleidžiami į atsargą tikrosios karo tarnybos kariai skiriami į aktyvųjį rezervą. Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Išleidžiami į atsargą tikrosios karo tarnybos
kariai skiriami į aktyvųjį rezervą. Į aktyvųjį rezervą tikrosios karo tarnybos karius skiria vadas (viršininkas), išleidžiantis karius į atsargą.“
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projekte numatyta, kad Krašto apsaugos ministras atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus ribinius skaičius nustato visų karių ribinius skaičius, atsisakyti perteklinių nuostatų.
Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aktyviojo rezervo karių šaukimas į mokymus ir
pratybas vykdomas kiekvienais metais. Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, pratybose ir mokymuose dalyvaujančių aktyviojo rezervo karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.“
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 9 straipsnyje reglamentuota, kad aktyviojo rezervo kariai vykdo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas užduotis (ekstremaliųjų situacijų atvejais ir nepaprastosios padėties metu) 10 straipsniu keičiama 24 straipsnio 5 dalis yra perteklinė. Pasiūlymas:
Panaikinti 12 straipsniu keičiamo projekto 5 dalį. 5. Aktyviojo rezervo kariai krašto apsaugos ministro sprendimu šaukiami vykdyti tarnybos užduočių ekstremaliųjų situacijų atvejais ir nepaprastosios padėties metu. Pritarti
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekte yra numatyta, kad aktyviojo rezervo kariai dalyvaus pratybose ir mokymuose bei vykdys užduotis tikslinga papildyti 24 straipsnio 7 dalies 3 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti 24 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) sutrinka sveikata ir sveikatos sutrikimas gali
nesibaigti iki mokymų, pratybų ar užduočių vykdymo laikotarpio pabaigos.“
Argumentai: Įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti reikalingas terminas, todėl numatytina vėlesnė projekto įsigaliojimo data. Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Iki šio įstatymo 3 straipsnio įsigaliojimo vyresni nei 23 metų karo prievolininkai, paskirti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, ją atlieka iki nustatytos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos pabaigos. 4. Įsigaliojus šiam įstatymui parengtojo rezervo kariai įgyja aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių statusą ir jų atlikta tarnyba rezerve įskaitoma į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2020 m. birželio
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projektas pildomas naujais straipsniais papildyti projekto pavadinimą bei keisti projekto numeraciją. Pasiūlymas: Papildyti pavadinimą nauju straipsniu (12) ir jį išdėstyti taip:
21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 31, 35, 36, 41,
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Gaižauskas. Komiteto
pirmininkas Dainius Gaižauskas Patarėjas Mantas Lapinskas