aiškinamasis raštas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Pastarųjų metų laikotarpyje kompetentingos institucijos nustatė visą eilę pažeidimų arba galimų prielaidų korupcijai LRT, kurie leidžia abejoti šios įstaigos valdymo skaidrumu ir esančio valdymo modelio savireguliacijos galimybėmis. Seimo laikinosios komisijos prašymu dėl ekspertinės pagalbos suteikimo, vertinimus, ypač programų pirkimo bei viešųjų pirkimų srityse, pateikė tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba. Pvz. buvo nustatyti didelės vertės viešųjų pirkimų pažeidimai, kuriuose ribojama konkurencija. LRT valdymui bei ūkinei ir finansinei veiklai tirti skirta laikinoji komisija nustatė atvejus, kada savo jiems įstatymu numatytų funkcijų nevykdė ištisi LRT padaliniai – pvz. Administracinė komisija, o Taryba laiku nesiėmė priemonių, kurios užtikrintų įstatymo laikymąsi. Teikiamu projektu yra siekiama atnaujinti LRT valdymo modelį, sudarant galimybę LRT valdyme dalyvauti vadybos, teisės bei ekonomikos žinių turintiems ekspertams. Taip pat siekiama didinti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų, jo atvirumą bei atskaitomybę visuomenei, užtikrinti pastovų išorinį auditavimą, tobulinti nacionalinio transliuotojo savireguliacijos mechanizmą, sureguliuoti LRT portalo veiklą, kuri ankstesnėje įstatymo redakcijoje iš viso nebuvo įstatymo reguliavimo objektu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Seimo narių, pasirašiusių projektą, grupė. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas. LRT šiuo metu valdoma Tarybos, sudarytos iš 12 asmenų,
taikomi kvalifikaciniai reikalavimai, netaikomas ir nepriekaištingos reputacijos kriterijus.
Administracinė taryba – darinys neturintis precedento modernių įstaigų valdysenoje – buvo sukurta siekiant užtikrinti Tarybos narių konsultavimosi su valdymo, ekonomikos žinių turinčiais ekspertais galimybę. Kaip minėta, LRT laikinosios komisijos tyrimo metu buvo nustatyta, kad dalies funkcijų Administracinė taryba nevykdė. LRT portalas, kadangi įstatymas buvo priiminėjamas pačioje internetinės žiniasklaidos eros pradžioje, liko nesureguliuotas. Jame iki šiol leidžiama reklama, nors kitose LRT medijose – televizijoje ir radijuje – ji yra draudžiama. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai. Projekte atlikti šie esminiai pakeitimai:
Projekte atsiranda kolegialus valdymo organas – Valdyba. Ji sudaroma 4 metams iš 7 asmenų. Valdybos narys savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Valdybos sudėčiai ex officio priklauso LRT generalinis direktorius, kuris kartu yra ir Valdybos pirmininkas, bei du jo pavaduotojai. 4 Valdybos nariai, kurie atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, yra atrenkami viešo konkurso būdu. Juos iš 12 kandidatų į Valdybos narius daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma paskiria Taryba. Viešą konkursą, kuriame atrenkama 12 kandidatų į Valdybos narius, vykdo Tarybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. Valdybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Valdybos nariais, išskyrus tuos, kurie Valdybos nario pareigas eina ex officio, gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo sričių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties. Asmenys Valdybos nariais yra skiriami tokiu būdu, kad Valdyboje būtų bent po vieną teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistą. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Taip pat įkuriama LRT ombudsmeno pareigybė. LRT ombudsmenas prižiūri, kaip LRT laikosi šio įstatymo 3 bei 4 straipsniuose ir LRT Etikos kodekse nustatytų reikalavimų, o taip pat savo kompetencijos ribose nagrinėja LRT darbuotojų ir visuomenės atstovų skundus bei pasiūlymus. LRT ombudsmeną, pasirinkdama iš 3 kandidatų, atrinktų viešo konkurso būdu, 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. LRT ombudsmenas savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3 kandidatų į LRT ombudsmeno pareigas atrankos viešą konkursą vykdo Valdybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. LRT ombudsmenu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą humanitarinių ar socialinių mokslų krypties išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas bei turi 10 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties.
Ir šiuo atveju, kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Jeigu asmuo, patvirtintas LRT ombudsmenu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje buvimo LRT ombudsmenu laikotarpiui. Taip pat LRT ombudsmenu negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Valdybos, Tarybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. Šie reikalavimai bus taikomi ir valdybos bei tarybos nariams.
LRT ombudsmenas:
straipsniuose ir LRT Etikos kodekse nustatytų reikalavimų;
diraktoriaus, administracijos ar darbuotojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų kreipimusis ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų pateikia savo išvadą;
įvykdytų šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių bei LRT Etikos kodekso reikalavimų pažeidimų ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų pateikia savo išvadą;
laikomasi šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių bei LRT Etikos kodekso reikalavimų;
teikia pasiūlymus LRT administracijai dėl šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių bei LRT Etikos kodekso reikalavimų įgyvendinimo. Tuo atveju, kai rekomendacijų adresatas atsisako rekomendacijas įgyvendinti, per 20 darbo dienų jis turi pateikti motyvuotą paaiškinimą, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys bei motyvai;
kreipimusis, nustatytus pažeidimus, pateiktas rekomendacijas bei visuomenei atsiskaito už kitus, šios dalies aukščiau numatytus, atliktus veiksmus; Projektu sumažinama politikų įtaka LRT tarybai ir taip pasiekiamas EBU rekomenduojamas 1/3 politikų deleguotų narių. Sumažinus Seimo ir Prezidento deleguotų asmenų skaičių, atsirado galimybė į LRT tarybos veiklą įtraukti mokslo bendruomenės atstovus, kuriuos deleguotų universitetų, vykdančių žurnalistikos studijas, senatai bendru sutarimu. Šiems asmenims būtų taikomas daktaro laipsnio reikalavimas.
Įstatyme įtvirtinama prievolė kasmet atlikti LRT išorinį auditą, nustatoma pareiga tiesiogiai transliuoti LRT tarybos posėdžius, atsiranda pareiga tvirtinant struktūrą užtikrinti, kad joje būtų sudarytos palankios sąlygos LRT atskaitomybei visuomenei, LRT portalui imami taikyti tie patys nepriklausomumo, nešališkumo reikalavimai, reklamos draudimas, kaip ir televizijai bei radijui. LRT turės pasitvirtinti ir vidinį Etikos kodeksą, kurio įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas patikima vidiniam savireguliatoriui – ombudsmenui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių priėmus įstatymų projektą nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto įgyvendinimas niekaip neįtakos verslo sąlygų ir jo plėtros. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Pritarus įstatymo projektui priimti naujų įstatymų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios esamus nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įgyvendinamuosius teisės aktus priimančios institucijos ir terminai. Pritarus įstatymo projektui, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti, lėšų sutaupymas. Valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui neprireiks. Valdybos bei ombudsmeno funkcijų atlikimas bus užtikrintas iš valstybės kasmetinių asignavimų, kurių pagrindu formuojamas LRT biudžetas. LRT biudžeto formavimo principai teikiamu teisės aktu nėra keičiami. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: nacionalinis transliuotojas, Lietuvos radijas ir televizija, portalas, ombudsmenas
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Ramūnas Karbauskis Kęstutis Mažeika Dainius Gaižauskas Virgilijus Poderys Agnė Širinskienė Arvydas Nekrošius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-05 Nr. S-2018-9320 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP‑3010 ATITIKTIES EUROPOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I‑1571 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3010 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėstant įstatymą nauja redakcija įstatymo priede esanti nuoroda į Direktyvą 89/552/EEB tampa nebeaktuali, kadangi ši direktyva yra negaliojanti. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2018-12-17
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūlome braukti žodį „steigimo“, nes keičiamas įstatymas nebereglamentuoja LRT steigimo. Kitaip sakant LRT steigimas, kaip vienkartinė teisinė procedūra, buvo 1990 m. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio televizijos ir radijo komiteto reorganizavimo“ reguliavimo ir jo įgyvendinimo dalykas. 2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įvedamas trumpinys „LRT programų“ dėstytinas daugiskaitos vardininko linksniu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įvestas toks trumpinys, kitose keičiamo įstatymo nuostatose jis ir turi vartojamas. Atsižvelgiant į tai, taisytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 straipsnio 4 ir 5 dalys, 6 straipsnio pavadinimas ir 1, 2 dalys, 7 straipsnio pavadinimas ir dalis, 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 21 straipsnio 3 dalis. 3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra vartojama sąvoka „portalas lrt.lt ar kitas LRT valdomas portalas (toliau – LRT portalas)“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kituose teisės aktuose (pvz., Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme, Geodezijos ir kartografijos įstatyme) sąvoka „portalas“ yra apibrėžiama kaip valstybės informacinė sistema, kuria centralizuotai teikiamos naudojimosi erdvinių duomenų rinkinių duomenimis ir susijusiais metaduomenimis paslaugos, arba valstybės informacinė sistema, skirta dokumentų rinkiniams ir jų metaduomenims sisteminti ir skelbti naudojant vienodą metaduomenų aprašymo formatą, taip pat vieno langelio principu institucijų sudarytiems dokumentų rinkiniams ir jų metaduomenims ieškoti, gauti ir su jais susijusioms paslaugoms teikti. Tačiau iš projekto nuostatų matyti, kad turima omenyje ne tam tikra valstybės informacinė sistema, o LRT interneto svetainė. Todėl siūlytina keičiamame įstatyme atsisakyti sąvokos „portalas“, o vietoj jos vartoti sąvoką
„interneto svetainė“, kuri paprastai vartojama kituose teisės aktuose. 4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata,
nustatanti, kad rengiamų LRT programų bei LRT portalo turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turi būti dėstomos reguliacinio pobūdžio normos, įtvirtinančios aiškiai suformuluotas elgesio taisykles teisinių santykių subjektams, šios nuostatos turinys turi būti aiškiai atskleistas, apibrėžiant „geros kokybės“ kriterijaus, taikomo LRT programų turiniui, formai bei kalbai, turinį. 5. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje brauktinas vienas iš besikartojančių sakinių (antrasis arba trečiasis sakinys). 6.
LRT suteikiamą laiką politinėms partijoms ir jų kandidatams savivaldybių tarybų rinkimų metu, derintina su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, numatančiu, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos ir jų kandidatai. 7. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse kalbant apie Valdybos narių skyrimą reikėtų atsisakyti žodžių „renkamas“,
„patvirtintas“ vartojimo, nes pagal kitas įstatymo nuostatas yra aišku, jog Valdybos
nariai yra skiriami. 8. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad viešą konkursą, kuriame atrenkama 12 kandidatų į Valdybos narius, vykdo Tarybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. Ši nuostata ginčytina keliais aspektais. Pirma, Finansinių ataskaitų audito įstatyme yra nustatyta, kad audito įmonės pagrindinė veikla yra audituojamų įmonių finansinių ataskaitų auditas. Audituojama įmone laikomas juridinis asmuo, investicinis fondas, pensijų fondas, išteklių ar mokesčių fondas arba įmonių grupė, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos. Iš šių nuostatų kyla abejonių dėl to, kad audito įmonė sugebėtų tinkamai atlikti kandidatų į LRT Valdybos narius viešą konkursą. Antra, kadangi audito įmonės yra privatūs juridiniai asmenys, svarstytina, ar keičiamu įstatymu siūlomas kandidatų į Valdybos narius atrankos būdas nepareikalaus neproporcingai didelių LRT biudžeto išlaidų. Trečia, kadangi įstatyme nurodytas baigtinis reikalavimų sąrašas asmenims, siekiantiems tapti Valdybos nariais, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovautųsi audito įmonė iš visų kandidatų, atitinkančių nepriekaištingos reputacijos, išsilavinimo ir vadovaujamojo darbo patirties reikalavimus, atrinkdama tik 12 asmenų.
Atsižvelgiant į tai, kad tai viešasis konkursas į viešas pareigas, kurių užėmimas ir ėjimas reglamentuojamas įstatymu, manytume, kad būtent įstatyme turėtų būti išdėstyti principai, įpareigojantys audito įmonę vertinti, vadovaujantis ne savo pasirinktais, o įstatymo leidėjo suformuluotais kriterijais. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 daliai. 9. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad 4 Valdybos nariai skiriami daugiau nei pusės Tarybos narių balsų dauguma iš 12 atrinktų kandidatų, reikėtų papildyti, atskleidžiant kokia tvarka vyktų 12 kandidatūrų svarstymo ir tik 4 iš jų skyrimo procedūra. Kitaip sakant, nėra aišku, kaip galėtų būti paskirstyti 12 Tarybos narių balsai tarp 12 galimų kandidatų, kad kiekvienas iš skiriamų Valdybos narių gautų daugiau nei pusę Tarybos narių balsų. 10. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyti šie kvalifikaciniai reikalavimai LRT Valdybos nariams – asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo sričių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties. Ši kvalifikacinių reikalavimų formuluotė yra pernelyg sudėtinga.
Pirma, Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija; aukštojo mokslo kvalifikacija – tai kvalifikacinis laipsnis; asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis; teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopos studijas. Vadovaujantis nurodytomis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis keičiamame įstatyme pakaktų šio išsilavinimo reikalavimo – „turintis socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Antra, iš pateiktos formuluotės nėra pakankamai aišku, ar reikalavimas turėti 5 metų vadovaujamojo darbo patirties yra taikomas tik asmenims, baigusiems vientisąsias studijas, ar ir tiems, kurie yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį. Analogiškos pastabos taikytinos ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 11 punktui, 16 straipsnio 2 daliai, 18 straipsnio 4 daliai. 11. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenys Valdybos nariais yra skiriami tokiu būdu, kad Valdyboje būtų bent po vieną teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistą“. Pastebėtina, kad gali susiklostyti situacijos, kai nurodytų sričių specialistų tarp kandidatų į Valdybos narius nebus, todėl nėra aišku, kokios teisinės pasekmės turėtų kilti tokiu atveju. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina nurodyti, ar Valdyba gali būti formuojama, jei tarp kandidatų nėra bent vienos iš nurodytų sričių specialistų. Be to, derėtų nurodyti, ar tokiu atveju Valdybos formavimas turėtų būti pradėtas iš naujo.
Taip pat manytume, kad imperatyvas dėl teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistų turėtų būti formuojamas ne tik Tarybai, bet ir audito įmonei, būtent kuri ir vykdytų pirminę 12 kandidatų į Valdybos narius atranką. 12. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad Valdybos nariais negali būti asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai, reikia tikslinti atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatyme nustatytą reguliavimą. Pavyzdžiui, asmenys negali dirbti pačiuose interneto portaluose (o tik sudarę sutartis su interneto svetaines kaip informacinės visuomenės informavimo priemones valdančiais juridiniais ar fiziniais asmenimis), asmenys dirba ne radijo ar televizijos stotyse (o transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijas turinčiuose juridiniuose asmenyse). Taip pat nevartojamos formuluotės „interneto portalų savininkai“ ar „kanalų savininkai ir bendraturčiai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies bei 18 straipsnio 5 dalies. 13. Svarstytina, ar, derinant projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, nustatanti būtinus reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti Valdybos nario pareigas, neturėtų būti papildytas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimu bei reikalavimu neturėti teistumo už tam tikras nusikalstamas veikas. Kitaip būtų įtvirtintas ydingas reguliavimas, pagal kurį užimti pareigas esant tam tikroms aplinkybėms Valdybos narys gali, bet jei tos aplinkybės atsiranda jam jau užimant pareigas, jis toliau pareigų eiti nebegalėtų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl 13 straipsnio 3 dalies, kurioje išdėstyti reikalavimai Tarybos nariui. 14.
dalies 3 punkte nurodytas pagrindas, kuriam esant Valdybos narys turi būti atšauktas iš pareigų, yra proporcingas savo turiniu, nes pagal tokį reguliavimą, pavyzdžiui, iš pareigų turėtų būti atšauktas net ir tas Valdybos narys, kuriam paskelbtas apkaltinamasis teismo nuosprendis už baudžiamąjį nusižengimą, tačiau jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 3 punktui. 15. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio
įgaliojimų nutrūkimo atvejis, kai Valdybos narys atšaukiamas iš pareigų 5 dalyje nurodytais atvejais. 16. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5, 6, 7 bei 9 dalys turėtų būti patikslintos, nes ne visos šių dalių nuostatos vienoda apimtimi taikomos 4 Valdybos nariams, paskirtiems Tarybos sprendimu, ir
kadencijai. Svarstytina, ar atsižvelgiant į šio veiksmo teisinę reikšmę ir į būtinybę užtikrinti, kad mažuma negalėtų primesti savo sprendimo daugumai, keičiamo įstatymo 12 straipsnyje neturėtų būti nustatyta atskira tvarka, pagal kurią Valdybos sprendimas atsistatydinti in corpore būtų priimamas, pavyzdžiui, nustatant visų Valdybos narių kvalifikuotos daugumos reikalavimą tokiam sprendimui priimti. Pažymėtina, kad net trys iš Valdybos narių pareigas užimtų ex officio, todėl apskritai svarstytinas jų dalyvavimo sprendime dėl atsistatydinimo pagrįstumas (po Valdybos atsistatydinimo ir kitos Valdybos suformavimo jie vis tiek automatiškai užimtų Valdybos narių pareigas). Analogiška pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 13 ir 15 straipsnių, kuriuose reguliuojami Tarybos atsistatydinimas ir Tarybos sprendimų priėmimo tvarka. 18.
reikia dėstyti taip: „pasibaigus Tarybos paskirto Valdybos nario 4 metų kadencijai arba pasibaigus Valdybos nario, pareigas užimančio ex officio“, įgaliojimams. 19. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalis pildytina nuostata, numatančia Valdybos formavimo terminus ir tuo atveju, kai baigiasi Tarybos paskirtų Valdybos narių 4 metų kadencija. 20. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Valdybos nariams už jų darbą atlyginama. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiau atskleisti Valdybos narių ir LRT tarpusavio santykių pagrindą (darbo sutartis, paslaugų sutartis ar kt.), subjektą, įgaliotą su Valdybos nariais pasirašyti šias sutartis, o taip pat subjektą, įgaliotą nustatyti Valdybos nariams mokamų atlyginimų dydžius. 21. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos valdybos funkcijos yra išdėstytos atskirai nuo šio straipsnio
nurodytais klausimais Valdyba tokios pat rūšies privalomus sprendimus turėtų priimti tokia pačia tvarka. Pažymėtina, kad ir keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nėra išskiriamos kelios privalomų sprendimų rūšys. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnį siūlome perredaguoti, vienoje dalyse išdėstant Valdybos kompetenciją, kurią įgyvendinant Valdyba priima visiems LRT organams privalomus sprendimus, o kitoje – kompetenciją, kurią įgyvendinant priimami tik rekomendacinio pobūdžio sprendimai. Taip pat siūlytina, aiškiai atskirti abi priimamų sprendimų rūšis, atsižvelgiant į jų privalomumą. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad Valdybos nutarimai LRT yra privalomi, galbūt tikslinga aiškiai nurodyti dėl kurių klausimų Valdyba priima nutarimus, o dėl kurių – kitus sprendimus. 22. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „atlyginimą“ įrašytini žodžiai „darbo užmokestį“. 23.
tikslintinas, atsisakant termino „bendrovė“ vartojimo, atsižvelgiant į tai, jog LRT nėra bendrovė ir toks terminas įstatymo tekste daugiau niekur nevartojamas. 24. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas, atsisakant žodžio „suteikimo“ vartojimo, atsižvelgiant į tai, jog LRT neteikia bankinių kreditų ir garantijų. Manytina, jog valdyba turėtų spręsti dėl galimybių skolintis ir gauti garantijas. Be to, šis punktas tikslintinas dar ir todėl, kad jo redakcija suponuoja, jog Valdyba bus įgaliota priimti sprendimus dėl LRT įsipareigojimų vykdymo ar nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad visi sutartiniai įsipareigojimai privalo būti vykdomi, galbūt turėti omenyje Valdybos įgaliojimai nustatyti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tvarkos, terminų, eiliškumo, prioritetų ar kt. 25. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Valdyba analizuoja ir vertina tam tikrą LRT generalinio direktoriaus pateiktą medžiagą. Kad toks veiksmas nebūtų savitikslis, įstatyme derėtų nustatyti tokio vertinimo teisines pasekmes. Priešingu atveju, tokia Valdybos funkcija turėtų būti vertinama kaip neturinti teisinio krūvio. 26. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies tekstas taisytinas kalbiniu požiūriu. 27. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis pildytina nurodant subjektą, kuris būtų įpareigotas šaukti Valdybos posėdžius, kai juos inicijuoja Valdybos narys. Taip pat siūlytume nurodyti konkretų eilinių Valdybos posėdžių šaukimo periodiškumą. 28. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „2/3 ir daugiau valdybos narių“ įrašytini skaičius ir žodžiai „ne mažiau kaip 5 valdybos nariai“, o nuostata
„Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš“
keistina nuostata „Valdybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių dauguma“. 29.
dėstyti taip: „Valdybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams yra privalomi“. 30. Atsižvelgiant į tai, kad LRT Tarybos narių 5 metų kadencija prasideda ne tuo pačiu metu (Tarybos narius į pareigas skiriančios institucijos juos skiria skirtingu metu) bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „ji sudaroma 5 metams iš
sudaroma iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie skiriami
nustatyti, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) „Tarybą sudaro: 2 Lietuvos Respublikos Prezidento paskirti asmenys; 2 Lietuvos Respublikos Seimo paskirti asmenys (1 skiriamas iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija; 4 narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai.“ Taigi, vienas subjektų, skiriančių LRT Tarybos narį yra Lietuvos Vyskupų konferencija. Analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančiame įstatyme. Nepaisant to, svarstytina, ar dėstant įstatymą nauja redakcija, nuostata, įgalinanti Lietuvos Vyskupų konferenciją skirti vieną LRT Tarybos narį, turėtų išlikti. Pažymėtina, kad konstitucinėje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai) konstatuota, jog „Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo Lietuvoje principas.
Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis).“ Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-12-07 išvadoje Nr. 102-P-44(5) Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Konstitucijai, svarstydamas analogiško pobūdžio siūlomą įstatyminę nuostatą, preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIP-4266(2) nuostatos ta apimtimi, kiek čia numatyti įgaliojimai suteiktini Lietuvos Vyskupų konferencijai, prieštarauja Konstitucijos 43 straipsnio 7 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam valstybės ir bažnyčios atskirumo principui. 32. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio
„žurnalistikos“ įrašytinas žodis „krypties“. Ši dalis pildytina reglamentuojant
ir tokią situaciją, kada universitetų senatai nesutartų tarpusavyje dėl 4 bendrų kandidatų į Tarybos narius pateikimo. 33. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj žodžio „Valdybos“ įrašytinas žodis „Tarybos“, nes Tarybos nariai turi dalyvauti būtent Tarybos, o ne Valdybos darbe. Atitinkamai tikslintina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis. 34. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalies 1 punktas dėstytinas taip: „pasibaigus jo 5 metų kadencijai“. 35.
35Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalis turėtų būti papildyta punktu, kuriame būtų nurodytas Tarybos
nario įgaliojimų nutrūkimo atvejis, kai Tarybos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais. 36. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „ar delegavusią“, nes visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai skiria, o ne deleguoja Tarybos narius. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 9 dalis. 37. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Tarybos nariai 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką. Ši nuostata kelia abejonių, kadangi pačių Tarybos narių kadencija – 5 metai. Šiuo atveju nėra aišku, kaip sekančiai 3 metų kadencijos trukmei būtų išrenkamas Tarybos pirmininkas, kai iki pačios Tarybos nario kadencijos pabaigos būtų likę 2 arba mažiau metų. Tarybos pirmininko kadencijos trukmė ir paties Tarybos nario kadencijos trukmė turėtų būti derinamos tarpusavyje. Neaiškus keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatos, kad tuo atveju, kai Taryba atsistatydina, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas, praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad kiekviena institucija, įgaliota paskirti savo atstovą (atstovus) į LRT Tarybos narius, jį (juos) skiria savo sprendimu, todėl papildomas formalus Seimo komiteto kvietimas, sprendimas ar kokia kita Seimo organizuojama procedūra nereikalinga. Kitaip sakant, įstatymas nenumato jokio formalaus papildomo Seimo sprendimo, kuriuo LRT tarybos sudėtis būtų patvirtinta (paskelbta) in corpore, todėl Seimo komiteto paskirtis ir funkcija organizuojant Tarybos sudarymą liktų neaiški. Pažymėtina, kad kvietimus skiriančioms institucijoms paskirti naujus Tarybos narius galėtų pateikti tiek atsistatydinusios Tarybos pirmininkas, tiek, pavyzdžiui, toliau veikianti Valdyba, kuri galėtų atlikti ir kitus naujos Tarybos formavimo organizacinius darbus. 38.
nustatyti, kad „Asmuo Tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju negali būti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.“ Tokia nuostata yra perteklinė, nes ribojimas būti Tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės jau yra įtvirtintas 13 straipsnio 1 dalyje. Galbūt šioje dalyje reikėtų aptarti, ar atsistatydinusiųjų Tarybos narių pareigose išbūtas laikas prilyginamas ar neprilyginamas pilnai kadencijai. 39. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma išsirenka“ įrašytini žodžiai „išsirenka ir daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma skiria“, o vietoj žodžio „renkamas“ – žodis „skiriamas“. 40. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte po žodžio „skiria“ įrašytini žodžiai „ir atleidžia iš pareigų“, o 11 punkto nuostatos dėl reikalavimų generalinio direktoriaus pavaduotojams dėstytinos ne
LRT valdymo organo – generalinio direktoriaus, statuso reglamentavimui. 41. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip: „Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams yra privalomi“. 42. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje prieš žodį
„trečdalio“ įrašytini žodžiai „ne mažiau kaip“. 43. Kadangi keičiamame įstatyme yra įtvirtinta
imperatyvi norma dėl LRT Tarybos posėdžių tiesioginio transliavimo, būtent pačiame įstatyme, o ne Tarybos tvirtinamame dokumente turėtų būti aptarti atvejai, kada šio įstatyminio imperatyvo gali būti nesilaikoma. 44. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio
skelbiami per LRT programas“. Svarstytinas tokio įpareigojimo proporcingumas. Pastebėtina, jog įstatymuose nėra įtvirtinta atvejų, kai tam tikros institucijos vieno iš valdymo organų sprendimai privalomai turėtų būti skelbiami per nacionalinę televiziją ar radiją.
Manytina, jog ir LRT Taryba nepriima tokios teisinės svarbos ir reikšmės sprendimų, kad šie privalomai turėtų būti skelbiami per nacionalinę televiziją ir radiją. Svarstytina, ar atsižvelgiant į galiojančią įstatyminę praktiką, į LRT Tarybos sprendimų pobūdį, į tai, jog įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos posėdžiai yra tiesiogiai transliuojami, neužtektų nustatyti, jog visi Tarybos nutarimai skelbiami LRT interneto svetainėje. 45. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis pildytina nurodant, kad generalinio direktoriaus pavaduotojai skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiui. 46. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma“,. nes Tarybos sprendimų priėmimas yra reglamentuotas keičiamo įstatymo 15 straipsnio
daliai. Be to, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „skiriami“ įrašytinas žodis „skiriamas“. 47. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „atsistatydina“ įrašytini žodžiai „iš pareigų atleidžiami“. 48. Manytume, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnis pildytinas analogiškomis 10 ir 13 straipsnyje įtvirtintoms normoms nuostatomis, numatančiomis pagrindus, kada generalinio direktoriaus bei jo pavaduotojų įgaliojimai nutrūksta. 49. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžio „skelbia“ įrašytinas žodis „priima“. 50. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, numatančios, kad generalinis direktorius turi teisę gauti Valdybos ir Tarybos nutarimus, būtinus savo funkcijoms vykdyti, turinys.
Atkreiptinas dėmesys, kad Tarybos ir Valdybos nutarimai generaliniam direktoriui yra privalomi, todėl jis ne turi teisę, o privalo su jais būti supažindintas. 51. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda „šio įstatymo 3 ir 4 punkte“, nes įstatymas struktūrinių dalių – punktų, neturi. 52. Keičiamo įstatymo 18 ir 19 straipsniais siūloma įsteigti LRT ombudsmeno pareigybę ir nustatyti jo funkcijas, teises ir atskaitomybę. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog iš teikiamo reguliavimo pobūdžio nėra aiškus LRT ombudsmeno teisinis statusas. Nėra aišku, kokiais pagrindais jis vykdytų savo veiklą, neaišku, ar su šiuo asmeniu būtų sudaroma darbo sutartis, ar galbūt jis turėtų būti laikomas valstybės pareigūnu, ar veiktų kitais pagrindais. Toks teisinis neapibrėžtumas ydingas teisės aiškumo principo kontekste ir ombudsmeno veiklos teisinių garantijų požiūriu. Antra, atkreipiame dėmesį, jog teisinėje praktikoje įprasta, jog ombudsmenas yra nepriklausomas pareigūnas, nagrinėjantis suinteresuotų asmenų skundus ir taip prižiūrintis tam tikrų institucijų veiklą. Ombudsmeno pareigybė visuomet yra siejama su jo nepriklausomumu ir nešališkumu. Tuo tarpu pagal siūlomas įstatymo nuostatas LRT ombudsmenas jokiais atžvilgiais negali būti laikomas nepriklausomu nuo institucijos, t. y. LRT, kurios veiklą jis įgaliojamas prižiūrėti. Pastebėtina, jog LRT ombudsmeną skiria LRT Taryba, jo veikla finansuojama iš LRT lėšų. Tokio pobūdžio teisinis reguliavimas įgalintų LRT valdymo organus daryti tiesioginę įtaką ombudsmeno pareigų vykdymui. Todėl tiek paties termino „ombudsmenas“ vartojimas įstatymo tekste, tiek tokios pareigybės teisinis statusas kelia abejonių dėl jų esmės ir paskirties, dėl galimybės tinkamai vykdyti įstatymo nustatomas funkcijas.
Manytina, jog pagal siūlomo teisinio reguliavimo modelio esmę, įstatyme būtų galima kalbėti apie LRT darbuotoją, veikiantį darbo sutarties pagrindu, kuriam įstatymu nustatomos tam tikros LRT veiklos priežiūros funkcijos. Priešingu atveju, jei siekiama nepriklausomo ir efektyvaus ombudsmeno pareigų vykdymo, siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti peržiūrėtas ir pakoreguotas iš esmės. Trečia, pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintos LRT ombudsmeno teisės prižiūrėti ir vertinti, teikti išvadas, teikti ataskaitas ir kt. pagal savo esmę yra niekinės, nes įstatymas nenumato jokių teisinių pasekmių, kurios turėtų ar galėtų kilti LRT ombudsmenui atlikus šiuos veiksmus. Tai yra, nėra jokio objektyvaus skirtumo, ar LRT ombudsmenas, pavyzdžiui, išnagrinėjo generalinio direktoriaus kreipimąsi ir pateikė išvadą dėl jo, ar ne, nes joks asmuo ar valdymo organas, ar institucija neprivalo nei atsižvelgti į tokio dokumento buvimo faktą, nei kaip nors tokį dokumentą įvertinti. Be to, LRT ombudsmenui nenustatomi ir jokio įgalinimai siekti, jog nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, pavyzdžiui, kreipiantis į teismą, informuojant tam tikras institucijas ar pan. Toks teisinio reguliavimo pobūdis LRT ombudsmeno institutą daro niekiniu ir pertekliniu. 53. Turi būti suvienodintos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2, 5 dalyse ir 7 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos „ombudsmeną skiria Taryba“, „asmuo, patvirtintas ombudsmenu“, „kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas“ (pabraukta mūsų). 54. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje trūksta 3 punkto. 55. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „ombundsmenas finansuojamas“ įrašytini žodžiai „ombudsmenui darbo užmokestis mokamas“. 56.
nuostatos atkartoja keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl brauktinos, kaip perteklinės. Be to, iš esmės tapačios nuostatos yra ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte. 57. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalyje yra minima LRT administracija, tačiau ši institucija niekur keičiamame įstatyme nėra apibrėžta. Siūlytina šias nuostatas tikslinti. Be to, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte tikslintina sąvoka
„rekomendacijų adresatas“. 58. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas negali būti trumpinamas, o turi būti rašomas visas pavadinimas su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, taisytina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 5, 6, 10 dalys, 8 straipsnio 2 dalis;
institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, taisytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 16 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 4 dalis, 23 straipsnio 2 dalis;
dėstomos kaip teikiamo projekto 2 straipsnis.
Pritarus šiai pastabai šiame straipsnyje nuorodos turi būti ne į „šio įstatymo“, o į „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo“ tam tikrus straipsnius;
turi būti atskirtos į dvi atskiras dalis, viena iš jų nustatytų šio įstatymo įsigaliojimą, o kita – tam tikrų įstatymo nuostatų taikymą;
Respublikos priimtą įstatymą“ dėstytini pasvirusiomis raidėmis, o įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis;
nustatančia, kad šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio įstatymo priede. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el.p. [email protected]
2020-05-05
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis tikslintina, nes vienintelis viešosios įstaigos dalininkas yra vadinamas savininku. Taip pat reikėtų atskleisti kokiose veiklos sferose ir nuo ko LRT yra nepriklausoma, nes pats formuluotės „nepriklausoma viešoji įstaiga“ to visiškai neatskleidžia. Galbūt turima omenyje, kad LRT, rengdama ir
(ar) skleisdama informaciją, yra nepriklausoma, o valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, valstybės tarnautojams, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama kištis į LRT vykdomą visuomenės informavimo veiklą. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „LRT yra juridinis asmuo.“ Tokia nuostata laikytina pertekline ir neturinčia jokio teisinio krūvio, nes šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad LRT yra viešoji įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, viešoji įstaiga yra juridinio asmens teisinė forma, todėl ir be straipsnio 2 dalies yra aišku, jog LRT negali būti nei fiziniu asmeniu, nei asmeniu, neturinčiu juridinio asmens teisinio statuso. Siūlytina atsisakyti perteklinės straipsnio dalies. 3. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūlome atskleisti santrumpos „LRT programa“ turinį, t.y. vietoj žodžių „LRT programose“ siūlome įrašyti žodžius „Rengiamose ir (ar) skleidžiamose (arba transliuojamose) LRT radijo ir televizijos programose (toliau – LRT programos)“.
Derinant projekto terminiją tarpusavyje, įvesta santrumpa atitinkamai turi būti vartojama ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, 6 ir 7 straipsniuose. 4. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių “radijuje, televizijoje” įrašytini žodžiai
„LRT programose“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad LRT Taryba pati yra LRT
organas (keičiamo įstatymo 9 straipsnis), o ne subjektas, vykdantis organų funkcijas, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių
„atliekantis valdymo ir priežiūros organų funkcijas” įrašytini žodžiai
“vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas“. Atitinkamai antrasis šios
dalies sakinys, numatantis visų LRT organų sudarymo, kompetencijos, funkcijų ir veiklos pagrindus, turi būti perkeltas į keičiamo įstatymo 9 straipsnį. 6. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „laikytis įstatymų, kitų teisės aktų ir LRT įstatų“ įrašytini žodžiai „laikytis įstatymų, LRT įstatų ir kitų teisės aktų“, taip pat po žodžių „ne daugiau“ įrašytinas žodis „kaip“. 7. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarybą sudaro: keturi Respublikos Prezidento paskirti asmenys; keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); keturis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.“ Taigi, vienas subjektų, skiriančių LRT Tarybos narį yra Lietuvos Vyskupų konferencija. Analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančiame įstatyme.
Nepaisant to, svarstytina, ar dėstant įstatymą nauja redakcija, nuostata, įgalinanti Lietuvos Vyskupų konferenciją skirti vieną LRT Tarybos narį, turėtų išlikti. Pažymėtina, kad konstitucinėje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai) konstatuota, jog „Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo Lietuvoje principas. Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis).“ Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-12-07 išvadoje Nr. 102-P-44(5) Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Konstitucijai, svarstydamas analogiško pobūdžio siūlomą įstatyminę nuostatą, preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIP-4266(2) nuostatos ta apimtimi, kiek čia numatyti įgaliojimai suteiktini Lietuvos Vyskupų konferencijai, prieštarauja Konstitucijos 43 straipsnio 7 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam valstybės ir bažnyčios atskirumo principui. 8. Pažymėtina tai, kad LRT Tarybos narių 6 metų kadencija prasideda ne tuo pačiu metu, todėl jos Tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimas į pareigas 3 metų kadencijai gali ir nesutapti su jų likusios kadencijos trukme.
Atsižvelgiant į tai, siūlome keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyti, kad tuo atveju, kai išrinkto ir paskirto Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo likęs kadencijos laikotarpis yra mažiau nei trys metai, jie atitinkamas pareigas užima iki savo kaip Tarybos nario kadencijos pabaigos, o tuo atveju, kai jie, nesibaigus Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo 3 metų kadencijai, paskiriami į Tarybos nario pareigas antrajai kadencijai, jie Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas nenutrūkstamai eina visą 3 metų kadenciją. 9. Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų įgijimo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „arba baigę vientisąsias studijas“ siūlome įrašyti žodžius „arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“, kas, savo ruožtu, apimtų ne tik vientisąsias studijas, tačiau ir kitas universitetines studijas, kurių turinys, apimtis bei įgyta kvalifikacija atitinka magistro kvalifikacinį laipsnį. Analogiškos pastabos taikytinos ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalims, 15 straipsnio 3 daliai. 10. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje neturėtų likti šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytas pagrindas, kuriam esant Tarybos narys, kuriam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, gali būti atšauktas iš pareigų, tačiau jį susiaurinant ir patikslinant (pvz., numatant, kad nuosprendis už sunkų ar apysunkį nusikaltimą, arba nuosprendyje numatytas laisvės atėmimas), nes pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, pavyzdžiui, iš pareigų gali būti atšauktas Tarybos narys net ir už baudžiamąjį nusižengimą.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo nuostatoms, kuriose numatyti LRT generalinio direktoriaus, LRT etikos pareigūno bei LRT vidaus audito tarnybos vadovo įgaliojimų pasibaigimo pagrindai. 11. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje reikėtų, derinant su kitomis projekto nuostatomis, vietoj žodžio „patvirtintas“ įrašytinas žodis „paskirtas“. 12. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad Tarybos narys gali būti atšauktas iš pareigų, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priima sprendimą dėl interesų konflikto šiurkštaus pažeidimo, susijusio su Tarybos nario funkcijų vykdymu. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kokiu pagrindu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priimtų tokį sprendimą, nes naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, įsigaliojęs šių metų sausio 1 d., LRT Tarybos nariams netaikomas ir jie neturi prievolės pateikti privačių interesų deklaracijas. Be to, pažymime, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atlikusi tyrimą, gali priimti sprendimą, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, o ne sprendimą dėl interesų konflikto šiurkštaus pažeidimo. 13.
straipsnio 5 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip: „Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, jeigu Tarybos narys atšaukiamas jį paskyrusios institucijos sprendimu, kai:“, nes tada bus aišku, koks sprendimas turėtų būti priimamas Tarybos nario atšaukimo atveju. 14. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „priimamas sprendimas dėl Tarybos nario atšaukimo šios straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu“. 15. Svarstytinas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies, numatančios, kad naujas Tarybos narys skiriamas iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos, tikslingumas, nes Taryba skiriama ir veikia ne in corpore principu, todėl nėra jokio pagrindo naujo nario neskirti visai įstatyme nustatytai nario kadencijai. Pažymėtina, kad ir skiriamas asmuo būtų labiau suinteresuotas pareigų užėmimu, jeigu būtų numatyta galimybė jį skirti visai normalios trukmės kadencijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje išbraukti žodžius „iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos“. Jeigu būtų neatsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžių „atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys“ įrašytini žodžiai „Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nesibaigus kadencijai“. 16. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „nesibaigus“ įrašytini žodžiai „Tarybos narių“, o antrajame brauktini žodžiai „Tarybos ir“. 17. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad Taryba turi teisę atsistatydinti in corpore nepasibaigus Tarybos narių kadencijai.
Svarstytina, ar atsižvelgiant į šio veiksmo teisinę reikšmę ir į būtinybę užtikrinti, kad mažuma negalėtų primesti savo sprendimo daugumai, neturėtų būti nustatyta atskira tvarka, pagal kurią Tarybos sprendimas atsistatydinti in corpore būtų priimamas, pavyzdžiui, nustatant visų Tarybos narių kvalifikuotos daugumos, t. y. ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių, reikalavimą tokiam sprendimui priimti. Atitinkamai turėtų būti papildyta ir keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis. 18. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „ar delegavusias“ bei „ar deleguoti“, nes visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai skiria, o ne deleguoja Tarybos narius. 19. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „kuriame Tarybos nariai išsirenka ir daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma skiria 3 metams Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininko pavaduotojas skiriamas tokia pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu” įrašytini žodžiai „kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją“, nes visa šių asmenų skyrimo procedūra jau numatyta šio straipsnio 2 dalyje. Tačiau pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad Tarybos pirmininko pavaduotojas skiriamas išrinkto Tarybos pirmininko teikimu. Be to, atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokių tikslų siekiama šioje straipsnio dalyje siūlant nustatyti, kad Tarybos nariai
„išsirenka“ ir „skiria“ Tarybos pirmininką. Teigtina, jog atsižvelgiant į
reguliuojamo teisinio proceso prigimtį, nuostatoje neturėtų būti vartojami šie du terminai, suponuojantys atskirus veiksmus.
Manytina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant išvengti nereikalingų diskusijų dėl nuostatos taikymo, nuostatoje turi būti atsisakyta žodžio „skiria“, nes išrinkimas yra vykdomas balsuojant ir neturi suponuoti jokio pakartotinio ar šalutinio veiksmo, kuris galėtų būti apibūdinamas kaip „skyrimas“. Priešingu atveju, jei būtų palikti du veiksmai, projekte turi būti aiškiai nurodyta kokius teisinius veiksmus apima „išsirinkimas“ ir kokius – „skyrimas“. 20. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje brauktini žodžiai „kaip LRT organo“. Be to, siūlome nurodyti analizės ir įsivertinimo tikslą bei pasekmes, t. y. ar analizės ir įsivertinimo duomenys skelbiami viešai, ar perduodami kokiam nors subjektui, ar atliekami kiti žingsniai. 21. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Taryba „prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, įskaitant šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrą“. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo 3 straipsnyje nustatomi ne reikalavimai, o LRT veiklos principai. Todėl nuostata turėtų būti atitinkamai patikslinta, pavyzdžiui, nurodant, kad Taryba „prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, kaip laikomasi LRT veiklos principų ir reikalavimų LRT programų ir interneto svetainės turiniui bei teisės aktuose viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų“. 22. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Taryba „svarsto ir tvirtina LRT veiklos kasmetinius planus“. Pastebėtina, kad iš įstatymo projekto turinio nėra aišku, koks subjektas turėtų tokius kasmetinius veiklos planus parengti. Tikėtina, jog tokius kasmetinius veiklos planus turėtų parengti ir pateikti Tarybai svarstymui bei tvirtinimui LRT generalinis direktorius.
Taip pat pastebėtina, kad nėra aišku ir tai, iki kokios datos kiekvienais metais tokie kasmetiniai planai turėtų būti parengti ir patvirtinti. Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl kitų Tarybos funkcijų, nustatytų keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies punktuose, kurios pagal savo esmę turėtų būti susietos su LRT generalinio direktoriaus parengtų dokumentų projektų ir teikimu Tarybai. Todėl manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis turėtų būti išskaidyta į dvi atskiras straipsnio dalis. Vienoje iš jų turėtų būti išdėstytos visiškai savarankiškos Tarybos funkcijos, t. y. tokios, kurioms nereikia jokių trečiųjų asmenų parengtų dokumentų ir pateiktų duomenų, pavyzdžiui, kurios nurodytos 1 dalies 1, 5, 13, 14, 15, 16, 18, 21, 22 punktuose (galimai ir kitos). Kitoje dalyje - turėtų būti nurodyta kokias funkcijas ir veiksmus, atsižvelgiant į LRT generalinio direktoriaus kompetenciją, nustatytą keičiamo įstatymo 13 ir kituose straipsniuose, Taryba vykdo /atlieka LRT Generalinio direktoriaus teikimu, galimai nustatant ir terminus iki kurių tokie veiksmai turėtų būti atlikti. Kitu atveju, projekte turėtų atsirasti nuostatos susijusios su kiekviena Tarybos funkcija, nustatančios, koks asmuo atlieka tam tikrą veiksmą, parengia dokumentus ar duomenis ir teikia juos Tarybai. Priešingu atveju, gali kilti nesusipratimų įstatymą taikant praktiškai. Be to, teigtina, jog prielaida, kad tam tikras, įstatyme nenustatytas funkcijas, tam tikri asmenys /organai gali ar privalo atlikti pagal nutylėjimą, neatitinka teisinio aiškumo principo. 23. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir kitose įstatymo nuostatose minima „LRT administracija“, tačiau šios formuluotės turinys nėra atskleistas.
Projekto 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nustatantis, kad LRT etikos pareigūnas nagrinėja Tarybos, generalinio direktoriaus, administracijos ar darbuotojų kreipimusis, suponuoja, kad administracija nėra suprantama nei kaip generalinio direktoriaus bei jo pavaduotojų (t. y. vadovaujančiųjų LRT subjektų), nei kaip kitų LRT darbuotojų visuma. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas nustato tam tikras LRT administracijos teises ir pareigas, įskaitant net teisę organizuoti administracijos posėdžius, įstatyme reikėtų aiškiai apibrėžti LRT administracijos sudarymo tvarką bei jos statusą ir santykį su kitais LRT darbuotojais. 24. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad Taryba steigia nuolatinius Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos bei Turinio komitetus, skiria šių komitetų pirmininkus ir tvirtina komitetų narius. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų nurodyti, kad tai yra nuolatiniai Tarybos komitetai, o šių komitetų pirmininkai skiriami iš Tarybos narių tarpo. 25. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 21 punktas dėstytinas taip: „nustato viešo konkurso LRT generalinio direktoriaus, LRT etikos pareigūno, LRT vidaus audito tarnybos vadovo pareigoms užimti organizavimo tvarkos aprašus ir viešai skelbia juos LRT interneto svetainėje“. 26. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūlytina nuosekliau reglamentuoti Tarybos funkcijas, t. y., šios dalies 21 punktą, kaip bendresnį, dėstyti prieš šios dalies 15, 16, 17, 18 punktus, reglamentuojančius atskirų pareigūnų skyrimą. 27. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 15, 18, 22 punktuose vietoj žodžio „atlyginimą“ įrašytini žodžiai „darbo užmokestį“. 28.
sakinį reikėtų dėstyti taip: „Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams yra privalomi“. 29. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies tikslintina atsižvelgiant į tai, kad:
organizuodama savo veiklą (į komitetus ir darbo grupes gali būti skiriami ir ne Tarybos nariai), o tiesiog siekdama gauti tam tikras ekspertines rekomendacijas;
tačiau ir laikinus (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 14 punktas);
nebūna nuolatinės, jos visada yra laikinos, skirtos atlikti tam tikrą konkrečią užduotį;
tačiau ir laikinųjų komitetų bei darbo grupių sudarymo tvarka;
darbo grupių pateiktas išvadas ir rekomendacijas (nes tai suponuoja Tarybos sprendimų dėl gautų rekomendacijų ir išvadų privalomumą), o priimdama nutarimus, atsižvelgia į komitetų ir darbo grupių pateiktas išvadas ir rekomendacijas. 30. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nėra aiškus sąvokos „įmonė“ vartojimas. 31. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje siūlytina nustatyti, kad balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas (atsižvelgiant į atvejus, kai Tarybos pirmininkas neina savo pareigų ir posėdžiui pirmininkauja Tarybos pirmininko pavaduotojas). 32. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad generalinio direktoriaus pavaduotojai skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiui, dėstytina šios straipsnio 3 dalyje. 33. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „renka“ įrašytini žodžiai „skiria ir atleidžia iš pareigų“, o vietoj žodžio „renkamas“ - žodis „skiriamas“.
Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 4 dalis (nes generalinis direktorius skiriamas į pareigas Tarybos sprendimu, o ne renkamas). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų plačiau atskleisti Tarybos narių balsavimo dėl kelių kandidatų į generalinius direktorius procedūros, nes pagal siūlomą formuluotę, tuo atveju, jeigu dalyvautų, pvz., trys kandidatai, ir jie gautų atitinkamai 6, 5 ir 1 balsus, konkursas būtų laikomas neįvykusiu, nes nei vienas nebūtų gavęs būtinųjų 7 balsų. 34. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „atšauktas“ įrašytinas žodis „atleistas“, o 7 dalyje brauktini žodžiai
„atšaukiamas ir“. 35. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje,
bei atsižvelgiant į tai, kad generalinio direktoriaus pavaduotojai į pareigas skiriami būtent direktoriaus teikimu, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalį reikėtų papildyti nuostatą, kad atsistatydinus generaliniam direktoriui, iš pareigų atleidžiami ir jo pavaduotojai. Jeigu būtų neatsižvelgta į šią pastabą, reikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad generalinio direktoriaus pavaduotojai skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiui. 36. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje po žodžių „Tarybai arba generaliniam direktoriui atsistatydinus“ įrašytini žodžiai „ar pasibaigus generalinio direktoriaus kadencijai, jam mirus ar netekus Lietuvos Respublikos pilietybės“. 37.
37Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies:
paskirtas kitas”;
kadencijai jis atleidžiamas iš pareigų“;
ten neminimi direktoriaus pavaduotojai);
direktorius atleidžiamas iš pareigų jam atsistatydinus“;
direktorius atleidžiamas iš pareigų dėl pareikšto jam nepasitikėjimo“. 38. Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje siūloma numatyti LRT etikos pareigūno pareigybę. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos tesės sistemoje pareigūnu laikomas valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus, taip pat į tai, kad valstybės pareigūnams nustatomi tam tikri skyrimo į pareigas, jų veiklos bei jų darbo apmokėjimo ypatumai (kurie negali būti taikomi LRT etikos pareigūnui), siūlytume šios pareigybės pavadinime nenaudoti termino „pareigūnas“. Galbūt tikslinga vartoti sąvoką „LRT žurnalistikos etikos kontrolierius“. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 ir 4 dalyse jau vartojama “LRT etikos kontrolieriaus“ sąvoka. 39. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „LRT žurnalistų etikos kodeksas” derintina su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 17 punkto nuostata, numatančia, kad Taryba LRT etikos pareigūno teikimu tvirtina LRT etikos kodeksą. 40. Atsižvelgiant į tai, kad LRT etikos pareigūnas, kaip ir kiti LRT darbuotojai į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „atšaukia“ įrašytinas žodis „atleidžia“, o šio straipsnio 5 ir 6 dalyse vietoj žodžio „atšauktas“ – žodis „atleistas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2, 5 ir 6 dalių nuostatoms. 41.
„LRT etikos pareigūno skyrimo viešo konkurso būdu tvarkos aprašą tvirtina LRT
taryba. Šis aprašas yra viešai skelbiamas LRT interneto svetainėje” brauktini kaip pertekliniai, nes analogiška nuostata jau įtvirtinta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 21 punkte. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 daliai. 42. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 1 punktas brauktinas kaip perteklinis, nes šios nuostatos yra to paties 15 straipsnio 7 dalies 1 punkte. 43. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies:
kadencijai jis atleidžiamas iš pareigų“;
pareigų šio straipsnio 6 dalyje numatytu pagrindu“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo
„konkurso“ įrašytinas žodis „viešo“. 45. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje po žodžių
„taikytinų reikalavimų“ įrašytini žodžiai „kurie skelbiami viešo konkurso
sąlygose“. 46. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos perkeltinos į to paties 17 straipsnio 7 dalį. 47. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad turtas, kurį LRT valdo, naudoja ir kuriuo ji disponuoja nuosavybės teise, yra turtinės ir neturtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Tačiau pažymime, kad autorių, kuriais yra laikomi kūrinį sukūrę fiziniai asmenys, asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, žodžiai
„ir neturtinės“ šiame punkte brauktini. 48. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„išrinktas“ įrašytinas žodis „paskirtas“. 49. Projekto 2 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje
vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai Kęstutis
Smirnovas, Leonard Talmont, Sergejus Jovaiša. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Seimo narė Aušrinė Armonaitė, Kultūros ministerijos administracijos atstovė Rasa Zdanavičiūtė, Lietuvos vyskupų konferencijos advokatas Zigmas Garalevičius, Lietuvos profesinės sąjungos
„Solidarumas“ teisininkas Vitalijus Jarmontovičius; „Deloitte Legal“advokatas Herkus Gabartas, LRT
generalinio direktoriaus pavaduotojas Gytis Oganauskas, LRT teisės skyriaus vadovė Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva; advokatas Algimantas Šindeikis, LRT profesinės sąjungos atstovai Juozas Neverauskas, Diana Vipartienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūlome braukti žodį „steigimo“, nes keičiamas įstatymas nebereglamentuoja LRT steigimo. Kitaip sakant LRT steigimas, kaip vienkartinė teisinė procedūra, buvo 1990 m. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio televizijos ir radijo komiteto reorganizavimo“ reguliavimo ir jo įgyvendinimo dalykas.
straipsnio 1 dalyje įvedamas trumpinys „LRT programų“ dėstytinas daugiskaitos vardininko linksniu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įvestas toks trumpinys, kitose keičiamo įstatymo nuostatose jis ir turi vartojamas. Atsižvelgiant į tai, taisytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 straipsnio 4 ir 5 dalys, 6 straipsnio pavadinimas ir 1, 2 dalys, 7 straipsnio pavadinimas ir dalis, 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 21 straipsnio 3 dalis. Atsižvelgti 1.3 Seimo kanceliarijos
1
straipsnio 1 dalyje yra vartojama sąvoka „portalas lrt.lt ar kitas LRT valdomas portalas (toliau – LRT portalas)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kituose teisės aktuose (pvz., Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme, Geodezijos ir kartografijos įstatyme) sąvoka „portalas“ yra apibrėžiama kaip valstybės informacinė sistema, kuria centralizuotai teikiamos naudojimosi erdvinių duomenų rinkinių duomenimis ir susijusiais metaduomenimis paslaugos, arba valstybės informacinė sistema, skirta dokumentų rinkiniams ir jų metaduomenims sisteminti ir skelbti naudojant vienodą metaduomenų aprašymo formatą, taip pat vieno langelio principu institucijų sudarytiems dokumentų rinkiniams ir jų metaduomenims ieškoti, gauti ir su jais susijusioms paslaugoms teikti. Tačiau iš projekto nuostatų matyti, kad turima omenyje ne tam tikra valstybės informacinė sistema, o LRT interneto svetainė.
Todėl siūlytina keičiamame įstatyme atsisakyti sąvokos „portalas“, o vietoj jos vartoti sąvoką „interneto svetainė“, kuri paprastai vartojama kituose teisės aktuose. Atsižvelgti 1.4 Seimo kanceliarijos
1
įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad rengiamų LRT programų bei LRT portalo turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turi būti dėstomos reguliacinio pobūdžio normos, įtvirtinančios aiškiai suformuluotas elgesio taisykles teisinių santykių subjektams, šios nuostatos turinys turi būti aiškiai atskleistas, apibrėžiant „geros kokybės“ kriterijaus, taikomo LRT programų turiniui, formai bei kalbai, turinį. Atsižvelgti 1.5 Seimo kanceliarijos
5
straipsnio 5 dalyje brauktinas vienas iš besikartojančių sakinių (antrasis arba trečiasis sakinys). 1.6 Seimo kanceliarijos
10
straipsnio 10 dalis, nustatanti LRT suteikiamą laiką politinėms partijoms ir jų kandidatams savivaldybių tarybų rinkimų metu, derintina su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, numatančiu, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos ir jų kandidatai. Atsižvelgti 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse kalbant apie Valdybos narių skyrimą reikėtų atsisakyti žodžių „renkamas“, „patvirtintas“ vartojimo, nes pagal kitas įstatymo nuostatas yra aišku, jog Valdybos nariai yra skiriami. Atsižvelgti
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad viešą konkursą, kuriame atrenkama 12 kandidatų į Valdybos narius, vykdo Tarybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. Ši nuostata ginčytina keliais aspektais. Pirma, Finansinių ataskaitų audito įstatyme yra nustatyta, kad audito įmonės pagrindinė veikla yra audituojamų įmonių finansinių ataskaitų auditas. Audituojama įmone laikomas juridinis asmuo, investicinis fondas, pensijų fondas, išteklių ar mokesčių fondas arba įmonių grupė, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos. Iš šių nuostatų kyla abejonių dėl to, kad audito įmonė sugebėtų tinkamai atlikti kandidatų į LRT Valdybos narius viešą konkursą. Antra, kadangi audito įmonės yra privatūs juridiniai asmenys, svarstytina, ar keičiamu įstatymu siūlomas kandidatų į Valdybos narius atrankos būdas nepareikalaus neproporcingai didelių LRT biudžeto išlaidų. Trečia, kadangi įstatyme nurodytas baigtinis reikalavimų sąrašas asmenims, siekiantiems tapti Valdybos nariais, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovautųsi audito įmonė iš visų kandidatų, atitinkančių nepriekaištingos reputacijos, išsilavinimo ir vadovaujamojo darbo patirties reikalavimus, atrinkdama tik 12 asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad tai viešasis konkursas į viešas pareigas, kurių užėmimas ir ėjimas reglamentuojamas įstatymu, manytume, kad būtent įstatyme turėtų būti išdėstyti principai, įpareigojantys audito įmonę vertinti, vadovaujantis ne savo pasirinktais, o įstatymo leidėjo suformuluotais kriterijais. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad 4 Valdybos nariai skiriami daugiau nei pusės Tarybos narių balsų dauguma iš 12 atrinktų kandidatų, reikėtų papildyti, atskleidžiant kokia tvarka vyktų 12 kandidatūrų svarstymo ir tik 4 iš jų skyrimo procedūra. Kitaip sakant, nėra aišku, kaip galėtų būti paskirstyti 12 Tarybos narių balsai tarp 12 galimų kandidatų, kad kiekvienas iš skiriamų Valdybos narių gautų daugiau nei pusę Tarybos narių balsų. Atsižvelgti 1.10 Seimo kanceliarijos
3
nustatyti šie kvalifikaciniai reikalavimai LRT Valdybos nariams – asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo sričių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties. Ši kvalifikacinių reikalavimų formuluotė yra pernelyg sudėtinga. Pirma, Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija; aukštojo mokslo kvalifikacija – tai kvalifikacinis laipsnis; asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis; teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopos studijas.
Vadovaujantis nurodytomis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis keičiamame įstatyme pakaktų šio išsilavinimo reikalavimo – „turintis socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Antra, iš pateiktos formuluotės nėra pakankamai aišku, ar reikalavimas turėti 5 metų vadovaujamojo darbo patirties yra taikomas tik asmenims, baigusiems vientisąsias studijas, ar ir tiems, kurie yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį. Analogiškos pastabos taikytinos ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 11 punktui, 16 straipsnio 2 daliai,
1.11 Seimo kanceliarijos
3
dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenys Valdybos nariais yra skiriami tokiu būdu, kad Valdyboje būtų bent po vieną teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistą“. Pastebėtina, kad gali susiklostyti situacijos, kai nurodytų sričių specialistų tarp kandidatų į Valdybos narius nebus, todėl nėra aišku, kokios teisinės pasekmės turėtų kilti tokiu atveju. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina nurodyti, ar Valdyba gali būti formuojama, jei tarp kandidatų nėra bent vienos iš nurodytų sričių specialistų. Be to, derėtų nurodyti, ar tokiu atveju Valdybos formavimas turėtų būti pradėtas iš naujo.
Taip pat manytume, kad imperatyvas dėl teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistų turėtų būti formuojamas ne tik Tarybai, bet ir audito įmonei, būtent kuri ir vykdytų pirminę 12 kandidatų į Valdybos narius atranką. Atsižvelgti 1.12 Seimo kanceliarijos
4
12Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį,
numatančią, kad Valdybos nariais negali būti asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai, reikia tikslinti atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatyme nustatytą reguliavimą. Pavyzdžiui, asmenys negali dirbti pačiuose interneto portaluose (o tik sudarę sutartis su interneto svetaines kaip informacinės visuomenės informavimo priemones valdančiais juridiniais ar fiziniais asmenimis), asmenys dirba ne radijo ar televizijos stotyse (o transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijas turinčiuose juridiniuose asmenyse). Taip pat nevartojamos formuluotės „interneto portalų savininkai“ ar „kanalų savininkai ir bendraturčiai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies bei 18 straipsnio 5 dalies. Atsižvelgti 1.13 Seimo kanceliarijos
1333
nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, nustatanti būtinus reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti Valdybos nario pareigas, neturėtų būti papildytas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimu bei reikalavimu neturėti teistumo už tam tikras nusikalstamas veikas. Kitaip būtų įtvirtintas ydingas reguliavimas, pagal kurį užimti pareigas esant tam tikroms aplinkybėms Valdybos narys gali, bet jei tos aplinkybės atsiranda jam jau užimant pareigas, jis toliau pareigų eiti nebegalėtų.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl 13 straipsnio 3 dalies, kurioje išdėstyti reikalavimai Tarybos nariui. Atsižvelgti
straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytas pagrindas, kuriam esant Valdybos narys turi būti atšauktas iš pareigų, yra proporcingas savo turiniu, nes pagal tokį reguliavimą, pavyzdžiui, iš pareigų turėtų būti atšauktas net ir tas Valdybos narys, kuriam paskelbtas apkaltinamasis teismo nuosprendis už baudžiamąjį nusižengimą, tačiau jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 3 punktui. Atsižvelgti 1.15 Seimo kanceliarijos
6
turėtų būti papildyta punktu, kuriame būtų nurodytas Valdybos nario įgaliojimų nutrūkimo atvejis, kai Valdybos narys atšaukiamas iš pareigų 5 dalyje nurodytais atvejais. Atsižvelgti 1.16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
apimtimi taikomos 4 Valdybos nariams, paskirtiems Tarybos sprendimu, ir 3 Valdybos nariams, pareigas užimantiems ex officio. Atsižvelgti 1.17 Seimo kanceliarijos
13157
siūloma nustatyti, kad Valdyba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai.
Svarstytina, ar atsižvelgiant į šio veiksmo teisinę reikšmę ir į būtinybę užtikrinti, kad mažuma negalėtų primesti savo sprendimo daugumai, keičiamo įstatymo 12 straipsnyje neturėtų būti nustatyta atskira tvarka, pagal kurią Valdybos sprendimas atsistatydinti in corpore būtų priimamas, pavyzdžiui, nustatant visų Valdybos narių kvalifikuotos daugumos reikalavimą tokiam sprendimui priimti. Pažymėtina, kad net trys iš Valdybos narių pareigas užimtų ex officio, todėl apskritai svarstytinas jų dalyvavimo sprendime dėl atsistatydinimo pagrįstumas (po Valdybos atsistatydinimo ir kitos Valdybos suformavimo jie vis tiek automatiškai užimtų Valdybos narių pareigas). Analogiška pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 13 ir 15 straipsnių, kuriuose reguliuojami Tarybos atsistatydinimas ir Tarybos sprendimų priėmimo tvarka. Atsižvelgti 1.18 Seimo kanceliarijos
71
dalies 1 punktą reikia dėstyti taip: „pasibaigus Tarybos paskirto Valdybos nario 4 metų kadencijai arba pasibaigus Valdybos nario, pareigas užimančio ex officio“, įgaliojimams. Atsižvelgti 1.19 Seimo kanceliarijos
8
dalis pildytina nuostata, numatančia Valdybos formavimo terminus ir tuo atveju, kai baigiasi Tarybos paskirtų Valdybos narių 4 metų kadencija. Atsižvelgti 1.20 Seimo kanceliarijos
9
numatyta, kad Valdybos nariams už jų darbą atlyginama. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiau atskleisti Valdybos narių ir LRT tarpusavio santykių pagrindą (darbo sutartis, paslaugų sutartis ar kt.), subjektą, įgaliotą su Valdybos nariais pasirašyti šias sutartis, o taip pat subjektą, įgaliotą nustatyti Valdybos nariams mokamų atlyginimų dydžius.
Atsižvelgti 1.21 Seimo kanceliarijos
127
straipsnio 1 dalyje nurodytos valdybos funkcijos yra išdėstytos atskirai nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų valdybos funkcijų. Pažymėtina, kad ir 1 dalyje, ir 2 dalyje nurodytais klausimais Valdyba tokios pat rūšies privalomus sprendimus turėtų priimti tokia pačia tvarka. Pažymėtina, kad ir keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nėra išskiriamos kelios privalomų sprendimų rūšys. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo
kompetenciją, kurią įgyvendinant Valdyba priima visiems LRT organams privalomus sprendimus, o kitoje – kompetenciją, kurią įgyvendinant priimami tik rekomendacinio pobūdžio sprendimai. Taip pat siūlytina, aiškiai atskirti abi priimamų sprendimų rūšis, atsižvelgiant į jų privalomumą. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad Valdybos nutarimai LRT yra privalomi, galbūt tikslinga aiškiai nurodyti dėl kurių klausimų Valdyba priima nutarimus, o dėl kurių – kitus sprendimus. Atsižvelgti 1.22 Seimo kanceliarijos
1
punkte vietoj žodžio „atlyginimą“ įrašytini žodžiai „darbo užmokestį“. Atsižvelgti 1.23 Seimo kanceliarijos
15
punktas tikslintinas, atsisakant termino „bendrovė“ vartojimo, atsižvelgiant į tai, jog LRT nėra bendrovė ir toks terminas įstatymo tekste daugiau niekur nevartojamas.
Atsižvelgti 1.24 Seimo kanceliarijos
22
punktas tikslintinas, atsisakant žodžio „suteikimo“ vartojimo, atsižvelgiant į tai, jog LRT neteikia bankinių kreditų ir garantijų. Manytina, jog valdyba turėtų spręsti dėl galimybių skolintis ir gauti garantijas. Be to, šis punktas tikslintinas dar ir todėl, kad jo redakcija suponuoja, jog Valdyba bus įgaliota priimti sprendimus dėl LRT įsipareigojimų vykdymo ar nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad visi sutartiniai įsipareigojimai privalo būti vykdomi, galbūt turėti omenyje Valdybos įgaliojimai nustatyti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tvarkos, terminų, eiliškumo, prioritetų ar kt. Atsižvelgti 1.25 Seimo kanceliarijos
3
siūloma nustatyti, kad Valdyba analizuoja ir vertina tam tikrą LRT generalinio direktoriaus pateiktą medžiagą. Kad toks veiksmas nebūtų savitikslis, įstatyme derėtų nustatyti tokio vertinimo teisines pasekmes. Priešingu atveju, tokia Valdybos funkcija turėtų būti vertinama kaip neturinti teisinio krūvio. Atsižvelgti 1.26 Seimo kanceliarijos
5
tekstas taisytinas kalbiniu požiūriu. Atsižvelgti 1.27 Seimo kanceliarijos
1
pildytina nurodant subjektą, kuris būtų įpareigotas šaukti Valdybos posėdžius, kai juos inicijuoja Valdybos narys. Taip pat siūlytume nurodyti konkretų eilinių Valdybos posėdžių šaukimo periodiškumą. Atsižvelgti 1.28 Seimo kanceliarijos
4 28.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „2/3 ir daugiau valdybos narių“ įrašytini skaičius ir žodžiai „ne mažiau kaip 5 valdybos nariai“, o nuostata „Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš“ keistina nuostata „Valdybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių dauguma“. Atsižvelgti 1.29 Seimo kanceliarijos
7
siūlome dėstyti taip: „Valdybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams yra privalomi“. Atsižvelgti 1.30 Seimo kanceliarijos
1
skiriančios institucijos juos skiria skirtingu metu) bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „ji sudaroma
įrašyti žodžius „ji sudaroma iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie skiriami 5 metų kadencijai“. Atsižvelgti 1.31 Seimo kanceliarijos
2
dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) „Tarybą sudaro: 2 Lietuvos Respublikos Prezidento paskirti asmenys; 2 Lietuvos Respublikos Seimo paskirti asmenys (1 skiriamas iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija; 4 narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai.“ Taigi, vienas subjektų, skiriančių LRT Tarybos narį yra Lietuvos Vyskupų konferencija.
Analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančiame įstatyme. Nepaisant to, svarstytina, ar dėstant įstatymą nauja redakcija, nuostata, įgalinanti Lietuvos Vyskupų konferenciją skirti vieną LRT Tarybos narį, turėtų išlikti. Pažymėtina, kad konstitucinėje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai) konstatuota, jog „Konstitucijos 43 straipsnio
Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis).“ Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-12-07 išvadoje Nr. 102-P-44(5) Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Konstitucijai, svarstydamas analogiško pobūdžio siūlomą įstatyminę nuostatą, preliminariai įvertino, kad projekto Nr.
XIIP-4266(2) nuostatos ta apimtimi, kiek čia numatyti įgaliojimai suteiktini Lietuvos Vyskupų konferencijai, prieštarauja Konstitucijos 43 straipsnio 7 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam valstybės ir bažnyčios atskirumo principui. Atsižvelgti 1.32 Seimo kanceliarijos
2
žodžio „žurnalistikos“ įrašytinas žodis „krypties“. Ši dalis pildytina reglamentuojant ir tokią situaciją, kada universitetų senatai nesutartų tarpusavyje dėl 4 bendrų kandidatų į Tarybos narius pateikimo. Atsižvelgti 1.33 Seimo kanceliarijos
1554
punkte vietoj žodžio „Valdybos“ įrašytinas žodis „Tarybos“, nes Tarybos nariai turi dalyvauti būtent Tarybos, o ne Valdybos darbe. Atitinkamai tikslintina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis. Atsižvelgti 1.34 Seimo kanceliarijos
6
punktas dėstytinas taip: „pasibaigus jo 5 metų kadencijai“. 1.35 Seimo kanceliarijos
6
dalis turėtų būti papildyta punktu, kuriame būtų nurodytas Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo atvejis, kai Tarybos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais. Atsižvelgti 1.36 Seimo kanceliarijos
7
reikėtų išbraukti žodžius „ar delegavusią“, nes visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai skiria, o ne deleguoja Tarybos narius. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 9 dalis. Atsižvelgti 1.37 Seimo kanceliarijos
9 37.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Tarybos nariai 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką. Ši nuostata kelia abejonių, kadangi pačių Tarybos narių kadencija – 5 metai. Šiuo atveju nėra aišku, kaip sekančiai 3 metų kadencijos trukmei būtų išrenkamas Tarybos pirmininkas, kai iki pačios Tarybos nario kadencijos pabaigos būtų likę 2 arba mažiau metų. Tarybos pirmininko kadencijos trukmė ir paties Tarybos nario kadencijos trukmė turėtų būti derinamos tarpusavyje. Neaiškus keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatos, kad tuo atveju, kai Taryba atsistatydina, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas, praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad kiekviena institucija, įgaliota paskirti savo atstovą (atstovus) į LRT Tarybos narius, jį (juos) skiria savo sprendimu, todėl papildomas formalus Seimo komiteto kvietimas, sprendimas ar kokia kita Seimo organizuojama procedūra nereikalinga. Kitaip sakant, įstatymas nenumato jokio formalaus papildomo Seimo sprendimo, kuriuo LRT tarybos sudėtis būtų patvirtinta (paskelbta) in corpore, todėl Seimo komiteto paskirtis ir funkcija organizuojant Tarybos sudarymą liktų neaiški. Pažymėtina, kad kvietimus skiriančioms institucijoms paskirti naujus Tarybos narius galėtų pateikti tiek atsistatydinusios Tarybos pirmininkas, tiek, pavyzdžiui, toliau veikianti Valdyba, kuri galėtų atlikti ir kitus naujos Tarybos formavimo organizacinius darbus. Atsižvelgti 1.38 Seimo kanceliarijos
9
siūloma nustatyti, kad „Asmuo Tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju negali būti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.“ Tokia nuostata yra perteklinė, nes ribojimas būti Tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės jau yra įtvirtintas 13 straipsnio 1 dalyje.
Galbūt šioje dalyje reikėtų aptarti, ar atsistatydinusiųjų Tarybos narių pareigose išbūtas laikas prilyginamas ar neprilyginamas pilnai kadencijai. Atsižvelgti 1.39 Seimo kanceliarijos
9
vietoj žodžių „daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma išsirenka“ įrašytini žodžiai „išsirenka ir daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma skiria“, o vietoj žodžio „renkamas“ – žodis „skiriamas“. Atsižvelgti 1.40 Seimo kanceliarijos
110
punkte po žodžio „skiria“ įrašytini žodžiai „ir atleidžia iš pareigų“, o 11 punkto nuostatos dėl reikalavimų generalinio direktoriaus pavaduotojams dėstytinos ne 14 straipsnyje, įtvirtinančiame Tarybos funkcijas, o 16 straipsnyje, skirtame LRT valdymo organo – generalinio direktoriaus, statuso reglamentavimui. Atsižvelgti 1.41 Seimo kanceliarijos
2
siūlome dėstyti taip: „Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams yra privalomi“. Atsižvelgti 1.42 Seimo kanceliarijos
1
prieš žodį „trečdalio“ įrašytini žodžiai „ne mažiau kaip“. Atsižvelgti 1.43 Seimo kanceliarijos
imperatyvi norma dėl LRT Tarybos posėdžių tiesioginio transliavimo, būtent pačiame įstatyme, o ne Tarybos tvirtinamame dokumente turėtų būti aptarti atvejai, kada šio įstatyminio imperatyvo gali būti nesilaikoma.
Atsižvelgti 1.44 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma nustatyti, kad „Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami per LRT programas“. Svarstytinas tokio įpareigojimo proporcingumas. Pastebėtina, jog įstatymuose nėra įtvirtinta atvejų, kai tam tikros institucijos vieno iš valdymo organų sprendimai privalomai turėtų būti skelbiami per nacionalinę televiziją ar radiją. Manytina, jog ir LRT Taryba nepriima tokios teisinės svarbos ir reikšmės sprendimų, kad šie privalomai turėtų būti skelbiami per nacionalinę televiziją ir radiją. Svarstytina, ar atsižvelgiant į galiojančią įstatyminę praktiką, į LRT Tarybos sprendimų pobūdį, į tai, jog įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos posėdžiai yra tiesiogiai transliuojami, neužtektų nustatyti, jog visi Tarybos nutarimai skelbiami LRT interneto svetainėje. Atsižvelgti 1.45 Seimo kanceliarijos
1
įstatymo 16 straipsnio 1 dalis pildytina nurodant, kad generalinio direktoriaus pavaduotojai skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiui. Atsižvelgti 1.46 Seimo kanceliarijos
1822
brauktini pertekliniai žodžiai „daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma“,. nes Tarybos sprendimų priėmimas yra reglamentuotas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 daliai. Be to, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „skiriami“ įrašytinas žodis „skiriamas“.
Atsižvelgti 1.47 Seimo kanceliarijos
5
vietoj žodžio „atsistatydina“ įrašytini žodžiai „iš pareigų atleidžiami“. Atsižvelgti 1.48 Seimo kanceliarijos
straipsnis pildytinas analogiškomis 10 ir 13 straipsnyje įtvirtintoms normoms nuostatomis, numatančiomis pagrindus, kada generalinio direktoriaus bei jo pavaduotojų įgaliojimai nutrūksta. Atsižvelgti 1.49 Seimo kanceliarijos
1
punkte vietoj žodžio „skelbia“ įrašytinas žodis „priima“. Atsižvelgti 1.50 Seimo kanceliarijos
2
ir Tarybos nutarimus, būtinus savo funkcijoms vykdyti, turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarybos ir Valdybos nutarimai generaliniam direktoriui yra privalomi, todėl jis ne turi teisę, o privalo su jais būti supažindintas. Atsižvelgti 1.51 Seimo kanceliarijos
3
tikslintina nuoroda „šio įstatymo 3 ir 4 punkte“, nes įstatymas struktūrinių dalių – punktų, neturi. Atsižvelgti 1.52 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09 18,19
straipsniais siūloma įsteigti LRT ombudsmeno pareigybę ir nustatyti jo funkcijas, teises ir atskaitomybę. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog iš teikiamo reguliavimo pobūdžio nėra aiškus LRT ombudsmeno teisinis statusas. Nėra aišku, kokiais pagrindais jis vykdytų savo veiklą, neaišku, ar su šiuo asmeniu būtų sudaroma darbo sutartis, ar galbūt jis turėtų būti laikomas valstybės pareigūnu, ar veiktų kitais pagrindais.
Toks teisinis neapibrėžtumas ydingas teisės aiškumo principo kontekste ir ombudsmeno veiklos teisinių garantijų požiūriu. Antra, atkreipiame dėmesį, jog teisinėje praktikoje įprasta, jog ombudsmenas yra nepriklausomas pareigūnas, nagrinėjantis suinteresuotų asmenų skundus ir taip prižiūrintis tam tikrų institucijų veiklą. Ombudsmeno pareigybė visuomet yra siejama su jo nepriklausomumu ir nešališkumu. Tuo tarpu pagal siūlomas įstatymo nuostatas LRT ombudsmenas jokiais atžvilgiais negali būti laikomas nepriklausomu nuo institucijos, t. y. LRT, kurios veiklą jis įgaliojamas prižiūrėti. Pastebėtina, jog LRT ombudsmeną skiria LRT Taryba, jo veikla finansuojama iš LRT lėšų. Tokio pobūdžio teisinis reguliavimas įgalintų LRT valdymo organus daryti tiesioginę įtaką ombudsmeno pareigų vykdymui. Todėl tiek paties termino „ombudsmenas“ vartojimas įstatymo tekste, tiek tokios pareigybės teisinis statusas kelia abejonių dėl jų esmės ir paskirties, dėl galimybės tinkamai vykdyti įstatymo nustatomas funkcijas. Manytina, jog pagal siūlomo teisinio reguliavimo modelio esmę, įstatyme būtų galima kalbėti apie LRT darbuotoją, veikiantį darbo sutarties pagrindu, kuriam įstatymu nustatomos tam tikros LRT veiklos priežiūros funkcijos. Priešingu atveju, jei siekiama nepriklausomo ir efektyvaus ombudsmeno pareigų vykdymo, siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti peržiūrėtas ir pakoreguotas iš esmės. Trečia, pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintos LRT ombudsmeno teisės prižiūrėti ir vertinti, teikti išvadas, teikti ataskaitas ir kt. pagal savo esmę yra niekinės, nes įstatymas nenumato jokių teisinių pasekmių, kurios turėtų ar galėtų kilti LRT ombudsmenui atlikus šiuos veiksmus.
Tai yra, nėra jokio objektyvaus skirtumo, ar LRT ombudsmenas, pavyzdžiui, išnagrinėjo generalinio direktoriaus kreipimąsi ir pateikė išvadą dėl jo, ar ne, nes joks asmuo ar valdymo organas, ar institucija neprivalo nei atsižvelgti į tokio dokumento buvimo faktą, nei kaip nors tokį dokumentą įvertinti. Be to, LRT ombudsmenui nenustatomi ir jokio įgalinimai siekti, jog nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, pavyzdžiui, kreipiantis į teismą, informuojant tam tikras institucijas ar pan. Toks teisinio reguliavimo pobūdis LRT ombudsmeno institutą daro niekiniu ir pertekliniu. Atsižvelgti . 1.53 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0918 2,5,71
„ombudsmeną skiria Taryba“, „asmuo, patvirtintas ombudsmenu“,
„kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgti
1.54 Seimo kanceliarijos
63
trūksta 3 punkto. Atsižvelgti 1.55 Seimo kanceliarijos
8
vietoj žodžių „ombundsmenas finansuojamas“ įrašytini žodžiai „ombudsmenui darbo užmokestis mokamas“. Atsižvelgti 1.56 Seimo kanceliarijos
11
punkto nuostatos atkartoja keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl brauktinos, kaip perteklinės. Be to, iš esmės tapačios nuostatos yra ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Atsižvelgti
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalyje yra minima LRT administracija, tačiau ši institucija niekur keičiamame įstatyme nėra apibrėžta. Siūlytina šias nuostatas tikslinti. Be to, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte tikslintina sąvoka „rekomendacijų adresatas“. Atsižvelgti
58Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
Atsižvelgti Atkreiptinas dėmesys į ETD pastabą: „ Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėstant įstatymą nauja redakcija įstatymo priede esanti nuoroda į Direktyvą 89/552/EEB tampa nebeaktuali, kadangi ši direktyva yra negaliojanti.“
Respublikos Teisingumo ministerijos Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I‑1571 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3010 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėstant įstatymą nauja redakcija įstatymo priede esanti nuoroda į Direktyvą 89/552/EEB tampa nebeaktuali, kadangi ši direktyva yra negaliojanti. Atsižvelgti 3.4. Valstybės institucijų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ „Žmogaus teisių balsas“ Susipažinę su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3010 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus.
Šis įstatymo projektas ne tik nepadės visuomeniniam transliuotojui pasiekti geresnių rezultatų, tačiau dėl teisinių trūkumų gali pakenkti jo sklandžiai veiklai ir apriboti žiniasklaidos teises Lietuvoje. Atsižvelgti 1.1 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“31 Dėl turinio kokybės vertinimo Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad
„turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės“. Atkreiptinas dėmesys, kad
tokia teisės norma nėra konkreti ir bet koks turinio, formos ir kalbos vertinimas beveik visada bus subjektyvus. Rekomenduotina tokią normą išbraukti arba ją detalizuoti atskirame straipsnyje, nustatant atitinkamas procedūras kaip ir pagal kokius kriterijus turinys, forma ir kalba turėtų būti vertinami. Tokios vertinimo procedūros turėtų būti nustatytos įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir procedūrų stabilumą. Atsižvelgti Yra TD pastaba 1.2 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“41 Jei būtų nuspręsta tokias procedūras nustatyti, vertinimo funkcijas turėtų atlikti atitinkamas kompetencijas turintys ekspertai, kartu su visuomenės atstovais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „LRT informacinėse programose, komentaruose ir LRT portale pateikiama informacija turi būti pagrįsta...“ Dėl teisinio aiškumo siūlytina pakeisti sąvoką „komentaruose“ arba ją patikslinti apibrėžiant plačiau, nes šiuo metu šią sąvoką galima suprasti taip, tarsi LRT būtų įpareigota užtikrinti tam tikrą interneto vartotojų paliekamų žinučių LRT portale turinį. Atsižvelgti 1.3 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“510 Dėl visuomeninių rinkiminių komitetų Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos, tačiau ir visuomeniniai rinkiminiai komitetai. Siekiant užtikrinti lygias kandidatų galimybes pasisakyti ir kandidatuoti keistina projekto 5 straipsnio 10 dalis.
Siūlytina ją išdėstyti taip:
„10. LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į
Respublikos Prezidentus, Seimą ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“ Atsižvelgti 1.4 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“103 Dėl Valdybos Projekto 10 straipsnio 3 dalyje yra nustatoma, kad Valdybos nariais „gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo sričių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties.“ Atkreiptinas dėmesys, kad toks specifinis išsilavinimo reikalavimas yra abejotinas ir apribojantis galimybes rinktis kandidatus. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais gali būti neįmanoma paskirti visų sričių specialistų, siūlytina keisti šios normos formuluotę ir suteikti Tarybai visišką teisę pasirinkti Valdybos narius, keliant tik magistro kvalifikacinio leipsnio reikalavimą ir darbo patirties reikalavimą. Normą būtų galima išdėstyti taip:
„3. Valdybos nariais gali būti skiriami tik
nepriekaištingos reputacijos asmenys. Valdybos nariais, išskyrus tuos, kurie Valdybos nario pareigas eina ex officio, gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės
Projekto 13 straipsnyje 3 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos vyskupų konferencija turi teisę skirti vieną narį.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnis numato, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, abejotina suteikiama išskirtinė teisė Lietuvos vyskupų konferencijai skirti Tarybos narį. Tokios išskirtinės teisės suteikimas vienai religinei organizacijai reiškia lygybės principo neįgyvendinimą kitų religinių bendruomenių atžvilgiu. Siūlytina šios teisės Lietuvos vyskupų konferencijai nesuteikti ir perkelti šio nario delegavimą universitetų senatams, didinant jų skiriamų narių skaičių iki 5. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 13 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „Į Tarybos narius, kuriuos bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai, gali būti skiriami tik tie nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi žurnalistikos mokslo srities daktaro laipsnį bei 5 metų pedagoginio darbo patirtį.“ Toks reikalavimas gali būti ginčitinas tuo aspektu, kad
reikalavimą magistro kvalifikaciniam laipsniui. Siūlytina Tarybos narių ir Generalinio direktoriaus kvalifikacijos reikalavimus suvienodinti. Atsižvelgti 1.6 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“157 Dėl Tarybos sprendimų viešumo Nors suprantamas siekis Tarybos sprendimus viešinti, tačiau manytina, kad 15 straipsnio 7 dalyje numatytas reikalavimas skelbti nutarimus per LRT programas yra neproporcingas ir neaktualus didžiajai daliai visuomenės (auditorijos). Šiuo atveju siūlytina tokį įpareigojimą keisti į skelbimą internetinėje svetainėje ir normą išdėstyti taip: „7.
Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami LRT interneto svetainėje.“ Atsižvelgti 1.7 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“ Dėl LRT ombudsmeno Įstatyme numatyta nauja LRT ombudsmeno pareigybė yra visiškai bereikšmė. Visais atvejais, kai steigiama ombudsmeno pareigybė, ombudsmenas turi turėti tam tikras darbo (socialines) garantijas ir kaip įmanoma didesnę nepriklausomybę. Pagal dabartines projekto formuluotes ombudsmenas nebūtų nepriklausomas, nes jis yra skiriamas LRT Tarybos ir jo veikla yra finansuojama iš LRT resursų. Be to, pagal dabartinį projektą ombudsmenas neturi jokių įrankių daryti įtaką LRT veiklai net ir tada, kai yra pastebimi pažeidimai. Siūlytina šią pareigybę tobulinti arba jos atsisakyti, nes ombudsmeno funckijas atlieka jau dabar veikiančios institucijos, pvz. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Atsižvelgti
aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių miesto ir rajono filialas 2019- 02
Mes, Šiaulių (tiek narių)...., . kreipamės į Jus, prašydami padėti LR radijo ir televizijos paslaugas padaryti labiau prieinamąs regėjimo neįgaliesiems. Aklųjų ir silpnaregių tarpe jau seniai kalbama apie tai, kaip būtų gerai, jei neregys, sėdėdamas prieš televizoriaus ekraną, galėtų “pamatyti”, kas vyksta ekrane. Apie tai buvo svajojama dar tuomet, kai tokioms svajonėms nebuvo nei teisinio pagrindo, nei techninių galimybių. Lietuvai ratifikavus JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, atsirado ir pretekstas pareikalauti iš valstybės galimybės neregiams lygiaverčiai su visais Lietuvos piliečiais dalyvauti kultūriniame šalies gyvenime. Nors minėta konvencija kalba apie tai, kad neįgalieji privalo turėti galimybę prieinamomis formomis (neregių atveju tai būtų garsinis vaizdavimas) žiūrėti televizijos programas, o techninės galimybės tai padaryti leidžia, rogresas šioje srityje yra labai menkas, beveik nejaučiamas.
Šių metų sausio 20 dieną LRT eteryje pasirodęs pirmas neregiams pritaikytas televizijos serialas - “Laisvės kaina.Disidentai” sulaukė milžiniško atgarsio regėjimo negalią turinčių žmonių tarpe. Būtent šis filmas leido įgyvendinti svajonę “ pamatyti” tai, kas iki šiol buvo nematoma. Labai tikime, kad tokių TV filmų ar laidų, turinčių garsinį vaizdavimą kiekvienais metais sulauksime vis daugiau ir daugiau. Deja, liūdina žinia, kad numatomame LR Lietuvos nacionaliniame radijo ir televizijos įstatyme planuojama kiekvienais metais didinti paslaugas neregiams tik 0,5 procento. Tikrai nenorime su tuo sutikti ir labai prašome paslaugas neregiams kiekvienais metais didinti bent 5 procentais. Labai tikime, kad suprasite mūsų norus lygiaverčiai su reginčiais draugais ir bičiuliais mėgautis LR televizijos filmais ir laidomis. Atsižvelgti Didesnis paslaugų augimas numatytas priimtose galiojančio įstatymo pataisose. 3. Lietuvos žmogaus teisių centras 2019-02-13 Lietuvos žmogaus teisių centras ragina Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetą prieš imantis bet kokių Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) valdymo reformų, sudaryti darbo grupę, kuri galėtų identifikuoti poreikj keisti LRT valdymo modelį ir parengti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ¡statymo pakeitimo ¡statymo projektą. Iki to laiko siūlome susilaikyti nuo 2018 m. gruodžio 5 d. užregistruoto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ¡statymo Nr. I-1571 pakeitimo ¡statymo projekto svarstymų. Šiuo raštu taip pat siūlome nepritarti Visuomenės informavimo ¡statymo projekto 19 str. 1 dalies pakeitimui. Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr.
I-1571 pakeitimo įstatymo projekto LRT valdymo modelis veikė daugiau nei
pasisakė ne kartą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris savo nutarime pabrėžė, kad turi būti numatoma LRT aukščiausia valdymo institucija (ši aukščiausia institucija gali būti vadinama ¡vairiai: taryba, valdyba ar kt.), taip pat institucijos, prižiūrinčios, kontroliuojančios visuomeninio transliuotojo veiklą. Tai pabrėžia ir Europos Taryba savo rekomendacijose, visur akcentuodama visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, taip pat pabrėžia būtinybę užtikrinti pakankamą visuomeninio transliuotojo finansavimą. Atkreiptinas dėmesys j tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gruodžio 20 d. atmetė Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvadas, kuriomis remiantis parengtas Jstatymo projektas. Dėl to, siekiant iš tiesų ¡vertinti poreiki reformuoti LRT valdymo modeli, patartina sudaryti darbo grupę, kuri susidėtų iš visuomeninio transliuotojo atstovų, Seimo narių, žiniasklaidos teisę išmanančių nepriklausomų ekspertų ir Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovų. Remiantis darbo grupės analize, gali būti parengti Jstatymo pakeitimai, keičiantys LRT valdymo mode^, kontrolės, stebėsenos principus bei institucijas. Pabrėžtina, kad ¡statymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas .
Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų ¡statyme ¡tvirtintais principais, Konstitucinio Teismo išaiškinimu „Konstitucijoje ¡tvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės - tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai )." Remiantis Jstatymo projekto preliminaria analize, darytina išvada, kad skirtingų valdymo ir stebėsenos organų (tarybos, valdybos, generalinio direktoriaus funkcijos, ombudsmeno ) nėra iki galo atskirtos, aiškiai apibrėžtos ir galimai dubliuoja viena kitą.
Remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu „siekiant užtikrinti LRT nepriklausomumą nuo valdžios institucijų (jų pareigūnų ), kitų asmenų kišimosi j LRT veiklą (dėl kurio būtų sunkiau deramai vykdyti LRT misiją, apibrėžtą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (2000 m. birželio 29 d. redakcija ) ) , LRT laidų objektyvumą, nešališkumą, buvo įtvirtintas toks LRT valdymo modelis, kur itin svarbus vaidmuo tenka LRT tarybai; taip pat buvo numatytos LRT generalinio direktoriaus, vadovaujančio LRT administracijai, ir LRT administracinės komisijos, steigiamos LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti, funkcijos bei įgaliojimai." Sunkiai suprantami reikalavimai tarybos nariams turėti žurnalistikos mokslo srities daktaro laipsnį, taip apribojant galimybę kitiems nepriekaištingos reputacijos asmenims, atstovaujantiems įvairias visuomenės grupes būti skiriamiems į LRT tarybą.
Remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu „institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių atstovais. Jie turi išreikšti būtent visos visuomenės interesus. Šie asmenys turi atstovauti kuo platesniam socialiniam spektrui. Aukščiausios institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri." Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijoje Nr. 1878 (2009) teigiama, kad visuomeninis transliuotojas gali būti finansuojamas mišriu būdu, kaip ir viešos kultūros institucijos ar orkestrai, teatrai ar muziejai. Visos finansavimo formos turi sudaryti sąlygas visuomeniniam transliuotojui patenkinti viešųjų paslaugų reikalavimą būti prieinamomis visuomenei. Tarp galimų finansavimo formų išskiriama ir galimybė gauti finansavimą iš reklamos lėšų.
Todėl prieš įtvirtinant reklamos draudimą LRT portalui, koks numatytas LRT radijui ir televizijai, būtina atsižvelgti į būtinybę atitinkamai didinti finansavimą iš kitų šaltinių. Remiantis visais aukščiau išdėstytais argumentais, skirtingomis nuomonėmis dėl parengto Jstatymo projekto, raginame įvertinti poreikį keisti LRT valdymo, kontrolės modelius ar veiklos reguliavimą įtraukiant skirtingas visuomenės grupes. Skatiname atsižvelgti į Europos Tarybos rekomendacijas ir principus visuomeniniam transliuotojui, jo valdymo ir priežiūros principams bei finansavimui ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Pritarti
2019-06-04 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK), išanalizavusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 pakeitimo jstatymo projektą, nepritaria pasiūlymui uždrausti internetinę reklamą ir rėmimo pranešimus dėl šių priežasčių: Atsižvelgti 4.1
radijo ir televizijos darbuotojams ir yra įsitikinusi, kad komercinių pajamų netekimas pablogins jų darbo sąlygas. LPSK žiniomis, šios papildomos lėšos yra skiriamos darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, užtikrinti darbuotojų motyvacinę sistemą, tobulinti darbuotojų kvalifikaciją ir kt. Atsižvelgti 4.2
visuomeniniams transliuotojams neigiamai vertina ir Europos transliuotojų sąjunga. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijoje Nr. 1878 (2009) teigiama, kad visuomeninis transliuotojas gali būti finansuojamas mišriu būdu, kaip ir viešos kultūros institucijos ar orkestrai, teatrai ar muziejai. Visos finansavimo formos turi sudaryti sąlygas visuomeniniam transliuotojui patenkinti viešųjų paslaugų reikalavimą būti prieinamomis visuomenei.
Atsižvelgti 4.3
nutarime (2006 m. gruodžio 21 d. Byla Nr. 30/03) nurodė, kad visuotinai pripažįstama, jog būtent nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios. LPSK pabrėžia, kad nėra jokių konstitucinių argumentų, kurie leistų teigti, kad LRT, kaip nacionalinis visuomeninis transliuotojas, apskritai negali transliuoti reklamos, negali gauti ir lėšų už transliuojamą reklamą. Atsižvelgti 4.4 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2019-06-04 LPSK primena, kad LRT profesinė sąjunga dar 2018 m. pabaigoje kreipėsi į Tarptautinę kūrybinių darbuotojų profsąjungą (toliau - UNI MEI) ir jos padalinį Europoje MEI Europe, siekdama atkreipti dėmesį į Lietuvos parlamentarų iniciatyvas keisti LRT valdymo modelį, kuris atvertų galimybes politikų įtakai. Laiške LRT darbuotojų profesinei sąjungai UNI MEI išreiškė solidarumą su kolegomis iš LRT ir paragino Lietuvos valdžios institucijas susilaikyti nuo teisėkūros veiksmų, kurie pakenktų žodžio laisvei, žiniasklaidos nepriklausomumui ir LRT viešųjų paslaugų misijos įgyvendinimui. LPSK atkreipia dėmesį, kad UNI MEI primygtinai ragina Lietuvos parlamentą į LRT valdymo struktūros peržiūrą įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant LRT vadovybę ir profesinę sąjungą. Tarptautinė profesinė sąjunga siūlo remtis geriausia Europos Sąjungos patirtimi, užtikrinančia visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, atskaitomybę ir tvarumą bei gerinti piliečių prieigą prie kokybiškos visuomeninės žiniasklaidos. Atsižvelgti 4.5 Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ 2019-06-05 Lietuvos profesinė sąjunga
„Solidarumas“, vertindama 2019 m. gegužės 16 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją numatančią, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) valdymo modelis pirmiausia turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą o bet kokie pasiūlymai dėl tokio modelio keitimo pirmiausia turėtų būti vertinami tuo aspektu, ar jie yra nukreipti j visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo stiprinimą. Konstitucinio Teismo bylų praktika patvirtina, kad šiuo metu galiojantis LRT valdymo modelis yra tinkamas, nes užtikrina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Todėl bet kokie siūlymai keisti esamą modelį turėtų būti vertinami labai atsargiai ir atsakingai, nes bet koks pokytis, net jeigu juo yra siekiama užtikrinti efektyvesnį LRT veiklos organizavimą, praktikoje gali neigiamai įtakoti LRT nepriklausomumą ir taip paminti saugotinas konstitucines vertybes. Nepritartina Projekto nuostatai, numatančiai, kad keturis Tarybos narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai, nes tokios nuostatos pernelyg susiaurintų galimų pretendentų skaičių ir nulemtų vienos visuomenės grupės neproporcingai didelį atstovavimą Taryboje. Pritartina tokiai praktikai, kai formuojant Tarybą yra įtrauktini ne tik akademinės bendruomenės atstovai, bet ir kitos visuomeninės grupės, pvz., Nevyriausybinių organizacijų tarybą Tautinių bendrijų tarybą arba profesinių sąjungų atstovai. Valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimas remiantis analogija su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu yra nepriimtinas, nes visuomeninio transiliuotojo pagrindinis valdymo modelio reikalavimas yra užtikrinti redakcinę nepriklausomybę ir institucinę autonomiją. LPS „Solidarumas“ siūlo stiprinti šiuo metu LRT velkančią Administracinę komisiją o ne steigti naują kontrolės organą Valdybą.
Primintina, kad Konstitucinis teismas 2006 m. gruodžio 21 d. byloje Nr. 30/30 pažymėjo: visuotinai pripažįstama, jog būtent nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios. Pabrėžtina, kad nėra jokių konstitucinių argumentų, kurie leistų teigti, kad LRT, kaip nacionalinis visuomeninis transliuotojas, apskritai negali transliuoti reklamos, negali gauti ir lėšų už transliuojamą reklamą. LRT savarankiškumas transliuojant reklamą yra vienas iš LRT nepriklausomumo nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą, aspektų; tokį nepriklausomumą privalu užtikrinti, kad šis transliuotojas vykdytų savo ypatingą misiją. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nepritariame reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų draudimui. Mūsų žiniomis papildomos lėšos naudojamos LRT darbuotojų motyvacijai ir socialinėms garantijoms stiprinti. Atsižvelgti Siūlytina, išskiriant visuomeninės reikšmės programas, nustatyti atvejus, kai galimi rėmimo pranešimai, tačiau atsisakant reklamų srauto, kuris, tikėtina, menkintų nacionalinio transliuotojo misiją, pažeistų nacionaliniam transliuotojui reikalingas savybes, nukreiptų dėmesį nuo nacionaliniam transliuotojui būdingų vertybių. 5. DH'ARTAMliNTO 2019-06-05 Mes, žemiau pasirašiusieji, siūlome nepritarti jregistruotam pasiūlymui uždrausti kultūros ir sporto renginių ir
(ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus LRT radijo ir televizijos programose ir LRT portale. Atkreipiame dėmesį, kad tokio pasiūlymo įgyvendinimas turės neigiamą poveikį visai kultūrinių, sporto, šviečiamųjų ir socialinių bei pilietinių projektų ekosistemai Lietuvoje. įpareigojimas de jure tokią informaciją LRT transliuoti nemokamai defacto atims tokią galimybę.
Taip atsitiks todėl, kad LRT, kaip visuomeninis transliuotojas, turės suteikti visiems projektams lygias galimybes anonsuoti renginius ar informuoti apie projektus. Eterio laikas ribotas, todėl arba kiekvienas projektas gaus labai mažai eterio laiko viešinimui, arba sulaukti savo eilės bus neįmanoma. Šiuo metu esantys LRT įkainiai yra žymiai mažesni už reklamos rinkos kainas, visi kulturiniai, sporto, šviečiamieji ir socialiniai bei pilietiniai projektai gali pretenduoti į nuolaidas. Draudimas rodyti rėmėjus reikštų, kad daugelis kultūrinių ir kitokių projektų nebegalėtų pritraukti finansinės paramos iš komercinių organizacijų. Valstybė šiandien nepajėgi kultūrinių projektų finansuoti pakankamai, todėl tai gali reikšti kultūros šviečiamosios misijos esminį suvaržymą ar net tokių, kultūrinę bei pilietinę vertę kuriančių bei turinio požiūriu kokybiškų projektų pabaigą. Tai ypač aktualu projektams, skirtiems siauresnėms tikslinėms auditorijoms, kurių teisė ir galimybė stebėti kultūros laidų transliacijas taip pat bus stipriai apribotos. Draudimas rodyti rėmėjus iš esmės atimtų iš LRT galimybę rodyti sporto transliacijas, tokiu būdu išskirtines teises perduodant komerciniams transliuotojams. Nukentėtų nacionalinio transliuotojo žiūrovai, nes LRT prarastų galimybę konkuruoti su komerciniais transliuotojais dėl svarbiausių Lietuvos žmonėms krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, biatlono, plaukimo ir kitų populiarių sporto šakų varžybų bei įvairių kultūros renginių. Atsižvelgti 6.1 Lietuvos Nacionalinio Radijo ir Televizijos Taryba 2019-06-05 LRT valdymo modelis kaip pavyzdys yra teikiamas kitoms Europos valstybėms. Per ilgą LRT istoriją nuolat buvo stengtasi subalansuoti galios centrų įtaką.
Dabartinis LRT valdymo modelis, įtvirtintas LRT įstatyme, įrodė gebėjimą apsaugoti LRT nuo politizavimo. Todėl esminių LRT valdysenos principų keitimas yra netikslingas, nes įtrauktų visuomeninį transliuotoją į politinių kovų sūkurį, žalingą tiek LRT, tiek visuomenei. Taryba atkreipia Seimo ir visuomenės dėmesį, kad Lietuvos įstatymų leidėjas nuosekliai formavo LRT valdymo teisėkūros tradiciją, pagal kurią LRT taryba yra aukščiausias LRT organas, veikiantis pasitelkiant nepriklausomus specialistus (ekspertus), turinčius organizacijos valdymo ir finansų administravimo žinių, pasirenkamus konkurso būdu ir atitinkančius geros reputacijos reikalavimus. Todėl Taryba pasisako už tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas tęstų tą įstatyminę LRT valdymo tradiciją, kurią pats sukūrė ir kurios konstitucingumą patvirtino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose. Svarstant galimus LRT valdymo struktūros pakeitimus, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į principus, įtvirtintus šiuose dokumentuose:
sąjungos Visuomeninių transliuotojų valdysenos principuose;
Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijose valstybėms narėms dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos(CMZRec(2012)l (Recommendations CMZRec(2012)lof the Committee of Ministers to member States on public service media Pagrindiniai principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi svarstant LRT valdysenos pakeitimus, būtų šie:
principas;
kad būtina aiškiai atskirti visuomeninio transliuotojo valdymo funkcijas nuo priežiūros funkcijų, šias funkcijas atliekantys valdymo organai turi būti skirtingi ir nepriklausomi vienas nuo kito.
Taigi naujų LRT kontrolės organų kūrimas, suteikiant jiems per daug galių ir neišgryninant funkcijų, pagrindžia siekį kontroliuoti LRT, padaryti LRT . priklausomą nuo politinės valdžios, o taip pat sulėtins sprendimų priėmimo procesus, apsunkins LRT veiklos planavimą ir pačią LRT veiklą. LRT taryba (toliau - Taryba) išnagrinėjo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3010 ir teikia savo poziciją:
Tarybos formavimo principams;
galių mažinimui ir funkcijų siaurinimui bei naujai steigiamos Valdybos sudarymui;
komisijos naikinimui ir siūlo ją stiprinti;
LRT Ombudsmeno pareigybės steigimui ir siūlo steigti LRT etikos kontrolieriaus pareigybę;
reikalavimas asmeniui, siekiančiam tapti LRT generaliniu direktoriumi. Taryba nepritaria naujiems Tarybos formavimo principams bei Tarybos funkcijų mažinimui Įstatymo projektu yra siūloma trumpinti Tarybos narių kadencijos laikotarpį nuo 6 iki 5 metų. Pakeitus reguliavimą, Tarybos narių skyrimas taptų priklausomas nuo politinio ciklo - tai gali lemti politiškai angažuotus, o ne geros valdysenos principais paremtus Tarybos veiksmus, valdant visuomeninį transliuotoją. Tarybos narius skiria ne konkrečios kadencijos LR Seimas/Prezidentas, o LR Seimo institucija, LR Prezidento institucija. Dabartinis Tarybos narių rotacijos modelis užtikrina narystės tęstinumą - jeigu jo bus laikomasi, Taryba laipsniškai atsinaujins 2020 m., 2022 m., 2024 m.
Šiuo metu galiojantis Tarybos narių skyrimo modelis užtikrina Tarybos nepriklausomumą ir Tarybos kaip LRT priežiūros institucijos pliuralizmą: Tarybos nariai atstovauja skirtingoms socialinėms grupėms, yra užtikrintas jų atstovavimo balansas. Tarybos narių rotacijos principo keitimas susilpnintų šiuo metu ginamų vertybių apsaugą, todėl vertintinas kaip netinkamas. Šiuo metu Taryba formuojama taip, kad reprezentuotų visuomenėje esančią įvairovę. Tokią būtinybę pagrindžia ir LR Konstitucinio Teismo doktrina. Specialios profesinės patirties turėjimo reikalavimas iš esmės pažeistų šį pamatinį Tarybos formavimo principą - siekį, kad Taryba atstovautų visuomenei, o ne siaurai profesinei grupei. Įstatymo projekte teigiama, kad keturis Tarybos narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai. Keturių LRT Tarybos narių atstovavimas universitetams sukurtų prielaidas vienos grupės atstovų dominavimui Taryboje, tuo būdu pažeidžiant nusistovėjusį balansą tarp skirtingų socialinių grupių atstovų ir iškreipiant visuomenės atstovavimo principą. Taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas. Tačiau Įstatymo projektu yra siaurinamos Tarybos funkcijos, dalį jų, pvz. strateginių sprendimų, susijusių su organizacijos veikla, bei finansinių klausimų sprendimą perduodant naujai steigiamai valdybai, o LRT veiklos perspektyvinių ir metinių planų tvirtinimą, kaip vieną iš svarbiausių Tarybos veiklos priedermių, tiesiog išbraukiant iš įstatymo projekto. Toks reguliavimas sukurs prielaidas tam, kad Taryba, likdama de jure aukščiausiu LRT valdymo organu, de f acto negalės daryti jokios ryškesnės įtakos sprendimų svarbiausiais LRT valdymo klausimais priėmimui.
Toks reguliavimas neatitinka EBU dokumento „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“, Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Konstitucinis Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutarime yra išaiškinęs, kad LRT taryba yra aukščiausioji institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus. Ji atlieka arba organizuoja vidinę LRT veiklos kontrolę, inter alia, programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę, visuomeniniam transliuotojui valstybės skirtų išteklių naudojimo kontrolę, visuomeninio transliuotojo veiklos organizavimo ir vykdymo priežiūrą. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad LRT valdymo modelis pirmiausia turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, o bet kokie pasiūlymai dėl tokio modelio keitimo pirmiausia turėtų būti vertinami tuo aspektu, ar jie yra nukreipti į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo stiprinimą. Konstitucinio Teismo bylų praktika patvirtina, kad šiuo metu galiojantis LRT valdymo modelis yra tinkamas, nes užtikrina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Todėl bet kokie siūlymai keisti esamą modelį turėtų būti vertinami labai atsargiai ir atsakingai, nes bet koks pokytis, net jeigu juo yra siekiama užtikrinti efektyvesnį LRT veiklos organizavimą, praktikoje gali neigiamai įtakoti LRT nepriklausomumą ir taip paminti saugotinas konstitucines vertybes. Taryba siūlo stiprinti Tarybos galias ir nepritaria naujai steigiamos Valdybos sudarymui Taryba Valdybos steigimą laiko netinkamu, neracionaliu ir nepagrįstus kaštus sukuriančiu reguliavimo sprendiniu.
Visas Įstatymo projekte siūlomas Valdybos funkcijas šiuo metu atlieka Taryba - kolegialus valdymo organas, vykdantis klasikinės valdybos funkcijas, kurių visuma sukuria organizacijos valdymo priežiūrą. Todėl valdybos steigimas įneš sumaišties organizacijos valdyme ir pareikalaus papildomų ir niekuo nepagrįstų kaštų, apmokamų iš viešųjų finansų. Teisėkūros subjektas, turėdamas tikslą gerinti Tarybos darbą, turėtų stiprinti Tarybą, galimai peržiūrėti jos funkcijas, suteikiant papildomų galių, ir užtikrinti prielaidas tam, kad Taryba, atstovaujanti visai visuomenei, turėtų galimybę gauti aukščiausios kokybės patarimus specifiniais teisės, finansų, vadybos klausimais. Valdybos kaip kolegialaus valdymo organo įsteigimas, remiantis analogija su Akcinių bendrovių įstatymu, yra ydingas, nes akcinės bendrovės ir visuomeninio transliuotojo valdymui yra keliami iš esmės skirtingi tikslai. Visuomeninio transliuotojo valdymas turi būti organizuotas tokiu būdu, kuris užtikrintų visuomeninio transliuotojo institucinę autonomiją ir redakcinę (turinio) nepriklausomybę nuo bet kokio trečiųjų asmenų kišimosi. Akcinėms bendrovėms keliami visai kiti, dažniausiai su pelno maksimizavimu susiję tikslai. Todėl metodologine klaida laikytinas bandymas konstruoti LRT valdymą, panaudojant akcinių bendrovių valdymo modelį. LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, todėl jos valdymo struktūra turi būti optimali, užtikrinanti efektyvų ir skaidrų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Bet kokių perteklinių struktūrų LRT organizacijoje kūrimas didina sąnaudas ir naštą mokesčių mokėtojams. Išorinę LRT veiklos kontrolę atlieka Valstybės kontrolė.
Kaip savo 2019 m. gegužės 19 d. nutarime pažymėjo Konstitucinis Teismas, „pagal Konstituciją, inter alia jos 134 straipsnio 1 dalį, Valstybės kontrolė turi įgaliojimus atlikti išorinę nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolę - atlikti valstybinį auditą, inter alia tikrinti nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklą, be kita ko, ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu, inter alia vertindama šiam transliuotojui patikėto valstybės turto valdymo ir naudojimo teisėtumą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba, veikdama šiuo metu galiojančio reguliavimo rėmuose, nuosekliai stiprina LRT valdymą. Nuo 2013 m. Taryba savo jveiklą tarp posėdžių organizuoja Tarybos darbo grupėse - šiuo metu veikia dvi nuolatinės Tarybos narių darbo grupės - Redakcinės politikos bei Audito ir strateginio planavimo. Esant poreikiui sudaromos laikinos darbo grupės — pavyzdžiui, LRT strategijos rengimo darbo grupė. Taip pat esant reikalui pasitelkiami išorės ekspertai. Šiuo metu visi svarbiausi klausimai, teikiami Tarybos posėdžiui, prieš tai pagal kompetenciją yra išnagrinėjami darbo grupėse, kurios pateikia savo išvadas ir rekomendacijas Tarybai. Šių struktūrinių padalinių įteisinimas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme leistų sukurti akivaizdžiai praktikoje pasiteisinusias įstatymines Tarybos veiklos formas - LRT tarybos redakcinės politikos komitetą ir LRT tarybos audito ir strateginio planavimo komitetą (o galimai ir kitus komitetus, jei atsirastų toks poreikis), kuriuose būtų analizuojama ir rengiama visa medžiaga, būtina tam, kad Taryba galėtų priimti tinkamus ir adekvačius situacijai sprendimus. Šie komitetai pagal poreikį galėtų pasitelkti nepriklausomus išorės ekspertus, nepriklausančius Tarybai. Taryba nepritaria Administracinės komisijos naikinimui, o siūlo ją stiprinti.
Įstatymo projektu yra naikinama Administracinė komisija, kurios išvadomis Taryba remiasi, atlikdama LRT ūkinės ir finansinės priežiūros funkcijas, reikalaujančias specialių, dažniausiai - finansų valdymo, žinių. Tokiu būdu yra iš esmės susilpninamas LRT organizacijos veiklos priežiūros mechanizmas ir Tarybos galimybė tinkamai vykdyti organizacijos priežiūrą. Taryba siūlo ne naikinti Administracinę komisiją, o ją stiprinti, įstatymu įtvirtinant jos platesnius įgaliojimus, lygia greta numatant Administracinės komisijos nariams specialius profesinius kvalifikacinius reikalavimus, į ją įtraukiant finansų, teisės, vadybos ir (ar) žmogiškųjų išteklių valdymo specialistus, taip pat įtvirtinant viešą Administracinės komisijos narių skyrimo procedūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba 2018 m. spalio 23 d. nutarimu galiojančio įstatymo rėmuose padidino Administracinės komisijos įgaliojimus, pavesdama jai papildomas funkcijas. Šiuo metu Administracinė komisija funkcionuoja kaip labai svarbus ir nešališkas LRT organas, kurį sudaro specialių žinių turintys asmenys ir į kurio išvadas atsižvelgia ir LRT administracija, ir Taryba. Tarybos vertinimu, jau dabar yra sukurtos visos faktinės prielaidos Administracinės komisijos svarbos didinimui. Taryba nepritaria naujos LRT Ombudsmeno pareigybės LRT etikos kontrolieriaus pareigybę Projekte siūloma įsteigti Ombudsmeno pareigybę ir suteikti jam teisę vykdyti LRT veiklos principų ir reikalavimų LRT programų turiniui kontrolę. Siūloma nuostata yra ydinga, nes Tarybai
organui - priklauso išimtinė teisė nustatyti LRT programų mastus ir struktūrą, tvirtinti programų sudėtį ir jos pakeitimus. Iš Įstatymo projekto nėra aiškus LRT ombudsmeno teisinis statusas, neaišku, kokiais teisiniais pagrindais jis vykdytų savo veiklą, nenustatyta jo teisinė atsakomybė už netinkamą veiklą bei atskaitomybė.
Toks teisinis neapibrėžtumas yra ydingas tinkamo reguliavimo požiūriu. Teisinėje praktikoje įprasta, jog ombudsmenas yra nepriklausomas valstybės pareigūnas, jo veik nešališkumu. Taryba siūlo steigti naują LRT etikos kontrolieriaus pareigybę – šie klausimai:
etikos priežiūra ir kontrolė;
turinio nagrinėjimas. LRT etikos kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo ir viešumo principais, prižiūrėtų, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų, nagrinėtų asmenų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų turinio. LRT Etikos kontrolierių į pareigas skirtų ir atšauktų iš pareigų Taryba viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. LRT Etikos kontrolieriaus skyrimo viešo konkurso būdu nuostatus (tvarką) tvirtintų Taryba. Ši tvarka būtų viešai skelbiama LRT interneto svetainėje. LRT etikos kontrolierius savo pareigas galėtų eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Etikos kontrolierius būtų pavaldus tik Tarybai. LRT etikos kontrolieriumi galėtų būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių ar socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažiau kaip 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. LRT etikos kontrolieriaus pareigybė ir asmeniui keliami reikalavimai galėtų būti tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos radijo ir televizijos įstatyme.
Atsižvelgti 6.2 Lietuvos Nacionalinio Radijo ir Televizijos Taryba 2019-06-05 Taryba nepritaria pertekliniams reikalavimams asmeniui, siekiančiam tapti LRT generaliniu direktoriumi Projekte siūloma, kad generaliniu direktoriumi nega i būti skiriami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai. Siūloma nuostata apriboja subjektų ratą, galinčių užimti LR T Generalinio direktoriaus pareigas. Siūloma nuostata suponuoja tai, kad bus užkirstas kelias bet kam iš žiniasklaidos lauko kandidatuoti į generalinio direktoriaus poziciją. Todėl Taryba siūlo atsisakyti šio straipsniu pakeitimų ir įtvirtinti nuostatą, kad asmuo, laimėjęs viešą konkursą LRT generalinio direktoriaus pareigoms užimti, negalį dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagogini darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą. Atsižvelgti
2019-05-06 Etninės kultūros globos taryba (toliau - EKGT) teigiamai vertina Seimo narių parengtą Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1471 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XII1P-3010 (toliau - LRT įstatymo pakeitimo projektas), pritardama siekiui atnaujinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) valdymo modelį. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta: „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba, nustatydama etninės kultūros laidų transliavimą (trukmę ir turinį), atsižvelgia į Etninės kultūros globos tarybos siūlymus“.
Šios nuostatos įgyvendinimas būtų labiau užtikrintas, jeigu LRT programų bei LRT portalų turinį nustatančios LRT tarybos sudėtyje būtų EKGT deleguotas atstovas. EKGT savo statusu prilygsta kitai Seimui atskaitingai institucijai
Be to, EKGT atstovauja labai plačiam visuomenės laukui, kadangi jos sudarymo principai yra visiškai depolitizuoti: 21 narį į EKGT deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, papildomai šalia pagrindinės EKGT sudėties, tvirtinamos Seimo, veikia visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose sudaryti EKGT padaliniai (regioninės etninės kultūros globos tarybos), į kuriuos narius deleguoja etnografiniame regione veikiančios asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, susijusios su etninės kultūros globa ir plėtra. Tuo remiantis siūlome papildyti LRT įstatymo pakeitimo projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalis, įrašant Etninės kultūros globos tarybos deleguojamą narį į LRT tarybą. Atsižvelgti
televizija“ 2019-09-18 Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau - LRT) išnagrinėjo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3010 (toliau - Projektas) ir teikia šiuos siūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad teisėkūros pagrindiniai principai įpareigoja, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, siūlome Projekto 1 ir 2 straipsnius išdėstyti taip: Atsižvelgti 8.1 Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) steigimo teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę. 2. LRT savo veiklą grindžia Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais.“ Atsižvelgti 8.2 Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
„2 straipsnis. LRT samprata ir statusas ir veiklos teisiniai pagrindai
nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. nepriklausoma pelno nesiekianti ribotos civilinės atsakomybės viešoji įstaiga, turinti sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka. 2. LRT savo veiklą grindžia veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais ir kitais teisės aktais. 2. LRT yra juridinis asmuo, turi antspaudą ir sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka.“ Atsižvelgti 8.3 Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-183 Visuotinai pripažinta, kad visuomeninis transliuotojas užtikrina viešąjį interesą - Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai. Tai suponuoja ypatingą visuomeninio transliuotojo misiją.
Ypač pabrėžtina, kad visuomeniniam transliuotojui, vykdančiam savo konstitucinę misiją, tenka svarbios funkcijos prisidedant prie Tautos suvereniteto, demokratijos principų įgyvendinimo, taip pat prie visuomenės ir valstybės saugumo, viešosios tvarkos, piliečių gerovės, jų teisių ir laisvių užtikrinimo. Visuomeniniam transliuotojui tenka ir svarbus vaidmuo valstybei vykdant savo konstitucinę priedermę remti kultūrą ir mokslą, rūpintis Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Pažymėtina, kad šis LRT įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja LRT, kaip nacionalinio visuomeninio transliuotojo, savarankiškumą ir nepriklausomumą. Taigi, turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus siūlome Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. LRT veiklos principai
pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais. LRT užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę. 2. LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Rengiamų LRT radijo ir televizijos programų (toliau—LRT programų) bei portalo lrt.lt ar kito LRT valdomo portalo (toliau—LRT portalas) ir LRT interneto svetainės turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės.
Rengdamas ir skelbdamas programas bei rengdamas ir skelbdamas LRT portalo turinį, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, LRT programose ir LRT portale interneto svetainėje turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai. LRT programose ir LRT portale interneto svetainėje dalyvauti bei reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. LRT programose ir LRT portale interneto svetainėje turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams. Atsižvelgti 8.4 Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
2
transliuojamų radijo ir televizijos programų priėmimo zona aprėpia visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Atsižvelgiant į tai, kad 2019-01-01 įsigaliojo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1549, pakeisti Projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. LRT radijo ir televizijos programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno ir sporto programoms. Masinė kultūra atspindima apžvalginėse, pažintinėse, analitinėse programose“. Atsižvelgti 8.5 Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
9 Atsižvelgiant į tai, kad 2019-03-21 įsigaliojo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII- 2008, pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. LRT televizijos programas pritaiko klausos ir regos negalią turintiems asmenims.
Tokių televizijos programų transliacijų,kurių kartojimas neįskaičiuojamasį šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė per mėnesį turi sudaryti:
subtitrais - ne mažiau kaip 50 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
lietuvių gestų kalbą, - ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
negalią turintiems asmenims, - ne mažiau kaip 10 procentų viso mėnesio transliavimo laiko.“ Atitinkamai būtina patikslinti ir minėto Projekto 5 straipsnio įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką. Atsižvelgti 8.6 Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
10 Projekto 5 straipsnio 10 dalis nustato, kad „LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimo ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka“. Reikėtų pažymėti, kad šiuo metu galiojančiame LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyta, kad toks laikas suteikiamas ne tik politinėms partijoms ir jų kandidatams, bet ir rinkimų komitetams bei jų kandidatams į savivaldybės tarybos narius ir savivaldybių tarybos narius - merus. Be to, LR referendumų, o taip pat LR rinkimų į Europos Parlamentą įstatymai numato, atitinkamai, LRT laiko suteikimą referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams). Todėl siūlytina Projekto 5 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10.
LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, rinkimų komitetams ir jų kandidatams į Seimo, ar savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius - merus, Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. LRT suteikia laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) LR referendumų, LR rinkimų į Europos Parlamentą teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka“ Atsižvelgti 8.8 Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-186 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad labai svarbu išlaikyti ir nekeisti šiuo metu įstatyme įtvirtinto LRT veiklos, susijusios su informacijos skleidimu už atlyginimą, modelio. Kitu atveju būtų sudarytos prielaidos LRT netekti vieno iš savo finansavimo šaltinių ir taip tapti priklausoma išimtinai nuo biudžetinio finansavimo, kas sudarytų prielaidas LRT nepriklausomumo sumažinimui. Kaip teigiama LR Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime, “ <...> nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios, nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą; tokį nepriklausomumą privalu užtikrinti, kad šis transliuotojas vykdytų savo ypatingą konstitucinę misiją.
Atsižvelgiant į LRT įstatyme įtvirtintus LRT veiklos principus ir LRT veiklą, į kurią remiantis LRT įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, patenka LRT teisė rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus - t.y. įvairius renginius, turi būti užtikrinta, kad LRT atskirai ar kartu su kitais ūkio subjektais rengdama kultūros ir (ar) sporto renginius, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą, turėtų teisę informuoti visuomenę apie tokių renginių rėmimą. Priešingu atveju būtų apsunkintos visuomeninio transliuotojo galimybės organizuoti ir (ar) rengti tam tikrus visuomenei aktualius kultūros ar sporto renginius ir padaryti juos labiau prieinamus žiūrovui. Pažymėtina, kad daugumai Lietuvoje vykstančių kultūros ir sporto renginių nepakanka valstybės finansavimo ir šie renginiai gali vykti tik pasitelkus privačius rėmėjus/ūkio subjektus, kuriems savo ruožtu labai svarbu, kad būtų paviešintas jų, kaip konkretaus renginio rėmėjo, vardas.
Galimybės LRT televizijos ir radijo eteryje skelbti pranešimus apie kultūros ir sporto renginių rėmėjus panaikinimas sukeltų šias neigiamas pasekmes:
transliuotojo žiūrovai, nes LRT prarastų galimybę konkuruoti su komerciniais transliuotojais dėl svarbiausių Lietuvos žmonėms laidų transliavimo (krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, biatlono, plaukimo ir kitų populiarių sporto šakų varžybų bei tokių kultūros renginių, kaip „Sidabrinė gervė“, „Kino pavasaris“ ir pan.);
visai išnykti didelei daliai mažesnių, siauresnei auditorijai skirtų kultūros ir sporto renginių, kurių įgyvendinimo apimtys ir galimybės tiesiogiai priklauso nuo to, ar renginį parems ūkio subjektai;
LRT uždraudimas perkeltų didelės dalies kultūros renginių finansavimą ant valstybės biudžeto pečių. Pabrėžtina, kad labai svarbu nekeisti kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos transliavimo sąlygų ir neuždrausti LRT transliuoti tokią informaciją atlygintinai. Manytina, kad toks draudimas sukeltų neigiamų finansinių padarinių LRT bei sugriautų šiuo metu rinkoje nusistovėjusią kultūros ir sporto renginių organizavimo bei finansavimo ekosistemą. LRT iš esmės jau yra tapusi tradiciniu informacijos apie aukštos kokybės kultūrinius renginius/projektus skleidėju, turinčiu savo specifinę auditoriją. Priešingu atveju LRT taptų mokamų renginių/projektų nemokamu transliuotoju ir taip sukurtų dideles galimybes rėmėjams piktnaudžiauti nemokamu LRT eteriu. Taip pat kiltų rizika prarasti savo auditoriją, nes LRT gali būti perpildytas renginių organizatorių prašymais neatlygintinai viešinti abejotinos kokybės projektus ir jų rėmėjus.
Tai sukeltų neigiamų padarinių ir LRT žiūrovams, nes būtent LRT auditorija yra suinteresuota gauti informaciją apie reikšmingus kultūrinius, socialinius ar šviečiamuosius renginius. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, siūlytina iš esmės nekeisti šiuo metu galiojančios tvarkos dėl kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo ir palikti galimybę LRT pačiai nuspręsti, kokiais atvejais ir tvarka (atlygintinai arba ne) turėtų būti viešinama tokia informacija ir Įstatymo 6 ir 7 straipsnius išdėstyti taip:
Atsižvelgti 8.8 Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-186 „6 straipsnis. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale interneto svetainėje Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale interneto svetainėje draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti ar paskelbti LRT portale interneto svetainėje, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 1. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 2. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija - už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai tvarką bei sąlygas tvirtina LRT Valdyba.Taryba“.
Atsižvelgti 8.9 Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-187
„7 straipsnis. LRT radijo ir televizijos programų
ir (ar) atskirų programų bei LRT portale interneto svetainėje skelbiamo turinio rėmimas LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT portale interneto svetainėje skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas“. Atsižvelgti 8.10 Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18 LRT valdymo modelis kaip pavyzdys yra teikiamas kitoms Europos valstybėms. Per ilgą LRT istoriją nuolat buvo stengtasi subalansuoti galios centrų įtaką. Dabartinis LRT valdymo modelis, įtvirtintas LRT įstatyme, įrodė gebėjimą apsaugoti LRT nuo politizavimo. Todėl esminių LRT valdysenos principų keitimas yra netikslingas, nes įtrauktų visuomeninį transliuotoją į politinių kovų sūkurį, žalingą tiek LRT, tiek visuomenei. Projekte siūlomo LRT valdymo modelio pakeitimai, pirmiausia turėtų būti vertinami LRT, kaip ypatingą konstitucinę misiją turinčio visuomeninio transliuotojo, kaip ji aiškinama Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kontekste. LRT valdymo modelis taip pat turėtų atitikti geriausią europinę nacionalinių transliuotojų apibendrintą gerosios valdysenos praktiką, įtvirtintą tarptautiniuose rekomendacinio pobūdžio dokumentuose.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad LRT valdymo modelis pirmiausia turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, o bet kokie pasiūlymai dėl tokio modelio keitimo pirmiausia turėtų būti vertinami tuo aspektu, ar jie yra nukreipti į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo stiprinimą. Konstitucinio Teismo bylų praktika patvirtina, kad šiuo metu galiojantis LRT valdymo modelis yra tinkamas, nes užtikrina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Todėl bet kokie siūlymai keisti esamą modelį turėtų būti vertinami labai atsargiai ir atsakingai, nes bet koks pokytis, net jeigu juo yra siekiama užtikrinti efektyvesnį LRT veiklos organizavimą, praktikoje gali neigiamai įtakoti LRT nepriklausomumą ir taip paminti saugotinas konstitucines vertybes. Vertinant LRT valdymo modelio tinkamumą nepriklausomumo kontekste, šalia iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos išplaukiančių nepriklausomumo imperatyvų papildomai reikėtų atsižvelgti į taikytinus rekomendacinio pobūdžio nepriklausomumo standartus, įtvirtintus be kita ko, žemiau nurodytuose dokumentuose:
1) Europos transliuotojų sąjungos Visuomeninių transliuotojų valdysenos principuose (toliau - ETS valdysenos principai);
2) Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijose valstybėms narėms dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos CM/Rec(2012)1. Pagrindiniai principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi svarstant LRT valdysenos pakeitimus būtų šie:
Atsižvelgti 8.11 Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-189 ETS Valdysenos Principai skelbia, kad vienasmenio valdymo organo buvimu grįstas visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, koks šiuo metu yra įtvirtintas galiojančiame Įstatyme ir įdiegtas LRT organizacinėje struktūroje, iš esmės atitinka geriausią europinę nacionalinių transliuotojų korporatyvinio valdymo praktiką. Tokiu būdu, atsižvelgiant į geriausią europinę visuomeninių transliuotojų valdysenos praktiką darytina išvada, kad Valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, sukūrimas LRT organizacinėje struktūroje nėra laikytina būtina sąlyga visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui užtikrinti. Priešingai, atsižvelgiant į iki šiol gana sėkmingą Lietuvos patirtį užtikrinant LRT nepriklausomumą nuo politinės įtakos neatmestina galimybė, kad bet koks reikšmingas LRT valdymo modelio pakeitimas, atsižvelgiant į galimas papildomas rizikas dėl jo tinkamo praktinio įgyvendinimo, potencialiai gali sukelti nepageidautinų pasekmių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LRT valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimas remiantis analogija su LR Akcinių bendrovių įstatymu yra ydingas, nes visuomeninio transliuotojo pagrindinis valdymo modelio reikalavimas yra užtikrinti redakcinę nepriklausomybę ir institucinę autonomiją. LRT yra viešoji įstaiga, Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyti privalomi valdymo organai
LRT Tarybą ir Administracinę komisiją, o ne steigti perteklinį valdymo ir priežiūros organą Valdybą.
Taigi, geriausios europinės korporatyvinio valdymo praktikos kontekste Projekte siūlomas naujasis LRT valdymo modelis nėra laikytinas pranašesniu už šiuo metu Įstatyme įtvirtintą LRT valdymo modelį ir dėl to nesukuria prielaidų visuomeninio transliuotojo atskaitingumo ir skaidrumo padidinimui, priešingai, įdiegus siūlomą naują LRT valdymo modelį kyla rizika, kad LRT valdymas bus atitolintas nuo visuomenės, atsiras teisinė kolizija dėl naujo LRT valdymo modelio konceptualaus suderinamumo su dualistiniu visuomeninio transliuotojo valdysenos modeliu, bus dubliuojamos priežiūros ir valdymo organų funkcijos, pasunkės sprendimų priėmimo procesas, taps mažiau aiškios ir suprantamos valdymo ir priežiūros organams priskirtų įgaliojimų bei atsakomybės ribos ir bus generuojami papildomi finansiniai kaštai, kuriuos reikės dengti mokesčių mokėtojų lėšomis. Atitinkamai siūlome pakeisti Projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. LRT organai LRT organai yra Taryba ir generalinis direktorius.“
Išbraukti Projekto 10, 11 ir 12 straipsnius. Toliau atitinkamai pakeisti Projekto straipsnių numeraciją. Atsižvelgti Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-1810 Pakeitus Projekto straipsnių numeraciją, Projekto 10 straipsnį, kuris apibrėžia LRT tarybos formavimo ir veiklos pagrindus, siūlome išdėstyti taip: „10 straipsnis. LRT taryba
yra aukščiausiasis organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Ji sudaroma iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie skiriami 6 metų kadencijai. Tarybos narys savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2.
sudaro: 4 Lietuvos Respublikos Prezidento paskirti asmenys; 4 Lietuvos Respublikos Seimo paskirti asmenys (2 skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. 3. Tarybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 4. Jeigu asmuo, patvirtintas Tarybos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui. Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, žurnalistų etikos inspektorius, savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, taip pat asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, taip pat auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis.
5.Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) Tarybos narys atsistatydina;
2) Tarybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauj a Valdybos Tarybos darbe;
3) Tarybos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą;
4) Tarybos narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) Tarybos narys teismo pripažįstamas neveiksniu;
eiti pareigų;
reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų. 1. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus jo 6 metų kadencijai; Tarybos nario kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas, laikui;
2) Tarybos nariui mirus;
3) kai yra šio straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai. 7. Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią ar delegavusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos. ₁.₈.Taryba in corpore turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai.
Jeigu Taryba atsistatydina, Atsistatydinusios Tarybos pirmininkas ne vėliau kaip per ₁₀ dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias Tarybos narius, prašydamas paskirti naujus Tarybos narius. Institucijos, įgaliotos skirti Tarybos narius, privalo juos paskirti ne vėliau kaip per ₁₀ dienų nuo Tarybos pirmininko kreipimosi dienos. Tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį,kurio metu Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. 9Kai Taryba atsistatydina, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas. Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas paskirti ar deleguoti Tarybos narius. Seimo Kultūros komitetas kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu. Asmuo Tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju negali būti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės. 940T Taryba dirba pagal savo pačios patvirtintą darbo reglamentą. 1014. Taryba finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto.
Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti.“ Pagal Konstitucinio teismo doktriną, LRT taryba priima svarbiausius LRT radijo ir televizijos programų sudarymo, LRT ūkinės ir finansinės veiklos sprendimus, atlieka vidaus kontrolės ir priežiūros funkcijas, prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekte kai kurios nurodytų LRT subjektų funkcijos persidengia, o dalis prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir visuomeninių transliuotojų valdysenos principams. Pagal Projekte siūlomas nuostatas Taryba vykdytų dalį LRT aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijų, Valdyba - dalį aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijų, taip pat dalį valdymo funkcijų, Ombudsmenas - dalį priežiūros funkcijų ir rekomendacinio pobūdžio funkcijas vienoje srityje, Generalinis direktorius - dalį valdymo funkcijų. Projekte siūloma nustatyti, kad Valdyba yra valdymo organas, tačiau jai priskiriamos ne tik valdymo funkcijos, bet ir visuomeninio transliuotojo aukščiausiojo ir priežiūros organo funkcijos, pavyzdžiui, prižiūrėti Generalinio direktoriaus veiklą (11 straipsnio 5 dalis), tvirtinti LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas (11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teikti siūlymus Generaliniam direktoriui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, LRT įstatams, Tarybos ar Valdybos sprendimams (11 straipsnio 4 dalis). Toks reguliavimas neatitinka EBU dokumento „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“, Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos.
Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi draudžiama pavesti kolegialiems (valdymo) viešosios įstaigos organams spręsti visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus; šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas nustato įstaigos vadovo darbo sutarties sąlygas, tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kt. LRT yra viešoji įstaiga, kurios visuotinio susirinkimo funkcijos pavestos Tarybai. Atsižvelgiant į tai siūlome Projekto 11 straipsnį išdėstyti taip:
Atsižvelgti Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2019-09-18 „11straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1.
Taryba:
1) formuoja LRT radijo ir televizijos programų valstybinę strategiją ir prižiūri jos įgyvendinimą;
2) nustato LRT radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą, LRT radijo ir televizijos programų transliavimo trukmę; kasmet tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus;
3) nustato radijo ir televizijos programų skaičių ir paskirtį;
4) tvirtina LRT įstatus;
5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, įskaitant šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrą ir kaip laikomasi teisės aktuose transliuotojams viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų;
6) svarsto ir tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus;
7) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;
8) svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas;
9) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes;
10) tvirtina konkursų LRT programoms rengti rezultatus;
11) tvirtina kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką ir sąlygas;
12) steigia komitetus;
13) steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos, strateginio planavimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo klausimams svarstyti Administracinę komisiją;
14) tvirtina Administracinės komisijos nuostatus;
15) viešo konkurso būdu skiria Administracinės komisijos narius;
16) Viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia LRT etikos kontrolierių;
17) tvirtina LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatus;
18) viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia LRT vidaus auditorių;
19) tvirtina LRT vidaus auditoriaus veiklos nuostatus;
20) nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus (toliau - generalinis direktorius) pareigoms tvarką;
21) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms;
22) viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą;
23) nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių;
24) generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus.
Taryba:
1) formuoja LRT radijo ir televizijos programų valstybinę strategiją ir prižiūri jos įgyvendinimą;
2) nustato LRT radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą, LRT radijo ir televizijos programų transliavimo trukmę; kasmet tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus;
3) nustato radijo ir televizijos programų skaičių ir paskirtį;
4) tvirtina LRT įstatus;
5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, įskaitant šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrą ir kaip laikomasi teisės aktuose transliuotojams viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų;
6) svarsto ir tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus;
7) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;
8) svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas;
9) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes;
10) tvirtina konkursų LRT programoms rengti rezultatus;
11) tvirtina kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką ir sąlygas;
12) steigia komitetus;
13) steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos, strateginio planavimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo klausimams svarstyti Administracinę komisiją;
14) tvirtina Administracinės komisijos nuostatus;
15) viešo konkurso būdu skiria Administracinės komisijos narius;
16) Viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia LRT etikos kontrolierių;
17) tvirtina LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatus;
18) viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia LRT vidaus auditorių;
19) tvirtina LRT vidaus auditoriaus veiklos nuostatus;
20) nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus (toliau - generalinis direktorius) pareigoms tvarką;
21) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms;
22) viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą;
23) nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių;
24) generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus. 2.
narys negali būti generaliniu direktoriumi, jo pavaduotoju ar kitu LRT administracijos darbuotoju. 2. Tarybos nutarimai LRT yra privalomi. Tarybos veikla organizuojama per Tarybos komitetus, kurie veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. 3. Jei generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų svarstyti generalinio direktoriaus prašymą. Pakartotinai balsavus už tą patį nutarimą daugiau kaip pusei visų Tarybos narių, generalinis direktorius nutarimą privalo vykdyti. 4. Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos ir Administracinės komisijos posėdžius bei Valdybos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, Administracinės komisijos, LRT vidaus auditoriaus Valdybos, LRT etikos kontrolieriaus, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. 5. Taryba kasmet iki liepos 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Tarybos veiklos metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiamos pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos. Ataskaitoje privalo būti detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu. Kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms, išlaidos turi būti paskirstytos atitinkamai kaip visų įmonės išlaidų ir visų ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimo išlaidų skirtumas. Tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje. LRT metinę veiklos ataskaitą rengia generalinis direktorius ir teikia tvirtinti Tarybai.“ Atsižvelgti Projekto 12 straipsnį išdėstyti taip: „12 straipsnis.
Tarybos sprendimų priėmimas Tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis neina pareigų, – pirmininko pavaduotojas, savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 trečdalio Tarybos narių reikalavimu. 2. Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. 3. Nutarimai priimami daugiau kaip pusės paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Balsams
„už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. Tarybos
atsistatydinimo atveju sprendimas priimamas bendru sutarimu (vienbalsiai). 4. Tarybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. 4.5. Tarybos veikla yra vieša. Viešų Tarybos posėdžių vaizdo įrašas gali būti transliuojamas tiesiogiai LRT interneto tinklalapyje. Posėdžiai protokoluojami, protokolai ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų po posėdžio paskelbiami LRT interneto tinklalapyje. Tarybos posėdžiai yra tiesiogiai transliuojami LRT portale, jie turi būti protokoluojami ir daromas posėdžio vaizdo įrašas. 5.6. Tarybos reglamente nustatytais atvejais gali būti rengiami uždari Tarybos posėdžiai. 7. Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami per LRT programas.“ Projekte siūloma nustatyti sąrašą aplinkybių, draudžiančių asmeniui eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas, t. y. siūloma nustatyti, kad LRT generaliniu direktoriumi negali būti skiriami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai. Siūloma nuostata yra ydinga, nes apriboja subjektų ratą, pretenduojančių eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas.
Siūloma nuostata suponuoja tai, kad asmenys, turintys profesinės patirties visuomenės informavimo priemonėse, negalės dalyvauti konkurse į LRT generalinio direktoriaus pareigas. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Generalinis direktorius
1LRT vadovauja ir atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas
programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą. 2. Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. Generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas bei turi 5 metų vadovaujamo darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 3. Jeigu asmuo, patvirtintas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui. Taip pat generaliniu direktoriumi negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Valdybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis.
Generalinis direktorius negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą. 4. Generalinis direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių. Jeigu po pareikšto nepasitikėjimo generalinis direktorius nebuvo atleistas iš pareigų, t.y. balsavo mažiau nei 2/3 tarybos narių, kita nepasitikėjimo procedūra gali būti inicijuojama ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. 5. Generalinis direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Tuo atveju atsistatydina ir jo teikimu Tarybos paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas (-ai). 6. Tarybai atsistatydinus, generalinis direktorius bei jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojas (-ai) atleidžiami iš pareigų. Tarybai arba generaliniam direktoriui atsistatydinus, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas iki naujo generalinio direktoriaus paskyrimo. Projekto 14 straipsnį siūlome išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Generalinio direktoriaus funkcijos,
teisės ir atskaitomybė 1.
Generalinis direktorius:
1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, sudaro sutartis, priima įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
2) Tarybos prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos nutarimų vykdymą bei Administracinės komisijos išvadas. 2. Generalinis direktorius turi teisę gauti gauna Tarybos nutarimus, Administracinės komisijos išvadas bei kitą informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos ir Administracinės komisijos posėdžiuose. 3. Generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą.“ Atsižvelgiant į tai, kad Taryba yra sudaroma iš visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie neprivalo turėti specialiųjų žinių finansų ir (ar) vadybos klausimais. Administracinės komisijos įgaliojimus būtų galima dar labiau patobulinti:
finansų, strateginio planavimo ir valdymo, teisės, vadybos ir (ar) žmogiškųjų išteklių valdymo žinių,
konkrečius kvalifikacinius ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus,
komisijos narių skyrimo procedūrą. Atitinkamai siūlome Projekto 15 straipsnį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Administracinė komisija, jos
funkcijos, teisės ir atskaitomybė
konkurso būdu nuostatus (tvarką) tvirtina LRT Taryba. Ši tvarka yra viešai skelbiama LRT interneto svetainėje. 2. Jeigu asmuo, paskirtas Administracinės komisijos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo Administracinės komisijos nariu laikotarpiui.
Administracinės komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, Žurnalistų etikos inspektorius, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, savivaldybių tarybų nariai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, taip pat asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, taip pat auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. Tas pats asmuo Administracinės komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 3. Administracinės komisijos nariai turi būti vadybos, finansų, teisės, strateginio planavimo ir valdymo ir (ar) žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai. 4. Administracinės komisijos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai. Administracinės komisijos nariais gali būti skiriami asmenys, turintys socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turėti ne mažiau kaip 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. Administracinės komisijos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 5.
iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) Administracinės komisijos narys atsistatydina;
2) Administracinės komisijos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Administracinės komisijos posėdžiuose;
3) Administracinės komisijos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą;
4) Administracinės komisijos narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) Administracinės komisijos narys teismo pripažįstamas neveiksniu;
6) Administracinės komisijos narys dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;
7) Administracinės komisijos narys netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimų. 6. Administracinės komisijos nario įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus jo 4 metų kadencijai;
2) Administracinės komisijos nariui mirus;
3) kai yra šio straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai. 6. Administracinė komisija veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. 7. Administracinės komisijos nariai išsirenka pirmininką. Pirmininkas ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius šaukia Administracinės komisijos posėdžius. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Administracinės komisijos narių. Administracinė komisija išvadas priima paprasta Administracinės komisijos narių balsų dauguma. 8.
8Administracinė komisija atlieka šias funkcijas:
ekonominio bei finansinio pagrįstumo;
bei jos vykdymo ataskaitos;
3) teikia išvadas Tarybai dėl bankų kreditų, garantijų suteikimo bei įsipareigojimų vykdymo;
4) teikia išvadas Tarybai dėl metinio investicijų plano, kurio vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų;
5) teikia išvadas dėl konkursui pateiktų LRT programų projektų finansinio pagrįstumo;
patvirtintoje LRT sąmatoje, panaudojimo;
7) teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl sutarties su LRT darbuotojų profesinėmis sąjungomis projekto ekonominio pagrįstumo;
78) konsultuoja Tarybą ir generalinį direktorių finansinės veiklos, strateginio planavimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo klausimais;
finansinės veiklos auditą. 9. Administracinė komisija turi teisę siųsti savo atstovą į LRT administracijos posėdžius, gauti iš LRT administracijos ir Tarybos informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. 10. Administracinė komisija yra finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto, Administracinės komisijos nuostatų nustatyta tvarka. 11. Administracinė komisija ne rečiau kaip kartą per metus už savo veiklą atsiskaito Tarybai LRT įstatų nustatyta tvarka.“ Projektu siūloma įsteigti LRT dsmeno pareigybę ir suteikti jam teisę vykdyti LRT veiklos principų ir reikalavimų LRT programų turiniui kontrolę. Siūloma nuostata ydinga, nes LRT tarybai, aukščiausiajam LRT valdymo organui, priklauso išimtinė teisė nustatyti LRT programų mastus ir struktūrą, tvirtinti programų sudėtį ir jos pakeitimus; prižiūrėti, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų.
Iš teikiamo reguliavimo pobūdžio neaiškus LRT ombudsmeno teisinis statusas, neaišku, kokiais teisiniais pagrindais jis vykdytų savo veiklą, nenustatyta jo atskaitomybė bei teisinė atsakomybė už netinkamą veiklą. Toks teisinis neapibrėžtumas ydingas teisės aiškumo principo požiūriu. Teisinėje praktikoje įprasta, jog ombudsmenas yra nepriklausomas valstybės pareigūnas, jo veikla siejama su nepriklausomumu ir nešališkumu. Pažymėtina, kad tam tikrose Europos valstybėse (pvz., Danija, Slovėnija, Ispanija ir Šveicarija) visuomeninio transliuotojo organizacinėje struktūroje yra numatyta ombudsmeno (arba „vartotojų redaktoriaus“) pareigybė. Nors jų vaidmuo ir statusas įvairiose valstybėse skiriasi, tačiau paprastai dalis jų funkcijų yra susijusios su iš visuomenės narių gaunamų skundų ar pasiūlymu, ypač kiek tai susiję su programų turiniu, nagrinėjimu. Jiems taip pat gali būti suteiktas vaidmuo tirti redakcinių gairių ar etikos kodekso pažeidimus. Atsižvelgiant į gerąją visuomeninių transliuotojų valdysenos praktiką ir jeigu būtų nuspręsta įsteigti LRT darbuotojo – LRT etikos kontrolieriaus
teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo ir viešumo principais, prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų, skatina laikytis profesinės etikos, savo kompetencijos ribose nagrinėja ir rengia atsakymus į asmenų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų turinio. 2.LRT Etikos kontrolierių į pareigas skiria ir atšaukia iš pareigų Taryba viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. LRT Etikos kontrolieriaus skyrimo viešo konkurso būdu nuostatus (tvarką) tvirtina LRT taryba. Ši tvarka yra viešai skelbiama LRT interneto svetainėje. LRT etikos kontrolierius savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. LRT etikos kontrolieriumi gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinų ar socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turi ne mažiau kaip 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. LRT etikos kontrolieriui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 4. Jeigu asmuo, paskirtas LRT etikos kontrolieriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje buvimo LRT etikos kontrolieriumi laikotarpiui.
Taip pat LRT etikos kontrolieriumi negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, Žurnalistų etikos inspektorius, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, savivaldybių tarybų nariai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, taip pat asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, Tarybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 5. LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolierius negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolierius atsistatydina;
2) LRT ombudsmenui LRT etikos kontrolieriui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą;
3) LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolierius netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) LRT etikos kontrolierius teismo pripažįstamas neveiksniu;
5) LRT etikos kontrolierius dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;
4) LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolierius netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimų;
5) 2/3 Tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą juo. 6. LRT ombudsmeno LRT etikos kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus LRT ombudsmeno LRT etikos kontrolieriaus kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, laikui;
2) LRT ombudsmenui LRT etikos kontrolieriui mirus;
3) kai yra šio straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai. 7.
kontrolieriui finansuojamas darbo užmokestis mokamas iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos LRT ombudsmenui LRT etikos kontrolieriui, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms LRT ombudsmeno LRT etikos kontrolieriaus funkcijoms atlikti“. „17 straipsnis. LRT etikos kontrolieriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1LRT etikos kontrolierius:
žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų;
dėl radijo ir (ar) televizijos programų turinio. 3) nagrinėja asmenų skundus dėl LRT žurnalistų veiklos, galbūt pažeidus profesinės etikos nuostatas, nustatytas LRT etikos kodekse;
4) savo iniciatyva nagrinėja LRT žurnalistų veiklos atvejus, galbūt pažeidus profesinės etikos nuostatas;
5) vertina LRT žurnalistų veiklą LRT žurnalistų etikos kodekso požiūriu, atsižvelgdamas į faktinį jų veiklos turinį, kuris apima laikraščiuose, žurnaluose, radijo ir televizijos programose, visuomenės informavimo priemonėse bei jų asmeniniuose tinklaraščiuose ir socialinių tinklų paskyrose skelbiamą informaciją;
6) atsako į LRT generalinio direktoriaus ar LRT tarybos pateiktus klausimus, susijusius su LRT žurnalistų profesine etika;
7) teikia siūlymus dėl LRT etikos kodekso pakeitimų;
8) kartą per metus teikia savo veiklos ataskaitą Tarybai;
9) rūpinasi LRT žurnalistų profesinės etikos ugdymu. 2. LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolierius turi teisę gauti Tarybos nutarimus, posėdžių medžiagą bei protokolus, generalinio direktoriaus įsakymus bei kitus dokumentus ir informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos bei LRT administracijos posėdžiuose. 3.
pareigas bei darbo organizavimo tvarką nustato LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatai, kuriuos tvirtina Taryba.“ Taip pat siūlome tikslinti LRT turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reguliavimą. Projekto 18 straipsnį išdėstyti taip: „18 straipsnis. LRT turtas
1LRT turtas yra valstybės nuosavybė. ir negali būti privatizuojamas. 2. LRT turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. 3. LRT pastatai ir žemė negali būti parduodami, perleidžiami ar įkeičiami. 34. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip
Vyriausybės leidimą. 45. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 29 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavusi Tarybos leidimą. 56. Ilgalaikį, visiškai nusidėvėjusį turtą ir trumpalaikį turtą LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu. 67. LRT turtu negalima užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymo“. Advokatas Dr. Algimantas Šindeikis Pateikiant teisinę nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT arba Visuomeninis transliuotojas) įstatymo naujos redakcijos Nr. 1-1571 tam tikrų nuostatų atitikimo Konstitucijos 25 straipsniui (konstituciniam LRT nepriklausomumo principui) bus atsakoma į žemiau pateiktus klausimus:
A. Ar nesant kompetentingų institucijų (Konstitucinio Teismo, EBU, Valstybės kontrolės, LRT tarybos, žurnalistų savivaldos ir savitvarkos institucijų) išvadoms dėl būtinumo keisti LRT valdyseną ir kontrolę yra pagrįstas ir konstituciškai pateisinamas LRT valdysenos ir kontrolės keitimas? B. Ar įvedus naujas LRT valdymo (valdyba) ir kontrolės (ombudsmenas) institucijas:
B.l. Padidės ar sumažės (ar nepasikeis) LRT priklausomybė nuo valdžios institucijų? B.2.
B.2. Padidės ar sumažės (ar nepasikeis) LRT priklausomybė nuo atskirų visuomenės grupių partikuliarinių interesų? C. Ar pakeitimais nebus pažeistas konstitucinio pliuralizmo principo LRT programose ir portale įgyvendinimas? D. Ar LRT ombudsmeno įkūrimas pagrįstas ir nepažeis LRT nepriklausomumo, žurnalistų/žiniasklaidos savivaldos ir savitvarkos principų? Ar dabar veikiančių - Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisija - institucijų veiklos nedubliuos steigiamas LRT ombudsmenas. E. Ar įsigaliojus naujam LRT įstatymui nebus pažeistas visų visuomenės sluoksnių atstovavimo LRT priežiūroje ir valdyme principai? F. Ar naujo LRT įstatymo Projekto 10 (valdyba) ir 18 (ombudsmenas) straipsniai neprieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui? Teisinės nuomonės argumentai A. Ar nesant kompetentingų institucijų išvadai yra pagrįsta ir konstituciškai pateisinama LRT valdyseną bei kontrolę keičianti iniciatyva, ar tokiu atveju Seimo narių grupė turėtų inicijuoti minimus pakeitimus? 1. Seimo nariams pateikus naują LRT įstatymo redakciją tais pačiais Seimo kadencijos metais, kai LR Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) 2019-05-16 nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XTTT-1022
„Dėl LR Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“(su 2018 m. rugsėjo 20 d. pakeitimu) atitikties LR konstitucijai pripažino, kad minėtas Seimo nutarimas (su 2018 m. rugsėjo
Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, pagrįstai kyla abejonės, kokių tikslų yra siekiama tokiu LRT įstatymo pakeitimu. 2.
valdysenos ir kontrolės atžvilgiu kelia pagrįstą abejonę, ar įstatymo leidybos teise pasinaudoję Seimo narių siekia, kad LRT valdymo ir kontrolės modeliu būtų užtikrinama ne tik valstybės negatyvi pareiga nesikišti valdžios institucijoms į LRT valdymą, bet ir pozityvi pareiga įtvirtinti reikiamą teisinę ir administracinę sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą pliuralizmą (EZTT Didžiosios kolegijos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Centro Europa 7 S.r.l. ir Di Stefano prieš Italiją, peticijos Nr. 38433/09, 134 punktas). 3. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą (toliau - Įstatymas) įstatymą LRT organai yra stebėtojų taryba (toliau
Direktorius). Taryba yra kolegialus LRT veiklos priežiūrą atliekantis organas, vykdantis ne tik priežiūros, bet ir valdymo funkcijas. Vadovas yra vienasmenis valdymo organas, kuris vadovauja LRT ir realizuoja civilinį subjektiškumą (per jį LRT daugumoje atvejų įgyja teises ir prisiima pareigas). Salia Tarybos ir Vadovo, kaip LRT priežiūros ir valdymo organų, LRT organizacinėje struktūroje taip pat yra Administracinė komisija, kuri teikia Tarybai ir Vadovui rekomendacinio pobūdžio išvadas ūkinės ir finansinės veiklos klausimais. 4. Kadangi remiantis Projekto nuostatomis naują LRT organizacinę struktūrą sudarytų šie trys organai: (i) Taryba, kaip aukščiausias organas, atstovaujantis visuomenės interesams; (ii) Valdyba, kaip kolegialus valdymo organas; ir (iii) Direktorius, kaip LRT vadovas, atsakantis už visuomeninio transliuotojo veiklą ir už Valdybos bei Tarybos nutarimų įgyvendinimą, o taip pat būtų įvedamas ir LRT ombudsmenas, kurio kompetenciją sudarytų LRT misijos kontrolė (veiklos principų bei reikalavimų LRT programų ir LRT portalo turiniui), konstatuotina, kad šiuo Projektu yra vykdoma esminė LRT valdymo ir kontrolės reforma. 5.
teisė yra nekvestionuojama konstitucinė teisė, bet nesant pakankamos ir tiek teisiškai, tiek ekonomiškai motyvuoto tokios esminės LRT valdysenos ir kontrolės reformos pagrįstumo bei nesant jokių LR Konstitucinio Teismo (priimtuose aktualiuose KT nutarimuose) LR Valstybės kontrolės, pačios LRT tarybos abejonių dėl dabartinio LRT modelio tinkamumo LRT keliamiems tikslams, kyla pagrįstų abejonių, kokių tikslų šios kadencijos Seimo narių grupė (LRT įstatymo naujo projekto iniciatorė) siekia šiuo LRT įstatymo Projektu. B. Ar jvedus naujas LRT valdymo ir kontrolės institucijas (valdyba, ombudsmenas):
(ar nepasikeis) LRT priklausomybė nuo valdžios institucijų? B. 2. Padidės ar sumažės (ar nepasikeis) LRT priklausomybė nuo atskirų visuomenės grupių partikuliarinių interesų? Aktuali KT jurisprudencija
Teismo, tiek Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje yra įtvirtintas konstitucinis (konvencinis) pliuralizmo principas, šiame kontekste ypatingas vaidmuo tenka Visuomeniniam transliuotojui, kuris dėl savo galimybių perduoti žinias vaizdais poveikį daro greičiau ir veiksmingiau nei spauda (pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Jersildprieš Daniją, peticijos Nr. 15890/89, 31 punktas), todėl atskleidžiant saviraiškos laisvės (žodžio laisvės) turinį, tokiame jautriame sektoriuje kaip Visuomeninis transliuotojas valstybė turi ne tik pareigą nesikišti, - atitinkamą negatyvią pareigą, - bet ir pozityvią pareigą įtvirtinti reikiamą teisinę ir administracinę sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą pliuralizmą (EŽTT Didžiosios kolegijos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Centro Europa 7 S.r.l. ir Di Stefanoprieš Italiją, peticijos Nr. 38433/09, 134 punktas). 2.
transliavimo paslaugų ateitis“ pažymėta, kad dalyvaujančios valstybės prisiima įsipareigojimą užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą nuo politinio ir ekonominio kišimosi. Šiame kontekste ypač svarbu, kad tik visuomeniniai transliuotojai būtų atsakingi už savo kasdienį valdymą ir kad tik jiems priklausytų redakcinė atsakomybė už programą (jos planą ir turinį). Rezoliucijoje „Visuomeninio transliavimo paslaugų ateitis“ pabrėžta, kad būtina tinkamomis priemonėmis užtikrinti visuomeninių transliuotojų kontrolę ir atskaitomybę, ypač dėl to, kaip jie įgyvendina savo misiją ir naudoja jiems suteiktus išteklius. Visuomeniniai transliuotojai turi būti tiesiogiai atskaitingi visuomenei, be kita ko, turi reguliariai skelbti informaciją apie savo veiklą ir sudaryti prielaidas žiūrovams ir klausytojams pateikti komentarus apie tai, kaip visuomeninis transliuotojas įgyvendina savo misiją. 3. Venecijos komisija (Europos Tarybos patariamąja institucija konstitucionalizmo klausimais
„Demokratija per teisę“) atskleisdama inter alia visuomeninio transliuotojo statuso ypatumus, yra konstatavusi: visuomeninis transliavimas yra viešoji paslauga, kurios teikėjai turi tam tikrus įsipareigojimus (kaip antai užtikrinti savo paslaugų visuotinumą, transliuoti įvairias kokybiškas programas), o mainais už tai jiems suteikiama tam tikra privilegijuota prieiga prie išteklių ir įrenginių; visuomeninis transliavimas turi būti apsaugotas nuo valstybės suvaržymų ir, kita vertus, jam turi būti suteikta autonomija ir nepriklausomumas nuo rinkos; visuomeninio transliavimo paslaugos turinio ir prieinamumo požiūriais paprastai yra visuotinės, jas teikiant užtikrinamas redakcinis nepriklausomumas ir nešališkumas, joms nustatomi tam tikri kokybės kriterijai, jos teikiamos užtikrinant visų visuomenės grupių poreikius, joms būdinga viešoji atskaitomybė (Venecijos komisijos 2005 m. birželio 10-11 d.
63-iojoje plenarinėje sesijoje priimta nuomonė dėl tam tikrų Italijos įstatymų atitikties Europos Tarybos standartams saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo srityje); 4.
Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintos informacijos laisvės, kaip žmogaus prigimtinės laisvės, turinį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: ši laisvė yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų, svarbi įvairių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo prielaida, nes asmuo visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių gali tik turėdamas laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją; Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai, inter alia žiniasklaidos laisvę (2002 m. spalio 23 d.,
Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių ir garantuojančių žmogaus laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, kyla ir žiniasklaidos laisvė (2002 m. spalio 23 d. nutarimas). 5. Siame kontekste pabrėžtina, kad Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija (2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Konstitucijoje, inter alia jos 25 straipsnyje, įtvirtinta žiniasklaidos laisvė yra vienas iš pliuralistinės demokratijos pagrindų. 6.
6Kaip 2006 m. gruodžio 21 d.
nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos kylanti valstybės (jos institucijų) pareiga per žiniasklaidą, inter alia radiją ir televiziją, skleisti visuomenei informaciją, susijusią su įvairių Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių puoselėjimu, įvairių Konstitucijos principų įgyvendinimu, ir tai, kad valstybės galimybės patikėti privatiems transliuotojams skleisti tokią informaciją, teikti atitinkamas viešąsias paslaugas yra ribotos, suponuoja konstitucinį būtinumą įsteigti visuomeninį radijo ir televizijos transliuotoją ir su jo veikla susijusius santykius reguliuoti taip, kad minėta valstybės pareiga būtų deramai vykdoma; pasaulio valstybių patirtis rodo, kad valstybės paprastai negali neturėti bent vieno radijo ir televizijos visuomeninio transliuotojo (paprastai įsteigto pačios valstybės); visuomeniškai, konstituciškai reikšmingą informaciją teikti visuomenei volens nolens yra patikima ypatingam subjektui - visuomeniniam transliuotojui, įsteigtam ir veikiančiam kitokiais pagrindais negu privatūs (komerciniai) transliuotojai. 7. Kadangi Visuomeninio transliuotojo programų ir laidų transliavimas turi būti viešųjų paslaugų, t. y. paslaugų visuomenei, teikimas, nes viešosios paslaugos turi tenkinti viešąjį interesą, taigi turi būti visuomeninio pobūdžio; šiuo požiūriu visuomeninis transliuotojas yra viešojo intereso reiškėjas; vadinasi, visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių - privačių ar grupinių - interesų (politinių, ekonominių, verslo ar kitokių). 8. Iš Konstitucijos, inter alia j o s 25 straipsnio, kylanti visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, misija suponuoja šiai misijai vykdyti būtiną jo nepriklausomumą.
Konstitucinis Teismas, 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime atskleisdamas ypatingos konstitucinės visuomeninio transliuotojo misijos lemiamus jo statuso ypatumus, konstatavo, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja ir tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą; kad visuomeninis transliuotojas vykdytų savo misiją, tai yra conditio sine qua non. 9.
9Siame kontekste paminėtina,
kad, kaip 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas; nukrypimu nuo nepriklausomumo imperatyvo savaime negali būti laikoma tai, kad tam tikros įstatyme numatytos valstybės institucijos gali dalyvauti formuojant visuomeninio transliuotojo aukščiausiąją instituciją, turinčią įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus (kaip antai: numatyti nacionalinio transliuotojo veiklos strategiją, nustatyti reikalavimus programoms ir laidoms ir t. t. (ši aukščiausioji institucija gali būti vadinama įvairiai: taryba, valdyba ar kt.)), taip pat institucijas, prižiūrinčias, kontroliuojančias visuomeninio transliuotojo veiklą; tačiau valstybės įsteigtas visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių (kartu ir profesinių bei institucionalizuotų grupių, inter alia susijusių su žiniasklaida, ypač radiju ir televizija, taip pat vienijančių asmenis, kurių kūrybą arba produkciją visuomeninis transliuotojas gali įvairiai populiarinti) atstovais. 10. Konstitucijos, inter alia jos
transliuotojo, misijos suponuojamo visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, nepriklausomumo aspektai - jo nepriklausomumas informacijos laisvės požiūriu (redakcinis nepriklausomumas) ir jo institucinis nepriklausomumas - yra neatskiriamai susiję.
Neužtikrinus visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, institucinio nepriklausomumo, inter alia valdžios institucijoms ir pareigūnams kišantis į įstatyme nustatytų visuomeninio transliuotojo institucijų įgaliojimų vykdymą organizuojant šio transliuotojo veiklą, gali būti sudarytos prielaidos jiems daryti įtaką inter alia nustatant visuomeninio transliuotojo programų struktūrą ir laidų turinį, t. y. pažeisti visuomeninio transliuotojo redakcinį nepriklausomumą. 11. Tačiau nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė negali būti suprantama vien kaip finansinis ar turto auditas, tokia kontrolė turi apimti ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę {a priori (išankstinę) ir a posteriori (paskesniąją)), t. y. tokią jo veiklos stebėseną ir patikrą, kai nacionalinio visuomeninio transliuotojo programos ir laidos yra vertinamos inter alia iš Konstitucijos kylančios ir įstatymuose apibrėžtos šio transliuotojo misijos požiūriu; tokia kontrolė neturi virsti nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų cenzūra, kurią, kaip ir visų kitų visuomenės informavimo priemonių cenzūrą, expressis verbis draudžia Konstitucija. 12.
jurisprudencijoje (2006, 2019 m KT nutarimai), tokia aukščiausioji nacionalinio visuomeninio transliuotojo institucija turi susidėti ne iš valstybės pareigūnų, tarnautojų, verslo korporacijų atstovų (ar jų atrinktų) bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių atstovais Pabrėžtina, kad paisant šio reikalavimo sudaromos prielaidos vykdant vidinę nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolę nepažeisti iš Konstitucijos, inter alia jos 25 straipsnio, kylančios nacionalinio visuomeninio transliuotojomisijos suponuojamo jn nepriklausomumo nuo valdžios institucijų, pareigūnų, kitų asmenų kišimosi j jo veiklą. 13. Projekte siūlomo LRT valdymo modelio pakeitimai pirmiausia turėtų būti vertinami LRT, kaip ypatingą konstitucinę misiją turinčio visuomeninio transliuotojo, nepriklausomumas, kaip jis aiškinamas KT jurisprudencijoje, užtikrinant fundamentalią LR Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą nepriklausomą informacijos skleidimo ir gavimo teisę, kontekste. Nėra abejonių, kad LRT valdymo modelis taip pat turėtų atitikti geriausią europinę nacionalinių transliuotojų apibendrintą gerosios valdysenos praktiką, įtvirtintą tarptautiniuose rekomendacinio pobūdžio dokumentuose, kurie remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio (saviraiškos laisvės apsauga) Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EZTT) jurisprudencija.Kadangi KT savo doktrinoje yra pažymėjęs (2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr.30/03, para. 16, 24), kad „visuomeninio transliuotojo raison d’ėtre [liet. egzistavimo prasmė, pagrindas] yra užtikrinti viešąjį interesą - Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai“.
„Konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja tai,
kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą Pabrėžtina, kad įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas „Nukrypimu nuo minėto nepriklausomumo imperatyvo taip pat savaime negali būti laikoma tai, kad tam tikros įstatyme numatytos valstybės institucijos gali dalyvauti formuojant visuomeninio transliuotojo aukščiausią instituciją, turinčią įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, kaip antai: numatyti nacionalinio transliuotojo veiklos strategiją, nustatyti reikalavimus programoms ir laidoms ir t. t. (ši aukščiausia institucija gali būti vadinama įvairiai: taryba, valdyba ar kt.), taip pat institucijas, prižiūrinčias, kontroliuojančias visuomeninio transliuotojo veiklą. Toks įstatyme numatytų valstybės institucijų dalyvavimas formuojant minėtas nacionalinio visuomeninio transliuotojo institucijas savaime nereiškia, kad valstybė kišasi į nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklątodėl konstatuotina, kad Konstitucijos 25 straipsnio dalių visumoje yra įtvirtintas Visuomeninio transliuotojo konstitucinis nepriklausomumo principas. Atliekant bet kokius LRT valdysenos ir kontrolės pakeitimus būtina įvertinti ar pakeitimais nebus įsiterpiama į LRT konstitucinį nepriklausomumą 14.
Tokiu būdu, siūlymas reformuoti LRT valdymo modelį papildomai sukuriant valdybą bei priežiūros organą ombudsmeną (inter alia nustatant tam tikrą šių valdysenos ir kontrolės organų formavimo tvarką) turi būti vertinamas LRT nepriklausomumo išlaikymo bei jo atskaitingumo ir skaidrumo padidino aspektais. Nustačius, kad LRT įstatymo projektu sumažėja LRT nepriklausomumo garantijos, arba nepadidėja jo atskaitingumas ir skaidrumas, toks Projektas yra ne tik prieštaraujantis demokratiškos ir modernios Lietuvos valstybės kūrimui, bet ir pažeidžiantis Konstituciją (LRT konstitucinį nepriklausomumą).21. Bet koks asmens ar visuomenės konstitucinių teisių ribojimas (šiuo atveju teisė į Nepriklausomą Visuomeninį transliuotoją) turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo, įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas, būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, konstitucinių vertybių pusiausvyrą (2002 m. spalio 23 d. nutarimas). Tačiau bet kokius informacijos laisvės ribojimus būtina grįsti tais pačiais konstituciniais kriterijais, kaip ir naudojimosi kitomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis ribojimus: informacijos laisvę riboti galima, jeigu tai daroma įstatymu, jeigu ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, jeigu ribojimais nėra paneigiama šios laisvės prigimtis bei esmė ir jeigu yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). 22.
Projektą jis turi būti įvertintas konstitucinio proporcingumo principo aspektu, t.y. ar Projektas neapribos asmens ir visuomenės teisės į nepriklausomą Visuomeninį transliuotoją, ar LRT valdysenoje įvedant papildomas valdymo grandis (valdyba) bei naujus kontrolės organus (ombudsmenas) nebus pažeistas dabar egzistuojantis . nepriklausomumas, ar jis objektyviai nesumažės ar taps rizikingesnis sukuriant galimybes pažeidžiant Konstituciją įsikišti į LRT nepriklausomumą. 1. Projekto 10 straipsnyje numatyta, kad Valdyba yra kolegialus LRT valdymo organas, kuris sudaromas 4 metams iš 7 asmenų: trys iš jų yra su LRT susiję asmenys (t.y. Direktorius, kuris kartu yra ir Valdybos pirmininkas, ir du jo pavaduotojai), o likę keturi asmenys yra nesusiję su LRT. LRT Direktorius ir du jo pavaduotojai Valdyboje sudarytų tik būsimos valdybos mažumą, į ją įvedant keturis papildomus asmenis, kurių atrinkimas (patvirtinimui LRT Taryboje) yra perduodamas viešo konkurso būdu atrinktai tarptautinei audito kompanijai, turinčiai bent 10 metų tarptautinės veiklos patirties. 2. Tokiu būdu, ganėtinai mažas Europos mastu Lietuvos Visuomeninis transliuotojas, pirma, būtų papildomas daugiau nei dvigubai didesniu skaičiumi LRT valdyme bei kontrolėje dalyvaujančių asmenų skaičiumi, antra LRT valdyme atsirastų lemiamą įtaką sprendimų priėmimui galinčių turėti asmenų, kuriuos atrinktų iš esmės verslo ir finansų pasaulio bendruomenei paslaugas teikiančios tarptautinės audito bendrovės (veikiančios verslo sutarčių pagrindu su tarptautinėmis verslo korporacijomis, inter alia bankais, draudimo bendrovėmis). 3. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiuose konkursuose tikėtina dalyvaus tik tokios tarptautinės audito kompanijos, kurios Lietuvoje yra įregistravusios savo veiklą, turi savo biurus bei aptarnauja verslo klientus (dideles tarptautines korporacijas, draudimo bendroves, bankus).
T.y. verslo interesus atstovaujančios tarptautinės bendrovės galės savarankiškai atrinkti 12 kandidatų į LRT valdybos bei visus LRT ombudsmeno narius, todėl LRT valdybos sudarymas neišvengiamai bus įtakotas siekiant atrinkti kandidatus, galinčius pirmiausia atstovauti ne visos visuomenės, o partikuliarinius stambiojo verslo interesus. 4. Tokiu būdu kyla pagrįsta rizika, kad LRT nepriklausomumui, esant tokiam valdymo modeliui, kuriame atsiranda verslo interesus atstovaujanti Valdybos dauguma ir visas LRT misiją kontroliuojantis ombudsmenas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiai naujų LRT valdymo ir kontrolės organų daugumai Projekte nėra numatomi jokie profesiniai žurnalistinio ar patirties reikalavimai. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad KT
ir saugomas visuomenės interesas būti informuotai suponuoja atitinkamas valstybės konstitucines priedermes. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) turi ne tik negatyvaus turinio pareigą nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, bet ir pozityvaus turinio pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys; šiame kontekste pabrėžtina, jog Konstitucijos 44 straipsnyje nustatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama (1 dalis), taip pat kad valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių (2 dalis) (2006 m. gruodžio 21d. nutarimas).
Šiuo atveju Projektu į LRT valdyseną įvedant verslo (inter alia ir stambiųjų korporacijų, bankų bei draudimo bendrovių atstovus) interesus atstovaujančių tarptautinių audito bendrovių atrinktus, daugumą LRT valdyboje turinčius LRT valdybos narius yra akivaizdus konstitucinio T.RT nepriklausomumo pažeidimas. 6. Vadovaujantis Projekto 18 straipsniu į LRT valdyseną ir kontrolę yra įvedamas LRT ombudsmenas. Šio straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad 3 kandidatų į LRT ombudsmeno pareigas atrankos viešą konkursą vykdo valdybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. 7. Tokiu būdu LRT nepriklausomumą pažeidžiančiu būdu suformuota LRT valdyba savo sprendimu paskelbtą viešą konkursą dėl kandidatų į LRT ombudsmeną atrinkimą vykdytų verslo (inter alia tarptautinių korporacijų, bankų ir draudimo bendrovių) interesus atstovaujanti tarptautinė audito kompanija. 8. Akivaizdu, kad verslo (tarptautinių korporacijų, bankų, draudimo bendrovių) interesus atstovaujančių asmenų atsiradimas LRT valdymo (valdyba) bei kontrolės (ombudsmenas) organuose ir juos pilnai užvaldant bus neišvengiamai susijęs su įtaka neskleisti tam tikros, verslui nepalankios informacijos arba įtakoti objektyvios informacijos apie verslą pateikimą. 9.
įvedant verslo (inter alia ir stambiųjų korporacijų, bankų bei draudimo bendrovių) interesus atstovaujančių tarptautinių audito bendrovių atrinktus absoliučią daugumą turinčius LRT ombudsmeno narius yra akivaizdus LRT nepriklausomumo pažeidimas. 10. Kadangi LR KT savo jurisprudencijoje (2006 m. ir
skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą, todėl rengiamų programų turinys, forma ir kalba turi būti ne tik geros kokybės, bet ir rengdamas ir skelbdamas programas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Programose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams. LRT valdymo ir kontrolės organus įtakojant verslo korporacijoms LRT objektyvumui iškyla pagrįstas pavojus, t.y. LRT valdymo ir kontrolės organai neišengiamai siektų įtakoti LRT programų ir portalo turinį. Verslo interesus atstovaujantiems asmenims turint esminę ir lemiančią įtaką tiek LRT valdybai, tiek LRT prižiūrinčiam ombudsmenui, kyla pagrįsta abejonė ar LRT nepriklausomumas, objektyvumas, nešališkumas teikiant informaciją apie verslą būtų užtikrinamas. C.
C. Taip pat kyla pagrįsta rizika, kad LRT žurnalistai žinodami apie taip suformuotus LRT valdymo ir kontrolės organus, būtų paveikti savicenzūros atliekant savo profesines žurnalisto pareigas (Youth Initiative for Human Rights v. Serbia no. 48135/06, Judgment 25.6.2013, Shapovalov v. Ukraine, no. 45835/05, Judgment 31.10.2012, Dilipak v. Turkey - 29680/05, Judgement 15.9.2015), t.y. siektų
"įtikti" naujiems LRT valdymo ir kontrolės organų nariams ruošiant
LRT programas ar portalo straipsnius apie stambųjį verslą.Ar nauja LRT įstatymo redakcija neprieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui? 11. Kadangi LR KT 2019 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ (TAR, 2018-01 17, Nr. 704, identifikacinis kodas 2018-00704) (su 2018 m. rugsėjo 20 d. pakeitimu; TAR, 2018-09-20, Nr. 14783) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, nes į LRT vidaus (ekonominę) veiklą įsikišo LR Seimo laikinoji komisija, nors tokios įsikišimo (patikrinimo ir vertinimo) funkcijos įstatymu priskirtos LR Valstybės kontrolei. 12.
išaiškinimas dėl nesikišimo į LRT veiklą institucijoms ir asmenims, jau esant galiojančiuose įstatymuose (civilinio kodekso antros knygos asmens neturtinių teisių gynimo aspektai, Visuomenės informavimo įstatymu numatytos žurnalistų savivaldos ir savitvarkos institucijos - Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisija) kitoms institucijoms numatytai žurnalistinės veiklos priežiūros kompetencijai, būtų konstituciškai nepateisinama formuoti atskirus vidinius LRT valdysenos ir kontrolės organus, kurių funkcijos būtų dubliuoti esančių institucijų ir asmenų įtvirtintas žurnalistų savitvarkos ir savireguliacijos funkcijas, nes tai pažeistų LRT žurnalistų nepriklausomumo principą. Išvados
(valdybos sudarymo būdas) ir 18 straipsniai (ombudsmeno sudarymo būdas) prieštarauja LR Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam LRT nepriklausomumo principui, nes pažeidžia: 1.1. konstitucinį LRT nepriklausomumo principą; 1.2. konstitucinį atsakingo valdymo principą;
LRT konstitucinis nepriklausomumo principas reikalauja, kad bet koks LRT valdymo ir kontrolės modelio keitimas būti konstituciškai pagrįstas ir atliekamas užtikrinant konstitucinį proporcingumo principą. Naujiems LRT valdysenos ir kontrolės organams atstovaujant stambiojo verslo interesus būtų įsikišama į LRT nepriklausomumą pažeidžiant konstitucinį proporcingumo principą. 3.
redakcijoje yra numatytas LRT kontrolės organas LRT ombudsmenas, kuriam priskiriamos funkcijos dabar yra numatytos teisės aktuose nustatytų institucijų (Valstybės kontrolė, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, žurnalistų etikos inspektorius, visuomenės informavimo etikos komitetas, LRT Taryba), nauju teisiniu reguliavimu be pakankamo teisinio pagrindo yra įsikišama į įstatymuose numatytų institucijų kompetenciją, dubliuojama jų veikla, ignoruojamos egzistuojančios nepriklausomos žurnalistų savitvarkos ir savivaldos institucijos. 4. Pripažintina, kad Lietuvos Respublikos Seimo LRT įstatymo projekto 10 straipsnis (LRT valdyba, inter aliajos sudarymo aspektu 10 straipsnio 2 dalis), 18 straipsnis (LRT ombudsmenas, jo sudarymo būdas, straipsnio 3 dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams. 5. Kadangi Visuomeninio transliuotojo programų ir laidų transliavimas turi būti viešųjų paslaugų, t. y. paslaugų visuomenei, teikimas, viešosios paslaugos turi tenkinti viešąjį interesą, taigi turi būti visuomeninio pobūdžio, šiuo požiūriu Visuomeninis transliuotojas yra viešojo intereso reiškėjas, vadinasi, visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių - privačių ar grupinių - interesų (politinių, ekonominių ar kitokių, inter alia verslo korporacijų). Projekte siūlomas naujas LRT valdysenos ir kontrolės būdas yra partikuliarinių stambiojo verslo interesų iškėlimas aukščiau kitų visuomenės sluoksnių interesų pažeidžiant LRT nepriklausomumo principą inter aha. ir nuo atskirų visuomenės grupių, atsirandant LRT Žurnalistų savicenzūros rizikai. Atsižvelgti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1.1 Seimo narė Dovilė Šakalienė 2019-10-04 Argumentai: Dėl mokesčių reformos, įvertinus dalies socialinio draudimo tarifo įtraukimą į gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalį, nuo 2019 m. sausio 1 d. GPM tarifas padidėjo 5 procentiniais punktais, taip pat padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM. Pagal galiojantį reguliavimą nuo 2021 m. LRT asignavimai didėtų daugiau nei 1,6 karto, palyginti su 2019 m. (2019 m. patvirtinta 41,6 mln. eurų, 2021 m. būtų apie 69 mln. eurų). Atsižvelgus į tai siūlytina mažinti GPM procentinį dydį iki 1 procento ir nustatyti, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų
pabrėžti tai, kad būtina išlaikyti ir nekeisti šiuo metu LRT įstatyme įtvirtinto stabilaus ir nepriklausomo LRT finansavimo modelio dėl šių priežasčių:
tinkamo valstybės pareigos užtikrinti visuomenės teisę būti informuotai realizavimo. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija Konstitucijos garantuojamas ir saugomas visuomenės interesas būti informuotai suponuoja atitinkamas valstybės konstitucines priedermes: viena vertus, valstybė (jos institucijos, pareigūnai) turi ne tik negatyvaus turinio pareigą nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, bet ir pozityvaus turinio pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys. Vadinasi, būtų ne tik užtikrinta LRT konstitucinė misija, bet ir prisidėta prie tinkamo visuomenės informavimo.
Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas privalo užtikrinti LRT, kaip nacionalinio visuomeninio transliuotojo, deramą finansavimą, nes priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai, galėtų būti paneigtos tam tikros konstitucinės vertybės, kurioms įgyvendinti, puoselėti, saugoti kaip tik ir yra skirtas visuomeninio transliuotojo institutas. Atsižvelgiant į minėtą konstitucinį imperatyvą yra būtina įstatymų lygmeniu įtvirtinti stabilų ir nepriklausomą LRT finansavimo modelį, nes Konstitucinis Teismas yra ypač pabrėžęs, kad Konstitucija netoleruoja tokio nacionalinio visuomeninio transliuotojo (kaip ir bet kurio kito visuomeninio transliuotojo) nepakankamo, ypatingai jo konstitucinei misijai vykdyti, finansavimo iš valstybės biudžeto (ar jo mažinimo), kai tuo siekiama (arba gali būti siekiama) pažeisti jo nepriklausomumą ir šitaip daryti įtaką jo transliuojamoms programoms ir laidoms. 2.Lietuvos Respublikoje jau galioja įstatymai, kuriuose nustatytas analogiškas ar panašus teisinis reguliavimas, numatantis procentinį finansavimą, pvz., Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondo įstatymas, Sporto įstatymas ir kt. 3.Siūlomas įstatymo pakeitimas numato lėšas nuo biudžeto nacionalinių pajamų dalies, bet ne nuo viso bendro valstybės biudžeto ir /ar bendrojo vidaus produkto. Todėl de facto šis įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas šalies nacionalinių pajamų biudžeto daliai įtakos neturės. 4.Su visuomeniniu transliuotoju susijusius santykius reguliuoja ES teisės aktai, pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui.
Taigi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Europos Sąjungos bei kitų Europos valstybių teisę, kadangi pagal Europos, inter alia ES, teisę valstybės gali savo nacionaliniais teisės aktais įtvirtinti ir tai, kad valstybė finansuoja visuomeninio transliavimo paslaugas. Finansavimas, kurį valstybės gali teikti transliuotojams, turi būti reikalingas tam, kad transliuotojai galėtų teikti būtent viešąsias paslaugas. 5. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad situacija, kai valstybės finansuojamas visuomeninis transliuotojas dar teikia ir komercines paslaugas, sudaro LRT išskirtines konkurencijos sąlygas, kad taip neva yra iškraipoma reklamos rinka, kad dėl to gali nukentėti valstybės neremiami komerciniai transliuotojai, kad iš valstybės biudžeto finansuojamas nacionalinis transliuotojas reklamos rinkoje konkuruoja su privačias subjektais ir, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas. Šiuos nuogąstavimus paneigia ir kritikams į šį klausimą atsako Konstitucinio teismo doktrina:
konstitucinę misiją, nėra įsteigiamas tam, kad užimtų rinką (ar jos dalį) ir joje įsitvirtintų; tuo jis iš esmės skiriasi nuo privačių (komercinių) transliuotojų. Jo misija yra kita – ne rinkos dalyvio misija. Visuomeninis transliuotojas, kaip viešųjų paslaugų, susijusių su iš Konstitucijos kylančiu visuomenės interesu būti informuotai, teikėjas, nėra skirtas rinkai (nors tam tikrais atvejais veikia joje).
Visuomeninis transliuotojas, neatstovaudamas jokiai interesų grupei, turi teikti viešąsias radijo ir televizijos transliavimo paslaugas visai visuomenei, o ne savo steigėjui – valstybei. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: “5. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų lėšų dydis pirmą kartą skaičiuojamas pagal 2012 metų faktiškai gautas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų. Kiekvienus paskesnius metus LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą pagal visas faktines 2012 metų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų. 2019 metais LRT skirtus asignavimus. Atsižvelgti 1.2 Seimo narė Dovilė Šakalienė 2019-10-04 Argumentai:
Būtina išlaikyti ir nekeisti šiuo metu įstatyme įtvirtintą LRT veiklos, susijusios su informacijos skleidimu už atlyginimą, modelį. Kitu atveju būtų sudarytos prielaidos LRT netekti vieno iš savo finansavimo šaltinių ir taip tapti priklausoma išimtinai nuo biudžetinio finansavimo, kas sudarytų prielaidas LRT nepriklausomumo sumažinimui. Kaip teigiama LR Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime, “ <...> nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios, nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą; tokį nepriklausomumą privalu užtikrinti, kad šis transliuotojas vykdytų savo ypatingą konstitucinę misiją.
Atsižvelgiant į LRT įstatyme įtvirtintus LRT veiklos principus ir LRT veiklą, į kurią remiantis LRT įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, patenka LRT teisė rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus – t.y. įvairius renginius, turi būti užtikrinta, kad LRT atskirai ar kartu su kitais ūkio subjektais rengdama kultūros ir (ar) sporto renginius, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą, turėtų teisę informuoti visuomenę apie tokių renginių rėmimą. Priešingu atveju būtų apsunkintos visuomeninio transliuotojo galimybės organizuoti ir (ar) rengti tam tikrus visuomenei aktualius kultūros ar sporto renginius ir padaryti juos labiau prieinamus žiūrovui. Pažymėtina, kad didžiajai Lietuvoje vykstančių kultūros ir sporto renginių nepakanka valstybės finansavimo ir šie renginiai gali vykti tik pasitelkus privačius rėmėjus/ūkio subjektus, kuriems savo ruožtu laibai svarbu, kad būtų paviešintas jų, kaip konkretaus renginio rėmėjo, vardas.
Galimybės LRT televizijos ir radijo eteryje skelbti pranešimus apie kultūros ir sporto renginių rėmėjus panaikinimas sukeltų šias neigiamas pasekmes:
1) nukentėtų nacionalinio transliuotojo žiūrovai, nes LRT prarastų galimybę konkuruoti su komerciniais transliuotojais dėl svarbiausių Lietuvos žmonėms krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, biatlono, plaukimo ir kitų populiarių sporto šakų varžybų bei tokių kultūros renginių, kaip
„Sidabrinė gervė“, „Kino pavasaris“ ir pan.;
2) iškiltų grėsmė sumenkti arba visai išnykti didelei daliai mažesnių, siauresnei auditorijai skirtų kultūros ir sporto renginių, kurių įgyvendinimo apimtys ir galimybės tiesiogiai priklauso nuo to, ar renginį parems ūkio subjektai;
3) nesant galimybės viešinti rėmėjų LRT programose, būtų prarasta galimybė rasti rėmėjų ir tokiems visuomenei svarbiems kultūros renginiams, kaip „Dainų dainelė“, Lietuvos dainų šventė, Lietuvos moksleivių dainų šventės ir pan.;
4) rėmimo pranešimų transliavimo LRT uždraudimas perkeltų didelės dalies kultūros renginių finansavimą ant valstybės biudžeto pečių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išimtis iš reklamos draudimo, kuri leistų skelbti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus transliuojant išimtinai tarptautinius renginius, nepagrįstai diskriminuotų nacionalinius sporto renginius, ypač kai teisė transliuoti tokius renginius turi būti perkama (pvz., LKL krepšinio rungtynės ir pan.).Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai dėl reklamos draudimo privatūs rėmėjai atsisakys remti nacionalinius sporto renginius ir taip sutrikdys normalų nacionalinio sporto vystymąsi.
Todėl siūlytina išplėsti išimtį iš absoliutaus reklamos draudimo į ją įtraukiant ne tik tarptautinius, bet ir nacionalinius sporto renginius. Be to, visuomenei aktualių įvykių ar renginių, kuriuose būtų leidžiama reklama, sąrašą, turėtų tvirtinti LRT Taryba. Pabrėžtina, kad labai svarbu nekeisti kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos transliavimo sąlygų ir neuždrausti LRT transliuoti tokią informaciją atlygintinai. Manytina, kad toks draudimas sukeltų neigiamų finansinių padarinių LRT bei sugriautų šiuo metu rinkoje nusistovėjusią kultūros ir sporto renginių organizavimo bei finansavimo ekosistemą. LRT iš esmės jau yra tapusi tradiciniu informacijos apie aukštos kokybės kultūrinius renginius/projektus skleidėju, turinčiu savo specifinę auditoriją. Priešingu atveju LRT taptų mokamų renginių/projektų nemokamu transliuotoju ir taip sukurtų dideles galimybes rėmėjams piktnaudžiauti nemokamu LRT eteriu. Taip pat kiltų rizika prarasti savo auditoriją, nes LRT gali būti perpildytas renginių organizatorių prašymais neatlygintinai viešinti abejotinos kokybės projektus ir jų rėmėjus. Tai sukeltų neigiamų padarinių ir LRT žiūrovams, nes būtent LRT auditorija yra suinteresuota gauti informaciją apie reikšmingus kultūrinius, socialinius ar šviečiamuosius renginius.
Todėl siūlytina iš esmės nekeisti šiuo metu galiojančios tvarkos dėl kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo ir palikti galimybę LRT pačiai nuspręsti, kokiais atvejais ir tvarka (atlygintinai arba ne) turėtų būti viešinama tokia informacija. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale
komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį ar nemokamai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus ar transliacijų rėmimo pranešimus LRT privalo transliuotija ir
(ar) paskelbia LRT Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale, skelbiant kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ar transliuojant kultūros ir sporto renginius, gali būti pateikiami tokios informacijos ar renginių rėmėjų pavadinimai ir logotipai.
Už šios informacijos skelbimą ar renginių transliavimą gali būti mokamas atlygis Lietuvos radijui ir televizijai. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką bei sąlygas nustato LRT Taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija.“
Spręsti komitete asignavinų skaičius 41, 6 mln. Atsižvelgti 2.1 Seimo narė Agnė Širinskienė 2019-06-03 „6 straipsnis. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale
radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti ar paskelbti LRT portale, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai tvarką bei sąlygas nustato LRT Valdyba. Atsižvelgti . 2.2 „7 straipsnis.
2.2
„7 straipsnis. LRT radijo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų bei LRT portale
skelbiamo turinio rėmimas LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT portale skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas tuos atvejus, kai LRT vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.“
2019-01-03 Registruotoje naujoje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcijoje yra atveriamas kelias LRT politizacijai ir palikta daugybė netikslumų, kuriuos savo išsamioje išvadoje aptarė ir Seimo Teisės departamentas. Įstatymo projektas buvo teikiamas prisidengiant ,,depolitizavimo” siekiu, tačiau iš tiesų jis pasieks tik tiek, kad LRT valdymas bus paliktas siauro profilio ir patirties žmonėms, bus sukurta nauja painiava valdysenoje, o kuriama nauja ombudsmeno pareigybė, sukurta išimtinai LRT reguliavimui, apskritai turės neaiškų teisinį statusą ir taps įrankiu kontroliuoti LRT turinį. Teikiamais įstatymo pasiūlymais siūlome: Atsisakyti Seimo Kultūros komiteto vaidmens organizuojant naujos LRT Tarybos sudarymą ir pirmojo Tarybos posėdžio sušaukimą. Tai gali padaryti LRT vadovybė be politikų įsikišimo. Atsisakyti siaurų reikalavimų Tarybos nariams. Įstatymas nėra darbo skelbimas, kuriame taip detaliai, ir siaurai būtų apibrėžiami pareigybių reikalavimai. Pavyzdžiui, į Tarybos nario pareigas, įstatymas numato, kad galės pretenduoti tik humanitarinių ar socialinių mokslų išsilavinimą turintys asmenys, dirbę 5 metus pagal įgytą specialybę.
Siūlau atsisakyti visų šių kriterijų, nes ne turimas diplomas ir ne darbas pagal turimą diplomą nusprendžia žmogaus profesionalumo lygį ir gebėjimą eiti pareigas. Atsisakyti Valdybos įvedimo idėjos, nes jau šiuo metu yra galimybė atskirti ūkinius ir su LRT turiniu susijusius klausimus, už juos atsakingais paskiriant tam tikrus LRT Tarybos narius ar sukuriant jų komitetus. Valdybos įvedimas tik įves naują painiavą valdysenoje. Taip veikia Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC modelis. Ypatingai abejotina yra LRT ombudsmeno pareigybė ir jos teisinis statusas bei nepriklausomumas. Dėl šios priežasties siūlome apskritai atsisakyti tokios pareigybės idėjos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nacionalinio transliuotojo veiklą reguliuoja Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Nėra pateikiama argumentų, kodėl nacionaliniam transliuotojui turi būti sukurta atskira reguliavimo institucija. Abejonių kelia ir ombudsmeno atrankai skirti kriterijai: humanitarinių arba socialinių mokslų krypties išsilavinimas ir 10 metų darbo patirtis pagal įgytą specialybę. Viso to siūlome atsisakyti. Jeigu vis dėlto būtų pasilikta prie Valdybos ir Ombudsmeno pareigybių įvedimo idėjos, siūlome atsisakyti į jų atranką įtraukti audito kompaniją, turinčią „bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį“. Tikslingiau būtų, jog atranką įgyvendintų konkurso būdu pasirinkta personalo atrankos įmonė. Siūlome Lietuvos vyskupų konfederacijos atstovus pakeisti į Medijų tarybos atstovus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnis skelbia, jog Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Dėl šios priežasties manytina, kad ir nacionalinio transliuotojo valdyme nėra būtina dalyvauti religinės bendruomenės atstovams.
Tuo tarpu medijų tarybos atstovai galėtų užtikrini platesnį požiūrių atstovavimą. Taip pat siūlome keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalį suderinti su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, numatančiu, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos ir jų kandidatai. Apskritai atkreiptinas dėmesys į tai, jog XXI amžiaus pažangioje organizacijoje yra vertinamas tarpdiscipliniškumas ir įvairovė, tuo tarpu nauja įstatymo redakcija siūlo LRT valdymą patikėti žmonėms, kurių kompetenciją parodys tik turimas diplomas ir tai, ar jie dirba pagal specialybę. Ombudsmenas gali tapti įrankiu politizuoti ir valdyti LRT turinį. Taip pat iki šiol neaišku, ar sutaps Valdybos ir Tarybos narių kadencijos su politiniais ciklais. Tai buvo viena pagrindinių problemų atmestose LRT tyrimo išvadose ir tai nėra aišku iš šio įstatymo projekto Atsižvelgti 3.1 Aušrinė Armonaitė 2019-01-03 Pasiūlymas Nr. 1: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
radijo ir televizijos (toliau – LRT) steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę.“ Atsižvelgti
2019-01-03 Pasiūlymas Nr. 2: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pakeisti 5 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimo narius, ar politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams, kandidatams į savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“ Atsižvelgti 3.3 Aušrinė Armonaitė 2019-01-03 Pasiūlymas Nr. 3: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai tvarką bei sąlygas nustato LRT Taryba Valdyba.“ Atsižvelgti 3.4 Aušrinė Armonaitė 2019-01-03 Pasiūlymas Nr. 4: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. LRT organai LRT organai yra Valdyba, Taryba, ir generalinis direktorius.“ Atsižvelgti 3.5 Aušrinė Armonaitė 2019-01-03 Pasiūlymas Nr. 5: Išbraukti 10, 11 ir 12 straipsnius:
Išbraukti 10, 11 ir 12 straipsnius: „10 straipsnis. LRT valdyba
asmenų. Valdybos narys savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Jeigu Valdybos narys atšaukiamas iš užimamų pareigų esant šio straipsnio 5 dalyje nustatytoms sąlygoms arba jo įgaliojimai nutrūksta kaip tai nustatyta šio straipsnio 6 dalyje ir yra skiriamas kitas valdybos narys, jis renkamas tik iki veikiančios Valdybos kadencijos pabaigos. 2. Valdybos sudėčiai ex officio priklauso LRT generalinis direktorius, kuris kartu yra ir Valdybos pirmininkas, bei du jo pavaduotojai. 4 Valdybos nariai, kurie atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, yra atrenkami viešo konkurso būdu. Juos iš 12 kandidatų į Valdybos narius daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma paskiria Taryba. Viešą konkursą, kuriame atrenkama 12 kandidatų į Valdybos narius, vykdo Tarybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. 3. Valdybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Valdybos nariais, išskyrus tuos, kurie Valdybos nario pareigas eina ex officio, gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo sričių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties. Asmenys Valdybos nariais yra skiriami tokiu būdu, kad Valdyboje būtų bent po vieną teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistą. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 4. Jeigu asmuo, patvirtintas valdybos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo valdybos nariu laikotarpiui.
Valdybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, išskyrus LRT generalinį direktorių ir du jo pavaduotojus, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Tarybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 5. Valdybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
nedalyvauja Valdybos darbe;
neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų. 6. Valdybos nario įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus Valdybos nario kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas, laikui;
2) Valdybos nariui mirus. 7. Valdyba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu Valdyba atsistatydina, Valdybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Valdybai susirinkus į pirmąjį posėdį. 8. Kai Valdyba atsistatydina, Taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pradeda naujos Valdybos formavimą. 9. Valdyba, įskaitant Valdybos narių atlyginimą, finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto.
Lėšos, skirtos Valdybai, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms
1Valdyba svarsto ir tvirtina:
pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes, darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo tvarką;
2) LRT generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų, LRT ombudsmeno darbo sutarties sąlygas, pareiginius nuostatus, atlyginimą, juos skatina ir skiria nuobaudas;
4) LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;
konfidencialia informacija, sąrašą. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi būti vieša. 2. Valdyba priima sprendimus:
1) dėl sutarčių sudarymo, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 000 eurų;
atsižvelgiama į tai, kad LRT privalo nuolat visuomenę informuoti apie LRT, jos Valdybos, Tarybos, LRT administracijos bei LRT ombudsmeno veiklą;
apie:
1) LRT veiklos organizavimą;
2) LRT finansinę būklę;
3) LRT ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis. 4.
direktoriui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, LRT įstatams, Tarybos ar Valdybos sprendimams;
LRT generalinio direktoriaus veiklą, pateikia Tarybai atsiliepimus ir pasiūlymus dėl LRT generalinio direktoriaus veiklos;
privalo pateikti Tarybai jos prašomus su LRT veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją;
privalo saugoti LRT komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo būdami valdybos nariais. 8. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas
kiekvienas valdybos narys. 2. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. 3. Valdybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę. 4. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš. 5. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. 6. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami ir daromas posėdžio vaizdo įrašas. 7. Valdybos nutarimai LRT yra privalomi.“ Atsižvelgti 3.6 Aušrinė Armonaitė 2019-01-0313
Nr. 6: Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 13 straipsnis. LRT taryba 1.
aukščiausiasis organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Ji sudaroma 5 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie skiriami 5 metų kadencijai. Tarybos narys savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2. Tarybą sudaro: 2 Lietuvos Respublikos Prezidento paskirti asmenys; 2 Lietuvos Respublikos Seimo paskirti asmenys (1 skiriamas iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Medijų taryba Lietuvos vyskupų konferencija; 4 narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos krypties studijos, senatai. 3. Į Tarybos narius, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Medijų taryba Lietuvos vyskupų konferencija, gali būti skiriami tik tie nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą humanitarinių ar socialinių mokslų krypties išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias studijas bei turi 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. Į Tarybos narius, kuriuos bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai, gali būti skiriami tik tie nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi žurnalistikos mokslo srities magistro daktaro laipsnį bei 5 metų pedagoginio darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Iš dalies
politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui.
Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Valdybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 5. Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) Tarybos narys atsistatydina;
2) Tarybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Tarybos Valdybos darbe;
3) Tarybos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) Tarybos narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) Tarybos narys netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų. 6. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus Tarybos nario 5 metų kadencijai kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas, laikui;
2) kai Tarybos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais;
32) Tarybos nariui mirus. 7. Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią ar delegavusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos. 9. Kai Taryba atsistatydina, naujos Tarybos sudarymą organizuoja LRT generalinis direktorius Seimo Kultūros komitetas.
LRT generalinis direktorius Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas paskirti ar deleguoti Tarybos narius. LRT generalinis direktorius Seimo Kultūros komitetas kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka ir daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria išsirenka Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininko pavaduotojas skiriamas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu. Atsistatydinusiųjų Tarybos narių pareigose išbūtas laikas prilyginamas pilnai kadencijai. Asmuo Tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju negali būti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.“ Visai tarybai atsistatydinus in korpare, Atsižvelgti 3.7 Aušrinė Armonaitė 2019-01-03 Pasiūlymas Nr. 7: Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 14 straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1. Taryba:
1) formuoja LRT radijo ir televizijos programų valstybinę strategiją;
2) nustato LRT radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą, LRT radijo ir televizijos programų transliavimo trukmę; kasmet tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus;
3) nustato radijo ir televizijos programų skaičių ir paskirtį;
transliuotojams keliamų reikalavimų;
7) šiame įstatyme nustatyta tvarka ir atvejais skiria bei atšaukia iš pareigų Valdybos narius bei LRT ombudsmeną
rezultatus.
810) viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia iš pareigų generalinį direktorių; 911) generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus. Generalinio direktoriaus pavaduotoju gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas bei turi 3 metų vadovaujamo darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.; Nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių
12) LRT ombudsmeno teikimu tvirtina LRT Etikos kodeksą .tikslinti
10) steigia Tarybos Komitetus, tvirtina jų veiklos nuostatas; tikslinti
11) tvirtina LRT Administracijos veiklos nuostatas. 2. Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams LRT yra privalomi. 3. Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos bei Valdybos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, Valdybos, LRT ombudsmeno, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. 4.
funkcijas, įskaitant ir sprendimų priėmimą, pagal Tarybos nustatytas sąlygas, Tarybos įsteigtam Tarybos Komitetui ar vienam iš Tarybos narių.“tinkslinti formuluoti Atsižvelgti 3.8 Aušrinė Armonaitė 2019-01-0312
Įstatymo projekto 15 straipsnio pavadinimą ir 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pakeisti 15 straipsnio pavadinimą ir 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12 15 straipsnis. Tarybos sprendimų priėmimas
narys neturi teisės balsuoti, kai tarybos valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla taryboje valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.“ Atsižvelgti 3.9 Aušrinė Armonaitė 2019-01-03 Pasiūlymas Nr. 9: Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 16 straipsnis. Generalinis direktorius
atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Valdybos ir Tarybos nutarimų įgyvendinimą. Generalinis direktorius turi du pavaduotojus, kurie skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiu. 2. Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus 16 straipsnio 3 dalyje numatyto tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. Generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas, bei turi 5 metų vadovaujamo darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 3.
partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui. Taip pat generaliniu direktoriumi negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Valdybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 4. Generalinis direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių. 5. Generalinis direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Tuo atveju iš pareigų atleidžiami atsistatydina ir jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojai. 6. Tarybai atsistatydinus, generalinis direktorius bei jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojai atleidžiami. Tarybai arba generaliniam direktoriui atsistatydinus, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas iki naujo generalinio direktoriaus paskyrimo. 7.
direktorius negali būti atleistas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) Generalinis direktorius dėl LRT Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių
2) Generalinis direktorius atsistatydina;
3) Generaliniam direktoriui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) Generalinis direktorius netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) Generalinis direktorius netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų. Atsisakyti -perteklinis
įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus Generalinio direktoriaus kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, laikui;
2) Generaliniam direktoriui mirus;
3) kai Generalinis direktorius atleidžiamas iš pareigų šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais.“ Gen direktorių atšaukus iš pareigų ar atsistatydinus. Atsižvelgti 3.10 Aušrinė Armonaitė 2019-01-03 Pasiūlymas Nr. 10: Pakeisti Įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 17 straipsnis. Generalinio direktoriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1Generalinis direktorius:
1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, sudaro sutartis, priima skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami; pritarti
2) Valdybos ir Tarybos prašymu Valdybą ir Tarybą informuoja apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Valdybos ir Tarybos nutarimų vykdymą. 2. Generalinis direktorius privalo būti supažindintas su turi teisę gauti Valdybos ir Tarybos nutarimais nutarimus bei kita informacija, kuri yra būtina kitą informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose. pritarti 3.
Generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą, kurioje nurodoma kaip LRT laikėsi šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose punkte apibrėžtų reikalavimų, LRT Tarybos ir Valdybos sprendimų, LRT ombudsmeno rekomendacijų.“ Spręsti komitete Atsižvelgti 3.11 Aušrinė Armonaitė 2019-01-03 Pasiūlymas Nr. 11: Išbraukti Įstatymo projekto 18 ir 19 straipsnius:
Išbraukti Įstatymo projekto 18 ir 19 straipsnius: „18 straipsnis. LRT ombudsmenas
ombudsmenas prižiūri, kaip LRT laikosi šio įstatymo 3 bei 4 straipsniuose ir LRT Etikos kodekse nustatytų reikalavimų, o taip pat savo kompetencijos ribose nagrinėja LRT darbuotojų ir visuomenės atstovų skundus bei pasiūlymus. 2. LRT ombudsmeną, pasirinkdama iš 3 kandidatų, atrinktų viešo konkurso būdu, 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. LRT ombudsmenas savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. 3 kandidatų į LRT ombudsmeno pareigas atrankos viešą konkursą vykdo Valdybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. 4. LRT ombudsmenu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą humanitarinių ar socialinių mokslų krypties išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas bei turi 10 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.
ombudsmenu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje buvimo LRT ombudsmenu laikotarpiui. Taip pat LRT ombudsmenu negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Valdybos, Tarybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 6. LRT ombudsmenas negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) LRT ombudsmenas atsistatydina;
2) LRT ombudsmenui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) LRT ombudsmenas netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) LRT ombudsmenas netenka nepriekaištingos reputacijos. 7. LRT ombudsmeno įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus LRT ombudsmeno kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas, laikui;
2) LRT ombudsmenui mirus. 8. LRT ombudsmenas finansuojamas iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos LRT ombudsmenui, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms LRT ombudsmeno funkcijoms atlikti. 19 straipsnis. LRT ombudsmeno funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1.
LRT ombudsmenas:
1) Nuolat vertina ir prižiūri, kaip LRT laikosi šio įstatymo 3 bei 4 straipsniuose ir LRT Etikos kodekse nustatytų reikalavimų;
2) LRT tarybai teikia tvirtinti LRT Etikos kodeksą ir jo pakeitimus;
3) Savo kompetencijos ribose nagrinėja LRT Valdybos, Tarybos, generalinio diraktoriaus, administracijos ar darbuotojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų kreipimusis ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų pateikia savo išvadą;
4) gauto skundo pagrindu arba savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl LRT įvykdytų šio įstatymo 3 ir
ilgiau kaip 20 darbo dienų pateikia savo išvadą;
5) du kartus per metus teikia ataskaitą Valdybai apie tai, kaip LRT laikomasi šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių bei LRT Etikos kodekso reikalavimų;
6) Savo iniciatyva arba LRT administracijos, Valdybos arba Tarybos prašymu teikia pasiūlymus LRT administracijai dėl šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių bei LRT Etikos kodekso reikalavimų įgyvendinimo. Tuo atveju, kai rekomendacijų adresatas atsisako rekomendacijas įgyvendinti, per 20 darbo dienų jis turi pateikti motyvuotą paaiškinimą, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys bei motyvai;
7) LRT darbuotojams organizuoja profesinės etikos mokymus. 8) Kartą per mėnesį dalyvauja LRT radijo laidoje, kurioje apžvelgia gautus kreipimusis, nustatytus pažeidimus, pateiktas rekomendacijas bei visuomenei atsiskaito už kitus, šios dalies 1-7 punktuose numatytus,atliktus veiksmus;
Tarybos nutarimus, posėdžių medžiagą bei protokolus, generalinio direktoriaus įsakymus bei kitus dokumentus ir informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos, Valdybos bei LRT administracijos posėdžiuose.“ Atsižvelgti 3.12 Aušrinė Armonaitė 2019-01-03 Pasiūlymas Nr. 12: Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnio pavadinimą ir 5 dalį ir juos išdėstyti taip:
Pakeisti 20 straipsnio pavadinimą ir 5 dalį ir juos išdėstyti taip: „15 20 straipsnis. LRT turtas
000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavusi Tarybos Valdybos leidimą.“ Iš esmės pritarti. Pasiūlymas Nr. 13: Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 21 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „16 21 straipsnis. LRT finansinė ir ūkinė veikla“ pritarti Pasiūlymas Nr. 14: Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 22 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „17 22 straipsnis. LRT reorganizavimas ir likvidavimas“ pritarti Pasiūlymas Nr. 15: Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d., tačiau šio įstatymo 13 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys bei 4 dalyje įtvirtinti politinės veiklos apribojimai yra taikomi skiriant naujus Tarybos narius, o 13 16 straipsio
tobulinti atsižvelgiant į realią įstatymo priėmimo datą. 2. Nutrūkus keturių Lietuvos Respublikos Prezidento deleguotų Tarybos narių kadencijai, asmenys į jų vietą Taryboje skiriami tokia tvarka: Lietuvos Respublikos Prezidentas skiria du Tarybos narius ir du Tarybos narius skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai bendru sutarimu.
Nutrūkus keturių Lietuvos Respublikos Seimo deleguotų Tarybos narių kadencijai, asmenys į jų vietą Taryboje skiriami tokia tvarka: Lietuvos Respublikos Seimas skiria du Tarybos narius ir du Tarybos narius skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai bendru sutarimu. 3. Taryba, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka pradeda Valdybos formavimą. 4. Valdyba, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po to kai pradeda eiti savo pareigas, šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka pradeda kandidatų į LRT ombudsmenus atrankos procesą. 5. LRT ombudsmenas, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po to kai pradeda eiti savo pareigas, teikia Tarybai tvirtinti LRT Etikos kodeksą.“
2019-05-09 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3010 (toliau – Projektas) ir pateikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: Atsižvelgti 4.1
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 2 ir 3 dalimis siūloma keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) Tarybos (toliau – Taryba) sudarymo principus.
Nors aiškinamajame rašte nėra aptariamos faktinės aplinkybės, rodančios, kad Seimo arba Lietuvos Respublikos Prezidento paskirti Tarybos nariai naudojo ar naudoja savo pareigas politinei įtakai didinti, iš esmės pritariame siūlymui sumažinti Seimo ir Prezidento skiriamų asmenų skaičių. Tačiau siūlome keisti nuostatas, kurios numato, kad 4 Tarybos narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai ir pagal kurias šiems asmenims taikomi kvalifikaciniai reikalavimai turėti žurnalistikos mokslo srities daktaro laipsnį ir 5 metų pedagoginio darbo patirtį, dėl kelių priežasčių. Pirma, tokios nuostatos pernelyg susiaurintų galimų pretendentų skaičių. Antra, pagal Mokslo krypčių ir meno sričių klasifikatorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-93 „Dėl mokslo krypčių ir meno krypčių klasifikatorių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-93), žurnalistikos mokslo krypties daktaro laipsnio nėra, nes nėra žurnalistikos mokslo krypties; vartotinos mokslo ir meno daktaro laipsnių sąvokos. Trečia, tokios nuostatos nulemtų vienos visuomenės grupės neproporcingai didelį atstovavimą Taryboje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad „valstybės įsteigtas visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių (taip pat ir profesinių bei institucionalizuotų, inter alia susijusių su žiniasklaida, ypač radiju ir televizija, taip pat vienijančių asmenis, kurių kūrybą arba produkciją visuomeninis transliuotojas gali įvairiai populiarinti) atstovais. Jie turi išreikšti būtent visos visuomenės interesus. Šie asmenys turi atstovauti kuo platesniam socialiniam spektrui“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio (2000 m. birželio 29 d. redakcija) 5 dalies, 6 straipsnio 1, 3, 4 dalių (2000 m. birželio 29 d. redakcija),
straipsnio (2000 m. birželio 29 d. redakcija) 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio (2000 m. rugpjūčio
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio teismo
vyskupų konferenciją skirti vieną Tarybos narį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnyje numatyta, kad „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės ir bažnyčios atskirumo principas – Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas; šis principas, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta įsitikinimų, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė, konstitucinis asmenų lygybės principas kartu su kitomis konstitucinėmis nuostatomis lemia valstybės pasaulėžiūrinį ir religinį neutralumą; tai, kad Lietuvos valstybė ir jos institucijos yra pasaulėžiūros ir religijos požiūriu neutralios, reiškia valstybės ir tikybos sričių, valstybės ir bažnyčių bei religinių organizacijų paskirties, funkcijų ir veiklos atribojimą (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas
„Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 1 straipsnio 5 punkto, 10
straipsnio 3 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 21 straipsnio 2 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2, 3 ir
straipsnio 2 ir 3 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“; 2017 m. liepos 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Formuojant Tarybą siūlome įtraukti ne tik akademinės bendruomenės atstovus, bet ir kitas visuomenės grupes, pavyzdžiui, teisę skirti narius suteikiant Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nevyriausybinių organizacijų tarybai, Tautinių bendrijų tarybai ar kuriai nors skėtinei negalią turinčių asmenų organizacijai. Atsižvelgti 4.2
dalyje išvardytas sąrašas aplinkybių, neleidžiančių užimti Tarybos nario pareigas.
LRT išorinę priežiūrą vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir žurnalistų etikos inspektorius, tačiau tik Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariams draudžiama būti Tarybos nariu. Tapatus draudimas turi būti nustatytas ir žurnalistų etikos inspektoriui. Siūlome tokius apribojimus nustatyti ir savivaldybių tarybų nariams. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad Tarybos nariais negali tapti auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. Siūlome analogišką 2 metų laikotarpį nustatyti ir asmenims, turėjusiems Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir žurnalistų etikos inspektoriaus statusus. Analogiškos pastabos taikytinos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 daliai, 16 straipsnio
4.3
nepriklausomumą ir jos sudėties įvairiapusiškumą yra tikslinga įtvirtinti ir kitas teisinio reguliavimo priemones. Siūlome nustatyti, kad Tarybos narių skyrimo procedūra yra vieša; tai kyla iš Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio
svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri“) ir Europos transliuotojų sąjungos (toliau – EBU) rekomendacijų, išdėstytų dokumente „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“. Viešumo reikalavimas gali būti įgyvendintas įvairiai, pavyzdžiui, įtvirtinant, kad Tarybos narius skiriantys subjektai savo interneto svetainėse (arba LRT interneto svetainėje) turi iš anksto paskelbti kandidatų į Tarybos narius sąrašą.
Taip pat siūlome įtvirtinti moterų ir vyrų proporcingą atstovavimą Taryboje; tai rekomenduojama Europos Tarybos rekomendacijoje Nr. CM/REC(2012)1 „Dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos“. Proporcingas atstovavimas gali būti pasiekiamas nustatant, kad skiriančioji organizacija negali skirti iš eilės 2 (arba 3) kartus tos pačios lyties atstovų. Atsižvelgti 4.4
dalyje siūloma trumpinti Tarybos sudarymo ir Tarybos narių kadencijos laikotarpį nuo 6 iki 5 metų, tačiau trūksta tokio trumpinimo pagrindimo. EBU dokumente „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“ nurodyta, kad protingas laikotarpis yra 4–6 metai, taigi ir dabar nustatytas 6 metų laikotarpis laikomas protingu. Sutrumpinus laikotarpį iki 5 metų, jis sutaptų su Prezidento kadencijos laikotarpiu. Toks siūlymas neatitinka vieno iš Projekto tikslų – didinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų, nes, skirtingai nei šiuo metu, išrinktas Prezidentas kiekvieną savo kadenciją turės galimybę skirti atstovus į Tarybą (šiuo metu teisės skirti atstovus į Tarybą Prezidentas neturi kas 6-oje kadencijoje). Be to, Tarybos nario ir Tarybos pirmininko kadencijų trukmės nėra suderintos tarpusavyje (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Tarybos nariai 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką, asmuo gali būti Tarybos pirmininku du kartus iš eilės (taigi, 6 metus), bet Tarybos nario kadencija tėra
Tarybos sudarymo ir Tarybos narių kadencijos laikotarpį (6 metus). Atsižvelgti 4.5 5.
pertvarkyti LRT valdyseną – be dabar egzistuojančių Tarybos ir LRT generalinio direktoriaus (toliau – Generalinis direktorius) siūloma įsteigti LRT valdybą (toliau – Valdyba), LRT ombudsmeno (toliau – Ombudsmenas) pareigybę, panaikinti LRT Administracinę komisiją (toliau – Administracinė komisija), perskirstyti esamas ir nustatyti naujas funkcijas minėtiems subjektams. Tokia Projektu siūloma LRT valdysenos struktūra nėra iki galo aiški, kai kurios nurodytų LRT subjektų funkcijos persidengia, o dalis prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir visuomeninių transliuotojų valdysenos principams. Pagal Projekte siūlomas nuostatas Taryba vykdytų dalį LRT aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijų, Valdyba – dalį aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijų, taip pat dalį valdymo funkcijų, Ombudsmenas – dalį priežiūros funkcijų ir rekomendacinio pobūdžio funkcijas vienoje srityje, Generalinis direktorius – dalį valdymo funkcijų. Keičiamu įstatymu siūloma nustatyti, kad Valdyba yra valdymo organas (10 straipsnio 1 dalis), bet jai priskiriamos ne tik valdymo funkcijos, bet ir visuomeninio transliuotojo aukščiausiojo ir priežiūros organo funkcijos, pavyzdžiui, prižiūrėti Generalinio direktoriaus veiklą (11 straipsnio 5 dalis), tvirtinti LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas (11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teikti siūlymus Generaliniam direktoriui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, LRT įstatams, Tarybos ar Valdybos sprendimams (11 straipsnio 4 dalis). Toks reguliavimas neatitinka EBU dokumento „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“, Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos.
EBU dokumente „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“ nurodyta, kad turi būti aiškiai atskirtos visuomeninio transliuotojo valdymo /vykdomosios (angl. managerial /executive) funkcijos nuo priežiūros /reguliavimo (angl. supervisory /regulatory) funkcijų; dokumente nurodyta, kad šias funkcijas atliekantys organai turi būti skirtingi ir nepriklausomi vienas nuo kito. Kartu akcentuojama, kad teisės aktuose, reguliuojančiuose privačių bendrovių valdyseną, toks atskyrimas ne visada reikalaujamas, tačiau visuomeniniuose transliuotojuose toks atskyrimas skatinamas nuo praeito amžiaus 9‑ojo dešimtmečio pabaigos. Analogiškai, Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio
organams spręsti visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus; šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas nustato įstaigos vadovo darbo sutarties sąlygas, tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kt. LRT yra viešoji įstaiga, kurios visuotinio susirinkimo funkcijos pavestos Tarybai. Konstitucinis Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarime Nr.
XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ (su 2018 m. rugsėjo 20 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas) yra išaiškinęs, kad LRT aukščiausioji institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, atlieka arba organizuoja vidinę LRT veiklos kontrolę, inter alia, programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę, visuomeniniam transliuotojui valstybės skirtų išteklių naudojimo kontrolę, visuomeninio transliuotojo veiklos organizavimo ir vykdymo priežiūrą. Taip pat keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsniu nustatoma tokia situacija, kai Valdybos pirmininkas, būdamas ir Generaliniu direktoriumi, dalyvaus Valdybos veikloje sprendžiant klausimus, susijusius su jo paties, kaip Generalinio direktoriaus, veikla ir kontrole, pavyzdžiui, spręs klausimus, susijusius su Generalinio direktoriaus darbo užmokesčio nustatymu, skatinimu, nuobaudų skyrimu ir kt. Tokiu reguliavimu Valdybos pirmininkui atsiras nuolatinių interesų konfliktų tikimybė. Be to, Administracinės komisijos, kurios nariai yra vadybos ir (ar) finansų specialistai, naikinimas gali turėti neigiamų pasekmių efektyviam LRT aukščiausiojo ir priežiūros organo – Tarybos – darbui. Taryba yra sudaroma iš visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie neprivalo turėti specialiųjų žinių finansų ir (ar) vadybos klausimais. EBU dokumente „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“ numatyta, kad priežiūros organo nepriklausomumui yra reikalinga turėti savo darbuotojų ir galimybę kreiptis į išorės ekspertus.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamu įstatymu siūlomas valdysenos modelis nėra germaniškasis. Keičiamu įstatymu LRT valdysenoje siūloma įtvirtinti du valdymo organus – Generalinį direktorių ir Valdybą. Vokietijoje veikiantys visuomeniniai transliuotojai turi vieną valdymo organą (ir du priežiūros organus). Pavyzdžiui, Vokietijos visuomeninio transliuotojo ZDF valdymo organas – generalinis direktorius (vok. Intendant), pagrindinis priežiūros organas yra Televizijos taryba (vok. Fernesehrat), mažesnis – Administracinė taryba (vok. Verwaltungsrat); kitas visuomeninis transliuotojas WDR taip pat turi vieną valdymo organą – generalinį direktorių (vok. Intendant) ir du priežiūros organus, pagrindinį – Transliavimo tarybą (vok. Rundfunkrat) ir mažesnį (specializuotą) – Administracinę tarybą (vok. Verwaltungsrat). Be to, šie transliuotojai, jų veiklos apimtys ir finansavimas yra gerokai didesni nei LRT (palyginimui, 2018 m. ZDF biudžetas buvo apie 2,192 mlrd. eurų, LRT – apie 38,8 mln. eurų). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir siekiant įtvirtinti Valdybą kaip valdymo organą, siūlytina atsisakyti nuostatų, kuriomis jai priskiriamos visuomeninio transliuotojo aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijos, šios funkcijos turėtų būti priskirtos Tarybai. Taip pat siūlytina nustatyti, kad Taryba turi sekretoriato darbuotojus, kurie vykdo Tarybos ir Tarybos pirmininko pavedimus, ir galimybę kreiptis į išorės ekspertus. Atkreipiame dėmesį, kad vieną iš Projekto tikslų – atnaujinti LRT valdysenos modelį, sudarant galimybę LRT valdysenoje dalyvauti vadybos, teisės bei ekonomikos žinių turintiems ekspertams – galima pasiekti ir nesteigiant Valdybos, o tobulinant Administracinės komisijos veiklos reglamentavimą.
Siekiant išvengti nepagrįsto Administracinės komisijos veiklos apribojimo (nurodyta, kad Administracinės komisijos nuostatuose buvo nustatyta, jog ši vykdo veiklą „pagal Tarybos pirmininko ir /arba Generalinio direktoriaus kreipimąsi“), keičiamame įstatyme galima nustatyti, kad Administracinė komisija savo funkcijas vykdo pagal Tarybos pirmininko ir (arba) Generalinio direktoriaus kreipimąsi arba savo iniciatyva. Administracinės komisijos įgaliojimus galima tikslinti, pavyzdžiui, pirma, numatant, kad Administracinė komisija sudaroma iš 5 ekspertų, turinčių finansų, strateginio planavimo ir valdymo, teisės, vadybos ir (ar) žmogiškųjų išteklių valdymo žinių, antra, nustatant Administracinės komisijos nariams konkrečius kvalifikacinius ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, trečia, įtvirtinant skaidrią ir viešą Administracinės komisijos narių skyrimo procedūrą, pavyzdžiui, nustatant, kad nariai renkami viešo konkurso būdu, o šių narių skyrimo nuostatai viešai skelbiami LRT interneto svetainėje. Minėtą tikslą taip pat galima pasiekti ir steigiant specializuotus Tarybos komitetus (kartu atsisakant Valdybos steigimo ir panaikinant Administracinę komisiją). Šių komitetų pagrindinis uždavinys būtų teikti pagalbą Tarybai, vykdant jai pavestas funkcijas. Komitetai galėtų būti sudaromi iš 3–5 narių, iš kurių dalį sudarytų Tarybos nariai, o kitą dalį – atitinkamų sričių specialistai (pavyzdžiui, į Audito ir rizikos valdymo komitetą skiriamas asmuo turėtų turėti patirties ir aktualių žinių finansų, apskaitos ir audito srityje).
Komitetai, kuriuose dirbtų atitinkamų sričių specialistai, atliktų svarbų vaidmenį ne tik priežiūros srityje, jie taip pat galėtų teikti LRT vadovybei profesionalias rekomendacijas. Dalis komitetų galėtų būti nuolatiniai, kita dalis – iškilus poreikiui steigiami Tarybos sprendimu. Galutinius sprendimus priimtų Taryba. Toks valdysenos modelis galėtų padidinti Tarybos darbo efektyvumą ir skaidrumą, atitiktų gerosios valdysenos rekomendacijas (žr. G20 / EBPO Įmonių valdysenos principus, angl. Principles of Corporate Governance) ir išlaikytų dabartinį Tarybos, kaip institucijos, atstovaujančios visuomenę ir turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, statusą. Kartu siekiant stiprinti LRT lėšų ir bendrai visos LRT veiklos kontrolę, būtų galima įtvirtinti specialiąją nuostatą, kad vidaus audito tarnyba atskaitinga Tarybai arba Tarybos Audito ir rizikos valdymo komitetui, jeigu toks būtų suformuotas. Šios teisinio reguliavimo priemonės sudarytų prielaidas sustiprinti LRT valdyseną, vidaus kontrolės ir atsakomybės sistemą. Atsižvelgti 4.6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09
numatomos priežiūros funkcijos („LRT ombudsmenas prižiūri, kaip LRT laikosi šio įstatymo 3 bei 4 straipsniuose <...> nustatytų reikalavimų“; 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai), kurios priskirtos ir LRT aukščiausiajam ir priežiūros organui – Tarybai („Taryba <...> prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų“; 14 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Tokiu reguliavimu sukuriamas išimtinės Tarybos funkcijos dubliavimas, kuris nėra tikslingas ir sukelia teisinę koliziją. Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti nuostatų, kuriomis Ombudsmenui priskiriamos priežiūros funkcijos. Siūlome Ombudsmenui nustatyti kitas funkcijas – teikti LRT organams ir darbuotojams rekomendacijas ir patarimus, nagrinėti LRT etikos kodekso pažeidimus ir asmenų kreipimusis (ir jų pagrindu teikti rekomendacijas), organizuoti profesinius mokymus, atsiskaityti už savo veiklą visuomenei. Siūlome nustatyti, kad Ombudsmeno ataskaitos apie jo veiklą teiktinos ne tik LRT valdymo, bet ir aukščiausiajam ir priežiūros organui – Tarybai. Siūlome atsisakyti nuostatos, kad Ombudsmenas kartą per mėnesį dalyvauja būtent LRT radijo laidoje, kurioje apžvelgia gautus kreipimusis ir savo darbą. Ombudsmenas tokią funkciją gali atlikti ir per kitas LRT valdomas visuomenės informavimo priemones, pavyzdžiui, skleisdamas nurodyto turinio informaciją LRT interneto svetainėje. 4.7
dalies socialinio draudimo tarifo įtraukimą į gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalį, nuo 2019 m. sausio 1 d. GPM tarifas padidėjo 5 procentiniais punktais, taip pat padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM.
Prognozuojamos 2019 m. valstybės biudžeto pajamos iš GPM – 3,28 mlrd. eurų arba 1,8 karto didesnės nei 2018 m. faktinės pajamos iš GPM, taigi, nuo 2021 m. pagal galiojantį reguliavimą LRT asignavimai didėtų daugiau nei 1,6 karto, palyginti su 2019 m. (2019 m. patvirtinta 41,6 mln. eurų, 2021 m. būtų apie 69 mln. eurų). Atsižvelgus į tai ir įvertinus aplinkybes, kad, pirma, Projektu yra mažinamos LRT pajamos, nes įtraukiami draudimai LRT gauti pajamas iš reklamos LRT interneto svetainėje, antra, nuo 2020 m. sausio 1 d. LRT nustatyti papildomi įpareigojimai (žr. šio nutarimo 22 punktą), trečia, siūlomi LRT valdysenos pakeitimai pareikalaus papildomų administravimo išlaidų, siūlytina mažinti Projekto 21 straipsnio 5 dalies punkte įtvirtintą procentinį GPM dydį iki 1 procento. Atsižvelgti 4.8
numatyta, kad Taryba prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų. LRT de facto teikia ir retransliavimo, ir užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, taip pat valdo interneto svetainę. Be to, nuostata
„prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai“ nėra pakankamai tiksliai
apibūdinanti Tarybos vykdomą LRT konstitucinės misijos priežiūrą. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „įstatymu turi būti nustatytas ne tik toks nacionalinio visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos ir nebus paneigtas nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas, bet ir atitinkamas šio transliuotojo veiklos kontrolės modelis. <...>. Tačiau nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė negali būti suprantama vien kaip finansinis ar turto auditas.
Tokia kontrolė turi apimti ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę (a priori (išankstinę) ir a posteriori (paskesniąją)), t. y. tokią jo veiklos stebėseną ir patikrą, kai nacionalinio visuomeninio transliuotojo programos ir laidos yra vertinamos inter alia iš Konstitucijos kylančios ir įstatymuose apibrėžtos šio transliuotojo misijos atžvilgiu. Pabrėžtina, kad tokia kontrolė neturi virsti nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų cenzūra, kurią, kaip ir visų kitų visuomenės informavimo priemonių cenzūrą, expressis verbis draudžia Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir siekiant didesnio teisinio aiškumo, siūlytina detaliau aprašyti šiame punkte nustatytas Tarybos funkcijas, nurodant, kad ji, pirma, prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, įskaitant šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrą, antra, prižiūri, kaip LRT laikosi teisės aktuose viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų, trečia, neatlieka išankstinės informacijos turinio kontrolės. Atsižvelgti 4.9
dalyje siūloma nustatyti sąrašą aplinkybių, draudžiančių asmeniui eiti Generalinio direktoriaus pareigas. Iš formuluotės „negali būti skiriami“ nėra aišku, ar siūloma uždrausti asmeniui tuo pačiu metu eiti Generalinio direktoriaus ir kitas (nesuderinamas) pareigas, ar siūloma nustatyti, kad asmenys, turintys nurodytą statusą, negali dalyvauti konkurse eiti Generalinio direktoriaus pareigas. Jeigu formuluotės turinį perteikia antrasis variantas – pagal jį asmuo, turintis konkrečios profesinės patirties visuomenės informavimo priemonių srityje, negalėtų tapti Generaliniu direktoriumi.
Toks apribojimas nebūtų objektyviai pateisinamas. Profesinė patirtis laikytina Generalinio direktoriaus privalumu, o ne trūkumu. Todėl siekiant aiškumo ir apibrėžtumo siūlome tikslinti formuluotę. Atsižvelgti 4.10
ir finansinę atskaitomybę, kartu šias nuostatas suderinant su kituose teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais ataskaitoms. Tai galėtų būti pasiekta įtvirtinant, kad metinė veiklos ataskaita yra viena, ją rengia Generalinis direktorius, svarsto ir tvirtina Taryba.
Be to, LRT atskaitomybę galima reglamentuoti atskirame straipsnyje (kartu iš kitų straipsnių išbraukiant nuostatas dėl atskaitomybės), įtvirtinant, kad, pirma, LRT buhalterinė apskaita organizuojama ir metinių finansinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita rengiami, teikiami ir skelbiami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, antra, be pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytos informacijos, kurią pateikti metinėje veiklos ataskaitoje privalo LRT, papildomai metinėje LRT veiklos ataskaitoje teikiama informacija apie Pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį ir santykį nuo visų gautų pajamų;
Sąnaudų ir išlaidų, susijusių su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu, dydį; sąnaudos ir išlaidos, kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms teikti, turi būti paskirstytos proporcingai pagal pajamų iš ne viešojo pobūdžio paslaugų santykį nuo visų viešosios įstaigos pajamų; Tai, kaip LRT laikėsi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų, Tarybos sprendimų, LRT ombudsmeno rekomendacijų, kokią vertę sukūrė visuomenei. Kadangi informacija apie LRT finansavimo šaltinius yra pateikiama LRT finansinėse ataskaitose (valstybės biudžeto lėšos, savivaldybių biudžetų lėšos, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų lėšos, kiti finansavimo teikėjai), LRT metinėje veiklos ataskaitoje jos siūlome nedubliuoti.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarime pateiktą išaiškinimą, kad LRT turi atsiskaityti Seimui už tai, kaip LRT įgyvendina savo konstitucinę misiją ir kaip naudojami šiai misijai įgyvendinti skirti valstybės biudžeto asignavimai, siūlome detaliau reglamentuoti LRT atsiskaitymo Seimui procedūrą, nustatant terminą, iki kurio LRT atsiskaito, ir atsiskaitymo būdą, pavyzdžiui, nustatant, kad LRT metinių ataskaitų rinkinys ir metinė veiklos ataskaita iki gegužės 1 d. yra pristatomi Seimo posėdyje ir Seimo nariai gali užduoti klausimus. Atsižvelgti 4.11
siūloma nustatyti, kad Taryba skelbia viešą konkursą išorės auditui atlikti. Finansinę atskaitomybę ir finansinių ataskaitų auditą reglamentuojančiuose teisės aktuose sąvoka „išorės auditas“ nevartojama, todėl siūlome tikslinti šią nuostatą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytas sąvokas ir numatyti, kad skelbiamas viešas konkursas finansinių ataskaitų auditui atlikti. Atitinkamai visame keičiamame įstatyme siūlome patikslinti sąvokos „auditas“ vartojimą (keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, 13 straipsnio 4 dalis, 16 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgti
straipsnio 2 dalis ir 18 straipsnio 3 dalis), kad viešą konkursą dėl kandidatų į Valdybos narius ir Ombudsmeno pareigas atrankos turi vykdyti audito kompanija.
Pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą audito įmonės teikia finansinių ataskaitų audito paslaugas ir kitas užtikrinimo paslaugas, t. y. audito įmonių kompetencijos pirmiausiai susijusios su finansinių duomenų teisingumo ir patikimumo įvertinimu. Be to, siūlome keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad Taryba, kaip skirianti Ombudsmeną, turėtų taip pat priimti ir sprendimą dėl šioje dalyje numatyto kompanijos atrinkimo viešo konkurso (keičiamu įstatymu siūloma, kad šį sprendimą priimtų Valdyba). Atsižvelgti 4.12
dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad analizuojami LRT ūkinės veiklos rezultatai, pajamų ir išlaidų sąmatos, inventorizacijos ir kiti turto pasikeitimo apskaitos duomenys. Iš šios nuostatos neaišku, kas yra priskiriama prie kitų turto pasikeitimo apskaitos duomenų. Atsižvelgti 4.13
straipsnio 1 dalį bankrotas yra įmonės būsena, todėl siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, numatant, kad LRT netaikomas bankroto procesas. Atsižvelgti
disponavimo juo teisinį reguliavimą, nes jis neatitinka valstybinio turto valdymo pokyčių. Pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnį LRT turtas yra valstybės nuosavybė ir negali būti privatizuojamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymu, privatizuojamos gali būti tik valstybei priklausančios akcijos, o valstybės nekilnojamasis turtas (statiniai, patalpos ar jų dalys) ar kitas turtas yra perduodamas kitų asmenų nuosavybėn Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau
Turto valdymo įstatyme numatytas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykis, pavyzdžiui, nustatant, kad valdant LRT turtą turėtų būti vadovaujamasi Turto valdymo įstatyme nustatytais bendraisiais valstybės turto valdymo principais ir nuostatomis, jeigu keičiamas įstatymas nenustato kitaip. Taip pat siūlome panaikinti prieštaravimus tarp keičiamo įstatymo 20 straipsnio atskirų dalių, pavyzdžiui, 3 dalyje nustatoma, kad LRT pastatai negali būti parduoti, o 4 dalyje nustatoma, kad ne mažesnės nei 29 tūkst. eurų likutinės vertės LRT ilgalaikis turtas, kuris pagal Turto valdymo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį apima statinius (pastatus), valstybinę žemę ir kitą minėtoje dalyje nurodytą ilgalaikį turtą, gali būti parduotas, perleistas, nurašytas gavus Vyriausybės leidimą. Pagal valstybės turto nurašymo teisinį reguliavimą Vyriausybė priima sprendimą dėl didesnės nei 50 tūkst. eurų likutinės vertės valstybės nekilnojamojo turto nurašymo ir ši nuostata taikytina visiems valstybės turto patikėtiniams (įskaitant valstybės įmones, valstybines aukštąsias mokyklas ar teismus). Atsižvelgti 4.14
reikalavimais tokias pareigas užimti.
Pavyzdžiui, priėmimui į pareigas, pilietybės reikalavimas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje nenumatytas, tačiau
straipsnio 6 dalies 4 punkte įvardintas kaip pareigų netekimo pagrindas. Atsižvelgti 4.15
Ombudsmenui nėra pagrįsti (keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis,
būtent tokios studijų kryptys ir darbinė patirtis išskiriami. Tikslingiau keičiamame įstatyme nurodyti pareigoms atlikti būtiną kompetenciją, o ne numatyti siaurus išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus. Nurodžius humanitarinių ar socialinių studijų krypties išsilavinimo reikalavimą, asmuo, baigęs teisės arba verslo studijas, negalėtų užimti pareigų, nes pagal studijų krypčių ir krypčių grupių sąrašą, tvirtinamą švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, šios studijos priskiriamos atitinkamai teisės arba verslo ir viešosios vadybos studijų kryptims, o ne socialinių mokslų studijų krypčiai. Be to, keičiamame įstatyme išvardyti išsilavinimo reikalavimai Tarybos, Valdybos nariams, Generaliniam direktoriui ir Ombudsmenui yra nesuderinti su Mokslo ir studijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-1075 „Dėl studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“ ir Įsakymo Nr. V-93) nuostatomis, neteisingai vartojama studijų krypties sąvoka, taikomi nebegaliojantys studijų ir mokslo krypčių klasifikatoriai.
Atsižvelgdami į tai, siūlome išsilavinimo reikalavimus ir darbo patirtį apibrėžti tokiu būdu, kad jie pernelyg nesusiaurintų galimų pretendentų skaičiaus ir atitiktų šiame punkte nurodytus teisės aktus: pirma, siūlome atsisakyti nuostatų, kuriomis daliai Tarybos narių ir Ombudsmenui keliamas reikalavimas turėti darbo patirtį tik pagal įgytą specialybę, antra, siūlome Tarybos, Valdybos nariams, Generaliniam direktoriui ir Ombudsmenui reikalaujamą išsilavinimą apibrėžti plačiau, pavyzdžiui, numatant, kad šie asmenys turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, trečia, siūlome universitetų senatų skiriamiems Tarybos nariams numatytą reikalavimą turėti pedagoginio darbo patirtį praplėsti (pavyzdžiui, numatant, kad šie asmenys turi turėti darbo aukštojoje mokykloje patirtį arba iš viso atsisakyti darbo patirties srities įvardijimo), ketvirta, siūlome mažinti Ombudsmenui numatytą darbo patirties laikotarpį. Atsižvelgti 4.16
nustatyti, kad asmenys Valdybos nariais yra skiriami tokiu būdu, kad Valdyboje būtų bent po vieną teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistą. Gali susiklostyti situacijos, kai nurodytų sričių specialistų tarp kandidatų į Valdybos narius nebus arba išvis nebus 12 kandidatų į Valdybos narius, todėl nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tokiu atveju. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Ombudsmeno – nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jeigu nebūtų atrinkti 3 kandidatai į LRT ombudsmeno pareigybę. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlome nurodyti, kaip tokiais atvejais būtų vykdomos skyrimo procedūros. Atsižvelgti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-09 19.
Generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų kadencijų laikas skiriasi nuo Valdybos kadencijos trukmės. Kadangi jie minimi kaip Valdybos nariai ex officio (pagal pareigas), neišspręsta, kas įvyks Generalinio direktoriaus kadencijai pasibaigus (šios aplinkybės nėra tarp Valdybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindų keičiamo įstatymo
skyrimo procedūros nutrūkus ne visos Valdybos, o vieno jos nario įgaliojimams. Atsižvelgti 4.17
20Siūlome keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalį,
nustatančią LRT suteikiamą laiką politinėms partijoms ir jų kandidatams savivaldybių tarybų rinkimų metu, derinti su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, numatančiu, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos ir jų kandidatai. Ši dalis turi būti pildoma nurodant ir rinkimus į Europos Parlamentą. Atsižvelgti 4.18
straipsniuose nurodytą sąvoką „portalas“ siūlome keisti į teisės aktuose vartotiną sąvoką „interneto svetainė“. Atsižvelgti 4.19
21 d. priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII‑2008, kurio nuostatos dėl televizijos programų pritaikomumo klausos ir regos negalią turintiems asmenims turėtų būti perkeltos į Projektą. Atsižvelgti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: įstatymo projektą atmesti. 6.2.
6.2. Argumentai: Atsižvelgtina į esmines Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, NVO organizacijų kitų institucijų pastabas dėl projekto nuostatų, kurios įstatymo projekte nesuderinamos su konstitucine visuomeninio transliuotojo misija, atsakingo valdymo principu, taip pat pasiūlyta įstatymo redakcija nesukuriamos prielaidos užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo valdžios institucijų ir/ar verslo struktūrų. Vertinant konstitucinę visuomeninio transliuotojo misiją, įstatymu būtina užtikrinti materialiąsias, organizacines, finansinės sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti savo misiją ir išlaikyti nepriklausomumą. Taigi Įstatymu būtina užtikrinti tokią LRT valdymo struktūrą, kuri neprieštarautų konstituciniam atsakingo valdymo principui. Todėl manytina, kad projekto nuostatomis numatoma ombudsmeno pareigybė ir valdyba sukuria apsunkintą valdymo modelį, nederantį su konstituciniu atsakingo valdymo principu. Jeigu būtų įvertinta, kad žurnalistų etikos inspektorius negali atlikti LRT etikos priežiūros funkcijos, vietoje ombudsmeno pareigybės galėtų būti įstatymu nustatyta etikos pareigūno (kontrolieriaus) pareigybė – šis pareigūnas teiktų LRT padaliniams ir/ar darbuotojams rekomendacijas ir patarimus, nagrinėtų LRT etikos kodekso pažeidimus ir asmenų kreipimusis teiktų rekomendacijas, organizuotų profesinius
(etikos) mokymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kuriant naują etikos ar kitokios priežiūros pareigybę reikėtų nustatyti pasekmes tais atvejais, kai pareigūno rekomendacijos nevykdomos ir numatyti pareigūno veiksmus nuosekliai siekiant užtikrinti, kad jo rekomendacijos būtų įgyvendintos.
Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo, turėtų būti numatyti keli LRT finansavimo šaltiniai
Teismo 2000 m. birželio 13 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai) konstatuota, jog „Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo Lietuvoje principas. Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valerijus Simulik, Sergejus Jovaiša.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė
KULTŪROS komitetas
DĖL
2020-01-15
pirmininko pavaduotojos Ramintos Popovienės pavaduotoja Dovilė Šakalienė, komiteto nariai: Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Milda Gureckienė, Deimantė Pukytė, Deimantė Žegunė.
Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento viešosios teisės patarėja Jelena Jarmakovič, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Bielskė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vyriausioji specialistė Rasa Zdanevičiūtė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas Vitalijus Jarmontovičius, „Deloitte Legal“ advokatas Herkus Gabartas, „Deloitte Legal“ advokatas Gintautas Bartkus, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Gytis Oganauskas, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Teisės ir vindikacijos skyriaus konsultantas Armen Airapetian, VšĮ
„Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Administracijos ir veiklos
vystymo departamento direktorius Tomas Rytel, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė Rūta Putnikienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Lietuvos radijo ir televizijos tarybos nariai: pirmininkas Liudvikas Gadeikis, pavaduotoja Giedrė Švedienė, Vilija Targamadzė, Kornelijus Platelis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, kino režisierius Arūnas Matelis.
Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento viešosios teisės patarėja Jelena Jarmakovič, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Bielskė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vyriausioji specialistė Rasa Zdanevičiūtė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas Vitalijus Jarmontovičius, „Deloitte Legal“ advokatas Herkus Gabartas, „Deloitte Legal“ advokatas Gintautas Bartkus, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Gytis Oganauskas, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Teisės ir vindikacijos skyriaus konsultantas Armen Airapetian, VšĮ
„Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Administracijos ir veiklos
vystymo departamento direktorius Tomas Rytel, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė Rūta Putnikienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Lietuvos radijo ir televizijos tarybos nariai: pirmininkas Liudvikas Gadeikis, pavaduotoja Giedrė Švedienė, Vilija Targamadzė, Kornelijus Platelis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, kino režisierius Arūnas Matelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas (2018-12-17)1 Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūlome braukti žodį „steigimo“, nes keičiamas įstatymas nebereglamentuoja LRT steigimo. Kitaip sakant LRT steigimas, kaip vienkartinė teisinė procedūra, buvo 1990 m. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio televizijos ir radijo komiteto reorganizavimo“ reguliavimo ir jo įgyvendinimo dalykas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įvedamas trumpinys „LRT programų“ dėstytinas daugiskaitos vardininko linksniu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įvestas toks trumpinys, kitose keičiamo įstatymo nuostatose jis ir turi vartojamas. Atsižvelgiant į tai, taisytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 straipsnio 4 ir 5 dalys, 6 straipsnio pavadinimas ir 1, 2 dalys, 7 straipsnio pavadinimas ir dalis, 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 21 straipsnio 3 dalis. Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymus Nr.3;4;5;6;7;10;21
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)31 Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra vartojama sąvoka „portalas lrt.lt ar kitas LRT valdomas portalas (toliau – LRT portalas)“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kituose teisės aktuose (pvz., Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme, Geodezijos ir kartografijos įstatyme) sąvoka
„portalas“ yra apibrėžiama kaip valstybės informacinė sistema, kuria
centralizuotai teikiamos naudojimosi erdvinių duomenų rinkinių duomenimis ir susijusiais metaduomenimis paslaugos, arba valstybės informacinė sistema, skirta dokumentų rinkiniams ir jų metaduomenims sisteminti ir skelbti naudojant vienodą metaduomenų aprašymo formatą, taip pat vieno langelio principu institucijų sudarytiems dokumentų rinkiniams ir jų metaduomenims ieškoti, gauti ir su jais susijusioms paslaugoms teikti. Tačiau iš projekto nuostatų matyti, kad turima omenyje ne tam tikra valstybės informacinė sistema, o LRT interneto svetainė. Todėl siūlytina keičiamame įstatyme atsisakyti sąvokos „portalas“, o vietoj jos vartoti sąvoką „interneto svetainė“, kuri paprastai vartojama kituose teisės aktuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)31 Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad rengiamų LRT programų bei LRT portalo turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turi būti dėstomos reguliacinio pobūdžio normos, įtvirtinančios aiškiai suformuluotas elgesio taisykles teisinių santykių subjektams, šios nuostatos turinys turi būti aiškiai atskleistas, apibrėžiant „geros kokybės“ kriterijaus, taikomo LRT programų turiniui, formai bei kalbai, turinį. Pritarti Komiteto siūlymuose atsisakoma „geros kokybės“ kriterijaus apibrėžimo. 1.5.
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)51 Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje brauktinas vienas iš besikartojančių sakinių (antrasis arba trečiasis sakinys). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)510 Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalis, nustatanti LRT suteikiamą laiką politinėms partijoms ir jų kandidatams savivaldybių tarybų rinkimų metu, derintina su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, numatančiu, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos ir jų kandidatai. Pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.5 Komitetas siūlo tokią formuluotę:
kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams ir jų keliamiems kandidatams į Seimo arba savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius – merus, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. LRT suteikia laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)10 1;4 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse kalbant apie Valdybos narių skyrimą reikėtų atsisakyti žodžių „renkamas“,
„patvirtintas“ vartojimo, nes pagal kitas įstatymo nuostatas yra aišku, jog
Valdybos nariai yra skiriami. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.8.
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)102 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad viešą konkursą, kuriame atrenkama 12 kandidatų į Valdybos narius, vykdo Tarybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. Ši nuostata ginčytina keliais aspektais. Pirma, Finansinių ataskaitų audito įstatyme yra nustatyta, kad audito įmonės pagrindinė veikla yra audituojamų įmonių finansinių ataskaitų auditas. Audituojama įmone laikomas juridinis asmuo, investicinis fondas, pensijų fondas, išteklių ar mokesčių fondas arba įmonių grupė, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos. Iš šių nuostatų kyla abejonių dėl to, kad audito įmonė sugebėtų tinkamai atlikti kandidatų į LRT Valdybos narius viešą konkursą. Antra, kadangi audito įmonės yra privatūs juridiniai asmenys, svarstytina, ar keičiamu įstatymu siūlomas kandidatų į Valdybos narius atrankos būdas nepareikalaus neproporcingai didelių LRT biudžeto išlaidų. Trečia, kadangi įstatyme nurodytas baigtinis reikalavimų sąrašas asmenims, siekiantiems tapti Valdybos nariais, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovautųsi audito įmonė iš visų kandidatų, atitinkančių nepriekaištingos reputacijos, išsilavinimo ir vadovaujamojo darbo patirties reikalavimus, atrinkdama tik 12 asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad tai viešasis konkursas į viešas pareigas, kurių užėmimas ir ėjimas reglamentuojamas įstatymu, manytume, kad būtent įstatyme turėtų būti išdėstyti principai, įpareigojantys audito įmonę vertinti, vadovaujantis ne savo pasirinktais, o įstatymo leidėjo suformuluotais kriterijais. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo
Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos, taip pat ombudsmeno pareigybės. 1.9.
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)102 Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad 4 Valdybos nariai skiriami daugiau nei pusės Tarybos narių balsų dauguma iš 12 atrinktų kandidatų, reikėtų papildyti, atskleidžiant kokia tvarka vyktų 12 kandidatūrų svarstymo ir tik 4 iš jų skyrimo procedūra. Kitaip sakant, nėra aišku, kaip galėtų būti paskirstyti 12 Tarybos narių balsai tarp 12 galimų kandidatų, kad kiekvienas iš skiriamų Valdybos narių gautų daugiau nei pusę Tarybos narių balsų. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)103 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyti šie kvalifikaciniai reikalavimai LRT Valdybos nariams – asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo sričių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties. Ši kvalifikacinių reikalavimų formuluotė yra pernelyg sudėtinga. Pirma, Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija; aukštojo mokslo kvalifikacija – tai kvalifikacinis laipsnis; asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis; teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopos studijas.
Vadovaujantis nurodytomis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis keičiamame įstatyme pakaktų šio išsilavinimo reikalavimo – „turintis socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Antra, iš pateiktos formuluotės nėra pakankamai aišku, ar reikalavimas turėti 5 metų vadovaujamojo darbo patirties yra taikomas tik asmenims, baigusiems vientisąsias studijas, ar ir tiems, kurie yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį. Analogiškos pastabos taikytinos ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 11 punktui, 16 straipsnio 2 daliai, 18 straipsnio 4 daliai. Pritarti iš dalies Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos ir ombudsmeno pareigybės. Kvalifikacinius reikalavimus generaliniam direktoriui Komitetas 13 straipsnio 2 dalyje siūlo išdėstyti taip:
balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. Generaliniu direktoriumi gali būti renkamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba baigęs vientisąsias studijas ir turintis 5 metų vadovaujamo darbo patirties.
Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme. 1.11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)103 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenys Valdybos nariais yra skiriami tokiu būdu, kad Valdyboje būtų bent po vieną teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistą“. Pastebėtina, kad gali susiklostyti situacijos, kai nurodytų sričių specialistų tarp kandidatų į Valdybos narius nebus, todėl nėra aišku, kokios teisinės pasekmės turėtų kilti tokiu atveju. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina nurodyti, ar Valdyba gali būti formuojama, jei tarp kandidatų nėra bent vienos iš nurodytų sričių specialistų. Be to, derėtų nurodyti, ar tokiu atveju Valdybos formavimas turėtų būti pradėtas iš naujo. Taip pat manytume, kad imperatyvas dėl teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistų turėtų būti formuojamas ne tik Tarybai, bet ir audito įmonei, būtent kuri ir vykdytų pirminę 12 kandidatų į Valdybos narius atranką. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)104 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad Valdybos nariais negali būti asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai, reikia tikslinti atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatyme nustatytą reguliavimą.
Pavyzdžiui, asmenys negali dirbti pačiuose interneto portaluose (o tik sudarę sutartis su interneto svetaines kaip informacinės visuomenės informavimo priemones valdančiais juridiniais ar fiziniais asmenimis), asmenys dirba ne radijo ar televizijos stotyse (o transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijas turinčiuose juridiniuose asmenyse). Taip pat nevartojamos formuluotės „interneto portalų savininkai“ ar „kanalų savininkai ir bendraturčiai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies bei 18 straipsnio 5 dalies. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)103 Svarstytina, ar, derinant projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, nustatanti būtinus reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti Valdybos nario pareigas, neturėtų būti papildytas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimu bei reikalavimu neturėti teistumo už tam tikras nusikalstamas veikas. Kitaip būtų įtvirtintas ydingas reguliavimas, pagal kurį užimti pareigas esant tam tikroms aplinkybėms Valdybos narys gali, bet jei tos aplinkybės atsiranda jam jau užimant pareigas, jis toliau pareigų eiti nebegalėtų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl 13 straipsnio 3 dalies, kurioje išdėstyti reikalavimai Tarybos nariui. Iš dalies pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: 3.
Į Tarybos narius gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba baigę vientisąsias studijas ir turintys 5 metų darbo patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 1.14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)1053 Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytas pagrindas, kuriam esant Valdybos narys turi būti atšauktas iš pareigų, yra proporcingas savo turiniu, nes pagal tokį reguliavimą, pavyzdžiui, iš pareigų turėtų būti atšauktas net ir tas Valdybos narys, kuriam paskelbtas apkaltinamasis teismo nuosprendis už baudžiamąjį nusižengimą, tačiau jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 3 punktui. Iš dalies pritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. Komiteto siūloma formuluotė:
laikui, išskyrus atvejus, kai:
Tarybos darbe;
šio straipsnio 4 dalies reikalavimų;
šiurkštaus pažeidimo, susijusio su Tarybos nario funkcijų vykdymu. 6. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)106 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalis turėtų būti papildyta punktu, kuriame būtų nurodytas Valdybos nario įgaliojimų nutrūkimo atvejis, kai Valdybos narys atšaukiamas iš pareigų 5 dalyje nurodytais atvejais. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)10 5;6;7;9 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5, 6, 7 bei 9 dalys turėtų būti patikslintos, nes ne visos šių dalių nuostatos vienoda apimtimi taikomos 4 Valdybos nariams, paskirtiems Tarybos sprendimu, ir 3 Valdybos nariams, pareigas užimantiems ex officio. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)1013157 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Valdyba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Svarstytina, ar atsižvelgiant į šio veiksmo teisinę reikšmę ir į būtinybę užtikrinti, kad mažuma negalėtų primesti savo sprendimo daugumai, keičiamo įstatymo 12 straipsnyje neturėtų būti nustatyta atskira tvarka, pagal kurią Valdybos sprendimas atsistatydinti in corpore būtų priimamas, pavyzdžiui, nustatant visų Valdybos narių kvalifikuotos daugumos reikalavimą tokiam sprendimui priimti. Pažymėtina, kad net trys iš Valdybos narių pareigas užimtų ex officio, todėl apskritai svarstytinas jų dalyvavimo sprendime dėl atsistatydinimo pagrįstumas (po Valdybos atsistatydinimo ir kitos Valdybos suformavimo jie vis tiek automatiškai užimtų Valdybos narių pareigas). Analogiška pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 13 ir 15 straipsnių, kuriuose reguliuojami Tarybos atsistatydinimas ir Tarybos sprendimų priėmimo tvarka. Iš dalies pritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. Dėl Tarybos žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.10 Komitetas siūlo tokią formuluotę: 8.
Taryba turi teisę atsistatydinti in corpore nepasibaigus kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina in corpore, Tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta, kai iš naujo sudaryta Taryba susirenka į pirmąjį posėdį. 1.18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)1071 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą reikia dėstyti taip: „pasibaigus Tarybos paskirto Valdybos nario 4 metų kadencijai arba pasibaigus Valdybos nario, pareigas užimančio ex officio“, įgaliojimams. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)108 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalis pildytina nuostata, numatančia Valdybos formavimo terminus ir tuo atveju, kai baigiasi Tarybos paskirtų Valdybos narių 4 metų kadencija. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)109 Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Valdybos nariams už jų darbą atlyginama. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiau atskleisti Valdybos narių ir LRT tarpusavio santykių pagrindą (darbo sutartis, paslaugų sutartis ar kt.), subjektą, įgaliotą su Valdybos nariais pasirašyti šias sutartis, o taip pat subjektą, įgaliotą nustatyti Valdybos nariams mokamų atlyginimų dydžius. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)111 Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio
straipsnio 2 dalyje nurodytų valdybos funkcijų. Pažymėtina, kad ir 1 dalyje, ir 2 dalyje nurodytais klausimais Valdyba tokios pat rūšies privalomus sprendimus turėtų priimti tokia pačia tvarka.
Pažymėtina, kad ir keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nėra išskiriamos kelios privalomų sprendimų rūšys. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnį siūlome perredaguoti, vienoje dalyse išdėstant Valdybos kompetenciją, kurią įgyvendinant Valdyba priima visiems LRT organams privalomus sprendimus, o kitoje – kompetenciją, kurią įgyvendinant priimami tik rekomendacinio pobūdžio sprendimai. Taip pat siūlytina, aiškiai atskirti abi priimamų sprendimų rūšis, atsižvelgiant į jų privalomumą. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad Valdybos nutarimai LRT yra privalomi, galbūt tikslinga aiškiai nurodyti dėl kurių klausimų Valdyba priima nutarimus, o dėl kurių – kitus sprendimus. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)1112 Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „atlyginimą“ įrašytini žodžiai „darbo užmokestį“. Pritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. Ši sąvoka keičiama Komiteto siūlomo projekto 15 straipsnio 8 dalyje ir 17 straipsnio 8 dalyje. 1.23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)1115 Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas tikslintinas, atsisakant termino „bendrovė“ vartojimo, atsižvelgiant į tai, jog LRT nėra bendrovė ir toks terminas įstatymo tekste daugiau niekur nevartojamas. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)1122 Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas, atsisakant žodžio „suteikimo“ vartojimo, atsižvelgiant į tai, jog LRT neteikia bankinių kreditų ir garantijų.
Manytina, jog valdyba turėtų spręsti dėl galimybių skolintis ir gauti garantijas. Be to, šis punktas tikslintinas dar ir todėl, kad jo redakcija suponuoja, jog Valdyba bus įgaliota priimti sprendimus dėl LRT įsipareigojimų vykdymo ar nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad visi sutartiniai įsipareigojimai privalo būti vykdomi, galbūt turėti omenyje Valdybos įgaliojimai nustatyti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tvarkos, terminų, eiliškumo, prioritetų ar kt. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)113 Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Valdyba analizuoja ir vertina tam tikrą LRT generalinio direktoriaus pateiktą medžiagą. Kad toks veiksmas nebūtų savitikslis, įstatyme derėtų nustatyti tokio vertinimo teisines pasekmes. Priešingu atveju, tokia Valdybos funkcija turėtų būti vertinama kaip neturinti teisinio krūvio. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)115 Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies tekstas taisytinas kalbiniu požiūriu. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)121 Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis pildytina nurodant subjektą, kuris būtų įpareigotas šaukti Valdybos posėdžius, kai juos inicijuoja Valdybos narys. Taip pat siūlytume nurodyti konkretų eilinių Valdybos posėdžių šaukimo periodiškumą. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.28.
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)124 Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „2/3 ir daugiau valdybos narių“ įrašytini skaičius ir žodžiai „ne mažiau kaip 5 valdybos nariai“, o nuostata
„Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš“
keistina nuostata „Valdybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių dauguma“. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)127 Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį siūlome dėstyti taip: „Valdybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams yra privalomi“. Nepritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)131 Atsižvelgiant į tai, kad LRT Tarybos narių 5 metų kadencija prasideda ne tuo pačiu metu (Tarybos narius į pareigas skiriančios institucijos juos skiria skirtingu metu) bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „ji sudaroma 5 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų“ reikėtų įrašyti žodžius „ji sudaroma iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie skiriami 5 metų kadencijai“. Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.10 Komitetas siūlo tokią formuluotę:
ir priežiūros organų funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. LRT organų sudarymą, kompetenciją, funkcijas ir veiklą nustato šis įstatymas ir LRT įstatai. Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai, laikytis įstatymų, kitų teisės aktų ir LRT įstatų. Taryba sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai. Tarybos narys pareigas eiti gali ne daugiau dvi kadencijas iš eilės. 1.31.
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)132 Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT)
„Tarybą sudaro: 2 Lietuvos Respublikos Prezidento paskirti asmenys; 2
Lietuvos Respublikos Seimo paskirti asmenys (1 skiriamas iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija; 4 narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai.“ Taigi, vienas subjektų, skiriančių LRT Tarybos narį yra Lietuvos Vyskupų konferencija. Analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančiame įstatyme. Nepaisant to, svarstytina, ar dėstant įstatymą nauja redakcija, nuostata, įgalinanti Lietuvos Vyskupų konferenciją skirti vieną LRT Tarybos narį, turėtų išlikti. Pažymėtina, kad konstitucinėje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai) konstatuota, jog „Konstitucijos 43 straipsnio
Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis).“ Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-12-07 išvadoje Nr. 102-P-44(5) Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Konstitucijai, svarstydamas analogiško pobūdžio siūlomą įstatyminę nuostatą, preliminariai įvertino, kad projekto Nr.
XIIP-4266(2) nuostatos ta apimtimi, kiek čia numatyti įgaliojimai suteiktini Lietuvos Vyskupų konferencijai, prieštarauja Konstitucijos 43 straipsnio 7 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam valstybės ir bažnyčios atskirumo principui. Nepritarti Komiteto siūlomu įstatymo projektu išlaikomas taps pats Tarybos formavimo principas, kaip ir galiojančiame įstatyme. 1.32 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)132 Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „žurnalistikos“ įrašytinas žodis „krypties“. Ši dalis pildytina reglamentuojant ir tokią situaciją, kada universitetų senatai nesutartų tarpusavyje dėl 4 bendrų kandidatų į Tarybos narius pateikimo. Nepritarti Komitetas siūlo palikti pagal galiojančią įstatymo redakciją LRT tarybos sudarymo tvarką. Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.10 Komitetas siūlo tokią formuluotę:
paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); keturis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma
jo pavaduotojas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 1.33 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)1352 Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj žodžio „Valdybos“ įrašytinas žodis „Tarybos“, nes Tarybos nariai turi dalyvauti būtent Tarybos, o ne Valdybos darbe. Atitinkamai tikslintina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis.
Pritarti iš dalies Komitetas siūlo atsisakyti projekto 15 straipsnio 4 dalies. Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.10 Komitetas siūlo tokią formuluotę:
5Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, kai:
1) Tarybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Tarybos darbe;
2) Tarybos narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
3) Tarybos narys netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad jis neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų;
4) Vyriausioji tarnybinė etikos komisija priima sprendimą dėl interesų konflikto šiurkštaus pažeidimo, susijusio su Tarybos nario funkcijų vykdymu. 1.34 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)136 1 Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalies 1 punktas dėstytinas taip: „pasibaigus jo 5 metų kadencijai“. Iš dalies pritarti Komiteto siūlo tokią formuluotę „ Pasibaigus jo kadencijai“. Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.12 1.35 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)13 6 Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalis turėtų būti papildyta punktu, kuriame būtų nurodytas Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo atvejis, kai Tarybos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
6Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) Tarybos narys atsistatydina;
2) pasibaigia jo kadencija;
3) Tarybos narys miršta;
4) yra šio straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai. 1.36 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17) 13 7;9 Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „ar delegavusią“, nes visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai skiria, o ne deleguoja Tarybos narius. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 9 dalis. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: 7.
Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos. 9.Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas. Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį paskirti ar deleguoti Tarybos narius. Seimo Kultūros komitetas kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka ir daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma skiria 3 metams Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininko pavaduotojas skiriamas tokia pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu. 1.37 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)139 Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Tarybos nariai 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką. Ši nuostata kelia abejonių, kadangi pačių Tarybos narių kadencija – 5 metai. Šiuo atveju nėra aišku, kaip sekančiai 3 metų kadencijos trukmei būtų išrenkamas Tarybos pirmininkas, kai iki pačios Tarybos nario kadencijos pabaigos būtų likę 2 arba mažiau metų. Tarybos pirmininko kadencijos trukmė ir paties Tarybos nario kadencijos trukmė turėtų būti derinamos tarpusavyje. Neaiškus keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatos, kad tuo atveju, kai Taryba atsistatydina, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas, praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad kiekviena institucija, įgaliota paskirti savo atstovą (atstovus) į LRT Tarybos narius, jį (juos) skiria savo sprendimu, todėl papildomas formalus Seimo komiteto kvietimas, sprendimas ar kokia kita Seimo organizuojama procedūra nereikalinga.
Kitaip sakant, įstatymas nenumato jokio formalaus papildomo Seimo sprendimo, kuriuo LRT tarybos sudėtis būtų patvirtinta (paskelbta) in corpore, todėl Seimo komiteto paskirtis ir funkcija organizuojant Tarybos sudarymą liktų neaiški. Pažymėtina, kad kvietimus skiriančioms institucijoms paskirti naujus Tarybos narius galėtų pateikti tiek atsistatydinusios Tarybos pirmininkas, tiek, pavyzdžiui, toliau veikianti Valdyba, kuri galėtų atlikti ir kitus naujos Tarybos formavimo organizacinius darbus. Pritarti iš dalies Komiteto patobulintame įstatymo projekte išlaikomas dabar egzistuojantis Tarybos sudarymo principas ir Tarybos narių 6 metų kadencijos laikotarpis. Komiteto nuomone, Tarybai atsistatydinus in corpore, Komitetas inicijuoja naujos Tarybos sudarymą. Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.12 Komitetas siūlo tokią formuluotę:
9Kai Taryba atsistatydina in corpore,
naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas. Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį paskirti ar deleguoti Tarybos narius. Seimo Kultūros komitetas kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka ir daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma skiria 3 metams Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininko pavaduotojas skiriamas tokia pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu.
1.38 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)139 Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmuo Tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju negali būti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.“ Tokia nuostata yra perteklinė, nes ribojimas būti Tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės jau yra įtvirtintas
atsistatydinusiųjų Tarybos narių pareigose išbūtas laikas prilyginamas ar neprilyginamas pilnai kadencijai. Pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.12 1.39 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)139 Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma išsirenka“ įrašytini žodžiai „išsirenka ir daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma skiria“, o vietoj žodžio „renkamas“ – žodis „skiriamas“. Pritarti 1.40 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)141 10;11 Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte po žodžio „skiria“ įrašytini žodžiai „ir atleidžia iš pareigų“, o 11 punkto nuostatos dėl reikalavimų generalinio direktoriaus pavaduotojams dėstytinos ne 14 straipsnyje, įtvirtinančiame Tarybos funkcijas, o 16 straipsnyje, skirtame LRT valdymo organo – generalinio direktoriaus, statuso reglamentavimui. Pritarti 1.41 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)142 Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip: „Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams yra privalomi“. Pritarti 1.42 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)151 Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „trečdalio“ įrašytini žodžiai „ne mažiau kaip“.
Pritarti 1.43 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)155 Kadangi keičiamame įstatyme yra įtvirtinta imperatyvi norma dėl LRT Tarybos posėdžių tiesioginio transliavimo, būtent pačiame įstatyme, o ne Tarybos tvirtinamame dokumente turėtų būti aptarti atvejai, kada šio įstatyminio imperatyvo gali būti nesilaikoma. Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.12 „Tarybos darbo reglamente nustatytais atvejais gali būti rengiami vieši Tarybos posėdžiai, kurie gali būti tiesiogiai transliuojami LRT interneto svetainėje.“ 1.44 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)157 Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami per LRT programas“. Svarstytinas tokio įpareigojimo proporcingumas. Pastebėtina, jog įstatymuose nėra įtvirtinta atvejų, kai tam tikros institucijos vieno iš valdymo organų sprendimai privalomai turėtų būti skelbiami per nacionalinę televiziją ar radiją. Manytina, jog ir LRT Taryba nepriima tokios teisinės svarbos ir reikšmės sprendimų, kad šie privalomai turėtų būti skelbiami per nacionalinę televiziją ir radiją. Svarstytina, ar atsižvelgiant į galiojančią įstatyminę praktiką, į LRT Tarybos sprendimų pobūdį, į tai, jog įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos posėdžiai yra tiesiogiai transliuojami, neužtektų nustatyti, jog visi Tarybos nutarimai skelbiami LRT interneto svetainėje. Pritarti 1.45 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)161 Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis pildytina nurodant, kad generalinio direktoriaus pavaduotojai skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiui.
Pritarti 1.46 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)161822 Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma“,. nes Tarybos sprendimų priėmimas yra reglamentuotas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 daliai. Be to, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „skiriami“ įrašytinas žodis „skiriamas“. Pritarti iš dalies Komitetas siūlomu įstatymo projektu atsisako ombudsmeno pareigybės. Komitetas siūlo žodį „skiriamas“ pakeisti žodžiu „renkamas“. Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.13 1.47 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)164 Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „atsistatydina“ įrašytini žodžiai „iš pareigų atleidžiami“. Nepritarti Komitetas siūlomu įstatymo projektu generaliniam direktoriui atsistatydinus, pavaduotojai eina pareigas toliau. 1.48 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)171 Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžio „skelbia“ įrašytinas žodis „priima“. Pritarti 1.49 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)172 Nėra aiškus keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, numatančios, kad generalinis direktorius turi teisę gauti Valdybos ir Tarybos nutarimus, būtinus savo funkcijoms vykdyti, turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarybos ir Valdybos nutarimai generaliniam direktoriui yra privalomi, todėl jis ne turi teisę, o privalo su jais būti supažindintas.
Pritarti 1.50 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)173 Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda „šio įstatymo 3 ir 4 punkte“, nes įstatymas struktūrinių dalių – punktų, neturi. Pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.14 1.51 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17) 18;19 Keičiamo įstatymo 18 ir 19 straipsniais siūloma įsteigti LRT ombudsmeno pareigybę ir nustatyti jo funkcijas, teises ir atskaitomybę. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog iš teikiamo reguliavimo pobūdžio nėra aiškus LRT ombudsmeno teisinis statusas. Nėra aišku, kokiais pagrindais jis vykdytų savo veiklą, neaišku, ar su šiuo asmeniu būtų sudaroma darbo sutartis, ar galbūt jis turėtų būti laikomas valstybės pareigūnu, ar veiktų kitais pagrindais. Toks teisinis neapibrėžtumas ydingas teisės aiškumo principo kontekste ir ombudsmeno veiklos teisinių garantijų požiūriu. Antra, atkreipiame dėmesį, jog teisinėje praktikoje įprasta, jog ombudsmenas yra nepriklausomas pareigūnas, nagrinėjantis suinteresuotų asmenų skundus ir taip prižiūrintis tam tikrų institucijų veiklą. Ombudsmeno pareigybė visuomet yra siejama su jo nepriklausomumu ir nešališkumu. Tuo tarpu pagal siūlomas įstatymo nuostatas LRT ombudsmenas jokiais atžvilgiais negali būti laikomas nepriklausomu nuo institucijos, t. y. LRT, kurios veiklą jis įgaliojamas prižiūrėti. Pastebėtina, jog LRT ombudsmeną skiria LRT Taryba, jo veikla finansuojama iš LRT lėšų. Tokio pobūdžio teisinis reguliavimas įgalintų LRT valdymo organus daryti tiesioginę įtaką ombudsmeno pareigų vykdymui. Todėl tiek paties termino „ombudsmenas“ vartojimas įstatymo tekste, tiek tokios pareigybės teisinis statusas kelia abejonių dėl jų esmės ir paskirties, dėl galimybės tinkamai vykdyti įstatymo nustatomas funkcijas.
Manytina, jog pagal siūlomo teisinio reguliavimo modelio esmę, įstatyme būtų galima kalbėti apie LRT darbuotoją, veikiantį darbo sutarties pagrindu, kuriam įstatymu nustatomos tam tikros LRT veiklos priežiūros funkcijos. Priešingu atveju, jei siekiama nepriklausomo ir efektyvaus ombudsmeno pareigų vykdymo, siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti peržiūrėtas ir pakoreguotas iš esmės. Trečia, pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintos LRT ombudsmeno teisės prižiūrėti ir vertinti, teikti išvadas, teikti ataskaitas ir kt. pagal savo esmę yra niekinės, nes įstatymas nenumato jokių teisinių pasekmių, kurios turėtų ar galėtų kilti LRT ombudsmenui atlikus šiuos veiksmus. Tai yra, nėra jokio objektyvaus skirtumo, ar LRT ombudsmenas, pavyzdžiui, išnagrinėjo generalinio direktoriaus kreipimąsi ir pateikė išvadą dėl jo, ar ne, nes joks asmuo ar valdymo organas, ar institucija neprivalo nei atsižvelgti į tokio dokumento buvimo faktą, nei kaip nors tokį dokumentą įvertinti. Be to, LRT ombudsmenui nenustatomi ir jokio įgalinimai siekti, jog nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, pavyzdžiui, kreipiantis į teismą, informuojant tam tikras institucijas ar pan. Toks teisinio reguliavimo pobūdis LRT ombudsmeno institutą daro niekiniu ir pertekliniu. Pritarti iš dalies Komitetas savo siūlymais Nr.15 ir Nr. 16 siūlo atsisakyti LRT ombudsmeno pareigybės ir įsteigti LRT etikos kontrolieriaus pareigūno pareigybę. 1.52 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)18 2;5;7 turi būti suvienodintos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2, 5 dalyse ir 7 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos
„ombudsmeną skiria Taryba“, „asmuo, patvirtintas ombudsmenu“,
„kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas“ (pabraukta mūsų). Pritarti
Komitetas savo siūlymais Nr.15 ir Nr.
ombudsmeno pareigybės ir įsteigti LRT etikos kontrolieriaus pareigūno pareigybę. 1.53 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)1863 Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje trūksta
Komitetas savo siūlymais Nr.15 ir Nr. 16 siūlo atsisakyti LRT ombudsmeno pareigybės ir įsteigti LRT etikos kontrolieriaus pareigūno pareigybę. 1.54 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)188 Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „ombundsmenas finansuojamas“ įrašytini žodžiai „ombudsmenui darbo užmokestis mokamas“. Nepritarti Komitetas savo siūlymais Nr.15 ir Nr. 16 siūlo atsisakyti LRT ombudsmeno pareigybės ir įsteigti LRT etikos kontrolieriaus pareigūno pareigybę. 1.55 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)1911 Keičiamo projekto 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos atkartoja keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl brauktinos, kaip perteklinės. Be to, iš esmės tapačios nuostatos yra ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pritarti 1.56 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17)19 1;26 Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalyje yra minima LRT administracija, tačiau ši institucija niekur keičiamame įstatyme nėra apibrėžta. Siūlytina šias nuostatas tikslinti. Be to, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte tikslintina sąvoka „rekomendacijų adresatas“. Nepritarti Komitetas savo siūlymais Nr.15 ir Nr. 16 siūlo atsisakyti LRT ombudsmeno pareigybės ir įsteigti LRT etikos kontrolieriaus pareigūno pareigybę. 1.57 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-12-17) Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
Atsižvelgiant į tai, taisytina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 5, 6, 10 dalys, 8 straipsnio 2 dalis;
Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, taisytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio
4 dalis, 23 straipsnio 2 dalis;
Respublikos priimtą įstatymą“ dėstytini pasvirusiomis raidėmis, o įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis;
Atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabą, keičiamo įstatymo 1 straipsnis nepildytinas 3 dalimi, nustatančia, kad šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, kadangi ši direktyva yra negaliojanti. 2. Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos 2019-01-03 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I‑1571 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-3010 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėstant įstatymą nauja redakcija įstatymo priede esanti nuoroda į Direktyvą 89/552/EEB tampa nebeaktuali, kadangi ši direktyva yra negaliojanti. Pritarti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
centras / Europos žurnalistų federacija, 2019-01-10. Šiandien jums rašome Europos spaudos ir žiniasklaidos laisvės centro ir Europos žurnalistų federacijos vardu reikalaudami garantuoti visišką Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos nepriklausomumą. Žurnalistika Lietuvoje susiduria su milžiniškais ekonominiais sunkumais, todėl ji tampa pažeidžiama politinės įtakos. Paskutiniais metais LRT teigė, kad jūsų partija jai daro didelį politinį spaudimą. Europos universiteto instituto 2018 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija jau
kontroliuoti, todėl reikėjo stebėti padėtį žiniasklaidos pliuralizmo srityje. Dar daugiau nerimaujame dėl paskutinių įvykių ir jų pasekmių. Naująjį įstatymo dėl LRT projektą Lietuvos parlamentas svarstys 2019 m. sausio 11 d. Esame sunerimę, kad teisės aktai buvo parengti nedalyvaujant žurnalistams ar pilietinės visuomenės organizacijoms. Kaip rašome jūsų atsakyme į 2018 m. gruodžio 18 d. Europos Tarybos žurnalistų apsaugos ir saugumo platformos perspėjimą, Lietuva skatina ir saugo žodžio laisvę remdamasi tarptautiniais žmogaus teisių standartais. Tad LRT valdymą apibrėžiančių įstatymų pataisas reikia priimti po plačios visuomeninės diskusijos, vadovaujantis tarptautiniais standartais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika.
Prašome Seimo nesvarstyti įstatymo projekto ir nepriimti jokių išvadų be plataus masto viešų diskusijų, kuriose visų pirma turėtų dalyvauti žodžio laisvės organizacijos ir žurnalistų atstovai, įskaitant ESBO atstovą žiniasklaidos laisvės klausimais ir Europos Tarybos atstovus. Valstybė privalo garantuoti pliuralistinę garso ir vaizdo paslaugą bei sukurti teisinę sistemą LRT nepriklausomumui nuo politinio kišimosi ir politinės kontrolės užtikrinti. Reikia garantuoti visuomeninės žiniasklaidos redakcinį nepriklausomumą pagal Europos standartus. Šiuo laišku pritariame pirminėms Europos transliuotojų sąjungos pastaboms. Dėl LRT nepriklausomumo jau kilo nerimas pradėjus reikalauti atskleisti konfidencialią informaciją. Europos žurnalistų federacija ir Europos spaudos ir žiniasklaidos laisvės centras vertina pastangas didinti nacionalinio transliuotojo skaidrumą, tačiau abi organizacijos reiškia susirūpinimą, kad sukurta parlamentine komisija visuomeninio transliuotojo finansiniam skaidrumui tirti bus galimai netinkamai naudojamasi siekiant pakenkti transliuotojui. Būtina išvengti susidariusios rizikos. Esame pasirengę su jumis dalintis savo praktine patirtimi ir laukiame jūsų atsakymo šiuo klausimu. Pritarti iš dalies Įstatymo projektui tobulinti Kultūros komitetas 2019 m. rugsėjo 18 d. iš Komiteto narių, įstatymo projekto iniciatorių, LRT tarybos atstovų sudarė darbo grupę, kurios priimti sprendimai bus registruoti Komiteto parengtame įstatymo projekte. 2. Europos transliuotojų sąjunga, 2019-01-10 Dėkoju už Jūsų 2018 m. gruodžio 14 d. laišką, kuriame pateikiamas LRT įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados dėl LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos.
Suprantame, kad vis dar laukiama šioms diskusijoms aktualaus Konstitucinio Teismo sprendimo dėl sprendimo dėl laikinosios komisijos LRT veiklai tirti legitimumo. Atsižvelgdami į visuomeninės žiniasklaidos svarbą visuomenei ir žiniasklaidos paslaugų poveikį visiems piliečiams, tikimės, kad Lietuvos Respublikos Seimas sudarys sąlygas vykti plataus masto viešoms diskusijoms šiuo klausimu ir leis įvairių visuomenės grupių atstovams ir tarptautinės žiniasklaidos teisės ekspertams pasidalyti savo komentarais ir nuomonėmis apie LRT įstatymo projektą. Geros demokratinės praktikos („geresnio reglamentavimo“) sumetimais, prieš Parlamentui pateikiant naują įstatymo projektą paprastai reikėtų organizuoti plataus masto įtraukias viešas konsultacijas, kuriose dalyvautų visi susiję suinteresuotieji subjektai, įskaitant pilietinę visuomenę. Taip pat prieš priimant bet kokį naują visuomeninės žiniasklaidos priemonių veiklą reglamentuojantį teisės aktą, turėtų būti atliktas išsamus teisės akto projekto poveikio vertinimas, kuriame būtų nagrinėjamas projekto finansinis poveikis ir poveikis pagrindinėms teisėms, visų pirma žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui. Preliminarios ETS pastabos dėl įstatymo projekto:
Dėl įstatymo projekto turinio: Reklamos ir kitų komercinių pranešimų LRT interneto portale panaikinimas ( 6 str.): Nebuvo išnagrinėtas finansinis šio veiksmo poveikis LRT ir nenumatyta jokia finansinė kompensacija transliuotojui. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad LRT pajamos sumažės dar ir todėl, kad padidės išlaidų, susijusių su siūlomos naujos kolegialaus valdymo institucijos (tarybos) ir naujo (Ombudsmeno) posto įsteigimu. Generalinio direktoriaus, valdybos ir tarybos narių skyrimo kriterijai (10 str. 3–4 dalys, 13 str. 4 dalis, 16 str.
4 dalis, 16 str. 3 dalis): Apskritai palankiai vertiname siekį depolitizuoti kandidatų atranką ir užtikrinti, kad šias pareigas einantys asmenys turėtų aukštesnę profesinę kvalifikaciją. Tačiau panašu, kad naujajame teisės akte nenumatyta jokio konkretaus laikotarpio (išskyrus LRT auditoriams), kuris turėtų praeiti nuo nesuderinamų pareigų vykdymo iki skyrimo į vieną iš LRT valdymo organų. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, politikas, vos tik atsistatydinęs iš vyriausybės ar parlamento, nedelsiant gali būti skiriamas į šias pareigas. Rekomenduojame nustatyti konkretų laukimo laikotarpį ne tik auditoriams, bet ir visiems kitiems politines funkcijas vykdantiems asmenims. Remiantis geriausia Europos praktika, LRT tarybos, kaip pagrindinės priežiūros institucijos, sudėtis turėtų būti kuo įvairesnė ir reprezentatyvi. Nesuprantama, kodėl, remiantis naujuoju LRT įstatymo projektu, norint tapti tarybos nariu reikėtų aukštos akademinės kvalifikacijos (pvz., kandidatų, kuriuos skiria universitetų senatų atstovai, atveju – žurnalistikos daktaro laipsnio ir penkerių metų profesinės mokymo patirties). Manome, kad itin vertinga ir svarbu, kad kandidatas turėtų praktinės patirties atitinkamose srityse ir gerai suvoktų institucijų demokratinių, socialinių bei kultūrinių poreikių tenkinimo svarbą. Kalbant apie kandidatus į generalinio direktoriaus pareigas, abejotina yra nuostata, kad „asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse ir interneto portaluose, įskaitant LRT“, negali būti skiriami į generalinio direktoriaus postą. Tokiu būdu faktiškai atmetami visi asmenys, turintys profesinės patirties transliavimo sektoriuje. Valdyti žiniasklaidos organizaciją, kuriai tenka didelė demokratinė, socialinė ir kultūrinė atsakomybė, nėra tas pats, kas valdyti komercinę įmonę.
Mums nėra žinoma nė viena valstybė, kur pagal teisinius reikalavimus į generalinio direktoriaus postą būtų skiriami tik tokie asmenys, kurie nėra dirbę įmonėje ir neturi darbo transliavimo sektoriuje patirties. Priešingai, darbo šiame sektoriuje patirtis paprastai yra labai aukštai vertinama. Naujos valdybos steigimas (10–12 straipsniai):
Nors mums vis dar kyla abejonių dėl papildomo valdymo organo įsteigimo poreikio, nes LRT nėra stambus transliuotojas (bent jau pasaulio mastu ir lyginant su kitų valstybių transliuotojais), matome rimtą problemą, susijusią su dviprasmišku valdybos vaidmeniu: LRT valdyba apibūdinama kaip „kolegialus valdymo organas“, tačiau jai patikėta vykdyti tam tikras užduotis, kurios akivaizdžiai priklauso priežiūros funkcijoms. Taip pat trūksta aiškumo apibrėžiant skirtingų valdymo organų (t. y. tarybos, valdybos, Generalinio direktoriaus ir Ombudsmeno, turinčio daug įgaliojimų), ribas. Mus neramina tai, kad toks neapibrėžtumas gali sukelti painiavos, atsakomybės dubliavimosi atvejų, kelti vidaus konfliktus, lėtinti sprendimų priėmimą, o organizacija gali tapti beveik nevaldoma. Europos Tarybos viešųjų paslaugų žiniasklaidos valdymo standartai, ypač rekomendacijos (1996) 10 ir (2012)1, reikalauja aiškiai atskirti valdymo (t. y. vykdomąsias) funkcijas nuo priežiūros (įskaitant reguliavimo) funkcijų. Atrodo, kad dabartinės redakcijos įstatymo projektas eina kitu keliu. Platūs valdybai patikėti įgaliojimai ir tai, kad ji minima LRT įstatymo projekte pirmiau, nei taryba, sudaro įspūdį, kad valdyba sumanyta kaip centrinė valdymo institucija, kuriai suteikiamos pagrindinės vykdomosios ir priežiūros funkcijos, o tai susilpnina (ir gali sumenkinti) tarybos ir generalinio direktorato vaidmenį.
Ombudsmeno posto įsteigimas (18–19 str.): Pripažįstame, kad nepriklausomas ombudsmenas gali atlikti labai naudingą vaidmenį visuomeninėje žiniasklaidoje, stiprinti organizacijos atsakomybės jausmą, palaikyti ryšį su auditorija ir padėti laikytis aukštų etikos standartų. Kita vertus, jo įgaliojimai iš esmės turėtų būti patariamojo pobūdžio, kad būtų išvengta atsakomybės dubliavimosi ir konfliktų su valdymo ir priežiūros organais. Tačiau LRT įstatymo projekte, priešingai, nurodoma, kad svarbiausias ombudsmenui tenkantis uždavinys yra „prižiūrėti LRT atitiktį 3–4 straipsnių reikalavimams“. Vis dėlto paprastai viešųjų paslaugų srities teisės aktų įgyvendinimo ir viešųjų paslaugų funkcijų vykdymo priežiūros funkcijos turėtų tekti priežiūros organo kompetencijai, o ne ombudsmenui. Įstatymo projektu ombudsmenui suteikiama labai daug nepriklausomybės ir įgaliojimų, dėl to praktiškai neįmanoma jo pašalinti iš pareigų (18 straipsnio 6 dalis). Nors tokia ombudsmeno nepriklausomybė yra sveikintina, tačiau Ombudsmenas nėra atskaitingas jokiai kitai įstaigai, tik rengia ataskaitas. Tai papildomas argumentas, kad ombudsmenas turėtų vis dėlto atlikti tik patariamąsias, informavimo ir tarpininkavimo funkcijas, o ne vykdyti vykdomosios arba priežiūros organo funkcijas. Ombudsmeno pareigos jokiu būdu neturėtų būti klaidingai suprantamos kaip pažeidimus tiriančios „vidaus policijos“ vaidmuo. Europos transliuotojų sąjunga pasirengusi suteikti teisinių žinių ir, esant poreikiui, dalyvauti viešose diskusijose.
Iš dalies pritarti Įstatymo projektui tobulinti Kultūros komitetas 2019 m. rugsėjo 18 d. iš Komiteto narių, įstatymo projekto iniciatorių, LRT tarybos atstovų sudarė darbo grupę, kurios priimti sprendimai bus registruoti Komiteto parengtame įstatymo projekte. Jame atsisakoma valdymo organo – Valdybos, įsteigiamos LRT etikos kontrolieriaus ir s
2019-01-21 Susipažinę su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3010 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus. Šis įstatymo projektas ne tik nepadės visuomeniniam transliuotojui pasiekti geresnių rezultatų, tačiau dėl teisinių trūkumų gali pakenkti jo sklandžiai veiklai ir apriboti žiniasklaidos teises Lietuvoje. 3.1 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“
1 Dėl turinio kokybės vertinimo Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad
„turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės“. Atkreiptinas dėmesys, kad
tokia teisės norma nėra konkreti ir bet koks turinio, formos ir kalbos vertinimas beveik visada bus subjektyvus. Rekomenduotina tokią normą išbraukti arba ją detalizuoti atskirame straipsnyje, nustatant atitinkamas procedūras kaip ir pagal kokius kriterijus turinys, forma ir kalba turėtų būti vertinami. Tokios vertinimo procedūros turėtų būti nustatytos įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir procedūrų stabilumą. Pritarti Komiteto parengtame įstatymo projekte atsisakoma šios nuostatos. 3.2 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“
1 Jei būtų nuspręsta tokias procedūras nustatyti, vertinimo funkcijas turėtų atlikti atitinkamas kompetencijas turintys ekspertai, kartu su visuomenės atstovais.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „LRT informacinėse programose, komentaruose ir LRT portale pateikiama informacija turi būti pagrįsta...“ Dėl teisinio aiškumo siūlytina pakeisti sąvoką „komentaruose“ arba ją patikslinti apibrėžiant plačiau, nes šiuo metu šią sąvoką galima suprasti taip, tarsi LRT būtų įpareigota užtikrinti tam tikrą interneto vartotojų paliekamų žinučių LRT portale turinį. Nepritarti 3.3 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“
10 Dėl visuomeninių rinkiminių komitetų Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos, tačiau ir visuomeniniai rinkiminiai komitetai. Siekiant užtikrinti lygias kandidatų galimybes pasisakyti ir kandidatuoti keistina projekto 5 straipsnio 10 dalis. Siūlytina ją išdėstyti taip:
„10. LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams
į Respublikos Prezidentus, Seimą ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.5 3.4 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“
3 Dėl Valdybos Projekto 10 straipsnio 3 dalyje yra nustatoma, kad Valdybos nariais „gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo sričių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties.“ Atkreiptinas dėmesys, kad toks specifinis išsilavinimo reikalavimas yra abejotinas ir apribojantis galimybes rinktis kandidatus.
Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais gali būti neįmanoma paskirti visų sričių specialistų, siūlytina keisti šios normos formuluotę ir suteikti Tarybai visišką teisę pasirinkti Valdybos narius, keliant tik magistro kvalifikacinio leipsnio reikalavimą ir darbo patirties reikalavimą. Normą būtų galima išdėstyti taip:
„3. Valdybos nariais gali būti skiriami tik
nepriekaištingos reputacijos asmenys. Valdybos nariais, išskyrus tuos, kurie Valdybos nario pareigas eina ex officio, gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.“ Nepritarti Komiteto siūlomu įstatymo projektu atsisakoma Valdybos. 3.5 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“
1632 Dėl Tarybos Projekto 13 straipsnyje 3 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos vyskupų konferencija turi teisę skirti vieną narį.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnis numato, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, abejotina suteikiama išskirtinė teisė Lietuvos vyskupų konferencijai skirti Tarybos narį. Tokios išskirtinės teisės suteikimas vienai religinei organizacijai reiškia lygybės principo neįgyvendinimą kitų religinių bendruomenių atžvilgiu. Siūlytina šios teisės Lietuvos vyskupų konferencijai nesuteikti ir perkelti šio nario delegavimą universitetų senatams, didinant jų skiriamų narių skaičių iki 5. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 13 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „Į Tarybos narius, kuriuos bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai, gali būti skiriami tik tie nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi žurnalistikos mokslo srities daktaro laipsnį bei 5 metų pedagoginio darbo patirtį.“ Toks reikalavimas gali būti ginčitinas tuo aspektu, kad
reikalavimą magistro kvalifikaciniam laipsniui. Siūlytina Tarybos narių ir Generalinio direktoriaus kvalifikacijos reikalavimus suvienodinti. Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymus ir Komiteto parengtą įstatymo projektą. 3.6 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“
7 Dėl Tarybos sprendimų viešumo Nors suprantamas siekis Tarybos sprendimus viešinti, tačiau manytina, kad 15 straipsnio 7 dalyje numatytas reikalavimas skelbti nutarimus per LRT programas yra neproporcingas ir neaktualus didžiajai daliai visuomenės (auditorijos). Šiuo atveju siūlytina tokį įpareigojimą keisti į skelbimą internetinėje svetainėje ir normą išdėstyti taip: „7.
Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami LRT interneto svetainėje.“ Pritarti 3.7 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“ 2019-01-21 Dėl LRT ombudsmeno Įstatyme numatyta nauja LRT ombudsmeno pareigybė yra visiškai bereikšmė. Visais atvejais, kai steigiama ombudsmeno pareigybė, ombudsmenas turi turėti tam tikras darbo (socialines) garantijas ir kaip įmanoma didesnę nepriklausomybę. Pagal dabartines projekto formuluotes ombudsmenas nebūtų nepriklausomas, nes jis yra skiriamas LRT Tarybos ir jo veikla yra finansuojama iš LRT resursų. Be to, pagal dabartinį projektą ombudsmenas neturi jokių įrankių daryti įtaką LRT veiklai net ir tada, kai yra pastebimi pažeidimai. Siūlytina šią pareigybę tobulinti arba jos atsisakyti, nes ombudsmeno funckijas atlieka jau dabar veikiančios institucijos, pvz. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Pritarti Komiteto siūlomame variante siūloma atsisakyti Ombudsmeno pareigybės. 4. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių miesto ir rajono filialas 2019-02-08 Mes, Šiaulių (tiek narių)...., . kreipamės į Jus, prašydami padėti LR radijo ir televizijos paslaugas padaryti labiau prieinamąs regėjimo neįgaliesiems. Aklųjų ir silpnaregių tarpe jau seniai kalbama apie tai, kaip būtų gerai, jei neregys, sėdėdamas prieš televizoriaus ekraną, galėtų “pamatyti”, kas vyksta ekrane. Apie tai buvo svajojama dar tuomet, kai tokioms svajonėms nebuvo nei teisinio pagrindo, nei techninių galimybių. Lietuvai ratifikavus JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, atsirado ir pretekstas pareikalauti iš valstybės galimybės neregiams lygiaverčiai su visais Lietuvos piliečiais dalyvauti kultūriniame šalies gyvenime.
Nors minėta konvencija kalba apie tai, kad neįgalieji privalo turėti galimybę prieinamomis formomis (neregių atveju tai būtų garsinis vaizdavimas) žiūrėti televizijos programas, o techninės galimybės tai padaryti leidžia, rogresas šioje srityje yra labai menkas, beveik nejaučiamas. Šių metų sausio 20 dieną LRT eteryje pasirodęs pirmas neregiams pritaikytas televizijos serialas - “Laisvės kaina.Disidentai” sulaukė milžiniško atgarsio regėjimo negalią turinčių žmonių tarpe. Būtent šis filmas leido įgyvendinti svajonę “ pamatyti” tai, kas iki šiol buvo nematoma. Labai tikime, kad tokių TV filmų ar laidų, turinčių garsinį vaizdavimą kiekvienais metais sulauksime vis daugiau ir daugiau. Deja, liūdina žinia, kad numatomame LR Lietuvos nacionaliniame radijo ir televizijos įstatyme planuojama kiekvienais metais didinti paslaugas neregiams tik 0,5 procento. Tikrai nenorime su tuo sutikti ir labai prašome paslaugas neregiams kiekvienais metais didinti bent 5 procentais. Labai tikime, kad suprasite mūsų norus lygiaverčiai su reginčiais draugais ir bičiuliais mėgautis LR televizijos filmais ir laidomis. Galiojančiame įstatyme yra numatytas reglamentavimas, kuris perkeliamas į Komiteto siūlomą įstatymo projektą. 5. Lietuvos žmogaus teisių centras 2019-02-13 Lietuvos žmogaus teisių centras ragina Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetą prieš imantis bet kokių Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) valdymo reformų, sudaryti darbo grupę, kuri galėtų identifikuoti poreikj keisti LRT valdymo modelį ir parengti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ¡statymo pakeitimo ¡statymo projektą. Iki to laiko siūlome susilaikyti nuo 2018 m. gruodžio 5 d. užregistruoto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ¡statymo Nr.
I-1571 pakeitimo ¡statymo projekto svarstymų. Šiuo raštu taip pat siūlome nepritarti Visuomenės informavimo ¡statymo projekto 19 str. 1 dalies pakeitimui. Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projekto LRT valdymo modelis veikė daugiau nei 20 metų. Dėl Įstatymo, kuriame ¡tvirtinamas dabartinis LRT valdymo modelis pasisakė ne kartą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris savo nutarime pabrėžė, kad turi būti numatoma LRT aukščiausia valdymo institucija (ši aukščiausia institucija gali būti vadinama ¡vairiai: taryba, valdyba ar kt.), taip pat institucijos, prižiūrinčios, kontroliuojančios visuomeninio transliuotojo veiklą. Tai pabrėžia ir Europos Taryba savo rekomendacijose, visur akcentuodama visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, taip pat pabrėžia būtinybę užtikrinti pakankamą visuomeninio transliuotojo finansavimą. Atkreiptinas dėmesys j tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gruodžio 20 d. atmetė Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvadas, kuriomis remiantis parengtas Jstatymo projektas. Dėl to, siekiant iš tiesų ¡vertinti poreiki reformuoti LRT valdymo modeli, patartina sudaryti darbo grupę, kuri susidėtų iš visuomeninio transliuotojo atstovų, Seimo narių, žiniasklaidos teisę išmanančių nepriklausomų ekspertų ir Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovų. Remiantis darbo grupės analize, gali būti parengti Jstatymo pakeitimai, keičiantys LRT valdymo mode^, kontrolės, stebėsenos principus bei institucijas.
Pabrėžtina, kad ¡statymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas (Konstitucinio Teismo
pagrindų ¡statyme ¡tvirtintais principais, Konstitucinio Teismo išaiškinimu
„Konstitucijoje ¡tvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja inter
alia tai, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės - tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d.,
Remiantis Įstatymo projekto preliminaria analize, darytina išvada, kad skirtingų valdymo ir stebėsenos organų (tarybos, valdybos, generalinio direktoriaus funkcijos, ombudsmeno ) nėra iki galo atskirtos, aiškiai apibrėžtos ir galimai dubliuoja viena kitą.
Remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu „siekiant užtikrinti LRT nepriklausomumą nuo valdžios institucijų (jų pareigūnų ), kitų asmenų kišimosi j LRT veiklą (dėl kurio būtų sunkiau deramai vykdyti LRT misiją, apibrėžtą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (2000 m. birželio 29 d. redakcija ) ) , LRT laidų objektyvumą, nešališkumą, buvo įtvirtintas toks LRT valdymo modelis, kur itin svarbus vaidmuo tenka LRT tarybai; taip pat buvo numatytos LRT generalinio direktoriaus, vadovaujančio LRT administracijai, ir LRT administracinės komisijos, steigiamos LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti, funkcijos bei įgaliojimai." Sunkiai suprantami reikalavimai tarybos nariams turėti žurnalistikos mokslo srities daktaro laipsnį, taip apribojant galimybę kitiems nepriekaištingos reputacijos asmenims, atstovaujantiems įvairias visuomenės grupes būti skiriamiems į LRT tarybą.
Remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu
„institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio
transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių atstovais. Jie turi išreikšti būtent visos visuomenės interesus. Šie asmenys turi atstovauti kuo platesniam socialiniam spektrui. Aukščiausios institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri." Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijoje Nr. 1878 (2009) teigiama, kad visuomeninis transliuotojas gali būti finansuojamas mišriu būdu, kaip ir viešos kultūros institucijos ar orkestrai, teatrai ar muziejai. Visos finansavimo formos turi sudaryti sąlygas visuomeniniam transliuotojui patenkinti viešųjų paslaugų reikalavimą būti prieinamomis visuomenei. Tarp galimų finansavimo formų išskiriama ir galimybė gauti finansavimą iš reklamos lėšų.
Todėl prieš įtvirtinant reklamos draudimą LRT portalui, koks numatytas LRT radijui ir televizijai, būtina atsižvelgti į būtinybę atitinkamai didinti finansavimą iš kitų šaltinių. Remiantis visais aukščiau išdėstytais argumentais, skirtingomis nuomonėmis dėl parengto Įstatymo projekto, raginame įvertinti poreikį keisti LRT valdymo, kontrolės modelius ar veiklos reguliavimą įtraukiant skirtingas visuomenės grupes. Skatiname atsižvelgti į Europos Tarybos rekomendacijas ir principus visuomeniniam transliuotojui, jo valdymo ir priežiūros principams bei finansavimui ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Pritarti iš dalies Kultūros komitetas 2019-09-18 sudarė darbo grupę LRT įstatymo projektui tobulinti. Taip pat žiūrėti Komiteto siūlymus ir Komiteto parengtą įstatymo projektą. 6. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2019-06-04 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau
Nr. 1-1571 pakeitimo jstatymo projektą, nepritaria pasiūlymui uždrausti internetinę reklamą ir rėmimo pranešimus dėl šių priežasčių: 6.1 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2019-06-04 LPSK atstovauja Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojams ir yra įsitikinusi, kad komercinių pajamų netekimas pablogins jų darbo sąlygas. LPSK žiniomis, šios papildomos lėšos yra skiriamos darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, užtikrinti darbuotojų motyvacinę sistemą, tobulinti darbuotojų kvalifikaciją ir kt. Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto siūlymus ir Komiteto parengtą įstatymo projektą. 6.2 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2019-06-04 Finansavimo mažinimą visuomeniniams transliuotojams neigiamai vertina ir Europos transliuotojų sąjunga. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijoje Nr.
1878 (2009) teigiama, kad visuomeninis transliuotojas gali būti finansuojamas mišriu būdu, kaip ir viešos kultūros institucijos ar orkestrai, teatrai ar muziejai. Visos finansavimo formos turi sudaryti sąlygas visuomeniniam transliuotojui patenkinti viešųjų paslaugų reikalavimą būti prieinamomis visuomenei Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto siūlymus ir Komiteto parengtą įstatymo projektą. 6.3
nutarime (2006 m. gruodžio 21 d. Byla Nr. 30/03) nurodė, kad visuotinai pripažįstama, jog būtent nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios. LPSK pabrėžia, kad nėra jokių konstitucinių argumentų, kurie leistų teigti, kad LRT, kaip nacionalinis visuomeninis transliuotojas, apskritai negali transliuoti reklamos, negali gauti ir lėšų už transliuojamą reklamą. Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto siūlymus ir Komiteto parengtą įstatymo projektą. 6.4 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2019-06-04 LPSK primena, kad LRT profesinė sąjunga dar 2018 m. pabaigoje kreipėsi į Tarptautinę kūrybinių darbuotojų profsąjungą (toliau - UNI MEI) ir jos padalinį Europoje MEI Europe, siekdama atkreipti dėmesį į Lietuvos parlamentarų iniciatyvas keisti LRT valdymo modelį, kuris atvertų galimybes politikų įtakai. Laiške LRT darbuotojų profesinei sąjungai UNI MEI išreiškė solidarumą su kolegomis iš LRT ir paragino Lietuvos valdžios institucijas susilaikyti nuo teisėkūros veiksmų, kurie pakenktų žodžio laisvei, žiniasklaidos nepriklausomumui ir LRT viešųjų paslaugų misijos įgyvendinimui. LPSK atkreipia dėmesį, kad UNI MEI primygtinai ragina Lietuvos parlamentą į LRT valdymo struktūros peržiūrą įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant LRT vadovybę ir profesinę sąjungą.
Tarptautinė profesinė sąjunga siūlo remtis geriausia Europos Sąjungos patirtimi, užtikrinančia visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, atskaitomybę ir tvarumą bei gerinti piliečių prieigą prie kokybiškos visuomeninės žiniasklaidos. Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto siūlymus ir Komiteto parengtą įstatymo projektą. 7. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ 2019-06-05 Lietuvos profesinė sąjunga
„Solidarumas“, vertindama 2019 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo jurisprudenciją numatančią, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) valdymo modelis pirmiausia turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą o bet kokie pasiūlymai dėl tokio modelio keitimo pirmiausia turėtų būti vertinami tuo aspektu, ar jie yra nukreipti j visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo stiprinimą. Konstitucinio Teismo bylų praktika patvirtina, kad šiuo metu galiojantis LRT valdymo modelis yra tinkamas, nes užtikrina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Todėl bet kokie siūlymai keisti esamą modelį turėtų būti vertinami labai atsargiai ir atsakingai, nes bet koks pokytis, net jeigu juo yra siekiama užtikrinti efektyvesnį LRT veiklos organizavimą, praktikoje gali neigiamai įtakoti LRT nepriklausomumą ir taip paminti saugotinas konstitucines vertybes. Nepritartina Projekto nuostatai, numatančiai, kad keturis Tarybos narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai, nes tokios nuostatos pernelyg susiaurintų galimų pretendentų skaičių ir nulemtų vienos visuomenės grupės neproporcingai didelį atstovavimą Taryboje.
Pritartina tokiai praktikai, kai formuojant Tarybą yra įtrauktini ne tik akademinės bendruomenės atstovai, bet ir kitos visuomeninės grupės, pvz., Nevyriausybinių organizacijų tarybą Tautinių bendrijų tarybą arba profesinių sąjungų atstovai. Valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimas remiantis analogija su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu yra nepriimtinas, nes visuomeninio transiliuotojo pagrindinis valdymo modelio reikalavimas yra užtikrinti redakcinę nepriklausomybę ir institucinę autonomiją. LPS „Solidarumas“ siūlo stiprinti šiuo metu LRT velkančią Administracinę komisiją o ne steigti naują kontrolės organą Valdybą. Primintina, kad Konstitucinis teismas 2006 m. gruodžio 21 d. byloje Nr. 30/30 pažymėjo: visuotinai pripažįstama, jog būtent nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios. Pabrėžtina, kad nėra jokių konstitucinių argumentų, kurie leistų teigti, kad LRT, kaip nacionalinis visuomeninis transliuotojas, apskritai negali transliuoti reklamos, negali gauti ir lėšų už transliuojamą reklamą. LRT savarankiškumas transliuojant reklamą yra vienas iš LRT nepriklausomumo nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą, aspektų; tokį nepriklausomumą privalu užtikrinti, kad šis transliuotojas vykdytų savo ypatingą misiją. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nepritariame reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų draudimui. Mūsų žiniomis papildomos lėšos naudojamos LRT darbuotojų motyvacijai ir socialinėms garantijoms stiprinti.
Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto siūlymus ir Komiteto parengtą įstatymo projektą. 8. Lietuvos kinematografininkų sąjunga 2019-06-05 Mes, žemiau pasirašiusieji, siūlome nepritarti jregistruotam pasiūlymui uždrausti kultūros ir sporto renginių ir
(ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus LRT radijo ir televizijos programose ir LRT portale. Atkreipiame dėmesį, kad tokio pasiūlymo įgyvendinimas turės neigiamą poveikį visai kultūrinių, sporto, šviečiamųjų ir socialinių bei pilietinių projektų ekosistemai Lietuvoje. įpareigojimas de jure tokią informaciją LRT transliuoti nemokamai defacto atims tokią galimybę. Taip atsitiks todėl, kad LRT, kaip visuomeninis transliuotojas, turės suteikti visiems projektams lygias galimybes anonsuoti renginius ar informuoti apie projektus. Eterio laikas ribotas, todėl arba kiekvienas projektas gaus labai mažai eterio laiko viešinimui, arba sulaukti savo eilės bus neįmanoma. Šiuo metu esantys LRT įkainiai yra žymiai mažesni už reklamos rinkos kainas, visi kulturiniai, sporto, šviečiamieji ir socialiniai bei pilietiniai projektai gali pretenduoti į nuolaidas. Draudimas rodyti rėmėjus reikštų, kad daugelis kultūrinių ir kitokių projektų nebegalėtų pritraukti finansinės paramos iš komercinių organizacijų. Valstybė šiandien nepajėgi kultūrinių projektų finansuoti pakankamai, todėl tai gali reikšti kultūros šviečiamosios misijos esminį suvaržymą ar net tokių, kultūrinę bei pilietinę vertę kuriančių bei turinio požiūriu kokybiškų projektų pabaigą. Tai ypač aktualu projektams, skirtiems siauresnėms tikslinėms auditorijoms, kurių teisė ir galimybė stebėti kultūros laidų transliacijas taip pat bus stipriai apribotos. Draudimas rodyti rėmėjus iš esmės atimtų iš LRT galimybę rodyti sporto transliacijas, tokiu būdu išskirtines teises perduodant komerciniams transliuotojams.
Nukentėtų nacionalinio transliuotojo žiūrovai, nes LRT prarastų galimybę konkuruoti su komerciniais transliuotojais dėl svarbiausių Lietuvos žmonėms krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, biatlono, plaukimo ir kitų populiarių sporto šakų varžybų bei įvairių kultūros renginių. Iš dalies pritarti
9Europos transliuotojų sąjunga,
2019-06-18. Kreipiuosi į Jus Europos transliuotojų sąjungos (ETS) vardu, norėdamas išreikšti mūsų susirūpinimą dėl naujų pasiūlymų, susijusių su Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT finansavimu. Minėti pasiūlymai yra labai svarbūs šios reikšmingos demokratiją skatinančios priemonės profesionaliai veiklai ir nepriklausomybei. Europos transliuotojų sąjunga tvirtai remia LRT institucinę ir redakcinę nepriklausomybę. Valstybinių žiniasklaidos priemonių nepriklausomybė yra pagrindinė sąlyga, leidžianti užtikrinti pliuralizmą ir patikimos informacijos sklaidą visoms visuomenės grupėms. Tik būdamas nepriklausomas, valstybinis transliuotojas įgyja ir išlaiko visuomenės pasitikėjimą, atlikdamas savo svarbų vaidmenį ir funkcijas. Be to, remiantis Europos transliuotojų sąjungos Generalinės Asamblėjos 2012 m. Strasbūre vienbalsiai priimtu dokumentu, visuomeninio transliuotojo nepriklausomybė, greta prieinamumo visiems, įvairovės, atskaitomybės, inovacijų ir aukštos darbo kokybės, yra viena iš pagrindinių visuomeninio transliuotojo vertybių. Visuomeninio transliuotojo nepriklausomybė pabrėžiama ir visuose Europos Tarybos dokumentuose, apibrėžiančiuose šios srities standartus, įskaitant naujausią Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Rec(2018)1 dėl žiniasklaidos pliuralizmo.
Šios rekomendacijos 2.10 punkte nurodoma, kad „valstybės turėtų užtikrinti ilgalaikį stabilų, tvarų, skaidrų ir adekvatų visuomeninio transliuotojo finansavimą, siekdamos užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomybę nuo vyriausybės, politinio, rinkos spaudimo ir suteikti jam galimybę teikti informaciją ir užtikrinti transliuojamo turinio įvairovę.“ Be to, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 2179(2017) dėl politinės įtakos nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams
priemonių finansavimo sistemą privalu užtikrinti stabilias, nuspėjamas ir pakankamas visuomeninio transliuotojo pajamas, atsižvelgiant į galimybę derinti įvairius finansavimo šaltinius (įskaitant reklamą) ir pirmenybę teikiant licencijos mokesčiams (kuriuos moka visi namų ūkiai) ir konkretiems mokesčiams, kurių dydis turėtų būti indeksuojamas, siekiant užtikrinti realų finansinį visuomeninio transliuotojo stabilumą.“ Manome, kad dabartinė įvairių LRT finansavimo šaltinių kombinavimo sistema užtikrina nepriklausomą, stabilų, sąžiningą ir nuspėjamą visuomeninio transliuotojo finansavimą ir atitinka minėtų dokumentų nuostatas. Tai patvirtino ir 2006 m. Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimas (2006 m. gruodžio 21 d. byla Nr. 30/03), kuriame teigiama, kad finansavimas iš kelių šaltinių užtikrina Lietuvos visuomeninio transliuotojo nepriklausomybę nuo politinio spaudimo. Dabartinis LRT finansavimo modelis panašus į labiausiai pažengusių ETS narių modelį, taikomą Šiaurės šalyse, kuriose įvestas arba įvedamas visuomeninio transliuotojo paslaugų teikimo mokestis.
Vis dėlto esame susirūpinę, kad uždraudus reklamuoti rėmėjų remiamas kultūros ir sporto renginių transliacijas bus padarytas neigiamas poveikis LRT ir jo žiūrovų prieigai prie tokių renginių, ir kad tai neigiamai atsilieps LRT biudžetui. Atsižvelgdami į dezinformacijos ir propagandos keliamą grėsmę kokybiškai analitinei žurnalistikai, manome, kad nepriklausomos ir profesionalios visuomeninės žiniasklaidos, skleidžiančios patikimais šaltiniais paremtą informaciją, svarba yra didesnė nei bet kada anksčiau ir išties tokia žiniasklaida yra būtina, norint išsaugoti aukštos kokybės žurnalistiką, kritišką ir nešališką balsą visuomenėje ir nuomonių pliuralizmą. Europos transliuotojų sąjunga pasirengusi pasidalinti savo patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, todėl esu pasirengęs atvykti aukšto lygio vizitui ir apsilankyti Jūsų šalies valdžios institucijose. Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto siūlymus ir Komiteto parengtą įstatymo projektą. 10. Advokatas Dr. A. Šindeikis, 2019-10-07 TEISINĖ NUOMONĖ Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo naujos redakcijos Nr. 1-1571 (toliau — Projektas arba projektas Nr.XIIIP-3010) 10 ir 18 straipsnių nuostatų atitikimo Konstitucijai (konstituciniam LRT nepriklausomumo principui) Pateikiant teisinę nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT arba Visuomeninis transliuotojas) įstatymo naujos redakcijos Nr. 1-1571 tam tikrų nuostatų atitikimo Konstitucijos 25 straipsniui (konstituciniam LRT nepriklausomumo principui) bus atsakoma į žemiau pateiktus klausimus:
A.
Ar nesant kompetentingų institucijų (Konstitucinio Teismo, EBU, Valstybės kontrolės, LRT tarybos, žurnalistų savivaldos ir savitvarkos institucijų) išvadoms dėl būtinumo keisti LRT valdyseną ir kontrolę yra pagrįstas ir konstituciškai pateisinamas LRT valdysenos ir kontrolės keitimas? B. Ar įvedus naujas LRT valdymo (valdyba) ir kontrolės (ombudsmenas) institucijas:
B.1. Padidės ar sumažės (ar nepasikeis) LRT priklausomybė nuo valdžios institucijų? B.2. Padidės ar sumažės (ar nepasikeis) LRT priklausomybė nuo atskirų visuomenės grupių partikuliarinių interesų? C. Ar pakeitimais nebus pažeistas konstitucinio pliuralizmo principo LRT programose ir portale įgyvendinimas? D. Ar LRT ombudsmeno įkūrimas pagrįstas ir nepažeis LRT nepriklausomumo, žurnalistų/žiniasklaidos savivaldos ir savitvarkos principų? Ar dabar veikiančių - Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisija - institucijų veiklos nedubliuos steigiamas LRT ombudsmenas. E. Ar įsigaliojus naujam LRT įstatymui nebus pažeistas visų visuomenės sluoksnių atstovavimo LRT priežiūroje ir valdyme principai? F. Ar naujo LRT įstatymo Projekto 10 (valdyba) ir 18 (ombudsmenas) straipsniai neprieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui? Teisinės nuomonės argumentai A. Ar nesant kompetentingų institucijų išvadai yra pagrįsta ir konstituciškai pateisinama LRT valdyseną bei kontrolę keičianti iniciatyva, ar tokiu atveju Seimo narių grupė turėtų inicijuoti minimus pakeitimus? 1. Seimo nariams pateikus naują LRT įstatymo redakciją tais pačiais Seimo kadencijos metais, kai LR Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) 2019-05-16 nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr.
XTTT-1022 „Dėl LR Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“(su 2018 m. rugsėjo 20 d. pakeitimu) atitikties LR konstitucijai pripažino, kad minėtas Seimo nutarimas (su 2018 m. rugsėjo 20 d. pakeitimu; TAR, 2018-09-20, Nr. 14783) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, pagrįstai kyla abejonės, kokių tikslų yra siekiama tokiu LRT įstatymo pakeitimu. 2. Tokie intensyvūs įstatymų leidybos veiksmai LRT valdysenos ir kontrolės atžvilgiu kelia pagrįstą abejonę, ar įstatymo leidybos teise pasinaudoję Seimo narių siekia, kad LRT valdymo ir kontrolės modeliu būtų užtikrinama ne tik valstybės negatyvi pareiga nesikišti valdžios institucijoms į LRT valdymą, bet ir pozityvi pareiga įtvirtinti reikiamą teisinę ir administracinę sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą pliuralizmą (EZTT Didžiosios kolegijos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Centro Europa 7 S.r.l. ir Di Stefano prieš Italiją, peticijos Nr. 38433/09, 134 punktas). 3. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą (toliau - Įstatymas) įstatymą LRT organai yra stebėtojų taryba (toliau - Taryba) ir generalinis direktorius (toliau - Vadovas arba Direktorius). Taryba yra kolegialus LRT veiklos priežiūrą atliekantis organas, vykdantis ne tik priežiūros, bet ir valdymo funkcijas. Vadovas yra vienasmenis valdymo organas, kuris vadovauja LRT ir realizuoja civilinį subjektiškumą (per jį LRT daugumoje atvejų įgyja teises ir prisiima pareigas).
Salia Tarybos ir Vadovo, kaip LRT priežiūros ir valdymo organų, LRT organizacinėje struktūroje taip pat yra Administracinė komisija, kuri teikia Tarybai ir Vadovui rekomendacinio pobūdžio išvadas ūkinės ir finansinės veiklos klausimais. 4. Kadangi remiantis Projekto nuostatomis naują LRT organizacinę struktūrą sudarytų šie trys organai: (i) Taryba, kaip aukščiausias organas, atstovaujantis visuomenės interesams; (ii) Valdyba, kaip kolegialus valdymo organas; ir (iii) Direktorius, kaip LRT vadovas, atsakantis už visuomeninio transliuotojo veiklą ir už Valdybos bei Tarybos nutarimų įgyvendinimą, o taip pat būtų įvedamas ir LRT ombudsmenas, kurio kompetenciją sudarytų LRT misijos kontrolė (veiklos principų bei reikalavimų LRT programų ir LRT portalo turiniui), konstatuotina, kad šiuo Projektu yra vykdoma esminė LRT valdymo ir kontrolės reforma. 5. Nors Seimo narių ar jų grupės įstatymų leidybos teisė yra nekvestionuojama konstitucinė teisė, bet nesant pakankamos ir tiek teisiškai, tiek ekonomiškai motyvuoto tokios esminės LRT valdysenos ir kontrolės reformos pagrįstumo bei nesant jokių LR Konstitucinio Teismo (priimtuose aktualiuose KT nutarimuose) LR Valstybės kontrolės, pačios LRT tarybos abejonių dėl dabartinio LRT modelio tinkamumo LRT keliamiems tikslams, kyla pagrįstų abejonių, kokių tikslų šios kadencijos Seimo narių grupė (LRT įstatymo naujo projekto iniciatorė) siekia šiuo LRT įstatymo Projektu. B. Ar įvedus naujas LRT valdymo ir kontrolės institucijas (valdyba, ombudsmenas):
B1. Padidės ar sumažės (ar nepasikeis) LRT priklausomybė nuo valdžios institucijų? B2. Padidės ar sumažės (ar nepasikeis) LRT priklausomybė nuo atskirų visuomenės grupių partikuliarinių interesų? 6.
6Kadangi tiek LR Konstitucinio Teismo,
tiek Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje yra įtvirtintas konstitucinis (konvencinis) pliuralizmo principas, šiame kontekste ypatingas vaidmuo tenka Visuomeniniam transliuotojui, kuris dėl savo galimybių perduoti žinias vaizdais poveikį daro greičiau ir veiksmingiau nei spauda (pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Jersildprieš Daniją, peticijos Nr. 15890/89, 31 punktas), todėl atskleidžiant saviraiškos laisvės (žodžio laisvės) turinį, tokiame jautriame sektoriuje kaip Visuomeninis transliuotojas valstybė turi ne tik pareigą nesikišti, - atitinkamą negatyvią pareigą, - bet ir pozityvią pareigą įtvirtinti reikiamą teisinę ir administracinę sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą pliuralizmą (EŽTT Didžiosios kolegijos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Centro Europa 7 S.r.l. ir Di Stefanoprieš Italiją, peticijos Nr. 38433/09, 134 punktas). 7. Venecijos komisijos rezoliucijoje
„Visuomeninio transliavimo paslaugų ateitis“ pažymėta, kad dalyvaujančios
valstybės prisiima įsipareigojimą užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą nuo politinio ir ekonominio kišimosi. Šiame kontekste ypač svarbu, kad tik visuomeniniai transliuotojai būtų atsakingi už savo kasdienį valdymą ir kad tik jiems priklausytų redakcinė atsakomybė už programą (jos planą ir turinį). Rezoliucijoje „Visuomeninio transliavimo paslaugų ateitis“ pabrėžta, kad būtina tinkamomis priemonėmis užtikrinti visuomeninių transliuotojų kontrolę ir atskaitomybę, ypač dėl to, kaip jie įgyvendina savo misiją ir naudoja jiems suteiktus išteklius. Visuomeniniai transliuotojai turi būti tiesiogiai atskaitingi visuomenei, be kita ko, turi reguliariai skelbti informaciją apie savo veiklą ir sudaryti prielaidas žiūrovams ir klausytojams pateikti komentarus apie tai, kaip visuomeninis transliuotojas įgyvendina savo misiją. 8.
Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais – Europos komisija „Demokratija per teisę“) atskleisdama inter alia visuomeninio transliuotojo statuso ypatumus, yra konstatavusi: visuomeninis transliavimas yra viešoji paslauga, kurios teikėjai turi tam tikrus įsipareigojimus (kaip antai užtikrinti savo paslaugų visuotinumą, transliuoti įvairias kokybiškas programas), o mainais už tai jiems suteikiama tam tikra privilegijuota prieiga prie išteklių ir įrenginių; visuomeninis transliavimas turi būti apsaugotas nuo valstybės suvaržymų ir, kita vertus, jam turi būti suteikta autonomija ir nepriklausomumas nuo rinkos; visuomeninio transliavimo paslaugos turinio ir prieinamumo požiūriais paprastai yra visuotinės, jas teikiant užtikrinamas redakcinis nepriklausomumas ir nešališkumas, joms nustatomi tam tikri kokybės kriterijai, jos teikiamos užtikrinant visų visuomenės grupių poreikius, joms būdinga viešoji atskaitomybė (Venecijos komisijos 2005 m. birželio 10-11 d. 63-iojoje plenarinėje sesijoje priimta nuomonė dėl tam tikrų Italijos įstatymų atitikties Europos Tarybos standartams saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo srityje); 9.
Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintos informacijos laisvės, kaip žmogaus prigimtinės laisvės, turinį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: ši laisvė yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų, svarbi įvairių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo prielaida, nes asmuo visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių gali tik turėdamas laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją; Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai, inter alia žiniasklaidos laisvę (2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai); iš Konstitucijos 25 straipsnio, kitų Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių ir garantuojančių žmogaus laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, kyla ir žiniasklaidos laisvė (2002 m. spalio 23 d. nutarimas). 10. Siame kontekste pabrėžtina, kad Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija (2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Konstitucijoje, inter alia jos 25 straipsnyje, įtvirtinta žiniasklaidos laisvė yra vienas iš pliuralistinės demokratijos pagrindų. 11.
Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos kylanti valstybės (jos institucijų) pareiga per žiniasklaidą, inter alia radiją ir televiziją, skleisti visuomenei informaciją, susijusią su įvairių Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių puoselėjimu, įvairių Konstitucijos principų įgyvendinimu, ir tai, kad valstybės galimybės patikėti privatiems transliuotojams skleisti tokią informaciją, teikti atitinkamas viešąsias paslaugas yra ribotos, suponuoja konstitucinį būtinumą įsteigti visuomeninį radijo ir televizijos transliuotoją ir su jo veikla susijusius santykius reguliuoti taip, kad minėta valstybės pareiga būtų deramai vykdoma; pasaulio valstybių patirtis rodo, kad valstybės paprastai negali neturėti bent vieno radijo ir televizijos visuomeninio transliuotojo (paprastai įsteigto pačios valstybės); visuomeniškai, konstituciškai reikšmingą informaciją teikti visuomenei volens nolens yra patikima ypatingam subjektui - visuomeniniam transliuotojui, įsteigtam ir veikiančiam kitokiais pagrindais negu privatūs (komerciniai) transliuotojai. 12. Kadangi Visuomeninio transliuotojo programų ir laidų transliavimas turi būti viešųjų paslaugų, t. y. paslaugų visuomenei, teikimas, nes viešosios paslaugos turi tenkinti viešąjį interesą, taigi turi būti visuomeninio pobūdžio; šiuo požiūriu visuomeninis transliuotojas yra viešojo intereso reiškėjas; vadinasi, visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių - privačių ar grupinių - interesų (politinių, ekonominių, verslo ar kitokių). 13. Iš Konstitucijos, inter alia j o s 25 straipsnio, kylanti visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, misija suponuoja šiai misijai vykdyti būtiną jo nepriklausomumą.
Konstitucinis Teismas, 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime atskleisdamas ypatingos konstitucinės visuomeninio transliuotojo misijos lemiamus jo statuso ypatumus, konstatavo, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja ir tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą; kad visuomeninis transliuotojas vykdytų savo misiją, tai yra conditio sine qua non. 14.
14Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip 2006 m.
gruodžio 21 d. nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas; nukrypimu nuo nepriklausomumo imperatyvo savaime negali būti laikoma tai, kad tam tikros įstatyme numatytos valstybės institucijos gali dalyvauti formuojant visuomeninio transliuotojo aukščiausiąją instituciją, turinčią įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus (kaip antai: numatyti nacionalinio transliuotojo veiklos strategiją, nustatyti reikalavimus programoms ir laidoms ir t. t. (ši aukščiausioji institucija gali būti vadinama įvairiai: taryba, valdyba ar kt.)), taip pat institucijas, prižiūrinčias, kontroliuojančias visuomeninio transliuotojo veiklą; tačiau valstybės įsteigtas visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių (kartu ir profesinių bei institucionalizuotų grupių, inter alia susijusių su žiniasklaida, ypač radiju ir televizija, taip pat vienijančių asmenis, kurių kūrybą arba produkciją visuomeninis transliuotojas gali įvairiai populiarinti) atstovais. 15. Konstitucijos, inter alia jos 25 straipsnio, kylančios visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, misijos suponuojamo visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, nepriklausomumo aspektai - jo nepriklausomumas informacijos laisvės požiūriu (redakcinis nepriklausomumas) ir jo institucinis nepriklausomumas -yra neatskiriamai susiję.
Neužtikrinus visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, institucinio nepriklausomumo, inter alia valdžios institucijoms ir pareigūnams kišantis į įstatyme nustatytų visuomeninio transliuotojo institucijų įgaliojimų vykdymą organizuojant šio transliuotojo veiklą, gali būti sudarytos prielaidos jiems daryti įtaką inter alia nustatant visuomeninio transliuotojo programų struktūrą ir laidų turinį, t. y. pažeisti visuomeninio transliuotojo redakcinį nepriklausomumą. 16. Tačiau nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė negali būti suprantama vien kaip finansinis ar turto auditas, tokia kontrolė turi apimti ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę {a priori (išankstinę) ir a posteriori (paskesniąją)), t. y. tokią jo veiklos stebėseną ir patikrą, kai nacionalinio visuomeninio transliuotojo programos ir laidos yra vertinamos inter alia iš Konstitucijos kylančios ir įstatymuose apibrėžtos šio transliuotojo misijos požiūriu; tokia kontrolė neturi virsti nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų cenzūra, kurią, kaip ir visų kitų visuomenės informavimo priemonių cenzūrą, expressis verbis draudžia Konstitucija. 17. Kaip pabrėžta KT jurisprudencijoje (2006, 2019 m. KT nutarimai), tokia aukščiausioji nacionalinio visuomeninio transliuotojo institucija turi susidėti ne iš valstybės pareigūnų, tarnautojų, verslo korporacijų atstovų (ar jų atrinktų) bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių atstovais.
Pabrėžtina, kad paisant šio reikalavimo sudaromos prielaidos vykdant vidinę nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolę nepažeisti iš Konstitucijos, inter alia jos 25 straipsnio, kylančios nacionalinio visuomeninio transliuotojo misijos suponuojamo jo nepriklausomumo nuo valdžios institucijų, pareigūnų, kitų asmenų kišimosi j jo veiklą. 18. Projekte siūlomo LRT valdymo modelio pakeitimai pirmiausia turėtų būti vertinami LRT, kaip ypatingą konstitucinę misiją turinčio visuomeninio transliuotojo, nepriklausomumas, kaip jis aiškinamas KT jurisprudencijoje, užtikrinant fundamentalią LR Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą nepriklausomą informacijos skleidimo ir gavimo teisę, kontekste. Nėra abejonių, kad LRT valdymo modelis taip pat turėtų atitikti geriausią europinę nacionalinių transliuotojų apibendrintą gerosios valdysenos praktiką, įtvirtintą tarptautiniuose rekomendacinio pobūdžio dokumentuose, kurie remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio (saviraiškos laisvės apsauga) Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EZTT) jurisprudencija. 19. Kadangi KT savo doktrinoje yra pažymėjęs (2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr.30/03, para. 16, 24), kad „visuomeninio transliuotojo raison d’ėtre [liet. egzistavimo prasmė, pagrindas] yra užtikrinti viešąjį interesą - Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai“.
„Konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą Pabrėžtina, kad įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas „Nukrypimu nuo minėto nepriklausomumo imperatyvo taip pat savaime negali būti laikoma tai, kad tam tikros įstatyme numatytos valstybės institucijos gali dalyvauti formuojant visuomeninio transliuotojo aukščiausią instituciją, turinčią įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, kaip antai: numatyti nacionalinio transliuotojo veiklos strategiją, nustatyti reikalavimus programoms ir laidoms ir t. t. (ši aukščiausia institucija gali būti vadinama įvairiai: taryba, valdyba ar kt.), taip pat institucijas, prižiūrinčias, kontroliuojančias visuomeninio transliuotojo veiklą. Toks įstatyme numatytų valstybės institucijų dalyvavimas formuojant minėtas nacionalinio visuomeninio transliuotojo institucijas savaime nereiškia, kad valstybė kišasi į nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklą todėl konstatuotina, kad Konstitucijos 25 straipsnio dalių visumoje yra įtvirtintas Visuomeninio transliuotojo konstitucinis nepriklausomumo principas Atliekant bet kokius LRT valdysenos ir kontrolės pakeitimus būtina įvertinti ar pakeitimais nebus įsiterpiama į LRT konstitucinį nepriklausomumą. 20.
modelį papildomai sukuriant valdybą bei priežiūros organą ombudsmeną (inter alia nustatant tam tikrą šių valdysenos ir kontrolės organų formavimo tvarką) turi būti vertinamas LRT nepriklausomumo išlaikymo bei jo atskaitingumo ir skaidrumo padidino aspektais. Nustačius, kad LRT įstatymo projektu sumažėja LRT nepriklausomumo garantijos, arba nepadidėja jo atskaitingumas ir skaidrumas, toks Projektas yra ne tik prieštaraujantis demokratiškos ir modernios Lietuvos valstybės kūrimui, bet ir pažeidžiantis Konstituciją (LRT konstitucinį nepriklausomumą). 21. Bet koks asmens ar visuomenės konstitucinių teisių ribojimas (šiuo atveju teisė į Nepriklausomą Visuomeninį transliuotoją) turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo, įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas, būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, konstitucinių vertybių pusiausvyrą (2002 m. spalio 23 d. nutarimas). Tačiau bet kokius informacijos laisvės ribojimus būtina grįsti tais pačiais konstituciniais kriterijais, kaip ir naudojimosi kitomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis ribojimus: informacijos laisvę riboti galima, jeigu tai daroma įstatymu, jeigu ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, jeigu ribojimais nėra paneigiama šios laisvės prigimtis bei esmė ir jeigu yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). 22.
konstitucinio proporcingumo principo aspektu, t.y. ar Projektas neapribos asmens ir visuomenės teisės į nepriklausomą Visuomeninį transliuotoją, ar LRT valdysenoje įvedant papildomas valdymo grandis (valdyba) bei naujus kontrolės organus (ombudsmenas) nebus pažeistas dabar egzistuojantis nepriklausomumas, ar jis objektyviai nesumažės ar taps rizikingesnis sukuriant galimybes pažeidžiant Konstituciją įsikišti į LRT nepriklausomumą. 23. Projekto 10 straipsnyje numatyta, kad Valdyba yra kolegialus LRT valdymo organas, kuris sudaromas 4 metams iš 7 asmenų: trys iš jų yra su LRT susiję asmenys (t.y. Direktorius, kuris kartu yra ir Valdybos pirmininkas, ir du jo pavaduotojai), o likę keturi asmenys yra nesusiję su LRT. LRT Direktorius ir du jo pavaduotojai Valdyboje sudarytų tik būsimos valdybos mažumą, į ją įvedant keturis papildomus asmenis, kurių atrinkimas (patvirtinimui LRT Taryboje) yra perduodamas viešo konkurso būdu atrinktai tarptautinei audito kompanijai, turinčiai bent 10 metų tarptautinės veiklos patirties. 24. Tokiu būdu, ganėtinai mažas Europos mastu Lietuvos Visuomeninis transliuotojas, pirma, būtų papildomas daugiau nei dvigubai didesniu skaičiumi LRT valdyme bei kontrolėje dalyvaujančių asmenų skaičiumi, antra LRT valdyme atsirastų lemiamą įtaką sprendimų priėmimui galinčių turėti asmenų, kuriuos atrinktų iš esmės verslo ir finansų pasaulio bendruomenei paslaugas teikiančios tarptautinės audito bendrovės (veikiančios verslo sutarčių pagrindu su tarptautinėmis verslo korporacijomis, inter alia bankais, draudimo bendrovėmis). 25. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiuose konkursuose tikėtina dalyvaus tik tokios tarptautinės audito kompanijos, kurios Lietuvoje yra įregistravusios savo veiklą, turi savo biurus bei aptarnauja verslo klientus (dideles tarptautines korporacijas, draudimo bendroves, bankus).
T.y. verslo interesus atstovaujančios tarptautinės bendrovės galės savarankiškai atrinkti 12 kandidatų į LRT valdybos bei visus LRT ombudsmeno narius, todėl LRT valdybos sudarymas neišvengiamai bus įtakotas siekiant atrinkti kandidatus, galinčius pirmiausia atstovauti ne visos visuomenės, o partikuliarinius stambiojo verslo interesus. 26. Tokiu būdu kyla pagrįsta rizika, kad LRT nepriklausomumui, esant tokiam valdymo modeliui, kuriame atsiranda verslo interesus atstovaujanti Valdybos dauguma ir visas LRT misiją kontroliuojantis ombudsmenas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiai naujų LRT valdymo ir kontrolės organų daugumai Projekte nėra numatomi jokie profesiniai žurnalistinio ar patirties reikalavimai. 27. Atkreiptinas dėmesys, kad KT 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos garantuojamas ir saugomas visuomenės interesas būti informuotai suponuoja atitinkamas valstybės konstitucines priedermes. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) turi ne tik negatyvaus turinio pareigą nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, bet ir pozityvaus turinio pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys; šiame kontekste pabrėžtina, jog Konstitucijos 44 straipsnyje nustatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama (1 dalis), taip pat kad valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių (2 dalis) (2006 m. gruodžio 21d. nutarimas).
Šiuo atveju Projektu į LRT valdyseną įvedant verslo (inter alia ir stambiųjų korporacijų, bankų bei draudimo bendrovių atstovus) interesus atstovaujančių tarptautinių audito bendrovių atrinktus, daugumą LRT valdyboje turinčius LRT valdybos narius yra akivaizdus konstitucinio LRT nepriklausomumo pažeidimas. 28. Vadovaujantis Projekto 18 straipsniu į LRT valdyseną ir kontrolę yra įvedamas LRT ombudsmenas. Šio straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad 3 kandidatų į LRT ombudsmeno pareigas atrankos viešą konkursą vykdo valdybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. 29. Tokiu būdu LRT nepriklausomumą pažeidžiančiu būdu suformuota LRT valdyba savo sprendimu paskelbtą viešą konkursą dėl kandidatų į LRT ombudsmeną atrinkimą vykdytų verslo (inter alia tarptautinių korporacijų, bankų ir draudimo bendrovių) interesus atstovaujanti tarptautinė audito kompanija. 30. Akivaizdu, kad verslo (tarptautinių korporacijų, bankų, draudimo bendrovių) interesus atstovaujančių asmenų atsiradimas LRT valdymo (valdyba) bei kontrolės (ombudsmenas) organuose ir juos pilnai užvaldant bus neišvengiamai susijęs su įtaka neskleisti tam tikros, verslui nepalankios informacijos arba įtakoti objektyvios informacijos apie verslą pateikimą. 31.
įvedant verslo (inter alia ir stambiųjų korporacijų, bankų bei draudimo bendrovių) interesus atstovaujančių tarptautinių audito bendrovių atrinktus absoliučią daugumą turinčius LRT ombudsmeno narius yra akivaizdus LRT nepriklausomumo pažeidimas. 32. Kadangi LR KT savo jurisprudencijoje (2006 m. ir
informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą, todėl rengiamų programų turinys, forma ir kalba turi būti ne tik geros kokybės, bet ir rengdamas ir skelbdamas programas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Programose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams. LRT valdymo ir kontrolės organus įtakojant verslo korporacijoms LRT objektyvumui iškyla pagrįstas pavojus, t.y. LRT valdymo ir kontrolės organai neišengiamai siektų įtakoti LRT programų ir portalo turinį. Verslo interesus atstovaujantiems asmenims turint esminę ir lemiančią įtaką tiek LRT valdybai, tiek LRT prižiūrinčiam ombudsmenui, kyla pagrįsta abejonė ar LRT nepriklausomumas, objektyvumas, nešališkumas teikiant informaciją apie verslą būtų užtikrinamas. 33.
žurnalistai žinodami apie taip suformuotus LRT valdymo ir kontrolės organus, būtų paveikti savicenzūros atliekant savo profesines žurnalisto pareigas (Youth Initiative for Human Rights v. Serbia no. 48135/06, Judgment 25.6.2013, Shapovalov v. Ukraine, no. 45835/05, Judgment 31.10.2012, Dilipak v. Turkey - 29680/05, Judgement 15.9.2015), t.y. siektų "įtikti" naujiems LRT valdymo ir kontrolės organų nariams ruošiant LRT programas ar portalo straipsnius apie stambųjį verslą. C. Ar nauja LRT įstatymo redakcija neprieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui? 34. Kadangi LR KT 2019 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ (TAR, 2018-01-17 Nr. 704, identifikacinis kodas 2018-00704) (su 2018 m. rugsėjo 20 d. pakeitimu; TAR, 2018-09-20, Nr. 14783) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, nes į LRT vidaus (ekonominę) veiklą įsikišo LR Seimo laikinoji komisija, nors tokios įsikišimo (patikrinimo ir vertinimo) funkcijos įstatymu priskirtos LR Valstybės kontrolei. 35.
nesikišimo į LRT veiklą institucijoms ir asmenims, jau esant galiojančiuose įstatymuose (civilinio kodekso antros knygos asmens neturtinių teisių gynimo aspektai, Visuomenės informavimo įstatymu numatytos žurnalistų savivaldos ir savitvarkos institucijos - Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisija) kitoms institucijoms numatytai žurnalistinės veiklos priežiūros kompetencijai, būtų konstituciškai nepateisinama formuoti atskirus vidinius LRT valdysenos ir kontrolės organus, kurių funkcijos būtų dubliuoti esančių institucijų ir asmenų įtvirtintas žurnalistų savitvarkos ir savireguliacijos funkcijas, nes tai pažeistų LRT žurnalistų nepriklausomumo principą. Išvados
straipsnyje įtvirtintam konstituciniam LRT nepriklausomumo principui, nes pažeidžia: 1.1. konstitucinį LRT nepriklausomumo principą; 1.2. konstitucinį atsakingo valdymo principą;
nepriklausomumo principas reikalauja, kad bet koks LRT valdymo ir kontrolės modelio keitimas būti konstituciškai pagrįstas ir atliekamas užtikrinant konstitucinį proporcingumo principą. Naujiems LRT valdysenos ir kontrolės organams atstovaujant stambiojo verslo interesus būtų įsikišama į LRT nepriklausomumą pažeidžiant konstitucinį proporcingumo principą. 3.
numatytas LRT kontrolės organas LRT ombudsmenas, kuriam priskiriamos funkcijos dabar yra numatytos teisės aktuose nustatytų institucijų (Valstybės kontrolė, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, žurnalistų etikos inspektorius, visuomenės informavimo etikos komitetas, LRT Taryba), nauju teisiniu reguliavimu be pakankamo teisinio pagrindo yra įsikišama į įstatymuose numatytų institucijų kompetenciją, dubliuojama jų veikla, ignoruojamos egzistuojančios nepriklausomos žurnalistų savitvarkos ir savivaldos institucijos. 4. Pripažintina, kad Lietuvos Respublikos Seimo LRT įstatymo projekto 10 straipsnis (LRT valdyba, inter aliajos sudarymo aspektu 10 straipsnio 2 dalis), 18 straipsnis (LRT ombudsmenas, jo sudarymo būdas, straipsnio 3 dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams. 5. Kadangi Visuomeninio transliuotojo programų ir laidų transliavimas turi būti viešųjų paslaugų, t. y. paslaugų visuomenei, teikimas, viešosios paslaugos turi tenkinti viešąjį interesą, taigi turi būti visuomeninio pobūdžio, šiuo požiūriu Visuomeninis transliuotojas yra viešojo intereso reiškėjas, vadinasi, visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių – privačių ar grupinių – interesų (politinių, ekonominių ar kitokių, inter alia verslo korporacijų). Projekte siūlomas naujas LRT valdysenos ir kontrolės būdas yra partikuliarinių stambiojo verslo interesų iškėlimas aukščiau kitų visuomenės sluoksnių interesų pažeidžiant LRT nepriklausomumo principą inter aha. ir nuo atskirų visuomenės grupių, atsirandant LRT žurnalistų savicenzūros rizikai. Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymus ir Komiteto patobulintą įstatymo projektą, kuriame LRT tarybos galios yra stiprinamos, funkcijos didinamos, atsisakoma Valdybos sudarymo. Taip pat Įstatymo projektu numatoma steigti LRT etikos pareigūno pareigybę, vidaus audito tarnybą. 10.
asociacija, internetinės žiniasklaidos asociacija 2019-06-05 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad „1. . Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami [...]. Įstatymo 7 straipsnis nustato, kad „LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT portale skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas.“ Norime pažymėti, jog toks platus apibrėžimas sukuria galimybę LRT laisvai interpretuoti, kas gali būti „rėmimo pranešimu“. Todėl praktikoje matome atvejų, kada politinė prezidento rinkimų reklama priskiriama informacijai, kuria siekiama propaguoti „politikos iniciatyvas“. Siekiant užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems rinkos žaidėjams ir įnešti aiškumo, siūlome suformuoti įstatymo nuostatą taip, kad neliktų erdvės interpretacijoms bei laikantis principo, jog komerciniai audiovizualiai pranešimai LRT draudžiami. Iš dalies pritarti
siūlymą Nr.6
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-12-12 Nr. G-2018-11848 Seime užregistruotas Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo projektas. Lietuvos visuomenė sužinojo grupės Seimo narių, pateikusių įstatymo projektą, polinę valią ir jų turimą visuomeninio transliuotojo modelio viziją. Visuomeninio transliuotojo modelis yra strategiškai svarbus klausimas, kuriam būtina išsami diskusija. LRT įstatymo projektas taip pat taisytinas turinio nuoseklumo ir teisinės technikos požiūriu.
Todėl LRT taryba kreipiasi į Seimo narius ir kviečia žengti tolesnius žingsnius – iš geriausių teisės, valdymo, finansų, žiniasklaidos atstovų sudaryti darbo grupę, kuri profesionaliai įvertintų įstatymo projektą ir pateiktų savo išvadas. Šiame etape galėtų būti pasitelkti ir savo nuomonę išsakyti tarptautiniai nešališki ekspertai. Pradėti vertėtų nuo aiškaus įvardijimo, kad rengiamas būtent visuomeninio transliuotojo, o ne valstybei priklausančios viešosios įstaigos - kaip nurodyta pateiktame įstatymo projekte – veiklą reguliuojantis įstatymas. Priimti skubotus sprendimus svarbiais šiais klausimais yra labai rizikinga, todėl LRT taryba ragina Seimo narius pirmiausia plačiai išdiskutuoti, įsiklausyti į įvairių sričių ekspertų nuomonę ir kartu su Lietuvos visuomene surasti tą visuomeninio transliuotojo modelį, kuris sukurtų prielaidas jo nepriklausomai, profesionalumui, skaidrumui ir atsakingumui visuomenei. Iš dalies pritarti 2019-09-18 Kultūros komitetas, vadovaudamasis LR Seimo statuto 147 straipsnio 5 dalimi, sudarė darbo grupę įstatymo projektui Nr. XIIIP-3010 tobulinti. 2. Belgijos Karalystės Atstovų rūmai 2019-01-10 Nr.G-2019-268 Gavome Jūsų 2018 m. gruodžio 14 d. laišką dėl Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinio tyrimo, susijusio su Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos valdymu ir finansine bei ekonomine veikla. Tačiau Belgija nebeturi nacionalinės kompetencijos transliavimo paslaugų reguliavimo srityje. Nuo
kompetencijos perduotos trims Belgijos kalbinėms bendruomenėms: flamandiškajai (olandų kalbą vartojančiai) bendruomenei, prancūzakalbei bendruomenei ir vokiškai kalbančiai bendruomenei. Kiekviena šių Belgijos bendruomenių turi po savo atskirą parlamentą. Todėl siūlyčiau adresuoti Jūsų prašymą šių parlamentų kultūros komitetams. Jų adresai pateikiami šio laiško priede.
nacionalinio radijo ir televizijos taryba, 2019-06-05. LRT Tarybos pozicija Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I- 1571 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3010. Preambulė LRT valdymo modelis kaip pavyzdys yra teikiamas kitoms Europos valstybėms. Per ilgą LRT istoriją nuolat buvo stengtasi subalansuoti galios centrų įtaką. Dabartinis LRT valdymo modelis, įtvirtintas LRT įstatyme, įrodė gebėjimą apsaugoti LRT nuo politizavimo. Todėl esminių LRT valdysenos principų keitimas yra netikslingas, nes įtrauktų visuomeninį transliuotoją į politinių kovų sūkurį, žalingą tiek LRT, tiek visuomenei. Taryba atkreipia Seimo ir visuomenės dėmesį, kad Lietuvos įstatymų leidėjas nuosekliai formavo LRT valdymo teisėkūros tradiciją, pagal kurią LRT taryba yra aukščiausias LRT organas, veikiantis pasitelkiant nepriklausomus specialistus (ekspertus), turinčius organizacijos valdymo ir finansų administravimo žinių, pasirenkamus konkurso būdu ir atitinkančius geros reputacijos reikalavimus. Todėl Taryba pasisako už tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas tęstų tą įstatyminę LRT valdymo tradiciją, kurią pats sukūrė ir kurios konstitucingumą patvirtino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose. Svarstant galimus LRT valdymo struktūros pakeitimus, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į principus, įtvirtintus šiuose dokumentuose:
1) Europos transliuotojų sąjungos Visuomeninių transliuotojų valdysenos principuose (ETS);
2) Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijose valstybėms narėms dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos (CMZRec(2012)l (Recommendations CMZRec(2012)l of the Committee of Ministers to member States on public service media governance. Pagrindiniai principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi svarstant LRT valdysenos pakeitimus, būtų šie:
ETS valdysenos principai įtvirtina, kad būtina aiškiai atskirti visuomeninio transliuotojo valdymo funkcijas nuo priežiūros funkcijų, šias funkcijas atliekantys valdymo organai turi būti skirtingi ir nepriklausomi vienas nuo kito. Taigi naujų LRT kontrolės organų kūrimas, suteikiant jiems per daug galių ir neišgryninant funkcijų, pagrindžia siekį kontroliuoti LRT, padaryti LRT priklausomą nuo politinės valdžios, o taip pat sulėtins sprendimų priėmimo procesus, apsunkins LRT veiklos planavimą ir pačią LRT veiklą. LRT taryba (toliau - Taryba) išnagrinėjo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3010 ir teikia savo poziciją:
1Taryba nepritaria naujiems Tarybos formavimo principams;
funkcijų siaurinimui bei naujai steigiamos Valdybos sudarymui;
siūlo ją stiprinti;
steigimui ir siūlo steigti LRT etikos kontrolieriaus pareigybę;
5Taryba nepritaria pertekliniams reikalavimas asmeniui,
siekiančiam tapti LRT generaliniu direktoriumi. Taryba nepritaria naujiems Tarybos formavimo principams bei Tarybos funkcijų mažinimui Įstatymo projektu yra siūloma trumpinti Tarybos narių kadencijos laikotarpį nuo 6 iki 5 metų. Pakeitus reguliavimą, Tarybos narių skyrimas taptų priklausomas nuo politinio ciklo - tai gali lemti politiškai angažuotus, o ne geros valdysenos principais paremtus Tarybos veiksmus, valdant visuomeninį transliuotoją. Tarybos narius skiria ne konkrečios kadencijos LR Seimas/Prezidentas, o LR Seimo institucija, LR Prezidento institucija.
Dabartinis Tarybos narių rotacijos modelis užtikrina narystės tęstinumą - jeigu jo bus laikomasi, Taryba laipsniškai atsinaujins 2020 m.,
užtikrina Tarybos nepriklausomumą ir Tarybos kaip LRT priežiūros institucijos pliuralizmą: Tarybos nariai atstovauja skirtingoms socialinėms grupėms, yra užtikrintas jų atstovavimo balansas. Tarybos narių rotacijos principo keitimas susilpnintų šiuo metu ginamų vertybių apsaugą, todėl vertintinas kaip netinkamas. Šiuo metu Taryba formuojama taip, kad reprezentuotų visuomenėje esančią įvairovę. Tokią būtinybę pagrindžia ir LR Konstitucinio Teismo doktrina. Specialios profesinės patirties turėjimo reikalavimas iš esmės pažeistų šį pamatinį Tarybos formavimo principą - siekį, kad Taryba atstovautų visuomenei, o ne siaurai profesinei grupei. Įstatymo projekte teigiama, kad keturis Tarybos narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai. Keturių LRT Tarybos narių atstovavimas universitetams sukurtų prielaidas vienos grupės atstovų dominavimui Taryboje, tuo būdu pažeidžiant nusistovėjusį balansą tarp skirtingų socialinių grupių atstovų ir iškreipiant visuomenės atstovavimo principą. Taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas. Tačiau Įstatymo projektu yra siaurinamos Tarybos funkcijos, dalį jų, pvz. strateginių sprendimų, susijusių su organizacijos veikla, bei finansinių klausimų sprendimą perduodant naujai steigiamai valdybai, o LRT veiklos perspektyvinių ir metinių planų tvirtinimą, kaip vieną iš svarbiausių Tarybos veiklos priedermių, tiesiog išbraukiant iš įstatymo projekto. Toks reguliavimas sukurs prielaidas tam, kad Taryba, likdama de jure aukščiausiu LRT valdymo organu, de f acto negalės daryti jokios ryškesnės įtakos sprendimų svarbiausiais LRT valdymo klausimais priėmimui.
Toks reguliavimas neatitinka EBU dokumento „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“, Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Konstitucinis Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutarime yra išaiškinęs, kad LRT taryba yra aukščiausioji institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus. Ji atlieka arba organizuoja vidinę LRT veiklos kontrolę, inter alia, programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę, visuomeniniam transliuotojui valstybės skirtų išteklių naudojimo kontrolę, visuomeninio transliuotojo veiklos organizavimo ir vykdymo priežiūrą. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad LRT valdymo modelis pirmiausia turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, o bet kokie pasiūlymai dėl tokio modelio keitimo pirmiausia turėtų būti vertinami tuo aspektu, ar jie yra nukreipti į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo stiprinimą. Konstitucinio Teismo bylų praktika patvirtina, kad šiuo metu galiojantis LRT valdymo modelis yra tinkamas, nes užtikrina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Todėl bet kokie siūlymai keisti esamą modelį turėtų būti vertinami labai atsargiai ir atsakingai, nes bet koks pokytis, net jeigu juo yra siekiama užtikrinti efektyvesnį LRT veiklos organizavimą, praktikoje gali neigiamai įtakoti LRT nepriklausomumą ir taip paminti saugotinas konstitucines vertybes. Taryba siūlo stiprinti Tarybos galias ir nepritaria naujai steigiamos Valdybos sudarymui Taryba Valdybos steigimą laiko netinkamu, neracionaliu ir nepagrįstus kaštus sukuriančiu reguliavimo sprendiniu.
Visas Įstatymo projekte siūlomas Valdybos funkcijas šiuo metu atlieka Taryba - kolegialus valdymo organas, vykdantis klasikinės valdybos funkcijas, kurių visuma sukuria organizacijos valdymo priežiūrą. Todėl valdybos steigimas įneš sumaišties organizacijos valdyme ir pareikalaus papildomų ir niekuo nepagrįstų kaštų, apmokamų iš viešųjų finansų. Teisėkūros subjektas, turėdamas tikslą gerinti Tarybos darbą, turėtų stiprinti Tarybą, galimai peržiūrėti jos funkcijas, suteikiant papildomų galių, ir užtikrinti prielaidas tam, kad Taryba, atstovaujanti visai visuomenei, turėtų galimybę gauti aukščiausios kokybės patarimus specifiniais teisės, finansų, vadybos klausimais. Valdybos kaip kolegialaus valdymo organo įsteigimas, remiantis analogija su Akcinių bendrovių įstatymu, yra ydingas, nes akcinės bendrovės ir visuomeninio transliuotojo valdymui yra keliami iš esmės skirtingi tikslai. Visuomeninio transliuotojo valdymas turi būti organizuotas tokiu būdu, kuris užtikrintų visuomeninio transliuotojo institucinę autonomiją ir redakcinę (turinio) nepriklausomybę nuo bet kokio trečiųjų asmenų kišimosi. Akcinėms bendrovėms keliami visai kiti, dažniausiai su pelno maksimizavimu susiję tikslai. Todėl metodologine klaida laikytinas bandymas konstruoti LRT valdymą, panaudojant akcinių bendrovių valdymo modelį. LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, todėl jos valdymo struktūra turi būti optimali, užtikrinanti efektyvų ir skaidrų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Bet kokių perteklinių struktūrų LRT organizacijoje kūrimas didina sąnaudas ir naštą mokesčių mokėtojams. Išorinę LRT veiklos kontrolę atlieka Valstybės kontrolė.
Kaip savo 2019 m. gegužės 19 d. nutarime pažymėjo Konstitucinis Teismas, „pagal Konstituciją, inter alia jos 134 straipsnio 1 dalį, Valstybės kontrolė turi įgaliojimus atlikti išorinę nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolę - atlikti valstybinį auditą, inter alia tikrinti nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklą, be kita ko, ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu, inter alia vertindama šiam transliuotojui patikėto valstybės turto valdymo ir naudojimo teisėtumą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba, veikdama šiuo metu galiojančio reguliavimo rėmuose, nuosekliai stiprina LRT valdymą. Nuo 2013 m. Taryba savo jveiklą tarp posėdžių organizuoja Tarybos darbo grupėse - šiuo metu veikia dvi nuolatinės Tarybos narių darbo grupės - Redakcinės politikos bei Audito ir strateginio planavimo. Esant poreikiui sudaromos laikinos darbo grupės — pavyzdžiui, LRT strategijos rengimo darbo grupė. Taip pat esant reikalui pasitelkiami išorės ekspertai. Šiuo metu visi svarbiausi klausimai, teikiami Tarybos posėdžiui, prieš tai pagal kompetenciją yra išnagrinėjami darbo grupėse, kurios pateikia savo išvadas ir rekomendacijas Tarybai. Šių struktūrinių padalinių įteisinimas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme leistų sukurti akivaizdžiai praktikoje pasiteisinusias įstatymines Tarybos veiklos formas - LRT tarybos redakcinės politikos komitetą ir LRT tarybos audito ir strateginio planavimo komitetą (o galimai ir kitus komitetus, jei atsirastų toks poreikis), kuriuose būtų analizuojama ir rengiama visa medžiaga, būtina tam, kad Taryba galėtų priimti tinkamus ir adekvačius situacijai sprendimus. Šie komitetai pagal poreikį galėtų pasitelkti nepriklausomus išorės ekspertus, nepriklausančius Tarybai. Taryba nepritaria Administracinės komisijos naikinimui, o siūlo ją stiprinti.
Įstatymo projektu yra naikinama Administracinė komisija, kurios išvadomis Taryba remiasi, atlikdama LRT ūkinės ir finansinės priežiūros funkcijas, reikalaujančias specialių, dažniausiai - finansų valdymo, žinių. Tokiu būdu yra iš esmės susilpninamas LRT organizacijos veiklos priežiūros mechanizmas ir Tarybos galimybė tinkamai vykdyti organizacijos priežiūrą. Taryba siūlo ne naikinti Administracinę komisiją, o ją stiprinti, įstatymu įtvirtinant jos platesnius įgaliojimus, lygia greta numatant Administracinės komisijos nariams specialius profesinius kvalifikacinius reikalavimus, į ją įtraukiant finansų, teisės, vadybos ir (ar) žmogiškųjų išteklių valdymo specialistus, taip pat įtvirtinant viešą Administracinės komisijos narių skyrimo procedūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba 2018 m. spalio 23 d. nutarimu galiojančio įstatymo rėmuose padidino Administracinės komisijos įgaliojimus, pavesdama jai papildomas funkcijas. Šiuo metu Administracinė komisija funkcionuoja kaip labai svarbus ir nešališkas LRT organas, kurį sudaro specialių žinių turintys asmenys ir į kurio išvadas atsižvelgia ir LRT administracija, ir Taryba. Tarybos vertinimu, jau dabar yra sukurtos visos faktinės prielaidos Administracinės komisijos svarbos didinimui. Taryba nepritaria naujos LRT Ombudsmeno pareigybės steigimui ir siūlo įsteigti LRT etikos kontrolieriaus pareigybę Projekte siūloma įsteigti Ombudsmeno pareigybę ir suteikti jam teisę vykdyti LRT veiklos principų ir reikalavimų LRT programų turiniui kontrolę. Siūloma nuostata yra ydinga, nes Tarybai – aukščiausiajam LRT valdymo organui
LRT ombudsmeno teisinis statusas, neaišku, kokiais teisiniais pagrindais jis vykdytų savo veiklą, nenustatyta jo teisinė atsakomybė už netinkamą veiklą bei atskaitomybė.
Toks teisinis neapibrėžtumas yra ydingas tinkamo reguliavimo požiūriu. Teisinėje praktikoje įprasta, jog ombudsmenasyra nepriklausomas valstybės pareigūnas, jo veika siejama su nepriklausomumu ir nešališkumu. Taryba siūlo steigti naują LRT etikos kontrolieriaus pareigybę, kurios kompetencijoje būtų šie klausimai:
1LRT žurnalistų profesinės etikos priežiūra ir kontrolė;
kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo ir viešumo principais, prižiūrėtų, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų, nagrinėtų asmenų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų turinio. LRT Etikos kontrolierių į pareigas skirtų ir atšauktų iš pareigų Taryba viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. LRT Etikos kontrolieriaus skyrimo viešo konkurso būdu nuostatus (tvarką) tvirtintų Taryba. Ši tvarka būtų viešai skelbiama LRT interneto svetainėje. LRT etikos kontrolierius savo pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Etikos kontrolierius būtų pavaldus tik Tarybai. LRT etikos kontrolieriumi galėtų būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių ar socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažiau kaip 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. LRT etikos kontrolieriaus pareigybė ir asmeniui keliami reikalavimai galėtų būti tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos radijo ir televizijos įstatyme.
Taryba nepritaria pertekliniams reikalavimams asmeniui, siekiančiam tapti LRT generaliniu direktoriumi Projekte siūloma, kad generaliniu direktoriumi negali būti skiriami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai. Siūloma nuostata apriboja subjektų ratą, galinčių užimti LRT Generalinio direktoriaus pareigas. Siūloma nuostata suponuoja tai, kad bus užkirstas kelias bet kam iš žiniasklaidos lauko kandidatuoti į generalinio direktoriaus poziciją. Todėl Taryba siūlo atsisakyti šio straipsnio pakeitimų ir įtvirtinti nuostatą, kad asmuo, laimėjęs viešą konkursą LRT generalinio direktoriaus pareigoms užimti, negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagogini darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą. Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymus ir Komiteto patobulintą įstatymo projektą, kuriame LRT tarybos galios yra stiprinamos, funkcijos didinamos, atsisakoma Valdybos sudarymo. Taip pat Įstatymo projektu numatoma steigti LRT etikos pareigūno pareigybę, vidaus audito tarnybą. 4. Etninės kultūros globos taryba, 2019-06-05. 13 2;3 Etninės kultūros globos taryba (toliau - EKGT) teigiamai vertina Seimo narių parengtą Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1471 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XII1P-3010 (toliau - LRT įstatymo pakeitimo projektas), pritardama siekiui atnaujinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) valdymo modelį.
Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta: „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba, nustatydama etninės kultūros laidų transliavimą (trukmę ir turinį), atsižvelgia į Etninės kultūros globos tarybos siūlymus“. Šios nuostatos įgyvendinimas būtų labiau užtikrintas, jeigu LRT programų bei LRT portalų turinį nustatančios LRT tarybos sudėtyje būtų EKGT deleguotas atstovas. EKGT savo statusu prilygsta kitai Seimui atskaitingai institucijai - Lietuvos mokslo tarybai, kuri jau daugelį metų deleguoja narį į LRT tarybą, Be to, EKGT atstovauja labai plačiam visuomenės laukui, kadangi jos sudarymo principai yra visiškai depolitizuoti: 21 narį į EKGT deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, papildomai šalia pagrindinės EKGT sudėties, tvirtinamos Seimo, veikia visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose sudaryti EKGT padaliniai (regioninės etninės kultūros globos tarybos), į kuriuos narius deleguoja etnografiniame regione veikiančios asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, susijusios su etninės kultūros globa ir plėtra. Tuo remiantis siūlome papildyti LRT įstatymo pakeitimo projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalis, įrašant Etninės kultūros globos tarybos deleguojamą narį į LRT tarybą. Nepritarti Komiteto siūlomu įstatymo projektu išlaikomas taps pats Tarybos formavimo principas, kaip ir galiojančiame įstatyme. 5.1 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2019-09-18. 1
„Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – LRT)
išnagrinėjo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3010 (toliau – Projektas) ir teikia šiuos siūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad teisėkūros pagrindiniai principai įpareigoja, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, siūlome Projekto 1 ir 2 straipsnius išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
televizijos (toliau – LRT) steigimo teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę. 2. LRT savo veiklą grindžia Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais.“ Pritarti
Televizija, 2019-09-18. 2
veiklos teisiniai pagrindai
viešoji įstaiga. nepriklausoma pelno nesiekianti ribotos civilinės atsakomybės viešoji įstaiga, turinti sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka. 2. LRT savo veiklą grindžia veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais ir kitais teisės aktais. 2. LRT yra juridinis asmuo, turi antspaudą ir sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka.“ Nepritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr. 2 Siūlomo 2 straipsnio 2 dalį perkelti į įstatymo projekto 1 straipsnį ir papildyti jį antra dalimi:
„2. LRT savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos visuomenės
informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat LTR įstatais.“
Televizija, 2019-09-18.
3 Visuotinai pripažinta, kad visuomeninis transliuotojas užtikrina viešąjį interesą – Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai. Tai suponuoja ypatingą visuomeninio transliuotojo misiją. Ypač pabrėžtina, kad visuomeniniam transliuotojui, vykdančiam savo konstitucinę misiją, tenka svarbios funkcijos prisidedant prie Tautos suvereniteto, demokratijos principų įgyvendinimo, taip pat prie visuomenės ir valstybės saugumo, viešosios tvarkos, piliečių gerovės, jų teisių ir laisvių užtikrinimo. Visuomeniniam transliuotojui tenka ir svarbus vaidmuo valstybei vykdant savo konstitucinę priedermę remti kultūrą ir mokslą, rūpintis Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Pažymėtina, kad šis LRT įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja LRT, kaip nacionalinio visuomeninio transliuotojo, savarankiškumą ir nepriklausomumą. Taigi, turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus siūlome Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. LRT veiklos principai
valstybei, teisėtumo, nešališkumo, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais. LRT užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę. 1. 2. LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.3
Televizija, 2019-09-18.
4 Atsižvelgiant į tai, kad 2019-01-01 įsigaliojo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1549, pakeisti Projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. LRT radijo ir televizijos programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno ir sporto programoms. Masinė kultūra atspindima apžvalginėse, pažintinėse, analitinėse programose“. Pritarti
Televizija, 2019-09-18. 59 Atsižvelgiant į tai, kad 2019-03-21 įsigaliojo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII- 2008, pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. LRT televizijos programas pritaiko klausos ir regos negalią
turintiems asmenims. Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė per mėnesį turi sudaryti:
1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso mėnesio transliavimo laiko.“ Atitinkamai būtina patikslinti ir minėto Projekto 5 straipsnio įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką. Pritarti
Televizija, 2019-09-18. 510 Projekto 5 straipsnio 10 dalis nustato, kad „LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimo ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka“.
Reikėtų pažymėti, kad šiuo metu galiojančiame LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyta, kad toks laikas suteikiamas ne tik politinėms partijoms ir jų kandidatams, bet ir rinkimų komitetams bei jų kandidatams į savivaldybės tarybos narius ir savivaldybių tarybos narius – merus. Be to, LR referendumų, o taip pat LR rinkimų į Europos Parlamentą įstatymai numato, atitinkamai, LRT laiko suteikimą referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams). Todėl siūlytina Projekto 5 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10. LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, rinkimų komitetams ir jų kandidatams į Seimo, ar savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius – merus, Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. LRT suteikia laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) LR referendumų, LR rinkimų į Europos Parlamentą teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka“. Pritarti 5.7 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2019-09-18. 6 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad labai svarbu išlaikyti ir nekeisti šiuo metu įstatyme įtvirtinto LRT veiklos, susijusios su informacijos skleidimu už atlyginimą, modelio.
Kitu atveju būtų sudarytos prielaidos LRT netekti vieno iš savo finansavimo šaltinių ir taip tapti priklausoma išimtinai nuo biudžetinio finansavimo, kas sudarytų prielaidas LRT nepriklausomumo sumažinimui. Kaip teigiama LR Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime, “ <...> nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios, nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą; tokį nepriklausomumą privalu užtikrinti, kad šis transliuotojas vykdytų savo ypatingą konstitucinę misiją. Atsižvelgiant į LRT įstatyme įtvirtintus LRT veiklos principus ir LRT veiklą, į kurią remiantis LRT įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, patenka LRT teisė rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus – t.y. įvairius renginius, turi būti užtikrinta, kad LRT atskirai ar kartu su kitais ūkio subjektais rengdama kultūros ir (ar) sporto renginius, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą, turėtų teisę informuoti visuomenę apie tokių renginių rėmimą. Priešingu atveju būtų apsunkintos visuomeninio transliuotojo galimybės organizuoti ir (ar) rengti tam tikrus visuomenei aktualius kultūros ar sporto renginius ir padaryti juos labiau prieinamus žiūrovui. Pažymėtina, kad daugumai Lietuvoje vykstančių kultūros ir sporto renginių nepakanka valstybės finansavimo ir šie renginiai gali vykti tik pasitelkus privačius rėmėjus/ūkio subjektus, kuriems savo ruožtu labai svarbu, kad būtų paviešintas jų, kaip konkretaus renginio rėmėjo, vardas.
Galimybės LRT televizijos ir radijo eteryje skelbti pranešimus apie kultūros ir sporto renginių rėmėjus panaikinimas sukeltų šias neigiamas pasekmes:
nes LRT prarastų galimybę konkuruoti su komerciniais transliuotojais dėl svarbiausių Lietuvos žmonėms laidų transliavimo (krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, biatlono, plaukimo ir kitų populiarių sporto šakų varžybų bei tokių kultūros renginių, kaip „Sidabrinė gervė“, „Kino pavasaris“ ir pan.);
didelei daliai mažesnių, siauresnei auditorijai skirtų kultūros ir sporto renginių, kurių įgyvendinimo apimtys ir galimybės tiesiogiai priklauso nuo to, ar renginį parems ūkio subjektai;
perkeltų didelės dalies kultūros renginių finansavimą ant valstybės biudžeto pečių. Pabrėžtina, kad labai svarbu nekeisti kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos transliavimo sąlygų ir neuždrausti LRT transliuoti tokią informaciją atlygintinai. Manytina, kad toks draudimas sukeltų neigiamų finansinių padarinių LRT bei sugriautų šiuo metu rinkoje nusistovėjusią kultūros ir sporto renginių organizavimo bei finansavimo ekosistemą. LRT iš esmės jau yra tapusi tradiciniu informacijos apie aukštos kokybės kultūrinius renginius/projektus skleidėju, turinčiu savo specifinę auditoriją. Priešingu atveju LRT taptų mokamų renginių/projektų nemokamu transliuotoju ir taip sukurtų dideles galimybes rėmėjams piktnaudžiauti nemokamu LRT eteriu. Taip pat kiltų rizika prarasti savo auditoriją, nes LRT gali būti perpildytas renginių organizatorių prašymais neatlygintinai viešinti abejotinos kokybės projektus ir jų rėmėjus.
Tai sukeltų neigiamų padarinių ir LRT žiūrovams, nes būtent LRT auditorija yra suinteresuota gauti informaciją apie reikšmingus kultūrinius, socialinius ar šviečiamuosius renginius. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, siūlytina iš esmės nekeisti šiuo metu galiojančios tvarkos dėl kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo ir palikti galimybę LRT pačiai nuspręsti, kokiais atvejais ir tvarka (atlygintinai arba ne) turėtų būti viešinama tokia informacija ir Įstatymo 6 ir 7 straipsnius išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai
pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale interneto svetainėje
programose bei LRT portale interneto svetainėje draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir
(ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti ar paskelbti LRT portale interneto svetainėje, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai tvarką bei sąlygas tvirtina LRT Valdyba.Taryba“. Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.
6 5.8 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2019-09-18. 7 „7 straipsnis. LRT radijo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų bei LRT portale interneto svetainėje skelbiamo turinio rėmimas LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT portale interneto svetainėje skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas“. Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.7 Komitetas siūlo tokią formuluotę:
(ar) atskirų programų ir LRT interneto svetainėje skelbiamo turinio rėmimas LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos ir LRT interneto svetainėje skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis LRT vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.“ 5.9 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2019-09-18. 9 Per ilgą LRT istoriją nuolat buvo stengtasi subalansuoti galios centrų įtaką. Dabartinis LRT valdymo modelis, įtvirtintas LRT įstatyme, įrodė gebėjimą apsaugoti LRT nuo politizavimo. Todėl esminių LRT valdysenos principų keitimas yra netikslingas, nes įtrauktų visuomeninį transliuotoją į politinių kovų sūkurį, žalingą tiek LRT, tiek visuomenei. Projekte siūlomo LRT valdymo modelio pakeitimai, pirmiausia turėtų būti vertinami LRT, kaip ypatingą konstitucinę misiją turinčio visuomeninio transliuotojo, kaip ji aiškinama Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kontekste.
LRT valdymo modelis taip pat turėtų atitikti geriausią europinę nacionalinių transliuotojų apibendrintą gerosios valdysenos praktiką, įtvirtintą tarptautiniuose rekomendacinio pobūdžio dokumentuose. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad LRT valdymo modelis pirmiausia turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, o bet kokie pasiūlymai dėl tokio modelio keitimo pirmiausia turėtų būti vertinami tuo aspektu, ar jie yra nukreipti į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo stiprinimą. Konstitucinio Teismo bylų praktika patvirtina, kad šiuo metu galiojantis LRT valdymo modelis yra tinkamas, nes užtikrina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Todėl bet kokie siūlymai keisti esamą modelį turėtų būti vertinami labai atsargiai ir atsakingai, nes bet koks pokytis, net jeigu juo yra siekiama užtikrinti efektyvesnį LRT veiklos organizavimą, praktikoje gali neigiamai įtakoti LRT nepriklausomumą ir taip paminti saugotinas konstitucines vertybes. Vertinant LRT valdymo modelio tinkamumą nepriklausomumo kontekste, šalia iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos išplaukiančių nepriklausomumo imperatyvų, papildomai reikėtų atsižvelgti į taikytinus rekomendacinio pobūdžio nepriklausomumo standartus, įtvirtintus, be kita ko, žemiau nurodytuose dokumentuose:
transliuotojų valdysenos principuose (toliau – ETS valdysenos principai); Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijose valstybėms narėms dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos CM/Rec(2012)1. Pagrindiniai principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi svarstant LRT valdysenos pakeitimus būtų šie: · nepriklausomumo nuo politinės valdžios principas; · atskaitomybės principas; · skaidrumo principas.
ETS Valdysenos Principai skelbia, kad vienasmenio valdymo organo buvimu grįstas visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, koks šiuo metu yra įtvirtintas galiojančiame Įstatyme ir įdiegtas LRT organizacinėje struktūroje, iš esmės atitinka geriausią europinę nacionalinių transliuotojų korporatyvinio valdymo praktiką. Tokiu būdu, atsižvelgiant į geriausią europinę visuomeninių transliuotojų valdysenos praktiką darytina išvada, kad Valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, sukūrimas LRT organizacinėje struktūroje nėra laikytina būtina sąlyga visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui užtikrinti. Priešingai, atsižvelgiant į iki šiol gana sėkmingą Lietuvos patirtį užtikrinant LRT nepriklausomumą nuo politinės įtakos neatmestina galimybė, kad bet koks reikšmingas LRT valdymo modelio pakeitimas, atsižvelgiant į galimas papildomas rizikas dėl jo tinkamo praktinio įgyvendinimo, potencialiai gali sukelti nepageidautinų pasekmių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LRT valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimas remiantis analogija su LR Akcinių bendrovių įstatymu yra ydingas, nes visuomeninio transliuotojo pagrindinis valdymo modelio reikalavimas yra užtikrinti redakcinę nepriklausomybę ir institucinę autonomiją. LRT yra viešoji įstaiga, Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyti privalomi valdymo organai – visuotinis akcininkų susirinkimas – Taryba, ir vienasmenis – generalinis direktorius. Kolegialūs valdymo organai neprivalo būti įsteigti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes siūlome stiprinti šiuo metu LRT veikiančias LRT Tarybą ir Administracinę komisiją, o ne steigti perteklinį valdymo ir priežiūros organą Valdybą.
Taigi, geriausios europinės korporatyvinio valdymo praktikos kontekste Projekte siūlomas naujasis LRT valdymo modelis nėra laikytinas pranašesniu už šiuo metu Įstatyme įtvirtintą LRT valdymo modelį ir dėl to nesukuria prielaidų visuomeninio transliuotojo atskaitingumo ir skaidrumo padidinimui, priešingai, įdiegus siūlomą naują LRT valdymo modelį kyla rizika, kad LRT valdymas bus atitolintas nuo visuomenės, atsiras teisinė kolizija dėl naujo LRT valdymo modelio konceptualaus suderinamumo su dualistiniu visuomeninio transliuotojo valdysenos modeliu, bus dubliuojamos priežiūros ir valdymo organų funkcijos, pasunkės sprendimų priėmimo procesas, taps mažiau aiškios ir suprantamos valdymo ir priežiūros organams priskirtų įgaliojimų bei atsakomybės ribos ir bus generuojami papildomi finansiniai kaštai, kuriuos reikės dengti mokesčių mokėtojų lėšomis. Atitinkamai siūlome pakeisti Projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. LRT organai LRT organai yra Taryba ir generalinis direktorius.“ Pritarti 5.10 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2019-09-18. 10 Pakeitus Projekto straipsnių numeraciją, Projekto 10 straipsnį, kuris apibrėžia LRT tarybos formavimo ir veiklos pagrindus, siūlome išdėstyti taip: „10 straipsnis. LRT taryba
visuomenės interesams. Ji sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie skiriami 6 metų kadencijai. Tarybos narys savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2.
paskirti asmenys; 4 Lietuvos Respublikos Seimo paskirti asmenys (2 skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. 3. Tarybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 4. Jeigu asmuo, patvirtintas Tarybos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui. Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, žurnalistų etikos inspektorius, savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, taip pat asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, taip pat auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir
(ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 5.
nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) Tarybos narys atsistatydina;
2) Tarybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Valdybos Tarybos darbe;
3) Tarybos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą;
4) Tarybos narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) Tarybos narys teismo pripažįstamas neveiksniu;
6) Tarybos narys dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;
7) Tarybos narys netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų. 6. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus jo
išrinktas, laikui;
2) Tarybos nariui mirus;
3) kai yra šio straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai. 7. Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią ar delegavusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos. 8. Taryba in corpore turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina, Atsistatydinusios Tarybos pirmininkas ne vėliau kaip per
paskirti naujus Tarybos narius. Institucijos, įgaliotos skirti Tarybos narius, privalo juos paskirti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Tarybos pirmininko kreipimosi dienos. Tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį, kurio metu Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. 9. Kai Taryba atsistatydina, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas.
Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas paskirti ar deleguoti Tarybos narius. Seimo Kultūros komitetas kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu. Asmuo Tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju negali būti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės. 910. Taryba dirba pagal savo pačios patvirtintą darbo reglamentą. 1011. Taryba finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti.“ Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.10 5.11 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2019-09-18. 11 Pagal Konstitucinio teismo doktriną, LRT taryba priima svarbiausius LRT radijo ir televizijos programų sudarymo, LRT ūkinės ir finansinės veiklos sprendimus, atlieka vidaus kontrolės ir priežiūros funkcijas, prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekte kai kurios nurodytų LRT subjektų funkcijos persidengia, o dalis prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir visuomeninių transliuotojų valdysenos principams. Pagal Projekte siūlomas nuostatas Taryba vykdytų dalį LRT aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijų, Valdyba – dalį aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijų, taip pat dalį valdymo funkcijų, Ombudsmenas – dalį priežiūros funkcijų ir rekomendacinio pobūdžio funkcijas vienoje srityje, Generalinis direktorius – dalį valdymo funkcijų.
Projekte siūloma nustatyti, kad Valdyba yra valdymo organas, tačiau jai priskiriamos ne tik valdymo funkcijos, bet ir visuomeninio transliuotojo aukščiausiojo ir priežiūros organo funkcijos, pavyzdžiui, prižiūrėti Generalinio direktoriaus veiklą (11 straipsnio 5 dalis), tvirtinti LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas (11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teikti siūlymus Generaliniam direktoriui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, LRT įstatams, Tarybos ar Valdybos sprendimams (11 straipsnio 4 dalis). Toks reguliavimas neatitinka EBU dokumento „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“, Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi draudžiama pavesti kolegialiems (valdymo) viešosios įstaigos organams spręsti visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus; šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas nustato įstaigos vadovo darbo sutarties sąlygas, tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kt. LRT yra viešoji įstaiga, kurios visuotinio susirinkimo funkcijos pavestos Tarybai. Atsižvelgiant į tai siūlome Projekto 11 straipsnį išdėstyti taip:
„11straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir
atskaitomybė 1.
Taryba:
prižiūri jos įgyvendinimą;
2) nustato LRT radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą, LRT radijo ir televizijos programų transliavimo trukmę; kasmet tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus;
3) nustato radijo ir televizijos programų skaičių ir paskirtį;
5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, įskaitant šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrą ir kaip laikomasi teisės aktuose transliuotojams viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų;
bei jų vykdymo ataskaitas;
sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes;
11) tvirtina kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką ir sąlygas;
12) steigia komitetus;
13) steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos, strateginio planavimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo klausimams svarstyti Administracinę komisiją;
16) Viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia LRT etikos kontrolierių;
17) tvirtina LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatus;
18) viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia LRT vidaus auditorių;
19) tvirtina LRT vidaus auditoriaus veiklos nuostatus;
direktorius) pareigoms tvarką;
generalinio direktoriaus pareigoms;
direktorių, nustato jo atlyginimą;
Taryba:
prižiūri jos įgyvendinimą;
2) nustato LRT radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą, LRT radijo ir televizijos programų transliavimo trukmę; kasmet tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus;
3) nustato radijo ir televizijos programų skaičių ir paskirtį;
5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, įskaitant šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrą ir kaip laikomasi teisės aktuose transliuotojams viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų;
bei jų vykdymo ataskaitas;
sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes;
11) tvirtina kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką ir sąlygas;
12) steigia komitetus;
13) steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos, strateginio planavimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo klausimams svarstyti Administracinę komisiją;
16) Viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia LRT etikos kontrolierių;
17) tvirtina LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatus;
18) viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia LRT vidaus auditorių;
19) tvirtina LRT vidaus auditoriaus veiklos nuostatus;
direktorius) pareigoms tvarką;
generalinio direktoriaus pareigoms;
direktorių, nustato jo atlyginimą;
jo pavaduotoju ar kitu LRT administracijos darbuotoju.
komitetus, kurie veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. 3. Jei generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų svarstyti generalinio direktoriaus prašymą. Pakartotinai balsavus už tą patį nutarimą daugiau kaip pusei visų Tarybos narių, generalinis direktorius nutarimą privalo vykdyti. 4. Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos ir Administracinės komisijos posėdžius bei Valdybos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, Administracinės komisijos, LRT vidaus auditoriaus Valdybos, LRT etikos kontrolieriaus, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. 5. Taryba kasmet iki liepos 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Tarybos veiklos metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiamos pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos. Ataskaitoje privalo būti detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu. Kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms, išlaidos turi būti paskirstytos atitinkamai kaip visų įmonės išlaidų ir visų ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimo išlaidų skirtumas. Tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje. LRT metinę veiklos ataskaitą rengia generalinis direktorius ir teikia tvirtinti Tarybai.“ Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.11 5.12 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2019-09-18. 12 Projekto 12 straipsnį išdėstyti taip: „12 straipsnis.
per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis neina pareigų, – pirmininko pavaduotojas, savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 trečdalio Tarybos narių reikalavimu. 2. Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. 3. Nutarimai priimami daugiau kaip pusės paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Balsams
„už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. Tarybos
atsistatydinimo atveju sprendimas priimamas bendru sutarimu (vienbalsiai). 4. Tarybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. 4.5. Tarybos veikla yra vieša. Viešų Tarybos posėdžių vaizdo įrašas gali būti transliuojamas tiesiogiai LRT interneto tinklalapyje. Posėdžiai protokoluojami, protokolai ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų po posėdžio paskelbiami LRT interneto tinklalapyje. Tarybos posėdžiai yra tiesiogiai transliuojami LRT portale, jie turi būti protokoluojami ir daromas posėdžio vaizdo įrašas. 5.6. Tarybos reglamente nustatytais atvejais gali būti rengiami uždari Tarybos posėdžiai. 7. Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami per LRT programas.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.12 5.13 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2019-09-18. 13 Projekte siūloma nustatyti sąrašą aplinkybių, draudžiančių asmeniui eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas, t. y. siūloma nustatyti, kad LRT generaliniu direktoriumi negali būti skiriami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai.
Siūloma nuostata yra ydinga, nes apriboja subjektų ratą, pretenduojančių eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas. Siūloma nuostata suponuoja tai, kad asmenys, turintys profesinės patirties visuomenės informavimo priemonėse, negalės dalyvauti konkurse į LRT generalinio direktoriaus pareigas. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Generalinis direktorius
1LRT vadovauja ir atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas
programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą. 2. Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. Generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas bei turi 5 metų vadovaujamo darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 3. Jeigu asmuo, patvirtintas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui.
Taip pat generaliniu direktoriumi negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Valdybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. Generalinis direktorius negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą. 4. Generalinis direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių. Jeigu po pareikšto nepasitikėjimo generalinis direktorius nebuvo atleistas iš pareigų, t.y. balsavo mažiau nei 2/3 tarybos narių, kita nepasitikėjimo procedūra gali būti inicijuojama ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. 5. Generalinis direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Tuo atveju atsistatydina ir jo teikimu Tarybos paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas (-ai). 6. Tarybai atsistatydinus, generalinis direktorius bei jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojas (-ai) atleidžiami iš pareigų. Tarybai arba generaliniam direktoriui atsistatydinus, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas iki naujo generalinio direktoriaus paskyrimo.
Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr. 13 5.14 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2019-09-18. 14 Projekto 14 straipsnį siūlome išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Generalinio direktoriaus funkcijos,
teisės ir atskaitomybė
1Generalinis direktorius:
1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, sudaro sutartis, priima įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
2) Tarybos prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos nutarimų vykdymą bei Administracinės komisijos išvadas. 2. Generalinis direktorius turi teisę gauti gauna Tarybos nutarimus, Administracinės komisijos išvadas bei kitą informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos ir Administracinės komisijos posėdžiuose. 3. Generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą.“ Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr. 14 ir Komiteto parengtą įstatymo projektą. 5.15 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2019-09-18. 15 Atsižvelgiant į tai, kad Taryba yra sudaroma iš visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie neprivalo turėti specialiųjų žinių finansų ir (ar) vadybos klausimais. Administracinės komisijos įgaliojimus būtų galima dar labiau patobulinti:
finansų, strateginio planavimo ir valdymo, teisės, vadybos ir (ar) žmogiškųjų išteklių valdymo žinių,
konkrečius kvalifikacinius ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus,
Administracinės komisijos narių skyrimo procedūrą. Atitinkamai siūlome Projekto 15 straipsnį išdėstyti taip: „15 straipsnis.
funkcijos, teisės ir atskaitomybė
konkurso būdu nuostatus (tvarką) tvirtina LRT Taryba. Ši tvarka yra viešai skelbiama LRT interneto svetainėje. 2. Jeigu asmuo, paskirtas Administracinės komisijos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo Administracinės komisijos nariu laikotarpiui. Administracinės komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, Žurnalistų etikos inspektorius, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, savivaldybių tarybų nariai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, taip pat asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, taip pat auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. Tas pats asmuo Administracinės komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 3. Administracinės komisijos nariai turi būti vadybos, finansų, teisės, strateginio planavimo ir valdymo ir (ar) žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai. 4. Administracinės komisijos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai.
Administracinės komisijos nariais gali būti skiriami asmenys, turintys socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turėti ne mažiau kaip 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. Administracinės komisijos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 5. Administracinės komisijos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) Administracinės komisijos narys atsistatydina;
2) Administracinės komisijos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Administracinės komisijos posėdžiuose;
3) Administracinės komisijos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą;
4) Administracinės komisijos narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) Administracinės komisijos narys teismo pripažįstamas neveiksniu;
6) Administracinės komisijos narys dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;
7) Administracinės komisijos narys netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimų. 6. Administracinės komisijos nario įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus jo 4 metų kadencijai;
2) Administracinės komisijos nariui mirus;
3) kai yra šio straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai. 6. Administracinė komisija veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. 7. Administracinės komisijos nariai išsirenka pirmininką. Pirmininkas ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius šaukia Administracinės komisijos posėdžius. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Administracinės komisijos narių.
Administracinė komisija išvadas priima paprasta Administracinės komisijos narių balsų dauguma. 8. Administracinė komisija atlieka šias funkcijas:
ekonominio bei finansinio pagrįstumo;
bei jos vykdymo ataskaitos;
3) teikia išvadas Tarybai dėl bankų kreditų, garantijų suteikimo bei įsipareigojimų vykdymo;
4) teikia išvadas Tarybai dėl metinio investicijų plano, kurio vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų;
5) teikia išvadas dėl konkursui pateiktų LRT programų projektų finansinio pagrįstumo;
patvirtintoje LRT sąmatoje, panaudojimo;
7) teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl sutarties su LRT darbuotojų profesinėmis sąjungomis projekto ekonominio pagrįstumo;
78) konsultuoja Tarybą ir generalinį direktorių finansinės veiklos, strateginio planavimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo klausimais;
finansinės veiklos auditą. 9. Administracinė komisija turi teisę siųsti savo atstovą į LRT administracijos posėdžius, gauti iš LRT administracijos ir Tarybos informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. 10. Administracinė komisija yra finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto, Administracinės komisijos nuostatų nustatyta tvarka. 11. Administracinė komisija ne rečiau kaip kartą per metus už savo veiklą atsiskaito Tarybai LRT įstatų nustatyta tvarka.“ Nepritarti Komiteto patobulintame įstatymo projekte atsisakant Administracinės komisijos, siūlo stiprinti Tarybos funkcijas, numatant steigti nuolatinius Audito ir rizikos, Pirkimų ir investicijų politikos bei Turinio komitetus, laikinus Tarybos komitetus ir darbo grupes. 5.16 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2019-09-18.
16 Projektu siūloma įsteigti LRT ombudsmeno pareigybę ir suteikti jam teisę vykdyti LRT veiklos principų ir reikalavimų LRT programų turiniui kontrolę. Siūloma nuostata ydinga, nes LRT tarybai, aukščiausiajam LRT valdymo organui, priklauso išimtinė teisė nustatyti LRT programų mastus ir struktūrą, tvirtinti programų sudėtį ir jos pakeitimus; prižiūrėti, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų. Iš teikiamo reguliavimo pobūdžio neaiškus LRT ombudsmeno teisinis statusas, neaišku, kokiais teisiniais pagrindais jis vykdytų savo veiklą, nenustatyta jo atskaitomybė bei teisinė atsakomybė už netinkamą veiklą. Toks teisinis neapibrėžtumas ydingas teisės aiškumo principo požiūriu. Teisinėje praktikoje įprasta, jog ombudsmenas yra nepriklausomas valstybės pareigūnas, jo veikla siejama su nepriklausomumu ir nešališkumu. Pažymėtina, kad tam tikrose Europos valstybėse (pvz., Danija, Slovėnija, Ispanija ir Šveicarija) visuomeninio transliuotojo organizacinėje struktūroje yra numatyta ombudsmeno (arba „vartotojų redaktoriaus“) pareigybė. Nors jų vaidmuo ir statusas įvairiose valstybėse skiriasi, tačiau paprastai dalis jų funkcijų yra susijusios su iš visuomenės narių gaunamų skundų ar pasiūlymu, ypač kiek tai susiję su programų turiniu, nagrinėjimu. Jiems taip pat gali būti suteiktas vaidmuo tirti redakcinių gairių ar etikos kodekso pažeidimus. Atsižvelgiant į gerąją visuomeninių transliuotojų valdysenos praktiką ir jeigu būtų nuspręsta įsteigti LRT darbuotojo – LRT etikos kontrolieriaus – pareigybę, jam neturėtų būti priskirtos priežiūros funkcijos.
Jis galėtų prižiūrėti, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų; savo kompetencijos ribose nagrinėti ir rengti atsakymus į asmenų skundus dėl LRT žurnalistų veiklos; savo iniciatyva nagrinėti LRT žurnalistų veiklos atvejus dėl profesinės etikos pažeidimų; rengti LRT žurnalistų profesinius mokymus ir panašiai. Atsižvelgiant į tai siūlome Projekto 16 ir 17 straipsnius išdėstyti taip: „16 straipsnis. LRT etikos kontrolierius
teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo ir viešumo principais, prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų, skatina laikytis profesinės etikos, savo kompetencijos ribose nagrinėja ir rengia atsakymus į asmenų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų turinio. 2. LRT Etikos kontrolierių į pareigas skiria ir atšaukia iš pareigų Taryba viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. LRT Etikos kontrolieriaus skyrimo viešo konkurso būdu nuostatus (tvarką) tvirtina LRT taryba. Ši tvarka yra viešai skelbiama LRT interneto svetainėje. LRT etikos kontrolierius savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. LRT etikos kontrolieriumi gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių ar socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turi ne mažiau kaip 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. LRT etikos kontrolieriui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 4.
kontrolieriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje buvimo LRT etikos kontrolieriumi laikotarpiui. Taip pat LRT etikos kontrolieriumi negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, Žurnalistų etikos inspektorius, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, savivaldybių tarybų nariai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, taip pat asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, Tarybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 5. LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolierius negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolierius atsistatydina;
2) LRT ombudsmenui LRT etikos kontrolieriui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą;
3) LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolierius netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) LRT etikos kontrolierius teismo pripažįstamas neveiksniu;
5) LRT etikos kontrolierius dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;
4) LRT ombudsmenas LRT etikos kontrolierius netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimų;
5) 2/3 Tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą juo. 6. LRT ombudsmeno LRT etikos kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus LRT ombudsmeno LRT etikos kontrolieriaus kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, laikui;
2) LRT ombudsmenui LRT etikos kontrolieriui mirus;
3) kai yra šio straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai. 7.
etikos kontrolieriui finansuojamas darbo užmokestis mokamas iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos LRT ombudsmenui LRT etikos kontrolieriui, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms LRT ombudsmeno LRT etikos kontrolieriaus funkcijoms atlikti“. Iš dalies pritarti Komitetas siūlo steigti LRT etikos pareigūno pareigybę. Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.16 ir Komiteto parengtą įstatymo projektą. 5.17 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2019-09-18. 17
„17 straipsnis. LRT etikos kontrolieriaus funkcijos,
teisės ir atskaitomybė
1LRT etikos kontrolierius:
1) prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų;
2) nagrinėja ir rengia atsakymus į asmenų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų turinio. 3) nagrinėja asmenų skundus dėl LRT žurnalistų veiklos, galbūt pažeidus profesinės etikos nuostatas, nustatytas LRT etikos kodekse;
4) savo iniciatyva nagrinėja LRT žurnalistų veiklos atvejus, galbūt pažeidus profesinės etikos nuostatas;
5) vertina LRT žurnalistų veiklą LRT žurnalistų etikos kodekso požiūriu, atsižvelgdamas į faktinį jų veiklos turinį, kuris apima laikraščiuose, žurnaluose, radijo ir televizijos programose, visuomenės informavimo priemonėse bei jų asmeniniuose tinklaraščiuose ir socialinių tinklų paskyrose skelbiamą informaciją;
6) atsako į LRT generalinio direktoriaus ar LRT tarybos pateiktus klausimus, susijusius su LRT žurnalistų profesine etika;
7) teikia siūlymus dėl LRT etikos kodekso pakeitimų;
8) kartą per metus teikia savo veiklos ataskaitą Tarybai;
9) rūpinasi LRT žurnalistų profesinės etikos ugdymu. 2.
turi teisę gauti Tarybos nutarimus, posėdžių medžiagą bei protokolus, generalinio direktoriaus įsakymus bei kitus dokumentus ir informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos bei LRT administracijos posėdžiuose. 3. LRT etikos kontrolieriaus funkcijas, teises ir pareigas bei darbo organizavimo tvarką nustato LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatai, kuriuos tvirtina Taryba.“ Iš dalies pritarti Komitetas siūlo steigti LRT etikos pareigūno pareigybę. Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.17 5.18 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2019-09-18. 18 Taip pat siūlome tikslinti LRT turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reguliavimą. Projekto 18 straipsnį išdėstyti taip: „18 straipsnis. LRT turtas
1LRT turtas yra valstybės nuosavybė. ir negali būti privatizuojamas. 2. LRT turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. 3. LRT pastatai ir žemė negali būti parduodami, perleidžiami ar įkeičiami. 34. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip
Vyriausybės leidimą. 45. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 29 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavusi Tarybos leidimą. 56. Ilgalaikį, visiškai nusidėvėjusį turtą ir trumpalaikį turtą LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu. 67. LRT turtu negalima užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymo“. Nepritarti Komiteto patobulintame įstatymo projekte keičiamas LRT turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisinis reglamentavimas, tikslinamos nuostatos pagal Turto valdymo ir kitus įstatymus. 6.1 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba
12
Taryba savo posėdyje pakartotinai svarstė klausim ą dėl naujų siūlymų dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr.
1-1571 pakeitimo įstatymo projekto Nr. X IIIP-3010 (nauja redakcija) ir papildomai teikia šiuos siūlymus. Tarybai kyla abejonių dėl poreikio įstatyminiu lygiu detaliai sureguliuoti Tarybos veiklos įsivertinimo tvarką. Reguliarus išorinių moderatorių, padėsiančių Tarybai įsivertinti savo veiklą, pasitelkimas yra vidinio Tarybos veiklos įsivertinimo proceso sudėtinė dalis, todėl ji negali būti kažkaip atskirta nuo likusio proceso. Dar daugiau, išorinio vertinimo rezultatai negali būti pateikiami išimtinai Seimui, kaip vienam iš LRT Tarybos narių skyrėjų, nes tai galimai pažeistų LRT nepriklausomumo ir nediskriminacijos principus. Vietoj to Tarybos veiklos analizė ir įsivertinimo organizavimo tvarka, įskaitant įsivertinimo rezultatų viešinimą, turėtų būti atliekama pačios Tarybos nustatyta tvarka. 12. Taryba kasmet atlieka savo, kaip LRT organo, veiklos analizę ir įsivertinimą. Tarybos veiklos analizė ir įsivertinimas atliekamas pagal Tarybos patvirtintą tvarką. Tarybos veiklos išorinį vertinimą ne rečiau kaip kartą per trejus metus atlieka nepriklausomi išorės vertintojai. Išorinio vertinimo rezultatai pateikiami Seimui. Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.10. 6.2 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba
15 Atsižvelgiant į 2019 d. spalio
nacionalinio radijo ir televizijos valdysenos modelio reformos aprašą, manytina, kad Taryba neturėtų tvirtinti LRT struktūros, bet vietoj to įgyvendintų jai priskirtas priežiūros ir valdymo funkcijas per LRT biudžeto tvirtinimą ir kitų esminių LRT veiklos krypčių aprobavimą. 1.
1. Taryba:
[...]
5) generalinio direktoriaus teikimu tvirtina LRT struktūrą; Pritarti 6.3 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba
19 Tarybos sprendimų, kurie priimami kvalifikuota dauguma, sąrašas yra pateikiamas Įstatymo 12 straipsnio [Tarybos sprendimų priėmimas] 3 dalyje, todėl reikalaujamos daugumos sprendimui priimti nustatymas 11 str. 9) punkte yra perteklinis. Antra vertus, sprendimas tvirtinti metines LRT veiklos ataskaitas bet kuriuo atveju turėtų būti priimamas paprasta Tarybos narių dauguma. 9) svarsto ir ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių dauguma tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas;
Pritarti 6.4 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba
1 Atsižvelgiant į Tarybos siūlomas naujas Įstatymo 19 straipsnio nuostatas dėl LRT turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, siūloma Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įrašyti (įterpiant atitinkamą nuostatą po (9) punkto) papildomą Tarybos funkciją, susijusią su turto, kuris nuosavybės teise priklauso LRT, valdymo, naudojimo ir disponavimuo juo tvarkos tvirtinimu. Po šio naujo punkto įrašymo atitinkamai pasikeičia sekančių 1 dalies punktų numeracija.
(10) tvirtina LRT nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką; Pritarti 6.5 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba
116 Siūloma palikti pačiai Tarybai nuspręsti dėl to, ar kokursas LRT etikos pareigūno pareigoms užimti, bus viešas, ar uždaras.
Taip pat pasikeičia šio punkto numeracija dėl aukščiau nurodomos naujos Tarybos funkcijos įrašymo
15) viešo 16) konkurso būdu skiria ir atleidžia LRT etikos kontrolierių pareigūną, nustato jo atlyginimą; Nepritarti Konstitucinis teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis. Aukščiausios institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri. 6.6 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba
119 Siūloma palikti pačiai Tarybai nuspręsti dėl to, ar kokursas LRT vidaus auditoriaus pareigoms užimti, bus viešas, ar uždaras. Taip pat pasikeičia šio punkto numeracija dėl aukščiau nurodomos naujos Tarybos funkcijos įrašymo. 18) viešo 19) konkurso būdu skiria ir atleidžia LRT vidaus auditorių, nustato jo atlyginimą;
Nepritarti Konstitucinis teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis. Aukščiausios institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri. 6.7 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba
3 Atsisakoma nuostatos, metinės LRT veiklos ataskaitos tvirtinamos ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių dauguma. Paliekamos nuostatos, pagal kurias ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių dauguma reikalinga priimant sprendimus dėl generalinio direktoriaus (13 str. 5 d.), etikos pareigūno (15 str. 5 d.) ir vidaus auditoriaus (17 str. 5 d.) atšaukimo
daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte, 13 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje, ir 17 straipsnio 5 dalyje, nurodytus atvejus. Balsams
„už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. Pritarti
6.8 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba 2019-12-18 Nr.G-2019-1049012 4;5 Pagal Įstatymo projektą Taryba sprendžia ne tik priežiūros, bet ir valdymo klausimus. Be to, absoliuti dauguma Tarybos svarstomų klausimų yra susiję su jautria komercine informacija. Todėl Tarybos posėdžiai negali būti vieši, išskyrus atvejus, kai pati Taryba nuspręndžia kitaip. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią tvarką praėjusio Tarybos posėdžio protokolas tvirtinamas sekančiame Tarybos posėdyje.
Be to, įstatymų numatytais atvejais protokolas gali būti nesurašomas (CK 2.90 str. 4 dalis ir CK 2.93 str. 3 d.). 4. Tarybos posėdžiai yra vieši. Tarybos posėdžiai yra tiesiogiai transliuojami LRT interneto svetainėje, jie turi būti protokoluojami, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. ir daromas posėdžio vaizdo ir garso įrašas. Posėdžių protokolai ne vėliau kaip per 5 (penkias) kalendorines dienas po posėdžio paskelbiami LRT interneto svetainėje. 5. Tarybos reglamente nustatytais atvejais gali būti rengiami uždari vieši Tarybos posėdžiai, kurie gali būti tiesiogiai transliuojami LRT interneto svetainėje. Pritarti 6.9 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba 2019-12-18 Nr.G-2019-1049014 Kadangi teisė nustatyti Generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių, o taip pat teisė juos skirti ir atleisti buvo išbrauktos iš Tarybos funkcijų sąrašo (žr. KK siūlomo Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 24 ir 25 p.), šios teisės turėtų atsirasti Generalinio direktoriaus funkcijų sąraše. 1. Generalinis direktorius:
1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, sudaro sutartis, priima įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
2) įgyvendina LRT tikslus, uždavinius ir Tarybos nustatytą strategiją;
3) organizuoja Tarybos nutarimų įgyvendinimą;
4) Tarybos prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos nutarimų vykdymą;
5) nustato savo pavaduotojų skaičių;
6) skiria ir atleidžia savo pavaduotojus;
7) sprendžia kitus LRT įstatuose generalinio direktoriaus kompetencijai priskirtus klausimus. Nepritarti Komitetas patobulintu įstatymo projektu siūlo Generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių nustatyti LRT tarybai.
6.10 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba
3 Manytina, kad LRT veiklos ataskaitos turinys neturėtų apsiriboti informacija apie tai, kaip LRT laikėsi Įstatyme įtvirtintų veiklos principų, Tarybos sprendimų ir LRT etikos pareigūno rekomendacijų, todėl siūloma Įstatymo nuostata tikslintina. 3. Generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą, kurioje nurodoma, kaip LRT laikėsi šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punkte apibrėžtų reikalavimų, LRT Tarybos sprendimų, LRT etikos pareigūno rekomendacijų. Pritarti 6.11 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba 2019-12-18 Nr.G-2019-10490 LRT vidaus autorius ir esmės prilygsta vidaus audito tarnybos vadovui, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu (toliau - Vidaus audito įstatymas), išskyrus tiek, kiek tai susiję su vidaus auditoriaus pavaldumu (LRT atveju jis atskaitingas Tarybai, o kitais atvejais – įstaigos vadovui). Todėl apibrėžiant LRT vidaus autoriui taikomus reikalavimus bei jo kompetenciją, siūlytume apsiriboti blanketinėmis nuorodomis į Vidaus audito įstatymą. 1. LRT vidaus auditorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat LRT įstatais ir vidaus auditoriaus veiklos nuostatais. LRT vidaus auditorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Tarybai. 2. LRT vidaus auditorių į pareigas skiria ir atšaukia iš pareigų Taryba viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. LRT vidaus auditoriaus skyrimo viešo konkurso būdu tvarką tvirtina Taryba. Ši tvarka yra viešai skelbiama LRT interneto svetainėje. LRT vidaus auditorius savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3.
į LRT vidaus auditoriaus pareigas, o taip pat į šias pareigas paskirtiems asmenims taikomi tie patys reikalavimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą taikomi vidaus audito tarnybos vadovo atžvilgiu, nebent šis įstatymas nustatytų kitaip. Taryba gali nustatyti papildomus LRT vidaus auditoriui taikytinus reikalavimus. 4. LRT vidaus auditorius vykdo funkcijas, kurios pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą priskirtos vidaus audito tarnybos vadovui, nebent šis įstatymas nustatytų kitaip. LRT vidaus auditoriaus kompetencija, teises ir pareigas bei darbo organizavimo tvarka detalizuojama LRT įstatuose ir LRT vidaus auditoriaus veiklos nuostatuose, kuriuos tvirtina Taryba. 5. LRT vidaus auditorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių. 6. LRT vidaus auditorius negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) LRT vidaus auditorius atsistatydina;
2) LRT vidaus auditoriui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
3) LRT vidaus auditorius netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) LRT vidaus auditorius teismo pripažįstamas neveiksniu;
5) LRT vidaus auditorius netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 43 dalies reikalavimų. 7. LRT vidaus auditoriaus įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus LRT vidaus auditoriaus kadencijai;
2) LRT vidaus auditoriui mirus;
3) kai yra šio straipsnio 6 dalyje nustatyti pagrindai. 8. LRT vidaus auditoriaus darbo užmokestis mokamas iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos LRT vidaus auditoriui, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms LRT vidaus auditoriaus funkcijoms atlikti.
Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.17 6.12 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba 2019-12-18 Nr.G-2019-10490 Siūlytume apskritai atsisakyti
nuorodomis į Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą. 1. LRT vidaus auditorius:
teisės norminių aktų reikalavimų;
vertinimą;
valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės gerinimo;
direktoriui rekomendacijas dėl rizikos veiksnių įtakos LRT veiklai mažinimo;
direktoriui rekomendacijas dėl LRT veiklos ir vidaus kontrolės tobulinimo;
6) teikia Tarybai ir LRT generaliniam direktoriui išvadas dėl LRT strateginių ir kitų veiklos planų, programų vykdymo, turto naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo;
7) kartą per metus teikia savo veiklos ataskaitą Tarybai. 2. LRT vidaus auditorius turi teisę gauti Tarybos nutarimus, posėdžių medžiagą bei protokolus, generalinio direktoriaus įsakymus bei kitus dokumentus ir informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos bei LRT administracijos posėdžiuose, kuriuose nagrinėjami su LRT vidaus auditoriaus vykdoma veikla susiję klausimai. 3. LRT vidaus auditoriaus funkcijas, teises ir pareigas bei darbo organizavimo tvarką nustato LRT vidaus auditoriaus veiklos nuostatai, kuriuos tvirtina Taryba. Pritarti 6.13 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba 2019-12-18 Nr.G-2019-1049020 Kalbant apie LRT turtą, siūloma daryti analogiją su valstybinių aukštųjų mokyklų turto reglamentavimu pagal LR Mokslo ir studijų įstatymo 88 str.
Kita vertus, LRT turto reglamentavimo principai turėtų būti svarstomi kartu su LRT finansavimo modeliu (20 straipsnis). 19 straipsnis. LRT turto valdymo, naudojamo ir disponavimo juo principai
materialusis turtas, reikalingas LRT veiklos vykdymui užtikrinti, Vyriausybės nustatyta tvarka perduodamas LRT pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Jei šis įstatymas nenumato kitaip, pagal patikėjimo sutartį valstybės perduotą turtą LRT valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo reikalavimais. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje numatyto turto, LRT taip pat valdo, naudoja ir disponuoja jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Turtas, kurį LRT valdo, naudoja ir kuriuo ji disponuoja nuosavybės teise, yra:
1) valstybės investuotas turtas;
2) pajamos, gautos iš LRT komercinės ir ūkinės veiklos;
3) lėšos ir kitas turtas, kurie gauti kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
4) kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;
5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šios dalies 2–4 punktuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
6) dovanotas turtas;
7) paveldėtas turtas;
8) turtinės ir neturtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų;
9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauta valdant, naudojant šios dalies 1–8 punktuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. 3.
3. LRT valdo, naudoja šio straipsnio 2 dalyje numatytą turtą ir juo disponuoja vadovaujantis Tarybos nustatyta tvarka ir sudarant tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja LRT steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Nuosavybės teise LRT valdomo nekilnojamojo turto, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė nei 50 000 eurų, perleidimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas. Nuosavybės teise LRT valdomu turtu visais atvejais draudžiama užtikrinti trečiųjų asmenų prievoles. Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.18 6.14 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba 2019-12-18 Nr.G-2019-10490 Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Įstatyme įtvirtintas iš anksto apspręstas kasmetinis LRT biudžetinis finansavimas skirtas tiek einamosios LRT išlaidoms, tiek ir ilgalaikiams investiciniams projektams finansuoti, bei siekiant skatinti LRT efektyviai naudoti biudžeto lėšas, manytina, kad Įstatyme turėtų būti įtvirtinta speciali taisyklė, pagal kurią, nepriklausomai nuo LRT veiklai skirto finansavimo dydžio, iš valstybės biudžeto LRT paskirtų ir atitinkamais metais nepanaudotų asignavimų dalis turėtų būti paliekama LRT, perkeliant tą asignavimų dalį į kitus biudžetinius metus ir tuo pačiu nemažinant tiems kitiems metams pagal Įstatymą numatyto biudžetinio finansavimo. Tokios specialios taisyklės įtvirtinimas iš esmės atitiktų LR biudžeto sandaros įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 punktuose įtvirtintus atvejus, kai asignavimų valdytojams nereikia grąžinti į valstybės biudžetą nepanaudotų biudžeto asignavimų lėšų, ir vietoj to šios lėšos paliekamos asignavimų valdytojams perkeliamt jas į kitus biudžetinius metus. 6. Iš valstybės budžeto LRT paskirtų ir atitinkamais metais nepanaudotų asignavimų dalis paliekama LRT, perkeliant ją į kitus biudžetinius metus ir nemažinant tiems kitiems metams skirtų asignavimų dydžio.
Nepritarti Komiteto nuomone ši siūloma įstatymo pakeitimo nuostata yra abstrakti, kelianti abejonių dėl galimo piknaudžiavimo valstybės biudžeto lėšomis. 7.1 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 1 Siunčiame Jums LRT Tarybos siūlomą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 pakeitimo įstatymą (nauja redakcija). Šios siūlomos įstatymo nuostatos buvo aptartos Kultūros komiteto sprendimu sudarytoje darbo grupėje dėl Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3010 (nauja redakcija) tobulinimo. Minėtoje darbo grupėje iš esmės buvo sutarta dėl siūlomų įstatymo nuostatų, išskyrus
nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę. 2. LRT savo veiklą grindžia Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais. 3. Šiuo įstatymu įgyvendinama Europos Sąjungos 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/65/EB (OL 2007 L 332, p. 27). Iš dalies pritarti Atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, atsisakoma nuorodos į Tarybos direktyvą, kuri yra negaliojanti. 7.2 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 2
1.
nepriklausoma viešoji įstaiga, kurios vienintelis dalininkas yra valstybė. 2. LRT yra juridinis asmuo, turi antspaudą ir sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti 7.3 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija,
veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais. LRT užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę. 2. LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. LRT programose ir LRT interneto svetainėje turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai. LRT programose ir LRT interneto svetainėje dalyvauti bei reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. LRT programose ir LRT interneto svetainėje turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams. 3. LRT transliuojamų radijo ir televizijos programų priėmimo zona aprėpia visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Pritarti 7.4 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija,
bei LRT interneto svetainėje turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, programos ir LRT interneto svetainėje turinys turi būti skirti įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms.
LRT programose bei LRT interneto svetainėje neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse programose, komentaruose ir LRT interneto svetainėje pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios - autorizuotos, patikrintos ir išsamios. 2. LRT radijo ir televizijos programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno ir sporto programoms. 3. Europos audiovizualinių kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų audiovizualinių kūrinių LRT televizijos programose mastus nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Europos audiovizualinių kūrinių rodymas turi atitikti kryptingą Europos kultūros sklaidos politiką. LRT turi transliuoti programas ir rengti LRT interneto svetainėje turinį, atveriančius Europos tautų istorijos ir dabarties įvairovę. 4. Audiovizualiniai kūriniai, transliuojami ne lietuvių kalba, turi būti verčiami į lietuvių kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais. Kokia dalis ne lietuvių kalba transliuojamų audiovizualinių kūrinių turi būti verčiama į lietuvių kalbą arba kokia dalis rodoma su lietuviškais subtitrais, nustato LRT taryba. Pritarti 7.5 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija,
įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėjas. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų. LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos LRT tarybai (toliau - Taryba). 2. LRT turi leidybos teisę, taip pat teisę nemokamai įrašinėti ir transliuoti Seimo bei Vyriausybės posėdžius, iškilmingus valstybės aktus ir disponuoti įrašais savo nuožiūra. 3.
teisę teikti teleteksto paslaugas, laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų valstybių politikos ar kitokius įvykius, kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę. 4. LRT turi teisę rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus, įkurti meno kolektyvus, nustatyti tiesioginius ryšius su užsienio organizacijomis ir kompanijomis, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoti radijo ir televizijos programas ar atskiras programas užsieniui, susitarimų pagrindu retransliuoti užsienio radijo ir televizijos programas ar atskiras programas, steigti filialus, korespondentų punktus, leisti informacinius leidinius apie savo veiklą. 5. LRT turi teisę radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais antžeminiais analoginiais radijo dažniais (kanalais) transliuoti 2 televizijos ir 4 radijo programas. LRT parengtų televizijos programų transliavimui užtikrinti LRT taip pat turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi vienam nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui. Per šį tinklą turi būti transliuojamos tik LRT parengtos radijo ir televizijos programos ir šį tinklą draudžiama naudoti kitai ūkinei komercinei veiklai ar retransliuoti kitas radijo ir televizijos programas. Jeigu programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti nenaudojami radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti elektroninių ryšių ištekliai, LRT transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir televizijos programų skaičius neribojamas.
LRT turi teisę radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais antžeminiais skaitmeniniais radijo dažniais (kanalais) transliuoti radijo ir televizijos programas, kurių skaičių nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija, gavusi Tarybos siūlymą, priimtą atsižvelgus į Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme LRT skirtas lėšas. Šioms nuostatoms įgyvendinti reikalingas teises pirmumo tvarka LRT suteikia Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba Visuomenės informavimo įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka. 6. LRT suteikia laiką Respublikos Prezidentui kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais Prezidento įstatymo nustatyta tvarka. Seimo, Vyriausybės ar Seimo opozicijos lyderio prašymu LRT pagal galimybes kuo greičiau suteikia laiką oficialiems Seimo, Vyriausybės ar opozicijos pranešimams. 7. LRT suteikia Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms laiką transliuoti religines apeigas dvišaliuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 8. LRT rengia tautinėms mažumoms skirtas programas bei LRT interneto svetainės turinį, suteikdama galimybę skleisti tautinių mažumų kultūrą. 9. LRT televizijos programas pritaiko klausos ir regos negalią turintiems asmenims.
Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė per mėnesį turi sudaryti: 1) programos su lietuviškais subtitrais - ne mažiau kaip 50 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; 2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, - ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; 3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, - ne mažiau kaip 10 procentų viso mėnesio transliavimo laiko. 10. LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, rinkimų komitetams ir jų kandidatams į Seimo, ar savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius - merus, Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. LRT suteikia laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) LR referendumų, LR rinkimų į Europos Parlamentą teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 11. LRT sudaro sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją. 121. LRT naudojamuose kanaluose neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims be Tarybos leidimo. 132. LRT gali transliuoti savo programas į užsienio valstybes. Pritarti 7.6 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 6
šviečiamoji informacija LRT radijo ir televizijos programose bei LRT interneto svetainėje 1.
Reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį ar neatlygintinai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT interneto svetainėje draudžiami, išskyrus kultūros ir sporte renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatyme 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus ar transliacijų rėmimo pranešimus LRT privalo transliuoja ir (ar) paskelbia LRT Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT interneto svetainėje gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija - u ž užmokestį ar kitokį atlygį arba neatlygintinai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT interneto svetainėje, skelbiant kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ar transliuojant kultūros ir sporto renginius gali būti pateikiami tokios informacijos ar renginių organizatorių, rengėjų ir (ar) rėmėjų pavadinimai ir logotipai. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką bei sąlygas tvirtina LRT Taryba. Iš dalies pritarti Tikslintina straipsnio pirma ir trečia dalis. Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr. 6 Komitetas siūlo tokią formuluotę: 1.
1.Reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį ar nemokamai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT interneto svetainėje draudžiami, išskyrus atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus ar transliacijų rėmimo pranešimus LRT transliuoja ir
(ar) paskelbia LRT Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2.LRT radijo ir televizijos programose bei LRT interneto svetainėje gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3.Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą arba tokios veiklos iniciatyvas. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT interneto svetainėje, skelbiant kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ar transliuojant kultūros ir sporto renginius, gali būti pateikiami tokios informacijos ar renginių rėmėjų pavadinimai ir logotipai. Už šios informacijos skelbimą ar renginių transliavimą gali būti mokamas atlygis Lietuvos radijui ir televizijai. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką bei sąlygas nustato LRT Taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija. 7.7 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 7
7 7 straipsnis. LRT radijo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų bei LRT interneto svetainėje skelbiamo turinio rėmimas LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT interneto svetainėje skelbiamas turinys negali būti remiamosi Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijas,-kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar-)-šviečiamąją veiklą ir politiką arba—tekios veiklos ir politikos iniciatyvas—ir tuos atvejus, kai LRT Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis LRT vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. Nepritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.7. Komitetas siūlo tokią formuluotę:
LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT interneto svetainėje skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai LRT Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis LRT vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 7.8 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 8
reikalavimai darbuotojų streikų ar ypatingų situacijų metu
LRT interneto svetainė privalo užtikrinti klausytojams, žiūrovams ir skaitytojams Tarybos nustatytą informacijos minimumą. 2. Gaivalinių nelaimių, epidemijų, nepaprastosios ar karo padėties atveju LRT privalo skelbti Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Generalinės prokuratūros oficialius pranešimus. Pritarti 7.9 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 9
LRT organai yra Taryba ir generalinis direktorius. Pritarti 7.10 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 10
10
kolegialus organas, vykdantis valdymo ir priežiūros organų funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. LRT organų formavimą, kompetenciją, funkcijas ir veiklą nustato šis įstatymas ir LRT įstatai. LRT Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir LRT įstatų. LRT Taryba sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie skiriami 6 metų kadencijai. Tarybos narys savo pareigas eiti gali ne daugiau. 2. Tarybą sudaro: 4 Lietuvos Respublikos Prezidento paskirti asmenys; 4 Lietuvos Respublikos Seimo paskirti asmenys (2 skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. Į Tarybos narius gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą humanitarinių ar socialinių mokslų krypties išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias studijas bei turi 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 4. Jeigu asmuo, patvirtintas Tarybos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui.
Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, taip pat asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, taip pat auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. Tarybos nariu taip pat negali būti asmuo, kurio dalyvavimas Tarybos veikloje dėl jo nuolatinės veiklos pobūdžio sukeltų interesų konfliktą. 5. Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) Tarybos narys atsistatydina;
21) Tarybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Tarybos darbe;
32) Tarybos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
42) Tarybos narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
53) Tarybos narys teismo pripažįstamas neveiksniu;
64) Tarybos narys netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų;
5) Vyriausioji tarnybinė etikos komisija priėmė sprendimą dėl interesų konflikto šiurkštaus pažeidimo, susijusio su Tarybos nario funkcijų vykdymu. 6. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta:
1) Tarybos narys atsistatydina;
12) pasibaigus jo 6 metų kadencijai;
23) Tarybos nariui mirus;
34) kai yra šio straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai. 7.
pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos. 8. Taryba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai in corpore. Jeigu Taryba atsistatydina in corpore, Tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį. 9. Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas. Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas per ne ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį paskirti ar deleguoti Tarybos narius. Seimo Kultūros komitetas kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka ir daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma skiria 3 metams Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininko pavaduotojas skiriamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu. 10.Taryba dirba pagal savo pačios patvirtintą darbo reglamentą. 11.Taryba finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti. 12. Taryba kasmet atlieka savo, kaip LRT organo, veiklos analizę ir įsivertinimą, ne rečiau kaip kartą per ketverius metus įsivertinimui yra pasitelkiami nepriklausomi išorės ekspertai. Iš dalies pritarti. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį :
„1. Taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas,
vykdantis valdymo ir priežiūros organų funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. LRT organų formavimą, kompetenciją, funkcijas ir veiklą nustato šis įstatymas ir LRT įstatai. LRT Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir LRT įstatų.
LRT Taryba sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie skiriami 6 metų kadencijai. Tarybos narys savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“ 7.11 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 11
atskaitomybė 1.
Taryba:
televizijos programų transliavimo trukmę; kasmet tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus;
4) tvirtina LRT įstatus;
5) generalinio direktoriaus teikimu tvirtina LRT struktūrą;
65) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, įskaitant šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrą ir kaip laikomasi teisės aktuose transliuotojams viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų; 7 6) svarsto ir tvirtina LRT veiklos kasmetinius planus;
87) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;
98) svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas; 109) tvirtina LRT nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką; 110) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų konkurso tvarka, pareigybes; 121) tvirtina konkursų LRT programoms rengti rezultatus; 132) tvirtina kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką ir sąlygas; 1413) steigia nuolatinius Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos bei Turinio komitetus, skiria komitetų pirmininkus ir tvirtina komitetų narius, komitetų reglamentus nuostatus ir veiklos ataskaitas; 154) steigia kitus nuolatinius ir (ar) laikinus Tarybos komitetus ir darbo grupes, skiria komitetų ir darbo grupių pirmininkus bei tvirtina komitetų ir darbo grupių narius, komitetų reglamentus ir darbo grupių nuostatus ir veiklos ataskaitas;
pareigūną, nustato jo atlyginimą; 176) tvirtina LRT etikos kontrolieriaus pareigūno veiklos nuostatus; 187) LRT etikos kontrolieriaus pareigūno teikimu tvirtina LRT etikos kodeksą; 198) viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia LRT vidaus audito tarnybos vadovą, nustato jo atlyginimą; 2019) tvirtina LRT vidaus audito tarnybos veiklos nuostatus; 210) tvirtina LRT administracijos parengtas viešojo konkurso finansinių ataskaitų audito atlikimui sąlygas;
22) nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus, LRT etikos pareigūno, LRT vidaus audito tarnybos vadovo pareigoms tvarką;
22) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms; 233) viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą;
24) nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių;
25) generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus;
26) sprendžia kitus LRT įstatuose Tarybos kompetencijai priskirtus klausimus.
Taryba:
televizijos programų transliavimo trukmę; kasmet tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus;
4) tvirtina LRT įstatus;
5) generalinio direktoriaus teikimu tvirtina LRT struktūrą;
65) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, įskaitant šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrą ir kaip laikomasi teisės aktuose transliuotojams viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų; 7 6) svarsto ir tvirtina LRT veiklos kasmetinius planus;
87) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;
98) svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas; 109) tvirtina LRT nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką; 110) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų konkurso tvarka, pareigybes; 121) tvirtina konkursų LRT programoms rengti rezultatus; 132) tvirtina kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką ir sąlygas; 1413) steigia nuolatinius Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos bei Turinio komitetus, skiria komitetų pirmininkus ir tvirtina komitetų narius, komitetų reglamentus nuostatus ir veiklos ataskaitas; 154) steigia kitus nuolatinius ir (ar) laikinus Tarybos komitetus ir darbo grupes, skiria komitetų ir darbo grupių pirmininkus bei tvirtina komitetų ir darbo grupių narius, komitetų reglamentus ir darbo grupių nuostatus ir veiklos ataskaitas;
pareigūną, nustato jo atlyginimą; 176) tvirtina LRT etikos kontrolieriaus pareigūno veiklos nuostatus; 187) LRT etikos kontrolieriaus pareigūno teikimu tvirtina LRT etikos kodeksą; 198) viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia LRT vidaus audito tarnybos vadovą, nustato jo atlyginimą; 2019) tvirtina LRT vidaus audito tarnybos veiklos nuostatus; 210) tvirtina LRT administracijos parengtas viešojo konkurso finansinių ataskaitų audito atlikimui sąlygas;
22) nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus, LRT etikos pareigūno, LRT vidaus audito tarnybos vadovo pareigoms tvarką;
22) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms; 233) viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą;
24) nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių;
25) generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus;
26) sprendžia kitus LRT įstatuose Tarybos kompetencijai priskirtus klausimus. 2.
klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams LRT yra privalomi. Šio įstatymo, LRT įstatų ar Tarybos nutarimuose numatytais atvejais Taryba savo veiklą organizuoja sudarydama Tarybos komitetus ir darbo grupes. Nuolatinių komitetų nariais skiriami ne mažiau kaip 2 Tarybos nariai ir ne daugiau kaip 3 nepriklausomi nariai. Tarybos komitetai veikia pagal Tarybos patvirtintą reglamentą. Taryba, įvertinusi komitetų ir darbo grupių pateiktas išvadas ir rekomendacijas, priima nutarimus. 3. Jei generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų svarstyti generalinio direktoriaus prašymą. Pakartotinai balsavus už tą patį nutarimą daugiau kaip pusei visų Tarybos narių, generalinis direktorius nutarimą privalo vykdyti. 4. Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, LRT vidaus audito tarnybos vadovo, LRT etikos kontrolieriaus pareigūno, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. 5. Taryba kasmet iki liepos 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Tarybos veiklos metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiamos pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos. Ataskaitoje privalo būti detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu. Kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms, išlaidos turi būti paskirstytos atitinkamai kaip visų įmonės išlaidų ir visų ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimo išlaidų skirtumas. Tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje. Pritarti 7.12 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07.
12
priėmimas
Tarybos pirmininkas, o kai jis neina pareigų, – pirmininko pavaduotojas, savo iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio Tarybos narių reikalavimu. 2. Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. 3. Nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte, 13 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. 4. Tarybos veikla posėdžiai yra viešai. Tarybos posėdžiai yra tiesiogiai transliuojami LRT interneto svetainėje, jie turi būti protokoluojami, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. ir daromas posėdžio vaizdo ir garso įrašas. Posėdžių protokolai ne vėliau kaip per 5 (penkias) kalendorines dienas po posėdžio paskelbiami LRT interneto svetainėje
Tarybos posėdžiai, kurie gali būti tiesiogiai transliuojami LRT interneto svetainėje. 6. Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami LRT interneto svetainėje. Pritarti 7.13 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija,
1LRT vadovauja ir atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas
programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą. Generalinio direktoriaus pavaduotojai skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiui. 2. Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria renka Taryba. Negavus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.
Generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas renkamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas bei turi 5 metų vadovaujamo darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 3. Generalinio direktoriaus pavaduotoju gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas bei turi 5 metų vadovaujamo darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 4. Jeigu asmuo, patvirtintas išrinktas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui. Taip pat generaliniu direktoriumi negali būti skiriami renkami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. aAsmenys, susiję su radijo ir televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir jų dalyviai, valdymo organų nariai, Tarybos nariai turi atsisakyti užimamų pareigų nedelsiant po paskyrimo generaliniu direktoriumi. Generaliniu direktoriumi negali būti skiriami renkami auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis.
Generalinis direktorius negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą. 5. Generalinis direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių. 6. Generalinis direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Tuo atveju iš pareigų atleidžiamas ir jo teikimu Tarybos paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas (-ai). 7. Tarybai atsistatydinus in corpore, generalinis direktorius atšaukiamas bei jo pavaduotojas (-ai) atleidžiami iš pareigų. Tarybai arba generaliniam direktoriui atsistatydinus, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas iki naujo generalinio direktoriaus paskyrimo. 8. Generalinio direktoriaus, kol nebus paskirtas kitas, įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus jo 5 metų kadencijai;
2) generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui mirus;
3) yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) generalinis direktorius, jo pavaduotojas netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) generalinis direktorius, jo pavaduotojas teismo pripažįstamas neveiksniu;
6) generaliniam direktoriui atsistatydinus;
7) Tarybai atsistatydinus in corpore;
Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr. 13. Komitetas siūlo suvienodinti įgaliojimo nutraukimo pagrindus su Tarybos narių įgaliojimo nutraukimo pagrindais. 7.14 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 14
14
1Generalinis direktorius:
1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, sudaro sutartis, priima įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
2) įgyvendina LRT tikslus, uždavinius ir Tarybos nustatytą strategiją;
3) organizuoja Tarybos nutarimų įgyvendinimą;
4) Tarybos prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos nutarimų vykdymą;
5) sprendžia kitus LRT įstatuose generalinio direktoriaus kompetencijai priskirtus klausimus. 2. Generalinis direktorius turi teisę susipažinti ir gauti Tarybos nutarimus, LRT etikos pareigūno, LRT vidaus audito tarnybos vadovo ataskaitas, kitą informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos ir komitetų posėdžiuose. 3. Generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą. Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr. 14 . Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą 14 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: “ 2. Generalinis direktorius gauna Tarybos nutarimus ir su jais susipažįsta, taip pat susipažįsta su LRT etikos pareigūno, LRT vidaus audito tarnybos vadovo ataskaitomis, kita informacija, būtina jo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos ir komitetų posėdžiuose. 7.15 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija,
1LRT etikos kontrolierius pareigūnas,
vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo, teisingumo, nepriklausomumo ir viešumo principais, prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų, skatina laikytis profesinės etikos, savo kompetencijos ribose nagrinėja ir rengia atsakymus į asmenų skundus dėl LRT radijo ir (ar) televizijos programų turinio LRT žurnalistų etikos kodekse numatytų taisyklių pažeidimo. 2.
atšaukia iš pareigų Taryba viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. LRT etikos kontrolieriaus pareigūno skyrimo viešo konkurso būdu tvarką tvirtina LRT taryba. Ši tvarka yra viešai skelbiama LRT interneto svetainėje. LRT etikos kontrolierius pareigūnas savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. LRT etikos kontrolieriumi pareigūnu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių ar socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turintis ne mažiau kaip 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 4. Jeigu asmuo, paskirtas LRT etikos kontrolieriumi pareigūnu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo LRT etikos kontrolieriumi pareigūnu laikotarpiui. Taip pat LRT etikos kontrolieriumi pareigūnu negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, Žurnalistų etikos inspektorius, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, savivaldybių tarybų nariai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, taip pat asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, Tarybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 5.
būti atleistas atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių. 6. LRT etikos kontrolierius pareigūnas negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) LRT etikos kontrolierius pareigūnas atsistatydina;
2) LRT etikos kontrolieriui pareigūnui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
3) LRT etikos kontrolierius pareigūnas netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) LRT etikos kontrolierius pareigūnas teismo pripažįstamas neveiksniu;
5) LRT etikos kontrolierius pareigūnas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų. 7. LRT etikos kontrolieriaus pareigūno įgaliojimai nutrūksta:
1) LRT etikos pareigūnui atsistatydinus;
12) pasibaigus LRT etikos kontrolieriaus pareigūno kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, laikui;
23) LRT etikos kontrolieriui pareigūnui mirus;
34) kai yra šio straipsnio 6 dalyje nustatyti pagrindai. 8. LRT etikos kontrolieriui pareigūnui darbo užmokestis mokamas iš LRT lėšų. Lėšos, skirtos LRT etikos kontrolieriui pareigūnui, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos šio įstatymo numatytoms LRT etikos kontrolieriaus pareigūno funkcijoms atlikti. Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr 15. Komitetas siūlo suvienodinti įgaliojimo nutraukimo pagrindus su Tarybos narių nutraukimo pagrindais. 7.16 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 16
funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1LRT etikos kontrolierius pareigūnas:
žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų;
dėl LRT radijo ir (ar) televizijos programų turinio.
3) nagrinėja Tarybos, LRT generalinio direktoriaus, administracijos ar darbuotojų kreipimusis ir ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų pateikia savo išvadą dėl LRT žurnalistų veiklos, galimo profesinės etikos nuostatų, nustatytų LRT etikos kodekse, pažeidimo;
4) savo iniciatyva nagrinėja LRT žurnalistų veiklos atvejus dėl galimo profesinės etikos nuostatų pažeidimo;
5) vertina LRT žurnalistų veiklą LRT žurnalistų etikos kodekso požiūriu, atsižvelgdamas į faktinį jų veiklos turinį, kuris apima LRT radijo ir televizijos programose, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją;
6) atsako į LRT generalinio direktoriaus ar LRT tarybos pateiktus klausimus, susijusius su LRT žurnalistų profesine etika;
7) teikia siūlymus dėl LRT etikos kodekso pakeitimų;
8) kartą per metus teikia savo veiklos ataskaitą Tarybai;
9) organizuoja LRT darbuotojams profesinės etikos mokymus. 2. LRT etikos kontrolierius pareigūnas turi teisę gauti Tarybos nutarimus, posėdžių medžiagą bei protokolus, generalinio direktoriaus įsakymus bei kitus dokumentus ir informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos bei kituose posėdžiuose, kuriuose nagrinėjami su LRT etikos pareigūno vykdoma veikla susiję klausimai LRT administracijos posėdžiuose. 3. LRT etikos kontrolieriaus funkcijas, teises ir pareigas bei darbo organizavimo tvarką nustato LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatai, kuriuos tvirtina Taryba. 4. LRT etikos kontrolieriaus sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami LRT interneto svetainėje. Pritarti 7.17 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 17
1.
LRT vidaus audito tarnybos vadovas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat LRT įstatais ir LRT vidaus audito tarnybos nuostatais. LRT vidaus audito tarnybos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Tarybai. 2. LRT vidaus audito tarnybos vadovą į pareigas skiria ir atšaukia iš pareigų Taryba konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. LRT vidaus audito tarnybos vadovo skyrimo konkurso būdu tvarką tvirtina LRT taryba. Ši tvarka yra viešai skelbiama LRT interneto svetainėje. LRT vidaus audito tarnybos vadovas savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. Pretendentams į LRT vidaus audito tarnybos vadovo pareigas, o taip pat j šias pareigas paskirtiems asmenims taikomi tie patys reikalavimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą taikomi vidaus audito tarnybos vadovo atžvilgiu, nebent šis įstatymas nustatytų kitaip. Taryba gali nustatyti papildomus LRT vidaus audito tarnybos vadovui taikytinus reikalavimus. 4. LRT vidaus audito tarnybos vadovas vykdo funkcijas, kurios pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą priskirtos vidaus audito tarnybos vadovui, nebent šis įstatymas nustatytų kitaip. LRT vidaus audito tarnybos vadovo s kompetencija, teises ir pareigas bei darbo organizavimo tvarka detalizuojama LRT įstatuose ir LRT vidaus audito tarnybos nuostatuose, kuriuos tvirtina Taryba. 5. LRT vidaus audito tarnybos vadovas dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių. 6.
audito tarnybos vadovas negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) LRT vidaus audito tarnybos vadovas atsistatydina;
2) LRT vidaus audito tarnybos vadovui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
3) LRT vidaus audito tarnybos vadovas netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) LRT vidaus audito tarnybos vadovas teismo pripažįstamas neveiksniu;
5) LRT vidaus audito tarnybos vadovas netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 3 dalies reikalavimų. 7. LRT vidaus audito tarnybos vadovo įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus LRT vidaus audito tarnybos vadovo kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, laikui;
2) LRT vidaus audito tarnybos vadovui mirus;
3) kai yra šio straipsnio 6 dalyje nustatyti pagrindai. 8. LRT vidaus audito tarnybos vadovo darbo užmokestis mokamas iš LRT lėšų. Lėšos, skirtos LRT vidaus audito tarnybos veiklai užtikrinti, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms LRT vidaus audito tarnybos funkcijoms atlikti. Pritarti 7.18 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 19 20 straipsnis. LRT turto valdymo, naudojamo ir disponavimo juo principai
ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas LRT veiklos vykdymui užtikrinti, Vyriausybės nustatyta tvarka perduodamas LRT pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Jei šis įstatymas nenumato kitaip, pagal patikėjimo sutartį valstybės perduotą turtą LRT valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo reikalavimais. LRT turtas yra valstybės nuosavybė ir negali būti privatizuojamas. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje numatyto turto, LRT taip pat valdo, naudoja ir disponuoja jai nuosavybės teise priklausantį turtą.
Turtas, kurį LRT valdo, naudoja ir kuriuo ji disponuoja nuosavybės teise, yra:
1) valstybės investuotas turtas;
2) pajamos, gautos iš LRT komercinės ir ūkinės veiklos;
3) lėšos ir kitas turtas, kurie gauti kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
4) kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;
5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šios dalies 2–4 punktuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
6) dovanotas turtas;
7) paveldėtas turtas;
8) turtinės ir neturtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų;
9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauta valdant, naudojant šios dalies 1–8 punktuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. LRT turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. 3. LRT valdo, naudoja šio straipsnio 2 dalyje numatytą turtą ir juo disponuoja vadovaujantis Tarybos nustatyta tvarka ir sudarant tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja LRT steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Nuosavybės teise LRT valdomo nekilnojamojo turto, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė nei 50 000 eurų, perleidimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas. Nuosavybės teise LRT valdomu turtu visais atvejais draudžiama užtikrinti trečiųjų asmenų prievoles. LRT pastatai ir žemė negali būti parduodami, perleidžiami ar įkeičiami. 4. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 29 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti, nurašyti tik gavusi Vyriausybės leidimą. 5. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 29 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavusi Tarybos leidimą. 6.
6. Ilgalaikį, visiškai nusidėvėjusį turtą ir trumpalaikį turtą LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu. 7. LRT turtu negalima užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymo. Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.18 7.19 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 20
1.LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos. 2. LRT šio įstatymo nustatyta tvarka savarankiškai vykdo komercinę, ūkinę, leidybos veiklą. 3. LRT skiriamos lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute. Už LRT radijo ir televizijos programų siuntimą, LRT interneto svetainės veiklą iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskiroje programoje. 4. LRT netaikomas bankrotas. 5. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro už praeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų lėšų dydis pirmą kartą skaičiuojamas pagal 2012 metų faktiškai gautas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų. Kiekvienus paskesnius metus LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą pagal visas faktines 2012 metų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų. 6. Iš valstybės biudžeto LRT paskirtų ir atitinkamais metais nepanaudotų asignavimų dalis paliekama LRT, perkeliant ją į kitus biudžetinius metus ir nemažinant tiems kitiems metams skirtų asignavimų dydžio. Nepritarti Komiteto nuomone ši siūloma įstatymo pakeitimo nuostata yra abstrakti, kelianti abejonių dėl galimo piknaudžiavimo valstybės biudžeto lėšomis. 7.20 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 21
21
reorganizavimas ir likvidavimas LRT reorganizuojamas ar likviduojamas Lietuvos Respublikos įstatymu. Pritarti 7.21 VŠĮ Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija, 2020-01-07. 22
įsigaliojimas ir taikymas
išrinktas LRT etikos pareigūnas, ne vėliau kaip per 3 mėnesius po to, kai pradeda eiti savo pareigas, teikia Tarybai tvirtinti LRT etikos kodeksą. 3. Klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų LRT televizijos programų transliavimo laikas ilginamas nuosekliai šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta tvarka tol, kol bus pasiekta šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodyta minimali jų transliavimo apimtis:
1) programų su lietuviškais subtitrais transliavimo apimtis per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų su lietuviškais subtitrais transliavimo apimtimi per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais didinama ne mažiau kaip 5 procentais viso transliavimo laiko;
2) programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo apimtis per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo apimtimi per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais didinama ne mažiau kaip vienu procentu viso transliavimo laiko;
3) programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo apimtis per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo apimtimi per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip vienu procentu viso transliavimo laiko. Iš dalies pritarti Komitetas siūlo įstatymo įsigaliojimą numatyti 2021 m. sausio 1 d. Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr. 21. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Aušrinė Armonaitė 2019-01-291 Registruotoje naujoje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcijoje yra atveriamas kelias LRT politizacijai ir palikta daugybė netikslumų, kuriuos savo išsamioje išvadoje aptarė ir Seimo Teisės departamentas. Įstatymo projektas buvo teikiamas prisidengiant ,,depolitizavimo” siekiu, tačiau iš tiesų jis pasieks tik tiek, kad LRT valdymas bus paliktas siauro profilio ir patirties žmonėms, bus sukurta nauja painiava valdysenoje, o kuriama nauja ombudsmeno pareigybė, sukurta išimtinai LRT reguliavimui, apskritai turės neaiškų teisinį statusą ir taps įrankiu kontroliuoti LRT turinį. Teikiamais įstatymo pasiūlymais siūlome: · Atsisakyti Seimo Kultūros komiteto vaidmens organizuojant naujos LRT Tarybos sudarymą ir pirmojo Tarybos posėdžio sušaukimą. Tai gali padaryti LRT vadovybė be politikų įsikišimo. · Atsisakyti siaurų reikalavimų Tarybos nariams. Įstatymas nėra darbo skelbimas, kuriame taip detaliai, ir siaurai būtų apibrėžiami pareigybių reikalavimai. Pavyzdžiui, į Tarybos nario pareigas, įstatymas numato, kad galės pretenduoti tik humanitarinių ar socialinių mokslų išsilavinimą turintys asmenys, dirbę 5 metus pagal įgytą specialybę. Siūlau atsisakyti visų šių kriterijų, nes ne turimas diplomas ir ne darbas pagal turimą diplomą nusprendžia žmogaus profesionalumo lygį ir gebėjimą eiti pareigas. · Atsisakyti Valdybos įvedimo idėjos, nes jau šiuo metu yra galimybė atskirti ūkinius ir su LRT turiniu susijusius klausimus, už juos atsakingais paskiriant tam tikrus LRT Tarybos narius ar sukuriant jų komitetus. Valdybos įvedimas tik įves naują painiavą valdysenoje. Taip veikia Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC modelis. · Ypatingai abejotina yra LRT ombudsmeno pareigybė ir jos teisinis statusas bei nepriklausomumas. Dėl šios priežasties siūlome apskritai atsisakyti tokios pareigybės idėjos.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nacionalinio transliuotojo veiklą reguliuoja Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Nėra pateikiama argumentų, kodėl nacionaliniam transliuotojui turi būti sukurta atskira reguliavimo institucija. · Abejonių kelia ir ombudsmeno atrankai skirti kriterijai: humanitarinių arba socialinių mokslų krypties išsilavinimas ir 10 metų darbo patirtis pagal įgytą specialybę. Viso to siūlome atsisakyti. · Jeigu vis dėlto būtų pasilikta prie Valdybos ir Ombudsmeno pareigybių įvedimo idėjos, siūlome atsisakyti į jų atranką įtraukti audito kompaniją, turinčią „bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį“. Tikslingiau būtų, jog atranką įgyvendintų konkurso būdu pasirinkta personalo atrankos įmonė. · Siūlome Lietuvos vyskupų konfederacijos atstovus pakeisti į Medijų tarybos atstovus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnis skelbia, jog Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Dėl šios priežasties manytina, kad ir nacionalinio transliuotojo valdyme nėra būtina dalyvauti religinės bendruomenės atstovams. Tuo tarpu medijų tarybos atstovai galėtų užtikrini platesnį požiūrių atstovavimą. · Taip pat siūlome keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalį suderinti su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, numatančiu, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos ir jų kandidatai. Apskritai atkreiptinas dėmesys į tai, jog XXI amžiaus pažangioje organizacijoje yra vertinamas tarpdiscipliniškumas ir įvairovė, tuo tarpu nauja įstatymo redakcija siūlo LRT valdymą patikėti žmonėms, kurių kompetenciją parodys tik turimas diplomas ir tai, ar jie dirba pagal specialybę. Ombudsmenas gali tapti įrankiu politizuoti ir valdyti LRT turinį. Taip pat iki šiol neaišku, ar sutaps Valdybos ir Tarybos narių kadencijos su politiniais ciklais.
Tai buvo viena pagrindinių problemų atmestose LRT tyrimo išvadose ir tai nėra aišku iš šio įstatymo projekto. Pasiūlymas Nr. 1: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
televizijos (toliau – LRT) steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę.“ Pritarti 1.2 Seimo narė
10 Pasiūlymas Nr. 2: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pakeisti 5 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į
Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimo narius, ar politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams, kandidatams į savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“ Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.5 Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams ir jų keliamiems kandidatams į Seimo arba savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius – merus, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
LRT suteikia laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 1.3 Seimo narė Aušrinė
3 Pasiūlymas Nr. 3: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai tvarką bei sąlygas nustato LRT Taryba Valdyba.“ Iš dalies pritarti Komitetas siūlo tokią 6 straipsnio 3 dalies formuluotę:
užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą arba tokios veiklos iniciatyvas.
LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje, skelbiant kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ar transliuojant kultūros ir sporto renginius, gali būti pateikiami tokios informacijos ar renginių rėmėjų pavadinimai ir logotipai. Už šios informacijos skleidimą gali būti mokamas atlygis LRT. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką ir sąlygas nustato Taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija. 05tet1.4 Seimo narė Aušrinė Armonaitė 2019-01-299 Pasiūlymas Nr. 4: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. LRT organai LRT organai yra Valdyba, Taryba, ir generalinis direktorius.“ Pritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.5 Seimo narė Aušrinė Armonaitė 2019-01-29 10; 11;12 Pasiūlymas Nr. 5: Išbraukti 10, 11 ir 12 straipsnius:
Išbraukti 10, 11 ir 12 straipsnius: „10 straipsnis. LRT valdyba
kolegialus LRT valdymo organas. Ji sudaroma 4 metams iš 7 asmenų. Valdybos narys savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jeigu Valdybos narys atšaukiamas iš užimamų pareigų esant šio straipsnio 5 dalyje nustatytoms sąlygoms arba jo įgaliojimai nutrūksta kaip tai nustatyta šio straipsnio 6 dalyje ir yra skiriamas kitas valdybos narys, jis renkamas tik iki veikiančios Valdybos kadencijos pabaigos. 2. Valdybos sudėčiai ex officio priklauso LRT generalinis direktorius, kuris kartu yra ir Valdybos pirmininkas, bei du jo pavaduotojai.
atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, yra atrenkami viešo konkurso būdu. Juos iš 12 kandidatų į Valdybos narius daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma paskiria Taryba. Viešą konkursą, kuriame atrenkama 12 kandidatų į Valdybos narius, vykdo Tarybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. 3. Valdybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Valdybos nariais, išskyrus tuos, kurie Valdybos nario pareigas eina ex officio, gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo sričių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties. Asmenys Valdybos nariais yra skiriami tokiu būdu, kad Valdyboje būtų bent po vieną teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistą. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 4. Jeigu asmuo, patvirtintas valdybos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo valdybos nariu laikotarpiui.
Valdybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, išskyrus LRT generalinį direktorių ir du jo pavaduotojus, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Tarybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir
(ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 5. Valdybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) Valdybos narys atsistatydina;
2) Valdybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Valdybos darbe;
3) Valdybos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) Valdybas narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) Valdybos narys netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų. 6. Valdybos nario įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus Valdybos nario kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas, laikui;
2) Valdybos nariui mirus. 7. Valdyba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu Valdyba atsistatydina, Valdybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Valdybai susirinkus į pirmąjį posėdį. 8. Kai Valdyba atsistatydina, Taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pradeda naujos Valdybos formavimą. 9. Valdyba, įskaitant Valdybos narių atlyginimą, finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Valdybai, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Valdybos funkcijoms atlikti.
svarsto ir tvirtina:
1) LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes, darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo tvarką;
2) LRT generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų, LRT ombudsmeno darbo sutarties sąlygas, pareiginius nuostatus, atlyginimą, juos skatina ir skiria nuobaudas;
3) LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus;
4) LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;
5) informacijos, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, sąrašą. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi būti vieša. 2. Valdyba priima sprendimus:
1) dėl sutarčių sudarymo, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 000 eurų;
2) dėl bankų kreditų, garantijų suteikimo bei įsipareigojimų vykdymo;
3) teikti LRT Tarybai tvirtinti LRT struktūrą, kurią nustatant atsižvelgiama į tai, kad LRT privalo nuolat visuomenę informuoti apie LRT, jos Valdybos, Tarybos, LRT administracijos bei LRT ombudsmeno veiklą;
4) dėl vidaus audito veiklos organizavimo ir vidaus auditų atlikimo. 3. Valdyba analizuoja ir vertina LRT generalinio direktoriaus pateiktą medžiagą apie:
1) LRT veiklos organizavimą;
2) LRT finansinę būklę;
3) LRT ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis. 4. Valdyba teikia siūlymus LRT generaliniam direktoriui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, LRT įstatams, Tarybos ar Valdybos sprendimams; 5.
Prižiūri LRT generalinio direktoriaus veiklą, pateikia Tarybai atsiliepimus ir pasiūlymus dėl LRT generalinio direktoriaus veiklos;
prašomus su LRT veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją;
privalo saugoti LRT komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo būdami valdybos nariais. 8. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas Valdybos darbo reglamentas. 12 straipsnis. Valdybos sprendimų priėmimas
turi kiekvienas valdybos narys. 2. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. 3. Valdybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę. 4. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš. 5. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. 6. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami ir daromas posėdžio vaizdo įrašas. 7. Valdybos nutarimai LRT yra privalomi.“ Pritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 1.6 Seimo narė Aušrinė Armonaitė 2019-01-2913 Pasiūlymas Nr. 6: Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 13 straipsnis. LRT taryba
1Taryba yra aukščiausiasis organas,
atstovaujantis visuomenės interesams. Ji sudaroma 5 metams iš 12 asmenų
Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Medijų taryba Lietuvos vyskupų konferencija, gali būti skiriami tik tie nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą humanitarinių ar socialinių mokslų krypties išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias studijas bei turi 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. Į Tarybos narius, kuriuos bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai, gali būti skiriami tik tie nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi žurnalistikos mokslo srities magistro daktaro laipsnį bei 5 metų pedagoginio darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 4.
partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui. Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Valdybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 5. Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) Tarybos narys atsistatydina;
2) Tarybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Tarybos Valdybos darbe;
3) Tarybos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) Tarybos narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) Tarybos narys netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų. 6. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus Tarybos nario 5 metų kadencijai kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas, laikui;
2) kai Tarybos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais;
32) Tarybos nariui mirus. 7. Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią ar delegavusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos. 9. Kai Taryba atsistatydina, naujos Tarybos sudarymą organizuoja LRT generalinis direktorius Seimo Kultūros komitetas.
LRT generalinis direktorius Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas paskirti ar deleguoti Tarybos narius. LRT generalinis direktorius Seimo Kultūros komitetas kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka ir daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria išsirenka Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininko pavaduotojas skiriamas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu. Atsistatydinusiųjų Tarybos narių pareigose išbūtas laikas prilyginamas pilnai kadencijai. Asmuo Tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju negali būti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.“ Pritarti iš dalies Komiteto patobulintame įstatymo projekte išlaikomas dabar egzistuojantis Tarybos sudarymo principas ir Tarybos narių 6 metų kadencijos laikotarpis. Komiteto nuomone, Tarybai atsistatydinus in corpore, Kultūros komitetas inicijuoja naujos Tarybos sudarymą. Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.10 1.7 Seimo narė Aušrinė Armonaitė 2019-01-2914 Pasiūlymas Nr. 7: Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 14 straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1.
Taryba:
1) formuoja LRT radijo ir televizijos programų valstybinę strategiją;
2) nustato LRT radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą, LRT radijo ir televizijos programų transliavimo trukmę; kasmet tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus;
3) nustato radijo ir televizijos programų skaičių ir paskirtį;
4) tvirtina LRT įstatus;
5) Valdybos teikimu tvirtina LRT struktūrą;
transliuotojams keliamų reikalavimų;
7) šiame įstatyme nustatyta tvarka ir atvejais skiria bei atšaukia iš pareigų Valdybos narius bei LRT ombudsmeną;
68) svarsto ir tvirtina metinę LRT ataskaitą;
rezultatus. 810) viešo konkurso būdu 5 metams skiria ir atleidžia iš pareigų generalinį direktorių;
reputacijos asmuo, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas bei turi 3 metų vadovaujamo darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.;
12) LRT ombudsmeno teikimu tvirtina LRT Etikos kodeksą. 10) steigia Tarybos Komitetus, tvirtina jų veiklos nuostatas;
11) tvirtina LRT Administracijos veiklos nuostatas. 2. Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams LRT yra privalomi. 3. Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos bei Valdybos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, Valdybos, LRT ombudsmeno, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. 4.
deleguoti savo funkcijas, įskaitant ir sprendimų priėmimą, pagal Tarybos nustatytas sąlygas, Tarybos įsteigtam Tarybos Komitetui ar vienam iš Tarybos narių.“ Pritarti iš dalies Komiteto patobulintame įstatymo projekte didinamos Tarybos funkcijos, steigiami nuolatiniai, laikini Tarybos komitetai, darbo grupės. Komiteto teikiamu įstatymo projektu išlaikomas dabar egzistuojantis Tarybos sudarymo principas ir Tarybos narių 6 metų kadencijos laikotarpis. Komiteto nuomone, Tarybai atsistatydinus in corpore, Komitetas inicijuoja naujos Tarybos sudarymą. Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.11 1.8 Seimo narė Aušrinė Armonaitė 2019-01-2915 Pasiūlymas Nr. 8: Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsnio pavadinimą ir 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pakeisti 15 straipsnio pavadinimą ir 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12 15 straipsnis. Tarybos sprendimų priėmimas
narys neturi teisės balsuoti, kai tarybos valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla taryboje valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.“ Nepritarti Komiteto patobulintame įstatymo projekte siūloma atsisakyti šio dalies teisinio reglamentavimo. 1.9 Seimo narė Aušrinė Armonaitė 2019-01-2916 Pasiūlymas Nr. 9: Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 16 straipsnis. Generalinis direktorius
atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Valdybos ir Tarybos nutarimų įgyvendinimą. Generalinis direktorius turi du pavaduotojus, kurie skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiui. 2. Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus 16 straipsnio 3 dalyje numatyto tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.
Generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turi magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas, bei turi 5 metų vadovaujamo darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 3. Jeigu asmuo, patvirtintas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui. Taip pat generaliniu direktoriumi negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Valdybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 4. Generalinis direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių. 5. Generalinis direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Tuo atveju iš pareigų atleidžiami atsistatydina ir jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojai. 6. Tarybai atsistatydinus, generalinis direktorius bei jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojai atleidžiami. Tarybai arba generaliniam direktoriui atsistatydinus, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas iki naujo generalinio direktoriaus paskyrimo. 7.
būti atleistas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) Generalinis direktorius dėl LRT Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių
2) Generalinis direktorius atsistatydina;
3) Generaliniam direktoriui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) Generalinis direktorius netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) Generalinis direktorius netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų. 8. Generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus Generalinio direktoriaus kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, laikui;
2) Generaliniam direktoriui mirus;
3) kai Generalinis direktorius atleidžiamas iš pareigų šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais.“ Iš dalies pritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. Komiteto teikiamu įstatymo projektu numatomi generalinio direktoriaus įgaliojimo nutrūkimo atvejai. Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.13 1.10 Seimo narė Aušrinė Armonaitė 2019-01-2917 Pasiūlymas Nr. 10: Pakeisti Įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 17 straipsnis. Generalinio direktoriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1Generalinis direktorius:
1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, sudaro sutartis, priima skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
2) Valdybos ir Tarybos prašymu Valdybą ir Tarybą informuoja apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Valdybos ir Tarybos nutarimų vykdymą. 2.
supažindintas su turi teisę gauti Valdybos ir Tarybos nutarimais nutarimus bei kita informacija, kuri yra būtina kitą informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose. 3. Generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą, kurioje nurodoma kaip LRT laikėsi šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose punkte apibrėžtų reikalavimų, LRT Tarybos ir Valdybos sprendimų, LRT ombudsmeno rekomendacijų.“ Iš dalies pritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. Žiūrėti Komiteto siūlymą nr. 14 1.11 Seimo narė Aušrinė Armonaitė 2019-01-29 18; 19 Pasiūlymas Nr. 11: Išbraukti Įstatymo projekto 18 ir 19 straipsnius:
Išbraukti Įstatymo projekto 18 ir 19 straipsnius: „18 straipsnis. LRT ombudsmenas
ombudsmenas prižiūri, kaip LRT laikosi šio įstatymo 3 bei 4 straipsniuose ir LRT Etikos kodekse nustatytų reikalavimų, o taip pat savo kompetencijos ribose nagrinėja LRT darbuotojų ir visuomenės atstovų skundus bei pasiūlymus. 2. LRT ombudsmeną, pasirinkdama iš 3 kandidatų, atrinktų viešo konkurso būdu, 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. LRT ombudsmenas savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. 3 kandidatų į LRT ombudsmeno pareigas atrankos viešą konkursą vykdo Valdybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. 4. LRT ombudsmenu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą humanitarinių ar socialinių mokslų krypties išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigęs vientisąsias studijas bei turi 10 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties.
Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 5. Jeigu asmuo, patvirtintas LRT ombudsmenu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje buvimo LRT ombudsmenu laikotarpiui. Taip pat LRT ombudsmenu negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai bei LRT Valdybos, Tarybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. 6. LRT ombudsmenas negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
1) LRT ombudsmenas atsistatydina;
2) LRT ombudsmenui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) LRT ombudsmenas netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) LRT ombudsmenas netenka nepriekaištingos reputacijos. 7. LRT ombudsmeno įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus LRT ombudsmeno kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas, laikui;
2) LRT ombudsmenui mirus. 8. LRT ombudsmenas finansuojamas iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos LRT ombudsmenui, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms LRT ombudsmeno funkcijoms atlikti. 19 straipsnis. LRT ombudsmeno funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1.
LRT ombudsmenas:
1) Nuolat vertina ir prižiūri, kaip LRT laikosi šio įstatymo 3 bei 4 straipsniuose ir LRT Etikos kodekse nustatytų reikalavimų;
2) LRT tarybai teikia tvirtinti LRT Etikos kodeksą ir jo pakeitimus;
3) Savo kompetencijos ribose nagrinėja LRT Valdybos, Tarybos, generalinio diraktoriaus, administracijos ar darbuotojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų kreipimusis ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų pateikia savo išvadą;
4) gauto skundo pagrindu arba savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl LRT įvykdytų šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių bei LRT Etikos kodekso reikalavimų pažeidimų ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų pateikia savo išvadą;
5) du kartus per metus teikia ataskaitą Valdybai apie tai, kaip LRT laikomasi šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių bei LRT Etikos kodekso reikalavimų;
6) Savo iniciatyva arba LRT administracijos, Valdybos arba Tarybos prašymu teikia pasiūlymus LRT administracijai dėl šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių bei LRT Etikos kodekso reikalavimų įgyvendinimo. Tuo atveju, kai rekomendacijų adresatas atsisako rekomendacijas įgyvendinti, per 20 darbo dienų jis turi pateikti motyvuotą paaiškinimą, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys bei motyvai;
7) LRT darbuotojams organizuoja profesinės etikos mokymus. 8) Kartą per mėnesį dalyvauja LRT radijo laidoje, kurioje apžvelgia gautus kreipimusis, nustatytus pažeidimus, pateiktas rekomendacijas bei visuomenei atsiskaito už kitus, šios dalies 1-7 punktuose numatytus,atliktus veiksmus;
nutarimus, posėdžių medžiagą bei protokolus, generalinio direktoriaus įsakymus bei kitus dokumentus ir informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos, Valdybos bei LRT administracijos posėdžiuose.“ Pritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma ombudsmeno, o steigiama LRT etikos pareigūno pareigybė. 1.12 Seimo narė Aušrinė Armonaitė 2019-01-2920 Pasiūlymas Nr.
12: Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnio pavadinimą ir 5 dalį ir juos išdėstyti taip: 12 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio pavadinimą ir 5 dalį ir juos išdėstyti taip: „15 20 straipsnis. LRT turtas
5Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 29 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavusi Tarybos Valdybos leidimą.“ Iš dalies pritarti Komiteto siūlo ilgalaikio turto, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų. Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.18 „18 straipsnis. LRT turto valdymo, naudojamo ir disponavimo juo principai
5Ilgalaikį turtą, išskyrus LRT pastatus ir žemę, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 50 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavusi Tarybos leidimą.“ 1.13 Seimo narė Aušrinė Armonaitė 2019-01-2921 Pasiūlymas Nr. 13: Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
13 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„16 21 straipsnis. LRT finansinė ir ūkinė veikla“ Pritarti 1.14 Seimo narė Aušrinė Armonaitė 2019-01-2922 Pasiūlymas Nr. 14: Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
14 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„17 22 straipsnis. LRT reorganizavimas ir likvidavimas“ pritarti 1.15 Seimo narė Aušrinė Armonaitė 2019-01-2923 Pasiūlymas Nr. 15: Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d., tačiau šio įstatymo 13 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys bei 4 dalyje įtvirtinti politinės veiklos apribojimai yra taikomi skiriant naujus Tarybos narius, o 13 16 straipsio
keturių Lietuvos Respublikos Prezidento deleguotų Tarybos narių kadencijai, asmenys į jų vietą Taryboje skiriami tokia tvarka: Lietuvos Respublikos Prezidentas skiria du Tarybos narius ir du Tarybos narius skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai bendru sutarimu. Nutrūkus keturių Lietuvos Respublikos Seimo deleguotų Tarybos narių kadencijai, asmenys į jų vietą Taryboje skiriami tokia tvarka:
Lietuvos Respublikos Seimas skiria du Tarybos narius ir du Tarybos narius skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai bendru sutarimu. 3. Taryba, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka pradeda Valdybos formavimą. 4. Valdyba, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po to kai pradeda eiti savo pareigas, šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka pradeda kandidatų į LRT ombudsmenus atrankos procesą. 5. LRT ombudsmenas, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po to kai pradeda eiti savo pareigas, teikia Tarybai tvirtinti LRT Etikos kodeksą.“ Iš dalies pritarti Komiteto siūlomame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. Komitetas siūlo įstatymo įsigaliojimą numatyti nuo 2021 m. sausio 1 d. Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.21
Širinskienė 2019-06-036 Argumentai: Visuomeninio transliuotojo eteryje reklama draudžiama nuo 2015 m., tačiau politinė reklama yra teisėta, nes jos galimybę numato įstatyme įtvirtinta išimtis: LRT programose gali būti skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas.
Toks reglamentavimas laikytinas teisės spraga, kadangi sukuriamos sąlygos, kurioms esant politinė reklama transliuojama atlygintinai ir visuomeniniam transliuotojui yra pelninga. Visuomeninio transliuotojo eteryje skleidžiama politinė reklama gali klaidinti LRT žiūrovus, klausytojus ar skaitytojus, sudarydama įspūdį, kad visuomeninis transliuotojas propaguoja vieną ar kitą politinę jėgą, kai tuo tarpu pati visuomeninio transliuotojo paskirtis skatina išlikti politiškai neutraliu. Antra vertus, visuomeninis transliuotojas gauna biudžeto lėšas savo veiklai vykdyti, dėl to jo galimybė uždirbti pelną iš rėmimo pranešimų iškreipia reklamos rinką, sukuria nelygiavertes konkuravimo sąlygas rinkos dalyviams ir gali būti vertinama kaip valstybės pagalba, kelianti abejonių dėl jos atitikimo Europos Sąjungos teisei. Rinkos dalyviai, žiniasklaidos priemones vienijančios asociacijos bei atskiros žiniasklaidos priemonės yra pateikusios savo kreipimąsi Seimui, atkreipdamos dėmesį į šias problemas. Be to, rėmimo pranešimai dėl savo pobūdžio yra sunkiai atribojami nuo reklamos, kurią įstatymas draudžia, ir dėl to rėmimo pranešimų transliavimas gali sudaryti prielaidas reklamos draudimo išvengimui, kai komercinė reklama iš esmės yra skleidžiama ją prilyginant rėmimo pranešimui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale 1.
Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti ar paskelbti LRT portale, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija
Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.6 Komitetas siūlo tokią formuluotę:
ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje
reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks panašaus pobūdžio viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį ar nemokamai LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje draudžiami, išskyrus atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus ar transliacijų rėmimo pranešimus LRT skleidžia Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2.
būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą arba tokios veiklos iniciatyvas. LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje, skelbiant kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ar transliuojant kultūros ir sporto renginius, gali būti pateikiami tokios informacijos ar renginių rėmėjų pavadinimai ir logotipai. Už šios informacijos skleidimą gali būti mokamas atlygis LRT. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką ir sąlygas nustato Taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija
Širinskienė 2019-06-037 Argumentai: Žr. argumentus prie 6 straipsnio pakeitimo Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
LRT radijo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų bei LRT portale skelbiamo turinio rėmimas LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT portale skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas tuos atvejus, kai LRT vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.“ Iš dalies pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.7 Komitetas siūlo tokią formuluotę:
LRT radijo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų ir LRT interneto svetainėje skelbiamo turinio rėmimas LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos ir LRT interneto svetainėje skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis LRT vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 4. Seimo narė Dovilė Šakalienė 2019-10-046 Argumentai:
Būtina išlaikyti ir nekeisti šiuo metu įstatyme įtvirtintą LRT veiklos, susijusios su informacijos skleidimu už atlyginimą, modelį. Kitu atveju būtų sudarytos prielaidos LRT netekti vieno iš savo finansavimo šaltinių ir taip tapti priklausoma išimtinai nuo biudžetinio finansavimo, kas sudarytų prielaidas LRT nepriklausomumo sumažinimui.
Kaip teigiama LR Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime, “ <...> nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios, nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą; tokį nepriklausomumą privalu užtikrinti, kad šis transliuotojas vykdytų savo ypatingą konstitucinę misiją. Atsižvelgiant į LRT įstatyme įtvirtintus LRT veiklos principus ir LRT veiklą, į kurią remiantis LRT įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, patenka LRT teisė rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus – t.y. įvairius renginius, turi būti užtikrinta, kad LRT atskirai ar kartu su kitais ūkio subjektais rengdama kultūros ir (ar) sporto renginius, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą, turėtų teisę informuoti visuomenę apie tokių renginių rėmimą. Priešingu atveju būtų apsunkintos visuomeninio transliuotojo galimybės organizuoti ir (ar) rengti tam tikrus visuomenei aktualius kultūros ar sporto renginius ir padaryti juos labiau prieinamus žiūrovui. Pažymėtina, kad didžiajai Lietuvoje vykstančių kultūros ir sporto renginių nepakanka valstybės finansavimo ir šie renginiai gali vykti tik pasitelkus privačius rėmėjus/ūkio subjektus, kuriems savo ruožtu laibai svarbu, kad būtų paviešintas jų, kaip konkretaus renginio rėmėjo, vardas.
Galimybės LRT televizijos ir radijo eteryje skelbti pranešimus apie kultūros ir sporto renginių rėmėjus panaikinimas sukeltų šias neigiamas pasekmes:
1) nukentėtų nacionalinio transliuotojo žiūrovai, nes LRT prarastų galimybę konkuruoti su komerciniais transliuotojais dėl svarbiausių Lietuvos žmonėms krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, biatlono, plaukimo ir kitų populiarių sporto šakų varžybų bei tokių kultūros renginių, kaip „Sidabrinė gervė“, „Kino pavasaris“ ir pan.;
2) iškiltų grėsmė sumenkti arba visai išnykti didelei daliai mažesnių, siauresnei auditorijai skirtų kultūros ir sporto renginių, kurių įgyvendinimo apimtys ir galimybės tiesiogiai priklauso nuo to, ar renginį parems ūkio subjektai;
3) nesant galimybės viešinti rėmėjų LRT programose, būtų prarasta galimybė rasti rėmėjų ir tokiems visuomenei svarbiems kultūros renginiams, kaip „Dainų dainelė“, Lietuvos dainų šventė, Lietuvos moksleivių dainų šventės ir pan.;
4) rėmimo pranešimų transliavimo LRT uždraudimas perkeltų didelės dalies kultūros renginių finansavimą ant valstybės biudžeto pečių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išimtis iš reklamos draudimo, kuri leistų skelbti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus transliuojant išimtinai tarptautinius renginius, nepagrįstai diskriminuotų nacionalinius sporto renginius, ypač kai teisė transliuoti tokius renginius turi būti perkama (pvz., LKL krepšinio rungtynės ir pan.).Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai dėl reklamos draudimo privatūs rėmėjai atsisakys remti nacionalinius sporto renginius ir taip sutrikdys normalų nacionalinio sporto vystymąsi.
Todėl siūlytina išplėsti išimtį iš absoliutaus reklamos draudimo į ją įtraukiant ne tik tarptautinius, bet ir nacionalinius sporto renginius. Be to, visuomenei aktualių įvykių ar renginių, kuriuose būtų leidžiama reklama, sąrašą, turėtų tvirtinti LRT Taryba. Pabrėžtina, kad labai svarbu nekeisti kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos transliavimo sąlygų ir neuždrausti LRT transliuoti tokią informaciją atlygintinai. Manytina, kad toks draudimas sukeltų neigiamų finansinių padarinių LRT bei sugriautų šiuo metu rinkoje nusistovėjusią kultūros ir sporto renginių organizavimo bei finansavimo ekosistemą. LRT iš esmės jau yra tapusi tradiciniu informacijos apie aukštos kokybės kultūrinius renginius/projektus skleidėju, turinčiu savo specifinę auditoriją. Priešingu atveju LRT taptų mokamų renginių/projektų nemokamu transliuotoju ir taip sukurtų dideles galimybes rėmėjams piktnaudžiauti nemokamu LRT eteriu. Taip pat kiltų rizika prarasti savo auditoriją, nes LRT gali būti perpildytas renginių organizatorių prašymais neatlygintinai viešinti abejotinos kokybės projektus ir jų rėmėjus. Tai sukeltų neigiamų padarinių ir LRT žiūrovams, nes būtent LRT auditorija yra suinteresuota gauti informaciją apie reikšmingus kultūrinius, socialinius ar šviečiamuosius renginius.
Todėl siūlytina iš esmės nekeisti šiuo metu galiojančios tvarkos dėl kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo ir palikti galimybę LRT pačiai nuspręsti, kokiais atvejais ir tvarka (atlygintinai arba ne) turėtų būti viešinama tokia informacija. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale
audiovizualiniai pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį ar nemokamai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus ar transliacijų rėmimo pranešimus LRT privalo transliuotija ir
(ar) paskelbia LRT Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale, skelbiant kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ar transliuojant kultūros ir sporto renginius, gali būti pateikiami tokios informacijos ar renginių rėmėjų pavadinimai ir logotipai.
Už šios informacijos skelbimą ar renginių transliavimą gali būti mokamas atlygis Lietuvos radijui ir televizijai. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką bei sąlygas nustato LRT Taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija.“
Šakalienė 2019-10-047 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. LRT radijo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų bei LRT portale skelbiamo turinio rėmimas LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT portale skelbiamas turinys negali būti remiamosi Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir
(ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas tuos atvejus, kai LRT Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis LRT vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.“ Pritarti Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 7. Taip pat Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6. Seimo narė Dovilė
5 Argumentai: Dėl mokesčių reformos, įvertinus dalies socialinio draudimo tarifo įtraukimą į gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalį, nuo 2019 m. sausio 1 d. GPM tarifas padidėjo 5 procentiniais punktais, taip pat padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM. Pagal galiojantį reguliavimą nuo 2021 m. LRT asignavimai didėtų daugiau nei 1,6 karto, palyginti su 2019 m. (2019 m. patvirtinta 41,6 mln. eurų, 2021 m. būtų apie 69 mln. eurų).
Atsižvelgus į tai siūlytina mažinti GPM procentinį dydį iki 1 procento ir nustatyti, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento iš GPM ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. Svarbu pabrėžti tai, kad būtina išlaikyti ir nekeisti šiuo metu LRT įstatyme įtvirtinto stabilaus ir nepriklausomo LRT finansavimo modelio dėl šių priežasčių:
valstybės pareigos užtikrinti visuomenės teisę būti informuotai realizavimo. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija Konstitucijos garantuojamas ir saugomas visuomenės interesas būti informuotai suponuoja atitinkamas valstybės konstitucines priedermes: viena vertus, valstybė (jos institucijos, pareigūnai) turi ne tik negatyvaus turinio pareigą nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, bet ir pozityvaus turinio pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys. Vadinasi, būtų ne tik užtikrinta LRT konstitucinė misija, bet ir prisidėta prie tinkamo visuomenės informavimo. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas privalo užtikrinti LRT, kaip nacionalinio visuomeninio transliuotojo, deramą finansavimą, nes priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai, galėtų būti paneigtos tam tikros konstitucinės vertybės, kurioms įgyvendinti, puoselėti, saugoti kaip tik ir yra skirtas visuomeninio transliuotojo institutas.
Atsižvelgiant į minėtą konstitucinį imperatyvą yra būtina įstatymų lygmeniu įtvirtinti stabilų ir nepriklausomą LRT finansavimo modelį, nes Konstitucinis Teismas yra ypač pabrėžęs, kad Konstitucija netoleruoja tokio nacionalinio visuomeninio transliuotojo (kaip ir bet kurio kito visuomeninio transliuotojo) nepakankamo, ypatingai jo konstitucinei misijai vykdyti, finansavimo iš valstybės biudžeto (ar jo mažinimo), kai tuo siekiama (arba gali būti siekiama) pažeisti jo nepriklausomumą ir šitaip daryti įtaką jo transliuojamoms programoms ir laidoms. 2.Lietuvos Respublikoje jau galioja įstatymai, kuriuose nustatytas analogiškas ar panašus teisinis reguliavimas, numatantis procentinį finansavimą, pvz., Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondo įstatymas, Sporto įstatymas ir kt. 3.Siūlomas įstatymo pakeitimas numato lėšas nuo biudžeto nacionalinių pajamų dalies, bet ne nuo viso bendro valstybės biudžeto ir /ar bendrojo vidaus produkto. Todėl de facto šis įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas šalies nacionalinių pajamų biudžeto daliai įtakos neturės. 4.Su visuomeniniu transliuotoju susijusius santykius reguliuoja ES teisės aktai, pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui.
Taigi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Europos Sąjungos bei kitų Europos valstybių teisę, kadangi pagal Europos, inter alia ES, teisę valstybės gali savo nacionaliniais teisės aktais įtvirtinti ir tai, kad valstybė finansuoja visuomeninio transliavimo paslaugas. Finansavimas, kurį valstybės gali teikti transliuotojams, turi būti reikalingas tam, kad transliuotojai galėtų teikti būtent viešąsias paslaugas. 5. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad situacija, kai valstybės finansuojamas visuomeninis transliuotojas dar teikia ir komercines paslaugas, sudaro LRT išskirtines konkurencijos sąlygas, kad taip neva yra iškraipoma reklamos rinka, kad dėl to gali nukentėti valstybės neremiami komerciniai transliuotojai, kad iš valstybės biudžeto finansuojamas nacionalinis transliuotojas reklamos rinkoje konkuruoja su privačias subjektais ir, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas. Šiuos nuogąstavimus paneigia ir kritikams į šį klausimą atsako Konstitucinio teismo doktrina:
Visuomeninis transliuotojas, neatstovaudamas jokiai interesų grupei, turi teikti viešąsias radijo ir televizijos transliavimo paslaugas visai visuomenei, o ne savo steigėjui – valstybei. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
“5. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų
dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų lėšų dydis pirmą kartą skaičiuojamas pagal 2012 metų faktiškai gautas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų. Kiekvienus paskesnius metus LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą pagal visas faktines 2012 metų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų. 2019 metais LRT skirtus asignavimus. Pritarti
2019-05-29 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3010 (toliau – Projektas) ir pateikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 2 ir 3 dalimis siūloma keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) Tarybos (toliau – Taryba) sudarymo principus.
Nors aiškinamajame rašte nėra aptariamos faktinės aplinkybės, rodančios, kad Seimo arba Lietuvos Respublikos Prezidento paskirti Tarybos nariai naudojo ar naudoja savo pareigas politinei įtakai didinti, iš esmės pritariame siūlymui sumažinti Seimo ir Prezidento skiriamų asmenų skaičių. Tačiau siūlome keisti nuostatas, kurios numato, kad 4 Tarybos narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai ir pagal kurias šiems asmenims taikomi kvalifikaciniai reikalavimai turėti žurnalistikos mokslo srities daktaro laipsnį ir 5 metų pedagoginio darbo patirtį, dėl kelių priežasčių. Pirma, tokios nuostatos pernelyg susiaurintų galimų pretendentų skaičių. Antra, pagal Mokslo krypčių ir meno sričių klasifikatorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-93 „Dėl mokslo krypčių ir meno krypčių klasifikatorių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-93), žurnalistikos mokslo krypties daktaro laipsnio nėra, nes nėra žurnalistikos mokslo krypties; vartotinos mokslo ir meno daktaro laipsnių sąvokos. Trečia, tokios nuostatos nulemtų vienos visuomenės grupės neproporcingai didelį atstovavimą Taryboje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad „valstybės įsteigtas visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių (taip pat ir profesinių bei institucionalizuotų, inter alia susijusių su žiniasklaida, ypač radiju ir televizija, taip pat vienijančių asmenis, kurių kūrybą arba produkciją visuomeninis transliuotojas gali įvairiai populiarinti) atstovais. Jie turi išreikšti būtent visos visuomenės interesus. Šie asmenys turi atstovauti kuo platesniam socialiniam spektrui“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio (2000 m. birželio 29 d. redakcija) 5 dalies, 6 straipsnio 1, 3, 4 dalių (2000 m. birželio 29 d. redakcija),
straipsnio (2000 m. birželio 29 d. redakcija) 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio (2000 m. rugpjūčio
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio teismo
vyskupų konferenciją skirti vieną Tarybos narį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnyje numatyta, kad „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės ir bažnyčios atskirumo principas – Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas; šis principas, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta įsitikinimų, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė, konstitucinis asmenų lygybės principas kartu su kitomis konstitucinėmis nuostatomis lemia valstybės pasaulėžiūrinį ir religinį neutralumą; tai, kad Lietuvos valstybė ir jos institucijos yra pasaulėžiūros ir religijos požiūriu neutralios, reiškia valstybės ir tikybos sričių, valstybės ir bažnyčių bei religinių organizacijų paskirties, funkcijų ir veiklos atribojimą (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas
„Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 1 straipsnio 5 punkto, 10
straipsnio 3 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 21 straipsnio 2 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2, 3 ir
straipsnio 2 ir 3 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“; 2017 m. liepos 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Formuojant Tarybą siūlome įtraukti ne tik akademinės bendruomenės atstovus, bet ir kitas visuomenės grupes, pavyzdžiui, teisę skirti narius suteikiant Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nevyriausybinių organizacijų tarybai, Tautinių bendrijų tarybai ar kuriai nors skėtinei negalią turinčių asmenų organizacijai. Iš dalies pritarti Komitetas siūlo nekeisti Tarybos formavimo principo ir išlaikyti šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytą Tarybos formavimą. Žiūrėti Komiteto siūlymus ir Komiteto parengtą įstatymo projektą. 7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje išvardytas sąrašas aplinkybių, neleidžiančių užimti Tarybos nario pareigas. LRT išorinę priežiūrą vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir žurnalistų etikos inspektorius, tačiau tik Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariams draudžiama būti Tarybos nariu. Tapatus draudimas turi būti nustatytas ir žurnalistų etikos inspektoriui. Siūlome tokius apribojimus nustatyti ir savivaldybių tarybų nariams. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad Tarybos nariais negali tapti auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis. Siūlome analogišką 2 metų laikotarpį nustatyti ir asmenims, turėjusiems Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir žurnalistų etikos inspektoriaus statusus. Analogiškos pastabos taikytinos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 daliai, 16 straipsnio
Komitetas siūlo tokią formuluotę: „4. Jeigu asmuo, patvirtintas Tarybos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui.
Tarybos nariais negali būti: Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metai. „ 7.3
2
nepriklausomumą ir jos sudėties įvairiapusiškumą yra tikslinga įtvirtinti ir kitas teisinio reguliavimo priemones. Siūlome nustatyti, kad Tarybos narių skyrimo procedūra yra vieša; tai kyla iš Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimo („Aukščiausios institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri“) ir Europos transliuotojų sąjungos (toliau – EBU) rekomendacijų, išdėstytų dokumente
„Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“. Viešumo reikalavimas gali
būti įgyvendintas įvairiai, pavyzdžiui, įtvirtinant, kad Tarybos narius skiriantys subjektai savo interneto svetainėse (arba LRT interneto svetainėje) turi iš anksto paskelbti kandidatų į Tarybos narius sąrašą. Taip pat siūlome įtvirtinti moterų ir vyrų proporcingą atstovavimą Taryboje; tai rekomenduojama Europos Tarybos rekomendacijoje Nr. CM/REC(2012)1 „Dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos“.
Proporcingas atstovavimas gali būti pasiekiamas nustatant, kad skiriančioji organizacija negali skirti iš eilės 2 (arba 3) kartus tos pačios lyties atstovų. Nepritarti Įstatymu reglamentuojant Tarybos sudėties įvairiaspusiškumą, proporcingą atstovavimą –apsunkintų Tarybos sudarymo ir skyrimo procesą, ilgintų Tarybos formavimo procesą. 7.4
1
dalyje siūloma trumpinti Tarybos sudarymo ir Tarybos narių kadencijos laikotarpį nuo 6 iki 5 metų, tačiau trūksta tokio trumpinimo pagrindimo. EBU dokumente „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“ nurodyta, kad protingas laikotarpis yra 4–6 metai, taigi ir dabar nustatytas 6 metų laikotarpis laikomas protingu. Sutrumpinus laikotarpį iki 5 metų, jis sutaptų su Prezidento kadencijos laikotarpiu. Toks siūlymas neatitinka vieno iš Projekto tikslų – didinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų, nes, skirtingai nei šiuo metu, išrinktas Prezidentas kiekvieną savo kadenciją turės galimybę skirti atstovus į Tarybą (šiuo metu teisės skirti atstovus į Tarybą Prezidentas neturi kas 6-oje kadencijoje). Be to, Tarybos nario ir Tarybos pirmininko kadencijų trukmės nėra suderintos tarpusavyje (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Tarybos nariai 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką, asmuo gali būti Tarybos pirmininku du kartus iš eilės (taigi, 6 metus), bet Tarybos nario kadencija tėra
Tarybos sudarymo ir Tarybos narių kadencijos laikotarpį (6 metus). Pritarti Komitetas siūlomu projektu išlaikomas dabar egzistuojantis Tarybos sudarymas ir Tarybos narių 6 metų kadencijos laikotarpis. 7.5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-29 10; 11 5.
Keičiamu įstatymu siūloma pertvarkyti LRT valdyseną – be dabar egzistuojančių Tarybos ir LRT generalinio direktoriaus (toliau – Generalinis direktorius) siūloma įsteigti LRT valdybą (toliau – Valdyba), LRT ombudsmeno (toliau – Ombudsmenas) pareigybę, panaikinti LRT Administracinę komisiją (toliau – Administracinė komisija), perskirstyti esamas ir nustatyti naujas funkcijas minėtiems subjektams. Tokia Projektu siūloma LRT valdysenos struktūra nėra iki galo aiški, kai kurios nurodytų LRT subjektų funkcijos persidengia, o dalis prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir visuomeninių transliuotojų valdysenos principams. Pagal Projekte siūlomas nuostatas Taryba vykdytų dalį LRT aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijų, Valdyba – dalį aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijų, taip pat dalį valdymo funkcijų, Ombudsmenas – dalį priežiūros funkcijų ir rekomendacinio pobūdžio funkcijas vienoje srityje, Generalinis direktorius – dalį valdymo funkcijų. Keičiamu įstatymu siūloma nustatyti, kad Valdyba yra valdymo organas (10 straipsnio 1 dalis), bet jai priskiriamos ne tik valdymo funkcijos, bet ir visuomeninio transliuotojo aukščiausiojo ir priežiūros organo funkcijos, pavyzdžiui, prižiūrėti Generalinio direktoriaus veiklą (11 straipsnio 5 dalis), tvirtinti LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas (11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teikti siūlymus Generaliniam direktoriui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, LRT įstatams, Tarybos ar Valdybos sprendimams (11 straipsnio 4 dalis). Toks reguliavimas neatitinka EBU dokumento „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“, Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos.
EBU dokumente „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“ nurodyta, kad turi būti aiškiai atskirtos visuomeninio transliuotojo valdymo /vykdomosios (angl. managerial /executive) funkcijos nuo priežiūros /reguliavimo (angl. supervisory /regulatory) funkcijų; dokumente nurodyta, kad šias funkcijas atliekantys organai turi būti skirtingi ir nepriklausomi vienas nuo kito. Kartu akcentuojama, kad teisės aktuose, reguliuojančiuose privačių bendrovių valdyseną, toks atskyrimas ne visada reikalaujamas, tačiau visuomeniniuose transliuotojuose toks atskyrimas skatinamas nuo praeito amžiaus 9‑ojo dešimtmečio pabaigos. Analogiškai, Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi draudžiama pavesti kolegialiems (valdymo) viešosios įstaigos organams spręsti visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus; šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas nustato įstaigos vadovo darbo sutarties sąlygas, tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kt. LRT yra viešoji įstaiga, kurios visuotinio susirinkimo funkcijos pavestos Tarybai. Konstitucinis Teismas 2019 m. gegužės
Nr.
XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ (su
Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas) yra išaiškinęs, kad LRT aukščiausioji institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, atlieka arba organizuoja vidinę LRT veiklos kontrolę, inter alia, programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę, visuomeniniam transliuotojui valstybės skirtų išteklių naudojimo kontrolę, visuomeninio transliuotojo veiklos organizavimo ir vykdymo priežiūrą. Taip pat keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsniu nustatoma tokia situacija, kai Valdybos pirmininkas, būdamas ir Generaliniu direktoriumi, dalyvaus Valdybos veikloje sprendžiant klausimus, susijusius su jo paties, kaip Generalinio direktoriaus, veikla ir kontrole, pavyzdžiui, spręs klausimus, susijusius su Generalinio direktoriaus darbo užmokesčio nustatymu, skatinimu, nuobaudų skyrimu ir kt. Tokiu reguliavimu Valdybos pirmininkui atsiras nuolatinių interesų konfliktų tikimybė. Be to, Administracinės komisijos, kurios nariai yra vadybos ir (ar) finansų specialistai, naikinimas gali turėti neigiamų pasekmių efektyviam LRT aukščiausiojo ir priežiūros organo – Tarybos – darbui. Taryba yra sudaroma iš visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie neprivalo turėti specialiųjų žinių finansų ir (ar) vadybos klausimais. EBU dokumente „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“ numatyta, kad priežiūros organo nepriklausomumui yra reikalinga turėti savo darbuotojų ir galimybę kreiptis į išorės ekspertus.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamu įstatymu siūlomas valdysenos modelis nėra germaniškasis. Keičiamu įstatymu LRT valdysenoje siūloma įtvirtinti du valdymo organus – Generalinį direktorių ir Valdybą. Vokietijoje veikiantys visuomeniniai transliuotojai turi vieną valdymo organą (ir du priežiūros organus). Pavyzdžiui, Vokietijos visuomeninio transliuotojo ZDF valdymo organas – generalinis direktorius (vok. Intendant), pagrindinis priežiūros organas yra Televizijos taryba (vok. Fernesehrat), mažesnis – Administracinė taryba (vok. Verwaltungsrat); kitas visuomeninis transliuotojas WDR taip pat turi vieną valdymo organą – generalinį direktorių (vok. Intendant) ir du priežiūros organus, pagrindinį – Transliavimo tarybą (vok. Rundfunkrat) ir mažesnį (specializuotą) – Administracinę tarybą (vok. Verwaltungsrat). Be to, šie transliuotojai, jų veiklos apimtys ir finansavimas yra gerokai didesni nei LRT (palyginimui, 2018 m. ZDF biudžetas buvo apie 2,192 mlrd. eurų, LRT – apie 38,8 mln. eurų). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir siekiant įtvirtinti Valdybą kaip valdymo organą, siūlytina atsisakyti nuostatų, kuriomis jai priskiriamos visuomeninio transliuotojo aukščiausiojo ir priežiūros organo bei viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijos, šios funkcijos turėtų būti priskirtos Tarybai. Taip pat siūlytina nustatyti, kad Taryba turi sekretoriato darbuotojus, kurie vykdo Tarybos ir Tarybos pirmininko pavedimus, ir galimybę kreiptis į išorės ekspertus. Atkreipiame dėmesį, kad vieną iš Projekto tikslų – atnaujinti LRT valdysenos modelį, sudarant galimybę LRT valdysenoje dalyvauti vadybos, teisės bei ekonomikos žinių turintiems ekspertams – galima pasiekti ir nesteigiant Valdybos, o tobulinant Administracinės komisijos veiklos reglamentavimą.
Siekiant išvengti nepagrįsto Administracinės komisijos veiklos apribojimo (nurodyta, kad Administracinės komisijos nuostatuose buvo nustatyta, jog ši vykdo veiklą „pagal Tarybos pirmininko ir /arba Generalinio direktoriaus kreipimąsi“), keičiamame įstatyme galima nustatyti, kad Administracinė komisija savo funkcijas vykdo pagal Tarybos pirmininko ir (arba) Generalinio direktoriaus kreipimąsi arba savo iniciatyva. Administracinės komisijos įgaliojimus galima tikslinti, pavyzdžiui, pirma, numatant, kad Administracinė komisija sudaroma iš 5 ekspertų, turinčių finansų, strateginio planavimo ir valdymo, teisės, vadybos ir (ar) žmogiškųjų išteklių valdymo žinių, antra, nustatant Administracinės komisijos nariams konkrečius kvalifikacinius ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, trečia, įtvirtinant skaidrią ir viešą Administracinės komisijos narių skyrimo procedūrą, pavyzdžiui, nustatant, kad nariai renkami viešo konkurso būdu, o šių narių skyrimo nuostatai viešai skelbiami LRT interneto svetainėje. Minėtą tikslą taip pat galima pasiekti ir steigiant specializuotus Tarybos komitetus (kartu atsisakant Valdybos steigimo ir panaikinant Administracinę komisiją). Šių komitetų pagrindinis uždavinys būtų teikti pagalbą Tarybai, vykdant jai pavestas funkcijas. Komitetai galėtų būti sudaromi iš 3–5 narių, iš kurių dalį sudarytų Tarybos nariai, o kitą dalį – atitinkamų sričių specialistai (pavyzdžiui, į Audito ir rizikos valdymo komitetą skiriamas asmuo turėtų turėti patirties ir aktualių žinių finansų, apskaitos ir audito srityje).
Komitetai, kuriuose dirbtų atitinkamų sričių specialistai, atliktų svarbų vaidmenį ne tik priežiūros srityje, jie taip pat galėtų teikti LRT vadovybei profesionalias rekomendacijas. Dalis komitetų galėtų būti nuolatiniai, kita dalis – iškilus poreikiui steigiami Tarybos sprendimu. Galutinius sprendimus priimtų Taryba. Toks valdysenos modelis galėtų padidinti Tarybos darbo efektyvumą ir skaidrumą, atitiktų gerosios valdysenos rekomendacijas (žr. G20 / EBPO Įmonių valdysenos principus, angl. Principles of Corporate Governance) ir išlaikytų dabartinį Tarybos, kaip institucijos, atstovaujančios visuomenę ir turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, statusą. Kartu siekiant stiprinti LRT lėšų ir bendrai visos LRT veiklos kontrolę, būtų galima įtvirtinti specialiąją nuostatą, kad vidaus audito tarnyba atskaitinga Tarybai arba Tarybos Audito ir rizikos valdymo komitetui, jeigu toks būtų suformuotas. Šios teisinio reguliavimo priemonės sudarytų prielaidas sustiprinti LRT valdyseną, vidaus kontrolės ir atsakomybės sistemą. Iš dalies pritarti Komiteto siūlomu įstatymo projektu atsisakoma Valdybos, ombudsmeno pareigybės, steigiami specializuoti nuolatiniai (Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos bei Turinio komitetai) ir laikini Tarybos Komitetai, darbo grupės. Žiūrėti Komiteto siūlymus ir Komiteto parengtą įstatymo projektą. 7.6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-2919 6.
Keičiamu įstatymu Ombudsmenui numatomos priežiūros funkcijos („LRT ombudsmenas prižiūri, kaip LRT laikosi šio įstatymo 3 bei 4 straipsniuose <...> nustatytų reikalavimų“; 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai), kurios priskirtos ir LRT aukščiausiajam ir priežiūros organui – Tarybai („Taryba <...> prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų“; 14 straipsnio 1 dalies
funkcijos dubliavimas, kuris nėra tikslingas ir sukelia teisinę koliziją. Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti nuostatų, kuriomis Ombudsmenui priskiriamos priežiūros funkcijos. Siūlome Ombudsmenui nustatyti kitas funkcijas – teikti LRT organams ir darbuotojams rekomendacijas ir patarimus, nagrinėti LRT etikos kodekso pažeidimus ir asmenų kreipimusis (ir jų pagrindu teikti rekomendacijas), organizuoti profesinius mokymus, atsiskaityti už savo veiklą visuomenei. Siūlome nustatyti, kad Ombudsmeno ataskaitos apie jo veiklą teiktinos ne tik LRT valdymo, bet ir aukščiausiajam ir priežiūros organui – Tarybai. Siūlome atsisakyti nuostatos, kad Ombudsmenas kartą per mėnesį dalyvauja būtent LRT radijo laidoje, kurioje apžvelgia gautus kreipimusis ir savo darbą. Ombudsmenas tokią funkciją gali atlikti ir per kitas LRT valdomas visuomenės informavimo priemones, pavyzdžiui, skleisdamas nurodyto turinio informaciją LRT interneto svetainėje. Iš dalies pritarti Komiteto parengtame įstatymo projekte atsisakoma Ombudsmeno, o steigiama LRT etikos pareigūno pareigybė. 7.7
5
dalies socialinio draudimo tarifo įtraukimą į gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalį, nuo 2019 m. sausio 1 d. GPM tarifas padidėjo 5 procentiniais punktais, taip pat padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM.
Prognozuojamos 2019 m. valstybės biudžeto pajamos iš GPM – 3,28 mlrd. eurų arba 1,8 karto didesnės nei 2018 m. faktinės pajamos iš GPM, taigi, nuo
karto, palyginti su 2019 m. (2019 m. patvirtinta 41,6 mln. eurų, 2021 m. būtų apie 69 mln. eurų). Atsižvelgus į tai ir įvertinus aplinkybes, kad, pirma, Projektu yra mažinamos LRT pajamos, nes įtraukiami draudimai LRT gauti pajamas iš reklamos LRT interneto svetainėje, antra, nuo 2020 m. sausio 1 d. LRT nustatyti papildomi įpareigojimai (žr. šio nutarimo 22 punktą), trečia, siūlomi LRT valdysenos pakeitimai pareikalaus papildomų administravimo išlaidų, siūlytina mažinti Projekto 21 straipsnio 5 dalies punkte įtvirtintą procentinį GPM dydį iki 1 procento. Pritarti 7.8
16
numatyta, kad Taryba prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų. LRT de facto teikia ir retransliavimo, ir užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, taip pat valdo interneto svetainę. Be to, nuostata
„prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai“ nėra pakankamai tiksliai
apibūdinanti Tarybos vykdomą LRT konstitucinės misijos priežiūrą. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „įstatymu turi būti nustatytas ne tik toks nacionalinio visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos ir nebus paneigtas nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas, bet ir atitinkamas šio transliuotojo veiklos kontrolės modelis. <...>. Tačiau nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė negali būti suprantama vien kaip finansinis ar turto auditas.
Tokia kontrolė turi apimti ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę (a priori (išankstinę) ir a posteriori (paskesniąją)), t. y. tokią jo veiklos stebėseną ir patikrą, kai nacionalinio visuomeninio transliuotojo programos ir laidos yra vertinamos inter alia iš Konstitucijos kylančios ir įstatymuose apibrėžtos šio transliuotojo misijos atžvilgiu. Pabrėžtina, kad tokia kontrolė neturi virsti nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų cenzūra, kurią, kaip ir visų kitų visuomenės informavimo priemonių cenzūrą, expressis verbis draudžia Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir siekiant didesnio teisinio aiškumo, siūlytina detaliau aprašyti šiame punkte nustatytas Tarybos funkcijas, nurodant, kad ji, pirma, prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, įskaitant šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrą, antra, prižiūri, kaip LRT laikosi teisės aktuose viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų, trečia, neatlieka išankstinės informacijos turinio kontrolės. Pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.10 7.9
3
dalyje siūloma nustatyti sąrašą aplinkybių, draudžiančių asmeniui eiti Generalinio direktoriaus pareigas. Iš formuluotės „negali būti skiriami“ nėra aišku, ar siūloma uždrausti asmeniui tuo pačiu metu eiti Generalinio direktoriaus ir kitas (nesuderinamas) pareigas, ar siūloma nustatyti, kad asmenys, turintys nurodytą statusą, negali dalyvauti konkurse eiti Generalinio direktoriaus pareigas.
Jeigu formuluotės turinį perteikia antrasis variantas – pagal jį asmuo, turintis konkrečios profesinės patirties visuomenės informavimo priemonių srityje, negalėtų tapti Generaliniu direktoriumi. Toks apribojimas nebūtų objektyviai pateisinamas. Profesinė patirtis laikytina Generalinio direktoriaus privalumu, o ne trūkumu. Todėl siekiant aiškumo ir apibrėžtumo siūlome tikslinti formuluotę. Pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.13 „4. Jeigu asmuo, išrinktas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui. Be to, generaliniu direktoriumi negali būti renkami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Asmenys, susiję su radijo ir televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir jų dalyviai, valdymo organų nariai, Tarybos nariai turi atsisakyti einamų pareigų nedelsdami po paskyrimo generaliniu direktoriumi. Generaliniu direktoriumi negali būti renkami auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metai. Generalinis direktorius negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą. „ 7.10
4 10.
Siūlome aiškiau ir detaliau reglamentuoti LRT veiklos ir finansinę atskaitomybę, kartu šias nuostatas suderinant su kituose teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais ataskaitoms. Tai galėtų būti pasiekta įtvirtinant, kad metinė veiklos ataskaita yra viena, ją rengia Generalinis direktorius, svarsto ir tvirtina Taryba. Be to, LRT atskaitomybę galima reglamentuoti atskirame straipsnyje (kartu iš kitų straipsnių išbraukiant nuostatas dėl atskaitomybės), įtvirtinant, kad, pirma, LRT buhalterinė apskaita organizuojama ir metinių finansinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita rengiami, teikiami ir skelbiami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, antra, be pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytos informacijos, kurią pateikti metinėje veiklos ataskaitoje privalo LRT, papildomai metinėje LRT veiklos ataskaitoje teikiama informacija apie Pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį ir santykį nuo visų gautų pajamų;
Sąnaudų ir išlaidų, susijusių su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu, dydį; sąnaudos ir išlaidos, kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms teikti, turi būti paskirstytos proporcingai pagal pajamų iš ne viešojo pobūdžio paslaugų santykį nuo visų viešosios įstaigos pajamų; Tai, kaip LRT laikėsi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų, Tarybos sprendimų, LRT ombudsmeno rekomendacijų, kokią vertę sukūrė visuomenei. Kadangi informacija apie LRT finansavimo šaltinius yra pateikiama LRT finansinėse ataskaitose (valstybės biudžeto lėšos, savivaldybių biudžetų lėšos, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų lėšos, kiti finansavimo teikėjai), LRT metinėje veiklos ataskaitoje jos siūlome nedubliuoti.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarime pateiktą išaiškinimą, kad LRT turi atsiskaityti Seimui už tai, kaip LRT įgyvendina savo konstitucinę misiją ir kaip naudojami šiai misijai įgyvendinti skirti valstybės biudžeto asignavimai, siūlome detaliau reglamentuoti LRT atsiskaitymo Seimui procedūrą, nustatant terminą, iki kurio LRT atsiskaito, ir atsiskaitymo būdą, pavyzdžiui, nustatant, kad LRT metinių ataskaitų rinkinys ir metinė veiklos ataskaita iki gegužės 1 d. yra pristatomi Seimo posėdyje ir Seimo nariai gali užduoti klausimus. Iš dalies pritarti
Seimui LRT veiklos metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiamos pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos. Ataskaitoje privalo būti detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu. Kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms teikti, išlaidos turi būti paskirstytos atitinkamai kaip visų įmonės išlaidų ir visų ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimo išlaidų skirtumas. Tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje. 7.11
19
Taryba skelbia viešą konkursą išorės auditui atlikti.
Finansinę atskaitomybę ir finansinių ataskaitų auditą reglamentuojančiuose teisės aktuose sąvoka
„išorės auditas“ nevartojama, todėl siūlome tikslinti šią nuostatą
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytas sąvokas ir numatyti, kad skelbiamas viešas konkursas finansinių ataskaitų auditui atlikti. Atitinkamai visame keičiamame įstatyme siūlome patikslinti sąvokos „auditas“ vartojimą (keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, 13 straipsnio 4 dalis, 16 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnio 5 dalis). Pritarti Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr. 10. „12. Taryba kiekvienais metais atlieka savo, kaip LRT organo, veiklos analizę ir įsivertinimą, ne rečiau kaip kartą per 4 metus įsivertinimui yra pasitelkiami nepriklausomi išorės ekspertai.“ 7.12
1823
straipsnio 2 dalis ir 18 straipsnio 3 dalis), kad viešą konkursą dėl kandidatų į Valdybos narius ir Ombudsmeno pareigas atrankos turi vykdyti audito kompanija. Pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą audito įmonės teikia finansinių ataskaitų audito paslaugas ir kitas užtikrinimo paslaugas, t. y. audito įmonių kompetencijos pirmiausiai susijusios su finansinių duomenų teisingumo ir patikimumo įvertinimu. Be to, siūlome keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad Taryba, kaip skirianti Ombudsmeną, turėtų taip pat priimti ir sprendimą dėl šioje dalyje numatyto kompanijos atrinkimo viešo konkurso (keičiamu įstatymu siūloma, kad šį sprendimą priimtų Valdyba). Pritarti iš dalies Komiteto parengtame įstatymo projekte atsisakoma Ombudsmeno, o steigiama LRT etikos pareigūno pareigybė. 7.13
33 13.
Siūlome tikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad analizuojami LRT ūkinės veiklos rezultatai, pajamų ir išlaidų sąmatos, inventorizacijos ir kiti turto pasikeitimo apskaitos duomenys. Iš šios nuostatos neaišku, kas yra priskiriama prie kitų turto pasikeitimo apskaitos duomenų. Pritarti Komiteto parengtame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos. 7.14
4
straipsnio 1 dalį bankrotas yra įmonės būsena, todėl siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, numatant, kad LRT netaikomas bankroto procesas. Pritarti 7.15
disponavimo juo teisinį reguliavimą, nes jis neatitinka valstybinio turto valdymo pokyčių. Pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnį LRT turtas yra valstybės nuosavybė ir negali būti privatizuojamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymu, privatizuojamos gali būti tik valstybei priklausančios akcijos, o valstybės nekilnojamasis turtas (statiniai, patalpos ar jų dalys) ar kitas turtas yra perduodamas kitų asmenų nuosavybėn Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau
Turto valdymo įstatyme numatytas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykis, pavyzdžiui, nustatant, kad valdant LRT turtą turėtų būti vadovaujamasi Turto valdymo įstatyme nustatytais bendraisiais valstybės turto valdymo principais ir nuostatomis, jeigu keičiamas įstatymas nenustato kitaip.
Taip pat siūlome panaikinti prieštaravimus tarp keičiamo įstatymo 20 straipsnio atskirų dalių, pavyzdžiui, 3 dalyje nustatoma, kad LRT pastatai negali būti parduoti, o 4 dalyje nustatoma, kad ne mažesnės nei 29 tūkst. eurų likutinės vertės LRT ilgalaikis turtas, kuris pagal Turto valdymo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį apima statinius (pastatus), valstybinę žemę ir kitą minėtoje dalyje nurodytą ilgalaikį turtą, gali būti parduotas, perleistas, nurašytas gavus Vyriausybės leidimą. Pagal valstybės turto nurašymo teisinį reguliavimą Vyriausybė priima sprendimą dėl didesnės nei 50 tūkst. eurų likutinės vertės valstybės nekilnojamojo turto nurašymo ir ši nuostata taikytina visiems valstybės turto patikėtiniams (įskaitant valstybės įmones, valstybines aukštąsias mokyklas ar teismus). Pritarti Komiteto patobulintame įstatymo projekte keičiamas LRT turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisinis reglamentavimas, tikslinamos nuostatos pagal Turto valdymo ir kitus įstatymus. 7.16
tokias pareigas užimti. Pavyzdžiui, priėmimui į pareigas, pilietybės reikalavimas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje nenumatytas, tačiau 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, 13 straipsnio 5 dalies 4 punkte, 18 straipsnio 6 dalies
Žiūrėti Komiteto siūlymus ir Komiteto parengtą
Reikalavimai Tarybos, Valdybos nariams ir Ombudsmenui nėra pagrįsti (keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis,
būtent tokios studijų kryptys ir darbinė patirtis išskiriami. Tikslingiau keičiamame įstatyme nurodyti pareigoms atlikti būtiną kompetenciją, o ne numatyti siaurus išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus. Nurodžius humanitarinių ar socialinių studijų krypties išsilavinimo reikalavimą, asmuo, baigęs teisės arba verslo studijas, negalėtų užimti pareigų, nes pagal studijų krypčių ir krypčių grupių sąrašą, tvirtinamą švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, šios studijos priskiriamos atitinkamai teisės arba verslo ir viešosios vadybos studijų kryptims, o ne socialinių mokslų studijų krypčiai. Be to, keičiamame įstatyme išvardyti išsilavinimo reikalavimai Tarybos, Valdybos nariams, Generaliniam direktoriui ir Ombudsmenui yra nesuderinti su Mokslo ir studijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-1075 „Dėl studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“ ir Įsakymo Nr. V-93) nuostatomis, neteisingai vartojama studijų krypties sąvoka, taikomi nebegaliojantys studijų ir mokslo krypčių klasifikatoriai.
Atsižvelgdami į tai, siūlome išsilavinimo reikalavimus ir darbo patirtį apibrėžti tokiu būdu, kad jie pernelyg nesusiaurintų galimų pretendentų skaičiaus ir atitiktų šiame punkte nurodytus teisės aktus: pirma, siūlome atsisakyti nuostatų, kuriomis daliai Tarybos narių ir Ombudsmenui keliamas reikalavimas turėti darbo patirtį tik pagal įgytą specialybę, antra, siūlome Tarybos, Valdybos nariams, Generaliniam direktoriui ir Ombudsmenui reikalaujamą išsilavinimą apibrėžti plačiau, pavyzdžiui, numatant, kad šie asmenys turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, trečia, siūlome universitetų senatų skiriamiems Tarybos nariams numatytą reikalavimą turėti pedagoginio darbo patirtį praplėsti (pavyzdžiui, numatant, kad šie asmenys turi turėti darbo aukštojoje mokykloje patirtį arba iš viso atsisakyti darbo patirties srities įvardijimo), ketvirta, siūlome mažinti Ombudsmenui numatytą darbo patirties laikotarpį. Iš dalies pritarti Komiteto parengtame įstatymo projekte atsisakoma Valdybos, ombudsmeno pareigybės. 7.18
3
nustatyti, kad asmenys Valdybos nariais yra skiriami tokiu būdu, kad Valdyboje būtų bent po vieną teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistą. Gali susiklostyti situacijos, kai nurodytų sričių specialistų tarp kandidatų į Valdybos narius nebus arba išvis nebus 12 kandidatų į Valdybos narius, todėl nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tokiu atveju. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Ombudsmeno – nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jeigu nebūtų atrinkti 3 kandidatai į LRT ombudsmeno pareigybę. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlome nurodyti, kaip tokiais atvejais būtų vykdomos skyrimo procedūros.
Nepritarti Komiteto parengtame įstatymo projekte atsisakoma valdymo organo – Valdybos, ir ombudsmeno pareigybės. 7.19 Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Valdybos kadencijos trukmės. Kadangi jie minimi kaip Valdybos nariai ex officio (pagal pareigas), neišspręsta, kas įvyks Generalinio direktoriaus kadencijai pasibaigus (šios aplinkybės nėra tarp Valdybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje). Be to, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse nereglamentuotos naujų narių rinkimo /skyrimo procedūros nutrūkus ne visos Valdybos, o vieno jos nario įgaliojimams. Iš dalies pritarti Komiteto parengtame įstatymo projekte atsisakoma Valdybos. 7.20
10
20Siūlome keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalį,
nustatančią LRT suteikiamą laiką politinėms partijoms ir jų kandidatams savivaldybių tarybų rinkimų metu, derinti su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, numatančiu, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos ir jų kandidatai. Ši dalis turi būti pildoma nurodant ir rinkimus į Europos Parlamentą. Pritarti 7.21 Lietuvos Respublikos Vyriausybė
straipsniuose nurodytą sąvoką „portalas“ siūlome keisti į teisės aktuose vartotiną sąvoką „interneto svetainė“. Pritarti 7.22
21 d. priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII‑2008, kurio nuostatos dėl televizijos programų pritaikomumo klausos ir regos negalią turintiems asmenims turėtų būti perkeltos į Projektą. Pritarti 6.
6Seimo paskirtų papildomų Komitetų išvados ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2020-01-08 Įstatymo projektą atmesti. Atsižvelgtina į esmines Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, NVO organizacijų kitų institucijų pastabas dėl projekto nuostatų, kurios įstatymo projekte nesuderinamos su konstitucine visuomeninio transliuotojo misija, atsakingo valdymo principu, taip pat pasiūlyta įstatymo redakcija nesukuriamos prielaidos užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo valdžios institucijų ir/ar verslo struktūrų. Vertinant konstitucinę visuomeninio transliuotojo misiją, įstatymu būtina užtikrinti materialiąsias, organizacines, finansinės sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti savo misiją ir išlaikyti nepriklausomumą. Taigi Įstatymu būtina užtikrinti tokią LRT valdymo struktūrą, kuri neprieštarautų konstituciniam atsakingo valdymo principui. Todėl manytina, kad projekto nuostatomis numatoma ombudsmeno pareigybė ir valdyba sukuria apsunkintą valdymo modelį, nederantį su konstituciniu atsakingo valdymo principu. Jeigu būtų įvertinta, kad žurnalistų etikos inspektorius negali atlikti LRT etikos priežiūros funkcijos, vietoje ombudsmeno pareigybės galėtų būti įstatymu nustatyta etikos pareigūno (kontrolieriaus) pareigybė – šis pareigūnas teiktų LRT padaliniams ir/ar darbuotojams rekomendacijas ir patarimus, nagrinėtų LRT etikos kodekso pažeidimus ir asmenų kreipimusis teiktų rekomendacijas, organizuotų profesinius (etikos) mokymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kuriant naują etikos ar kitokios priežiūros pareigybę reikėtų nustatyti pasekmes tais atvejais, kai pareigūno rekomendacijos nevykdomos ir numatyti pareigūno veiksmus nuosekliai siekiant užtikrinti, kad jo rekomendacijos būtų įgyvendintos.
Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo, turėtų būti numatyti keli LRT finansavimo šaltiniai – remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu, “ <...> nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios, nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą; tokį nepriklausomumą privalu užtikrinti, kad šis transliuotojas vykdytų savo ypatingą konstitucinę misiją. Taigi reklaminių pranešimų ir rėmimo reklamos draudimas, paliekant LRT finansavimą tik iš biudžeto lėšų, neprisidėtų prie gerų sąlygų LRT misijai vykdyti. Remiantis Teisės departamento išvada, Seimo narės Aušrinės Armonaitės argumentais, nevyriausybinių žmogaus teisių organizacijų argumentais, Vyskupų konferencijos atstovo dalyvavimas Taryboje pažeidžia konstitucinį religijos ir valdžios atskyrimo principą. (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai) konstatuota, jog „Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo Lietuvoje principas. Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus.
Nepritarti Įstatymo projektui tobulinti Kultūros komitetas 2019 m. rugsėjo 18 d. iš Komiteto narių, įstatymo projekto iniciatorių, LRT tarybos atstovų sudarė darbo grupę, kurios priimti sprendimai perkelti į Komiteto parengtą įstatymo projektą. Jame atsisakoma Valdybos, ombudsmeno pareigybės, steigiami specializuoti nuolatiniai (Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos bei Turinio komitetai) ir laikini Tarybos Komitetai, darbo grupės. Taip pat Komiteto patobulintame įstatymo projekte keičiamas LRT turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisinis reglamentavimas, tikslinamos nuostatos pagal Turto valdymo ir kitus įstatymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1.Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos įstatymo projektui Nr. XIIIP-3010(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 7.2.Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2020-01-151 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę. 2.
veiklą grindžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos
įstatymas nenustato kitaip, taip pat LTR įstatais. Pritarti
komitetas 2020-01-152 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. LRT samprata ir statusas
nepriklausoma viešoji įstaiga, kurios vienintelė dalininkė yra valstybė. 2. LRT yra juridinis asmuo.“
komitetas 2020-01-153 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. LRT veiklos principai
veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais. LRT užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę. 2. LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. LRT programose ir LRT interneto svetainėje turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai. LRT programose ir LRT interneto svetainėje dalyvauti ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. LRT programose ir LRT interneto svetainėje turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams. 3. LRT transliuojamų radijo ir televizijos programų priėmimo zona aprėpia visą Lietuvos Respublikos teritoriją.“ Pritarti 4.
Kultūros komitetas 2020-01-154 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. LRT programų ir LRT interneto svetainės turinio reikalavimai
įvairovė. LRT programų ir LRT interneto svetainės turinys turi būti skirti įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. LRT programose ir LRT interneto svetainėje neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms. LRT informacinėse programose, komentaruose ir LRT interneto svetainėje pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios – autorizuotos, patikrintos ir išsamios. 2. LRT radijo ir televizijos programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno ir sporto programoms. 3. Europos audiovizualinių kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų audiovizualinių kūrinių LRT televizijos programose mastus nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Europos audiovizualinių kūrinių rodymas turi atitikti kryptingą Europos kultūros sklaidos politiką. LRT transliuojamų programų ir LRT interneto svetainės turinys turi atverti Europos tautų istorijos ir dabarties įvairovę. 4. Audiovizualiniai kūriniai, transliuojami ne lietuvių kalba, turi būti verčiami į lietuvių kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais. Kokia dalis ne lietuvių kalba transliuojamų audiovizualinių kūrinių turi būti verčiama į lietuvių kalbą arba kokia dalis rodoma su lietuviškais subtitrais, nustato LRT taryba (toliau – Taryba).“ Pritarti 5.
Kultūros komitetas 2020-01-155 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. LRT teisės ir pareigos
teisių ir pareigų perėmėja. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų. LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos Tarybai. 2. LRT turi leidybos teisę, taip pat turi teisę nemokamai įrašinėti ir transliuoti Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžius, iškilmingus valstybės aktus ir disponuoti įrašais savo nuožiūra. 3. LRT turi teisę teikti teleteksto paslaugas, laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų valstybių politikos ar kitokius įvykius, kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę. 4. LRT turi teisę rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus, įkurti meno kolektyvus, nustatyti tiesioginius ryšius su užsienio organizacijomis ir kompanijomis, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoti radijo ir televizijos programas ar atskiras programas užsieniui, susitarimų pagrindu retransliuoti užsienio radijo ir televizijos programas ar atskiras programas, steigti filialus, korespondentų punktus, leisti informacinius leidinius apie savo veiklą. 5. LRT turi teisę radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais antžeminiais analoginiais radijo dažniais (kanalais) transliuoti dvi televizijos ir keturias radijo programas.
LRT parengtų televizijos programų transliavimui užtikrinti LRT taip pat turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi vienam nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui. Per šį tinklą turi būti transliuojamos tik LRT parengtos radijo ir televizijos programos ir šį tinklą draudžiama naudoti kitai ūkinei komercinei veiklai ar kitoms radijo ir televizijos programoms retransliuoti. Jeigu programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti nenaudojami radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti elektroninių ryšių ištekliai, LRT transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir televizijos programų skaičius neribojamas. LRT turi teisę radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais antžeminiais skaitmeniniais radijo dažniais (kanalais) transliuoti radijo ir televizijos programas, kurių skaičių nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija, gavusi Tarybos siūlymą, priimtą atsižvelgus į Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme LRT skirtas lėšas. Šioms nuostatoms įgyvendinti reikalingas teises pirmumo tvarka LRT suteikia Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba Visuomenės informavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka. 6. LRT suteikia laiką Respublikos Prezidentui kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo nustatyta tvarka. Seimo, Vyriausybės ar Seimo opozicijos lyderio prašymu LRT pagal galimybes kuo greičiau suteikia laiką oficialiems Seimo, Vyriausybės ar Seimo opozicijos pranešimams. 7.
bendruomenėms religinėms apeigoms transliuoti dvišaliuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 8. LRT rengia tautinėms mažumoms skirtas programas ir LRT interneto svetainės turinį, suteikdama galimybę skleisti tautinių mažumų kultūrą. 9. LRT televizijos programas pritaiko klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė per mėnesį turi sudaryti:
mėnesio transliavimo laiko;
viso mėnesio transliavimo laiko;
procentų viso mėnesio transliavimo laiko. 10. LRT suteikia laiką rinkimų kampanijos metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams ir jų keliamiems kandidatams į Seimo arba savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius – merus, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. LRT suteikia laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 11. LRT naudojamuose kanaluose be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims. 12. LRT gali transliuoti savo programas į užsienio valstybes.“ Pritarti 6.
Kultūros komitetas 2020-01-156 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje
pranešimai ar kitoks panašaus pobūdžio viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį ar nemokamai LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje draudžiami, išskyrus atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus ar transliacijų rėmimo pranešimus LRT skleidžia Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2. LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą arba tokios veiklos iniciatyvas. LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje, skelbiant kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ar transliuojant kultūros ir sporto renginius, gali būti pateikiami tokios informacijos ar renginių rėmėjų pavadinimai ir logotipai. Už šios informacijos skleidimą gali būti mokamas atlygis LRT. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką ir sąlygas nustato Taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija.“
komitetas 2020-01-157 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. LRT radijo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų ir LRT interneto svetainėje skelbiamo turinio rėmimas LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos ir LRT interneto svetainėje skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis LRT vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.“
komitetas 2020-01-158 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. LRT veiklos ypatumai darbuotojų streiko metu ar ypatingomis situacijomis
teikimas klausytojams, žiūrovams ir skaitytojams radijuje, televizijoje ir LRT interneto svetainėje. 2. Gaivalinių nelaimių, epidemijų, nepaprastosios ar karo padėties atveju LRT privalo skelbti Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Konstitucinio
komitetas 2020-01-159 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. LRT organai LRT organai yra Taryba ir LRT generalinis direktorius.“
komitetas 2020-01-1510 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnį išdėstyti taip: „10 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Taryba
priežiūros organų funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams.
LRT organų sudarymą, kompetenciją, funkcijas ir veiklą nustato šis įstatymas ir LRT įstatai. Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai, laikytis įstatymų, kitų teisės aktų ir LRT įstatų. Taryba sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai. Tarybos narys pareigas eiti gali ne daugiau dvi kadencijas iš eilės. 2. Tarybą sudaro: keturi Respublikos Prezidento paskirti asmenys; keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); keturis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma
jo pavaduotojas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. Į Tarybos narius gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba baigę vientisąsias studijas ir turintys 5 metų darbo patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 4. Jeigu asmuo, patvirtintas Tarybos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui.
Tarybos nariais negali būti: Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metai. 5. Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, kai:
Tarybos darbe;
šio straipsnio 4 dalies reikalavimų;
šiurkštaus pažeidimo, susijusio su Tarybos nario funkcijų vykdymu. 6. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
instituciją, paskyrusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos. 8. Taryba turi teisę atsistatydinti in corpore nepasibaigus kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina in corpore, Tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta, kai iš naujo sudaryta Taryba susirenka į pirmąjį posėdį. 9.
9Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas. Seimo Kultūros
komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį paskirti ar deleguoti Tarybos narius. Seimo Kultūros komitetas kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka ir daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma skiria 3 metams Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininko pavaduotojas skiriamas tokia pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu. 10. Taryba veikia pagal Tarybos darbo reglamentą, tvirtinamą Tarybos. 11. Taryba finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti. 12. Taryba kiekvienais metais atlieka savo, kaip LRT organo, veiklos analizę ir įsivertinimą, ne rečiau kaip kartą per 4 metus įsivertinimui yra pasitelkiami nepriklausomi išorės ekspertai.“
komitetas 2020-01-1511 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 11 straipsnį išdėstyti taip: „11 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. 11 straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė 1.
Taryba:
televizijos programų transliavimo trukmę; kiekvienais metais tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus;
straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrą, ir kaip laikomasi teisės aktuose viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų;
bei jų vykdymo ataskaitas;
disponavimo juo tvarkos aprašą;
sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų konkurso tvarka, pareigybių skaičių;
aprašą;
politikos bei Turinio komitetus, skiria šių komitetų pirmininkus ir tvirtina komitetų narius, komitetų darbo reglamentus;
skiria šių komitetų ir darbo grupių pirmininkus bei tvirtina komitetų ir darbo grupių narius, komitetų darbo reglamentus;
atlyginimą;
nustato jam atlyginimą;
auditui atlikti sąlygas;
vidaus audito tarnybos vadovo pareigoms tvarką;
atlyginimą;
direktoriaus teikimu;
Taryba:
televizijos programų transliavimo trukmę; kiekvienais metais tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus;
straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrą, ir kaip laikomasi teisės aktuose viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų;
bei jų vykdymo ataskaitas;
disponavimo juo tvarkos aprašą;
sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų konkurso tvarka, pareigybių skaičių;
aprašą;
politikos bei Turinio komitetus, skiria šių komitetų pirmininkus ir tvirtina komitetų narius, komitetų darbo reglamentus;
skiria šių komitetų ir darbo grupių pirmininkus bei tvirtina komitetų ir darbo grupių narius, komitetų darbo reglamentus;
atlyginimą;
nustato jam atlyginimą;
auditui atlikti sąlygas;
vidaus audito tarnybos vadovo pareigoms tvarką;
atlyginimą;
direktoriaus teikimu;
LRT organams, LRT darbuotojams ir LRT yra privalomi. Šiame įstatyme, LRT įstatuose ar Tarybos nutarimuose numatytais atvejais Taryba savo veiklą organizuoja sudarydama nuolatinius Tarybos komitetus ir darbo grupes. Nuolatinių Tarybos komitetų nariais skiriami ne mažiau kaip 2 Tarybos nariai ir ne daugiau kaip 3 nepriklausomi nariai. Nuolatiniai Tarybos komitetai veikia pagal Tarybos patvirtintą komiteto darbo reglamentą. Taryba, įvertinusi komitetų ir darbo grupių pateiktas išvadas ir rekomendacijas, priima nutarimus. 3. Jeigu LRT generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų svarstyti LRT generalinio direktoriaus prašymą. Jeigu pakartotinai už tą patį nutarimą balsavo daugiau kaip pusė visų Tarybos narių, generalinis direktorius nutarimą privalo vykdyti. 4. Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, LRT vidaus audito tarnybos LRT etikos pareigūno, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną jų funkcijoms atlikti. 5. Taryba kiekvienais metais iki liepos 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui LRT veiklos metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiamos pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos. Ataskaitoje privalo būti detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu. Kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms teikti, išlaidos turi būti paskirstytos atitinkamai kaip visų įmonės išlaidų ir visų ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimo išlaidų skirtumas. Tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje.“ Pritarti 12.
Kultūros komitetas 2020-01-1512 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 12 straipsnį išdėstyti taip: „12 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Tarybos sprendimų priėmimas
1Tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas,
o kai jis neina pareigų, – pirmininko pavaduotojas, savo iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio Tarybos narių reikalavimu. 2. Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. 3. Nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus. Balsams
„už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. 4. Tarybos posėdžiai turi būti
protokoluojami, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. 5. Tarybos darbo reglamente nustatytais atvejais gali būti rengiami vieši Tarybos posėdžiai, kurie gali būti tiesiogiai transliuojami LRT interneto svetainėje. 6. Tarybos nutarimai LRT įstatuose nustatyta tvarka skelbiami LRT interneto svetainėje.“ Pritarti Kultūros komitetas 2020-01-1513 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: „13 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą. Generalinio direktoriaus pavaduotojai skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiui. 2. Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams renka Taryba. Nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.
Generaliniu direktoriumi gali būti renkamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba baigęs vientisąsias studijas ir turintis 5 metų vadovaujamo darbo patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme. 3. Generalinio direktoriaus pavaduotoju gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba baigęs vientisąsias studijas ir turintis 5 metų vadovaujamo darbo patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme. 4. Jeigu asmuo, išrinktas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui. Be to, generaliniu direktoriumi negali būti renkami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Asmenys, susiję su radijo ir televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir jų dalyviai, valdymo organų nariai, Tarybos nariai turi atsisakyti einamų pareigų nedelsdami po paskyrimo generaliniu direktoriumi. Generaliniu direktoriumi negali būti renkami auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metai.
Generalinis direktorius negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą. 5. Generalinis direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių. 6. Generalinis direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus jo kadencijai. 7. Tarybai atsistatydinus in corpore, generalinis direktorius atšaukiamas ir jo pavaduotojas (pavaduotojai) atleidžiami iš pareigų. Tarybai arba generaliniam direktoriui atsistatydinus, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas, iki bus paskirtas naujas generalinis direktorius. 8. Generalinio direktoriaus, iki nebus paskirtas kitas, įgaliojimai nutrūksta:
pilietybės;
Pritarti Kultūros komitetas 2020-01-1514 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 14 straipsnį išdėstyti taip: „14 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Generalinio direktoriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1.
Generalinis direktorius:
taip pat teisme, sudaro sutartis, leidžia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
Tarybos nutarimų vykdymą;
priskirtus klausimus. 2. Generalinis direktorius gauna Tarybos nutarimus ir su jais susipažįsta, taip pat susipažįsta su LRT etikos pareigūno, LRT vidaus audito tarnybos vadovo ataskaitomis, kita informacija, būtina jo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos ir komitetų posėdžiuose. 3. Generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą.“ Pritarti Kultūros komitetas 2020-01-1515 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 15 straipsnį išdėstyti taip: „15 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. LRT etikos pareigūnas
1LRT etikos pareigūnas, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo,
teisingumo, nepriklausomumo ir viešumo principais, prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų, skatina laikytis profesinės etikos, pagal savo kompetenciją nagrinėja ir rengia atsakymus į asmenų skundus dėl LRT žurnalistų etikos kodekse numatytų taisyklių pažeidimo. 2. LRT etikos pareigūną į pareigas skiria ir iš pareigų atšaukia Taryba viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. LRT etikos pareigūno skyrimo viešo konkurso būdu tvarkos aprašą tvirtina LRT taryba. Šis aprašas yra viešai skelbiamas LRT interneto svetainėje. LRT etikos pareigūnas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3.
pareigūnu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių ar socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turintis ne mažiau kaip 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme. 4. Jeigu asmuo, paskirtas LRT etikos pareigūnu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje buvimo LRT etikos pareigūnu laikotarpiui. LRT etikos pareigūnu negali būti skiriami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, žurnalistų etikos inspektorius, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, savivaldybių tarybų nariai, LRT generalinis direktorius, jo pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, taip pat asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, Tarybos nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metai. 5. LRT etikos pareigūnas dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių. 6. LRT etikos pareigūnas negali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, kai:
arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų. 7.
pareigūno įgaliojimai nutrūksta, kai:
skirtos LRT etikos pareigūnui, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos šio įstatymo numatytoms LRT etikos pareigūno funkcijoms atlikti.“ Pritarti Kultūros komitetas 2020-01-1516 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 16 straipsnį išdėstyti taip: „16 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 16 straipsnis. LRT etikos pareigūno funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1LRT etikos pareigūnas:
1) prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų;
2) nagrinėja ir rengia atsakymus į asmenų skundus dėl LRT radijo ir
(ar) televizijos programų turinio;
kreipimusis ir teikia išvadą dėl LRT žurnalistų veiklos, galimo profesinės etikos nuostatų, nustatytų LRT žurnalistų etikos kodekse, pažeidimo;
profesinės etikos nuostatų pažeidimo;
atsižvelgdamas į faktinį jų veiklos turinį, kuris apima LRT radijo ir televizijos programose, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją;
su LRT žurnalistų profesine etika;
protokolus, generalinio direktoriaus įsakymus bei kitus dokumentus ir informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos bei kituose posėdžiuose, kuriuose nagrinėjami su LRT etikos pareigūno vykdoma veikla susiję klausimai. 3. LRT etikos kontrolieriaus funkcijos, teisės ir pareigos bei darbo organizavimo tvarka nustatoma LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatuose, kuriuos tvirtina Taryba. 4. LRT etikos kontrolieriaus sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami LRT interneto svetainėje.“ Pritarti Kultūros komitetas 2020-01-1517 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 17 straipsnį išdėstyti taip: „17 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat LRT įstatais ir LRT vidaus audito tarnybos nuostatais. LRT vidaus audito tarnybos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Tarybai. 2. LRT vidaus audito tarnybos vadovą į pareigas skiria ir iš pareigų atšaukia Taryba konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. LRT vidaus audito tarnybos vadovo skyrimo konkurso būdu tvarkos aprašą tvirtina LRT taryba. Šis aprašas yra viešai skelbiamas LRT interneto svetainėje. LRT vidaus audito tarnybos vadovas savo pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. Pretendentams į LRT vidaus audito tarnybos vadovo pareigas, taip pat į šias pareigas paskirtiems asmenims taikomi tie patys reikalavimai, kurie pagal Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą taikomi vidaus audito tarnybos vadovui, nebent šis įstatymas nustatytų kitaip. Taryba gali nustatyti papildomų LRT vidaus audito tarnybos vadovui taikytinų reikalavimų. 4.
kontrolės ir vidaus audito įstatymą priskirtos vidaus audito tarnybos vadovui, nebent šis įstatymas nustatytų kitaip. LRT vidaus audito tarnybos vadovo kompetencija, teisės ir pareigos bei darbo organizavimo tvarka nustatoma LRT įstatuose ir LRT vidaus audito tarnybos nuostatuose, kuriuos tvirtina Taryba. 5. LRT vidaus audito tarnybos vadovas dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių. 6. LRT vidaus audito tarnybos vadovas negali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, kai:
paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 3 dalies reikalavimų. 7. LRT vidaus audito tarnybos vadovo įgaliojimai nutrūksta, kai:
paskirtas, laikas;
numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms LRT vidaus audito tarnybos funkcijoms atlikti.“ Pritarti Kultūros komitetas 2020-01-1518 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 18 straipsnį išdėstyti taip: „18 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas,
reikalingas LRT veiklai užtikrinti, Vyriausybės nustatyta tvarka perduodamas LRT pagal patikėjimo sutartį.
Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, pagal patikėjimo sutartį valstybės perduotą turtą LRT valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje numatyto turto, LRT taip pat valdo, naudoja ir disponuoja jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Turtas, kurį LRT valdo, naudoja ir kuriuo ji disponuoja nuosavybės teise, yra:
ir paramos įstatymą;
lėšų įsigytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įsigytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
rezultatų;
punktuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. 3. LRT turtą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi Tarybos nustatyta tvarka ir sudarydama tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja LRT steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. LRT pastatai ir žemė negali būti parduodami, perleidžiami ar įkeičiami. 4. Ilgalaikį turtą, išskyrus LRT pastatus ir žemę, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti, nurašyti tik gavusi Vyriausybės leidimą. 5.
likutinė vertė yra mažesnė negu 50 000 eurų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavusi Tarybos leidimą. 6. Ilgalaikį visiškai nusidėvėjusį turtą ir trumpalaikį turtą LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti generalinio direktoriaus įsakymu. 7. LRT turtu negalima užtikrinti trečiųjų asmenų prievolių vykdymo.“ Pritarti Kultūros komitetas 2020-01-1519 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 19 straipsnį išdėstyti taip: „19 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos. 2. LRT šio įstatymo nustatyta tvarka savarankiškai vykdo komercinę, ūkinę, leidybos veiklą. 3. LRT skiriamos lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute. Už LRT radijo ir televizijos programų siuntimą, LRT interneto svetainės veiklą iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskiroje programoje. 4. LRT netaikomas bankroto procesas. 5. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro už praeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus.“ Pritarti Kultūros komitetas 2020-01-1520 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 20 straipsnį išdėstyti taip: „20 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. LRT reorganizavimas ir likvidavimas LRT reorganizuojama ar likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymu.“ Pritarti Kultūros komitetas 2020-01-1521 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 21 straipsnį išdėstyti taip: „21 straipsnis.
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Po šio įstatymo įsigaliojimo pirmą kartą išrinktas LRT etikos pareigūnas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po to, kai pradeda eiti pareigas, teikia Tarybai tvirtinti LRT etikos kodeksą. 3. Klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų LRT televizijos programų transliavimo laikas ilginamas nuosekliai šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta tvarka, iki bus pasiekta šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodyta minimali jų transliavimo trukmė:
1) programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukmė per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukme per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais didinama ne mažiau kaip 5 procentais viso transliavimo laiko;
2) programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukmė per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukme per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais didinama ne mažiau kaip vienu procentu viso transliavimo laiko;
3) programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukme per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip vienu procentu viso transliavimo laiko.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ramūnas Karbauskis. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis