Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 12 punktą ir išdėstyti jį taip: „12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras; kas ketveri metai atnaujinti ir iki einamųjų metų gegužės 1 dienos tvirtinti bendruosius ugdymo planus.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3031(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 56 straipsnio 12 punktą ir išdėstyti jį taip:
„12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus,
Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras; kas dveji metai atnaujinti ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtinti bendruosius ugdymo planus.“
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2019 m. kovo 1 d. atnaujina bendruosius ugdymo planus dvejiems metams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eigenijus Jovaiša
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją; pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų nustatyti vienodi ar iš esmės nesiskiriantys atlyginimo dydžiai skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimas). Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įvedus etatinį darbo apmokėjimą išaiškėjo tam tikri etatinio darbo apmokėjimo taikymo trūkumai. Iš dalies nepasiteisino ir lūkesčiai, kad etatinis darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai etatas augo nuo 0,7 iki 0,77, labiausiai – jauniems mokytojams. Mokytojai miestų mokyklose pradėjo vidutiniškai dirbti 0,13 didesniu etatu. Pedagogų darbo apmokėjimo sistema turi motyvuoti mokytojus siekti geresnių darbo rezultatų. Nuo mokytojų darbo kokybės priklauso, kokias žinias ir patirtį įgis mokiniai mokykloje.
Teikiamomis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. atlyginimai mokytojams buvo pradėti skaičiuoti už etatą, o ne už atskiras valandas. Mokytojo etatą sudaro 1512 metinių valandų, kurios apmokamos vienodu valandiniu įkainiu. Darbo laikas skirstomas į tris dalis: pirma, kontaktinės valandos (pamokos, konsultacijos, būreliai ir kt.); antra, nekontaktinės valandos (pasiruošimas pamokoms, pasiekimų vertinimas, profesinis tobulėjimas); ir trečia, darbas mokyklos bendruomenei (darbas su mokyklos socialiniais partneriais, vadovavimas klasei ir kt.). Etatinis darbo užmokestis taikomas visiems bendrojo ugdymo mokyklų, profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams. Darbo užmokestis priklauso nuo bendro dirbamų valandų skaičiaus, darbo stažo ir kvalifikacinės kategorijos.
Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo mokymo planai tvirtinami tik dvejiems metams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektu siūloma aiškiau apibrėžti bendrus pedagogų darbo krūvius, vietoj trijų nustatyti dviejų kategorijų mokytojų veiklas: pirma, skirtas kontaktinėms valandoms bei kitoms veikloms, susijusioms su ugdymo plano įgyvendinimu; ir antra, tas, kurios skiriamos profesiniam tobulėjimui ir veiklai mokyklos bendruomenei. Stiprinant socialinį dialogą, į sprendimo priėmimo procesus siūloma įtraukti Švietimo tarybą ir pedagogų rengimo centrus. Siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Taip pat siekiant sureguliuoti atotrūkį tarp skirtingų ugdymo mokymo programų siūloma įtvirtinti, kad Vyriausybė nustato svertinį koeficientą nuo 2020 m. sausio 1 d. Įstatymo nuostatuose įtvirtinama, kad Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina darbo grafiko sudarymo taisykles, apibrėžia veiklas, susijusias su bendruomene, bei profesinio tobulėjimo veiklas. Įstatyme taip pat apibrėžiami savaitės darbo valandų apskaičiavimo pagrindiniai principai, išlaikant metinį suminį valandų skaičių. Naujomis Švietimo įstatymo nuostatomis siūloma atnaujinti ir tvirtinti ugdymo planus kas ketverius metus iki einamųjų metų gegužės 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma.
Atsižvelgus į Pasaulio banko bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, apibrėžus pedagogų darbo valandų paskirstymo principus, sistema taps paprastesnė ir skaidresnė, sumažins įtampą ir išsaugos pagarbą mokytojams bei jų tiesioginiam darbui. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo įgyvendinimui Vyriausybė turės nustatyti valandų koeficientus pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), o švietimo ir mokslo ministerija turės parengti Darbo grafiko sudarymo taisykles, kartu su Švietimo taryba reglamentuoti veiklas, susijusias su mokyklos bendruomene, suderinus su Pedagogų rengimo centrais, apibrėžti profesinio tobulėjimo veiklas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisę. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija iki 2019 m. liepos 1 d. turės parengti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų priėmimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai parengti konsultuojantis su švietimo srities profesinėmis sąjungomis, švietimo ekspertais, Seimo nariais, Švietimo ir mokslo ministerija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: ,,pedagogų darbo valandos“, ,,kontaktinės valandos“, ,,nekontaktinės valandos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-07 Nr. S-2018-9453 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP3031 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP3031, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2018-12-07
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
švietimo įstatymo 56 straipsnio 12 punkte nustatyti, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota kas ketveri metai atnaujinti ir iki einamųjų metų gegužės 1 dienos tvirtinti bendruosius ugdymo planus. Pažymėtina, kad siūlomame keisti įstatymo
ministerijos kompetencijos įgaliojimai atitinkamose jos valdymo sričiai priskirtose srityse, tačiau šių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka, terminai ir formos nedetalizuojamos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Švietimo įstatymo 9,
tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įstatymo normų sistemiškumo, siūlytina keisti ne šio įstatymo 56 straipsnio 12 punktą, bet 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį, jose numatant periodinį bendrųjų ugdymo planų atnaujinimą. 2. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, nauja redakcija dėstomame Švietimo įstatymo 56 straipsnio 12 punkte siūlytume kaip perteklinius braukti žodžius ,,kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras“, kadangi šis punktas išplaukia iš šiame straipsnyje nustatytos Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijos, o visus ministerijos kompetencijai priklausančius privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras. 3.
siūlome papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, nes nėra aišku, ar ugdymo planai pirmą kartą turi būti atnaujinti po įstatymo įsigaliojimo – 2021 m. gegužės 1d. ar, vis dėlto, praėjus ketveriems metams po įstatymo įsigaliojimo –
direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Vytautas Juozapaitis, Arūnas Gumuliauskas, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Dovilė Šakalienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Rūta Norkienė, Lina Giriūnienė, Justina Paukštė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, Teisės skyriaus patarėja Jurgita Šerpetauskienė, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, pavaduotoja Eglė Žukauskaitė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, pavaduotojai Vytautas Silvanavičius, Erika Leiputė-Stundžienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnio 12 punkte nustatyti, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota kas ketveri metai atnaujinti ir iki einamųjų metų gegužės 1 dienos tvirtinti bendruosius ugdymo planus.
Pažymėtina, kad siūlomame keisti įstatymo 56 straipsnyje yra įtvirtinti tik bendro pobūdžio Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijos įgaliojimai atitinkamose jos valdymo sričiai priskirtose srityse, tačiau šių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka, terminai ir formos nedetalizuojamos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Švietimo įstatymo 9, 10 ir 11 straipsniuose yra numatyta, kad atitinkamus bendruosius ugdymo planus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įstatymo normų sistemiškumo, siūlytina keisti ne šio įstatymo 56 straipsnio 12 punktą, bet 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį, jose numatant periodinį bendrųjų ugdymo planų atnaujinimą. Pritarti Pasiūlymas Šį punktą išdėstyti taip: „12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras; kas dveji metai atnaujinti ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtinti bendruosius ugdymo planus.“
2018-12-071 2.
Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, nauja redakcija dėstomame Švietimo įstatymo 56 straipsnio 12 punkte siūlytume kaip perteklinius braukti žodžius ,,kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras“, kadangi šis punktas išplaukia iš šiame straipsnyje nustatytos Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijos, o visus ministerijos kompetencijai priklausančius privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras. Atsižvelgti Švietimo įstatymo
planus tvirtina. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo taikymo nuostatomis, nes nėra aišku, ar ugdymo planai pirmą kartą turi būti atnaujinti po įstatymo įsigaliojimo – 2021 m. gegužės 1d. ar, vis dėlto, praėjus ketveriems metams po įstatymo įsigaliojimo – 2025 m. gegužės 1 d. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šio projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2019* m. kovo 1 d. atnaujina bendruosius ugdymo planus dvejiems metams. iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3031 ir siūlyti jį Seimui svarstyti. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Švietimo ir mokslo komitetas 1, 2 Pasiūlymas: Projektą išdėstyti taip:
pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 12 punktą ir išdėstyti jį taip:
„12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus,
Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras; kas dveji metai atnaujinti ir iki einamųjų metų kovo
paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas