NAUJA REDAKCIJA nuo 2018 01 01 Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymą Nr. VIII-1031 ir jį išdėstyti taip:
ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. 2. Mokestinių ginčų būtiną ikiteisminio nagrinėjimo tvarką nustato mokesčių įstatymai. 3. Įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. 2 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai
administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisiją sudaro: komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojai teritoriniuose padaliniuose ir kitų kiti komisijos bei jos teritorinių padalinių nariai. 3.
komisijos veiklos teritorija nagrinėjant skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat nagrinėjant skundus dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, sutampa su Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija, nustatyta šioje dalyje nurodytame įstatyme. Jeigu viešojo administravimo subjekto teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto, skundas (prašymas) paduodamas pagal viešojo administravimo subjekto teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. 3 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymas
komisija ir jos teritoriniai padaliniai sudaromi 4 metams. Lietuvos administracinių ginčų komisija sudaroma iš 7 narių, kiekvienas jos teritorinis padalinys – iš 5 narių. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau
Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūrąas, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, teisingumo ministrui siūlo Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas. Teisingumo ministras, pasirinkdamas iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pasiūlytų ir (ar) kitų kandidatūrų, teikia Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei. 2. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariai pareigas eina, iki jie paskiriami kitai komisijos ar jos teritorinio padalinio kadencijai arba iki paskiriami nauji nariai. 3.
pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojai teritoriniuose padaliniuose ir kiti komisijos bei jos teritorinių padalinių nariai turi teisę atsistatydinti. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys Vyriausybės nutarimu atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai:
1) jis atsistatydina savo noru;
2) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių;
sunkų nusikaltimą, nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti pareigų;
5) jis šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nustatant, ar padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu. 4. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;
2) jis miršta. 5. Kai Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui ar jo įgaliojimai nutrūksta, teisingumo ministras vietoj jo Vyriausybei teikia naują kandidatūrą likusiam komisijos ar jos teritorinio padalinio kadencijos laikotarpiui. 4 straipsnis.
administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių statusas
komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga. Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose ir kitų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių darbas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje laikytinas darbu pagrindinėje darbovietėje ir apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys pareigas gali eiti tik Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, taip pat dirbti mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui, komisijos pirmininko pavaduotojui, komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje ir kitiems komisijos arba jos teritorinio padalinio nariams taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis, jiems, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos, ir taikomos Darbo kodekse nustatytos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus. Lietuvos administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į darbą tvarką, darbo užmokesčio jiems mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos vValstybės tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (prašymus), sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai. 4.
komisija materialiai aprūpina savo teritorinius padalinius ir metodiškai jiems vadovauja organizuojant darbą. 5. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai kartą per metus teikia savo veiklos ataskaitas Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Lietuvos administracinių ginčų komisija kartą per metus teikia informaciją apie savo veiklą Vyriausybei. 5 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija
komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. 3. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia:
1) Lietuvos Respublikos administracinių Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų;
2) administracinių ginčų (toliau
komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai. 5. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. 6 straipsnis. Skundo (prašymo) teisė Į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį (toliau – administracinių ginčų komisija) jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys. 7 straipsnis. Skundo (prašymo) padavimas administracinių ginčų komisijai
komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu. 2. Administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi būti surašytas valstybine kalba, o jeigu jis surašytas kita kalba, turi būti pridedamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas skundo (prašymo) vertimas į valstybinę kalbą. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas taikomas ir skundo (prašymo) priedams. 3.
pridedami šie priedai:
1) skundžiamas individualus administracinis aktas;
2) jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą;
3) dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. 4. Skunde (prašyme) turi būti nurodyta, ar nagrinėjant skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijos posėdyje bus reikalingas vertėjas. 5. Skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai bylos šaliai ir dar liktų egzempliorius administracinių ginčų komisijoje, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. 8 straipsnis. Skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijai terminai
administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. 2. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per 2 mėnesius nuo dienos, kurią baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. 9 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas
administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. 2.
nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas skundas (prašymas). Kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, skundas (prašymas) taip pat paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. 3. Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo prašymo su termino praleidimo priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo dienos. Termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimas įforminamas rezoliucija. Jeigu atsisakoma atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimas atsisakyti atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 4.
terminą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir skundas (prašymas) nagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje šio įstatymo nustatyta tvarka. 10 straipsnis. Skundo (prašymo), paduodamo administracinių ginčų komisijai, priėmimas, bylų sujungimas ir išskyrimas
tvarka užregistruotas Užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui (komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną per 3 darbo dienas po jo gavimo dienos išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu:
1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai;
2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas;
3) yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme arba byla dėl šio ginčo yra nutraukta. 3.
komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu:
1) skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio
nustatytų reikalavimų;
2) prie skundo (prašymo) nepridėti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti priedai ir (ar) nepateikta šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija. 4. Atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) laikomas paduotas pradinio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys atsisako jį priimti ir sprendimu grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui. 5.
komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys, nustatęs, kad administracinių ginčų komisijoje yra skirtingų pareiškėjų skundų (prašymų) dėl to paties atsakovo to paties individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos gali juos sujungti į vieną bylą. 6. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas). 7. Skundo (prašymo) priimtinumo (bylos pradėjimo), bylų sujungimo ar bylos išskyrimo į atskirą bylą (bylas) klausimas išsprendžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario rezoliucija. 8. Priėmus skundą (prašymą), administracinių ginčų komisijos narys abėcėlės tvarka skiriamas pranešėju byloje. 11 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje 1.
Administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, rengdamas bylą posėdžiui, išsprendžia šiuos pasirengimo nagrinėti bylą administracinių ginčų komisijoje klausimus:
1) prireikus įpareigoja pareiškėją per nurodytą terminą pateikti su skundu (prašymu) susijusius įrodymus ir (ar) papildomus rašytinius paaiškinimus;
2) išsiunčia atsakovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo) nuorašus ir paprašo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą) ir su skundu (prašymu) susijusią medžiagą (įrodymus, paaiškinimus);
3) suderina su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininku (komisijos pirmininko pavaduotoju teritoriniame padalinyje) bylos nagrinėjimo administracinių ginčų komisijos posėdyje datą ir laiką; išsiunčia bylos šalims ir jų atstovams pranešimus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, kartu pasiūlo bylos šalims išspręsti ginčą taikiai;
4) atlieka kitus veiksmus, kad byla būtų parengta nagrinėti. 2. Administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, turi teisę:
1) reikalauti iš skundžiamo viešojo administravimo subjekto paaiškinimo, atsiliepimo, dokumentų, medžiagos ir informacijos, susijusių su administracinių ginčų komisijos posėdžiui rengiama byla, taip pat gauti raštu ar žodžiu valstybės tarnautojų paaiškinimus dėl ginčo dalyko;
2) prašyti kitų viešojo administravimo subjektų dokumentų, medžiagos ar kitos bylai nagrinėti reikalingos informacijos;
3) pasitelkti savivaldybių institucijų, administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat specialistus, viešojo administravimo subjektus, kitus fizinius ar juridinius asmenis (šių asmenų sutikimu), kad jie pateiktų paaiškinimą ir (ar) išvadą dėl skundo (prašymo) ar atliktų kitus pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus. 3.
komisijos reikalaujama medžiaga ar dokumentų kopijos turi būti jai perduotos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Prireikus administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, šį terminą gali pratęsti. 4. Prireikus administracinių ginčų komisija su byla susijusias aplinkybes, faktus ir (ar) dokumentus gali tirti vietoje. 12 straipsnis. Skundo (prašymo) nagrinėjimo administracinių ginčų komisijoje terminai
komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per
ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, sprendimu arba motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. 13 straipsnis. Bylos šalys ir jų atstovai
(skundą (prašymą) padavęs subjektas); atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos sprendimas gali turėti įtakos). 2. Atstovais pagal įstatymą administracinių ginčų komisijoje yra asmenys, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Valstybei ir Vyriausybei administracinių ginčų komisijoje atstovauja valstybės institucijos ir įstaigos (toliau šiame straipsnyje – valstybės atstovai) pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose joms suteiktus įgaliojimus. Jeigu administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, arba administracinių ginčų komisija nustato, kad skunde (prašyme) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia tinkamu. 3.
pavedimą) administracinių ginčų komisijoje gali būti bet kuris asmuo, kurio įgaliojimai įforminti Lietuvos Respublikos Civilinio civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. 4. Tretieji suinteresuoti asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu bylos šalies prašymu arba administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, iniciatyva jo rezoliucija. Bylos šalių prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms, administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, motyvuotu sprendimu pašalina trečiąjį suinteresuotą asmenį iš bylos. 5. Jeigu pranešėju byloje paskirtas administracinių ginčų komisijos narys nustato, kad skundas (prašymas) paduotas netinkamam atsakovui, jis rezoliucija į bylos nagrinėjimą įtraukia ir tinkamą atsakovą. Nagrinėjant skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje netinkamas atsakovas pakeičiamas tinkamu atsakovu pareiškėjo sutikimu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, administracinių ginčų komisijoje byla nagrinėjama iš esmės. 14 straipsnis. Skundo (prašymo) nagrinėjimas administracinių ginčų komisijos posėdyje, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko ar kito nario nušalinimas
komisijos posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, arba komisijos pirmininko paskirtas kitas komisijos narys. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar jo paskirtas kitas komisijos teritorinio padalinio narys. 2. Su bylos medžiaga administracinių ginčų komisijos nariai susipažįsta iki administracinių ginčų komisijos posėdžio. 3.
organizuojami išvažiuojamieji administracinių ginčų komisijos posėdžiai. 4. Administracinių ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai. 5. Iki skundo (prašymo) nagrinėjimo pradžios administracinių ginčų komisijos posėdyje patikrinama atvykusių į posėdį bylos šalių ir jų atstovų tapatybė ir įgaliojimai. 6. Bylos šalių ir (ar) jų atstovų neatvykimas į administracinių ginčų komisijos posėdį, jeigu jiems buvo apie tai tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą (prašymą) ir priimti sprendimą. 7. Tais atvejais, kai į administracinių ginčų komisijos posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdį jiems buvo tinkamai pranešta, administracinių ginčų komisija gali nuspręsti nagrinėti skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, tai yra nedalyvaujant nei bylos šalims, nei jų atstovams. Nagrinėjant skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio protokolas nerašomas, posėdžio forma yra laisva. 8. Administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių. Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant. 9.
komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra bylos šalies giminaitis;, jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito (kitų) komisijos arba jos teritorinio padalinio nario (narių) nušalinimo klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant. 10. Bylos nagrinėjimas posėdyje pradedamas administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, pranešimu apie pareiškėjo skundą (prašymą) ir pareiškėjo reikalavimo administracinių ginčų komisijai paskelbimu. Po to išklausomas pareiškėjas (pareiškėjai), jo
(jų) įgaliotas atstovas (atstovai), atsakovo atstovas (atstovai), trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas gali nutraukti administracinių ginčų komisijos posėdyje dalyvaujančių asmenų kalbą, jeigu ja nukrypstama nuo ginčo esmės. Bylos šalims ir jų atstovams po jų kalbų administracinių ginčų komisijos nariai gali užduoti klausimų. Po to bylos šalys dėl nagrinėjamo ginčo gali trumpai atsakyti į viena kitos argumentus, užduoti viena kitai klausimų. Bylą nagrinėjant posėdyje, taip pat ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai, apžiūrimi daiktiniai įrodymai ir kita. Bet kuriai iš bylos šalių pageidaujant, paskelbiami byloje esantys rašytiniai įrodymai. 11.
ir 10 dalyse nurodytus veiksmus, administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas paskelbia posėdžio pabaigą, informuoja apie sprendimo priėmimo terminą ir sprendimo apskundimo tvarką. 15 straipsnis. Ginčo perdavimas spręsti neteisminės mediacijos būdu
perdavimą spręsti neteisminės mediacijos būdu gali inicijuoti administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, administracinių ginčų komisija arba bet kuri ginčo šalis. Perduodant ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu, ginčo šalims išaiškinama neteisminės mediacijos esmė. Ginčas perduodamas spręsti neteisminės mediacijos būdu, kai yra gautas ginčo šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu. Bylos šalys gali pateikti prašymą dėl administracinio ginčo sprendimo neteisminės mediacijos būdu administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu, taip pat po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje, priėmimo, bet nepasibaigus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytam sprendimo apskundimo terminui. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, prašymu) ar administracinių ginčų komisija gali paskirti vykdyti neteisminę mediaciją administracinių ginčų komisijos nariui, kuris yra mediatorius, pagal galimybes atsižvelgusi į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus kandidatūros, arba pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Mediatorius skiriamas tik gavus jo rašytinį sutikimą. 3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, prašymu) arba administracinių ginčų komisija, perduodami ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu, nustato terminą, iki kurio turi būti baigta vykdyti neteisminė mediacija.
Mediatoriaus teikimu šis terminas administracinių ginčų komisijos pirmininko rezoliucija gali būti pratęstas. 4. Kai Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, prašymu) arba administracinių ginčų komisija perduoda ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu ir neteisminę mediaciją vykdys ne administracinių ginčų komisijos narys, administracinių ginčų komisija nedelsdama praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo reikia parinkti mediatorių, kuris vykdys neteisminę mediaciją konkrečioje byloje. Šiame administracinių ginčų komisijos pranešime nurodoma ginčo esmė, bylos šalys. Apie iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinktą ir paskirtą mediatorių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praneša administracinių ginčų komisijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo mediatoriaus paskyrimo dienos. 5. Kol vyksta neteisminė mediacija, sustabdomi šiame ir kituose įstatymuose nustatyti skundų (prašymų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai. 16 straipsnis. Mediatoriaus skyrimas, nusišalinimas, susipažinimas su bylos medžiaga
mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu neteisminę mediaciją vykdys administracinių ginčų komisijos narys, jo sutikimas vykdyti neteisminę mediaciją įforminamas raštu. Prieš duodamas sutikimą vykdyti neteisminę mediaciją, mediatorius turi teisę gauti šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją apie ginčo esmę, bylos šalis. 2.
2Mediatorius turi nusišalinti nuo ginčo sprendimo neteisminės mediacijos būdu:
1) jeigu jis yra bylos šalies giminaitis;
2) jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;
3) jeigu jis pats arba institucija ar įstaiga, su kuria jis susijęs tarnybos (darbo) santykiais, dalyvavo priimant šioje byloje skundžiamą individualų administracinį aktą arba šioje byloje skundžiami jo, institucijos ar įstaigos, su kuria jis susijęs tarnybos (darbo) santykiais, veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus;
4) jeigu jis pats arba institucija ar įstaiga (išskyrus administracinių ginčų komisiją), su kuria jis susijęs tarnybos (darbo) santykiais, nagrinėjo šią bylą ne teismo tvarka arba vykdė administracinę procedūrą dėl šioje byloje skundžiamo individualaus administracinio akto, veiksmų (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus;
5) jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. 3. Paskirtam mediatoriui neteisminės mediacijos laikotarpiu sudaromos sąlygos susipažinti su byla arba mediatoriaus prašymu byla jam perduodama pasirašytinai. Mediatorius iki neteisminės mediacijos vykdymo termino pabaigos privalo grąžinti bylą administracinių ginčų komisijai. 1517 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas
taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. 2. Administracinių ginčų komisija posėdžio metu pasiūlo bylos šalims sudaryti taikos sutartį. 3. Bylos šalys gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu, taip pat po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje, priėmimo, bet nepasibaigus šio įstatymo 1922 straipsnyje nurodytam sprendimo apskundimo terminui. 4. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų.
Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). 5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu ją patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš tvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina bylos šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija jos netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės. 6. Neteisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinių ginčų komisija. 6.7. Jeigu bylos šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją administracinių ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą), priėmimo, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, šio įstatymo 1922 straipsnyje nurodyto termino eiga sustabdoma. 1618 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigos fiksavimas
komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas ar rašomas posėdžio protokolas. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima administracinių ginčų komisija. Bylos šalys ir jų atstovai turi teisę susipažinti su administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašu ar posėdžio protokolu, taip pat gauti posėdžio garso įrašo skaitmeninę kopiją ar posėdžio protokolo kopiją. 2.
komisijos posėdžio garso įrašas ar protokolas yra sudedamoji bylos dalis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašo reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas. 3. Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdžių eiga fiksuojama protokolu, jame įrašomi šie duomenys: posėdžio vieta ir data, pradžia ir pabaiga; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvaujančių bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų vardai ir pavardės; nagrinėjamo skundo (prašymo) turinys; bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, prašymai; balsavimo rezultatai; informacija apie sprendimo priėmimo terminą, jo apskundimo tvarką. 4. Administracinių ginčų komisijos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius. 1719 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimas
komisijos sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo (prašymo) išnagrinėjimo, bylos šalims nedalyvaujant. 2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą bendru sutarimu. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje dalyvavusių administracinių ginčų komisijos narių. Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdyje dalyvauja lyginis komisijos narių skaičius ir balsai dėl sprendimo priėmimo pasiskirsto po lygiai, lemia administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininko balsas. Dalyvavęs posėdyje administracinių ginčų komisijos narys, nesutinkantis su priimtu sprendimu, gali išdėstyti raštu savo atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė bylos šalims nesiunčiama, bet pridedama prie bylos. 1820 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšys ir sprendimo turinys, bylos nutraukimas, skundo (prašymo) palikimas nenagrinėtou 1.
Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;
3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą. 2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu:
1) byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai;
2) yra įsiteisėjęs teismo ar administracinių ginčų komisijos, ar kitos ikiteisminės ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis ar administracinių ginčų komisijos, ar kitos ikiteisminės ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas bylą nutraukti;
3) pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo);
4) administracinių ginčų komisija patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį;
5) mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;
6) paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba toks prašymas buvo atmestas. 3. Administracinių ginčų komisija gali nepriimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. 4. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. 5.
priima sprendimą palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą, jeigu:
1) skundą (prašymą) padavė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;
2) administracinių ginčų komisijoje ar teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas pradėti bylą asmuo;
4) negalima nagrinėti skundo (prašymo), iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. 6. Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją su skundu (prašymu) bendra tvarka. 7. Administracinių ginčų komisijos sprendime įrašoma: sprendimo priėmimo vieta ir data; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvavusių bylos šalių, jų atstovų vardai ir pavardės; skundo (prašymo) turinys; administracinių ginčų komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. 8. Administracinių ginčų komisijos sprendimą pasirašo administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas ir kiti administracinių ginčų komisijos nariai, dalyvavę bylos nagrinėjime. 9. Administracinių ginčų komisijos sprendimas sprendimo patvirtinta kopija išsiunčiamas bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo. 10. Kol sprendimas neįvykdytas, administracinių ginčų komisija gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas priimant sprendimą, nepranešus bylos šalims. 21 straipsnis. Bylos nagrinėjimo sustabdymas 1.
Administracinių ginčų komisija sustabdo bylos nagrinėjimą iki paaiškės mirusio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas, kai miršta bylos šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą. 2. Bylos nagrinėjimas atnaujinamas pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas, bylos šalies pareiškimu ar administracinių ginčų komisijos iniciatyva. Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo administracinių ginčų komisija rašytinio proceso tvarka priima sprendimą. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama pagal šio įstatymo nustatytas bendrąsias taisykles. 1922 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo Sprendimų apskundimas ir įsiteisėjimas
šalys, nesutinkančios su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario arba su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio
nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 1820 straipsnio 1, ar 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Neapskųstas sprendimas įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui. 3. Apskųstas sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas pirmosios instancijos teismo, įsiteisėja pasibaigus pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio apskundimo terminui ir jo neapskundus. Apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, apskųstas sprendimas įsiteisėja, jeigu jis nėra panaikintas apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. 2023 straipsnis.
2023 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymas
ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį turi būti vykdomi įvykdytas per 20 darbo dienų nuo jo įsiteisėjusio sprendimo gavimo dienos arba per kitą administracinių ginčų komisijos nurodytą terminą. 2. Įsiteisėjusio administracinių ginčų komisijos sprendimo patvirtinta kopija su žyma
„įsiteisėjęs, vykdyti“ per 3 darbo dienas nuo administracinių ginčų komisijos
sprendimo įsiteisėjimo išsiunčiamas bylos šalims. 3. 2. Neįvykdytas administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat neįvykdytas administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį, kurie nebuvo apskųsti per šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytą terminą, vykdomi Atsakovui neįvykdžius įsiteisėjusio administracinių ginčų komisijos sprendimo per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apskundus šioje dalyje nurodytą administracinių ginčų komisijos sprendimą, jis vykdomas po to, kai skundas (prašymas) lieka nepatenkintas. 21 straipsnis. Žalos atlyginimo klausimų sprendimas Administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1.
tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija: „3) suderina su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininku (komisijos pirmininko pavaduotoju teritoriniame padalinyje) bylos nagrinėjimo administracinių ginčų komisijos posėdyje datą ir laiką; išsiunčia bylos šalims ir jų atstovams pranešimus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, kartu pasiūlo bylos šalims išspręsti ginčą taikiai ar pasinaudoti galimybe spręsti ginčą neteisminės mediacijos būdu;“. 2. 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio 9 dalies redakcija: „9. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra bylos šalies giminaitis; jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; jeigu jis toje byloje vykdė neteisminę mediaciją; arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito (kitų) komisijos arba jos teritorinio padalinio nario (narių) nušalinimo klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 15, 16 straipsniai ir 17 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NAUJA REDAKCIJA nuo 2018 01 01 Projekto XIIIP-3017(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymą Nr. VIII-1031 ir jį išdėstyti taip:
ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. 2. Būtiną mMokestinių ginčų būtiną ikiteisminio nagrinėjimo tvarką nustato mokesčių įstatymai. 3. Įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. 2 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai
administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisiją sudaro: komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojai teritoriniuose padaliniuose ir kitų kiti komisijos ir jos teritorinių padalinių nariai. 3.
komisijos veiklos teritorija nagrinėjant skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat nagrinėjant skundus dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, sutampa su Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija, nustatyta šioje dalyje nurodytame įstatyme. Jeigu viešojo administravimo subjekto teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto, skundas (prašymas) paduodamas pagal viešojo administravimo subjekto teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. 3 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymas
komisija ir jos teritoriniai padaliniai sudaromi 4 metams. Lietuvos administracinių ginčų komisija sudaroma iš 7 narių, kiekvienas jos teritorinis padalinys – iš 5 narių. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau
Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, teisingumo ministrui gali siūlyti Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas. 2. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariai pareigas eina iki tol, kol jie paskiriami kitai komisijos ar jos teritorinio padalinio kadencijai arba paskiriami nauji Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio nariai. 3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojai teritoriniuose padaliniuose ir kiti komisijos bei ir jos teritorinių padalinių nariai turi teisę atsistatydinti.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys Vyriausybės nutarimu atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai:
1) jis atsistatydina savo noru;
2) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų;
sunkų nusikaltimą, nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti pareigų;
5) jis šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nustatant, ar padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu. 4. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba komisijos jos teritorinio padalinio nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;
2) jis miršta. 5. Kai Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba komisijos jos teritorinio padalinio narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui ar jo įgaliojimai nutrūksta, teisingumo ministras vietoj jo Vyriausybei teikia naują kandidatūrą likusiam komisijos ar jos teritorinio padalinio kadencijos laikotarpiui. 4 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių statusas 1.
Lietuvos administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga. Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose ir kitų komisijos ir komisijos jos teritorinių padalinių narių darbas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje laikytinas darbu pagrindinėje darbovietėje ir už jį mokama apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba komisijos teritorinio padalinio narys pareigas gali eiti tik Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, taip pat dirbti mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui, komisijos pirmininko pavaduotojui, komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje ir kitiems komisijos arba komisijos teritorinio padalinio nariams taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis, jiems, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos, ir taikomos Darbo kodekse nustatytos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus. Lietuvos administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į darbą tvarką, jų darbo užmokesčio jiems mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos vValstybės tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 3.
komisijos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (prašymus), sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai. 4. Lietuvos administracinių ginčų komisija materialiai aprūpina savo teritorinius padalinius ir metodiškai jiems vadovauja organizuojant darbą. 5. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai kartą per metus teikia savo veiklos ataskaitas Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Lietuvos administracinių ginčų komisija kartą per metus teikia informaciją apie savo veiklą Vyriausybei. 5 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija
komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. 3.
komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia:
1) Lietuvos Respublikos administracinių Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų;
2) administracinių ginčų (toliau
Į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį (toliau – administracinių ginčų komisija) jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys. 7 straipsnis. Skundo (prašymo) padavimas administracinių ginčų komisijai
komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu. 2.
komisijai duodamas skundas (prašymas) turi būti surašytas valstybine kalba, o jeigu jis surašytas kita kalba, turi būti pridedamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas skundo (prašymo) vertimas į valstybinę kalbą. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas taikomas ir skundo (prašymo) priedams. 3. Prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai:
1) skundžiamas individualus administracinis aktas;
2) jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų įteikimo skundžiamai institucijai, įstaigai datą;
3) dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. 4. Skunde (prašyme) turi būti nurodyta, ar nagrinėjant skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijos posėdyje bus reikalingas vertėjas. 5. Skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai bylos šaliai ir vienas egzempliorius liktų administracinių ginčų komisijoje, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. 8 straipsnis. Skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijai terminai
administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. 2. Kai Jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, šis toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per 2 mėnesius nuo dienos, kurią baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas terminas. 9 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas 1.
Pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. 2. Prašyme atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas skundas (prašymas). Kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, skundas (prašymas) taip pat paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. 3. Prašymą atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo prašymo su termino praleidimo priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo dienos. Skundo (prašymo) padavimo termino Termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimas įforminamas rezoliucija. Jeigu atsisakoma atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą, terminą skundui (prašymui) paduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimas atsisakyti atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Atnaujinęs skundo (prašymo) padavimo terminą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir skundas (prašymas) nagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje šio įstatymo nustatyta tvarka. 10 straipsnis. Skundo (prašymo), paduodamo administracinių ginčų komisijai, priėmimas, bylų sujungimas ir išskyrimas
tvarka užregistruotas Užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui (komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną per 3 darbo dienas po jo gavimo dienos išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą. 2.
komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu:
1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai;
2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba toks prašymas atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą atmetamas;
3) yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminioėje ginčųus nagrinėjimoančioje institucijoje ar teisme arba byla dėl šio ginčo yra nutraukta. 3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu:
1) skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio
nustatytų reikalavimų;
2) prie skundo (prašymo) nepridėti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti priedai ir (ar) nepateikta šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija. 4.
nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per šioje dalyje nurodytą nustatytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, laikoma, kad skundas (prašymas) laikomas paduotas pradinio pirminio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per šioje dalyje nurodytą nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys atsisako jį priimti ir sprendimu grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui. 5. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys, nustatęs, kad administracinių ginčų komisijoje yra skirtingų pareiškėjų skundų (prašymų) dėl to paties atsakovo to paties individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos gali juos sujungti į vieną bylą. 6. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą (atskiras) bylą (bylas). 7.
(bylos pradėjimo), bylų sujungimo ar bylos išskyrimo į atskirą (atskiras) bylą (bylas) klausimasi išsprendžiamasi Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario rezoliucija. 8. Priėmus skundą (prašymą), administracinių ginčų komisijos narys abėcėlės tvarka skiriamas pranešėju byloje. 11 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje
komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, rengdamas bylą posėdžiui, išsprendžia šiuos pasirengimo nagrinėti bylą administracinių ginčų komisijoje klausimus:
1) prireikus įpareigoja pareiškėją per nurodytą terminą pateikti su skundu (prašymu) susijusius įrodymus ir (ar) papildomus rašytinius paaiškinimus;
2) išsiunčia atsakovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo) nuorašus ir paprašo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą) ir su skundu (prašymu) susijusią medžiagą (įrodymus, paaiškinimus);
3) suderina su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininku (komisijos pirmininko pavaduotoju teritoriniame padalinyje) bylos nagrinėjimo administracinių ginčų komisijos posėdyje datą ir laiką; išsiunčia bylos šalims ir jų atstovams pranešimus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, kartu pasiūlo ginčobylos šalims išspręsti ginčą taikiai;
4) atlieka kitus veiksmus, kad byla būtų parengta nagrinėti. 2.
komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, turi teisę:
1) reikalauti iš skundžiamo viešojo administravimo subjekto paaiškinimo, atsiliepimo, dokumentų, medžiagos ir informacijos, susijusių su administracinių ginčų komisijos posėdžiui rengiama byla, taip pat gauti raštu ar žodžiu valstybės tarnautojų paaiškinimus dėl ginčo dalyko;
2) prašyti kitų viešojo administravimo subjektų dokumentų, medžiagos ar kitos bylai nagrinėti reikalingos informacijos;
3) pasitelkti savivaldybių institucijų, administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat specialistus, viešojo administravimo subjektus, kitus fizinius ar juridinius asmenis (šių asmenų sutikimu), kad jie pateiktų paaiškinimą ir (ar) išvadą dėl skundo (prašymo) ar atliktų kitus pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus. 3. Administracinių ginčų komisijos reikalaujama medžiaga ar dokumentų kopijos turi būti jai perduotos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Prireikus administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, šį terminą gali pratęsti. 4. Prireikus administracinių ginčų komisija su byla susijusias aplinkybes, faktus ir (ar) dokumentus gali tirti vietoje. 12 straipsnis. Skundo (prašymo) nagrinėjimo administracinių ginčų komisijoje terminai
komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per
ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, sprendimu arba motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. 13 straipsnis. Bylos, ginčo šalys ir jų atstovai 1.
Bylos šalimis laikomi: pareiškėjas (skundą (prašymą) padavęs subjektas); atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos sprendimas gali turėti įtakos). Ginčo šalimis laikomi pareiškėjas ir atsakovas. 2. Atstovais pagal įstatymą administracinių ginčų komisijoje yra asmenys, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Valstybei ir Vyriausybei administracinių ginčų komisijoje atstovauja valstybės institucijos ir įstaigos (toliau šiame straipsnyje – valstybės atstovai) pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose joms suteiktus įgaliojimus. Jeigu administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, arba administracinių ginčų komisija nustato, kad skunde (prašyme) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia tinkamu. 3. Įgaliotu atstovu (pagal pavedimą) administracinių ginčų komisijoje gali būti bet kuris asmuo, kurio įgaliojimai įforminti Lietuvos Respublikos Civilinio civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. 4. Tretieji suinteresuoti asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu bylos šalies prašymu arba administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, iniciatyva pastarojo rezoliucija. Bylos šalių prašymu arba savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto dalyvauti byloje trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms, administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, motyvuotu sprendimu pašalina trečiąjį suinteresuotą asmenį iš bylos. 5. Pranešėju byloje paskirtas administracinių ginčų komisijos narys, nustatęs, kad skunde (prašyme) nurodytas netinkamas atsakovas rezoliucija į bylos nagrinėjimą įtraukia ir tinkamą atsakovą.
Nagrinėjant skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje, netinkamas atsakovas pakeičiamas tinkamu atsakovu pareiškėjo sutikimu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, administracinių ginčų komisijoje byla nagrinėjama iš esmės. 14 straipsnis. Skundo (prašymo) nagrinėjimas administracinių ginčų komisijos posėdyje, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko ar kito nario nušalinimas
komisijos posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, arba komisijos pirmininko paskirtas kitas komisijos narys. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar jo paskirtas kitas komisijos teritorinio padalinio narys. 2. Su bylos medžiaga administracinių ginčų komisijos nariai susipažįsta iki administracinių ginčų komisijos posėdžio. 3. Prireikus gali būti organizuojami išvažiuojamieji administracinių ginčų komisijos posėdžiai. 4. Administracinių ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai. 5. Iki skundo (prašymo) nagrinėjimo pradžios administracinių ginčų komisijos posėdyje patikrinama atvykusių į posėdį bylos šalių ir jų atstovų tapatybė ir įgaliojimai. 6. Bylos šalių ir (ar) jų atstovų neatvykimas į administracinių ginčų komisijos posėdį, jeigu jiems buvo apie tai tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą (prašymą) ir priimti sprendimą. 7.
administracinių ginčų komisijos posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdį jiems buvo tinkamai pranešta, administracinių ginčų komisija gali nuspręsti nagrinėti skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, tai yra nedalyvaujant nei bylos šalims, nei jų atstovams. Nagrinėjant skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio protokolas nerašomas, posėdžio forma yra laisva. 8. Administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių. Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant. 9. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra bylos šalies giminaitis;, jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito (kitų) komisijos arba jos teritorinio padalinio nario (narių) nušalinimo klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant. 10.
pradedamas administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, pranešimu apie pareiškėjo skundą (prašymą) ir pareiškėjo reikalavimo administracinių ginčų komisijai paskelbimu. Po to išklausomas pareiškėjas (pareiškėjai), jo
(jų) įgaliotas atstovas (atstovai), atsakovo atstovas (atstovai), trečiasis suinteresuotas asmuo (tretieji suinteresuoti asmenys). Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas gali nutraukti administracinių ginčų komisijos posėdyje dalyvaujančių asmenų kalbąas, jeigu nukrypstama nuo ginčo esmės. Bylos šalims ir jų atstovams po jų kalbų administracinių ginčų komisijos nariai gali užduoti klausimų. Po to bylos šalys dėl nagrinėjamo ginčo gali trumpai atsakyti į viena kitos argumentus, užduoti viena kitai klausimų. Bylą nagrinėjant posėdyje, taip pat ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai, apžiūrimi daiktiniai įrodymai ir kita. Bet kuriaios iš bylos šalių pageidaujat pageidavimu paskelbiami byloje esantys rašytiniai įrodymai. 11. Atlikus šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodytus veiksmus, administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas paskelbia posėdžio pabaigą, informuoja apie sprendimo priėmimo terminą ir sprendimo apskundimo tvarką. 15 straipsnis. Ginčo perdavimas spręsti neteisminės mediacijos būdu
perdavimą spręsti neteisminės mediacijos būdu gali inicijuoti administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, administracinių ginčų komisija arba bet kuri ginčo šalis. Perduodant ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu, ginčo šalims išaiškinama neteisminės mediacijos esmė. Ginčas perduodamas spręsti neteisminės mediacijos būdu, kai yra gautas ginčo šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu.
Ginčo šalys gali pateikti prašymą perduoti ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu administracinių ginčų komisijai iki komisijos posėdžio ar posėdžio metu, taip pat po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje, priėmimo, bet nepasibaigus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytam sprendimo apskundimo terminui. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, prašymu arba administracinių ginčų komisija gali paskirti vykdyti neteisminę mediaciją administracinių ginčų komisijos nariui, kuris yra mediatorius, pagal galimybes atsižvelgę į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus kandidatūros, arba pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Mediatorius skiriamas tik gavus jo rašytinį sutikimą. 3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, prašymu arba administracinių ginčų komisija, perduodami ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu, nustato terminą, iki kurio neteisminė mediacija turi būti baigta vykdyti. Mediatoriaus teikimu šis terminas administracinių ginčų komisijos pirmininko rezoliucija gali būti pratęstas. 4.
administracinių ginčų komisijos pirmininkas administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, prašymu arba administracinių ginčų komisija perduoda ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu ir neteisminę mediaciją vykdys ne administracinių ginčų komisijos narys, administracinių ginčų komisija nedelsdama praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo reikia parinkti mediatorių, kuris vykdys neteisminę mediaciją konkrečioje byloje. Šiame administracinių ginčų komisijos pranešime nurodoma ginčo esmė ir bylos šalys. Apie iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinktą ir paskirtą mediatorių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praneša administracinių ginčų komisijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo mediatoriaus paskyrimo dienos. 5. Kol vyksta neteisminė mediacija, sustabdomi šiame ir kituose įstatymuose nustatyti skundų (prašymų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai. 16 straipsnis. Mediatoriaus skyrimas, nusišalinimas, susipažinimas su bylos medžiaga
mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. Kai neteisminę mediaciją vykdys administracinių ginčų komisijos narys, jo sutikimas vykdyti neteisminę mediaciją įforminamas raštu. Prieš duodamas sutikimą vykdyti neteisminę mediaciją, mediatorius turi teisę gauti šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją apie ginčo esmę ir bylos šalis. 2.
2Mediatorius turi nusišalinti nuo ginčo sprendimo neteisminės mediacijos būdu,
jeigu:
1) jis yra bylos šalies giminaitis;
2) jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;
3) jis pats arba institucija ar įstaiga, su kuria jis susijęs tarnybos (darbo) santykiais, dalyvavo priimant šioje byloje skundžiamą individualų administracinį aktą arba šioje byloje skundžiami jo, institucijos ar įstaigos, su kuria jis susijęs tarnybos (darbo) santykiais, veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus;
4) jis pats arba institucija ar įstaiga (išskyrus administracinių ginčų komisiją), su kuria jis susijęs tarnybos (darbo) santykiais, nagrinėjo šią bylą ne teismo tvarka arba vykdė administracinę procedūrą dėl šioje byloje skundžiamo individualaus administracinio akto, veiksmų (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus;
5) yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. 3. Paskirtam mediatoriui neteisminės mediacijos laikotarpiu sudaromos sąlygos susipažinti su byla arba mediatoriaus prašymu byla jam perduodama pasirašytinai. Mediatorius iki neteisminės mediacijos vykdymo termino pabaigos privalo grąžinti bylą administracinių ginčų komisijai. 1517 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas
gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. 2. Administracinių ginčų komisija posėdžio metu pasiūlo ginčobylos šalims sudaryti taikos sutartį. 3. BylosGinčo šalys gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu, taip pat po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje, priėmimo, bet nepasibaigus šio įstatymo 1922 straipsnyje nurodytam nustatytam sprendimo apskundimo terminui. 4. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų.
Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). 5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu taikos sutartį ją patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš tvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina ginčobylos šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija taikos sutarties jos netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės. 6. Neteisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinių ginčų komisija. 6.7. Jeigu bylos ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją administracinių ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą), priėmimo, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, šio įstatymo 1922 straipsnyje nurodyto termino eiga sustabdoma. 1618 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigos fiksavimas
komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas arba rašomas posėdžio protokolas. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima administracinių ginčų komisija.
Bylos šalys ir jų atstovai turi teisę susipažinti su administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašu ar posėdžio protokolu, taip pat gauti posėdžio garso įrašo skaitmeninę kopiją ar posėdžio protokolo kopiją. 2. Administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas ar protokolas yra sudedamoji bylos dalis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašo reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas. 3. Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdžių eiga fiksuojama protokolu, jame įrašomi šie duomenys: posėdžio vieta ir data, pradžia ir pabaiga; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvaujančių bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų vardai ir pavardės; nagrinėjamo skundo (prašymo) turinys; bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, prašymai; balsavimo rezultatai; informacija apie sprendimo priėmimo terminą, jo apskundimo tvarką. 4. Administracinių ginčų komisijos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius. 1719 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimas
komisijos sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo (prašymo) išnagrinėjimo, bylos šalims nedalyvaujant. 2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą bendru sutarimu. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje dalyvavusių administracinių ginčų komisijos narių. Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdyje dalyvauja lyginis komisijos narių skaičius ir balsai dėl sprendimo priėmimo pasiskirsto po lygiai, lemia administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininko balsas.
Dalyvavęs posėdyje administracinių ginčų komisijos narys, nesutinkantis su priimtu sprendimu, gali išdėstyti raštu savo atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė bylos šalims nesiunčiama, bet pridedama prie bylos. 1820 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšys. ir sSprendimo turinys, bylos nutraukimas, skundo (prašymo) palikimas nenagrinėto
komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;
3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą. 2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu:
1) byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai;
2) yra įsiteisėjęs teismo ar administracinių ginčų komisijos, ar kitos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis ar administracinių ginčų komisijos, ar kitos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas bylą nutraukti ;
3) pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo);
4) administracinių ginčų komisija patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį;
5) mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;
6) paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, ir o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba toks prašymas buvo atmestas. 3.
gali nepriimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymo, jeigu kai tai prieštarauja įstatymuiams ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. 4. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. 5. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą, jeigu:
1) skundą (prašymą) padavė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;
2) administracinių ginčų komisijoje ar teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas pradėti bylą asmuo;
4) negalima nagrinėti skundo (prašymo), iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. 6. Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją su skundu (prašymu) bendra tvarka. 7. Administracinių ginčų komisijos sprendime įrašoma: sprendimo priėmimo vieta ir data; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvavusių bylos šalių, jų atstovų vardai ir pavardės; skundo (prašymo) turinys; administracinių ginčų komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. 8. Administracinių ginčų komisijos sprendimą pasirašo administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas ir kiti administracinių ginčų komisijos nariai, dalyvavę bylos nagrinėjime nagrinėjant bylą. 9. Administracinių ginčų komisijos sprendimas sprendimo patvirtinta kopija išsiunčiamas bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo po sprendimo priėmimo. 10.
sprendimas neįvykdytas, administracinių ginčų komisija gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Sprendimo ištaisymo klausimas išsprendžiamas sprendimu, priimamu nepranešus bylos šalims. 21 straipsnis. Bylos nagrinėjimo sustabdymas
ginčų komisija sustabdo bylos nagrinėjimą, iki paaiškės mirusio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas, kai miršta bylos šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą. 2. Bylos nagrinėjimas atnaujinamas pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas, bylos šalies pareiškimu ar administracinių ginčų komisijos iniciatyva. Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo administracinių ginčų komisija rašytinio proceso tvarka priima sprendimą. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama pagal šiame įstatyme nustatytas bendrąsias taisykles. 1922 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo Sprendimų apskundimas ir įsiteisėjimas
šalys, nesutinkančios su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario arba su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio
nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 1820 straipsnio 1, ar 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Neapskųsti sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo terminui. 3.
3Apskųstas sprendimas,
kurio pirmosios instancijos teismas nepanaikino, įsiteisėja pasibaigus pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas neapskųstas. Apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, apskųstas sprendimas įsiteisėja, jeigu jis nėra panaikintas apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. 2023 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimoų vykdymas
ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį turi būti vykdomi įvykdytas per 20 darbo dienų nuo jo įsiteisėjusio sprendimo gavimo dienos arba per kitą administracinių ginčų komisijos nurodytą terminą. 2. Įsiteisėjusio administracinių ginčų komisijos sprendimo patvirtinta kopija su žyma
„įsiteisėjęs, vykdyti“ per 3 darbo dienas nuo administracinių ginčų komisijos
sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiunčiamas bylos šalims. 3. 2. Neįvykdytas administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat neįvykdytas administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį, kurie nebuvo apskųsti per šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytą terminą, vykdomi Atsakovui neįvykdžius įsiteisėjusio administracinių ginčų komisijos sprendimo per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apskundus šioje dalyje nurodytą administracinių ginčų komisijos sprendimą, jis vykdomas po to, kai skundas (prašymas) lieka nepatenkintas. 21 straipsnis. Žalos atlyginimo klausimų sprendimas Administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1.
tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija: „3) suderina su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininku (komisijos pirmininko pavaduotoju teritoriniame padalinyje) bylos nagrinėjimo administracinių ginčų komisijos posėdyje datą ir laiką; išsiunčia bylos šalims ir jų atstovams pranešimus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, kartu pasiūlo bylos šalims išspręsti ginčą taikiai arba pasinaudoti galimybe spręsti ginčą neteisminės mediacijos būdu;“. 2. 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio 9 dalies redakcija: „9. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra bylos šalies giminaitis; jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; jeigu jis toje byloje vykdė neteisminę mediaciją; arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito (kitų) komisijos arba jos teritorinio padalinio nario (narių) nušalinimo klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 15, 16 straipsniai ir 17 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
RESPUBLIKOS ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos ĮSTATYMO NR. VIII-1031 PAKEITIMO
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektai (toliau
projektais taip pat įgyvendinamos Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 224.8 papunkčio nuostata „plėtosime taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemą, kad didesnė dalis teisminių ginčų būtų sprendžiama taikiai, tam bus numatyta privaloma mediacija nagrinėjant tam tikrų kategorijų civilinius ir administracinius ginčus“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ 5.3.4 darbui
„Žmogaus teisių apsaugos ir pasitikėjimo teisingumo sistema stiprinimas“
įvykdyti skirta priemonė „Alternatyvių ginčų sprendimų taikymo išplėtimas civiliniame procese ir įteisinimas administraciniame procese“. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektais taip pat siūlomi įvairūs ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą reglamentuojančių procesinių nuostatų pakeitimai, atsižvelgiant
ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo taikymo praktikoje pastebėtą poreikį tobulinti įstatymo galiojančias nuostatas, taip pat įtvirtinti papildomas nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Civilinių ginčų taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją) reglamentuoja 2008 m. liepos 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas, kuris nustato pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas ir jos taikymo teisines pasekmes. 2019 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-534 (nauja redakcija), kuriuo išplečiamos mediacijos galimybės civiliniame procese, nustatomi nauji reikalavimai asmenims, siekiantiems vykdyti mediatorių veiklą, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įtvirtinama privaloma mediacija tam tikrų kategorijų civiliniuose ginčuose. Teisės aktai nenumato galimybių spręsti administracinius ginčus mediacijos būdu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnyje reglamentuotas taikos sutarties sudarymas administraciniuose ginčuose: šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo; taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai; taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai); teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Panašiai reglamentuojamas taikos sudarymas ir dėl ginčų, nagrinėjamų ikiteismine tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijoje bei jos teritoriniuose padaliniuose (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 15 straipsnis).
2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme reglamentuojama Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių skyrimo ir atleidimo tvarka, statusas, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija, skundo (prašymo) padavimo ir priėmimo ginčų komisijoje tvarka, reikalavimai, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), pasirengimo nagrinėti skundą (prašymą), skundo (prašymo) nagrinėjimo stadijos, ginčų komisijos sprendimo priėmimo tvarka, nustatytos administracinių ginčų komisijų priimamų sprendimų rūšys, sprendimų išsiuntimo ir apskundimo tvarka. 2018 m. birželio 29 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1370, Valstybės tarnybos įstatyme nebeliks (nuo 2019 m. sausio 1 d.) nuostatos, jog pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atostogų suteikimo tvarką. Vadovaujantis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Šiuo metu nenumatytas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko dalyvavimas komisijos narių skyrimo procese.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme šiuo metu nėra aiškiai įtvirtinto draudimo Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariams eiti kitas pareigas ar dirbti kitą darbą. Šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos narį išrinkus ar paskyrus į kitas pareigas, jo įgaliojimai nutrūksta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 pakeitimų Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 pakeitimo įstatymo projektu Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas dėstomas nauja redakcija (toliau – Mediacijos įstatymo projektas), siekiant, kad šis įstatymas nustatytų pagrindines ne tik civilinių, bet ir administracinių ginčų mediacijos sąlygas. Atitinkamai tikslinamos įstatyme apibrėžtos sąvokos ir jų vartojimas, tokiu būdu atskiriant įstatymo nuostatas, skirtas tik civilinių ginčų mediacijai arba tik administracinių ginčų mediacijai reglamentuoti. Mediacijos įstatymo projekte dėstomame atskirame Mediacijos įstatymo skyriuje siūloma numatyti galimybę administracinius ginčus spręsti neteisminės bei teisminės mediacijos būdu. Ginčo sprendimą mediacijos būdu galėtų inicijuoti ginčo šalys, neteisminės mediacijos atveju – taip pat ir nagrinėjanti administracinį ginčą Lietuvos administracinių ginčų komisija ar jos teritorinis padalinys (toliau – ginčų komisija), ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, o teisminės mediacijos atveju – administracinę bylą nagrinėjantis teismas.
Nustatoma, kad galima perduoti spręsti neteisminės ar teisminės mediacijos būdu tik tokį administracinį ginčą, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama administracinio ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Administracinių ginčų mediacija būtų vykdoma vadovaujantis Mediacijos įstatymu, kitais įstatymais, neteisminės mediacijos atveju – ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko patvirtinta tvarka, o teisminės mediacijos atveju – ir Teisėjų tarybos patvirtinta tvarka. Mediacijos įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas: 1) nustato neteisminės mediacijos organizavimo ir vykdymo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose tvarką; 2) organizuoja neteisminės administracinių ginčų mediacijos stebėseną. Atitinkamai siūloma įtraukti Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininką į mediacijos valdymo subjektų sąrašą bei nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos atstovas įtraukiamas į mediacijos koordinavimo tarybą. Siūloma nustatyti, kad ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimai dėl asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, bet ir sprendimai įstatyme nustatytais tam tikrais pagrindais išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą, taip pat mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Siūlomu teisiniu reglamentavimu būtų sudarytos galimybės minėtus sprendimus skųsti ne tik teismui, bet ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Dėl kvalifikacinių reikalavimų administracinių ginčų mediatoriams ir jų įtraukimo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (toliau – Sąrašas) Asmenys (taip pat ir ginčų komisijos nariai), siekiantys būti administracinių ginčų mediatoriais, turėtų atitikti bendrus mediatoriams nustatytus kvalifikacinius reikalavimus: 1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą; 2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą dienos; 3) išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą; 4) būti nepriekaištingos reputacijos. Atsižvelgiant į Mediacijos įstatymo projektu siūlomą reglamentuoti administracinių ginčų mediaciją, bus pakeista mediatorių kvalifikacinio egzamino programa, įtraukiant į ją temas, susijusias su administracinių ginčų mediacija. Taigi, asmenys, siekiantys būti mediatoriais, išlaikę mediatorių kvalifikacinį egzaminą po Mediacijos įstatymo projekto įsigaliojimo (2021 m. sausio 1 d.) ir atitinkantys kitus jiems nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, galėtų medijuoti ne tik civiliniuose, bet ir administraciniuose ginčuose. Šie asmenys bendra Mediacijos įstatyme nustatyta tvarka būtų įrašomi į Sąrašą. Taip pat siūloma nustatyti pereinamąsias nuostatas tiems asmenims, kurie bus įrašyti į Sąrašą pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Mediacijos įstatymą iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. jei šie asmenys norėtų vykdyti ir administracinių ginčų mediaciją, jie turėtų išklausyti mokymus administracinių ginčų mediacijos tema (išskyrus teisėjus ir ginčų komisijos narius) ir pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju patikslintų duomenis apie mediatoriaus specializaciją Sąraše).
Išimtis dėl reikalavimo išklausyti mokymus administracinių ginčų mediacijos tema būtų taikoma teisėjams ir ginčų komisijų nariams, atsižvelgiant į tai, kad šių asmenų darbas yra nagrinėti administracinius ginčus, taigi, jie jau yra įgiję žinių šioje srityje (o žinių mediacijos tema jie bus įgiję, įgydami mediatoriaus statusą pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Mediacijos įstatymą). Administracinio teismo teisėjui, atitinkančiam mediatoriui keliamus reikalavimus ir siekiančiam vykdyti teismo mediatoriaus veiklą, teismo mediatoriaus statusą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteiktų ir panaikintų Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija t. y. būtų taikomas tas pats teisinis reglamentavimas, kuris nustatytas ir įsigalios 2019 m. sausio 1 d. teisėjams, siekiantiems būti civilinių ginčų mediatoriais. Teisėjai – administracinių ginčų mediatoriai – būtų įtraukiami į Sąrašą tokia pačia (Mediacijos įstatyme nustatyta) tvarka, kaip ir teisėjai, kurie yra civilinių ginčų mediatoriai. Dėl neteisminės mediacijos Neteisminį mediacijos modelį siūloma įvesti sprendžiant ginčus ginčų komisijoje, atsižvelgiant į tai, kad jau šiuo metu viena iš pagrindinių šios komisijos funkcijų yra įgyvendinti administracinio ginčo šalių sutaikinimo galimybę (Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr.
817, 7.2 papunktis) bei vertinant rezultatyvią Lietuvos administracinių ginčų komisijos (iki 2018 m. sausio 1 d. – Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos) veiklą, jos reikšmę mažinant administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų skaičių, ginčo šalių pasitikėjimą šia komisija (2016 m. komisija priėmė 879 sprendimus, iš kurių tik 15,5 proc. buvo apskųsti administraciniam teismui, 2017 m. priėmė 833 sprendimus, iš kurių 12 proc. buvo apskųsti teismui). 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymui, ginčų komisijos tapo dar reikšmingesnė, nes pradėjo veikti jos teritoriniai padaliniai bei išsiplėtė kompetencija, padidintas komisijos narių skaičius, kas sudaro prielaidas tinkamam mediacijos organizavimui bei plėtrai. Taip pat pažymėtina, kad dar 2016 m. liepos 1 d. buvo reglamentuotas taikos sutarties sudarymo institutas bei nustatyta, kad neįvykdyti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimai (tarp jų ir sprendimas patvirtinti taikos sutartį), kurie nebuvo apskųsti įstatymų nustatyta tvarka teismui, vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad į ginčų komisijos, kaip bendrosios ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo institucijos, kompetenciją neįeina atskirų kategorijų administracinių ginčų, kurių nagrinėjimo tvarką nustato specialieji įstatymai, sprendimas, taigi, atitinkamai ir mediacijos institutas tokiems atskirų kategorijų ginčams nebūtų taikomas (ginčams, patenkantiems į Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija), Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kompetenciją). Manytina, jog būtent ginčų komisijoje yra tikslinga ir efektyvu įvesti neteisminės mediacijos modelį, nes ši komisija yra vienintelė bendroji ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo institucija, t. y. jos kompetencija apima didžiąją dalį administracinių ginčų (o ne kokią nors vieną siaurą administracinių ginčų sritį) ir tai sudaro didesnes prielaidas mediacijai taikyti bei plėstis. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Mokestinių ginčų komisijos ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėjamuose ginčuose netaikomas (nereglamentuotas) taikos sutarties sudarymo institutas, šių komisijų sprendimams įstatyme nėra nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Neteisminę administracinių ginčų mediaciją galėtų vykdyti vienas iš ginčų komisijos narių, įrašytų į Sąrašą. Ginčų komisijos narys galėtų vykdyti tik neteisminę mediaciją.
Ginčuose, nagrinėjamuose ginčų komisijoje, siekiant užtikrinti krūvio, nagrinėjant ginčus mediacijos būdu, paskirstymą ir nepriklausomumo bei nešališkumo principų realizavimą, tarpininkauti galėtų ir kiti mediatoriams keliamus reikalavimus atitinkantys ir į Sąrašą įtraukti asmenys. Mediacijos įstatymo projektu nustatoma, kad spręsti neteisminės administracinių ginčų mediacijos būdu gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu gali dalyvauti tik administracinio ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Bylos šalių prašymu arba sutikimu neteisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Bet kuri administracinio ginčo šalis gali pasitraukti iš neteisminės administracinių ginčų mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Mediatorius gali nutraukti neteisminę administracinio ginčo mediaciją jeigu taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, mediatoriaus manymu, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes ir mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai. Kai neteisminės administracinių ginčų mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra ginčų komisijos nariai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir administracinio ginčo šalims neteisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Tais atvejais, kai mediatorių neteisminei administracinio ginčo mediacijai vykdyti iš Sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, neteisminės mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju neteisminė administracinio ginčo mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų.
Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, administracinio ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti neteisminę administracinio ginčo mediaciją administracinio ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą neteisminei administracinio ginčo mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. Ginčų komisija turi skirti patalpas neteisminei administracinių ginčų mediacijai vykdyti. Administracinio ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu neteisminė administracinio ginčo mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. Dėl teisminės mediacijos Administracinę bylą nagrinėjantis teismas galėtų pasiūlyti administracinio ginčo šalims bandyti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Konkrečios ginčų kategorijos, kuriuose galėtų būti vykdoma teisminė mediacija, nenustatomos, t. y. analogiškai, kaip ir galiojančiame reglamentavime dėl taikos sutarčių sudarymo. Taigi, visais atvejais turės būti vertinamas konkretus ginčas bei taikos sutarties, kaip mediacijos rezultato, atitikimas įstatymų reikalavimams. Teisminę administracinių ginčų mediaciją galėtų vykdyti teisėjas, nagrinėjantis bylą, arba vienas iš teisėjų kolegijos narių (teisėjų kolegijai paskyrus). Jie taip pat galėtų gali parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgę į abiejų ginčo šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros. Jei konkrečiu atveju, bylą nagrinėjančio teisėjo ar teisėjų kolegijos nuomone, nebūtų teismo mediatorių, galinčių vykdyti teisminę mediaciją konkrečioje byloje, teismas turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus parinkimo iš Sąrašo teisminės mediacijos vykdymui konkrečioje byloje.
Tokiu atveju mediatorių parinktų ir skirtų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Mediacijos įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, teisminę mediaciją galėtų vykdyti ne tik teismo mediatoriai, bet ir kiti mediatoriai, įtraukti į Sąrašą. Mediacijos įstatymo projektu numatoma, kad teisminė administracinių ginčų mediacija bus vykdoma mutatis mutandis vadovaujantis Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi, 23 straipsnio 1-5, 7-8 dalimis, reglamentuojančiomis teisminės civilinių ginčų mediacijos ypatumus. Dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimų, susijusių su mediacija Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo projekte (toliau – ABTĮ projektas), siekiant skatinti administracinių ginčų mediaciją, įvertinus tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio nuostatas, pareiškėjų mokamas žyminis mokestis yra fiksuotas ir nedidelis (30 eurų už skundą pirmosios instancijos teismui bei 15 eurų už apeliacinį skundą), siūloma ginčo šalis, kurios prieš kreipdamosi į teismą naudojosi mediacija, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pareikalautų sumokėti žyminį mokestį, jeigu paaiškėtų, kad ginčo šalis prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo mediacijos procesu, siūloma nustatyti, kad teismas gali nukrypti nuo Administracinių bylų teisenos įstatymo
taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas mediacijos atveju. ABTĮ projektu nustatoma pareiga teisėjui pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą stadijoje nustačius, kad byloje yra galimybė ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, pasiūlyti ginčo šalims šia galimybe pasinaudoti. Taip pat siūloma reglamentuoti ginčo perdavimo teisminei mediacijai tvarką. Ginčas būtų perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu teismo nutartimi, kai teismui išaiškinus ginčo šalims teisminės mediacijos esmę, gavus ginčo šalių sutikimą arba prašymą perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Teisėjas, nagrinėdamas bylą, ginčo šalių sutikimu galėtų nuspręsti pats vykdyti mediaciją, jei jis yra mediatorius, o bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija galėtų paskirti vieną iš kolegijos narių vykdyti mediaciją, jei jis yra mediatorius. Taip pat teisėjas ar teisėjų kolegija galėtų parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgę į abiejų ginčo šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros. Teisėjas ar teisėjų kolegija taip pat galėtų nuspręsti, kad teisminę mediaciją turėtų vykdyti kitas mediatorius, įtrauktas į Sąrašą, tokiu atveju nedelsiant pranešdami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikalingas mediatoriaus parinkimas iš Sąrašo teisminės mediacijos vykdymui konkrečioje byloje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskirtų mediatorių Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
projektu reglamentuojama mediatoriaus susipažinimo su administracinės bylos medžiaga tvarka bei atvejai, kai mediatorius turi nusišalinti. Nustatoma, kad, perduodamas ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, teismas ta pačia nutartimi atideda bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju iki termino, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, pabaigos teisminė mediacija turi būti baigta vykdyti. Mediatoriaus teikimu terminas, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, gali būti pratęstas teismo nutartimi. Kol vyksta teisminė mediacija, sustabdomi skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai. Dėl Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo pakeitimų, susijusių su mediacija Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas) siūloma reglamentuoti ginčo perdavimo neteisminei mediacijai tvarką. Ginčas galėtų būti perduotas spręsti neteisminės mediacijos būdu ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, ginčų komisijos arba bet kurios šalies iniciatyva. Ginčas būtų perduodamas spręsti mediacijos būdu, kai yra gautas šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu. Perduodant ginčą spręsti mediacijos būdu, ginčo šalims būtų išaiškinama mediacijos esmė. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, prašymu) ar ginčų komisija galėtų paskirti vykdyti mediaciją ginčų komisijos nariui, kuris yra mediatorius, pagal galimybes atsižvelgusi į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra ginčų komisijos narys, kandidatūros, arba pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
Tuo atveju, jeigu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar ginčų komisija kreiptųsi dėl mediatoriaus parinkimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, ši paskirtų mediatorių Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar ginčų komisija, perduodama ginčą spręsti mediacijos būdu, nustatytų terminą, iki kurio turi būti baigta vykdyti mediacija. Kol vyksta neteisminė mediacija, sustabdomi skundų (prašymų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai. Mediatoriaus teikimu šis terminas galėtų būti pratęstas. Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projekte iš esmės analogiškai kaip ir ABTĮ projekte siūloma reglamentuoti mediatoriaus susipažinimo su administracinės bylos medžiaga tvarką bei atvejus, kai mediatorius turi nusišalinti. Priėmus įstatymų projektus, būtų įteisinta mediacija administraciniuose ginčuose, skatinamas taikus ginčų sprendimas, tikėtina, jog bent dalį administracinių ginčų sprendžiant mediacijos būdu, būtų mažinamas teismų darbo krūvis, taupomos privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos ginčų sprendimui teisme. Dėl Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimų, nesusijusių su mediacija Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko kandidatūrą Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, teisingumo ministrui siūlo Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas. Teisingumo ministras, pasirinkdamas iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pasiūlytų ir (ar) kitų kandidatūrų, teikia Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui dalyvauti komisijos narių skyrimo procese. Taip pat siūloma nustatyti, kad ginčų komisijos nariai eiti pareigas gali tik Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, taip pat dirbti mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą. Siekiant reglamentuoti atostogų suteikimo Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariams klausimą, Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui, komisijos pirmininko pavaduotojui, komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje ir kitiems komisijos arba jos teritorinio padalinio nariams (toliau kartu – ginčų komisijos nariai) yra taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis, jiems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos ir taikomos Darbo kodekse nustatytos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus.
Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamą įstatymą nuostata, analogiška Administracinių bylų teisenos įstatymo
subjekto teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto, skundas (prašymas) paduodamas pagal viešojo administravimo subjekto teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Siūloma nustatyti ilgesnį – 3 darbo dienų skundų (prašymų) priėmimo terminą (vietoje dabar galiojančios nuostatos, kad skundo (prašymo) priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną).
Poreikį keisti galiojantį teisinį reglamentavimą lemia 40 proc. padidėjęs gaunamų skundų (prašymų) skaičius (2017 m. vidutiniškai buvo gaunama 60 skundų (prašymų) per mėnesį, o 2018 m. – 100 skundų (prašymų) per mėnesį), taip pat kai kurių gaunamų skundų (prašymų) priėmimo klausimo sudėtingumas (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais klausimas būna susijęs su sritimi, reguliuojama specialiaisiais įstatymas (pavyzdžiui, teritorijų planavimas, statyba, kalinimas). Šiuos pokyčius didžiąja dalimi sąlygojo 2018 m. ginčų komisijos pertvarka, dėl kurios išsiplėtė ginčų komisijos kompetencija ir veiklos teritorija. Pažymėtina, kad Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūlomas skundų (prašymų) priėmimo terminas nepaneigia operatyvaus ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo principo – jis vis tiek išlieka žymiai trumpesnis lyginant su administraciniams teismams nustatytu terminu (pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį – 7 darbo dienos). Kita vertus, esant paprastiems skundų (prašymų) priėmimo atvejams (pavyzdžiui, skundas (prašymas) yra be trūkumų), ginčų komisija išspręstų skundo (prašymo) priėmimo klausimą greičiau nei per 3 darbo dienas. Kartu skundo (prašymo) priėmimo terminas būtų suvienodintas su terminu, skirtu išnagrinėti prašymą atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą. Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir sprendimu grąžinamas skundą (prašymą) padavusiam asmeniui. Tokiu būdu keičiamo įstatymo nuostatos būtų suderintos su analogišku Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu.
Atsižvelgiant į tai, kad poreikis pratęsti skundo (prašymo) nagrinėjimo ginčų komisijoje terminą gali paaiškėti dar iki komisijos posėdžio, siūloma nustatyti, kad skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas ne tik motyvuotu komisijos, bet ir komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, sprendimu. Siekiant lankstesnio ginčų komisijos darbo organizavimo proceso, siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos posėdį gali organizuoti ir jam pirmininkauti ne tik šios komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, bet ir pirmininko paskirtas kitas komisijos narys (analogiškai kaip nustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinių padalinių atveju, kad teritorinio padalinio posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar jo paskirtas kitas komisijos teritorinio padalinio narys). Atsižvelgiant į ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo praktikoje pastebėtą poreikį, siūloma keičiamame Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme reglamentuoti bylos sustabdymo institutą; papildyti keičiamą įstatymą trūkstamomis procesinėmis nuostatomis dėl netinkamo valstybės atstovo pakeitimo tinkamu, trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą ir pašalinimo tvarkos, tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą ir pakeitimo; reglamentuoti ginčų komisijos sprendime esančių rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo procedūrą (panašiai kaip Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje).
Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma tobulinti ginčų komisijos sprendimo apskundimą reglamentuojančias nuostatas: 1) atsižvelgiant į tai, kad bylos šalimis pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį laikomi pareiškėjas, atsakovas, tretieji suinteresuoti asmenys, aptariamu projektu numatoma, kad skųsti ginčų komisijos sprendimą gali bylos šalis (ne tik pareiškėjas ir atsakovas); atitinkamai siūloma tikslinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis; 1) atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius atvejus, kai net registruotu paštu siunčiamas ginčų komisijos sprendimas asmens nėra atsiimamas ir dėl to nežinoma, ar jis įsiteisėjo ir jau turi būti vykdomas, Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminas (1 mėn.) skaičiuojamas nuo jo priėmimo (o ne nuo gavimo, kaip nustatyta šiuo metu).
Siekiant aiškesnio reglamentavimo, Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma tikslinti ir kitas nuostatas, susijusias su ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimu ir vykdymu, taip pat siūlomi įvairūs techninio bei redakcinio pobūdžio įstatymo pakeitimai. ABTĮ projektu numatoma pripažinti netekusia galios nuostatą, numatančią, kad, bylas pagal prašymus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas) teismas nagrinėja netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros. Šiais teisinio reglamentavimo pakeitimais siekiama, kad ginčus tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų galėtų nagrinėti ne tik teismas, bet ir ginčų komisija.
Siūlomus pakeitimus sąlygojo praktikoje pastebėti atvejai, kai į ginčų komisiją tiek privatūs asmenys, tiek viešojo administravimo subjektai kreipiasi dėl ginčų, kilusių tokių pačių ar panašių teisinių santykių srityje, tačiau komisija turi atsisakyti priimti skundą vien dėl ginčo šalių statuso (t. y. dėl to, kad abi šalys yra viešojo administravimo subjektai). Atsižvelgiant į administracinių teismų pastebėtą problemą, susidarančią dėl galiojančio reglamentavimo, ribojančio galimybę atidėti bylos nagrinėjimą taikos sutarčiai sudaryti daugiau kaip vieną kartą t. y. kad neretai egzistuoja poreikis šį terminą pratęsti dėl objektyvių aplinkybių, ABTĮ projektu siūloma nustatyti, kad terminas, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas taikos sutarčiai sudaryti, ne daugiau kaip vieną kartą gali būti pratęstas teismo nutartimi. Priėmus Įstatymų projektus, administracinių ginčų nagrinėjimo procesas bus aiškesnis ir efektyvesnis. Dėl Įstatymų projektų įsigaliojimo Numatoma projektų įsigaliojimo data (išskyrus projektų nuostatas, nesusijusias su mediacija, kurioms reikalingas skubesnis įsigaliojimas, atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas) – 2021 m. sausio 1 d. nes, siekiant sudaryti sąlygas administracinių ginčų mediacijos vykdymui, Sąraše turėtų būti mediatorių, kurie ne tik atitiktų Mediacijos įstatyme įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, bet ir būtų išklausę mokymus administracinių ginčų mediatoriams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje.
Be to, priėmus įstatymų projektus, tikėtinas teigiamas poveikis viešajam administravimui: mediacijos vykdymas paskatintų gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinius gebėjimus, geranoriškai tobulinti viešojo administravimo procesus, nes vykdant mediaciją, viešojo administravimo subjektai greičiau pastebėtų tobulintinus veiklos aspektus. Taip pat pažymėtinas teigiamas poveikis teisinei sistemai, nes būtų sudarytos galimybės spręsti mediacijos būdu ne tik civilinius, bet ir administracinius ginčus. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus sudarytos geresnės prielaidos taikiam administracinių ginčų sprendimui mediacijos būdu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Mediacijos įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymų įgyvendinimui turės peržiūrėtas ir, esant poreikiui, pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 497 „Dėl Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių patvirtinimo“. Siekiant įgyvendinti įstatymus, turės būti peržiūrėti ir, esant poreikiui, pakeisti teisingumo ministro įsakymai, reglamentuojantys: mediacijos koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį; mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį; mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį; Sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarką; minimalius reikalavimus mokymams mediacijos tema; mediatorių kvalifikacijos kėlimo tvarką, taip pat mediatorių kvalifikacijos kėlimo ypatumus, kai Įstatymo nustatyta tvarka mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta; mediatorių kvalifikacinio egzamino programą ir šio egzamino vykdymo tvarką; kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo tvarką ir mediatoriaus parinkimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir skyrimo tvarką;
Teisėjų taryba turėtų peržiūrėti Teisėjų tarybos nutarimus, reglamentuojančius civilinių ginčų teisminę mediaciją ir, esant poreikiui, juos pakeisti arba priimti naujus teisės aktus, siekiant užtikrinti teisminės administracinių ginčų mediacijos vykdymą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Siekiant įgyvendinti Įstatymų projektus, bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos administracinių ginčų mediatorių kvalifikacinio egzamino programos sukūrimui, mediatorių kvalifikaciniams egzaminams organizuoti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtų mediatorių darbui apmokėti, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) funkcionalumų pakeitimo ir patobulinimo darbams. Mediatorių kvalifikacinio egzamino programos, kuri būtų bendra tiek civilinių, tiek administracinių ginčų mediatoriams, sukūrimui reikėtų apytikriai 6000 eurų (atsižvelgiant į jau sudarytos analogiškos programos, skirtos pritaikytos tik civilinių ginčų mediatoriams, kainą). Administracinių ginčų mediatorių kvalifikaciniams egzaminams organizuoti reikėtų apytiksliai 200 eurų kasmet, jei būtų egzaminuojama apie 40 mediatorių kasmet. Kadangi gali būti atvejų, kai mediaciją vykdo ne ginčų komisijos narys ir ne teisėjas (dėl šalių nesutikimo ar ginčų komisijai/teismui nusprendus), gali reikėti lėšų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtų mediatorių darbui apmokėti – apie 2600 eurų kasmet. Tokia išvada darytina įvertinus taikos sutarčių sudarymo tendencijas – kad taikos sutartys daugiausia sudaromos bylose dėl valstybės tarnybos teisinių santykių (2017 m. administraciniuose teismuose buvo išnagrinėta 974 tokios bylos), nuosavybės teisių atkūrimo (2017 m. administraciniuose teismuose buvo išnagrinėta 134 tokios bylos), nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansinės paramos (2017 m. administraciniuose teismuose buvo išnagrinėta 119 tokių bylų), o kiekvienoje iš šių kategorijų bylų sudaroma iki 4 proc. taikos sutarčių.
Kartu prognozuojant, kad mediacijai išpopuliarėjus, ji būtų taikoma dvigubai dažniau, nei dabar sudaroma taikos sutarčių, be to, būtų taikoma ir ginčų komisijoje panašių kategorijų bylose (panašių bylų, išnagrinėtų 2017 metais buvo 423). Taigi, tikėtina, kad mediacija galėtų būti vykdoma 66 bylose (1650 (bendras skaičius bylų, kuriose yra tendencija sudaryti taikos sutartis) x 4 proc. = 66) ir jei pusė iš nurodytų atvejų būtų tokie, kai mediaciją vykdo ne teisėjai ar ginčų komisijos nariai, o mediatoriai, parinkti iš mediatorių sąrašo, mediatorių darbui apmokėti, kaip jau minėta, reiktų apie
Nacionalinės teismų administracijos pateikta informacija, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) funkcionalumų pakeitimo ir patobulinimo darbams lėšų poreikis yra 50000 eurų. Siekiant įgyvendinti Įstatymų projektais siūlomus teisinio reglamentavimo pakeitimus, papildomas finansavimas bus reikalingas dar 2020 metais. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis; Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: mediacija, administracinis ginčas, administracinis procesas, ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Atsižvelgiant į tai, kad pagal Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, pakeistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 657 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – Nutarimas) (įsigalios 2019 m. sausio 1 d.) 42 punktą, būtų apmokamos 6 mediatoriaus darbo valandos. [2] Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nutarimo 2.1 papunktį, užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 13 eurų.
TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 PAKEITIMO įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šis pastabas:
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, teisingumo ministrui siūlo Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas. Tačiau toje pačioje dalyje kitu sakiniu nurodoma, kad teisingumo ministras gali rinktis tiek iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, tiek ir iš kitų asmenų pasiūlytų kandidatūrų. Atsižvelgiant į tai siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo nuostatas, nurodant, kokie dar subjektai be Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko gali teikti Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras. 2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad komisijos narys nepasibaigus galiojimų laikui gali būti atleidžiamas Vyriausybės nutarimu jei „jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip
šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse nebėra atleidimo pagrindo dėl laikinojo nedarbingumo, todėl svarstytina, ar tokio atleidimo pagrindo neturėtų būti atsisakyta ir keičiamame įstatyme.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiant analogišką nuostatą Mokesčių administravimo įstatyme dėl mokestinių ginčų komisijų narių atleidimo pagrindų, įstatyme buvo pasirinkta kitokia formuluotė: „pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų[¹]“. Svarstytina, ar, vadovaujantis teisės aktų sistemiškumo reikalavimu, įstatymuose reguliuojant analogiškus teisinius santykius, šie teisiniai santykiai neturėtų būti sureguliuoti analogiškai. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo įstatymo projekte yra naudojamos tiek „bylos šalių“, tiek „ginčo šalių“ sąvokos (pavyzdžiui keičiamo įstatymo 15 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių sąvoka projekte nėra pateikiama, o vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis teisės akto terminija turi būti nuosekli ir vienodoms sąvokoms reikšti turi būti vartojami tie patys terminai, reikėtų vienodinti keičiamame įstatyme naudojamas sąvokas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/572611255e4f11e896f6c1bcca8cd3a8?jfwid=-8sz2hhjln
TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 PAKEITIMO įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: atsižvelgiant į tai, kad be Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, jokie kiti subjektai neteiktų Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūrų (iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūrų), siūlytina projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių „teisingumo ministrui gali siūlyti”, įrašyti žodžius „teisingumo ministrui siūlo”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
projekto NR. XIIIP-3017 2020-05-13
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos Teisinės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Jurga Greičienė, Teisinės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Egidija Konopliova-Budrikienė, Teisingumo ministro patarėja Rasa Svetikaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-131
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šis pastabas:
nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, teisingumo ministrui siūlo Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas.
Tačiau toje pačioje dalyje kitu sakiniu nurodoma, kad teisingumo ministras gali rinktis tiek iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, tiek ir iš kitų asmenų pasiūlytų kandidatūrų. Atsižvelgiant į tai siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo nuostatas, nurodant, kokie dar subjektai be Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko gali teikti Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras. Pritarti iš dalies Be Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, jokie kiti subjektai, kaip ir pagal galiojantį reglamentavimą, neteiktų Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūrų (iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūrų). Tačiau teisingumo ministras gali savo nuožiūra išsirinkti kandidatus. Aiškumo dėlei projekto nuostatos tobulintinos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-131
įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad komisijos narys nepasibaigus galiojimų laikui gali būti atleidžiamas Vyriausybės nutarimu jei „jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių“.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse nebėra atleidimo pagrindo dėl laikinojo nedarbingumo, todėl svarstytina, ar tokio atleidimo pagrindo neturėtų būti atsisakyta ir keičiamame įstatyme. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiant analogišką nuostatą Mokesčių administravimo įstatyme dėl mokestinių ginčų komisijų narių atleidimo pagrindų, įstatyme buvo pasirinkta kitokia formuluotė: „pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų[¹]“. Svarstytina, ar, vadovaujantis teisės aktų sistemiškumo reikalavimu, įstatymuose reguliuojant analogiškus teisinius santykius, šie teisiniai santykiai neturėtų būti sureguliuoti analogiškai. Pritarti . 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-131
dėmesys, kad teikiamo įstatymo projekte yra naudojamos tiek „bylos šalių“, tiek „ginčo šalių“ sąvokos (pavyzdžiui keičiamo įstatymo 15 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių sąvoka projekte nėra pateikiama, o vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis teisės akto terminija turi būti nuosekli ir vienodoms sąvokoms reikšti turi būti vartojami tie patys terminai, reikėtų vienodinti keičiamame įstatyme naudojamas sąvokas. Pritarti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektu reiktų apibrėžti sąvoką „ginčo šalys“ (keičiamo įstatymo 13 straipsnyje) ir ją vartoti tiek nuostatose dėl taikos sutarties, tiek dėl mediacijos t. y. tokiu būdu sąvokų vartojimas būtų suderintas su Administracinių bylų teisenos įstatymu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų Taryba 2019-04-16
Teisėjų taryba, įvertinusi Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. X llI-534 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3015 (toliau - Mediacijos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 (toliau - ABTĮ) 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3016 (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. V III-1031 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3017, pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių.
projektams). Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019-04-02 Lietuvos administracinių ginčų komisija pateiktam derinti Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3017 pritaria, pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
teismas 2019-04-08 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. kovo 22 d. buvo gautas raštas, kuriame prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3015-3017. Atsižvelgdami į tai, savo kompetencijos srityje teikiame pastabas. Susipažinę su Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo Nr. XIII-534 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3015, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3016 (toliau – ABTĮ Projektas) ir Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3017, teikiame šiuos pastebėjimus. (Pastabos skirtos susijusiems projektams)
teismas 2019-04-08 Taip pat, įvertinus siūlomų Projektų turinį, matyti, jog visiškai nėra įvertinta aplinkybė, kad į administracinius teismus, administracinių ginčų komisijas ar į kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas suinteresuoti asmenys gali kreiptis per įstatyme įtvirtintus terminus, kurie yra gana trumpi. Toks terminų įtvirtinimas įstatymuose yra viena iš priemonių, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą (ABTĮ 11 str.). Taigi, siekdami nepraleisti įstatyme įtvirtintų terminų, suinteresuoti asmenys ginčus administraciniuose teismuose ar ikiteisminėse šiuos ginčus nagrinėjančiose institucijose inicijuoja iš karto. Manytina, kad įstatyme neįtvirtinus jokių garantijų asmeniui, siekiančiam pasinaudoti neteismine mediacija, galimybės nepraleidus termino kreiptis į administracinių ginčų komisiją ar administracinį teismą (t. y. pvz., įstatyme neįtvirtinus, kad ginčą perdavus medijuoti, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminai sustabdomi ar pan.), įstatymo leidėjo siekis kuo daugiau ginčų perduoti nagrinėti neteisminės mediacijos būdu, nebus pasiektas. Pažymėtina, kad siūlomo Mediacijos įstatymo projekto 18 straipsnio nuostatos reglamentuoja ieškinio senaties terminus civiliniuose ginčuose ir administracinių ginčų procesui nėra taikomi.
Nepritarti Įstatymai nenumato mediacijos taikymo viešojo administravimo institucijoms nagrinėjant skundus viešojo administravimo srityje, atsižvelgiant į tai nėra pagrindo numatyti administracinių aktų apskundimo terminų sustabdymo, jei ginčas nėra nagrinėjamas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ar administraciniame teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektu siūlomoje 15 straipsnio 5 dalyje yra nuostata „Kol vyksta neteisminė mediacija, sustabdomi šiame ir kituose įstatymuose nustatyti skundų (prašymų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai.“ Atitinkamai patobulintame Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 2, 20, 28, 36, 44, 56, 79, 79¹,
projekte siūlomoje ABTĮ 79¹straipsnio 5 dalyje numatyta „5. Kol vyksta teisminė mediacija, sustabdomi šiame ir kituose įstatymuose nustatyti skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai.“
teismas 2019-04-08 Taip pat pažymėtina, kad pateikti įstatymų projektai iš esmės numato tik du įmanomus variantus inicijuoti mediacijos procedūrą, t. y. per administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą. Tačiau įvertinus tai, jog administracinius ginčus nagrinėja ir kitos institucijos (ir tuose ginčuose taip pat yra galimybė sudaryti taikos sutartis), svarstytinas administracinių ginčų sąvokos išplėtimas. Nepritarti Nepritartina mediacijos įtvirtinimui mokestiniuose ginčuose. Siūlytina neplėsti administracinio ginčo sąvokos apimant Mokestinių ginčų komisijos nagrinėjamus ginčus. Seime svarstomu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr.
IX-2112 2, 71, 155,
ir 71³ straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-2303 (toliau – MAĮ projektas Nr. XIIIP-2303) numatoma įtvirtinti mediaciją mokestiniuose ginčuose. Vyriausybė 2019-08-28 nutarimu Nr. 886 pritarė MAĮ projekto Nr. XIIIP-2303 tikslui, tačiau nepritarė siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms. Pažymėtina, kad Mokestinių ginčų komisijos teikiami pasiūlymai dėl konkrečių Mediacijos įstatymo nuostatų neatsiejamai susiję su Seime svarstomo MAĮ projekto Nr. XIIIP-2303 nuostatomis. Kadangi Biudžeto ir finansų komitetas nepriėmė sprendimo dėl minėto projekto (projektas registruotas 2018 m. birželio 7 d.), projektas nėra įtrauktas į sesijos darbų programą, siūlytina nepritarti Mokestinių ginčų komisijos pasiūlymams įtvirtinti Atkreiptinas dėmesys, kad nei Viešojo administravimo įstatymas, nei specialieji įstatymai nenumato mediacijos taikymo institucijoms nagrinėjant skundus atskirose viešojo administravimo srityse, todėl nėra pagrindo išplėsti administracinio ginčo sąvoką mediacijos taikymo prasme. Kita vertus, specialiuose įstatymuose paprastai reglamentuojama administracinio akto vidinė peržiūra, t. y. kai pats viešojo administravimo subjektas nagrinėja skundus dėl savo priimtų administracinių aktų, o tai nelaikytina ikiteisminiu administracinių ginčų nagrinėjimu. Vidaus reikalų ministerija, vykdydama viešojo sektoriaus reformą, yra parengusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymą (nauja redakcija)[1], tačiau jame taip pat nenumatytas mediacijos taikymas viešojo administravimo srityje. 5. Mokestinių ginčų komisija 2019-04-041
III. Dėl Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VI11-1031 pakeitimo įstatymo projekto Nr. X
Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 15 str.
1-4 dalyse nurodyta, kad inicijuoti spręsti ginčą neteisminės mediacijos būdu gali administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju, ar administracinių ginčų komisija. Šio nario prašymu komisijos pirmininkas ar komisija gali paskirti vykdyti neteisminę mediaciją bei perduoti spręsti ginčą mediacijos būdu. Siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 15 str. 1-4 dalių nuostatas dėl neteisminės mediacijos iniciatyvos teisės. Projekte numatyta iniciatyvos teisė komisijai arba komisijos nariui-pranešėjui. Šiuo teisiniu reglamentavimu apribojamos kitų komisijos narių teisės teikti tokį siūlymą. Siūlome reglamentuoti, kad ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu turėtų teisę inicijuoti tik komisija, kaip kolegiali institucija. Pažymėtina, kad visais atvejais komisijos sprendimai priimami visų komisijos narių kolegialiai ir kiekvieno nario balsas yra vienodai reikšmingas. Nepritarti Pažymėtina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariui, paskirtam pranešėju byloje, tikslingai suteikiama teisė pasiūlyti šalims ginčą spręsti mediacijos būdu – taip sudaromos prielaidos inicijuoti neteisminę mediaciją pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, t. y. efektyviai spręsti ginčą, jam net nepasiekus nagrinėjimo komisijos posėdyje stadijos (tokiu būdu taupant laiką bei lėšas). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/58b079c098d411e9aab6d8dd69c6da66?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=ed5b6d3a-210e-4cc4-8f92-4ef2ea5ff632