Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Vilnius1 straipsnis. 580 straipsnio pakeitimas Papildyti 580 straipsnį 5 dalimi: „5. Prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą paduodamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta nežinoma arba vaikas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymas paduodamas vaiko buvimo vietos apylinkės teismui.“
Pakeisti 582 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas,
atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir
(ar) priverstinį gydymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama. Jei byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ši byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
(sujungti projektai XIIIP-3036 ir XIIIP-3137) lyginamasis variantas
2019 m. d. Vilnius
Pakeisti 336 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atskirasis skundas dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal
įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per trisdešimt dvidešimt dienų nuo dienos, kurią atskirasis skundas buvo gautas apeliacinės instancijos teisme.“2 straipsnis. 580 straipsnio pakeitimas Papildyti 580 straipsnį 5 dalimi: „5. Prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą paduodamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Kai vaiko gyvenamoji vieta nežinoma arba vaikas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą paduodamas vaiko buvimo vietos apylinkės teismui.“
Pakeisti 582 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „582 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
straipsnyje numatytus atvejus ir atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama. 2. Bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. 3. Kai nagrinėjama byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, be kitų šiame Kodekse nustatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, teismas visus procesinius dokumentus gali įteikti elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniai dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios. 2. 4. Prašymai, paduoti šiame skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos. Prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. 3. 5. Teismas gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikalingų įrodymų. Teismas taip pat turi teisę rinkti tokius įrodymus savo iniciatyva. 4. 6. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
Kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos apie vaiko tėvus, taip pat būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus. 5. 7. Teismui nagrinėjant bylą dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą arba bylą dėl teismo leidimo pratęsti asmens būtinąjį hospitalizavimą ir
(ar) būtinąjį izoliavimą, būtina, kad asmeniui, kurio priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą arba būtinąjį hospitalizavimą ir
(ar) būtinąjį izoliavimą prašoma pratęsti, atstovautų advokatas. 8. Teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, būtina, kad vaiko atstovams pagal įstatymą atstovautų advokatas. 6. 9. Byla nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl teisės, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus. 7. 10. Bylą teismas išsprendžia priimdamas nutartį. Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.
Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Šis skundas turi būti išnagrinėtas per šio kodekso 336 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą. 8. 11. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 8 dalį, ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS įstatymo,
projektų tikslai ir uždaviniai 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (toliau – Įstatymas) buvo patobulinta vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sistema, kurios tikslas – suteikti vaiko visapusiškai raidai reikalingą efektyvią pagalbą ir tinkamą aplinką. Kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, Įstatymu suteikta ypatinga teisinė apsauga, numatant grėsmės lygių sistemą. Kiekvienam atvejui, susijusiam su vaiko teisių pažeidimu, įdiegta atvejo vadyba. Įstatymu nustatyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo principai, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės, vaiko apsauga nuo žalingos socialinės aplinkos, pagrindinės vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų veiklos pagrindai, pagrindinės jų funkcijos. Įstatymas nustatė vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą kriterijus, taip pat tai, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą pirmiausia būtų grindžiamas prevenciniu darbu su vaiku ir šeima ir tik jam pasibaigus būtų svarstomas klausimas dėl vaiko paėmimo tikslingumo, o, nusprendus vaiką paimti, tokio veiksmo pagrįstumą ir teisėtumą turėtų būti įvertintas teismo. Sukurtos mobiliosios komandos, turinčios intensyviai dirbti su šeima, siekiant grąžinti paimtą vaiką atstovams pagal įstatymą.
Įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais buvo siekiama sukurti stipresnę vaiko apsaugą ir suteikti efektyvią pagalbą šeimai, padedančią įveikti įvairius sunkumus, tačiau jo įgyvendinimas strigo dėl Įstatyme esančių spragų, t. y. Įstatyme nustatyta, kad vaikas, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, visais atvejais paimamas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, netaikant alternatyvių priemonių vaiko saugumui užtikrinti. Be to, pagal dabartinį teisinį reguliavimą mobiliosios komandos darbą su šeima pradėdavo tik paėmus vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Atsižvelgdama į šias problemas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija skubos tvarka parengė šio Įstatymo pakeitimus, siekdama išspręsti iškilusias problemas ir nustatyti griežtesnes vaiko atskyrimo nuo jo atstovų pagal įstatymą taisykles. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 36¹, 36² 36³ ir 36⁴ straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas Nr.
3; toliau kartu – Įstatymų projektai) projektai parengti siekiant:
teisių konvencijos nuostatas reglamentuojančias geriausių vaiko interesų užtikrinimo nuostatas, susijusias su jo teise nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, nustatant griežtesnes vaiko atskyrimo nuo jo atstovų pagal įstatymą taisykles;
ir jo atstovams pagal įstatymą bei apsaugos vaikui organizavimą;
galimus vaiko teisių pažeidimus, vertinimo tvarką;
pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus;
jo atstovų pagal įstatymą teismingumo taisyklę, kuri atitiktų vaiko ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teisių ir teisėtų interesų efektyvesnį užtikrinimą;
vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje. Svarbiausi Įstatymų projektų uždaviniai: Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti alternatyvas tuo atveju, jei, esant Įstatyme nustatytiems pagrindams, prieš paimant vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, būtų išnaudotos visos įmanomos vaiko apsaugos priemonės, neišskiriant vaiko ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, tačiau užtikrinant saugią vaikui aplinką. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti pirmojo ir antrojo grėsmės vaikui lygių nustatymo, įtvirtinant vaiko situacijos vertinimą, ir atitinkamai, esant pagrindams, nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai ar apsaugos vaikui poreikius. Įstatymo projektu Nr. 1 tikslinama atvejo sąvoka, nesiejant jos su grėsmės vaikui lygio nustatymu, t. y. išplečiant atvejo sąvoką.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, apibrėžiamos naujos Įstatymo projekte Nr. 1 vartojamos sąvokos – apsaugos vaikui poreikis ir vaiko laikinoji priežiūra. Siekiama efektyvesnio atvejo vadybos proceso – intensyvesnio darbo teikiant paslaugas vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą. Taip pat siekiama nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) veikiančios mobiliosios komandos teiktų paslaugas ne tik paėmus vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, tačiau ir pritaikius alternatyvias paėmimui apsaugos vaikui priemones. Siekiant užtikrinti vaiko situacijos vertinimo procedūros skaidrumą bei vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko teisių apsaugos specialistų etišką elgesį, siūloma vaiko teisių apsaugos specialistams suteikti teisę vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ir vaizdo įrašus, kurie taip pat galėtų būti įrodymu teisme. Vaizdo ir garso įrašai tretiesiems asmenims, nesusijusiems su situacijos vertinimu, negalėtų būti teikiami. Siekiant efektyvesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo vaiko gerovės srityje, siūloma išplėsti ministerijų, atsakingų už vaiko gerovės ir teisių užtikrinimą, kompetencijas vaiko teisių apsaugos srityje. Įstatymo projektu Nr. 2 siekiama nustatyti, kad asmenims už žinomai melagingus pranešimus apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus būtų taikoma administracinė atsakomybė, taip siekiant užkardyti piktybinius asmenų pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus Tarnybai. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama nustatyti, kad bylos dėl teismo leidimų paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjamos apylinkių teismuose pagal vaiko gyvenamąją vietą, kuri yra neatsiejama nuo jo atstovų pagal įstatymą gyvenamosios vietos, nes toje vietoje paprastai yra didžioji dalis įrodymų, be to, gali leisti geriau užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, jeigu teismas nuspręstų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje nuspręstų išklausyti vaiką. Taip pat nustatyti, kad bylos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje, taip siekiant sudaryti galimybę praktikoje garso ir vaizdo įrašus, gautus atliekant vaiko situacijos vertinimą, panaudoti teismo posėdžiuose kaip įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad bylose dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo gali būti nagrinėjami aspektai, susiję su žmogaus asmeniniu ar šeiminiu gyvenimu, tokiu reguliavimu bus užtikrinama asmenų teisė į privatų gyvenimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Laura Purinė, tel. 8 706 64273, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatyme numatyta, kad gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko teisių apsaugos specialistai turi nuvykti į vaiko buvimo vietą ir nustatyti grėsmės vaikui lygį. Šiuo metu Įstatyme įtvirtinti du grėsmės vaikui lygiai – pirmasis ir antrasis. Nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, vaikas nėra atskiriamas nuo jo atstovų pagal įstatymą, bet vaikui ir jo šeimai inicijuojama atvejo vadyba ir organizuojamas paslaugų teikimas.
Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, t. y. nustačius pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikas yra paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą, nenumatant alternatyvių vaiko apsaugos priemonių taikymo galimybių, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą. Galiojantis teisinis reguliavimas, nustačius pirmąjį ar antrąjį grėsmės vaikui lygį, įtvirtina nepakankamai intensyvią pagalbos vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą teikimo priežiūrą, t. y. pagalbos plano peržiūrų periodiškumą. Įstatyme nustatyta, kad Tarnyboje veikiančios mobiliosios komandos teikia pagalbą tik toms šeimoms, iš kurių vaikas yra paimtas, nesuteikiant galimybių teikti pagalbą šeimoms, kurioms nėra pritaikytas vaiko atskyrimas nuo jo atstovų pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse šiuo metu nenumatyta galimybė Tarnybos darbuotojams pradėti administracinio nusižengimo teiseną, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą už žinomai melagingus pranešimus Tarnybai apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus, tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys, piktnaudžiaudami savo teisėmis, melagingai praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 580 straipsnis nustato bendrą bylų, nagrinėjamų CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, teismingumo taisyklę, pagal kurią į teismą kreipiamasi arba pagal pareiškėjo gyvenamąją ar buveinės vietą (CPK 580 straipsnio 1, 4 dalys), arba pagal atliktinų veiksmų vietą (CPK 580 straipsnio 2 dalis), arba pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą (CPK 580 straipsnio 3 dalis). Kreipiantis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, pareiškėjas yra Tarnyba, tačiau ji kreipiasi ne savo interesu, o gindama viešąjį interesą.
Be to, teismo nutartis leisti arba atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą pirmiausia sukuria teisines pasekmes vaikui, dėl kurio kreipiamasi, arba jo atstovams pagal įstatymą. Bylos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka gali būti nagrinėjamos tiek rašytinio, tiek žodinio proceso tvarka. Galiojantis teisinis reguliavimas sukuria prielaidas, kai teismo procesas, jeigu kreipiamasi pagal pareiškėjo buveinės vietą, gali būti ganėtinai nutolęs nuo paties vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą bei nuo vietos, kurioje yra didžioji dalis įrodymų, todėl tai gali neatitikti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Be to, praktikoje pasitaiko atvejų, kai tarp teismų kyla ginčas dėl teismo, kompetentingo nagrinėti tokią bylą. CPK
užfiksuotas privatus asmens gyvenimas, parodymas ar paskelbimas viešame teismo posėdyje leidžiamas tik to asmens sutikimu, o kitais atvejais – tik uždarame teismo posėdyje. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma tobulinti teisinį reguliavimą, atsisakant grėsmės vaikui lygių nustatymo ir numatant, kad Tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą, vertina vaiko situaciją. Tarnybos darbuotojai, vertindami vaiko situaciją, nustato būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba apsaugos vaikui poreikį. Jie taip pat galės nustatyti, kad būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai ar vaiko apsaugos poreikį nėra, ir užbaigti pranešimo nagrinėjimą.
Siekiant efektyviau ir įvairiapusiškiau užtikrinti vaiko teisę gyventi su savo tėvais, siūloma nustatyti papildomas garantijas, kad, nustačius apsaugos vaikui poreikį, jis nebūtų paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą, neišnaudojus visų vaiko apsaugos priemonių. Nustačius apsaugos vaikui poreikį, užtikrinant vaikui saugią aplinką, prioriteto tvarka būtų taikomos tokios vaiko apsaugos priemonės, kurios nėra susijusios su vaiko atskyrimu nuo jo atstovų pagal įstatymą bei atstovų pagal įstatymą teisių vaiko atžvilgiu suvaržymu. Pakeitimais siūloma nustatyti naujas vaiko saugumo užtikrinimo priemones – vaiko laikinoji priežiūra ir laikinas apgyvendinimas. Vaiko laikinoji priežiūra – tai tokia vaiko apsaugos priemonė, kai vaikas paliekamas vaiko giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje arba vaikas perduodamas vaiko giminaičiams, su vaiku emociniais ryšiais susijusiems asmenims ar kitiems vaiko atstovų pagal įstatymą nurodytiems asmenims, galintiems laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje, nesuvaržant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teisių vaiko atžvilgiu, tačiau užtikrinant vaikui saugią aplinką. Taip pat kaip alternatyva gali būti organizuojama vaiko laikinoji priežiūra, apgyvendinant vaiką kartu su tėvais (ar vienu iš tėvų) ar kitais (-u) atstovais (-u) pagal įstatymą, kurie nekelia pavojaus vaiko saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Laikinosios vaiko priežiūros priemonės galėtų būti taikomos iki 30 dienų ir šiuo laikotarpiu šeimai būtų teikiamos Tarnybos mobiliosios komandos paslaugos ir atvejo vadyba.
Siūloma nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą būtų įmanomas tik tuo atveju, kai tėvai nepriima siūlymo taikyti laikinosios vaiko priežiūros priemones arba kai tokių priemonių taikymas būtų nepakankamas užtikrinti vaikui saugią aplinką. Taip pat siūloma nustatyti, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę pavojų vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei, skubiai užtikrina vaikui saugią aplinką, prireikus pasitelkdami policijos pareigūnus, ir jei nenustatomas apsaugos vaikui poreikis, perduoda vaiką tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. Šiais pakeitimais siekiama išspręsti opiausią problemą nustatant griežtesnes vaiko atskyrimo nuo jo atstovų sąlygas, pirmiausia siekiant išnaudoti visas galimybes ir būdus vaikams užtikrinti saugią aplinką, o tėvams laikinosios priežiūros metu išlaikant teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius paėmęs vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą arba jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei (šeimoje), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti grėsmės vaikui lygių nustatymo, siūloma patikslinti atvejo sąvoką, nesiejant atvejo su vaiko teisių pažeidimais ir grėsmės vaikui lygiais, t. y. išlečiant atvejo sampratą – atvejis suprantamas kaip kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) jo šeimai poreikio atsiradimas.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, taip pat apibrėžiamos naujos Įstatymo projekte Nr. 1 vartojamos sąvokos – apsaugos vaikui poreikis ir vaiko laikinoji priežiūra. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad atvejo vadyba organizuojama, tiek nustačius būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, tiek apsaugos vaikui poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad trūksta atvejo vadybos specialistų, taip pat siūloma patobulinti nuostatas dėl atvejo vadybininko išsilavinimui keliamų reikalavimų, praplečiant atvejo vadybininko kvalifikaciją, t. y. siūloma taikyti atvejo vadybininko išsilavinimo reikalavimą, kuris neapsiribotų universitetiniu socialinio darbo arba socialinės pedagogikos kvalifikaciniu laipsniu (bakalauro, magistro), tačiau apimtų ir profesinio bakalauro laipsnį, t. y. atvejo vadybininkais galėtų būti ir asmenys, įgiję socialinio darbo išsilavinimą kolegijose ar iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgiję kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją, ar iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgiję kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro), ar įgiję socialinės pedagogikos (bakalauro, magistro) kvalifikacinį laipsnį bei turintys atitinkamą patirtį. Įstatymo projektu Nr. 1 taip pat siūloma Tarnybos darbuotojams, atliekantiems vaiko situacijos vertinimą, įtvirtinti teisę daryti garso ir vaizdo įrašus. Siūlomas reglamentavimas padės užtikrinti vaiko situacijos vertinimo procedūros skaidrumą, vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko situacijos vertinimo objektyvumą, kokybę bei vaiko teisių apsaugos specialistų saugumą ir tarnybinės bei profesinės etikos pažeidimų prevenciją.
Daromi įrašai galėtų būti naudojami ir teisminiame procese. Siekiant užtikrinti operatyvų ir išsamų vaiko situacijos vertinimą, Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti Tarnybos teisę skubos tvarka (per 2 darbo dienas) gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų. Įstatymo projektu Nr. 2 siekiama nustatyti, kad už žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus suteikimą Tarnybai, asmeniui taikoma administracinė atsakomybė. Siūlomi pakeitimai padės sumažinti asmenų piktnaudžiavimą savo teisėmis, kai tarnyboms pateikiami melagingi asmenų pranešimai, žinant, kad jie melagingi, apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus, kai pranešimais siekiama užtikrinti ne vaiko teises ir interesus, o tokiais būdais sprendžiami asmens ir vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą konfliktai. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka paduodamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu vaiko gyvenamoji vieta nežinoma arba vaikas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymas paduodamas vaiko buvimo vietos apylinkės teismui. Siūlomas teisinis reguliavimas labiau atitiks teismo proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, išspręs bylų teismingumo klausimus. Taip pat Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad jeigu bylos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, jos nagrinėjamos uždarame teismo posėdyje.
Taip siekiama sudaryti galimybę garso ir vaizdo įrašus, padarytus atliekant vaiko situacijos vertinimą, panaudoti teismo posėdžiuose kaip įrodymus. Kadangi bylose dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo gali būti nagrinėjami aspektai, susiję su žmogaus asmeniniu ar šeiminiu gyvenimu, tokiu reguliavimu bus užtikrinama asmenų teisė į privatų gyvenimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, pripažinti netekusiais galios ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Priėmus Įstatymų projektus, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Terminų banko ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte Nr. 1 vartojamos sąvokos „apsaugos vaikui poreikis“, „atvejis“ ir „vaiko laikinoji priežiūra“ bus teikiamos Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. 10.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir iki kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki įsigaliojant Įstatymams Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 56 „Dėl Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“;
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. A1-28
„Dėl Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros
organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. A1-334
„Dėl Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos
aprašo patvirtinimo“. Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. A1-221 „Dėl Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus Įstatymų projektus, Tarnyba turės parengti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymą dėl garso ir vaizdo įrašo darymo, naudojimo ir saugojimo tvarkos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymų projektus, papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. A1-633 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė poįstatyminių teisės aktų vaiko teisių apsaugos srityje peržiūrai ir tobulinimui užtikrinti. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaikas“, „tėvai“, „vaiko paėmimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Kadangi asmens priverstinio hospitalizavimo ar gydymo pratęsimas ir vaiko paėmimas iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra dvi nesusijusios teisinės procedūros, siūlytina projekto 4 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 2 dalyje siūlomas teisės normas išskirti į atskiras Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio dalis. Pritarus šiai pastabai, turėtų būti atitinkamai tikslinamos ir projekto 5 straipsnyje dėstomos įstatymo įgyvendinamosios nuostatos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2019-02-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas; Komiteto biuras: patarėjos: A. Dolmantienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: D. Šakalienė – Seimo narė, A. Širinskienė – Seimo
narė, J. Jurevičiūtė – Seimo Pirmininko patarėja, D. Buivydaitė-Garbštienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, V. Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais, G. Veršekienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja, G. Vaičekauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus patarėja, E. Žiobienė – Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, E. Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja, A. Jakavonienė – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vedėja, L. Baronaitienė – Seimo kontrolierių įstaigos vyresn. patarėja, V. Valentinavičius – Seimo kontrolierių įstaigos vyresn. patarėjas, J. Karvovskienė – Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyr. specialistė, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, V. Malinauskas – Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovas, D. Sneškienė - VDU Socialinių mokslų fakulteto lektorė, R. Žemaitė – Nacionalinio aktyvaus mamų sambūrio atstovė, R. Klišytė
Laisvos visuomenės instituto narys. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-10 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-146 * Pastabų ir pasiūlymų projektui neturi. Pritarti. 2. Teisėjų taryba, 2019-01-29 Nr. g-2019-809 Dėl siūlomų CPK pakeitimų. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3137
bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos tik žodinio proceso tvarka. To paties įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti CPK 582 straipsnio 5 dalį papildant ją nuostata, jog teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų, būtina, kad vaiko tėvams atstovautų advokatas. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3036
numatyta, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą paduodamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta nežinoma arba vaikas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymas paduodamas vaiko buvimo vietos apylinkės teismui.
To paties projekto 2 straipsniu yra siūloma pakeisti CPK 582 straipsnio 1 dalį papildant ją nuostata, kad jei byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ši byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Dėl bylų dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo tik žodinio proceso tvarka. Svarstytina, ar toks siūlymas yra tikslingas. Teismų bendruomenės nuomone (pastaroji buvo išsakyta ir 2018 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įvykusiame darbiniame pasitarime dėl vaiko teisių apsaugos su kitų institucijų atstovais), viena vertus, nėra tikslinga procesiniame įstatyme nustatyti, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką išskirtinai būtų nagrinėjamos tik žodinio proceso tvarka, kita vertus, procesiniame įstatyme įtvirtinus galimybę bylą nagrinėti tik žodinio proceso tvarka, nebūtų užtikrinama, kad susiklosčiusi neigiama situacija dėl būtinumo paimti vaiką laikinai iš tėvų būtų sprendžiama operatyviai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 42 straipsnio ir CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai iš teismui pateiktų duomenų ir įrodymų yra aiški konkrečiu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, procesiniame įstatyme turėtų būti sudaryta galimybė teismui bylą dėl leidimo paimti vaiką nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad, teismui bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nėra apsiribojama tik formaliųjų aspektų patikrinimu, teismui kyla pareiga išsamiai patikrinti visas konkrečiu atveju susiklosčiusias bylos aplinkybes, tiek vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisėjų tarybos nuomone, teisėjui, įvertinus visas bylai svarbias aplinkybes ir byloje esančius rašytinius duomenis/įrodymus, turėtų būti paliekama diskrecijos teisė nuspręsti dėl konkrečios bylos nagrinėjimo formos: rašytinio ar žodinio proceso tvarka. Be to, siekiant teisinio aiškumo ir vientisumo, siūlytina tikslinti ir suvienodinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3137 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojamą terminologiją, CPK 582 straipsnio 1 ir 5 dalyse vaitojant žodžius „dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą“. Dėl bylos teismingumo. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei CK ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą. Nurodyto įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.
CK 3.254¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK
paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Iš šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo matyti, kad, sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečio vaiko interesais, paprastai kreipiamasi pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, kaip, pavyzdžiui, bylose dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos ar rūpybos paskyrimo (CPK 497 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nėra pagrindo manyti, kad įstatymų leidėjas CK 3.2541 straipsnyje, įsigaliojusiame 2018 m. liepos 1 d., nustatydamas naują teismo leidimo išdavimo atvejį, būtų siekęs, kad bylos dėl tokių teismo leidimų išdavimo būtų išimtinai ir specialiai nagrinėjamos tik viename apylinkės teisme, būtent, pagal pareiškimą paduodančio juridinio asmens, t. y. Tarnybos buveinę. Šioje teismo leidimo išdavimo procedūroje vaiko teisių apsaugos institucija veikia vaiko interesais ir jį atstovauja, todėl CPK 580 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, nustatanti, kad pareiškimas turi būti paduodamas pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą, turėtų būti suprantama kaip taisyklė, nustatanti pareiškimo padavimą apylinkės teismui pagal vaiko gyvenamąją vietą.
Kitoks aiškinimas prieštarautų teismo leidimų išdavimo proceso tikslui, t. y. siekiui, kad tokių pareiškimų nagrinėjimas būtų kuo labiau prieinamas visuomenei, ypač įvertinant galimybę tokio pobūdžio klausimus spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Siekiant teisinio aiškumo ir vientisumo, pritartina Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3036 1 straipsnio siūlymui papildyti CPK 580 straipsnį 5 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą paduodamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta nežinoma arba vaikas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymas paduodamas vaiko buvimo vietos apylinkės teismui. Dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad ¡statymo projekto Nr. XIIIP-3137 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti CPK
tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos tik žodinio proceso tvarka. O įstatymo projekto Nr. XIIIP-3036 2 straipsniu yra siūloma pakeisti CPK 582 straipsnio 1 dalį papildant ją nuostata, kad jei byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ši byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Taigi, įstatymo leidėjui siūlytina apsispręsti, kuriam projektui pritarti, kadangi antruoju projektu nėra siūloma bylų dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą narinėti vien tik žodinio proceso tvarka.
Pažymėtina, kad CPK 9 straipsnio
būti uždaras - žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Šeimos bylose arba bylose dėl leidimo paimti vaiką išdavimo ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme jau yra numatyta galimybė teismui nagrinėti bylą uždarame teismo posėdyje savo arba byloje dalyvaujančio asmens prašymu, ir yra numatyti pagrindai, kuomet teismo posėdis gali būti uždaras, nėra tikslinga atskirai/papildomai įtvirtinti šios nuostatos CPK 582 straipsnyje. Teisėjų tarybos nuomone, spręsti apie tai, ar, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisių apsaugą, reikalinga bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, turėtų būti paliekama bylą nagrinėjančio teisėjo diskrecijai. Pritarti. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2019-01-29 Nr. g-2019-8142 Susipažinę su pateiktais įstatymų projektais
Nr. 1), Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3137 (toliau – Projektas Nr. 2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3138 (toliau – Projektas Nr. 3), Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3035 (toliau – Projektas Nr.
4) ir Civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3036 (toliau – Projektas Nr. 5), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 2. Dėl Projekto Nr. 2 1 straipsnio 1 dalies, kuria siūloma pakeisti CPK
<...> paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Iš esmės pritariame, kad bylos dėl teismo leidimo paimti vaiką turėtų būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Kita vertus, esant dabartiniam civilinio proceso reglamentavimui, bylų dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimas žodinio proceso tvarka gali lemti CPK 582 straipsnio 2 dalies, reikalaujančios, kad prašymas teisme būtų išnagrinėtas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo priėmimo dienos, pažeidimą. Pagrindinė kliūtis operatyviam procesui, pradėjus žodinio proceso tvarka nagrinėti bylas, taps būtinybė užtikrinti proceso dalyvių teisę būti įtrauktiems į procesą. Šiuo metu nėra jokio specialaus reglamentavimo, kaip teismas turi informuoti vaiko tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą apie būsimą teismo posėdį per tokį trumpą laiką. Taikant bendrąsias normas dėl šaukimų ir pranešimų įteikimo (CPK 117–132 straipsniai), to beveik neįmanoma padaryti taip, kad byla būtų išnagrinėta per penkias darbo dienas nuo prašymo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, mūsų manymu, būtina kartu svarstyti įtvirtinti įstatyme specialią informavimo apie tokių bylų nagrinėjimą tvarką, pvz., įpareigojant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą informuoti vaiko tėvus ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, suteikiant teismui teisę pranešti tėvams apie teismo posėdį telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykstant žodiniam procesui turėtų būti užtikrinamas ne tik tėvų, bet ir vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, dalyvavimas teismo posėdyje.
Tai galėtų būti įtvirtinta kaip Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareiga. 5. Pastabų ir pasiūlymų dėl kitų teikiamų įstatymų projektų nuostatų neturime. Pritarti. 4. Nacionalinė teismų administracija, 2019-01-29 Nr. g-2019-815 Administracija, kuri yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti institucija, pritaria Teisėjų tarybos
apsaugos užtikrinimu, projektų (Nr. XIIIP-3136-3138, XIIIP-3035-3036“ pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui Civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3036 patobulinti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, jį sujungti su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3137 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019 m. vasario 8 d. Nr. 102-P-09
pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro darbuotoja Meilė Čeputienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Milda Masteikienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais Daina Urbonaitienė, Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Gailė Veršekienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktorė Alina Jakavonienė, Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Sandra Urbonienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė, Teisingumo ministerijos patarėja Vaida Rudėnaitė, Teisės sistemos grupės patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupės vadovas Aurimas Brazdeikis, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus patarėja Rimantė Valkavičienė, vyriausioji specialistė Juliana Krasovskaja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 2.
2018-09-103 (1,
kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-3036. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad žodinio proceso tvarka būtų nagrinėjamos bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, o šio straipsnio 5 dalyje minimas leidimo paimti vaiką iš tėvų gavimas. Atsižvelgiant į teisėkūros aiškumo principą, turėtų būti vienodinamas Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 1 ir 5 dalyse siūlomas įtvirtinti teisinis reglamentavimas, nuosekliai naudojant vaiko „tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą“ sąvoką. Atsižvelgti Atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 336 str. 3 d., 582 str. 7 d. redakcijas, Projektas patobulintas nuosekliai vartojant formuluotę „vaiko atstovai pagal įstatymą“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-10 * Pastaba pateikta projektui reg. Nr. XIIIP-3137, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-3036. 3. Nekvestionuojant projektu siūlomų nuostatų, atkreipiame dėmesį į tai, kad teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų išduodamas po to, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka yra paimtas iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomų projekto nuostatų pakanka, jog būtų sudarytos sąlygos teismui visais atvejais priimti sprendimą vadovaujantis geriausiais vaiko interesais, t.y., ar nebus sudarytos prielaidos atskirais atvejais vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgti Siūlomų pataisų atžvilgiu paprašyta nuomonės iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Teisėjų tarybos, Nacionalinės teismų administracijos.
Komitetas organizavo klausymus, kurių metų siūlomos nuostatos išsamiai išdiskutuotos, dalyvaujant Teisingumo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Nacionalinės teismų administracijos atstovams. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-103
kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-3036. 2. Kadangi asmens priverstinio hospitalizavimo ar gydymo pratęsimas ir vaiko paėmimas iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra dvi nesusijusios teisinės procedūros, siūlytina projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 5 dalyje siūlomą normą išskirti į atskirą Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio dalį. Pritarti
2018-09-10 * Pastaba pateikta projektui reg. Nr. XIIIP-3137, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-3036. 4. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 113.1. punktu, teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba 2019-01-292 Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 493 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3035, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP- 3137, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo) Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3138 ir CPK 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3036 (toliau kartu - Įstatymų projektai), iš esmės pritardama Įstatymo projektų tikslams pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Dėl siūlomų CPK pakeitimų. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3137 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti CPK 582 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos tik žodinio proceso tvarka. To paties įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti CPK 582 straipsnio 5 dalį papildant ją nuostata, jog teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų, būtina, kad vaiko tėvams atstovautų advokatas. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3036 1 straipsniu siūloma papildyti CPK 580 straipsnį 5 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą paduodamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta nežinoma arba vaikas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymas paduodamas vaiko buvimo vietos apylinkės teismui.
To paties projekto
nuostata, kad jei byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ši byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Dėl bylos teismingumo. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
skyrius, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei CK ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą. Nurodyto įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 580 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas išduoti teismo leidimą paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui.
Iš šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo matyti, kad, sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečio vaiko interesais, paprastai kreipiamasi pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, kaip, pavyzdžiui, bylose dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos ar rūpybos paskyrimo (CPK 497 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nėra pagrindo manyti, kad įstatymų leidėjas CK 3.254¹ straipsnyje, įsigaliojusiame 2018 m. liepos 1 d., nustatydamas naują teismo leidimo išdavimo atvejį, būtų siekęs, kad bylos dėl tokių teismo leidimų išdavimo būtų išimtinai ir specialiai nagrinėjamos tik viename apylinkės teisme, būtent, pagal pareiškimą paduodančio juridinio asmens, t. y. Tarnybos buveinę. Šioje teismo leidimo išdavimo procedūroje vaiko teisių apsaugos institucija veikia vaiko interesais ir jį atstovauja, todėl CPK 580 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, nustatanti, kad pareiškimas turi būti paduodamas pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą, turėtų būti suprantama kaip taisyklė, nustatanti pareiškimo padavimą apylinkės teismui pagal vaiko gyvenamąją vietą. Kitoks aiškinimas prieštarautų teismo leidimų išdavimo proceso tikslui, t. y. siekiui, kad tokių pareiškimų nagrinėjimas būtų kuo labiau prieinamas visuomenei, ypač įvertinant galimybę tokio pobūdžio klausimus spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Siekiant teisinio aiškumo ir vientisumo, pritartina Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3036 1 straipsnio siūlymui papildyti CPK 580 straipsnį 5 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą paduodamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta nežinoma arba vaikas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymas paduodamas vaiko buvimo vietos apylinkės teismui. Pritarti 2.
2019-02-073 N Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 28 d. pateikė pastabas ir pasiūlymus, be kita ko, dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3138 (toliau – VGTPĮ projektas) ir Civilinio proceso kodekso
Aukščiausiajam Teismui taip pat buvo pateikti susipažinti po klausymų patikslinti VGTPĮ ir CPK projektai. Įvertinę pastarųjų projektų turinį, minėtų teisės aktų projektų klausymų metu vykusias diskusijas ir nenukrypdami nuo tų problemų, kurios buvo aptartos klausymų metu, norėtume atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėmesį į kai kurias šių projektų nuostatas dėl galimų praktinių jų taikymo problemų:
<...>
paskutiniame sakinyje nustatyti, kad „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo nedelsiant sprendimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, apie tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo informuoti teismą nagrinėsiantį bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir supažindinti šio vaiko, dėl kurio paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą leidimo klausimo kreiptasi į teismą, atstovus pagal įstatymą“. Pirma, manome, kad pareiga teikti informaciją ar dokumentus teismui yra ne VGTPĮ, o CPK reguliavimo dalykas. Be to, nėra aiškus numatytos teismo informavimo pareigos turinys ir momentas (teismui ši informacija turėtų būti pateikiama su prašymu dėl leidimo paimti vaiką, ne anksčiau).
Dėl šios priežasties, esant galimybei, siūlome apsvarstyti papildyti CPK 581 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos
įgaliotas teritorinis skyrius teismui pateikiamame prašyme išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi nurodyti advokatą (jeigu jis žinomas), kuris atstovaus vaiko atstovus pagal įstatymą, taip pat pridėti prie prašymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo vaiko atstovams pagal įstatymą (jeigu sprendimas yra priimtas). Jei kreipimosi į teismą metu anksčiau minėtų duomenų ar dokumentų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius neturi, teismui jie pateikiami nedelsiant po to, kai atitinkami duomenys ar dokumentai gaunami.“
<...>
pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (pvz., prašyti žodinio bylos nagrinėjimo) byloje dėl leidimo paimti vaiką, svarbu ne tik, kad jis būtų informuotas apie jam paskirtą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatą, bet ir apie pradėtą procesą dėl leidimo paimti vaiką. Procesas dėl leidimo paimti vaiką yra pradedamas Vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymo pateikimu teismui. Todėl aktualu, kad vaiko atstovas pagal įstatymą būtų kaip įmanoma greičiau supažindintas su Vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymu ir jo priedais. Dėl šios priežasties, esant galimybei, siūlome apsvarstyti papildyti CPK 581 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.
Prie prašymo išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti pridėti įrodymai, kad iki kreipimosi į teismą prašymas su priedais buvo pasirašytinai įteiktas vaiko atstovams pagal įstatymą arba prašyme nurodoma, dėl kokių priežasčių prašymo su priedais įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą nėra galimybių arba nepavyko“. 4. CPK projekto 3 straipsniu siūloma CPK 582 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad „apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios“. Atsižvelgdami į itin trumpus aptariamos kategorijos bylų nagrinėjimo terminus, manome, kad trijų darbo dienų terminas yra per ilgas. Dėl šios priežasties, esant galimybei, siūlome apsvarstyti CPK projekto 3 straipsniu siūlomą CPK 582 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį pakeisti ir jį išdėstyti taip:
„Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje
asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš trisvieną darbo dienąas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios“. Atsižvelgti Nepritarti Kadangi siūlymai teikiami Projektu nekeičiamam CPK straipsniui, nutarta dėl šių siūlymų organizuoti pasitarimą ir esant reikalui registruoti naują projektą. 3. Teisėjų taryba 2019-01-293
nustatant, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos tik žodinio proceso tvarka. O įstatymo projekto Nr.
O įstatymo projekto Nr. XIIIP- 3036 2 straipsniu yra siūloma pakeisti CPK 582 straipsnio
vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ši byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Taigi, įstatymo leidėjui siūlytina apsispręsti, kuriam projektui pritarti, kadangi antruoju projektu nėra siūloma bylų dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėti vien tik žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK 9 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras - žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Šeimos bylose arba bylose dėl leidimo paimti vaiką išdavimo ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme jau yra numatyta galimybė teismui nagrinėti bylą uždarame teismo posėdyje savo arba byloje dalyvaujančio asmens prašymu, ir yra numatyti pagrindai, kuomet teismo posėdis gali būti uždaras, nėra tikslinga atskirai/papildomai įtvirtinti šios nuostatos CPK 582 straipsnyje. Teisėjų tarybos nuomone, spręsti apie tai, ar, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisių apsaugą, reikalinga bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, turėtų būti paliekama bylą nagrinėjančio teisėjo diskrecijai. Atsižvelgti Nepritarti Žodinio nagrinėjimo reikalavimas patobulintas, nustatant, kad: „2. Bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka.
Bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.“ Komiteto organizuotų klausymų metu nutarta, kad netikslinga atsisakyti siūlomo reguliavimo, nustatančio, kad byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisomis (projektas Nr. XIIIP-3034) siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, gali daryti garso ir vaizdo įrašus, o šių pataisų aiškinamajame rašte nurodoma, kad vaiko teisių apsaugos specialistams siekiama suteikti teisę vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ir vaizdo įrašus, kurie taip pat galėtų būti įrodymu teisme. Teisingumo ministerijos atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad uždaro posėdžio reikalavimo įtvirtinimas pasiūlytas, siekiant sudaryti galimybę praktikoje teismo posėdžiuose panaudoti garso ir vaizdo įrašus kaip įrodymus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad bylose dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo gali būti nagrinėjami aspektai, susiję su žmogaus asmeniniu ar šeiminiu gyvenimu. 4. Teisėjų taryba 2019-01-293
kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-3036. Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 493 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3136, ANK 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3035, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP- 3137, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo) Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3138 ir CPK 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3036 (toliau kartu - Įstatymų projektai), iš esmės pritardama Įstatymo projektų tikslams pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Dėl siūlomų CPK pakeitimų. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3137 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti CPK 582 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos tik žodinio proceso tvarka. To paties įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti CPK 582 straipsnio 5 dalį papildant ją nuostata, jog teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų, būtina, kad vaiko tėvams atstovautų advokatas. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3036 1 straipsniu siūloma papildyti CPK 580 straipsnį 5 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą paduodamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta nežinoma arba vaikas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymas paduodamas vaiko buvimo vietos apylinkės teismui.
To paties projekto
nuostata, kad jei byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ši byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Dėl bylų dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo tik žodinio proceso tvarka. Svarstytina, ar toks siūlymas yra tikslingas. Teismų bendruomenės nuomone (pastaroji buvo išsakyta ir
pasitarime dėl vaiko teisių apsaugos su kitų institucijų atstovais), viena vertus, nėra tikslinga procesiniame įstatyme nustatyti, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką išskirtinai būtų nagrinėjamos tik žodinio proceso tvarka, kita vertus, procesiniame įstatyme įtvirtinus galimybę bylą nagrinėti tik žodinio proceso tvarka, nebūtų užtikrinama, kad susiklosčiusi neigiama situacija dėl būtinumo paimti vaiką laikinai iš tėvų būtų sprendžiama operatyviai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 42 straipsnio ir CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai iš teismui pateiktų duomenų ir įrodymų yra aiški konkrečiu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, procesiniame įstatyme turėtų būti sudaryta galimybė teismui bylą dėl leidimo paimti vaiką nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad, teismui bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nėra apsiribojama tik formaliųjų aspektų patikrinimu, teismui kyla pareiga išsamiai patikrinti visas konkrečiu atveju susiklosčiusias bylos aplinkybes, tiek vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisėjų tarybos nuomone, teisėjui, įvertinus visas bylai svarbias aplinkybes ir byloje esančius rašytinius duomenis/įrodymus, turėtų būti paliekama diskrecijos teisė nuspręsti dėl konkrečios bylos nagrinėjimo formos: rašytinio ar žodinio proceso tvarka. Be to, siekiant teisinio aiškumo ir vientisumo, siūlytina tikslinti ir suvienodinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3137 1 straipsnio 1 ir
žodžius „dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą“. Pritarti Atsižvelgti Žodinio nagrinėjimo reikalavimas patobulintas, nustatant, kad: „2. Bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.“ Atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 336 str. 3 d. ir 582 str. 7 d. redakcijas, Projektas patobulintas nuosekliai vartojant formuluotę „vaiko atstovai pagal įstatymą“. 5.
2019-01-293
kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-3036. Susipažinę su pateiktais įstatymų projektais – Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 493 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3136 (toliau – Projektas Nr. 1), Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3137 (toliau – Projektas Nr. 2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3138 (toliau – Projektas Nr. 3), Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3035 (toliau – Projektas Nr. 4) ir Civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3036 (toliau – Projektas Nr. 5), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.
<...>
siūloma pakeisti CPK 582 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad bylos dėl teismo leidimo <...> paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Iš esmės pritariame, kad bylos dėl teismo leidimo paimti vaiką turėtų būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Kita vertus, esant dabartiniam civilinio proceso reglamentavimui, bylų dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimas žodinio proceso tvarka gali lemti CPK 582 straipsnio 2 dalies, reikalaujančios, kad prašymas teisme būtų išnagrinėtas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo priėmimo dienos, pažeidimą. Pagrindinė kliūtis operatyviam procesui, pradėjus žodinio proceso tvarka nagrinėti bylas, taps būtinybė užtikrinti proceso dalyvių teisę būti įtrauktiems į procesą. Šiuo metu nėra jokio specialaus reglamentavimo, kaip teismas turi informuoti vaiko tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą apie būsimą teismo posėdį per tokį trumpą laiką.
Taikant bendrąsias normas dėl šaukimų ir pranešimų įteikimo (CPK 117–132 straipsniai), to beveik neįmanoma padaryti taip, kad byla būtų išnagrinėta per penkias darbo dienas nuo prašymo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, mūsų manymu, būtina kartu svarstyti įtvirtinti įstatyme specialią informavimo apie tokių bylų nagrinėjimą tvarką, pvz., įpareigojant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą informuoti vaiko tėvus ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, suteikiant teismui teisę pranešti tėvams apie teismo posėdį telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykstant žodiniam procesui turėtų būti užtikrinamas ne tik tėvų, bet ir vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, dalyvavimas teismo posėdyje. Tai galėtų būti įtvirtinta kaip Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareiga. Atsižvelgti Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti CPK 582 straipsnį, jo 3 dalį išdėstant taip:
„3. Kai nagrinėjama byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal
įstatymą, be kitų šiame Kodekse nustatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, teismas visus procesinius dokumentus gali įteikti elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniai dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios.“ Be to, nutarta patobulinti Projektą, ir pailginant terminą per kurį turi būti išnagrinėtas prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nuo penkių darbo iki dešimties darbo dienų. Tuo tarpu atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą išnagrinėjimo terminą siūloma sutrumpinti nuo trisdešimties iki dvidešimties dienų. 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-01-293
kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-3036. 3. Dėl Projekto Nr. 2 1 straipsnio 2 dalies, kuria siūloma pakeisti CPK 582 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų, būtina, kad vaiko tėvams atstovautų advokatas. Iš esmės neprieštaraujame Projekto Nr. 2 1 straipsnio 2 daliai, kuria siūloma pakeisti CPK 582 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų, būtina, kad vaiko tėvams atstovautų advokatas. Tačiau ir šiuo atveju norime atkreipti dėmesį, kad privalomas advokato dalyvavimas gali lemti ilgesnę šių bylų nagrinėjimo trukmę (pvz., dėl advokato užimtumo, poreikio tinkamai pasirengti bylai, ligos ar pan.). Todėl atsižvelgdami į siūlomus priimti pakeitimus (žodinis procesas ir privalomas advokato dalyvavimas), manome, kad bylų dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo terminas (CPK 582 straipsnio 2 dalis) turėtų būti prailgintas, pavyzdžiui, iki 10 darbo dienų.
Pritarti Klausymų metu nutarta siūlyti patobulinti Projektą, ir pailginant terminą per kurį turi būti išnagrinėtas prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nuo penkių darbo iki dešimties darbo dienų. Tuo tarpu atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą išnagrinėjimo terminą siūloma sutrumpinti nuo trisdešimties iki dvidešimties dienų. 7. Teisėjų taryba 2019-01-293
kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-3036. Dėl CPK ir VGTP pakeitimų (dėl būtinumo bylose dėl leidimo paimti vaiką tėvams atstovauti advokatui) Teisėjų tarybos nuomone, siūlomas įstatymo reguliavimas galėtų apriboti asmens teisę pasirinkti, ar bylą vesti pačiam, ar dalyvaujant advokatui, bei teisę pasirinkti atstovą. Susitikimo, vykusio 2018 m. lapkričio 23 d., dalyvių nuomone, bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų principų, t. y. turėtų būti išklausytas tiek vaikas (tiesiogiai ar per atstovą, tačiau visais atvejais dalyvaujant ekspertui psichologui), tiek ir vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Manytina, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis (nepriklausomai, ar byla dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjama rašytinio, ar žodinio proceso tvarka), be kita ko, užtikrinant ir jų teisę apskųsti jiems nepalankų teismo sprendimą apeliacine tvarka.
Pažymėtina ir tai, kad vaikų ir tėvų neišklausymas gali turėti ir kitas neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, nusprendus, kad nebuvo pagrindo nustatyti antrąjį grėsmės vaikui lygį ir paimti vaiką, teismo leidimas paimti vaiką bus neišduodamas, o vaikas grąžinamas į nesaugią aplinką. Taigi, Teisėjų tarybos manymu, nepilnamečių vaikų išklausymas bei jų tėvų įtraukimas į procesą suinteresuotais asmenimis yra itin svarbus objektyviam bylų dėl leidimo paimti vaiką išnagrinėjimui Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. CPK 56 straipsnis numato kas gali būti fizinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme. Galiojantis reglamentavimas nenumato jokių asmens teisės apribojimų vesti tokio pobūdžio bylas teisme patiems arba per atstovus. Paprastai asmens galimybės veikti procese savarankiškai (be advokato) pagalbos yra ribojamos tais atvejais, kai byloje nagrinėjami itin sudėtingi teisės ar fakto klausimai. Ir nors bylose dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą sprendžiami itin jautrūs ir reikšmingas teisines pasekmes sukeliantys klausimai, byloje dalyvaujantys asmenys savo interesų gynyba galėtų pasirūpinti savarankiškai, o prireikus prašyti profesionalios pagalbos.
Įtvirtinant aukščiau nurodytais Įstatymų projektais dėl CPK ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo siūlomą reglamentavimą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad bylos dėl teismo leidimo išdavimo yra nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (CPK 582 straipsnio 2 dalis), todėl kyla grėsmė, jog esant tokiam trumpam bylos nagrinėjimo terminui Įstatymo projektais siekiamas įgyvendinti tikslas nebūtų pasiektas. Teisėjų tarybos manymu, norint CPK 582 straipsnyje įtvirtinti būtinumą procese nepilnamečio vaiko tėvams atstovauti advokatui, yra būtina numatyti teisę patiems asmenims pasirinkti advokatą, teiksiantį jiems teisinę pagalbą, ir tik jiems neįgyvendinus šios įstatymo suteiktos teisės kreiptis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančias institucijas. Atsižvelgti Teisė apskųsti teismo nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą atskiruoju skundu jau yra įtvirtinta CPK 582 str. 7 d. Siekiant tinkamai įgyvendinti įstatymų projektų tikslus ir atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, klausymų metu nutarta numatyti išimtį supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamose bylose dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir Projekto 3 straipsniu keičiamo CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyti ilgesnį prašymų išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo terminą: prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.
Klausymų metu dar kartą įvertinus projektų rengėjų tikslus, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra ypač jautrus klausimas, galintis sukelti reikšmingas pasekmes, paliečiantis tiek vaiko, tiek jo atstovų pagal įstatymą teises ir interesus, taip pat pripažįstant, kad vaiko paėmimas yra kraštutinė vaiko teisių ir interesų gynimo priemonė, pritarta būtinajam advokato atstovavimui. Tuo tarpu jei vaiko atstovai pagal įstatymą pasirinks savo advokatą, jie galės atsisakyti valstybės garantuojamo advokato. 8. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-223 (2,
kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-3036. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3137, siūlo suderinti tarpusavyje Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, tuo tikslu tobulinant Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo kodekso 582 straipsnio 2 dalies formuluotę, po žodžių junginio „paimti vaiką iš jo tėvų“ įrašant žodžius „ar kitų jo atstovų pagal įstatymą“, po žodžio
„tėvams“ įrašant „ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą“. Atsižvelgti
Atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 336 str. 3 d., 582 str. 7 d. redakcijas, Projektas patobulintas nuosekliai vartojant formuluotę „vaiko atstovai pagal įstatymą“. 9.
2019-01-08 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3035 ir Civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3036 pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
2019-01-29 Nacionalinėje teismų administracijoje (toliau - Administracija) gautas prašymas pateikti pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3136, ANK 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3035, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3137, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3138 ir CPK 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3036. Administracija, kuri yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti institucija, pritaria Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 28 d. rašte „Dėl teisės aktų, susijusių su nepilnamečių vaikų teisių apsaugos užtikrinimu, projektų (Nr. XIIIP-3136-3138, XIIIP-3035-3036“ pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė3
kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-3036. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo projektui Nr.
XIIIP-3137, tačiau jį tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad visų be išimties teismo leidimų paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galėtų apsunkinti teisminį nagrinėjimą ir pailginti bylų nagrinėjimo terminus, o tai neatitiktų geriausių vaiko interesų. Keičiamame Civilinio proceso kodekso 582 straipsnyje tikslinga įtvirtinti pagrindinį principą, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, tačiau numatyti galimybę teismui išimtiniais atvejais nuspręsti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuostata:
„Bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą
nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris byloje dalyvaujantis asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pasiūlymo esmei pritartina, tačiau ji tobulintina sistemiškai atsižvelgiant į sujungtų projektų siūlomą reguliavimą. Pasiūlymas:
„2. Bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį
hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka.
Bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą negarinėjimas rengiamas nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu bet kuris kai yra bent vieno byloje dalyvaujantis asmuo dalyvaujančio asmens prašymas paprašo žodinio bylos nagrinėjimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama.Byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019-02-06 * Siūlyti pagrindiniam komitetui Civilinio proceso kodekso
patobulinti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, jį sujungti su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3137 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Pritarti
2019-02-06 * Projektui reg. Nr. XIIIP-3137, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-3036. siūlyti pagrindiniam komitetui Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
patobulinti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, jį sujungti su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3036 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Pritarti
2019-02-05 * Projektui reg. Nr. XIIIP-3137, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-3036. Projektą atmesti. Nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3137 nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų institucijų pateiktas pastabas. 4. Neįgaliųjų teisių komisija * Projektui reg. Nr. XIIIP-3137, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-3036. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIIP-3137 atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. Nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3137 nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų institucijų pateiktas pastabas. Pažymėtina, kad tiek Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo pateiktose išvadose nesiūlė lydinčiojo įstatymo projekto XIIIP-3137(2) atmesti (taip pat ir kitų įstatymų projektų, esančių šiame pakete). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
įstatymo projektą reg. Nr. XIIIP-3036 sujungti su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP- 3137. 2. Pritarti jungtiniam Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui reg. Nr.
Nr. XIIIP-3036(2) ir komiteto išvadoms. 3. Registruoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris Seime turi būti svarstomas ir priimtas kartu su Komiteto patobulintu Civilinio proceso kodekso 336, 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-3036(2). 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2019-02-08 * Teisės ir teisėtvarkos komitete 2019 m. vasario 1 d. įvyko klausymai dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³ ir 36⁴ straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3034) ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³, 36⁴ straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3135) lydimųjų projektų, tarp jų: · Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3137); · Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3138).
XIIIP-3138). Klausymuose, dalyvaujant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaigos, Teisėjų tarybos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovams, atkreiptas dėmesys į projektais teikiamų siūlymų (dėl privalomo advokato dalyvavimo teismui nagrinėjant bylas dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą bei antrinės teisinės pagalbos suteikimo šiose bylose) įgyvendinimą Pritartus projektams, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius prieš kreipdamasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, privalėtų pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pranešimą dėl antrinės pagalbos teikimo. Atsižvelgiant į tai, klausymų metu konstatuota, kad išskirtiniais atvejais Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatytas trijų darbo dienų terminas (per kurį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius paėmęs vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą) gali būti per trumpas. Klausymų metu sutarta, kad tikslinga siūlyti įtvirtinti Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyto 3 darbo dienų termino išlygą, t.y., kad išimtiniais atvejais dėl objektyvių aplinkybių, šis terminas galėtų būti penkios darbo dienos. Pritarti Komitetas siūlo kaip lydimąjį registruoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254¹ straipsnio pakeitimo projektą, jame nustatant, kad: „Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas o išimtiniais atvejais dėl objektyvių aplinkybių – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.“
8Balsavimo rezultatai: už –8, prieš –0,
susilaikė –0. 9.
jungtinis įstatymo projektas, jungtinio įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė