1100 Įstatymo projektas Konstitucijos 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Kęstutis Pūkas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Seimo narys Vytautas Kamblevičius, Seimo narys Juozas Imbrasas, Seimo narys Rimas Andrikis, Seimo narys Raimundas Mart

Lietuva · XIIIP-302 · 2017-01-12 · Registruotas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2017-01-12
  2. Aiškinamasis raštas · 2017-01-12
  3. Teisės departamento išvada · 2017-01-12
  4. Teisės departamento išvada · 2017-01-12

Lyginamasis variantas

2017-01-12 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 60 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2017 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo narį paskyrus ministru, Seimo nario mandatas yra laikinai sustabdomas, kol eina ministro pareigas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:

1. Kęstutis Pūkas

2. Remigijus Žemaitaitis

3. Vytautas Kamblevičius

4. Juozas Imbrasas

5. Rimas Andrikis

6. Raimundas Martinėlis

7. Ričardas Juška

8. Juozas Baublys

9. Jonas Liesys

10. Gintaras Vaičekauskas

11. Arūnas Gelūnas

12. Petras Gražulis

13. Algimantas Dumbrava

14. Kęstutis Bartkevičius

15. Vanda Kravčionok

16. Rita Tamašunienė

17. Irina Rozova

18. Jaroslav Narkevič

19. Michal Mackevič

20. Leonard Talmont

21. Česlav Olševski

22. Zbignev Jedinskij

23. Guoda Burokienė

24. Vida Ačienė

25. Petras Valiūnas

26. Robertas Šarknickas

27. Laurynas Kasčiūnas

28. Povilas Urbšys

29. Agnė Širinskienė

30. Stasys Tumėnas

31. Dainius Kepenis

32. Dainius Gaižauskas

33. Rimantė Šalaševičiūtė

34. Rimantas Sinkevičius

35. Zenonas Streikus

36. Valerijus Simulik

Aiškinamasis raštas

2017-01-12 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJOS 60 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO

1. Įstatymo projekto

rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Siūloma panaikinti konstitucinę nuostatą, leidžiančią derinti Seimo nario mandatą ir ministro pareigas. Priėmus siūlomą Konstitucijos pataisą, Seimo narys galėtų vienu metu užimti tik ministro pirmininko pareigas. Lietuvoje šiuo metu realizuotas valdžių padalijimo principas numato, jog Seimo narys gali būti skiriamas ministru pirmininku ar ministru. Tačiau Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Tai nustatyta Konstitucijos 99 straipsnyje: „ 99 straipsnis Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą“. Konstitucijos pataisų iniciatoriai mano, kad, neleidus derinti Seimo nario mandatą ir ministro pareigas, tikslinga įtvirtinti galimybę Seimo nariams, tapusiems ministrais, savo parlamentaro mandatą suspenduoti, t. y. laikinai sustabdyti. Tokiu atveju šio Seimo nario vieta parlamente turėtų atitekti kitam asmeniui. Kai ministras atsisako ar netenka savo posto Vyriausybėje, jis vėl grįžtų į parlamentą. Dalyje Europos valstybių, tai yra Austrijoje, Belgijoje, Olandijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Švedijoje,

Norvegijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje, parlamentarui tapus

ministru, jo parlamentaro mandatas yra laikinai sustabdomas

2. Įstatymo projekto

iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Kęstutis Pūkas 3.

Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas

4. Kokios

siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma numatyti, jog Seimo nariui tapus ministru, jo parlamentaro mandatas yra laikinai sustabdomas

5. Numatomo

teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Ministrai galės skirti visą darbo laiką tiesioginėms pareigoms atlikti, kas sudarys prielaidas pagerinti Vyriausybės darbą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Priimami

įstatymų projektai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės

7. Kaip įstatymo

įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Neturės

8. Įstatymo

inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą. 9.

9. Ar

įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Lietuvos

Respublikos Seimas

12. Kiek

valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Neprireiks

13. Įstatymo projekto

rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Negauta

14. Reikšminiai

žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Seimo rinkimai, ministrai 15.

Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai Parašas Kęstutis Pūkas Remigijus Žemaitaitis Vytautas Kamblevičius Juozas Imbrasas Rimas Andrikis Raimundas Martinėlis Ričardas Juška Juozas Baublys Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Arūnas Gelūnas Petras Gražulis Algimantas Dumbrava Kęstutis Bartkevičius Vanda Kravčionok Rita Tamašunienė Irina Rozova Jaroslav Narkevič Michal Mackevič Leonard Talmont Zbignev Jedinskij Česlav Olševski Guoda Burokienė Vida Ačienė Levutė Staniuvienė Petras Valiūnas Laurynas Kasčiūnas Povilas Urbšys Rima Baškienė Agnė Širinskienė Stasys Tumėnas Dainius Kepenis Dainius Gaižauskas Valerijus Simulik Rimantė Šalaševičiūtė Robertas Šarknickas Zenonas Streikus Rimantas Sinkevičius

Teisės departamento išvada

2017-01-12 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 60

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-01-31 Nr. XIIIP-302

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekte siūloma Konstitucijos 60 straipsnio antrąją dalį „Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ir ministru“ papildyti nuostata „Seimo narį paskyrus ministru, Seimo nario mandatas yra laikinai sustabdomas, kol eina ministro pareigas“. Taigi, pagal šio straipsnio antrąją dalį Seimo narys tuo pat metu galėtų eiti ir Seimo nario, ir Ministro Pirmininko pareigas, o Seimo narys, paskirtas ministru, tol, kol eitų ministro pareigas, negalėtų eiti Seimo nario pareigų, nes jo Seimo nario mandatas būtų sustabdomas. Konstitucijos pataisoje net neužsimenama koks subjektas ir/ar koks teisės aktas reglamentuotų sprendimus laikinai sustabdyti Seimo nario (paskirto ministru) mandatą. Seimo nario (paskirto ministru) mandato laikinas sustabdymas suponuotų tokio mandato atkūrimą, atleidus Seimo narį iš ministro pareigų - pataisoje apie tai taip pat nutylima, o aiškinamajame rašte rašoma ir apie ministru paskirto Seimo nario vietos užėmimą ir laikinai sustabdyto Seimo nario mandato atkūrimą „Tokiu atveju šio Seimo nario vieta parlamente turėtų atitekti kitam asmeniui. Kai ministras atsisako ar netenka savo posto Vyriausybėje, jis vėl grįžtų į parlamentą“. Toks reguliavimas reikštų, kad Seimo narys, paskirtas Ministru Pirmininku, galėtų atstovauti Tautai, įgyvendinti rinkėjų jam suteiktą mandatą, dalyvauti Tautos atstovybės darbe, o ministru paskirtas Seimo narys, kol jis eis ministro pareigas – ne. Jeigu ši Konstitucijos pataisa būtų priimta - ji įsigaliotų ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo priėmimo (Konstitucijos 149 straipsnio trečioji dalis).

Tai reiškia, kad nuo tos dienos ši Konstitucijos pataisa (visos jos nuostatos) turi būti taikoma (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Taigi, pataisą priėmus iki 2020 metų, ji turėtų būti taikoma 2016-2020 metų Seimo kadencijos Seimo nariams, jeigu jie būtų paskirti ar turėtų būti skiriami ministrais. Be to, Tautos atstovybę sudarančių Seimo narių skaičius - 141 (Konstitucijos

55 straipsnio pirmoji dalis) galėtų faktiškai sumažėti atsižvelgus į tai, kiek

Seimo narių būtų paskirta ministrais. Pvz., jeigu sudarant Vyriausybę 14 ministrų (tiek šiuo metu yra ministerijų - Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 2 dalis) būtų paskirti iš Seimo narių, jų Seimo narių mandatai būtų laikinai sustabdyti, kol jie eitų ministro pareigas. Šiuo atveju Seimas faktiškai sumažėtų 14 Seimo narių, ir jų būtų 127. Seimo narys, kurio mandatas būtų sustabdytas, formaliai užimtų Seimo nario vietą, tačiau negalėtų atstovauti Tautai, įgyvendinti rinkėjų jam suteikto mandato ir dalyvauti Seimo darbe. Įvertinus šią Konstitucijos pataisą ir sukeliamas teisines pasekmes manytina, kad pataisos rengimo metu nebuvo įvertinti Konstitucijos keitimo imperatyvai (Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. ir 2014 m. liepos 11 d. nutarimai), neatsižvelgta į įvairiuose Konstitucijos straipsniuose įtvirtiną Seimo nario konstitucinį teisinį statusą ir, kad tokia pataisa gali neatitinti konstitucinio atsakingo valdymo principo:

1) pagal Konstitucijos 55 straipsnio pirmąją dalį Seimą sudaro Seimo nariai – Tautos atstovai. Kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai.

Atlikdamas savo konstitucinę priedermę atstovauti Tautai Seimo narys dalyvauja vykdant visas konstitucines Seimo funkcijas bei vykdo visus Seimo nario įgaliojimus;

2) pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas, t. y. toks Tautos atstovas, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla; Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą (Konstitucinis Teismas, 2004 m. liepos 1 d. nutarimas ir 2005 m. vasario 10 d sprendimas);

3) Seimo nario mandatas yra individualus

  • jis suteikiamas tik tam asmeniui, kuris Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka yra išrenkamas Seimo nariu. Pagal Konstituciją Seimo narys turi teisę ir pareigą tik pats asmeniškai įgyvendinti rinkėjų jam suteiktą mandatą. Seimo nario konstitucinis statusas, integruojantis Seimo nario pareigas, teises, veiklos garantijas, atsakomybę, suponuoja tai, kad Seimo narys iš Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų kylančias Seimo nario – Tautos atstovo teises ir pareigas privalo įgyvendinti tik pats asmeniškai, jis jokia forma negali perleisti kitam asmeniui, Seimo nariui, savo, kaip Seimo nario, teisių ir konstitucinių pareigų vykdymo. Seimo nario mandato individualumas suponuoja ir tai, kad joks asmuo, Seimo narys, negali perimti kito Seimo nario – Tautos atstovo teisių ir pareigų, teisės balsuoti (Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvada);

4) jos įgyvendinimas yra neįmanomas, nes nėra nustatyta nei vėlesnė įstatymo įsigaliojimo, nei jo taikymo pradžios data, nei pereinamųjų (įgyvendinamųjų) nuostatų, neatsižvelgta ir į tai, kad būtų būtina pakeisti Seimo statutą, Vyriausybės įstatymą ar Seimo rinkimų įstatymą arba priimti naują įstatymą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2017-01-12 · oficialus registras ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2017-01-16 Nr. S-2017-402 Lietuvos Respublikos Seimui

IŠVADA dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 60

STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projekto XIIIP‑302

ATITIKTIES EUROPOS

SĄJUNGOS TEISEI

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-302 (toliau ‑ Projektas), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]