Projekto lyginamasis variantas
2018 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Papildyti 75 straipsnį 4 dalimi:
„4. Žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulintas Projekto XIIIP-3035(2) lyginamasis variantas
2019 m. Nr. Vilnius
pakeitimas
straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Žinomai melagingos informacijos apie būtinumą
ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
laikyti 4 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „3. 4. Žinomai Mmelagingos informacijos apie be tėvų globos likusius nepilnamečius, taip pat apie būtinumą ginti jų teises ir interesus suteikimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kliudymas nustatyti vaiko globą (rūpybą) užtraukia baudą mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovams ir kitiems darbuotojams nuo trisdešimt penkiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt dviejų šimtų eurų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS įstatymo,
projektų tikslai ir uždaviniai 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (toliau – Įstatymas) buvo patobulinta vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sistema, kurios tikslas – suteikti vaiko visapusiškai raidai reikalingą efektyvią pagalbą ir tinkamą aplinką. Kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, Įstatymu suteikta ypatinga teisinė apsauga, numatant grėsmės lygių sistemą. Kiekvienam atvejui, susijusiam su vaiko teisių pažeidimu, įdiegta atvejo vadyba. Įstatymu nustatyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo principai, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės, vaiko apsauga nuo žalingos socialinės aplinkos, pagrindinės vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų veiklos pagrindai, pagrindinės jų funkcijos. Įstatymas nustatė vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą kriterijus, taip pat tai, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą pirmiausia būtų grindžiamas prevenciniu darbu su vaiku ir šeima ir tik jam pasibaigus būtų svarstomas klausimas dėl vaiko paėmimo tikslingumo, o, nusprendus vaiką paimti, tokio veiksmo pagrįstumą ir teisėtumą turėtų būti įvertintas teismo. Sukurtos mobiliosios komandos, turinčios intensyviai dirbti su šeima, siekiant grąžinti paimtą vaiką atstovams pagal įstatymą.
Įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais buvo siekiama sukurti stipresnę vaiko apsaugą ir suteikti efektyvią pagalbą šeimai, padedančią įveikti įvairius sunkumus, tačiau jo įgyvendinimas strigo dėl Įstatyme esančių spragų, t. y. Įstatyme nustatyta, kad vaikas, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, visais atvejais paimamas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, netaikant alternatyvių priemonių vaiko saugumui užtikrinti. Be to, pagal dabartinį teisinį reguliavimą mobiliosios komandos darbą su šeima pradėdavo tik paėmus vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Atsižvelgdama į šias problemas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija skubos tvarka parengė šio Įstatymo pakeitimus, siekdama išspręsti iškilusias problemas ir nustatyti griežtesnes vaiko atskyrimo nuo jo atstovų pagal įstatymą taisykles. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 36¹, 36² 36³ ir 36⁴ straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas Nr.
3; toliau kartu – Įstatymų projektai) projektai parengti siekiant:
teisių konvencijos nuostatas reglamentuojančias geriausių vaiko interesų užtikrinimo nuostatas, susijusias su jo teise nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, nustatant griežtesnes vaiko atskyrimo nuo jo atstovų pagal įstatymą taisykles;
ir jo atstovams pagal įstatymą bei apsaugos vaikui organizavimą;
galimus vaiko teisių pažeidimus, vertinimo tvarką;
pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus;
jo atstovų pagal įstatymą teismingumo taisyklę, kuri atitiktų vaiko ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teisių ir teisėtų interesų efektyvesnį užtikrinimą;
vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje. Svarbiausi Įstatymų projektų uždaviniai: Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti alternatyvas tuo atveju, jei, esant Įstatyme nustatytiems pagrindams, prieš paimant vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, būtų išnaudotos visos įmanomos vaiko apsaugos priemonės, neišskiriant vaiko ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, tačiau užtikrinant saugią vaikui aplinką. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti pirmojo ir antrojo grėsmės vaikui lygių nustatymo, įtvirtinant vaiko situacijos vertinimą, ir atitinkamai, esant pagrindams, nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai ar apsaugos vaikui poreikius. Įstatymo projektu Nr. 1 tikslinama atvejo sąvoka, nesiejant jos su grėsmės vaikui lygio nustatymu, t. y. išplečiant atvejo sąvoką.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, apibrėžiamos naujos Įstatymo projekte Nr. 1 vartojamos sąvokos – apsaugos vaikui poreikis ir vaiko laikinoji priežiūra. Siekiama efektyvesnio atvejo vadybos proceso – intensyvesnio darbo teikiant paslaugas vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą. Taip pat siekiama nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) veikiančios mobiliosios komandos teiktų paslaugas ne tik paėmus vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, tačiau ir pritaikius alternatyvias paėmimui apsaugos vaikui priemones. Siekiant užtikrinti vaiko situacijos vertinimo procedūros skaidrumą bei vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko teisių apsaugos specialistų etišką elgesį, siūloma vaiko teisių apsaugos specialistams suteikti teisę vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ir vaizdo įrašus, kurie taip pat galėtų būti įrodymu teisme. Vaizdo ir garso įrašai tretiesiems asmenims, nesusijusiems su situacijos vertinimu, negalėtų būti teikiami. Siekiant efektyvesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo vaiko gerovės srityje, siūloma išplėsti ministerijų, atsakingų už vaiko gerovės ir teisių užtikrinimą, kompetencijas vaiko teisių apsaugos srityje. Įstatymo projektu Nr. 2 siekiama nustatyti, kad asmenims už žinomai melagingus pranešimus apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus būtų taikoma administracinė atsakomybė, taip siekiant užkardyti piktybinius asmenų pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus Tarnybai. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama nustatyti, kad bylos dėl teismo leidimų paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjamos apylinkių teismuose pagal vaiko gyvenamąją vietą, kuri yra neatsiejama nuo jo atstovų pagal įstatymą gyvenamosios vietos, nes toje vietoje paprastai yra didžioji dalis įrodymų, be to, gali leisti geriau užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, jeigu teismas nuspręstų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje nuspręstų išklausyti vaiką. Taip pat nustatyti, kad bylos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje, taip siekiant sudaryti galimybę praktikoje garso ir vaizdo įrašus, gautus atliekant vaiko situacijos vertinimą, panaudoti teismo posėdžiuose kaip įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad bylose dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo gali būti nagrinėjami aspektai, susiję su žmogaus asmeniniu ar šeiminiu gyvenimu, tokiu reguliavimu bus užtikrinama asmenų teisė į privatų gyvenimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Laura Purinė, tel. 8 706 64273, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatyme numatyta, kad gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko teisių apsaugos specialistai turi nuvykti į vaiko buvimo vietą ir nustatyti grėsmės vaikui lygį. Šiuo metu Įstatyme įtvirtinti du grėsmės vaikui lygiai – pirmasis ir antrasis. Nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, vaikas nėra atskiriamas nuo jo atstovų pagal įstatymą, bet vaikui ir jo šeimai inicijuojama atvejo vadyba ir organizuojamas paslaugų teikimas.
Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, t. y. nustačius pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikas yra paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą, nenumatant alternatyvių vaiko apsaugos priemonių taikymo galimybių, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą. Galiojantis teisinis reguliavimas, nustačius pirmąjį ar antrąjį grėsmės vaikui lygį, įtvirtina nepakankamai intensyvią pagalbos vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą teikimo priežiūrą, t. y. pagalbos plano peržiūrų periodiškumą. Įstatyme nustatyta, kad Tarnyboje veikiančios mobiliosios komandos teikia pagalbą tik toms šeimoms, iš kurių vaikas yra paimtas, nesuteikiant galimybių teikti pagalbą šeimoms, kurioms nėra pritaikytas vaiko atskyrimas nuo jo atstovų pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse šiuo metu nenumatyta galimybė Tarnybos darbuotojams pradėti administracinio nusižengimo teiseną, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą už žinomai melagingus pranešimus Tarnybai apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus, tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys, piktnaudžiaudami savo teisėmis, melagingai praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 580 straipsnis nustato bendrą bylų, nagrinėjamų CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, teismingumo taisyklę, pagal kurią į teismą kreipiamasi arba pagal pareiškėjo gyvenamąją ar buveinės vietą (CPK 580 straipsnio 1, 4 dalys), arba pagal atliktinų veiksmų vietą (CPK 580 straipsnio 2 dalis), arba pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą (CPK 580 straipsnio 3 dalis). Kreipiantis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, pareiškėjas yra Tarnyba, tačiau ji kreipiasi ne savo interesu, o gindama viešąjį interesą.
Be to, teismo nutartis leisti arba atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą pirmiausia sukuria teisines pasekmes vaikui, dėl kurio kreipiamasi, arba jo atstovams pagal įstatymą. Bylos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka gali būti nagrinėjamos tiek rašytinio, tiek žodinio proceso tvarka. Galiojantis teisinis reguliavimas sukuria prielaidas, kai teismo procesas, jeigu kreipiamasi pagal pareiškėjo buveinės vietą, gali būti ganėtinai nutolęs nuo paties vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą bei nuo vietos, kurioje yra didžioji dalis įrodymų, todėl tai gali neatitikti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Be to, praktikoje pasitaiko atvejų, kai tarp teismų kyla ginčas dėl teismo, kompetentingo nagrinėti tokią bylą. CPK
užfiksuotas privatus asmens gyvenimas, parodymas ar paskelbimas viešame teismo posėdyje leidžiamas tik to asmens sutikimu, o kitais atvejais – tik uždarame teismo posėdyje. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma tobulinti teisinį reguliavimą, atsisakant grėsmės vaikui lygių nustatymo ir numatant, kad Tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą, vertina vaiko situaciją. Tarnybos darbuotojai, vertindami vaiko situaciją, nustato būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba apsaugos vaikui poreikį. Jie taip pat galės nustatyti, kad būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai ar vaiko apsaugos poreikį nėra, ir užbaigti pranešimo nagrinėjimą.
Siekiant efektyviau ir įvairiapusiškiau užtikrinti vaiko teisę gyventi su savo tėvais, siūloma nustatyti papildomas garantijas, kad, nustačius apsaugos vaikui poreikį, jis nebūtų paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą, neišnaudojus visų vaiko apsaugos priemonių. Nustačius apsaugos vaikui poreikį, užtikrinant vaikui saugią aplinką, prioriteto tvarka būtų taikomos tokios vaiko apsaugos priemonės, kurios nėra susijusios su vaiko atskyrimu nuo jo atstovų pagal įstatymą bei atstovų pagal įstatymą teisių vaiko atžvilgiu suvaržymu. Pakeitimais siūloma nustatyti naujas vaiko saugumo užtikrinimo priemones – vaiko laikinoji priežiūra ir laikinas apgyvendinimas. Vaiko laikinoji priežiūra – tai tokia vaiko apsaugos priemonė, kai vaikas paliekamas vaiko giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje arba vaikas perduodamas vaiko giminaičiams, su vaiku emociniais ryšiais susijusiems asmenims ar kitiems vaiko atstovų pagal įstatymą nurodytiems asmenims, galintiems laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje, nesuvaržant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teisių vaiko atžvilgiu, tačiau užtikrinant vaikui saugią aplinką. Taip pat kaip alternatyva gali būti organizuojama vaiko laikinoji priežiūra, apgyvendinant vaiką kartu su tėvais (ar vienu iš tėvų) ar kitais (-u) atstovais (-u) pagal įstatymą, kurie nekelia pavojaus vaiko saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Laikinosios vaiko priežiūros priemonės galėtų būti taikomos iki 30 dienų ir šiuo laikotarpiu šeimai būtų teikiamos Tarnybos mobiliosios komandos paslaugos ir atvejo vadyba.
Siūloma nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą būtų įmanomas tik tuo atveju, kai tėvai nepriima siūlymo taikyti laikinosios vaiko priežiūros priemones arba kai tokių priemonių taikymas būtų nepakankamas užtikrinti vaikui saugią aplinką. Taip pat siūloma nustatyti, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę pavojų vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei, skubiai užtikrina vaikui saugią aplinką, prireikus pasitelkdami policijos pareigūnus, ir jei nenustatomas apsaugos vaikui poreikis, perduoda vaiką tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. Šiais pakeitimais siekiama išspręsti opiausią problemą nustatant griežtesnes vaiko atskyrimo nuo jo atstovų sąlygas, pirmiausia siekiant išnaudoti visas galimybes ir būdus vaikams užtikrinti saugią aplinką, o tėvams laikinosios priežiūros metu išlaikant teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius paėmęs vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą arba jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei (šeimoje), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti grėsmės vaikui lygių nustatymo, siūloma patikslinti atvejo sąvoką, nesiejant atvejo su vaiko teisių pažeidimais ir grėsmės vaikui lygiais, t. y. išlečiant atvejo sampratą – atvejis suprantamas kaip kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) jo šeimai poreikio atsiradimas.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, taip pat apibrėžiamos naujos Įstatymo projekte Nr. 1 vartojamos sąvokos – apsaugos vaikui poreikis ir vaiko laikinoji priežiūra. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad atvejo vadyba organizuojama, tiek nustačius būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, tiek apsaugos vaikui poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad trūksta atvejo vadybos specialistų, taip pat siūloma patobulinti nuostatas dėl atvejo vadybininko išsilavinimui keliamų reikalavimų, praplečiant atvejo vadybininko kvalifikaciją, t. y. siūloma taikyti atvejo vadybininko išsilavinimo reikalavimą, kuris neapsiribotų universitetiniu socialinio darbo arba socialinės pedagogikos kvalifikaciniu laipsniu (bakalauro, magistro), tačiau apimtų ir profesinio bakalauro laipsnį, t. y. atvejo vadybininkais galėtų būti ir asmenys, įgiję socialinio darbo išsilavinimą kolegijose ar iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgiję kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją, ar iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgiję kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro), ar įgiję socialinės pedagogikos (bakalauro, magistro) kvalifikacinį laipsnį bei turintys atitinkamą patirtį. Įstatymo projektu Nr. 1 taip pat siūloma Tarnybos darbuotojams, atliekantiems vaiko situacijos vertinimą, įtvirtinti teisę daryti garso ir vaizdo įrašus. Siūlomas reglamentavimas padės užtikrinti vaiko situacijos vertinimo procedūros skaidrumą, vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko situacijos vertinimo objektyvumą, kokybę bei vaiko teisių apsaugos specialistų saugumą ir tarnybinės bei profesinės etikos pažeidimų prevenciją.
Daromi įrašai galėtų būti naudojami ir teisminiame procese. Siekiant užtikrinti operatyvų ir išsamų vaiko situacijos vertinimą, Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti Tarnybos teisę skubos tvarka (per 2 darbo dienas) gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų. Įstatymo projektu Nr. 2 siekiama nustatyti, kad už žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus suteikimą Tarnybai, asmeniui taikoma administracinė atsakomybė. Siūlomi pakeitimai padės sumažinti asmenų piktnaudžiavimą savo teisėmis, kai tarnyboms pateikiami melagingi asmenų pranešimai, žinant, kad jie melagingi, apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus, kai pranešimais siekiama užtikrinti ne vaiko teises ir interesus, o tokiais būdais sprendžiami asmens ir vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą konfliktai. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka paduodamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu vaiko gyvenamoji vieta nežinoma arba vaikas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymas paduodamas vaiko buvimo vietos apylinkės teismui. Siūlomas teisinis reguliavimas labiau atitiks teismo proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, išspręs bylų teismingumo klausimus. Taip pat Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad jeigu bylos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, jos nagrinėjamos uždarame teismo posėdyje.
Taip siekiama sudaryti galimybę garso ir vaizdo įrašus, padarytus atliekant vaiko situacijos vertinimą, panaudoti teismo posėdžiuose kaip įrodymus. Kadangi bylose dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo gali būti nagrinėjami aspektai, susiję su žmogaus asmeniniu ar šeiminiu gyvenimu, tokiu reguliavimu bus užtikrinama asmenų teisė į privatų gyvenimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, pripažinti netekusiais galios ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Priėmus Įstatymų projektus, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Terminų banko ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte Nr. 1 vartojamos sąvokos „apsaugos vaikui poreikis“, „atvejis“ ir „vaiko laikinoji priežiūra“ bus teikiamos Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. 10.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir iki kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki įsigaliojant Įstatymams Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 56 „Dėl Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“;
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. A1-28
„Dėl Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros
organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. A1-334
„Dėl Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos
aprašo patvirtinimo“. Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. A1-221 „Dėl Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus Įstatymų projektus, Tarnyba turės parengti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymą dėl garso ir vaizdo įrašo darymo, naudojimo ir saugojimo tvarkos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymų projektus, papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. A1-633 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė poįstatyminių teisės aktų vaiko teisių apsaugos srityje peržiūrai ir tobulinimui užtikrinti. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaikas“, „tėvai“, „vaiko paėmimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2019-02-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas; Komiteto biuras: patarėjos: A. Dolmantienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: D. Šakalienė – Seimo narė, A. Širinskienė – Seimo
narė, J. Jurevičiūtė – Seimo Pirmininko patarėja, D. Buivydaitė-Garbštienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, V. Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais, G. Veršekienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja, G. Vaičekauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus patarėja, E. Žiobienė – Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, E. Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja, A. Jakavonienė – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vedėja, L. Baronaitienė – Seimo kontrolierių įstaigos vyresn. patarėja, V. Valentinavičius – Seimo kontrolierių įstaigos vyresn. patarėjas, J. Karvovskienė – Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyr. specialistė, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, V. Malinauskas – Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovas, D. Sneškienė - VDU Socialinių mokslų fakulteto lektorė, R. Žemaitė – Nacionalinio aktyvaus mamų sambūrio atstovė, R. Klišytė – šeimų psichologė, L. Pakalkaitė – „SOS vaikų kaimai“ vadovė, R. Aušrotas - Laisvos visuomenės instituto narys. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-10 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-146 * Pastabų ir pasiūlymų neturi. Pritarti. 2. Teisėjų taryba, 2019-01-29 Nr. g-2019-8091 Teisėjų taryba, iš esmės pritardama Įstatymo projektų tikslams pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Dėl siūlomų ANK pakeitimų. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-3136 yra siūloma nustatyti administracinę atsakomybę asmenims už Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau - Tarnyba) iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-3035 yra siūloma pakeisti ANK 75 straipsnį papildant jį 4 dalimi nustatančia, jog žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimas Tarnybai užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Teisėjų tarybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šiais Įstatymų projektais iš esmės siūloma reglamentuoti administracinės atsakomybės taikymą už panašius pagal savo prigimtį administracinius nusižengimus bei siekiant tinkamai sureguliuoti vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą, Įstatymo projektais Nr.
XIIIP-3136 ir XIIIP-3035 siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas turėtų būti svarstomas kompleksiškai. Pirma, turėtų būti iškeliamas klausimas kuo praktikoje galėtų skirtis Tarnybos iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga ir žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimas Tarnybai. Ar nepateikus žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio vaiko interesus yra galimas Tarnybos iškvietimas? Susipažinus su Įstatymų projektais, manytina, kad abiem projektais iniciatoriai siūlo tą pačią problemą spręsti skirtingais metodais. Todėl Teisėjų tarybos manymu, įstatymo leidėjui siūlytina apsispręsti, kurį metodą pasirinkti. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 75 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už melagingos informacijos apie be tėvų globos likusius nepilnamečius, taip pat apie būtinumą ginti jų teises ir interesus suteikimą Tarnybai bei kliudymą nustatyti vaiko globą (rūpybą). Taigi, įstatymo projektu Nr. XIIIP-3035, kuriuo siūloma papildyti ANK 75 straipsnį 4 dalimi yra siūloma sureguliuoti itin panašius teisinius santykius, tačiau platesne apimtimi, t. y. žinomai melagingos informacijos pateikimą apie būtinumą ginti bet kurio nepilnamečio vaiko teises ir interesus, o ne vien apie be tėvų globos likusio, kaip tai numato šiuo metu galiojanti ANK 75 straipsnio
išsamumo ir glaustumo bei proporcingumo tarp administracinio nusižengimo pavojingumo ir jį padariusiam asmeniui taikomos atsakomybės, Teisėjų tarybos vertinimu, Įstatymo projektais siūlomos nustatyti sankcijos neturėtų būti radikaliai skirtingos.
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3136
priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos, vaiko teisių apsaugos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Įstatymo projekto XIIIP-3035 l straipsniu siūloma ANK 75 straipsnį papildyti 4 dalimi, nustatant, kad žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimas Tarnybai užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad, nustatant sankcijų už padarytus administracinius nusižengimus ribas, turi būti vertinama, į kokias vertybes yra kėsinamasi. Teisėjų tarybos nuomone, sunkesniu administraciniu nusižengimu turėtų būti pripažįstamas administracinis nusižengimas, siūlomas numatyti ANK 75 straipsnio 4 dalyje, iš esmės galintis sukelti sunkesnes pasekmes. Atsižvelgiant į siūlomų įstatymo projektų sankcijos dydį bei siekiamų nuobaudų tikslus, Teisėjų tarybos manymu, pritartina siekiui ANK 75 straipsnį papildyti 4 dalimi, o ne ANK 493 straipsnio
pradėti administracinio nusižengimo teiseną, surašyti protokolus ir nagrinėti bylas. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3136
galimybę Tarnybos darbuotojams pradėti administracinio nusižengimo teiseną, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą už Tarnybos iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga. Atkreiptinas dėmesys į įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3136 numeracijos nenuoseklumą, kadangi jame nėra 2 straipsnio. Pažymėtina, kad ANK 589 straipsnyje yra išvardyti subjektai, galintys pradėti administracinio nusižengimo teiseną, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą bei surašyti protokolus. Pagal galiojančią ANK 589 straipsnio 71 punkto redakciją, Tarnyba administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl ANK 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ANK 614 straipsnio 1 punktas numato, kad teismas, be kitų šiame punkte numatytų atvejų, nagrinėja administracinių nusižengimų, už kurių padarymą pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas. Taigi, atsakomybę už Tarnybos iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, numatant ANK 493 straipsnio 2 dalyje, kurios sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, šio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas būtų priskirtas ne Tarnybos, o teismų kompetencijai. Be to, įvertinus aiškinamajame rašte nurodytus tokių pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, iš kurių beveik pusė nepasitvirtino, skaičius ir priskyrus tokių administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą teismų kompetencijai, spręstina, kad Įstatymo projektais siekiamas įgyvendinti tikslas nebūtų pasiektas. Be to, akivaizdžiai nepagrįstų skundų tyrimas padidintų teismų darbo krūvį, o papildomas darbo krūvis neigiamai atsilieptų kitų bylų nagrinėjimui. Įstatymu turėtų būti sudaroma galimybė tokių administracinių nusižengimų bylas nagrinėti Tarnybai, o tai padaryti padėtų siūlomos ANK 75 straipsnio pataisos, papildant jį 4 dalimi.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su jam paskirtos baudos dydžiu, turi teisę skųsti nutarimą apylinkės teismui ANK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą, Teisėjų taryba nepalaiko įstatymo projektu Nr. XIIIP-3136 siūlomų ANK 493 straipsnio 2 dalies ir 589 straipsnio 71 punkto pakeitimų. Pritarti. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2019-01-29 Nr. g-2019-8141 Susipažinę su pateiktais įstatymų projektais
Nr. 1), Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3137 (toliau – Projektas Nr. 2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3138 (toliau – Projektas Nr. 3), Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3035 (toliau – Projektas Nr. 4) ir Civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3036 (toliau – Projektas Nr. 5), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Dėl Projekto Nr. 1 1 straipsnyje siūlomo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio pakeitimo, nurodant, kad <...> vaiko teisių apsaugos <...> tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Ši nuostata kelia abejonių dėl nurodytos veikos įtraukimo į ANK 493 straipsnio normą pagrįstumo, o ypač dėl už ją taikomos sankcijos proporcingumo.
Pažymėtina, kad įstatymo lygmeniu (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis, 35 straipsnio 2 dalis) yra įtvirtinta visų asmenų, turinčių informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, pareiga nedelsiant apie tai informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 3 dalį už šios pareigos nevykdymą asmuo traukiamas kituose įstatymuose numatyton atsakomybėn. Pastaroji norma, be kita ko, nukreipia į ANK 75 straipsnį, kurio 1 dalyje nurodyta, kad nepranešimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, policijai ar prokuratūrai apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus užtraukia įspėjimą arba baudą <...> nuo 30 iki 120 eurų. Kita vertus, ANK numato administracinę atsakomybę ne tik už pareigos informuoti nevykdymą, bet ir už netinkamą jos vykdymą, t. y. melagingos informacijos teikimą: ANK 489 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, kuris užtraukia baudą nuo 14 iki 30 eurų, o pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį melagingos informacijos apie be tėvų globos likusius nepilnamečius, taip pat apie būtinumą ginti jų teises ir interesus suteikimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kliudymas nustatyti vaiko globą (rūpybą) užtraukia baudą mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovams ir kitiems darbuotojams nuo 30 iki 140 eurų. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame ANK 75 straipsnyje nenumatyta atsakomybė kitiems asmenims (nenurodytiems ANK 75 straipsnio 3 dalyje) už melagingos informacijos suteikimą. Šią spragą siūloma užpildyti teikiamu Projektu Nr.
4, kuriame numatyta papildyti ANK 75 straipsnį 4 dalimi, nustatant, kad žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų (t. y. panašaus dydžio sankciją, kaip už informavimo pareigos nevykdymą). Šiam pasiūlymui pritariame. Mūsų nuomone, toks administracinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus (neveikimą), susijusius su informavimu apie vaiko teisių pažeidimus, reglamentavimas (kartu su Projektu Nr. 4 siūloma ANK 75 straipsnio pataisa) būtų proporcingas ir subalansuotas tiek pačių veikų pavojingumo vertinimo, tiek ir už jas taikomų sankcijų adekvatumo atžvilgiu. Pirmiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą abejoti dėl Projekto Nr. 1 1 straipsniu siūlomo ANK 493 straipsnio pakeitimo, kurį priėmus, sankcija už vaiko teisių apsaugos tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, užtrauktų baudą nuo 200 iki 2000 eurų, t. y. vidutiniškai daugiau kaip 10 kartų didesnę baudą nei už kitus panašaus pobūdžio pirmiau minėtus administracinius nusižengimus. Mūsų nuomone, pirma, tokia sankcija vertintina kaip neproporcinga, o antra – ir svarbiausia – būdama nesuderinta su sankcija už priešingą nusižengimą (t. y. pareigos pranešti apie vaiko teisių pažeidimus nevykdymą), ji beveik neabejotinai turės atgrasomąjį poveikį ir sulaikys asmenis nuo pranešimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai apie vaiko teisių pažeidimus net ir tais atvejais, kai tam tikrai bus pagrindo, nes už nepranešimą grės tik 30–140 Eur bauda, tuo tarpu už nepagrįstą pranešimą – 200–2000 Eur.
Tai, kad pastaroji sankcija numatyta ne už bet kokį netinkamą informavimo pareigos vykdymą, bet už sąmoningą, tyčinį veiksmą – žinomai melagingą pranešimą, mūsų nuomone, atgrasomojo poveikio nesumažins, nes pranešimo melagingumas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, tai yra įrodinėjimo dalykas, todėl visuomet išlieka tam tikras netikrumas, kaip vienas ar kitas veiksmas ateityje gali būti įvertintas. Dėl to gali tapti saugiau nepranešti nei pranešti. Taigi, mūsų nuomone, priėmus siūlomą reglamentavimą, kyla apčiuopiama grėsmė pakenkti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu siekiamiems tikslams, įtvirtintiems šio įstatymo 1 straipsnyje, – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą ir kt. Dėl pirmiau nurodytų argumentų Projekto Nr. 1 1 straipsniu siūlomam ANK 493 straipsnio pakeitimui nepritariame. 5. Pastabų ir pasiūlymų dėl kitų teikiamų įstatymų projektų nuostatų neturime. Pritarti. 4. Nacionalinė teismų administracija, 2019-01-29 Nr. g-2019-815 * Administracija, kuri yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti institucija, pritaria Teisėjų tarybos
teisių apsaugos užtikrinimu, projektų (Nr. XIIIP-3136-3138, XIIIP-3035-3036“ pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pritarti Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3035, siūlyti pagrindiniam komitetui jį sujungti su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3136 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019-02-08
pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Rivena Zegerienė, Meilė Čeputienė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupės vadovas Brazdeikis Aurimas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktorė Jakavonienė Alina, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Karvovskienė Juliana, Teisingumo ministerijos patarėja Rudėnaitė Vaida, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais Urbonaitienė Daina, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Urbonienė Sandra, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus patarėja Valkavičienė Rimantė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apaugos skyriaus patarėja Veršekienė Gailė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisės sistemos grupės patarėja Gabrilavičiūtė Reda, VTAKĮ vyr. patarėja Eivilė Žemaitytė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2018-12-102 Įvertinę projekto atitiktį
teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų Taryba 2019-01-29 Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 493 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP- 3136, ANK
Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP- 3137, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo) Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3138 ir CPK 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3036 (toliau kartu - Įstatymų projektai), iš esmės pritardama Įstatymo projektų tikslams pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Dėl siūlomų ANK pakeitimų. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-3136 yra siūloma nustatyti administracinę atsakomybę asmenims už Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau - Tarnyba) iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-3035 yra siūloma pakeisti ANK 75 straipsnį papildant jį 4 dalimi nustatančia, jog žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimas Tarnybai užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Teisėjų tarybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šiais Įstatymų projektais iš esmės siūloma reglamentuoti administracinės atsakomybės taikymą už panašius pagal savo prigimtį administracinius nusižengimus bei siekiant tinkamai sureguliuoti vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą, Įstatymo projektais Nr. XIIIP-3136 ir XIIIP-3035 siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas turėtų būti svarstomas kompleksiškai. Pirma, turėtų būti iškeliamas klausimas kuo praktikoje galėtų skirtis Tarnybos iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga ir žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimas Tarnybai. Ar nepateikus žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio vaiko interesus yra galimas Tarnybos iškvietimas? Susipažinus su Įstatymų projektais, manytina, kad abiem projektais iniciatoriai siūlo tą pačią problemą spręsti skirtingais metodais. Todėl Teisėjų tarybos manymu, įstatymo leidėjui siūlytina apsispręsti, kurį metodą pasirinkti. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK
informacijos apie be tėvų globos likusius nepilnamečius, taip pat apie būtinumą ginti jų teises ir interesus suteikimą Tarnybai bei kliudymą nustatyti vaiko globą (rūpybą). Taigi, įstatymo projektu Nr. XIIIP-3035, kuriuo siūloma papildyti ANK 75 straipsnį 4 dalimi yra siūloma sureguliuoti itin panašius teisinius santykius, tačiau platesne apimtimi, t. y. žinomai melagingos informacijos pateikimą apie būtinumą ginti bet kurio nepilnamečio vaiko teises ir interesus, o ne vien apie be tėvų globos likusio, kaip tai numato šiuo metu galiojanti ANK 75 straipsnio 3 dalies redakcija.
Pritarti Komitetas patobulino projektą, atsižvelgiant į gautas institucijų pastabas. 2. Teisėjų Taryba 2019-01-29 Dėl sankcijų dydžių. Siekiant teisinio reglamentavimo išsamumo ir glaustumo bei proporcingumo tarp administracinio nusižengimo pavojingumo ir jį padariusiam asmeniui taikomos atsakomybės, Teisėjų tarybos vertinimu, Įstatymo projektais siūlomos nustatyti sankcijos neturėtų būti radikaliai skirtingos. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3136 1 straipsniu siūloma pakeisti ANK 493 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos, vaiko teisių apsaugos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Įstatymo projekto XIIIP-3035 l straipsniu siūloma ANK 75 straipsnį papildyti 4 dalimi, nustatant, kad žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimas Tarnybai užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad, nustatant sankcijų už padarytus administracinius nusižengimus ribas, turi būti vertinama, į kokias vertybes yra kėsinamasi. Teisėjų tarybos nuomone, sunkesniu administraciniu nusižengimu turėtų būti pripažįstamas administracinis nusižengimas, siūlomas numatyti ANK 75 straipsnio 4 dalyje, iš esmės galintis sukelti sunkesnes pasekmes.
Atsižvelgiant į siūlomų įstatymo projektų sankcijos dydį bei siekiamų nuobaudų tikslus, Teisėjų tarybos manymu, pritartina siekiui ANK 75 straipsnį papildyti 4 dalimi, o ne ANK 493 straipsnio 2 dalies pakeitimui Pritarti iš dalies Komitetas patobulino projektą, atsižvelgiant į gautas institucijų pastabas. 3. Teisėjų Taryba 2019-01-29 Dėl subjektų, galinčių pradėti administracinio nusižengimo teiseną, surašyti protokolus ir nagrinėti bylas. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3136 3 straipsnyje siūloma pakeisti ANK 589 straipsnio 71 punktą, praplečiant galimybę Tarnybos darbuotojams pradėti administracinio nusižengimo teiseną, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą už Tarnybos iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga. Atkreiptinas dėmesys į įstatymo projekto Nr. XIIIP-3136 numeracijos nenuoseklumą, kadangi jame nėra 2 straipsnio. Pažymėtina, kad ANK 589 straipsnyje yra išvardyti subjektai, galintys pradėti administracinio nusižengimo teiseną, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą bei surašyti protokolus. Pagal galiojančią ANK 589 straipsnio 71 punkto redakciją, Tarnyba administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl ANK 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ANK 614 straipsnio 1 punktas numato, kad teismas, be kitų šiame punkte numatytų atvejų, nagrinėja administracinių nusižengimų, už kurių padarymą pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas.
Taigi, atsakomybę už Tarnybos iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, numatant ANK 493 straipsnio 2 dalyje, kurios sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, šio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas būtų priskirtas ne Tarnybos, o teismų kompetencijai. Be to, įvertinus aiškinamajame rašte nurodytus tokių pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, iš kurių beveik pusė nepasitvirtino, skaičius ir priskyrus tokių administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą teismų kompetencijai, spręstina, kad Įstatymo projektais siekiamas įgyvendinti tikslas nebūtų pasiektas. Be to, akivaizdžiai nepagrįstų skundų tyrimas padidintų teismų darbo krūvį, o papildomas darbo krūvis neigiamai atsilieptų kitų bylų nagrinėjimui. Įstatymu turėtų būti sudaroma galimybė tokių administracinių nusižengimų bylas nagrinėti Tarnybai, o tai padaryti padėtų siūlomos ANK 75 straipsnio pataisos, papildant jį 4 dalimi. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su jam paskirtos baudos dydžiu, turi teisę skųsti nutarimą apylinkės teismui ANK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą, Teisėjų taryba nepalaiko įstatymo projektu Nr. XIIIP-3136 siūlomų ANK 493 straipsnio 2 dalies ir 589 straipsnio 71 punkto pakeitimų. Pritarti Komitetas patobulino projektą, atsižvelgiant į gautas institucijų pastabas, o projektą Nr. XIIIP-3136 siūlo atmesti. 4. Nacionalinė teismų administracija 2019-01-29 Nacionalinėje teismų administracijoje (toliau - Administracija) gautas prašymas pateikti straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3136, ANK 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3035, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3137, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3138 ir CPK 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3036. Administracija, kuri yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti institucija, pritaria Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 28 d. rašte „Dėl teisės aktų, susijusių su nepilnamečių vaikų teisių apsaugos užtikrinimu, projektų (Nr. XIIIP-3136-3138, XIIIP-3035-3036“ pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams. Atsižvelgti
2019-01-30 Dėl administracinių baudų už melagingą pranešimą (Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3136) Atkreipiame dėmesį, jog siekiama įtvirtinti atsakomybė už „vaiko teisių apsaugos <...> iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų”. Vaiko teisių apsaugos tarnybų iškvietimas prilyginamas specialiųjų tarnybų iškvietimui. Tokia siūloma bauda, nepaisant to, kad pirmą kartą pažeidimą atlikusiam asmeniui niekada netaikoma, ir jos įtvirtinimas gali atbaidyti sąmoningus Lietuvos Respublikos gyventojus, po truputį pradedančius reaguoti į galimus vaiko teisių pažeidimus. Todėl siūlytina palaikyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomą pakeitimą, kai bauda už melagingą pranešimą numatoma nuo 30 iki 140 EUR (Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3035, papildant Administracinių nusižengimų kodeksą 75 str. 4 dalimi). Pritarti Komitetas patobulino projektą, atsižvelgiant į gautas institucijų pastabas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2019-01-07 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3035 ir Civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3036 pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
2019-01-29 Susipažinę su pateiktais įstatymų projektais
Nr. 1), Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3137 (toliau – Projektas Nr. 2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3138 (toliau – Projektas Nr. 3), Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3035 (toliau – Projektas Nr. 4) ir Civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3036 (toliau – Projektas Nr. 5), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Dėl Projekto Nr. 1 1 straipsnyje siūlomo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio pakeitimo, nurodant, kad <...> vaiko teisių apsaugos <...> tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Ši nuostata kelia abejonių dėl nurodytos veikos įtraukimo į ANK 493 straipsnio normą pagrįstumo, o ypač dėl už ją taikomos sankcijos proporcingumo. Pažymėtina, kad įstatymo lygmeniu (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis, 35 straipsnio 2 dalis) yra įtvirtinta visų asmenų, turinčių informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, pareiga nedelsiant apie tai informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių.
Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 3 dalį už šios pareigos nevykdymą asmuo traukiamas kituose įstatymuose numatyton atsakomybėn. Pastaroji norma, be kita ko, nukreipia į ANK 75 straipsnį, kurio 1 dalyje nurodyta, kad nepranešimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, policijai ar prokuratūrai apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus užtraukia įspėjimą arba baudą <...> nuo 30 iki 120 eurų. Kita vertus, ANK numato administracinę atsakomybę ne tik už pareigos informuoti nevykdymą, bet ir už netinkamą jos vykdymą, t. y. melagingos informacijos teikimą: ANK 489 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, kuris užtraukia baudą nuo 14 iki 30 eurų, o pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį melagingos informacijos apie be tėvų globos likusius nepilnamečius, taip pat apie būtinumą ginti jų teises ir interesus suteikimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kliudymas nustatyti vaiko globą (rūpybą) užtraukia baudą mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovams ir kitiems darbuotojams nuo 30 iki 140 eurų. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame ANK 75 straipsnyje nenumatyta atsakomybė kitiems asmenims (nenurodytiems ANK 75 straipsnio 3 dalyje) už melagingos informacijos suteikimą. Šią spragą siūloma užpildyti teikiamu Projektu Nr.
4, kuriame numatyta papildyti ANK 75 straipsnį 4 dalimi, nustatant, kad žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų (t. y. panašaus dydžio sankciją, kaip už informavimo pareigos nevykdymą). Šiam pasiūlymui pritariame. Mūsų nuomone, toks administracinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus (neveikimą), susijusius su informavimu apie vaiko teisių pažeidimus, reglamentavimas (kartu su Projektu Nr. 4 siūloma ANK 75 straipsnio pataisa) būtų proporcingas ir subalansuotas tiek pačių veikų pavojingumo vertinimo, tiek ir už jas taikomų sankcijų adekvatumo atžvilgiu. Pirmiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą abejoti dėl Projekto Nr. 1 1 straipsniu siūlomo ANK 493 straipsnio pakeitimo, kurį priėmus, sankcija už vaiko teisių apsaugos tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, užtrauktų baudą nuo 200 iki 2000 eurų, t. y. vidutiniškai daugiau kaip 10 kartų didesnę baudą nei už kitus panašaus pobūdžio pirmiau minėtus administracinius nusižengimus. Mūsų nuomone, pirma, tokia sankcija vertintina kaip neproporcinga, o antra – ir svarbiausia – būdama nesuderinta su sankcija už priešingą nusižengimą (t. y. pareigos pranešti apie vaiko teisių pažeidimus nevykdymą), ji beveik neabejotinai turės atgrasomąjį poveikį ir sulaikys asmenis nuo pranešimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai apie vaiko teisių pažeidimus net ir tais atvejais, kai tam tikrai bus pagrindo, nes už nepranešimą grės tik 30–140 Eur bauda, tuo tarpu už nepagrįstą pranešimą – 200–2000 Eur.
Tai, kad pastaroji sankcija numatyta ne už bet kokį netinkamą informavimo pareigos vykdymą, bet už sąmoningą, tyčinį veiksmą – žinomai melagingą pranešimą, mūsų nuomone, atgrasomojo poveikio nesumažins, nes pranešimo melagingumas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, tai yra įrodinėjimo dalykas, todėl visuomet išlieka tam tikras netikrumas, kaip vienas ar kitas veiksmas ateityje gali būti įvertintas. Dėl to gali tapti saugiau nepranešti nei pranešti. Taigi, mūsų nuomone, priėmus siūlomą reglamentavimą, kyla apčiuopiama grėsmė pakenkti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu siekiamiems tikslams, įtvirtintiems šio įstatymo 1 straipsnyje, – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą ir kt. Dėl pirmiau nurodytų argumentų Projekto Nr. 1 1 straipsniu siūlomam ANK 493 straipsnio pakeitimui nepritariame. Pritarti Komitetas patobulino projektą, atsižvelgiant į gautas institucijų pastabas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų komitetas 2019-02-06 iš esmės pritarti Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3035, siūlyti pagrindiniam komitetui jį sujungti su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3136 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Pritarti iš dalies Komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės, teismų bei kitų institucijų gautas pastabas bei vadovaudamasis Seimo statuto 137 straipsnio 3 dalimi, pasirinko vieną iš alternatyvių įstatymo projektų - Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3035 ir teikia patobulintą jo variantą svarstyti Seimui, o projektą Nr. XIIIP-3136 siūlo atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė