Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kandidatai į valstybės politikus bei į Europos
Parlamento narius ir jų šeimos nariai privalo deklaruoti kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais kandidatuojama, gruodžio 31 dieną turimą turtą. Šiems gyventojams vietos mokesčio administratorius per 15 darbo dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintos formos pagrindinių deklaracijos duomenų išrašus, kuriuos jie privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ar apygardos rinkimų komisijai. Valstybinė mokesčių inspekcija kandidatų į valstybės politikus ir Europos Parlamento narius, pateikusių pareiškinius dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai, duomenis, reikalingus jų ir šeimos narių metinių pajamų mokesčio bei turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašams parengti, elektroniniu būdu perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai pagal sudarytą duomenų teikimo sutartį.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Deklaracijos duomenų paskelbimo tvarka
sutikimas. 2. 1.
skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą valstybe, kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gruodžio 31 dieną ėjusių pareigas Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo narių, Europos Parlamento narių, Ministro Pirmininko, ministrų, Vyriausybės kanclerio, Vyriausybės kanclerio pavaduotojų, Ministro Pirmininko patarėjų, viceministrų, savivaldybių tarybų narių, kandidatų į valstybės politikus, kandidatų į Europos Parlamento narius, ministerijų kanclerių, Lietuvos Respublikos teismų pirmininkų, teismų pirmininkų pavaduotojų, teismų skyrių pirmininkų, teisėjų, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių, generalinio prokuroro, generalinio prokuroro pavaduotojų, Generalinės prokuratūros struktūrinių padalinių, taip pat apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovų, valstybės kontrolieriaus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų, Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų, Seimo kontrolierių, Vyriausybės įstaigų, prie ministerijų įsteigtų departamentų, tarnybų, inspekcijų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų (generalinių direktorių, direktorių, viršininkų) ir vadovų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų, jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės ir savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų, jų pavaduotojų, akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų, jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, Lietuvos banko valdybos pirmininko, valdybos pirmininko pavaduotojų ir valdybos narių, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir teritorinių muitinių valstybės tarnautojų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir teritorinių mokesčių inspekcijų valstybės tarnautojų, Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities statutinių įstaigų valstybės tarnautojų, valstybės saugumo sistemos valstybės tarnautojų ir jų šeimos narių deklaracijų duomenys, išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti, bei jų šeimos narių ir kriminalinės žvalgybos subjektų valstybės tarnautojų ir pareigūnų, kurių veiklą reglamentuoja Kriminalinės žvalgybos įstatymas ir Žvalgybos įstatymas, ir jų šeimos narių bei žvalgybos pareigūnų ir jų šeimos narių deklaracijų duomenis, yra skelbiami viešai be šių gyventojų rašytinio sutikimo.
Siekiant užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui, korupcijai, didinti skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą valstybe, kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gruodžio 31 dieną ėjusių pareigas Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo narių, Europos Parlamento narių, Ministro Pirmininko, ministrų, Vyriausybės kanclerio, Vyriausybės kanclerio pavaduotojų, Ministro Pirmininko patarėjų, viceministrų, savivaldybių tarybų narių, kandidatų į valstybės politikus, kandidatų į Europos Parlamento narius, ministerijų kanclerių, Lietuvos Respublikos teismų pirmininkų, teismų pirmininkų pavaduotojų, teismų skyrių pirmininkų, teisėjų, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių, generalinio prokuroro, generalinio prokuroro pavaduotojų, Generalinės prokuratūros struktūrinių padalinių, taip pat apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovų, valstybės kontrolieriaus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų, Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų, Seimo kontrolierių, Vyriausybės įstaigų, prie ministerijų įsteigtų departamentų, tarnybų, inspekcijų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų (generalinių direktorių, direktorių, viršininkų) ir vadovų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų, jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės ir savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų, jų pavaduotojų, akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų, jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, Lietuvos banko valdybos pirmininko, valdybos pirmininko pavaduotojų ir valdybos narių, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir teritorinių muitinių valstybės tarnautojų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir teritorinių mokesčių inspekcijų valstybės tarnautojų, Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities statutinių įstaigų valstybės tarnautojų, valstybės saugumo sistemos valstybės tarnautojų ir jų šeimos narių deklaracijų duomenys, išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti, bei jų šeimos narių ir kriminalinės žvalgybos subjektų valstybės tarnautojų ir pareigūnų, kurių veiklą reglamentuoja Kriminalinės žvalgybos įstatymas ir Žvalgybos įstatymas, ir jų šeimos narių bei žvalgybos pareigūnų ir jų šeimos narių deklaracijų duomenis, yra skelbiami viešai be šių gyventojų rašytinio sutikimo. 3.
išvardytų gyventojų, išskyrus kandidatų į valstybės politikus, kandidatų į Europos Parlamento narius ir jų šeimos narių, deklaracijų duomenys skelbiami centrinio mokesčio administratoriaus interneto svetainėje. Pagrindinių deklaracijos duomenų išrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šių gyventojų deklaracijų išrašų duomenys ir paskutinių kalendorinių metų deklaracijų patikslinti duomenys kasmet paskelbiami iki spalio 1 dienos. 4. Kiti valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai gali centriniam mokesčio administratoriui pateikti prašymą paskelbti jų deklaracijų duomenis centrinio mokesčio administratoriaus interneto svetainėje. 3. Kandidatų į valstybės politikus, kandidatų į Europos Parlamento narius ir jų šeimos narių duomenis skelbia Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija. 4. Asmenų, nustojusių eiti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas ir jų šeimos narių, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus asmenis, deklaracijų duomenis nustojama skelbti po 5 metų, skaičiuojamų nuo kitų kalendorinių metų, einančių po tų metų, kuriais asmuo nustoja eiti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, sausio
Seimo narių, Europos Parlamento narių, savivaldybių tarybų narių pareigas ar praradusių kandidatų į valstybės politikus, kandidatų į Europos Parlamento narius statusą ir jų šeimų narių deklaracijų duomenis nustojama skelbti po 10 metų, skaičiuojamų nuo kitų kalendorinių metų, einančių po tų metų, kuriais asmuo nustoja eiti šias pareigas ar netenka kandidato į valstybės politikus ar Europos Parlamento narius statuso, sausio 1 d.
Jeigu šie asmenys vėliau vėl pradeda eiti šias pareigas ar tampa kandidatu į valstybės politikus ar į Europos Parlamento narius, jų ir jų šeimos narių deklaracijų duomenų skelbimas atnaujinamas ir skelbiami visų ankstesnių laikotarpių, kuriais asmuo ėjo šioje dalyje nurodytas pareigas ar turėjo kandidato į valstybės politikus ar Europos Parlamento narius statusą, deklaracijų duomenys. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Šiame įstatyme nustatyta tvarka skelbiami 2018 metų ir vėlesnių metų
deklaracijų duomenys
vyriausioji rinkimų komisija iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Palionis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant suderinti viešai skelbiamų turto deklaracijų duomenų subjektus, kartu su viešai skelbiamų pajamų mokesčio deklaracijų subjektais pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27¹ straipsnio papildymo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-365(2)). Įstatymo projekto tikslas yra numatyti, kad būtų viešinami kandidatų į valstybės politikus (Lietuvos Respublikos Prezidentus, Lietuvos Respublikos Seimo narius ir savivaldybių tarybų narius) ir Europos parlamento narius bei jų šeimos narių turto deklaracijų duomenys be šių gyventojų rašytinio sutikimo, taip kaip tai yra siūloma dėl pajamų deklaracijų viešinimo Projekte Nr. XIIIP-365(2). Be kita ko, Įstatyme siūloma aiškiai įtvirtinti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija elektroniniu būdu perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidatų į valstybės politikus ir Europos Parlamento narius duomenis, reikalingus savo ir šeimos narių deklaracijų pagrindinių duomenų išrašams parengti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnį, turtą privalo deklaruoti kandidatai į valstybės politikus ir jų šeimos nariai bei kandidatai į Europos Parlamento narius ir jų šeimos nariai. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27¹ straipsnio papildymo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-365(2) siūloma viešinti kandidatų į valstybės politikus ir Europos parlamento narius šeimų narių pajamų mokesčio deklaracijų duomenis, o Turto deklaravimo įstatymo 10 str. nėra numatyta, kad būtų viešinami nei pačių kandidatų į valstybės politikus ir Europos parlamento narius, nei jų šeimos narių turto deklaracijų duomenys. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymą būtų viešinami kandidatų į valstybės politikus ir Europos parlamento narius bei jų šeimos narių turto deklaracijų duomenis be šių gyventojų rašytinio sutikimo, taip kaip tai yra siūloma dėl pajamų deklaracijų viešinimo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27¹straipsnio papildymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-365(2). Kandidatų į valstybės politikus ir Europos parlamento narius šeimų narių pajamų mokesčio deklaracijų duomenys būtų skelbiami siekiant, užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui, korupcijai, didinti skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą valstybe. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Nenumatoma. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turėtų atitinkamai pakoreguoti pagrindinių deklaracijos duomenų išrašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų gali prireikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai informacinių sistemų atitinkamiems pakeitimams. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo narys Andrius Palionis
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-04 Nr. S-2018-9274 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S-2018-9274 pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I‑1338 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑2996, toliau – įstatymo projektas. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo galiojančio Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I‑1338 10 straipsnio naujos redakcijos 4 ir 5 dalyse numatoma tvarka, pagal kurią nustatomas gyventojų turto deklaracijų duomenų skelbimo laikotarpis po to, kai jas teikę asmenys nustoja eiti tam tikras pareigas. Atitinkamai siūlomos įstatymo projektu nuostatos vertintinos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatų atžvilgiu. Paminėtina, kad Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 39 konstatuojamoje dalyje numatyta, kad „asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus“.
Pateiktas siūlymas skelbti viešai gyventojų turto deklaracijos duomenis
laikotarpį, turėtų būti įvertintas tikslingumo bei proporcingumo aspektais. Pažymėtina, kad asmens duomenų viešinimo laikotarpiai turėtų būti aiškiai pagrįsti atsižvelgiant į tokių duomenų viešinimo tikslus (įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateiktas pagrindimas dėl siūlomo duomenų skelbimo laikotarpio). Generalinio direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei atkreipiame dėmesį, kad 1 ir 2 pastabose Teisės departamentas iš esmės laikosi pozicijos, išdėstytos 2018-10-30 išvadoje, pateiktoje Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2689:
įstatymo 10 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas galėtų būti viešinami ne tik atitinkamas pareigas einančių ar į jas kandidatuojančių asmenų bei jų šeimų narių deklaracijų duomenys, bet ir atitinkamo statuso ar pareigų nebeturinčių asmenų bei jų šeimų narių duomenys, o asmens teisės kreiptis su prašymu į centrinį mokesčių administratorių ar Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad deklaracijos viešas skelbimas būtų nutrauktas, nesiūloma numatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad deklaracijų turinį sudaro asmens duomenys, todėl įvertintinas projektu teikiamo siūlymo santykis su vienu teisėkūros principų - pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. Kaip jau buvo minėta, gyventojų turto deklaracijoje yra pateikiami asmens duomenys. Pažymėtina, kad asmens duomenys yra sudėtinė žmogaus privataus gyvenimo dalis ir jų atskleidimas gali pažeisti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir gali turėti įtakos jo saugumui, t. y. tokių duomenų atskleidimas gali kelti pavojų asmens teisėms ir laisvėms.
Konstitucinėje justicijoje konstatuota, kad Konstitucijos
suponuoja asmens teisę į privatumą. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Pagal Konstituciją riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu yra laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kyla abejonių dėl aptariamų projekto nuostatų santykio su Konstitucijos 22 straipsnio nuostatomis. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūloma nustatyti, kad valstybės politikų, Europos Parlamento narių bei kandidatų į šias pareigas bei jų šeimų narių deklaracijų duomenys skelbiami mažiausiai 10 metų jiems nebeinant atitinkamų pareigų ar nebesant kandidatais, o kai kuriais projekte aptartais atvejais – iš esmės neribotai. Kitų asmenų deklaracijų duomenys skelbiami 5 metus. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte teikiamas siūlymas niekaip nėra grindžiamas.
Keičiamame įstatyme nurodyti asmenys turi prievolę teikti gyventojų turto deklaracijas, o keičiamo įstatymo 10 straipsnyje nurodytų asmenų deklaracijų duomenys yra vieši ir yra skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos ar centrinio mokesčių administratoriaus. Pagal projekto 2 straipsniu teikiamas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas būtų skelbiami ne tik aktualūs, valstybės politikų, Europos Parlamento narių, kandidatų į šias pareigas, kitų nurodytų asmenų skaidrumą užtikrinantys deklaracijų duomenys, bet ir praradę aktualumą, neturintys įtakos nei viešųjų sprendimų priėmimui, nei rinkėjų apsisprendimui duomenys, todėl svarstytina, ar teikiamas siūlymas atitinka teisėkūros principus - tikslingumo, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, bei proporcingumo, reiškiantį, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad konstitucinėje justicijoje yra konstatuota, jog pagal konstitucinį proporcingumo principą, kaip vieną iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir nevaržyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2014 m. balandžio 14 d. ir kt. nutarimai). 3. Projekto nuostatos, leidžiančios viešai skelbti asmenų deklaracijų duomenis 10 metų po to, kai jie prarado deklaracijų pateikimą ir skelbimą sąlygojusį statusą, vertintinos ir 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) nuostatų atžvilgiu. BDAR 39 konstatuojamoje dalyje numatyta, kad „asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus“. BDAR 5 straipsnio 1 dalies e punkte numatyta, kad asmens duomenys turi būti „laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais“. Abejotina, ar tuo atveju, kai deklaruojantis asmuo baigia savo politinę karjerą, išeina į pensiją ar miršta, būtina ir proporcinga jo duomenis ir toliau skelbti dar 10 metų, o jei asmuo vėl įgyja įstatyme numatytą status – skelbti iš esmės neriboto laikotarpio jo archyvinius duomenis.
Vadovaujantis BDAR 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei BDAR 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlytina projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. 4. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog šio projekto tikslas – „numatyti, kad būtų viešinami kandidatų į valstybės politikus <...> ir Europos parlamento narius bei jų šeimos narių turto deklaracijų duomenys be šių gyventojų rašytinio sutikimo“. Manytina, kad šiam tikslui pasiekti nereikia atsisakyti galiojančio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, nes galiojančio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje yra daroma tokia išimtis. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 5. Kadangi įstatyme turi būti tik norminės nuostatos, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje esanti nuostata
„Siekiant užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui, korupcijai, didinti
skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą valstybe“ brauktina kaip perteklinė. 6.
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įrašomus kandidatus į valstybės politikus ir kandidatus į Europos parlamento narius įrašyti ne po savivaldybių tarybų narių, o įrašyti juos atskiru sakiniu arba atskira šio straipsnio dalimi, nes šioje dalyje vardinamos kalendorinių metų gruodžio 31 dieną eitos pareigos, o kandidatai – yra statusas. 7. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „duomenis“ įrašyti žodį „deklaracijų“, be to, siūlytina patikslinti kur šie duomenys bus skelbiami (pvz. interneto svetainėje). 8. Projekto nuostatos įsigaliotų 2019 m. liepos 1 d. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog šio projekto įgyvendinimui gali prireikti papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atkreipiame dėmesį, kad 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
straipsnio 4 ir 5 dalyse vietoje trumpinio „d.“ įrašytinas žodis „dienos“; 9.2. projekto 3 straipsnio pavadinime įrašytinas žodis „įgyvendinimas“; 9.3. projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 3 dalį“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
Širinskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-172 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei atkreipiame dėmesį, kad 1 ir 2 pastabose Teisės departamentas iš esmės laikosi pozicijos, išdėstytos 2018-10-30 išvadoje, pateiktoje Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2689: 1.
atitinkamas pareigas einančių ar į jas kandidatuojančių asmenų bei jų šeimų narių deklaracijų duomenys, bet ir atitinkamo statuso ar pareigų nebeturinčių asmenų bei jų šeimų narių duomenys, o asmens teisės kreiptis su prašymu į centrinį mokesčių administratorių ar Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad deklaracijos viešas skelbimas būtų nutrauktas, nesiūloma numatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad deklaracijų turinį sudaro asmens duomenys, todėl įvertintinas projektu teikiamo siūlymo santykis su vienu teisėkūros principų - pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. Kaip jau buvo minėta, gyventojų turto deklaracijoje yra pateikiami asmens duomenys. Pažymėtina, kad asmens duomenys yra sudėtinė žmogaus privataus gyvenimo dalis ir jų atskleidimas gali pažeisti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir gali turėti įtakos jo saugumui, t. y. tokių duomenų atskleidimas gali kelti pavojų asmens teisėms ir laisvėms. Konstitucinėje justicijoje konstatuota, kad Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt.
Pagal Konstituciją riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu yra laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kyla abejonių dėl aptariamų projekto nuostatų santykio su Konstitucijos 22 straipsnio nuostatomis. Pritarti Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūlomas teisinis reglamentavimas, pagal kurį galėtų būti viešinami ne tik atitinkamas pareigas einančių ar į jas kandidatuojančių asmenų bei jų šeimų narių deklaracijų duomenys, bet ir atitinkamo statuso ar pareigų nebeturinčių asmenų bei jų šeimų narių duomenys, o asmens teisės kreiptis su prašymu į centrinį mokesčių administratorių ar Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad deklaracijos viešas skelbimas būtų nutrauktas nesiūloma numatyti, vertintinas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintam asmens teisės į privatumą principui. 3.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomos Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos, pagal kurias galėtų būti viešinami ne tik atitinkamas pareigas einančių ar į jas kandidatuojančių asmenų bei jų šeimų narių deklaracijų duomenys, bet ir atitinkamo statuso ar pareigų nebeturinčių asmenų bei jų šeimų narių duomenys, o asmens teisės kreiptis su prašymu į centrinį mokesčių administratorių ar Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad deklaracijos viešas skelbimas būtų nutrauktas nesiūloma numatyti, prieštarauja Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintam asmens teisės į privatumą principui. 4. Balsavimo rezultatai. už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė