Projekto lyginamasis projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. XIII-198 5 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo 5 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 5 priedo I skyrių ir jį išdėstyti taip:
„I SKYRIUS MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO, PROFESINIO MOKYMO IR NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS (IŠSKYRUS
IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAS), PAREIGINĖS ALGOS PASTOVIOSIOS DALIES KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
1Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
Kvalifikacinė kategorija Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais) pedagoginio darbo stažas (metais) iki 2 nuo daugiau kaip 2 iki 5 nuo daugiau kaip 5 iki 10 nuo daugiau kaip 10 iki 15 nuo daugiau kaip 15 iki 20 nuo daugiau kaip 20 iki 25 daugiau kaip 25 Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos Mokytojas 6,36– 6,42 6,42– 6,44 6,44– 6,5 6,52– 6,62 6,62– 6,82 6,82– 6,85 6,85– 6,89 Suteiktos kvalifikacinės kategorijos Mokytojas 6,89– 6,9 6,9– 6, 91 6,91– 6,92 6,92– 6,95 6,95– 6,97 6,97– 7,0 7,0– 7,05 Vyresnysis mokytojas 7,05– 7,06 7,06– 7,08 7,08– 7,12 7,26– 7,4 7,4– 7,44 7,44– 7,47 Mokytojas metodininkas 7,47– 7,54 7,54– 7,68 7,78– 7,92 7,92– 7,96 7,96– 8,0 Mokytojas ekspertas 8,4– 8,58 8,58– 8,72 8,80– 8,94 8,94– 8,98 8,98– 9,02 2.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo mokytojams:
procentų:
bendrojo ugdymo mokyklose, išskyrus šio priedo 2.1.2 ir 2.1.3 papunkčiuose nurodytas mokyklas, įstaigose, vykdančiose profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), kurių klasėje (grupėje) ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir
(arba) 1 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
profesinio mokymo įstaigose (skyriuose, grupėse, klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
socialinės globos įstaigose, skirtose vaikams;
mokinį, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose;
pagal tarptautinio bakalaureato programas;
vieną ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas;
dalykus lietuvių kalba bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, III ir IV gimnazijų klasėse; 2.1.10.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo mokytojams:
procentų:
bendrojo ugdymo mokyklose, išskyrus šio priedo 2.1.2 ir 2.1.3 papunkčiuose nurodytas mokyklas, įstaigose, vykdančiose profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), kurių klasėje (grupėje) ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir
(arba) 1 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
profesinio mokymo įstaigose (skyriuose, grupėse, klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
socialinės globos įstaigose, skirtose vaikams;
mokinį, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose;
pagal tarptautinio bakalaureato programas;
vieną ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas;
dalykus lietuvių kalba bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, III ir IV gimnazijų klasėse;
rajono, Šalčininkų rajono, Elektrėnų savivaldybės, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Visagino savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybių teritorijose esančiose bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose įteisintas mokymas lietuvių kalba, mokytojams, dirbantiems pradinėse klasėse (jeigu klasėje mokosi
kalbos);
didinami iki 20 procentų pagal kitus biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.
3Jeigu mokytojo,
dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 2 punkte nustatytų kriterijų, jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 2 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo apimtį, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje. 4. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laikas per savaitę yra 36 valandos (kontaktinės ir nekontaktinės) ugdymo planui įgyvendinti, veikloms su mokyklos bendruomene ir profesiniam tobulėjimui. 5. Kontaktinės valandos skiriamos bendrojo ugdymo srities (dalyko), profesinio mokymo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms įgyvendinti pagal ugdymo
(mokymo) planuose numatytas valandas, neformaliojo švietimo programoms (išskyrus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) – pagal programoje numatytas valandas.
Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laiką sudaro:
valandos skiriamos bendrojo ugdymo srities (dalyko), profesinio mokymo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms įgyvendinti pagal ugdymo
(mokymo) planuose numatytas valandas, neformaliojo švietimo programoms (išskyrus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) – pagal programoje numatytas valandas ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei);
yra skirstomos į valandas, skirtas funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti, ir valandas, skirtas funkcijoms susijusioms su veikla, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir su veiklomis mokyklos bendruomenei, vykdyti. 6.1. valandos funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti skiriamos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) informuoti apie mokinių ugdymo ir ugdymosi poreikius, mokymosi pažangą, profesiškai tobulėti;
Veiklas, susijusias su profesiniu tobulėjimu, tvirtina švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į pedagogų rengimo centrų rekomendacijas. Veiklas su mokyklos bendruomene tvirtina švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Švietimo taryba.
6.2. valandos funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti, skiriamos kitai ugdomajai veiklai su mokiniais, bendradarbiauti su pedagoginiais darbuotojais, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokyklos partneriais; vadovauti klasei (grupei), įsivertinti biudžetinės įstaigos veiklai, siekiant biudžetinės įstaigos ugdymo (mokymo) tikslų, atlikti kitiems darbams, kurie nėra apibrėžiami kaip kontaktinės valandos ir valandos funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti. 7. Šio priedo 5.1 punkte nurodytų valandų svertinius koeficientus nustato Vyriausybė pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas). 78. Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo programas, kontaktinių valandų, valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti ir valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti proporcija ir kiekis skaičius per mokslo metus:
Pareigybė Kontaktinės valandos ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei) Nekontaktinės valandos Iš viso valandos funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti valandos funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti Valandos, susijusios su veikla mokyklos bendruomenei ir profesiniu tobulėjimu Mokytojas (pedagoginis darbo stažas iki 2 metų) 504–7561260 nuo 60 iki 100 proc. kontaktinių valandų skaičiaus iki 40 proc. visų valandų skaičiaus 252 1512 Mokytojas Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas Mokytojas ekspertas (pedagoginis darbo stažas nuo daugiau kaip 2 metų) 504–1 0081260 nuo 30 iki 50 proc. kontaktinių valandų skaičiaus iki 50 proc. visų valandų skaičiaus 252 89.
Mokytojui, dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas, per savaitę skiriama ne daugiau kaip 24 kontaktinės valandos privalomiems dalykams pagal bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras, mokyti ir ne mažiau kaip 6 valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei). 10. Mokytojui (pedagoginis darbo stažas iki 2 metų), dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas, per metus skiriama ne daugiau kaip 756 kontaktinės valandos, o dirbančiam pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas – ne daugiau kaip 924 kontaktinės valandos. 11. Mokytojui, dirbančiam pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), per savaitę skiriama ne mažiau kaip 6 valandos profesiniam tobulėjimui ir veikloms su mokyklos bendruomene. 12.
12Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo grafiko sudarymo taisykles tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 9.13. Mokytojo, dirbančio pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), kontaktinių valandų, valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti ir valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti proporcija ir kiekis skaičius per mokslo metus:
Pareigybė Kontaktinės valandos ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei) Nekontaktinės valandos Iš viso valandos funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti valandos funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti Valandos, susijusios su kita veikla mokyklos bendruomenei ir profesiniu tobulėjimu Mokytojas (pedagoginis darbo stažas iki 2 metų) 672–9241344 nuo 60 iki 100 proc. kontaktinių valandų skaičiaus iki 30 proc. visų valandų skaičiaus 168 1512 Mokytojas Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas Mokytojas ekspertas (pedagoginis darbo stažas nuo daugiau kaip 2 metų) 672–1 0321344 nuo 30 iki 50 proc. kontaktinių valandų skaičiaus iki 50 proc. visų valandų skaičiaus 168 10.14.
Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandarą nustato biudžetinės įstaigos vadovas pagal šio priedo 78 ir 913 punktuose nustatytą kontaktinių valandų, valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti ir valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti proporciją per mokslo metus, kvalifikacinę kategoriją, ugdymo (mokymo) programą, dalyką (dalykų grupę, mokymo modulį) ir kitus biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatytas valandas vadovaudamasis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
15. Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo programą, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos. Iš jų 30 valandų sudaro kontaktinės valandos ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei) ir 6 valandos, susijusios su veikla mokyklos bendruomenei ir profesiniu tobulėjimu. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo I skyriaus 7 dalies nuostatos dėl svertinių koeficientų taikomos nuo 2020 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2019 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3030 lyginamasis projektas
Pakeisti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vidutinį kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, kuris nustatomas:
a) kai mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas, – pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše nustatytas vidutinių kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, normas pagal sąlyginį klasės (grupės) dydį; „b) kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), – ne daugiau kaip 888 kontaktinės valandos turinčio kvalifikacinę kategoriją, mažiausio ir didžiausio galimo kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus aritmetinį vidurkį.“
Pakeisti Įstatymo 5 priedo I skyrių ir jį išdėstyti taip:
1.
Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai: Kvalifikacinė kategorija Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais)
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo mokytojams:
procentų:
bendrojo ugdymo mokyklose, išskyrus šio priedo 2.1.2 ir 2.1.3 papunkčiuose nurodytas mokyklas, įstaigose, vykdančiose profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), kurių klasėje (grupėje) ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba)
didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
profesinio mokymo įstaigose (skyriuose, grupėse, klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
socialinės globos įstaigose, skirtose vaikams;
mokinį, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose;
pagal tarptautinio bakalaureato programas;
vieną ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas;
dalykus lietuvių kalba bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, III ir IV gimnazijų klasėse; 2.1.10.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo mokytojams:
procentų:
bendrojo ugdymo mokyklose, išskyrus šio priedo 2.1.2 ir 2.1.3 papunkčiuose nurodytas mokyklas, įstaigose, vykdančiose profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), kurių klasėje (grupėje) ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba)
didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
profesinio mokymo įstaigose (skyriuose, grupėse, klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
socialinės globos įstaigose, skirtose vaikams;
mokinį, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose;
pagal tarptautinio bakalaureato programas;
vieną ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas;
dalykus lietuvių kalba bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, III ir IV gimnazijų klasėse;
rajono, Šalčininkų rajono, Elektrėnų savivaldybės, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Visagino savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybių teritorijose esančiose bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose įteisintas mokymas lietuvių kalba, mokytojams, dirbantiems pradinėse klasėse (jeigu klasėje mokosi
kalbos);
didinami iki 20 procentų pagal kitus biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.
3Jeigu mokytojo,
dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 2 punkte nustatytų kriterijų, jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 2 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo apimtį, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje. 4. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laikas per savaitę yra 36 valandos (kontaktinės ir nekontaktinės) ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei). 5. Kontaktinės valandos skiriamos bendrojo ugdymo srities (dalyko), profesinio mokymo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms įgyvendinti pagal ugdymo
(mokymo) planuose numatytas valandas, neformaliojo švietimo programoms (išskyrus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) – pagal programoje numatytas valandas.
Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laiką sudaro:
valandos skiriamos bendrojo ugdymo srities (dalyko), profesinio mokymo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms įgyvendinti pagal ugdymo
(mokymo) planuose numatytas valandas, neformaliojo švietimo programoms (išskyrus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) – pagal programoje numatytas valandas, ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei);
yra skirstomos į valandas, skirtas funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti, ir valandas, skirtas funkcijoms susijusioms su veikla, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti. 6.1. valandos funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti skiriamos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) informuoti apie mokinių ugdymo ir ugdymosi poreikius, mokymosi pažangą, profesiškai tobulėti;
Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į socialinių partnerių ir pedagogų rengimo centrų pasiūlymus. Veiklų mokyklos bendruomenei aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į socialinių partnerių pasiūlymus.
6.2. valandos funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti, skiriamos kitai ugdomajai veiklai su mokiniais, bendradarbiauti su pedagoginiais darbuotojais, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokyklos partneriais; vadovauti klasei (grupei), įsivertinti biudžetinės įstaigos veiklai, siekiant biudžetinės įstaigos ugdymo (mokymo) tikslų, atlikti kitiems darbams, kurie nėra apibrėžiami kaip kontaktinės valandos ir valandos funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti. 7. Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformalaus švietimo programas, (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) kontaktinių valandų, valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti ir valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti proporcija ir kiekis skaičius per mokslo metus:
Pareigybė Kontaktinės valandos ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei) Nekontaktinės valandos Iš viso valandos funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti valandos funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti Valandos, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenei Mokytojas (pedagoginis darbo stažas iki 2 metų) Mokytojas Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas Mokytojas ekspertas (pedagoginis darbo stažas nuo daugiau kaip 2 metų)
Mokytojui, dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas, per savaitę metus skiriama ne daugiau kaip 24 888 kontaktinės valandos privalomiems dalykams pagal bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, mokyti; tuo atveju ne mažiau kaip 6 355 valandos skiriamos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti; ir ne mažiau kaip 152 valandos gali būti skiriamos vadovauti klasei (grupei). 8¹. Mokytojui (kurio pedagoginis darbo stažas iki 2 metų), dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas, per metus skiriama ne daugiau kaip 756 kontaktinės valandos, o dirbančiam pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) – ne daugiau kaip 924 kontaktinės valandos. 9.
9. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laiko grafiko sudarymo bendrąsias nuostatas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su socialinės apsaugos ir darbo ministru.“
neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandarą pagal dalykus, ugdymo ar mokymo sritis nustato biudžetinės įstaigos vadovas pagal šio priedo 7 ir
funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti ir valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti proporciją per mokslo metus, kvalifikacinę kategoriją, ugdymo (mokymo) programą, dalyką (dalykų grupę, mokymo modulį) ir kitus biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatytas valandas vadovaudamasis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2019 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Jeigu mokytojų, kurių darbo užmokestis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra didesnis už buvusį iki šio įstatymo įsigaliojimo darbo užmokestį, paliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbo užmokestis tol, kol asmuo eina tas pačias pareigas arba kol įstatymų nustatyta tvarka darbo užmokestis bus pakeistas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją; pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų nustatyti vienodi ar iš esmės nesiskiriantys atlyginimo dydžiai skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimas). Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įvedus etatinį darbo apmokėjimą išaiškėjo tam tikri etatinio darbo apmokėjimo taikymo trūkumai. Iš dalies nepasiteisino ir lūkesčiai, kad etatinis darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai etatas augo nuo 0,7 iki 0,77, labiausiai – jauniems mokytojams. Mokytojai miestų mokyklose pradėjo vidutiniškai dirbti 0,13 didesniu etatu. Pedagogų darbo apmokėjimo sistema turi motyvuoti mokytojus siekti geresnių darbo rezultatų. Nuo mokytojų darbo kokybės priklauso, kokias žinias ir patirtį įgis mokiniai mokykloje.
Teikiamomis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. atlyginimai mokytojams buvo pradėti skaičiuoti už etatą, o ne už atskiras valandas. Mokytojo etatą sudaro 1512 metinių valandų, kurios apmokamos vienodu valandiniu įkainiu. Darbo laikas skirstomas į tris dalis: pirma, kontaktinės valandos (pamokos, konsultacijos, būreliai ir kt.); antra, nekontaktinės valandos (pasiruošimas pamokoms, pasiekimų vertinimas, profesinis tobulėjimas); ir trečia, darbas mokyklos bendruomenei (darbas su mokyklos socialiniais partneriais, vadovavimas klasei ir kt.). Etatinis darbo užmokestis taikomas visiems bendrojo ugdymo mokyklų, profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams. Darbo užmokestis priklauso nuo bendro dirbamų valandų skaičiaus, darbo stažo ir kvalifikacinės kategorijos.
Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo mokymo planai tvirtinami tik dvejiems metams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektu siūloma aiškiau apibrėžti bendrus pedagogų darbo krūvius, vietoj trijų nustatyti dviejų kategorijų mokytojų veiklas: pirma, skirtas kontaktinėms valandoms bei kitoms veikloms, susijusioms su ugdymo plano įgyvendinimu; ir antra, tas, kurios skiriamos profesiniam tobulėjimui ir veiklai mokyklos bendruomenei. Stiprinant socialinį dialogą, į sprendimo priėmimo procesus siūloma įtraukti Švietimo tarybą ir pedagogų rengimo centrus. Siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Taip pat siekiant sureguliuoti atotrūkį tarp skirtingų ugdymo mokymo programų siūloma įtvirtinti, kad Vyriausybė nustato svertinį koeficientą nuo 2020 m. sausio 1 d. Įstatymo nuostatuose įtvirtinama, kad Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina darbo grafiko sudarymo taisykles, apibrėžia veiklas, susijusias su bendruomene, bei profesinio tobulėjimo veiklas. Įstatyme taip pat apibrėžiami savaitės darbo valandų apskaičiavimo pagrindiniai principai, išlaikant metinį suminį valandų skaičių. Naujomis Švietimo įstatymo nuostatomis siūloma atnaujinti ir tvirtinti ugdymo planus kas ketverius metus iki einamųjų metų gegužės 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma.
Atsižvelgus į Pasaulio banko bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, apibrėžus pedagogų darbo valandų paskirstymo principus, sistema taps paprastesnė ir skaidresnė, sumažins įtampą ir išsaugos pagarbą mokytojams bei jų tiesioginiam darbui. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo įgyvendinimui Vyriausybė turės nustatyti valandų koeficientus pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), o švietimo ir mokslo ministerija turės parengti Darbo grafiko sudarymo taisykles, kartu su Švietimo taryba reglamentuoti veiklas, susijusias su mokyklos bendruomene, suderinus su Pedagogų rengimo centrais, apibrėžti profesinio tobulėjimo veiklas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisę. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija iki 2019 m. liepos 1 d. turės parengti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų priėmimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai parengti konsultuojantis su švietimo srities profesinėmis sąjungomis, švietimo ekspertais, Seimo nariais, Švietimo ir mokslo ministerija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: ,,pedagogų darbo valandos“, ,,kontaktinės valandos“, ,,nekontaktinės valandos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018- 12 - Nr. Į 2018-11-30 Nr. S-2018-9148 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-815(3) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-815 (3) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis generalinį direktorių Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 696, el. p. [email protected]
2018-12-10
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo I skyriaus (toliau – keičiamas skyrius) 6 punkte siūloma nustatyti, kad veiklas su mokyklos bendruomene tvirtina švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Švietimo taryba. Manome, kad siūlomas reguliavimas svarstytinas, nes Švietimo taryba yra valstybės švietimo savivaldos institucija, kuri tik atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, teikia siūlymus dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo ir kitų su švietimu susijusių klausimų. Tokio statuso institucijai neturėtų būti priskirta jokia viešojo administravimo funkcija, savo turiniu būdinga valdžią įgyvendinančiai valstybės institucijai. Kitaip sakant, Švietimo tarybai, kaip visuomeninio pobūdžio organizacijai, neturi būti suteikti tokie įgaliojimai, kuriais ji galėtų riboti savo konstitucinius įgalinimus įgyvendinančio švietimo ir mokslo ministro kompetenciją. Be to, toks reguliavimas įgalintų ir tokią situaciją, kada atitinkamas švietimo ir mokslo ministro kompetencijai priklausantis priimti norminis teisės aktas apskritai nebūtų priimtas, nes Švietimo taryba, su jokia valstybės institucija nesusijusi pavaldumo ar atsakomybės santykiais, atsisakytų derinti norminį teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti imperatyvo, kad švietimo ir mokslo ministro tvirtinamas norminis teisės aktas, privalo būti suderintas, t.y. aprobuotas, su Švietimo taryba.
Galbūt tikslinga numatyti, kad švietimo ir mokslo ministras turi įvertinti bei atsižvelgti į Švietimo tarybos rekomendacijas. 2. Įstatymo projektu keičiamo skyriaus 6 punkte tikslintinas Švietimo tarybos pavadinimas – turėtų būti vartojamas Lietuvos švietimo tarybos pavadinimas. Šiame punkte, atsižvelgiant į keičiamame skyriuje vartojamas sąvokas ir į bendrinės kalbos reikalavimus, taip pat reikėtų tikslinti dokumentų, kuriuos pavedama tvirtinti švietimo ir mokslo ministrui pavadinimus – siūlytina formuluoti, kad švietimo ir mokslo ministras tvirtina Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, sąrašą arba aprašą (priklausomai nuo to, ar šiuo teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad tam tikros veiklos būtų tik išvardijamos ar ir būtų atskleistas jų turinys), taip pat Veiklų mokyklos bendruomenei sąrašą arba aprašą. 3. Keičiamo skyriaus 7 punkte siūloma nustatyti, kad
bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas). Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kas yra valandų svertiniai koeficientai, jų nustatymo tikslas bei santykis su keičiamame skyriuje įtvirtintais kontaktinių ir kitų valandų intervalų dydžių reikšmėmis. Kadangi įstatymo nuostatos nenustato valandų svertinio koeficiento turinio, Vyriausybė netiesiogiai yra įgaliojama poįstatyminiame teisės akte pati nustatyti jų turinį ir reikšmę mokytojų darbo apmokėjimui. Vertinat tai, atkreiptinas dėmesys, kad sąlygos, kurios gali turėti įtakos asmenų darbo užmokesčiui, jų teisėms ir pareigoms, turėtų būti nustatomos įstatymuose, o ne įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reiktų pačiame įstatyme atskleisti „valandų svertinio koeficiento“ turinį. 4. Keičiamo skyriaus 7 punkte vietoj žodžio „punkte“ rašyti žodį „papunktyje“. 5. Keičiamo skyriaus 8 punkte pateikiamoje lentelėje yra suvienodinamos valandų, tenkančių skirtingoms mokytojų pareigybėms, ribos, todėl mokytojų pareigybių dėstymas atskirose lentelės skiltyse netenka prasmės ir jos visos turėtų būti išvardijamos toje pačioje skiltyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo skyriaus 13 punktui. 6. Nėra aiškus keičiamo skyriaus 4, 9, 11 ir 15 punktų tarpusavio santykis. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo skyriaus 4 punkte įtvirtintas imperatyvas dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas darbo laikas per savaitę – 36 valandos, o 9 ir
punkte nurodytas maksimalus kontaktinių valandų ir minimalus valandų ugdomajai veiklai skaičius, o 11 punkte – minimalus valandų profesiniam tobulėjimui skaičius. Atsižvelgiant į šiuose punktuose išdėstytą reguliavimą, lieka neaiškus 15 punkto, pakartojančio maksimalų mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programą, darbo valandų skaičių, bei įtvirtinančio konkretų kontaktinių valandų ir konkretų valandų profesiniam tobulėjimui skaičių, paskirtis ir jo santykis su minėtaisiais punktais. Kitaip sakant, keičiamo skyriaus 15 punkto nuostatos nedera su keičiamo skyriaus 9 ir 11 punktų, reguliuojančių mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, darbo laiko galimą paskirstymą valandomis, nuostatomis. 7.
mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo grafiko sudarymo taisykles tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Pažymėtina, kad darbo grafikų sudarymas yra darbo santykių reguliavimo dalykas, o pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 5 dalį, kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai darbo santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek nustato šis kodeksas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse nėra nuostatų, kurios leistų kitais teisės aktais nustatyti darbo grafikų sudarymo taisykles, siūlytina atsisakyti šių nuostatų. 8. Keičiamo skyriaus 14 punkte siūloma nustatyti, kad mokytojo, dirbančio pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) darbo krūvio sandarą nustato biudžetinės įstaigos vadovas pagal šio priedo 8 ir 13 punktuose nustatytas valandas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo skyriaus 8 punkte nustatomas tik mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, valandų skaičius per mokslo metus. 9. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos įstatymo taikymo taisyklės, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „dalies“ reiktų įrašyti žodį „punkto“. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo 5 priedo visų skyrių punktų numeracija yra ištisinė, todėl tam, kad nereikėtų pernumeruoti toliau einančių kitų skyrių punktų, siūlytina pildyti 5 priedo I skyrių punktais su novelomis, pvz., pildyti ne 7 punktu, bet 6¹ punktu. 11. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio, 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo III¹ skyriumi įstatymo projektas (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-2491(2), kuriuo yra keičiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pavadinimas, todėl, jeigu minėtasis įstatymas būtų priimtas, įstatymo projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Vytautas Juozapaitis, Arūnas Gumuliauskas, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Dovilė Šakalienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Rūta Norkienė, Lina Giriūnienė, Justina Paukštė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, Teisės skyriaus patarėja Jurgita Šerpetauskienė, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, pavaduotoja Eglė Žukauskaitė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, pavaduotojai Vytautas Silvanavičius, Erika Leiputė-Stundžienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo I skyriaus (toliau – keičiamas skyrius) 6 punkte siūloma nustatyti, kad veiklas su mokyklos bendruomene tvirtina švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Švietimo taryba.
Manome, kad siūlomas reguliavimas svarstytinas, nes Švietimo taryba yra valstybės švietimo savivaldos institucija, kuri tik atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, teikia siūlymus dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo ir kitų su švietimu susijusių klausimų. Tokio statuso institucijai neturėtų būti priskirta jokia viešojo administravimo funkcija, savo turiniu būdinga valdžią įgyvendinančiai valstybės institucijai. Kitaip sakant, Švietimo tarybai, kaip visuomeninio pobūdžio organizacijai, neturi būti suteikti tokie įgaliojimai, kuriais ji galėtų riboti savo konstitucinius įgalinimus įgyvendinančio švietimo ir mokslo ministro kompetenciją. Be to, toks reguliavimas įgalintų ir tokią situaciją, kada atitinkamas švietimo ir mokslo ministro kompetencijai priklausantis priimti norminis teisės aktas apskritai nebūtų priimtas, nes Švietimo taryba, su jokia valstybės institucija nesusijusi pavaldumo ar atsakomybės santykiais, atsisakytų derinti norminį teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti imperatyvo, kad švietimo ir mokslo ministro tvirtinamas norminis teisės aktas, privalo būti suderintas, t.y. aprobuotas, su Švietimo taryba. Galbūt tikslinga numatyti, kad švietimo ir mokslo ministras turi įvertinti bei atsižvelgti į Švietimo tarybos rekomendacijas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgus į TD pastabas bei suinteresuotų šalių įvairovę švietimo srityje, siūloma Šį punktą išdėstyti taip: „6.
Veiklas, susijusias su profesiniu tobulėjimu, Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į socialinių partnerių ir pedagogų rengimo centrų pasiūlymus. Veiklas su mokyklos bendruomene Veiklų mokyklos bendruomenei aprašą tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, suderinęs su Švietimo taryba atsižvelgdamas į socialinių partnerių pasiūlymus.“
projektu keičiamo skyriaus 6 punkte tikslintinas Švietimo tarybos pavadinimas
Komitetas siūlo Šį punktą išdėstyti taip: „6. Veiklas, susijusias su profesiniu tobulėjimu, Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į socialinių partnerių ir pedagogų rengimo centrų pasiūlymus. Veiklas su mokyklos bendruomene Veiklų mokyklos bendruomenei aprašą tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, suderinęs su Švietimo taryba atsižvelgdamas į socialinių partnerių pasiūlymus.“
2018-12-10 3.
Keičiamo skyriaus 7 punkte siūloma nustatyti, kad 5.1 punkte nurodytų valandų svertinius koeficientus nustato Vyriausybė pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas). Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kas yra valandų svertiniai koeficientai, jų nustatymo tikslas bei santykis su keičiamame skyriuje įtvirtintais kontaktinių ir kitų valandų intervalų dydžių reikšmėmis. Kadangi įstatymo nuostatos nenustato valandų svertinio koeficiento turinio, Vyriausybė netiesiogiai yra įgaliojama poįstatyminiame teisės akte pati nustatyti jų turinį ir reikšmę mokytojų darbo apmokėjimui. Vertinat tai, atkreiptinas dėmesys, kad sąlygos, kurios gali turėti įtakos asmenų darbo užmokesčiui, jų teisėms ir pareigoms, turėtų būti nustatomos įstatymuose, o ne įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reiktų pačiame įstatyme atskleisti
„valandų svertinio koeficiento“ turinį. Pritarti
Pasiūlymas:
1) Siūloma papildyti įstatymo įgyvendinimo nuostatas, numatant, kad mokytojams nemažėtų darbo užmokestis: „4. Jeigu mokytojų, kurių darbo užmokestis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra didesnis už buvusį iki šio įstatymo įsigaliojimo darbo užmokestį, paliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbo užmokestis tol, kol asmuo eina tas pačias pareigas arba kol įstatymų nustatyta tvarka darbo užmokestis bus pakeistas.“
2) Siekiant aiškumo dėl svertinio koeficiento Jovaišos pasiūlymą, projektu keičiamo 5 priedo 6¹ punktą ir projekto 2 straipsnio (Komiteto redakcija – 3 straipsnio) 2 dalį išbraukti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
skyriaus 7 punkte vietoj žodžio „punkte“ rašyti žodį „papunktyje“. Pritarti Punktas išbrauktas Komiteto sprendimu. Pastaba neaktuali. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-10 5.
Keičiamo skyriaus 8 punkte pateikiamoje lentelėje yra suvienodinamos valandų, tenkančių skirtingoms mokytojų pareigybėms, ribos, todėl mokytojų pareigybių dėstymas atskirose lentelės skiltyse netenka prasmės ir jos visos turėtų būti išvardijamos toje pačioje skiltyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo skyriaus 13 punktui. Pritarti Atsižvelgti į Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymą ir į Teisės departamento pastabą keisti punktų numeraciją. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tarpusavio santykis. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo skyriaus 4 punkte įtvirtintas imperatyvas dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas darbo laikas per savaitę – 36 valandos, o 9 ir 11 punktuose nurodytas galimas šių valandų santykinis pasiskirstymas, t.y. 9 punkte nurodytas maksimalus kontaktinių valandų ir minimalus valandų ugdomajai veiklai skaičius, o 11 punkte – minimalus valandų profesiniam tobulėjimui skaičius. Atsižvelgiant į šiuose punktuose išdėstytą reguliavimą, lieka neaiškus 15 punkto, pakartojančio maksimalų mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programą, darbo valandų skaičių, bei įtvirtinančio konkretų kontaktinių valandų ir konkretų valandų profesiniam tobulėjimui skaičių, paskirtis ir jo santykis su minėtaisiais punktais. Kitaip sakant, keičiamo skyriaus 15 punkto nuostatos nedera su keičiamo skyriaus 9 ir 11 punktų, reguliuojančių mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, darbo laiko galimą paskirstymą valandomis, nuostatomis. Pritarti Atsižvelgti į Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymą ir į Teisės departamento pastabą keisti punktų numeraciją. Komiteto sprendimu projekto 9, 11 ir 15 punktai išbraukiami. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-10 7.
Keičiamo skyriaus 12 punkte siūloma nustatyti, kad mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo grafiko sudarymo taisykles tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Pažymėtina, kad darbo grafikų sudarymas yra darbo santykių reguliavimo dalykas, o pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 5 dalį, kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai darbo santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek nustato šis kodeksas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse nėra nuostatų, kurios leistų kitais teisės aktais nustatyti darbo grafikų sudarymo taisykles, siūlytina atsisakyti šių nuostatų. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nuostata neprieštarauja DK 113 str. Švietimas yra valstybinės reikšmės funkcija, todėl siūlytina, kad už šią sritį atsakingas ministras nustatytų darbo grafiko sudarymo principus 9 punktą išdėstyti taip: „Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laiko grafiko sudarymo bendrąsias nuostatas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su socialinės apsaugos ir darbo ministru.“ Atitinkamai tikslinti Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
skyriaus 14 punkte siūloma nustatyti, kad mokytojo, dirbančio pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) darbo krūvio sandarą nustato biudžetinės įstaigos vadovas pagal šio priedo 8 ir 13 punktuose nustatytas valandas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo skyriaus 8 punkte nustatomas tik mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, valandų skaičius per mokslo metus. Pritarti Tikslinti pagal Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymą. 9.
įstatymo taikymo taisyklės, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „dalies“ reiktų įrašyti žodį „punkto“. Pritarti
numeracija yra ištisinė, todėl tam, kad nereikėtų pernumeruoti toliau einančių kitų skyrių punktų, siūlytina pildyti 5 priedo I skyrių punktais su novelomis, pvz., pildyti ne 7 punktu, bet 6¹ punktu. Pritarti Pastaba: Komiteto sprendimu projekto 7 punktas išbraukiamas. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio, 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo III¹ skyriumi įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-2491(2), kuriuo yra keičiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pavadinimas, todėl, jeigu minėtasis įstatymas būtų priimtas, įstatymo projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. D. Dambrauskienė,
ugdymo programas, profesijos teorinių pagrindų mokytojui, per savaitę skiriama ne daugiau kaip 24 kontaktinės valandos privalomiems dalykams pagal bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras, mokyti ir ne mažiau kaip 6 valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei).
Nepritarti Argumentai Šiems pedagogams galioja tos pačios mokytojams taikomos normos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys
2 1.1 Argumentai: Siekiant suvienodinti darbo laiko apskaičiavimą, tikslinamos valandos atsižvelgiant į ugdymo planus, suvienodinamas skaičiavimo principas, išlaikant 36 valandų savaitinį valandų krūvį ir 1512 metinį valandų krūvį. 1. Pasiūlymas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3030 1 straipsniu keičiamo 5 priedo 1 dalies papunktį 2.1. iš dėstyti taip: „2.1.1. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose, išskyrus šio priedo 2.1.2 ir 2.1.3 papunkčiuose nurodytas mokyklas, įstaigose, vykdančiose profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), kurių klasėje (grupėje) ugdomi 2 vienas ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir
(arba) 1 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;“ Iš dalies pritarti Argumentai; Šios nuostatas Seimo narių iniciatyva teikiamos atskiru Įstatymo projektu. 2. Seimo narys
8
8 punktą išdėstyti taip: 8.
Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformalaus švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), valandų skaičius per mokslo metus: Pareigybė Kontaktinės valandos ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei) Valandos, susijusios su veikla mokyklos bendruomenei ir profesiniu tobulėjimu Iš viso Mokytojas (pedagoginis darbo stažas iki 2 metų)
252 1512 Mokytojas (pedagoginis darbo stažas iki 2 metų) Mokytojas Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas Mokytojas ekspertas (pedagoginis darbo stažas nuo daugiau kaip 2 metų)
252 102-502 Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą keisti punktų numeraciją. Pastaba: Atskirai įstatymo projekte reglamentuojami mokytojo, turinčio darbo stažą iki 2 metų , darbo krūvio sandaros principai. 2. Įstatymo projekte yra apibrėžta, kad darbo krūvio sandarą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 3. Apskaičiuotas valandų intervalas aptartas su profsąjungų atstovais ir mokyklų vadovais, skaičiavimus pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 3. Seimo narys
9 punktą išdėstyti taip:
ugdymo programas, per savaitę metus skiriama ne daugiau kaip 24 888 kontaktinės valandos privalomiems dalykams pagal bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras, mokyti ir ne mažiau kaip 6 355 valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, ir ne mažiau kaip 152 valandos vadovauti klasei (grupei). Pritarti iš dalies Argumentai Įstatymo projekte yra pasiūlyti savaitės ir metinių valandų apskaičiavimo principai, siekiant aiškumo planuojant darbo krūvį būtina suvienodinti apskaičiavimo principą pagal metinių valandas.
Ne visi mokytojai vadovauja klasei, o 888 valandos sudaro pilną etatą, Apskaičiuotas valandų intervalas aptartas su profsąjungų atstovais ir mokyklų vadovais, skaičiavimus pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasiūlymas
„8. Mokytojui, dirbančiam pagal bendrojo ugdymo
programas, per savaitę metus skiriama ne daugiau kaip 24 888 kontaktinės valandos privalomiems dalykams pagal bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, mokyti; tuo atveju ne mažiau kaip 6 355 valandos skiriama ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti; ir ne mažiau kaip 152 valandos gali būti skiriamos vadovauti klasei (grupei).“
Išbraukti 11 ir 13 punktus su lentele, o 12 punktą išdėstyti taip:
ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), per savaitę skiriama ne mažiau kaip 6 valandos profesiniam tobulėjimui ir veikloms su mokyklos bendruomene. 12. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo grafiko sudarymo taisykles tvirtina švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su socialinės apsaugos darbo ministru. 13.
mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), valandų skaičius per mokslo metus: Pareigybė Kontaktinės valandos ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei) Valandos, susijusios su veikla mokyklos bendruomenei ir profesiniu tobulėjimu Iš viso Mokytojas (pedagoginis darbo stažas iki 2 metų)
168 1512 Mokytojas Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas Mokytojas ekspertas (pedagoginis darbo stažas nuo daugiau kaip 2 metų)
168 Pritarti Argumentai: Atsižvelgiama į Teisės departamento pastabą keisti punktų numeraciją, 12 punktą laikyti 9 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už užimtumo politiką bei koordinuoja darbo kodekso įgyvendinimą, derinimas darbo laiko grafiko bendrųjų nuostatų su atsakinga ministerija yra būtinas. 5. Seimo narys E. Jovaiša 2018-12-10
„14. Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandarą pagal dalykus, ugdymo ar mokymo sritis nustato biudžetinės įstaigos vadovas pagal šio priedo 8 ir 13
ministro nustatyta tvarka.“ Iš dalies pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą keisti punktų numeraciją. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad darbo krūvio sandara pagal dalykus, ugdymo ir mokymo sritis yra numatoma ir bendrojo ugdymo srityje bei švietimo ir mokslo ministerijos protokolinį susitarimo nuostatas dėl etatinio įgyvendinimo tobulinimo, siūloma šį punktą išdėstyti taip: „10.
Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandarą pagal dalykus, ugdymo ar mokymo sritis nustato biudžetinės įstaigos vadovas pagal šio priedo 7 punkte nustatytas valandas vadovaudamasis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
E. Jovaiša 2018-12-10
15 dalį išbraukti: „15. Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo programą, darbo laikas per savaitę yra
ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei) ir 6 valandos, susijusios su veikla mokyklos bendruomenei ir profesiniu tobulėjimu.“ Pritarti Argumentai: siūloma suvienodinti valandų apskaičiavimo principus
E. Jovaiša 2018-12-10
Papildyti projektą XIIIP-3030 nauju straipsniu: „1 straipsnis. Įstatymo 4 straipsnio 2 d. 2 p. pakeitimas Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 4 str. 2 d.
2 d. 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vidutinį kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, kuris nustatomas:
a) kai mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas, – pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše nustatytas vidutinių kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, normas pagal sąlyginį klasės (grupės) dydį;
b) kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), – pagal šio įstatymo 5 priedo 9 punkte nustatyto mokytojo, turinčio kvalifikacinę kategoriją, mažiausio ir didžiausio galimo kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus aritmetinį vidurkį“. Iš dalies pritarti Argumentai:
Atskiru punktu nustatomas didžiausias galimas valandų skaičius, todėl keičiasi pareigybių nustatymo būdas. Pasiūlymas: Šio punkto b) papunktį išdėstyti taip: „b) kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), – ne daugiau kaip 888 kontaktines valandas turinčio kvalifikacinę kategoriją, mažiausio ir didžiausio galimo kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus aritmetinį vidurkį“
E. Jovaiša 2018-12-10
straipsniu, o 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu. Pritarti
E. Jovaiša 2018-12-10
Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Seimas 2018-12-11 priėmė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr.
XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio, 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo III(1) skyriumi įstatymą, pavadinimą išdėstyti tai:
A. Dambrava 2018-12-11 Argumentai: Už tą patį atlyginimą profesijos mokytojai turės dirbti daugiau, nei bendrojo ugdymo mokytojai. Profesijos mokytojui numatoma
valandų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti vadovauti klasei/grupei), tuo tarpu bendrojo ugdymo mokytojui – tik 1260 valandų. Skirtumas – 84 val. Nors bendras valandų skaičius per metus ir bendrojo ugdymo ir profesijos mokytojams yra toks pats – 1512 val., tačiau mokytojo etatas iki šio skaičiaus yra užpildomas valandomis susijusiomis su veikla mokyklos bendruomenei ir profesiniu tobulėjimu (pvz., savišvietai, formaliosioms ar neformaliosioms studijoms, dalyvavimas mokyklos savivaldoje, metodinė pagalba mokytojams, mentorystė ir t.t. ir pan.) kas akivaizdžiai negali prilygti tiesioginiam darbui su mokiniais nei darbo sąnaudomis, nei trukme, nei jo pobūdžiu. Šiuo atveju bendrojo ugdymo mokytojams numatoma 252 val. šioms veikloms, o profesijos mokytojams – tik 168. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnio 5 priedą ir jį išdėstyti taip: 13.
Mokytojo, dirbančio pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), valandų skaičius per mokslo metus: Pareigybė Kontaktinės valandos ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei) Valandos, susijusios su veikla mokyklos bendruomenei ir profesiniu tobulėjimu Iš viso Mokytojas (pedagoginis darbo stažas iki 2 metų) 672–1344 504-1260
Mokytojas Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas Mokytojas ekspertas (pedagoginis darbo stažas nuo daugiau kaip 2 metų)
1512 Pritarti Iš dalies Argumentai Komitetas siūlo pritarti Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymui šio projekto abi lenteles sujungti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio
svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu
įstatymo /kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas