1 Projekto lyginamasis variantas
2018
Pakeisti 13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Neatsižvelgdamas į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, perkantysis subjektas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti supaprastintus pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 80 000 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.“
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šiame straipsnyje nurodytų pirkimų tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o jos įgyvendinimą ir taikymo priežiūrą užtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Pirkimai, atliekami energetikos srities perkančiojo subjekto, kai jis vykdo veiklą šilumos ūkio srityje ar elektros energetikos sektoriuje ir įsigyja tam reikalingos energijos ar energijai gaminti skirto kuro, vykdomi Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme nustatyta tvarka.“
Pakeiti 19 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus
sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus (toliau – sąskaitos faktūros), kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;“. 4 straipsnis.
Papildyti 29 straipsnį 5 dalimi: „5. Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, atlikdamas su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, įvertina visus galinčius kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnius ir sprendžia, ar minėtuose pirkimuose gali dalyvauti tiekėjai ir jo subtiekėjai, kurie nėra registruoti (jeigu tiekėjas ar subtiekėjas yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantys) Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, pasirašiusioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytus tarptautinius susitarimus.“
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkantysis subjektas pirkimo (pirkimų)
procedūroms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūroms – gali) sudaryti pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Jeigu perkantysis subjektas pirkimų procedūras atlikti įgalioja kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotasis subjektas. Komisija dirba pagal ją sudariusio subjekto patvirtintą darbo reglamentą, yra jam atskaitinga ir atlieka tik rašytines jo užduotis ir įpareigojimus.“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali.
Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet jais neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymų, nustatančių informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šiuos įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nuostatas;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 46 ir 68 straipsniuose ir 94 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;
3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis;
4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.“
taip: „3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis, perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.
Vykdant pirkimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiami naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus ir kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Vykdant pirkimo sutartis, sąskaitos faktūros teikiamos tik elektroniniu būdu. Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta 2017 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (OL 2017 L 266, p. 19) (toliau – Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas), teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis. Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros gali būti teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus ir kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Šiame straipsnyje elektroninė sąskaita faktūra suprantama kaip sąskaita faktūra, išrašyta, perduota ir gauta tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę ją apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu.“
taip: „12.
Jeigu mobilizacijos, karo ir ar nepaprastosios padėties atveju yra Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ar informacinės sistemos „E. sąskaita“ pažeidimų, dėl kurių negalimas perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija naudojantis šiomis sistemomis, atliekant pirkimus gali būti naudojamos kitos šiame straipsnyje Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai keliamus reikalavimus atitinkančios elektroninės priemonės, vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos gali būti teikiamos ne elektroninėmis priemonėmis.“
3Papildyti 34 straipsnį nauja 12 dalimi:
„12. Informacinė sistema „E. sąskaita“ turi sudaryti galimybes perkantiesiems
subjektams priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras, atitinkančias Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą.“
laikyti atitinkamai 13 ir 14 dalimis. 8 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų
ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiajam subjektui nusprendus paskelbti kvietimą suteikti šiame punkte nurodytas konsultacijas, šis kvietimas turi būti skelbiamas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka;“. 9 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Skelbimas apie pirkimo sutarties sudarymą, preliminariosios sutarties sudarymą, projekto konkurso rezultatus skelbiamas ne vėliau kaip per 30 dienų po pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo arba po projekto konkurso rezultatų patvirtinimo. Šie skelbimai gali būti sugrupuojami ir skelbiami kas ketvirtį:
1) pirkimo sutarties sudarymo atlikus šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimą ar pirkimo sutarties sudarymo preliminariosios sutarties pagrindu atvejais – ne vėliau kaip per 30 dienų ketvirčiui pasibaigus;
2) pirkimo sutarties sudarymo taikant dinaminę pirkimo sistemą atveju – ne vėliau kaip per 48 dienas ketvirčiui pasibaigus. Skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą atlikus šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimą ar pirkimo sutarties sudarymą preliminariosios sutarties pagrindu, ar pirkimo sutarties sudarymą taikant dinaminę pirkimo sistemą gali būti sugrupuojami ir skelbiami ne vėliau kaip per 30 dienų ketvirčiui pasibaigus.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „21) susipažinimo su pasiūlymais vieta, data, valanda ir minutė, išskyrus atvejus, kai pirkimai atliekami elektroninėmis priemonėmis;“. 2. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį nauju 31 punktu: „31) informacija apie tai, kad tiekėjas pateiktų sutartį vykdysiančių ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, jei taikytina;“. 3. Buvusį 48 straipsnio 2 dalies 31 punktą laikyti 32 punktu. 11 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkantysis subjektas ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus
pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje, šis terminas yra 4 ienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais atveju –
Pakeisti 50 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Visų pirkimų, skirtų fiziniams asmenims (visai
visuomenei, perkančiojo subjekto darbuotojams), techninės specifikacijos, išskyrus pagrįstus atvejus, turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus ir tinkamumą visiems naudotojams. Jeigu Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės aktu yra nustatyti privalomi neįgaliųjų kriterijai ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijai, perkantysis subjektas privalo jais vadovautis rengdamas technines specifikacijas. Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdamas su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, turi reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui.“
Pakeisti 53 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu dėl kokių nors priežasčių papildoma su
pirkimo dokumentais susijusi informacija būtų pateikiama likus mažiau kaip 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nors jų buvo paprašyta laiku.
Atviro konkurso pagreitintų procedūrų taikymo atveju, kaip nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais atveju – 3 dienos;“. 14 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
taip:
„1. Pradinis susipažinimas su paraiškomis ar
pasiūlymais vyksta Komisijos posėdyje, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas.“
2Pakeisti 57 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais
procedūros rezultatus Komisija įformina protokolu, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“
Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai
organizacijai nepriimtina neviršija pirkimui skirtų lėšų, perkančiojo subjekto nustatytų prieš pradedant pirkimo procedūrą.
Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiojo subjekto pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina viršija pirkimui skirtas lėšas, perkančiojo subjekto nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą, ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajam subjektui ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkantysis subjektas gali pagrįsti šios kainos priimtinumą;“. 16 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines
charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas (pavyzdžiui, taikant šį kriterijų gali būti vertinama, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį);“. 2. Papildyti 64 straipsnį 11 dalimi: „11.
Darbų pirkimuose privaloma nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai), viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Perkantysis subjektas privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkantįjį subjektą ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą nurodytiems darbuotojams. Informacija apie nurodytų darbuotojų mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajam subjektui teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkantysis subjektas gali reikalauti reikalauja,
kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos.
Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“
taip:
„1. Perkantysis subjektas suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems
dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu arba kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu.“ 2.
Pakeisti 68 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir
santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;“. 19 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1) jeigu atviram ar ribotam konkursui, skelbiamoms
deryboms, konkurenciniam dialogui, inovacijų partnerystei nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba pateiktos visos netinkamos pirkimo paraiškos ar netinkami pirkimo pasiūlymai, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jeigu perkančioji organizacija perkantysis subjektas ketina taikyti šį neskelbiamų derybų būdą, ji jis turi visiems atviro ar riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas pirkimo paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus;“. 2. Pakeisti 79 straipsnio 6 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) prekės, jeigu jos gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius ir yra ženklinamos kaip išimtinai mokslo tikslams skirtos prekės;“. 20 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkantysis subjektas, vykdydamas neskelbiamas derybas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte, 3, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms ir pirkimo sutarties turiniui nustatytų keliamų reikalavimų.“
pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perkantieji subjektai privalo įsigyti
prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis naudodamiesi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimus neatlikti pirkimo, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, patvirtinančių dokumentų kopijas perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus elektroninėmis priemonėmis pateikia centrinei perkančiajai organizacijai.“
pakeitimas
išdėstyti taip: „2.
Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ar tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 5 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.“
pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„5. Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti
nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties sudarymo įsigaliojimo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:“. 3. Pakeisti 94 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Perkantysis subjektas laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jas pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu, arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo
sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.“
pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „4) mokėjimo tvarka. Mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus;“. 24 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas 1.
papunktį ir jį išdėstyti taip:
„b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, likvidavimo,
restruktūrizavimo įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo ar bankroto procedūros naujas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“. 2. Pakeisti 97 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos
galiojimo laikotarpiu taip pat gali būti keičiama pagal šį įstatymą neatliekant naujos pirkimo procedūros, nors ir nereikalaujant patikrinti, ar nėra šio straipsnio 1 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau yra kartu visos šios sąlygos:“. 25 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties
pažeidimo, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), arba priimtas perkančiojo subjekto sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą, susijusią su socialinės ar aplinkos apsaugos reikalavimais, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais;“. 2. Pakeisti 99 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo
sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą, susijusią su socialinės ar aplinkos apsaugos reikalavimais, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, – nuo šio įstatymo 108 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos;“. 3.
taip: „2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą, susijusią su socialinės ar aplinkos apsaugos reikalavimais, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;“. 26 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas Pakeisti 102 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perkantysis subjektas Centrinės viešųjų pirkimų
informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia:
1) kiekvienų pirkimo procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar sudaroma pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar sudaroma pirkimo sutartis jos pagrindu, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 79 80 straipsnio 2 dalį atlikus supaprastintą pirkimą ar mažos vertės pirkimą;
2) visų per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių, kai sudarytos pirkimo sutarties nereikalaujama paskelbti pagal šio įstatymo 93
pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.“
pakeitimas
pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajam subjektui,
pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus):“. 2.
2Pakeisti 108 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tiekėjas, manydamas, kad perkantysis subjektas nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą, susijusią su socialinės ar aplinkos apsaugos reikalavimais, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiojo subjekto sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.“
pakeitimas Pakeisti 109 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 107 108 straipsnio
pakartotinai dėl to paties perkančiojo subjekto priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.“
išdėstyti taip:
„3. 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro
teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL 2003 L 154, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 868/2014 (OL 2014 L 241, p. 1) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2391 (OL
išdėstyti taip:
„5. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/12/ES (OL
3.
28).“
išdėstyti taip:
„6. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL 2014 L 94, p. 243), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/2364 (OL 2017 L 337, p. 17).“
4Papildyti Įstatymo 8 priedą 7 punktu:
„7. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose (OL 2014 L 133, p. 1).“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. balandžio 18 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2019
m. balandžio 17 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki 2019 m. balandžio 17 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2019 m. balandžio 17 d. galiojusias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1 Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
20189
Pakeisti 13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Neatsižvelgdamas į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, perkantysis subjektas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti supaprastintus pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 80 000 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.“
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šiame straipsnyje nurodytų pirkimų tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o jos įgyvendinimą ir taikymo priežiūrą užtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Pirkimai, atliekami energetikos srities perkančiojo subjekto, kai jis vykdo veiklą šilumos ūkio srityje ar elektros energetikos sektoriuje ir įsigyja tam reikalingos energijos ar energijai gaminti skirto kuro, vykdomi Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme nustatyta tvarka.“
Pakeisti 19 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus
sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus (toliau – sąskaitos faktūros), kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;“.
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų, kurie netenkina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos patvirtina šių pirkimų tvarkos aprašus:
1) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, pirkimų, kuriems šio įstatymo reikalavimai netaikomi pagal šio straipsnio 1 dalį ir kuriais siekiama tenkinti mokslo ir studijų institucijų poreikius;
2) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, pirkimų, kuriems šio įstatymo reikalavimai netaikomi pagal šio straipsnio 1 dalį ir kuriais siekiama sukurti inovatyvųjį produktą, paslaugą ar darbus (toliau – inovatyvusis produktas) ir taip tenkinti viešojo sektoriaus poreikius.“45 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Papildyti 29 straipsnį nauja 5 dalimi: „5.
Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, atlikdamas su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, įvertina visus galinčius kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnius ir sprendžia, ar šiuose pirkimuose gali dalyvauti tiekėjai ir jo subtiekėjai, kurie nėra registruoti (jeigu tiekėjas ar subtiekėjas yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantys) Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, pasirašiusioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytus tarptautinius susitarimus.“56 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkantysis subjektas pirkimo (pirkimų)
procedūroms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūroms – gali) sudaryti pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Jeigu perkantysis subjektas pirkimų procedūras atlikti įgalioja kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotasis subjektas. Komisija dirba pagal ją sudariusio subjekto patvirtintą darbo reglamentą, yra jam atskaitinga ir atlieka tik rašytines jo užduotis ir įpareigojimus.“67 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai, bet tuo neapsiribojant.
Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymų, nustatančių informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šiuosų įstatymusų įgyvendinančiųmųjų teisės aktų nuostatas;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 46 ir 68 straipsniuose ir 94 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;
3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis;
4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.“78 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
taip: „3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis, perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.
Vykdant pirkimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiami naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus ir kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Vykdant pirkimo sutartis, sąskaitos faktūros teikiamos tik elektroniniu būdu. Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta 2017 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (OL 2017 L 266, p. 19) (toliau – Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas), teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis. Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros gali būti teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus ir kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Šiame straipsnyje elektroninė sąskaita faktūra suprantama kaip sąskaita faktūra, išrašyta, perduota ir gauta tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę ją apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu.“
taip: „12.
Jeigu mobilizacijos, karo ir ar nepaprastosios padėties atveju yra Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ar informacinės sistemos „E. sąskaita“ pažeidimų, dėl kurių negalimas perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija naudojantis šiomis sistemomis, atliekant pirkimus gali būti naudojamos kitos šiame straipsnyje Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai keliamus reikalavimus atitinkančios elektroninės priemonės, vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos gali būti teikiamos ne elektroninėmis priemonėmis.“
3Papildyti 34 straipsnį nauja 13 dalimi:
„13. Informacinė sistema „E. sąskaita“ turi sudaryti galimybes perkantiesiems
subjektams priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras, atitinkančias Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą.“
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų
ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiajam subjektui nusprendus paskelbti kvietimą suteikti šiame punkte nurodytas konsultacijas, šis kvietimas turi būti skelbiamas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka;“. 910 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Skelbimas apie pirkimo sutarties sudarymą, preliminariosios sutarties sudarymą, projekto konkurso rezultatus skelbiamas ne vėliau kaip per 30 dienų po pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo arba po projekto konkurso rezultatų patvirtinimo. Šie skelbimai gali būti sugrupuojami ir skelbiami kas ketvirtį:
1) pirkimo sutarties sudarymo atlikus šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimą ar pirkimo sutarties sudarymo preliminariosios sutarties pagrindu atvejais – ne vėliau kaip per 30 dienų ketvirčiui pasibaigus;
2) pirkimo sutarties sudarymo taikant dinaminę pirkimo sistemą atveju – ne vėliau kaip per 48 dienas ketvirčiui pasibaigus. Skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą atlikus šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimą ar pirkimo sutarties sudarymą preliminariosios sutarties pagrindu, ar pirkimo sutarties sudarymą taikant dinaminę pirkimo sistemą gali būti sugrupuojami ir skelbiami ne vėliau kaip per 30 dienų ketvirčiui pasibaigus.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „21) susipažinimo su pasiūlymais vieta, data, o jeigu pirkimas atliekamas neelektroninėmis priemonėmis, – vieta, data, valanda ir minutė, išskyrus atvejus, kai pirkimai atliekami elektroninėmis priemonėmis;“. 2.
31 punktu:
„31) informacija apie tai, kad tiekėjas, sudarius
sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, turi pateikti sutartį vykdysiančių ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, taip pat informacija, kad sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai tiekėjas nedelsdamas turi informuoti perkantįjį subjektą ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, jei taikytina;“. 3. Buvusį 48 straipsnio 2 dalies 31 punktą laikyti 32 punktu. 1112 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkantysis subjektas ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus
pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje, šis terminas yra 4 ienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais atveju –
Pakeisti 50 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Visų pirkimų, skirtų fiziniams asmenims (visai
visuomenei, perkančiojo subjekto darbuotojams), techninės specifikacijos, išskyrus pagrįstus atvejus, turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus ir tinkamumą visiems naudotojams. Jeigu Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės aktu yra nustatyti privalomi neįgaliųjų kriterijai ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijai, perkantysis subjektas privalo jais vadovautis rengdamas technines specifikacijas.
Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje, ar valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, ar veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdamas su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, turi teisę reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.“
Pakeisti 53 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu dėl kokių nors priežasčių papildoma su
pirkimo dokumentais susijusi informacija būtų pateikiama likus mažiau kaip 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nors jų buvo paprašyta laiku. Atviro konkurso pagreitintų procedūrų taikymo atveju, kaip nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje, šis terminas yra
procedūrų atvejais atveju
taip:
„1. Pradinis susipažinimas su paraiškomis ar
pasiūlymais vyksta Komisijos posėdyje, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas.“
2Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas pirkimo
dokumentuose nurodytą dieną, o jeigu pirkimas atliekamas neelektroninėmis priemonėmis – nurodytą dieną, valandą ir minutę.
Jeigu paraiškos ir pasiūlymai teikiami ne elektroninėmis priemonėmis, Komisijos posėdžio diena ir valanda turi sutapti su paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus šį terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais laikas. Nustatytu laiku turi įvykti pradinis susipažinimas su visomis paraiškomis ar pasiūlymais, gautais nepasibaigus jų pateikimo terminui.“
3Pakeisti 57 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais
procedūros rezultatus Komisija įformina protokolu, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai
organizacijai nepriimtina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų perkančiojo subjekto prieš pradedant pirkimo procedūrą. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiojo subjekto pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina viršija pirkimui skirtas lėšas, nustatytas perkančiojo subjekto prieš pradedant pirkimo procedūrą, ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti.
Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajam subjektui ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkantysis subjektas gali pagrįsti šios kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu;“. 1617 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines
charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas (pavyzdžiui, taikant šį kriterijų gali būti vertinama, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį);“. 2. Pakeisti 64 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Perkantysis subjektas, norėdamas priimti
sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdamas įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka.
Tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai arba pagal preliminariojoje sutartyje nustatytas pirmumo sąlygas, kai taikoma šio įstatymo
3Papildyti 64 straipsnį 11 dalimi:
„11. Perkantysis subjektas gali nustatyti
socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai), viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkantysis subjektas privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą nurodytiems darbuotojams. Informacija apie nurodytų darbuotojų mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajam subjektui teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkantysis subjektas gali reikalauti reikalauja,
kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos.
Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“
taip:
„1. Perkantysis subjektas suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems
dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“
pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkantysis subjektas, gavęs suinteresuoto kandidato ar suinteresuoto dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:“. 3. Pakeisti 68 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir
santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;“. 4. Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių
pavyzdžių, jis, įvertinęs pasiūlymus, nustatęs pasiūlymų eilę ir priėmęs sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais.“
išdėstyti taip:
„1) jeigu atviram ar ribotam konkursui, skelbiamoms
deryboms, konkurenciniam dialogui, inovacijų partnerystei nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba pateiktos visos netinkamos pirkimo paraiškos ar netinkami pirkimo pasiūlymai, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jeigu perkančioji organizacija perkantysis subjektas ketina taikyti šį neskelbiamų derybų būdą, ji jis turi visiems atviro ar riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas pirkimo paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus;“. 2. Pakeisti 79 straipsnio 6 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) prekės, jeigu jos gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius ir yra ženklinamos kaip išimtinai mokslo tikslams skirtos prekės;“.
Pakeisti 80 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų
specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkantysis subjektas, vykdydamas neskelbiamas derybas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkteuose, 3, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų keliamų reikalavimų.“
Pakeisti 90 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perkantieji subjektai privalo įsigyti
prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „2.
Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ar tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 5 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.“
pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„5. Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti
nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties sudarymo įsigaliojimo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:“. 3. Pakeisti 94 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Perkantysis subjektas laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jas pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu, arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo
5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „4) mokėjimo tvarka. Mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus;“. 2.
straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) perkančiojo subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) sprendimu skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas.“
papunktį ir jį išdėstyti taip:
„b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, likvidavimo, restruktūrizavimo įskaitant
jungimą ir skaidymą, atskyrimo ar bankroto procedūros, naujas pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“. 2. Pakeisti 97 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos
galiojimo laikotarpiu taip pat gali būti keičiama pagal šį įstatymą neatliekant naujos pirkimo procedūros, nors ir nereikalaujant patikrinti, ar nėra šio straipsnio 1 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau yra kartu visos šios sąlygos:“. 2526 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties
pažeidimo, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), arba priimtas perkančiojo subjekto sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją;“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo
sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, – nuo šio įstatymo 108 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos;“. 3. Pakeisti 99 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;“. 27 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas Papildyti 100 straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „10. Šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar perkančiojo subjekto, veikiančio gynybos srityje, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams pagal perkančiojo subjekto kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijais.
Šio įstatymo
subjekto, valdančio ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikiančio srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams atliekamas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešųjų pirkimų tarnyba, paskyrusi arba gavusi informaciją apie teismo
paskirtą administracinę nuobaudą perkančiojo subjekto darbuotojui, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą priėmimo įsiteisėjimo apie tai praneša perkančiojo subjekto vadovui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 102 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perkantysis subjektas Centrinės viešųjų pirkimų
informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia:
1) kiekvienų pirkimo procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar sudaroma pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar sudaroma pirkimo sutartis jos pagrindu, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios.
Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 79 80 straipsnio 2 dalį atlikus supaprastintą pirkimą, atliekant pirkimą pagal 90 straipsnio 1 dalį ar mažos vertės pirkimą;
2) visų per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių, kai sudarytos pirkimo sutarties nereikalaujama paskelbti pagal šio įstatymo 93
pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.“
pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajam subjektui,
pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus):“. 2. Pakeisti 108 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tiekėjas, manydamas, kad perkantysis subjektas
nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiojo subjekto sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.“ 2831 straipsnis.
Pakeisti 109 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 107 108 straipsnio
pakartotinai dėl to paties perkančiojo subjekto priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.“
1Pakeisti 111 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94
straipsnio 8 dalyje, 109 straipsnio 2 dalyje ar 110 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, dėl ko teismui prašymą pateikęs ar ieškinį pareiškęs dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, ir kartu pažeisdamas perkantysis subjektas pažeidė ir kitus šio įstatymo reikalavimus, ir tai jeigu tas pažeidimas turėjo neigiamą įtaką neigiamos įtakos teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo;“. 2.
ir jį išdėstyti taip:
„4) nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų
nuostatų šiurkščių pažeidimų, kurie turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo.“
išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalis ir 100 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2020
taip: „7. 2020 2023 m. liepos sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I
skyriaus, 38, 44, 47 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo
dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, šio įstatymo 34 straipsnio reikalavimų, išskyrus 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 90 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio.“
pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedo 6 eilutę ir ją išdėstyti taip: 6.
45.21 Bendroji pastatų statyba ir civilinės inžinerijos darbai Ši klasė apima:
Pakeisti Įstatymo 5 priedo 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) pasiūlymų ar sprendinių, ar galutinių
pasiūlymų vertinimo tvarką, vertinimo kriterijus ir jų vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumą mažėjimo tvarka, jeigu atitinkama informacija nebuvo pateikta skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, techninėse specifikacijose arba kituose pirkimo dokumentuose;“. 36 straipsnis. Įstatymo 8 priedo pakeitimas
išdėstyti taip:
„3. 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro
teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL 2003 L 154, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. rugpjūčio 8 d.
Komisijos reglamentu (ES) Nr. 868/2014 (OL 2014 L 241, p. 1) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2391 (OL
išdėstyti taip:
„5. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/12/ES (OL
išdėstyti taip:
„6. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL 2014 L 94, p. 243), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/2364 (OL 2017 L 337, p. 17).“
4Papildyti Įstatymo 8 priedą 7 punktu:
„7. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose (OL 2014 L 133, p. 1).“
taikymas
d. Šio įstatymo 9 straipsnis, 11 straipsnio 2 ir 3 dalys, 17 straipsnio
Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2019 m. balandžio 17 spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos ir elektroninės sąskaitos faktūros pagal pirkimo sutartis, sudarytas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas pirkimo procedūras, teikiamos pagal iki 2019 m. balandžio 17 d. tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
lietuvos respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nr. xiii-328 pakeitimo įstatymo projekto ir KONCESIJŲ ĮSTATYMO NR. I-1510 3 IR 23 STRAIPSNIŲ IR 7 PRIEDO PAKEITIMO
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 3 ir 23 straipsnių ir 7 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Koncesijų įstatymo pakeitimo projektas) parengti siekiant įgyvendinti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose (toliau – E. sąskaitų direktyva) (OL 2014 L 133, p. 1) nuostatas ir nustatyti pareigą perkančiosioms organizacijoms nuo 2019 m. balandžio 18 d. priimti ir apdoroti Europos Sąjungos standartą atitinkančias sąskaitas, Susitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų pateiktą siūlymą – vertinant tiekėjų pasiūlymus papildomus balus skirti atsižvelgiant į viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės mokamą vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį, taip pat tobulinti teisinį reglamentavimą, išsprendžiant praktikoje kylančias problemas ir neaiškumus, su kuriais susiduria perkančiosios organizacijos ir tiekėjai. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto, Projekto ir Koncesijų įstatymo pakeitimo projekto iniciatorė (toliau – Įstatymų projektai) – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymo projektą ir Projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento (direktorius – Osvaldas Šmitas, tel. 8 706 64 922, el. p. [email protected]) Viešųjų pirkimų politikos skyriaus (vedėja – Aurelija Kriščiūnaitė, tel. 8 706 64 834, el. p. [email protected]) patarėja Dovilė Šacikauskė, tel. 8 706 64 606, el. p. dovilė[email protected]. Koncesijų įstatymo pakeitimo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento (direktorius – Gina Jaugielavičienė, tel. 8 706 64 840, el. p. [email protected]) Investicijų politikos skyriaus (vedėjas
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnyje reglamentuojama viešojo pirkimo komisijos sudarymo tvarka. Perkančioji organizacija, norėdama vykdyti pirkimo procedūras, privalo sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti įgaliojimus joms atlikti. Įstatyme įtvirtinta išimtis mažos vertės pirkimų procedūroms ir pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms, šiuo atveju perkančioji organizacija turi galimybę sudaryti pirkimo komisiją. Komisijos posėdyje vyksta pradinis susipažinimas su pateiktomis paraiškomis ir pasiūlymais, o šios procedūros rezultatai įforminami komisijos protokolu (Įstatymo 44 straipsnis).
Tokia pati komisijos sudarymo tvarka nustatyta ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (toliau – KS įstatymas) (KS įstatymas 39 straipsnis). Įstatymo
pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija. Tačiau tiekėjas turi teisę tam tikrą pateiktą informaciją nurodyti kaip konfidencialią. Konfidencialia informacija gali būti komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Minėtame straipsnyje taip pat įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos informacija nėra laikoma konfidencialia, pavyzdžiui, jeigu būtų pažeisti Įstatymo reikalavimai dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį ar kandidatų (dalyvių) informavimo. Įstatymo 22 straipsnis (KS įstatymas 34 straipsnis) nustato reikalavimus informacinėms sistemoms, kuriomis naudojasi perkančiosios organizacijos ir tiekėjai vykdydami viešuosius pirkimus. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo reikalavimas pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, kreditinius ir debetinius dokumentus bei avansines sąskaitas teikti perkančiajai organizacijai naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas perkančiosioms organizacijoms iki kovo 15 d. parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais metais pirkimų planus. Įstatymo
perkančioji organizacija gali pasirengti viešajam pirkimui.
Perkančioji organizacija, siekdama kuo geriau pasirengti pirkimui, gali prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas arba iš anksto paskelbti pirkimų techninių specifikacijų projektus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad tarptautiniai pirkimai privalo būti, o supaprastinti ar įstatymo 2 priede nurodyti socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimai gali būti atliekami skaidant pirkimo objektą į dalis. Šiuo metu nemažai statinių statybos darbų ir statinių projektavimo paslaugų viešieji pirkimai vykdomi kartu, t. y. pirkimų objektas – projektavimo paslaugos ir statybos darbai – dirbtinai sujungiamas, nors tai yra dvi atskiros viešųjų pirkimų dalys. Toks viešųjų pirkimų modelis neužtikrina visuomenės interesų apsaugos statybos ir architektūros srityse, negarantuoja kuriamos aplinkos kokybės, iškreipia sąžiningą konkurenciją. Perkant statinio projektavimo paslaugas atskirai, būtų sukuriamos prielaidos teisingai konkurencijai, skatinančiai kokybės gerėjimą ir inovacijų diegimą, būtų gaunama daugiau pasiūlymų, geriau išnagrinėjama konkreti situacija ir įvertinama supanti aplinka, būtų garantuojama sprendimo pasirinkimo laisvė, yra didesnė tikimybė, kad būtų atsižvelgta į visuomenės interesus suderinant juos su suinteresuotų asmenų poreikiais ir užtikrinta aplinkos kokybė. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, statinio projektavimo paslaugų tiekėjas yra atsakingas už statinio projekto sprendinius.
Pažymėtina, kad perkant statinio projektavimo paslaugas kartu su statinio statybos darbais, statinio projekto vykdymo priežiūrą (kurios tikslas – kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir būtų įgyvendinta statinio projekte sukurta statinio architektūra) atlieka statybos darbų rangovas arba jo subtiekėjas, todėl gali kilti rizika, kad nukentės statinio kokybė: gali būti naudojamos pigesnės medžiagos, parenkami sprendiniai, pasižymintys mažesniu ilgaamžiškumu, didinantys būsimas eksploatacines sąnaudas ir pan. Tai galimai sąlygoja neobjektyviai vykdomą statinio projekto vykdymo priežiūrą, kurią turėtų vykdyti statinio projekto vadovas, siekdamas užtikrinti tinkamą sprendinių įgyvendinimą. Kadangi šiuo atveju statinio statybos rangovas tampa statinio projektuotojo užsakovu, kuris kelia tik jam – užsakovui – kaip verslo subjektui, priimtinus reikalavimus, į kuriuos statinio projekto vadovas privalo atsižvelgti. Susiklostantys civiliniai komerciniai santykiai tarp rangovo ir projektuotojo panaikina galimybę projektuotojui nešališkai vykdyti veiklą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma išplėsti reguliavimą ir nustatyti, kad kai perkami statinio statybos darbai ir statinio projektavimo paslaugos, – pirkimo objektas irgi būtų privalomai skaidomas į dalis. Įstatymo
perkančioji organizacija nustato laimėjusį pasiūlymą. Pažymėtina, kad turi būti tenkinamos visos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Jeigu pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė perkančiajai organizacijai, ji tokio pasiūlymo negalėtų pripažinti laimėjusiu.
Per didelė ir perkančiajai organizacija nepriimtina kaina yra tokia kaina, kuri viršija perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimą nustatytas ir užfiksuotas lėšas. Siekiant kovojant su šešėline ekonomika bei skatinti tiekėjų socialinę atsakomybę bei sąmoningumą mokant sąžiningus atlyginimus savo darbuotojams, Įstatymo 55 straipsnyje (KS įstatymas 64 straipsnis), reglamentuojančiame pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, nustatyta prievolė darbų pirkimuose, pasiūlymus vertinant pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies (KS įstatymas 94 straipsnis) nuostata, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančioji organizacija privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (toliau – Koncesijų įstatymas) 23 straipsnyje reglamentuojama keitimosi informacija tvarka.
Jame nurodyta, kad bet koks suteikiančiosios institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojo bendravimas ir keitimasis informacija, įskaitant koncesijos skelbimą, kvietimus pateikti pasiūlymą ar kitus dokumentus, ekonominės veiklos vykdytojų paraiškas, pasiūlymus, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Suteikiančiosios institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojo bendravimas ir keitimasis informacija gali būti vykdomi kitomis negu Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, kai dėl koncesijos pobūdžio reikia naudoti specialių informacinių sistemų priemones ir įrangą, kurios nėra visuotinai naudojamos. Tokiu atveju ekonominės veiklos vykdytojui suteikiančioji institucija turi pasiūlyti alternatyvią prieigą prie šių priemonių ir įrangos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Įstatymo projekto 1, 3, 16, 21 straipsnių ir Projekto 4 ir 12 straipsnių. Atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento nuolat įvardijamas grėsmes nacionaliniam saugumui, Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamo Įstatymo 17 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kuri suteikia teisę perkančiajai organizacijai neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams ar jo subtiekėjams, kurie nėra registruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, pasirašiusiose Įstatyme nurodytus tarptautinius susitarimus.
Siekiant užtikrinti proporcingumo principo laikymąsi, siūloma nuostata būtų taikoma tik toms perkančiosioms organizacijoms, kurios veikia gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ir tik tuo atveju, jei perkamos prekės, paslaugos ir darbai susiję su nacionaliniu saugumu. Pažymėtina, kad sritys, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 556 „Dėl Ūkinės veiklos sričių, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, sąrašo nustatymo“. Pirkimams strategiškai svarbiame sektoriuje turi būti skiriamas papildomi saugumo reikalavimai, todėl tiekėjai, kurie atsakingi už savo teikiamų pasiūlymų kokybę, privalo būti įsitikinę siūlomų prekių, paslaugų ar darbų saugumu. Jei tiekėjas teikdamas prekes, paslaugas ir darbus pats neįsitikina jų saugumu ir dalyvauja viešame pirkime, būtų galima manyti, kad tiekėjas aplaidžiai vertina savo teikiamas prekių ar paslaugų atitikimą valstybės saugumo interesams ir kelia abejonę savo profesiniu pajėgumu.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą perkančiosioms organizacijoms rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui, taip pat papildomai įvertinti, ar tiekėjas arba jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Atitinkamai tikslinamos Projekto 4 ir 15 straipsniais keičiamos KS įstatymo nuostatos. Dėl Įstatymo projekto 4, 18, 26 straipsnių ir Projekto 5, 14, 21 straipsnių. Pažymėtina, kad pirkimai dinaminės pirkimo sistemos pagrindu vykdomi tik elektroninėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus valstybės siekį mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms bei efektyvinti viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą, siūloma leisti perkančiajai organizacijai atsisakyti formalių procedūrų ir nesudaryti viešojo pirkimo komisijos, kai pirkimas atliekamas dinaminės pirkimo sistemos pagrindu. Taip pat siūloma atsisakyti susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais protokolo pildymo, kai pirkimas atliekamas naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos elektroninėmis priemonėmis. Šis reikalavimas būtų paliekamas tik tuose pirkimuose, kurie atliekami ne elektroninėmis priemonėmis. Įstatymo projekto 26 straipsnyje keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti pareigą perkančiosioms organizacijoms informuoti centrinę perkančiąją organizaciją apie priežastis, dėl kurių pirkimo objektą, kurį galima įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, jos įsigyja ne iš centrinės perkančiosios organizacijos.
Surinkta informacija būtų naudojama elektroninio katalogo tobulinimui ir plėtrai. Atitinkamai tikslinamos Projekto 5, 14 ir 21 straipsniais keičiamos KS įstatymo nuostatos. Dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio ir Projekto 6 straipsnio. Siekiant užtikrinti fizinių asmenų duomenų apsaugą bei atsižvelgiant į tai, kad praktikoje teisės aktų reikalavimai dėl sudarytų pirkimo sutarčių viešinimo vykdomi labai formaliai (sutartis viešinama, tačiau beveik visas jos turinys nurodomas kaip konfidencialus), taip pat siekiant valstybės biudžeto lėšų naudojimo skaidrumo, siūloma Įstatymo projekto 5 straipsnyje keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (Projekto 5 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 32 straipsnio
taip, kad būtų užtikrinamas Įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatų laikymasis. Taip pat atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą reguliuojančių teisės aktų (
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)) sugriežtinimą, siūloma atsisakyti nuostatų, kurios neleidžia konfidencialia laikyti informacijos, susijusios su fizinio asmens kvalifikacija. Dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio, Projekto 7 straipsnio ir Koncesijų įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnio.
Siekiant įgyvendinti E. sąskaitų direktyvos nuostatas, Įstatymo projekto 6 straipsnyje keičiamame 22 straipsnyje (Projekto 7 straipsnyje keičiamame KS įstatymo 34 straipsnyje; Koncesijų įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsniu keičiamame Koncesijų įstatymo 23 straipsnyje) nustatoma pareiga perkančiosioms organizacijoms nuo 2019 m. balandžio 18 d. vykdant pirkimo sutartis, sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ar darbus (toliau – sąskaita faktūra) teikti tik elektroniniu būdu. Siekiant teisinio aiškumo ir išvengti tų atvejų, kai ne visi sąskaitų dokumentai, kurie turėtų būti teikiami elektroninėmis priemonėmis, yra išvardinti įstatyme arba, kai kitose šalyse jie yra vadinami kitaip, Įstatymo projekte siūloma naudoti bendrą terminą „sąskaita faktūra už įsigyjamas prekes, paslaugas ar darbus“. Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, galės būti teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis, t. y. jos galės būti teikiamos per informacinę sistemą „E. sąskaita“ arba naudojantis kitomis informacinėmis sistemomis. Šio standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija elektronines sąskaitas faktūras privalės priimti ir jas apdoroti naudojantis tik informacinės sistemos
„E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus 22 straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus
ir kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad valstybės informacinėje sistemoje bus sukaupta informacija apie vykdomas viešųjų pirkimų sutartis. Taip pat nustatomas papildomas reikalavimas informacinei sistemai „E. sąskaita“ – ji turės sudaryti technines galimybes perkančiosioms organizacijoms priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras, atitinkančias Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal E. sąskaitų direktyvą perkančioji organizacija privalės priimti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą atitinkančias elektronines sąskaitas faktūras nuo 2019 m. balandžio 18 d., Įstatymo projekto įsigaliojimo datą siūloma sieti su minėtoje direktyvoje nustatytu reikalavimu. Dėl Įstatymo projekto 9 straipsnio. Vadovaujantis Centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro
administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašo patvirtinimo“, 42 punktu, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinių organizacijų, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos (toliau – atstovybės) turi perkančiosios organizacijos statusą ir yra priskirtos centrinio valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančioms perkančiosioms organizacijoms. Dauguma atstovybių vykdomų viešųjų pirkimų yra mažos vertės pirkimai (supaprastintus (išskyrus mažos vertės) viešuosius pirkimus atstovybės vykdo retai, o tarptautinius viešuosius pirkimus itin retai (pvz., visos atstovybės 2016 m. atliko 1 tarptautinį pirkimą, 2017 m. – 3 tarptautinius pirkimus)), didžioji dalis atstovybių viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurių kilmės šalis yra atstovybių rezidavimo šalis ir kurios nesidomi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje atstovybių skelbiama informacija apie viešuosius pirkimus.
Be to, preciziškas išankstinis viešųjų pirkimų planavimas atstovybėse yra neproporcingas jų darbų apimčiai ir administraciniams kaštams užsienyje. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 9 straipsnyje keičiamo 26 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti reikalavimo atstovybėms rengti ir skelbti pirkimų planus. Siekiant mažinti administracinę naštą, planų rengimo reikalavimo siūloma atsisakyti ir kitoms perkančiosioms organizacijoms, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė. Dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio ir Projekto 8 straipsnio. Siekiant įgyvendinti vieną iš Lietuvos Respublikos Nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos įgyvendinimo 2015-2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano tikslų – užtikrinti sąžiningą konkurenciją, skaidrų ir racionalų prekių, darbų ar paslaugų pirkimą vykdant viešuosius pirkimus – Įstatymo projekto 10 straipsnyje keičiamo Įstatymo
straipsnyje) nustatyti galimybę perkančiajai organizacijai kviesti Lietuvos piliečius dalyvauti rinkos konsultacijose. Tokiu būdu, siekdama kokybiškesnių pirkimų, perkančioji organizacija galės konsultuotis su visuomenės atstovais dėl viešųjų paslaugų kokybės gerinimo ir su tuo susijusių pirkimų. Dėl Įstatymo projekto 11 straipsnio.
Siekiant padidinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, Įstatymo projektu siekiama įpareigoti perkančiąsias organizacijas skaidyti pirkimo objektą į dalis, kai perkami statinio statybos darbai ir statinio projektavimo paslaugos. Taip pat siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija gali neskaidyti pirkimo objekto į dalis, kai dėl skaidymo sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų susijęs ir dėl to atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, kas keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar, esant kitiems motyvams, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis. Siūlomas reguliavimas skaidyti pirkimo objektą į dalis, kai perkami statinio statybos darbai ir statinio projektavimo paslaugos, paskatins tiekėjus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, padidins konkurenciją ir leis užtikrinti, kad būtų įgyvendinta statinio projektavimo paslaugų viešojo pirkimo metu įsigyta statinio architektūra ir statinio statybos darbų kokybė. Dėl Įstatymo projekto 19 straipsnio ir Projekto 15 straipsnio. Praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais dėl nuostatos, kuria draudžiama keisti pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, praktinio taikymo. Perkančioji organizacija gali atsidurti tokioje padėtyje, kai dėl rinkos pokyčių gauto pasiūlymo kaina neatitinka jos suplanuoto biudžeto ir pasiūlymą gali tekti atmesti dėl kelių eurų skirtumo nuo suplanuotos sumos.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 19 straipsnyje keičiamo Įstatymo 45 straipsnyje (Projekto 15 straipsnyje keičiamo Įstatymo
sumą, nustatytą ir užfiksuotą perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras (ne pirkimo dokumentuose), jeigu perkančiajai organizacijai ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkančioji organizacija gali pagrįsti šios kainos priimtinumą. Dėl Įstatymo projekto 14, 20, 22, 29, 30 straipsnių ir Projekto 10, 25, 27 straipsnių. Pradėjusios taikyti Įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatą, pagal kurią perkančiosios organizacijos gali vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį, perkančiosios organizacijos susiduria su praktinėmis šios nuostatos įgyvendinimo problemomis: pavyzdžiui, kokių darbuotojų (nuolat dirbančių ar ir periodiškai prisidedančių prie sutarties įgyvendinimo) darbo užmokestį vertinti; kaip sutarties vykdymo metu patikrinti, ar tiekėjas laikosi sutarties sąlygų ir darbuotojams moka deklaruotą darbo užmokestį ir panašiai. Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvas (2014/24/ES, 2014/25/ES) pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti susiję su atitinkamos viešųjų pirkimų sutarties dalyku, todėl vertinant pasiūlymus gali būti vertinama tik tų darbuotojų, kurie vykdys pirkimo sutartį, atlyginimai, o tų darbuotojų, kurių veikla nėra susijusi su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, atlyginimai negali būti įtraukti į pasiūlymų vertinimą.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant įgyvendinti Susitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų pateiktą siūlymą – vertinant tiekėjų pasiūlymus papildomus balus skirti atsižvelgiant į viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės darbuotojams mokamą (vykdant sutartį bus mokamas ne mažesnis negu deklaruotas pirkimo metu) darbo užmokestį, Įstatyme įtvirtinama pareiga perkančiosioms organizacijoms šį pasiūlymų vertinimo kriterijų taikyti visais atvejais perkant darbus. Ši pareiga nustatoma tik darbų pirkimuose (prekių ir paslaugų pirkimų atveju paliekama galimybė), kadangi pastebima, jog statybų sektoriuje labiausiai išryškėja nesąžiningo atlyginimo darbuotojams mokėjimo problema. Nuspręsta nenustatyti pareigos vertinti darbuotojams mokamą atlyginimą visų rūšių pirkimuose, kadangi tokios nuostatos įgyvendinimo ir laikymosi kontrolės užtikrinimo mechanizmas yra sudėtingas ir pareikalaus papildomų perkančiosios organizacijos pastangų. Pagal siūlomas nuostatas perkančioji organizacija turėtų vertinti, kiek tiekėjo siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas tiekėjo darbuotojams siūlomą mokėti darbo užmokestį lyginti su tiekėjo kilmės šalyje nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu yra neaiškus, nes ne visose šalyse minimalus darbo užmokestis yra nustatomas teisės aktais.
Be to, toks vertinimas sudaro palankesnes sąlygas laimėti pirkimą tų šalių tiekėjams, kuriose minimalus darbo užmokestis yra mažesnis nei Lietuvoje. Siekiant išvengti tokių situacijų, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad darbuotojams siūlomo darbo užmokesčio mediana būtų vertinama lyginant ją su Lietuvos Respublikoje nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu. Be to, perkančiajai organizacijai leidžiama pirkimo dokumentuose nurodyti užduotis, reikalingas įvykdyti sutartį, kurias atliekančių darbuotojų (nesvarbu, ar tai bus tiekėjo, ar subtiekėjo darbuotojai) atlyginimas bus vertinamas. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turės reikalauti tiekėjui pateikti sutartį vykdysiančių ir perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame sąraše bus nurodyti tik tie asmenys, kurie atitiks dvi sąlygas: 1) dirbs darbus, reikalingus sutarčiai įvykdyti ir 2) tie darbai atitiks pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis (darbus). Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat būtų nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrinti, kad mokamo mėnesinio darbo užmokesčio mediana būtų ne mažesnė negu ta, kurią nurodė pasiūlymų pateikimo metu. Atitinkamas reikalavimas galiotų ir pasitelkus subrangovus.
Įvertinus tai, kad perkančiajai organizacijai aktualu turėti realią galimybę patikrinti sutarties vykdymo metu tiekėjo darbuotojams mokamo mėnesinio darbo užmokesčio medianą, įstatyme siūloma nustatyti, kad informaciją apie sutartį vykdysiančius ir perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis atliksiančius darbuotojus ir siūlomo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančioji organizacija galėtų gauti Vyriausybės nustatyta tvarka. Siekiant kovoti su šešėline ekonomika ir užtikrinti efektyvų šios nuostatos taikymą, Įstatymo projekte nustatomas mechanizmas, kaip elgtis perkančiajai organizacijai, kai tiekėjas pažeidžia pirkimo sutarties sąlygas dėl darbuotojams mokamo atlyginimo, t. y. kai mokėto mėnesinio atlyginimo mediana yra mažesnė negu buvo nurodyta pasiūlymų pateikimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad nei šis socialinės apsaugos kriterijus, nei kiti socialinės apsaugos bei aplinkos apsaugos kriterijai nedaro įtakos pirkimo sutarties vykdymui taip, kad perkančioji organizacija būtų suinteresuota ją nutraukti ar patirtų didelių nuostolių dėl minėtų reikalavimų nesilaikymo, Įstatymo projekte siūloma nustatyti galimybę į nepatikimų tiekėjų sąrašą įrašyti ir tokį tiekėją, kuris vykdydamas sutartį socialinės apsaugos reikalavimus, įskaitant ir reikalavimus, susijusius su darbo užmokesčio vertinimu, ar aplinkos apsaugos reikalavimus, kurie pirkimo dokumentuose nurodyti kaip esminė sutarties sąlyga, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Tiekėjui sudaroma galimybė perkančiosios organizacijos sprendimą, kad jis pirkimo dokumentuose nurodytas esmines pirkimo sutarties sąlygas, susijusias su socialiniais ir aplinkos apsaugos reikalavimais, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, apskųsti teismui. Jeigu tiekėjas kreipiasi į teismą, į sąrašą jis įrašomas tik teismui priėmus tiekėjui nepalankų sprendimą. Sąraše esančiam tiekėjui 3 metus būtų neleidžiama dalyvauti pirkimo procedūrose.
Siekiant teisinio aiškumo, taip pat Įstatymo projekto 20 straipsnyje tikslinami keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktai, juose aiškiai įvardijant, kad iš pirkimo procedūros šalinamas ir tas tiekėjas, kuris yra įrašytas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, jeigu neįvykdė pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatomis arba kai ankstesnių procedūrų, atliktų Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją. Dėl Įstatymo projekto 24 straipsnio ir Projekto 19 straipsnio. Įstatymo 71 straipsnyje (KS įstatymo 79 straipsnyje) įtvirtintos neskelbiamų derybų sąlygos, minėto straipsnio 6 dalyje nurodytos sąlygos taikomos supaprastintų pirkimų atveju. Siekiant teisinio aiškumo pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą bei įvertinus praktikoje kylančius klausimus, siūloma papildyti Įstatymo projekto 24 straipsnyje keičiamo 71 straipsnio 6 dalies 6 punktą nustatant, kad ši sąlyga būtų taikoma ne tik įsigyjant valstybės institucijų, bet ir įstaigų, kontrolės veiklai reikalingų ekspertų teikiamas nematerialaus pobūdžio teikiamas paslaugas. Atliekant mokslinius tyrimus, eksperimentus, eksperimentinę plėtrą ar studijas kyla poreikis įsigyti konkrečias prekes (pavyzdžiui, reagentus tyrimui) ir analogiškos prekės negali būti taikomos. Atsižvelgiant į tai bei siekiant sudaryti geresnes sąlygas moksliniams tyrimams vykdyti, tikslinamas minėtos straipsnio dalies 8 punktas (Projekto
neskelbiamų derybų sąlyga būtų galima naudotis tuo atveju, kai prekės gaminamos ir (ar) tik naudojamos mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius. Dėl Įstatymo projekto 25 straipsnio ir Projekto 20 straipsnio.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visais atvejais yra įmanoma ar tikslinga pirkimo sutartį sudaryti raštu, Įstatyme yra įtvirtinta galimybė pirkimo sutartį sudaryti žodžiu, kai pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip
3000 eurų, neįmanoma sudaryti pagal nustatytus sutarties turinio reikalavimus (pavyzdžiui, perkami skrydžio bilietai tiesiai iš aviakompanijos), nors Įstatymas tokią pareigą nustato. Atsižvelgiant į tai bei siekiant spręsti praktines problemas, siūloma Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamoje 72 straipsnio 3 dalyje (Projekto
organizacija, vykdydama supaprastintą pirkimą ar socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinį pirkimą neskelbiamų derybų būdų minėtame straipsnyje nurodytais atvejais, galėtų nesilaikyti pirkimo sutarties turiniui keliamų reikalavimų. Dėl Įstatymo projekto 27 straipsnio ir Projekto 22 straipsnio. Įstatyme įtvirtinta, kad 3 metų sutarties galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos. Perkančioji organizacija gali nustatyti vėlesnę pirkimo sutarties įsigaliojimo datą negu sutarties sudarymo data, tačiau tokiu atveju sutarties trukmė sutrumpėja. Tai ypač neracionalu, kai pirkimo sutarties trukmė turėtų būti skaičiuojama metais, pavyzdžiui, licencijų pirkimai. Įvertinus tai, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 27 straipsnyje keičiamo 86 straipsnio 5 dalį (Projekto 22 straipsnyje keičiamo 94 straipsnio 5 dalį) ir nustatyti, kad pirkimo sutartis gali būti sudaroma ne ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui, išskyrus Įstatyme nustatytus atvejus, kuris skaičiuojamas nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Dėl Įstatymo projekto 28 straipsnio ir Projekto 24 straipsnio.
Įstatymo projekto 28 straipsnyje keičiamo Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje tikslinama pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimo, neatliekant naujos pirkimo procedūros, sąlyga, kai sutarties šalis pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ar skaidymą, ar atskyrimo, ar bankroto procedūros naujas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Ši formuluotė patikslinta įvertinus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintus reorganizavimo būdus, taip pat atsisakoma likvidavimo ir restruktūrizavimo, nes šių procedūrų metu pradinio tiekėjo teisių ir pareigų niekas neperima. Dėl Projekto 2 straipsnio. KS įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodytų pirkimų tvarką nustato Vyriausybė, o jos įgyvendinimą ir taikymo priežiūrą užtikrina Vyriausybės įgaliota institucija. Pažymėtina, kad atskirose energetikos šakose veikiančių įmonių priežiūra ir kontrolė yra atitinkamai paskirstyta kontroliuojantiems subjektams. Energijos išteklių rinkos įstatymo 28 straipsnyje yra numatyta, kad įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių laikymąsi kontroliuoja ir užtikrina Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Taip pat Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atlieka elektros energijos rinkos priežiūrą (Elektros energetikos įstatymo 64 straipsnis), gamtinių dujų įmonių veiklos skaidrumą (Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Taip pat pažymėtina, kad apie ¾ elektros ir šilumos kainos sudaro kuro kaina, taip pat elektros ir šilumos kaina yra socialiai jautri, kadangi sudaro nemažą dalį vartotojų namų ūkio išlaidų, todėl būtinas ir aktualus tik reguliavimas susijęs su kuro, reikalingo elektros ar šilumos energijai gaminti pirkimu, o tai reglamentuojama Energijos išteklių rinkos įstatymu bei Vyriausybės 2003 m. kovo
kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklėmis. Pažymėtina ir tai, kad skirtingai nei energetikos sektoriuje, kai energijai gaminti galima įsigyti skirtingo kuro iš skirtingų tiekėjų, vandentvarkoje – geriamojo vandens tiekimą vykdo geriamojo vandens tiekėjas, kuris vandenį ir išgauna. Vandens išgavimo, ruošimo, pristatymo, pardavimo ir naudojimo klausimai išsamiai reglamentuoti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas) ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybių teritorijose organizuoja ir koordinuoja savivaldybių institucijos.
Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, savivaldybių institucija, organizuodama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimą savo teritorijoje, paskiria viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paveda jam vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Pažymėtina, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės kompetencija yra derinti geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų teikiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūrėti kaip jos taikomos. Įvertinant tai, reglamentavimas dėl kainos nustatymo ir kontrolės yra išsamus. Taigi Vyriausybei patvirtinus KS įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tvarką ir paskyrus Energetikos ministerijai ir Aplinkos ministerijai vykdyti priežiūros ir kontrolės funkcijas, minėtos funkcijos persidengtų su Viešųjų pirkimų tarnybos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos funkcijomis. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją ir į tai, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdydamas KS įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, neperka veiklai reikalingo vandens, nes jis pats vandenį išgauna (nuo išgauto vandens kiekio sumokami mokesčiai valstybei ir savivaldybei), tikslinama KS įstatymo 18 straipsnio 2 dalies formuluotė.
Įstatymo projekte ir Projekte atliekamos ir kai kurios kitos Įstatymo pataisos, kurių tikslas yra atitaisyti buvusias techninio pobūdžio klaidas ir netikslumus, taip pat atlikti kitus techninio pobūdžio pakeitimus. Atlikus šiuos pakeitimus, viešųjų pirkimų reglamentavimas bus aiškesnis ir tikslesnis. Dėl Koncesijų įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnio. Atsižvelgus į tai, kad Koncesijų įstatymo pakeitimo projekte nustatyta, kad suteikiančioji institucija elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasi informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, Koncesijų įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsniu papildomas Koncesijų įstatymo 3 straipsnis ir įtraukiama nauja sąvoka „Informacinė sistema „E. sąskaita“. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektų nuostatos sudarys geresnes ir aiškesnes sąlygas įgyvendinti Įstatymą, KS įstatymą ir Koncesijų įstatymą. Įstatymų projektų nuostatomis siekiama mažinti šešėlinę ekonomiką, taupyti viešąsias lėšas, didinti socialinių reikalavimų įtraukimą į viešuosius pirkimus, skatinti konkurencingą, inovacijomis pagrįstą ekonomiką ir jos augimą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Aiškesnis viešųjų pirkimų ir pirkimų reglamentavimas sumažins prielaidas atsirasti korupcijai. 7.
įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų nuostatos dėl sąskaitų faktūrų atitikimo Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartui sudarys geresnes sąlygas tiekėjams, ypač kitų valstybių tiekėjams, dalyvauti pirkimuose. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Koncesijų įstatymo pakeitimo projekte vartojama sąvoka „Informacinė sistema „E. sąskaita“ bus teikiama Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Vyriausybė iki 2019 m. balandžio 17 d. turės parengti ir patvirtinti tvarką, pagal kurią bus perkančiajai organizacijai teikiama informacija apie sutartį vykdantiems ir perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis atliekantiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio medianą. Pakeitus KS įstatymą, turės būti pripažintas netekusiu galios Vyriausybės 2006 m. sausio 30 d. nutarimo Nr.
įgyvendinimo“ 7.2 papunktis, kuriuo pavedama Energetikos ministerijai užtikrinti pirkimų, atliekamų energetikos srities perkančiojo subjekto, kai jis vykdo Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnyje nurodytą veiklą ir įsigyja tam reikalingos energijos ar energijai gaminti skirto kuro, tvarkos įgyvendinimą ir taikymo priežiūrą, ir 8.3 papunktis, kuriuo pavedama Aplinkos ministerijai užtikrinti pirkimų, atliekamų vandentvarkos srities perkančiojo subjekto, kai jis vykdo Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą ir įsigyja tam reikalingo vandens, tvarkos įgyvendinimą ir taikymo priežiūrą. Viešųjų pirkimų tarnyba turės pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 1S-91 „Dėl informacijos viešinimo centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus Koncesijų įstatymo pakeitimo projektą, reikės pakeisti Informacinės sistemos „E. sąskaita“ nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1K-297 „Dėl Informacinės sistemos „E. sąskaita“ nuostatų patvirtinimo“, juose nustatant, kad šios informacinės sistemos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymų projektus, neigiamo ar teigiamo poveikio valstybės biudžetui nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauti specialistų vertinimai ir išvados. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešasis pirkimas“, „viešojo pirkimo sutartis“, „pirkimas“, „pirkimo sutartis“, „koncesija“, „koncesijos sutartis“, „suteikiančioji institucija“, „koncesininkas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymai turėtų būti išversti į anglų kalbą. ––––––––––––––
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 30 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalie konstrukcija „konfidencialia informacija gali būti komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai, bet tuo neapsiribojant“ tikslintina. Pirma, sakinio struktūra tikslintina kalbos požiūriu. Antra, jei turimas omenyje nebaigtinis konfidencialios informacijos sąrašas, turėtų būti vartojama ne civilinėms sutartims būdinga terminija „įskaitant bet neapsiribojant“, o teisės aktams būdinga pavyzdinio sąrašo forma su elementu „pavyzdžiui“ sąrašo pradžioje arba
„kita informacija, kuri <...>“ sąrašo pabaigoje. Taip pat pažymėtina, kad projekto
lyginamajame variante projektu teikiamas keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos pakeitimas neatsispindi. 2. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose siūloma atsisakyti nuostatų, kad informacija, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai, visais atvejais negalėtų būti laikoma konfidencialia. Atsisakius nuorodos į minėtą įstatymą, keičiamo įstatymo nesiūloma pildyti nuoroda į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Toks pasiūlymas gali būti vertinamas kaip suponuojantis tiekėjo pasiūlyme ar kitoje pateiktoje informacijoje esančių asmens duomenų viešumą bei perkančiosios organizacijos pareigą keičiamame įstatyme nustatytais atvejais juos atskleisti tretiesiems asmenims.
Turint omenyje, kad keičiamame įstatyme nėra kitų nuostatų, ribojančių perkančiosios organizacijos iš tiekėjų gautų asmens duomenų teikimą tretiesiems asmenims, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas tikslingas ir tinkamas, o jei taip (pavyzdžiui, įvertinant, kad asmens duomenų apsaugos ir konfidencialumo apimtis skiriasi) – svarstytina galimybė, įvertinus platų įstatymą taikančių subjektų ratą, keičiamame įstatyme atskirai įtvirtinti nuostatas dėl asmens duomenų teikimo apribojimų vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu tais atvejais, kai perkančioji organizacija privalo teikti iš tiekėjų gautą informaciją ar dokumentus. 3. Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 100 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad informacija, reikalinga įvertinti, ar perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje, valdančios ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikiančios srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, būtų teikiama kompetentingų institucijų, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme (toliau – Apsaugos įstatymas) nurodytais sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijais bei vertinama Apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymime, kad Apsaugos įstatymo 12 ir 13 straipsniai nustato baigtinius sandorių bei subjektų atitikties nacionaliniam saugumui patikros pagrindų sąrašus, sandorius sudarančių nacionalinių subjektų sąrašus, o minėtose projekto nuostatose siūloma subjektų ir sandorių apimtis neatitinka Apsaugos įstatyme numatytos.
Siekiant išvengti keičiamo įstatymo ir Apsaugos įstatymo normų tarpusavio prieštaravimų ar neatitikimų, siūlytina atitinkamai keisti ir Apsaugos įstatymą, į jį įtraukiant nuostatas, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatytais atvejais atliekama šiuose įstatymuose nustatytų subjektų ir sandorių atitiktis nacionalinio saugumo interesams Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Audito komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ ĮSTATYMO NR. XIII-328 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xiiip-2971(ES) 2019-03-27
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, vyriausioji specialistė Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Metodinės pagalbos skyriaus patarėja Laura Kuoraitė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Kriščiūnaitė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Dovilė Šacikauskė, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 30 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-284
N Argumentai: Atkreipiame dėmesį, kad minėtas papildymas nesuderinamas su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis ir objektyviai negali būti įgyvendinamas dėl to, kad perkantysis subjektas neturi tinkamos kompetencijos ir galimybių įvertinti, ar asmuo (tiekėjai ir jo subtiekėjai) gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams.
Vertinimas, ar asmuo gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams visų pirma reiškia patikrinimą, ar toks asmuo atitinka Įstatymo 11 straipsnyje numatytus kriterijus, tarp jų:
a) ar jis turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;
b) ar jis turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;
c) ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;
d) ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (nusikaltimų) Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir
(arba) per pastaruosius 24 mėnesius jis yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą, nuostatas;
e) kiti Įstatymo 11 straipsnyje numatyti kriterijai.
Vertinimas, ar asmuo gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams visų pirma reiškia patikrinimą, ar toks asmuo atitinka Įstatymo 11 straipsnyje numatytus kriterijus, tarp jų:
a) ar jis turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;
b) ar jis turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;
c) ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;
d) ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (nusikaltimų) Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir
(arba) per pastaruosius 24 mėnesius jis yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą, nuostatas;
e) kiti Įstatymo 11 straipsnyje numatyti kriterijai. Pažymėtina, kad nustatyti minėtų aplinkybių buvimą Įstatymas paveda Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Komisija), kuriai, be kitą ko, minėtų aplinkybių nustatymo tikslais suteikta teisė kreiptis ir gauti informaciją iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros bei kitų institucijų (Įstatymo 12 straipsnio 7 dalis, 19 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas asmens atitiktį nacionalinio saugumo interesams reikalauja vertinti per jo atitikimą Įstatymo 11 straipsnyje numatytiems kriterijams (teistumas, ryšiai su organizuotomis grupuotėmis ir kt.), o informaciją, patvirtinančią tokių kriterijų buvimą/nebuvimą, turi teisę gauti tik Komisija, perkantysis subjektas neturi galimybės savarankiškai nuspręsti, jog pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai ir jo subtiekėjai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Tai reiškia, kad kas kartą, kai tiekėjai ir jo subtiekėjai nėra iš PĮ 29 straipsnio 5 dalyje nurodytų valstybių, perkantysis subjektas privalės kreiptis į Komisiją, jog būtų gautas patvirtinimas, jog tiekėjai ir jo subtiekėjai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Manome, kad tai (prievolė kas kartą vykdant pirkimą kreiptis į Komisiją) reikšmingai padidintų administracinę naštą tiek Komisijai, tiek Komisijai duomenis teikiančioms institucijoms, tiek perkantiesiems subjektams, o pačių pirkimų procesas gerokai pailgėtų (30 dienų ir daugiau). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuostata vertinti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, kai atliekami su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, stokoja teisinio aiškumo, t.y., nėra aišku kas konkrečiai laikytina su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimu.
Įstatymas nustato aiškius kriterijus kuomet asmenys ir sandoriai turi būti vertinami per jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams (pvz. vertinimas atliekamas, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pajamų), tačiau nei Įstatyme, nei PĮ nėra numatyta kas konkrečiai laikoma su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimu. Įstatyme naudojama nacionalinio saugumo interesų sąvoka, kuri, manytina, taikytina ir PĮ projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai, tačiau to PĮ pakeitimo projekte aiškiai numatyta nėra. Visgi, net ir pripažinus, kad PĮ projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai taikytina Įstatyme naudojamos nacionalinio saugumo interesų sąvokos reikšmė, išlieka poreikis nustatyti konkrečius kriterijus kas laikytina su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimais, nes nacionalinio saugumo interesų sąvoka palieka plačią interpretacijų galimybę.
Pavyzdžiui, Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nacionalinio saugumo interesams priskiria – „saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai, kaip jie suprantami Nacionalinio saugumo strategijoje, transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai, įskaitant svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą ir kita.“ Vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategija, prie gyvybinių ir pirmaeilių valstybės saugumo interesų priskiriami tokie interesai, kaip, kad suverenitetas, teritorijos vientisumas, demokratinė konstitucinė santvarka; pilietinė visuomenė, pagarba žmogaus ir piliečio teisėms bei laisvėms ir jų apsauga; taika ir gerovė valstybėje; NATO ir ES gyvybingumas ir vieningumas, visų euroatlantinės bendrijos valstybių saugumas, solidarumas, demokratija ir gerovė; saugumas, stabilumas, demokratijos ir europinių vertybių sklaida visose Lietuvos Respublikos Rytų kaimynystės valstybėse; valstybės raidos tvarumas: ekonominis, energetinis, aplinkosauginis, informacinis, kibernetinis, socialinis saugumas (Nacionalinio saugumo strategijos III skyrius), todėl perkančiajam subjektui kas kartą pačiai tinkamai ir kompetentingai įvertinti, ar įsigyjamos prekės, paslaugos gali/negali paveikti minėtus nacionalinio saugumo interesus, gali būti sudėtinga, ar net objektyviai neįmanoma (primintina, jog perkantysis subjektas neturi galimybės gauti atitinkamus institucijų dokumentus ir juos kompetentingai įvertinti). Pasiūlymas:
Naikinti siūlomą PĮ 29 straipsnio papildymą 5 dalimi.
Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant įstatymo projekto iniciatorių aiškinamajame rašte pateiktiems argumentams dėl siūlomos nuostatos tikslų, sutiktina, kad perkantieji subjektai gali susidurti su praktinėmis nuostatos įgyvendinimo problemomis, taip pat neturėti tinkamos kompetencijos ir galimybių įvertinti ar tiekėjai ir subtiekėjai gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projektą papildyti nuostatomis, įpareigojančiomis Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos perkantiesiems subjektams teikti reikiamą informaciją, taip pat įstatymo projekte nustatyti tokios informacijos teikimo bei gavimo tvarką. Žr. 11 ir 20 Audito komiteto pasiūlymus. 2. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-286
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad PĮ 94 straipsnio 9 dalyje nėra pakankamai aiškiai ir tiksliai atskleista nekonfidencialia laikytinos informacijos apimtis bei tikslus jos pobūdis:
„9. Perkantysis subjektas laimėjusio dalyvio
pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, <...>“, siūloma
neaiškumų dėl jos taikymo praktikoje, taip pat galimai padidinti perkančiųjų subjektų ir tiekėjų ginčų riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostatos formuluotė iš dalies dubliuoja 94 straipsnio 9 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet jais neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai.
Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymų, nustatančių informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šiuos įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nuostatas;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 46 ir 68 straipsniuose ir 94 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;
3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis;
4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.“ Nepritarti Įstatymo projekto 6 straipsnio tikslas – išplėsti informacijos, kuri negali būti laikoma konfidencialia, sąrašą taip, kad būtų užtikrintas ir keičiamo įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatų laikymasis, nes praktikoje teisės aktų reikalavimai dėl sudarytų pirkimų sutarčių viešinimo nevykdomi arba vykdomi formaliai motyvuojant sutarčių konfidencialumu. 3. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-288
Argumentai: Pakeitime nurodoma, kad „Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta 2017 m. spalio 16 d.
Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (OL 2017 L 266, p. 19) (toliau – Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas), teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.“, t. y. numatoma, kad tam tikros elektroninės sąskaitos faktūros teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis, tačiau toliau nuostatoje nenumatyta perkančiajam subjektui jokios išimties priimti ir apdoroti sąskaitas kitomis nei „E. sąskaita“ priemonėmis“: „Perkantysis subjektas elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio
Pasiūlymas: Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis, perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis, sąskaitos faktūros teikiamos tik elektroniniu būdu. Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta
sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (OL 2017 L 266, p. 19) (toliau – Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas), teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.
Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros gali būti teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja tokiomis priemonėmis, kuriomis jos yra pateiktos, naudodamasis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio
straipsnyje elektroninė sąskaita faktūra suprantama kaip sąskaita faktūra, išrašyta, perduota ir gauta tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę ją apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu.“ Nepritarti Įstatymo projekte nustatomas reikalavimas perkantiesiems subjektams priimti elektronines sąskaitas faktūras per valstybės įmonės „Registrų centras“ administruojamą sistemą „E.sąskaita“, o tiekėjas jas galės teikti laisvai pasirinktomis priemonėmis. Toks būdas pasirinktas siekiant kaupti duomenis vienoje vietoje. 4. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-2810
Dėl 48 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 31 punktu: „31) informacija apie tai, kad tiekėjas pateiktų sutartį vykdysiančių ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, jei taikytina;“. Siūlymas papildyti nuostatą neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentavimo, taip pat tokia nuostata laikytina perteklinės informacijos reikalavimu. Reikalavimas tiekėjui nurodyti perkančiajam subjektui tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio medianą pažeidžia asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens duomenimis yra laikoma bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyta.
Atitinkamai, tais atvejais kai tiekėjo darbus atliksiančių darbuotojų skaičius mažesnis nei trys darbuotojai, nurodomą užmokesčio mėnesio medianą galime priskirti konkretiems tiekėjo darbuotojams, tad tokie duomenys yra laikomi asmens duomenimis. Toks duomenų atskleidimas yra nesuderinamas su 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojusiame Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) numatytu proporcingumo principu (5 straipsnio, 1 dalies c punktas) kuris numato, kad galima tvarkyti asmens duomenis tik ta apimtimi, kuri yra būtina norimam tikslui pasiekti (siekiant įvertinti tiekėjo pasiūlymą darbuotojo atlyginimas nėra būtinas duomuo) bei konfidencialumo principu, numatančiu, kad duomenų valdytojas (šiuo atveju – tiekėjas) užtikrintų tinkamą savo darbuotojų duomenų apsaugą nuo neteisėto atskleidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tvarkant darbuotojų duomenų tvarkymo atžvilgiu yra taikomas BDAR ir jiems galioja visos BDAR numatytos teisės, tarp kurių: žinoti apie jų asmens duomenų tvarkymą ir susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti netikslius asmens duomenis, reikalauti ištrinti asmens duomenis („teisę būti pamirštam“), apriboti asmens duomenų tvarkymą, nesutikti su asmens duomenų tvarkymu bei teisę į duomenų perkeliamumą. Šių teisių įgyvendinimo našta teikiant jų duomenis tektų ne tik darbdaviui, t. y. tiekėjui, bet taip pat ir perkančiajam subjektui, kuris tokius duomenis gautų ir tvarkytų, o tai sukelia neproporcingą administracinę naštą. Taip pat nėra aišku kaip turėtų būti skaičiuojama siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, už kurį laikotarpį.
Ar turėtų būti skaičiuojama mediana visam planuojamam sutarties galiojimo laikotarpiui, ar konkrečių darbų, kuriems pasitelkiamas ekspertas atlikimo laikotarpiui ar kt.? Pažymėtina, kad, darbo užmokesčio reikalavimai privalomai taikyti numatomi tik darbų pirkimams, todėl siūlomas pakeitimas nesuderinamas su kitų PĮ straipsnių nuostatomis. Pasiūlymas:
Naikinti siūlomą PĮ
Pritarus pasiūlymui negalės būti įgyvendintas įstatymo projekto 16 straipsnis, kuriuo keičiamo įstatymo 64 straipsnis papildomas nauja 11 dalimi. Pažymėtina, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas numato galimybę tvarkyti asmenų duomenis, jeigu tikslas įtvirtinamas įstatyme. Šiuo atveju duomenų panaudojimo tikslas įvardytas įstatymo projekte, todėl siūlomos nuostatos asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms neprieštarauja. 5. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-2812
Argumentai: Atkreipiame dėmesį, kad minėtas papildymas nesuderinamas su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis ir objektyviai negali būti įgyvendinamas dėl to, kad perkantysis subjektas neturi tinkamos kompetencijos ir galimybių įvertinti, ar tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai kelia pavojų nacionaliniam saugumui, todėl tokios sąlygos numatymas techninėje specifikacijoje galėtų būti daugiau šabloninė nuostata, kurios praktinis įgyvendinimas susijęs su kompetentingų institucijų įtraukimu tiek į pirkimo procedūrų, tiek į sutarties vykdymo procesą. Vertinimas, ar tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai kelia pavojų nacionaliniam saugumui visų pirma reiškia patikrinimą, ar pats tiekėjas atitinka Įstatymo 11 straipsnyje numatytus kriterijus.
Pažymėtina, kad nustatyti minėtų aplinkybių buvimą Įstatymas paveda Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Komisija), kuriai, be kitą ko, minėtų aplinkybių nustatymo tikslais suteikta teisė kreiptis ir gauti informaciją iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei kitų institucijų (Įstatymo 12 straipsnio 7 dalis, 19 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas asmens atitiktį nacionalinio saugumo interesams reikalauja vertinti per jo atitikimą Įstatymo 11 straipsnyje numatytiems kriterijams (teistumas, ryšiai su organizuotomis grupuotėmis ir kt.), o informaciją, patvirtinančią tokių kriterijų buvimą/nebuvimą, turi teisę gauti tik Komisija, perkantysis subjektas neturi galimybės savarankiškai nuspręsti, jog pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai, jų subtiekėjai ar siūlomos prekės, paslaugos arba darbai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Tai reiškia, kad kas kartą, kai pirkimą vykdys perkantysis subjektas, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, perkantysis subjektas privalės kreiptis į Komisiją, kad būtų gautas patvirtinimas, jog ne tik pats tiekėjas, jo subtiekėjai, bet ir siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Manome, kad tai (prievolė kas kartą vykdant pirkimą kreiptis į Komisiją) reikšmingai padidintų administracinę naštą tiek Komisijai, tiek Komisijai duomenis teikiančioms institucijoms, tiek perkantiesiems subjektams, o pačių pirkimų procesas gerokai pailgėtų (30 dienų ir daugiau). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuostata vertinti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, kai atliekami su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, stokoja teisinio aiškumo, t. y., nėra aišku kokiais kriterijais vadovaujantis būtų nustatomas tiekėjo siūlomų prekių, paslaugų ar darbų keliamas pavojus nacionaliniam saugumui. Įstatymas nustato aiškius kriterijus kuomet asmenys ir sandoriai turi būti vertinami per jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams (pvz. vertinimas atliekamas, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pajamų), tačiau nei Įstatyme, nei PĮ nėra numatyta kas konkrečiai laikoma su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimu. Įstatyme naudojama nacionalinio saugumo interesų sąvoka, kuri, manytina, taikytina ir PĮ projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai, tačiau to PĮ pakeitimo projekte aiškiai numatyta nėra.
Visgi, net ir pripažinus, kad PĮ projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai taikytina Įstatyme naudojamos nacionalinio saugumo interesų sąvokos reikšmė, išlieka poreikis nustatyti konkrečius kriterijus kas laikytina su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimais ir juo labiau – kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti įvertinamas tiekėjo siūlomų prekių, paslaugų ar darbų keliamas pavojus nacionaliniam saugumui, nes nacionalinio saugumo interesų sąvoka palieka plačią interpretacijų galimybę. Atsižvelgiant į tai, perkančiajam subjektui kas kartą pačiai tinkamai ir kompetentingai įvertinti, ar įsigyjamos prekės, paslaugos gali/negali paveikti minėtus nacionalinio saugumo interesus, gali būti sudėtinga, ar net objektyviai neįmanoma (primintina, jog perkantysis subjektas neturi galimybės gauti atitinkamus institucijų dokumentus ir juos kompetentingai įvertinti). Pasiūlymas:
Naikinti siūlomą PĮ 50 straipsnio 2 dalies pakeitimą. Pritarti iš dalies Žr. 11 ir 20 Audito komiteto pasiūlymus. 6. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-2816
Argumentai: Siūlytina pakeisti 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį ir 64 straipsnio 11 dalį dėl žemiau nurodytų priežasčių. Siūlomi pakeitimai neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentavimo, taip pat tokia nuostata laikytina perteklinės informacijos reikalavimu. Reikalavimas tiekėjui nurodyti perkančiajam subjektui tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio medianą pažeidžia asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens duomenimis yra laikoma bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyta.
Atitinkamai, tais atvejais kai tiekėjo darbus atliksiančių darbuotojų skaičius mažesnis nei trys darbuotojai, nurodomą užmokesčio mėnesio medianą galime priskirti konkretiems tiekėjo darbuotojams, tad tokie duomenys yra laikomi asmens duomenimis. Toks duomenų atskleidimas yra nesuderinamas su 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojusiame Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) numatytu proporcingumo principu (5 straipsnio, 1 dalies c punktas) kuris numato, kad galima tvarkyti asmens duomenis tik ta apimtimi, kuri yra būtina norimam tikslui pasiekti (siekiant įvertinti tiekėjo pasiūlymą darbuotojo atlyginimas nėra būtinas duomuo) bei konfidencialumo principu, numatančiu, kad duomenų valdytojas (šiuo atveju – tiekėjas) užtikrintų tinkamą savo darbuotojų duomenų apsaugą nuo neteisėto atskleidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tvarkant darbuotojų duomenų tvarkymo atžvilgiu yra taikomas BDAR ir jiems galioja visos BDAR numatytos teisės, tarp kurių: žinoti apie jų asmens duomenų tvarkymą ir susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti netikslius asmens duomenis, reikalauti ištrinti asmens duomenis („teisę būti pamirštam“), apriboti asmens duomenų tvarkymą, nesutikti su asmens duomenų tvarkymu bei teisę į duomenų perkeliamumą. Šių teisių įgyvendinimo našta teikiant jų duomenis tektų ne tik darbdaviui, t. y. tiekėjui, bet taip pat ir perkančiajam subjektui, kuris tokius duomenis gautų ir tvarkytų, o tai sukelia neproporcingą administracinę naštą. Taip pat nėra aišku kaip turėtų būti skaičiuojama siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, už kurį laikotarpį.
Ar turėtų būti skaičiuojama mediana visam planuojamam sutarties galiojimo laikotarpiui, ar konkrečių darbų, kuriems pasitelkiamas ekspertas atlikimo laikotarpiui ar kt.? Pažymėtina, kad, darbo užmokesčio reikalavimai privalomai taikyti numatomi tik darbų pirkimams, todėl siūlomas pakeitimas nesuderinamas su kitų PĮ straipsnių nuostatomis. Siūlomoje 64 straipsnio 11 dalies formuluotėje siūlytina numatyti ne privalomą pareigą perkantiesiems subjektams vertinti, tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio medianą, tačiau numatyti galimybę vertinti tokius duomenis, nes atitinkamos nuostatos yra nesuderinamos su Direktyvos 2014/25/ES nuostatomis, t. y. Direktyvos nuostatos tokios privalomos pareigos ar vertinimo kriterijaus nenustato. Taip pat 64 straipsnio 11 dalyje siūloma naikinti nuostatą „sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai)“ – ši nuostata sukuria pareigą perkančiajam subjektui išskirti esmines užduotis arba kitokiu būdu detalizuoti visas užduotis, kurias bus reikalinga atlikti sutarties vykdymo metu. Darbų pirkimo atveju, tiekėjai didžiąją dalį darbų įsivertina pagal projektą, aiškinamąją raštą ar kitus techninius dokumentus ir ne visų darbų įkainių yra prašoma atskirai, nes jie tiesiog yra įtraukti į didesnės apimties darbus, tačiau juos gali atlikti skirtingi darbuotojai. Siūlytina parengti poįstatyminį aktą, kuriame būtų nurodytos rekomendacijos dėl: vertinamojo balo dydžio skyrimo darbo užmokesčio kriterijui, sankcijos, numatytos Tiekėjui už šio reikalavimo nepaisymą, Tiekėjo pateiktos informacijos tikrinimo tvarką, jei pasiūlymą pateikė užsienio Tiekėjas, Tiekėjo pateiktos informacijos tikrinimo tvarką tiek pirkimo, tiek sutarties vykdymo metu. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
dalies 1 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas;“. 2. Papildyti 64 straipsnį 11 dalimi:
„11. Darbų pirkimuose galima nustatyti socialinį
pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai), viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkantysis subjektas taip pat gali reikalauti, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkantįjį subjektą ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą nurodytiems darbuotojams. Informacija apie nurodytų darbuotojų mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajam subjektui teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Žr. 6 Audito komiteto pasiūlymą. 7.
7UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-2817
Argumentai: Tiek galiojančiame PĮ, tiek PĮ projekto 66 straipsnio 1 dalyje yra numatytas perteklinis reglamentavimas, nustatantis, kad neįprastai mažomis laikomos kainos, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Direktyvos 2014/25/ES 84 straipsnyje nėra imperatyviai nustatyta kokia kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža ir perkantiesiems subjektams paliekama teisė patiems nustatyti, ką jie konkretaus pirkimo atveju laikys neįprastai maža kaina. Direktyvos 2014/25/ES 84 straipsnyje nėra imperatyviai nustatyta, kokia kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža ir perkantiesiems subjektams paliekama teisė patiems nustatyti, ką jie konkretaus pirkimo atveju laikys neįprastai maža kaina, todėl PĮ 66 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas perteklinis reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, pakeisti PĮ nuostatas, reglamentuojančias neįprastai mažos kainos nustatymo (apskaičiavimo) tvarką, numatant, kad perkantysis subjektas turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kokia pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos bus laikomos neįprastai mažomis. Pasiūlymas:
Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstytai taip: „66 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina
reikalauti, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Perkantysis subjektas turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kokia pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti bus laikomos neįprastai mažomis.“ Nepritarti Pažymėtina, kad nuostatos tikslas yra apsisaugoti nuo rinkos realijų neatitinkančias kainas siūlančių tiekėjų, vėliau negebančių tinkamai vykdyti sutarčių.
Įtvirtinant atvejį, kuomet kaina visuomet bus laikoma neįprastai maža, nustatomas aiškumas ir minimali apsauga perkantiesiems subjektams. Be to keičiamo įstatymo reikalavimas dėl 30 proc. mažesnės kainos, netrukdo perkančiajam subjektui nusimatyti kitų atvejų. 8. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-2819
Atsižvelgiant į PĮ 2 straipsnio
pasiūlymų pateikimas perkančiajam subjektui sukelia dideles neigiamas pasekmes, pirkimo procedūrų pasibaigimą negavus reikiamo rezultato ir perteklines pakartotines naujų pirkimų skelbimo bei vykdymo procedūras, todėl tikslinga numatyti galimybę perkančiajam subjektui neskelbiamas derybas vykdyti ir tokiais atvejais, kai ankstesniame pirkime buvo pateiktos nepriimtinos pirkimo paraiškos arba nepriimtini pasiūlymai. Siūlome 79 straipsnio 1 dalies 1 punktą papildyti žodžiais ar nepriimtinos paraiškos/pasiūlymai, taip kaip numatoma VPĮ pakeitimo projekto 12 straipsnyje: „31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų dalyvauti
pirkime, apie kurį buvo skelbta, arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra nepriimtini ar netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;“.
Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jeigu atviram ar ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms, konkurenciniam dialogui, inovacijų partnerystei nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba pateiktos visos netinkamos ar nepriimtinos pirkimo paraiškos ar netinkami ar nepriimtini pirkimo pasiūlymai, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jeigu perkantysis subjektas ketina taikyti šį neskelbiamų derybų būdą, jis turi visiems atviro ar riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas ar nepriimtinas pirkimo paraiškas ar netinkamus ar nepriimtinus pirkimo pasiūlymus;“. Nepritarti Šia nuostata įgyvendinamos Direktyvos 2014/25/ES 2 straipsnio 14 dalies ir 50 straipsnio nuostatos. 9. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-2821
Argumentai: Siūlome atsisakyti prievolės sprendimus neatlikti pirkimo, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, patvirtinančių dokumentų kopijas ne vėliau kaip per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus elektroninėmis priemonėmis pateikti centrinei perkančiajai organizacijai, nes perkančiajam subjektui tai didelė administracinė našta ir tokios prievolės nustatymas nėra tikslingas. Pasiūlymas:
Pakeisti 90 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkantieji subjektai privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis naudodamiesi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo
perkančiosios organizacijos paslaugomis, patvirtinančių dokumentų kopijas perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus elektroninėmis priemonėmis pateikia centrinei perkančiajai organizacijai.“ Pritarti Žr. 8 Audito komiteto pasiūlymą. 10. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-2822
Argumentai: Siūlytina nustatyti galimybę netaikyti 94 straipsnio 9 dalies nuostatos laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Pasiūlymas: Pakeisti 94 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Perkantysis subjektas laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai. Šis reikalavimas taip pat netaikomas laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.““
pagrindiniame komitete
11UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-2824
(4)b) Argumentai: Siūlomas PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio pakeitimas neatitinka 2014 m. vasario 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/25/ES Dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25/ES) 89 straipsnio d punkto ii papunkčio nuostatų, kurios numato, kad Sutartys ir preliminariosios sutartys gali būti keičiamos nevykdant naujos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą kai rangovas, kuriam perkantysis subjektas iš pradžių paskyrė sutartį, pakeičiamas nauju rangovu, jeigu dėl įmonės restruktūrizavimo, įskaitant perėmimą, susijungimą ir įsigijimą, arba dėl nemokumo visas arba dalį pradinio rangovo teisių perima kitas ekonominės veiklos vykdytojas, atitinkantis pradinius kokybinės atrankos kriterijus, su sąlyga, kad dėl to nereikia daryti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo <...>. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Įmonės reorganizavimas – juridinio asmens (įmonės, bendrovės, įstaigos, organizacijos ar pan.) pabaiga, be likvidavimo procedūros. Reorganizavimas gali būti atliekamas jungimo ir skaidymo būdais. Juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas, skaidymo būdai yra išdalinimas, padalinimas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnyje nustatyta, Bendrovė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais, o bankrutavusi bendrovė likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Įmonių nemokumo statusą ir tokio juridinio asmens statuso pasikeitimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – BĮ). BĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankrotas – teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą. Vadovaujantis BĮ 2 straipsnio 5 dalimi, bankrutavusia laikoma įmonė, kuri pripažinta bankrutavusia šio ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl to likviduojama įmonė. Siūlomas PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio pakeitimas neatitinka Direktyvos 2014/25/ES nuostatų, nes yra panaikinamos Direktyvos 2014/25/ES nuostatos dėl galimybės keisti tiekėją įmonės restruktūrizavimo ir likvidavimo atveju. Pasiūlymas:
Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo, bankroto procedūros, įskaitant likvidavimą, ar restruktūrizavimo, naujas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Likvidavus ar restruktūrizavus juridinį asmenį jo teisių ir pareigų neperima kiti juridiniai asmenys, kurie galėtų tęsti pirminio tiekėjo pareigas vykdant viešųjų pirkimų sutartį. Žr. 10 Audito komiteto pasiūlymą. 12.
12UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-2825
Siūlomas PĮ 99 straipsnio pakeitimas yra perteklinis ir sukelia didelį neaiškumą dėl praktinio tokio pakeitimo taikymo bei vertinimo – visiškai neaišku, kaip perkantysis subjektas turės vertinti esminės sutarties sąlygos vykdymą su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Toks pakeitimas yra perteklinis, neaiškus ir kelia potencialių ginčų su tiekėjais riziką, nes praktikoje nėra įmanoma iš anksto sutartyse nustatyti, kas bus laikoma „dideliais arba nuolatiniais trūkumais“. LR civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Praktikoje šalys sutartyje aiškiai nurodo, kas bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu, tačiau papildomų bei neaiškių sąlygų, susijusių su „didelių arba nuolatinių trūkumų“ nenustato. Pasiūlymas:
Naikinti siūlomą 99 straipsnio pakeitimą. Pritarti iš dalies Argumentai: Siūlomas pakeitimas susijęs su įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais tiekėjo darbuotojų, vykdysiančių pirkimo sutartį ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis, darbo užmokesčio vertinimą. Nustatomas mechanizmas, kaip elgtis perkančiajam subjektui, kai tiekėjas pažeidžia pirkimo sutarties sąlygas dėl darbuotojams mokamo atlyginimo, t. y. kai mokėto mėnesinio atlyginimo mediana yra mažesnė negu buvo nurodyta pasiūlymų pateikimo metu. Visgi siekiant išvengti ginčų su tiekėjais rizikos, siūlytina aiškiai reglamentuoti, kad tiekėjas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, esant minėtam pagrindui, galėtų būti įtraukiamas tik tuo atveju, kai jam už esminių sutarties sąlygų pažeidimą ar netinkamą sutarties vykdymą buvo paskirta sutartyje numatyta sankcija. Žr. 14 Audito komiteto pasiūlymą. 13.
13UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-28
Argumentai: Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta direktyvos taikymo sritis ir numatyta, kad: Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų subjektų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos siekiant sudaryti sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų numatoma vertė ne mažesnė nei 15 straipsnyje nustatytos vertės ribos. Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnis nustato, kad: Išskyrus pirkimus, kuriems ši direktyva netaikoma vadovaujantis 18–23 straipsniuose numatytomis išimtimis arba išimtimis pagal 34 straipsnį, kiek tai susiję su atitinkamos veiklos vykdymu, ši direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra lygi toliau nurodytoms vertės riboms arba didesnė už jas:
a) 414 000 EUR – prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių ir projektų konkursų atveju;
b) 5 186 000 EUR – darbų pirkimo sutarčių atveju;
c) 1 000 000 EUR – XVII priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių atveju. Atsižvelgiant į tokias Direktyvos 2014/25/ES nuostatas, laikytina, kad šios direktyvos nuostatos privalomai taikomos tik tarptautinės vertės pirkimams. Tuo tarpu PĮ 1 straipsnyje apibrėžta ženkliai platesnė (lyginant su Direktyva 2014/25/ES) šio įstatymo taikymo sritis:
vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumą ir skaidrumą. 2. Šis įstatymas reglamentuoja pirkimų valdymo, atlikimo tvarką, įskaitant pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. 3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo 8 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 4. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų.
PĮ 12 straipsnyje nustatytos Pirkimo vertės ribos, tačiau nesilaikant Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnio nuostatų, PĮ nėra numatyta, kad PĮ nuostatos taikomos išimtinai Tarptautinės vertės pirkimams:
pirkimas, kurio numatoma vertė, be pridėtinės vertės mokesčio, yra lygi arba viršija šias ribas:
1) Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnio a ir b punktuose nustatytas ribas, kurias Europos Komisija kas 2 metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Informacija apie šias ribas skelbiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
2) 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų), kai perkamos šio įstatymo 4 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos. 2. Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas. 3. Mažos vertės pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip
vertės mokesčio), ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas. Pažymėtina, kad perkeliant Direktyvos 2014/25/ES atitinkamas nuostatas į PĮ bei apibrėžiant PĮ taikymo sritį, nepaisant to, kad Direktyvos 2014/25/ES perkėlimo atitikties lentelėje2 nurodoma, jog Direktyvos 2014/25/ES 1 ir 15 straipsnio nuostatos į PĮ perkeltos visiškai, PĮ reglamentavimo ir taikymo apimtis buvo praplėsta ir nustatytas perteklinis PĮ nuostatų taikymas Supaprastintos vertės pirkimams ir iš dalies – Mažos vertės pirkimams.
Pažymėtina, kad PĮ projekto Aiškinamajame rašte nurodyta, kad supaprastintiems ir socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, kultūros srityje) pirkimams Įstatymo projekte nustatytos iš esmės vienodos taisyklės kaip ir tarptautiniams pirkimams, išskyrus tai, kad nustatomi trumpesni paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai supaprastintuose pirkimuose, nustatoma daugiau neskelbiamų derybų atvejų supaprastintuose pirkimuose, neskelbiamų supaprastintų derybų procedūras leidžiama vykdyti lanksčiau, nereikalaujama skelbti apie supaprastintų pirkimų ir projekto konkursų rezultatus. Manytina, kad vienodas tarptautinių ir supaprastintų pirkimų reguliavimas palengvins įstatymo taikymą perkantiesiems subjektams, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms nebereikės perprasti daugelio skirtingų perkančiųjų subjektų pasitvirtintų supaprastintų pirkimų taisyklių, sumažės klaidų tikimybė atliekant pirkimų procedūras. Akivaizdu, kad praktikoje suvienodinus Tarptautinių ir Supaprastintų pirkimų tvarką bei nustačius jų vykdymui vienodas taisykles, PĮ taikymas perkantiesiems subjektams tapo ne lengvesnis, tačiau priešingai – sudėtingesnis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad PĮ nustatytas ženkliai griežtesnis Supaprastintos vertės pirkimų ir iš dalies – Mažos vertės pirkimų, procedūrų reglamentavimas, kuris pagal PĮ privalomai taikomas perkančiųjų subjektų vykdomiems Supaprastintiems ir iš dalies – Mažos vertės pirkimams (kurių, pažymėtina, Direktyvos 2014/25/ES nuostatos specifiškai nereglamentuoja ir jiems nėra taikomos), todėl siekiant lengvinti ir efektyvinti perkančiųjų subjektų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už Tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras bei palengvinti PĮ taikymą perkantiesiems subjektams, supaprastinti komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, didinti jų lankstumą, perkantiesiems subjektams suteikti daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinti jiems ir tiekėjams tenkančią administracinę naštą yra tikslinga pakeisti PĮ nuostatas. Tai padidintų išlaidų efektyvumą, užtikrintų geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį, paskatintų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, pritrauktų daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių. Pažymėtina, kad bendros Tarptautinio pirkimo vertės ribos nėra apibrėžiamos pačiame PĮ – jos nustatytos Direktyvoje 2014/25/ES ir kas dvejus metus peržiūrimos Europos Komisijos bei skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir CVP IS. Tuo yra išvengiama periodinio PĮ pakeitimo pasikeitus tarptautinio pirkimo vertės riboms.
Siekiant aukščiau nurodytų tikslų (paprastesnio, lankstesnio ir efektyvesnio Supaprastintos vertės pirkimų reguliavimo), taip pat atsižvelgiant į aiškų tarptautinio, supaprastinto ir mažos vertės pirkimų ribų nustatymą, kurių pagrindu galimas (įmanomas) aiškus pirkimų taisyklių reglamentavimo atskyrimas, PĮ nuostatos turėtų būti taikomos išimtinai Tarptautinės vertės pirkimams, o perkantiesiems subjektams turėtų būti nustatyta galimybė pačioms pasitvirtinti Supaprastintų komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, atsižvelgiant į perkančiųjų subjektų poreikius ir atliekamų pirkimų specifiką. Tokiose taisyklėse turėtų būti užtikrinami PĮ nustatyti viešųjų pirkimų principai. Nustačius perkantiesiems subjektams teisę patiems pasitvirtinti Supaprastintų komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, jose būtų nustatomi aiškūs paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai, siekiant išlaikyti nuoseklumą ir atsižvelgiant į šiuo metu aktualios redakcijos PĮ, taisyklėse turėtų būti nustatytas pakankamas neskelbiamų derybų atvejų skaičius bei PĮ nustatytiems viešųjų pirkimų principams neprieštaraujančios neskelbiamų supaprastintų derybų procedūros bei jų tvarka, taip pat galimybė numatyti lankstesnius reikalavimus dėl bendravimo ir keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis. Toks skirtingas Tarptautinių ir Supaprastintų komunalinio sektoriaus pirkimų reglamentavimas sudarytų galimybę perkantiesiems subjektams liberaliau ir lanksčiau atlikti supaprastintų pirkimų procedūras, neapsunkintų PĮ taikymo ir padidintų perkančiųjų subjektų vykdomų pirkimų efektyvumą, taip pat palengvintų įstatymo taikymą perkantiesiems subjektams, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 2.
vertės mokesčio yra ne mažesnė nei 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos vertės ribos, ir reglamentuoja tokių pirkimų valdymo, atlikimo tvarką, įskaitant pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.“ Nepritarti Viešųjų pirkimų direktyvų normų taikymas privalomas tarptautinės vertės pirkimams, tačiau valstybė narė gali tam tikras taisykles į nacionalinę teisę perkelti griežčiau. Įstatyme suvienodintas tarptautinės vertės pirkimų ir supaprastintų pirkimų reglamentavimas, pastarųjų atveju numatant tam tikrus palengvinimus, pavyzdžiui, trumpesni terminai. Manytina, kad supaprastintų pirkimų reglamentavimas kiekvieno perkančiojo subjekto patvirtinamomis taisyklėmis grąžintų į situaciją, kai kiekviename perkančiajame subjekte tvarka skiriasi ir nėra bendros krypties. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Komisija yra išleidusi komunikatą (2006/C 179/02), kuriame išaiškinti pagrindiniai principai, kuriais valstybės narės turėtų vadovautis reglamentuodamos pirkimus, kurie nepatenka į direktyvų reguliavimo sritį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) taip pat yra pasisakęs, kad nors kai kurioms sutartims Bendrijos viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos nėra taikomos, šias sutartis sudarantys perkantieji subjektai privalo laikytis pagrindinių Europos Bendrijų sutarties nuostatų. 14.
14UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-28
Argumentai: Pakeisti PĮ 2 straipsnio 19 dalį ir numatyti, kad pirkimo sutartimi laikoma atlygintinė sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai (Direktyvoje 2014/25/ES aiškiai nustatyta, jog prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutartimis laikomos tik atlygintinos sutartys (t. y. sutarties atlygintinumas siejamas su piniginiu atlygiu), o PĮ
apibrėžimas, kuris siejamas su ženkliai platesne sąvoka „ekonominė nauda“ (piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai), todėl PĮ nustatyta ženkliai platesnė įstatymo taikymo sritis. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo
sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vieno ar kelių perkančiųjų subjektų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma atlygintinė sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.“ Nepritarti Atsižvelgiant į ESTT praktiką (byla C-399/98, Ordine degli Architetti delle Province di Milano, 76-81, 84-86 dalys bei byla C-220/05, Jean Auroux, 45 dalis), viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sąvoka buvo papildyta apibrėžtyje vartojamų žodžių „ekonominė nauda“ paaiškinimu. Minėtose bylose teigiama, kad viešųjų pirkimų sutartys yra atlygintinos sutartys, kurioms turi būti taikomos Europos Sąjungos direktyvos nepriklausomai nuo to, kokia forma atlyginama tiekėjams už jų suteiktas prekes, paslaugas ar darbus. Toks atlyginimas gali būti ne tik mokėjimas pinigine išraiška, bet ir, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių ar panaudoti griovimo darbų metu gautas medžiagas.
Viešojo pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikšti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iš trečiųjų asmenų. 15. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28
Argumentai: Siūloma trumpinti privalomą terminą, kurį perkantysis subjektas turi duoti tiekėjui, jog jis pagrįstų konfidencialią informaciją, nes tiekėjams pareiga pagrįsti jų nurodomą konfidencialią informaciją yra nustatyta įstatyme, todėl pakartotinis arba papildomas perkančiojo subjekto prašymas pagrįsti arba pateikti papildomus paaiškinimus bei ne trumpesnio kaip 5 darbo dienų termino nustatymas nepagrįstai ilgina pirkimo procedūrų terminus. Siūloma trumpinti nurodytą terminą bent iki 3 darbo dienų, o mažos vertės pirkimų atveju numatyti išimtį, kad šis terminas nėra privalomai taikomas. Pasiūlymas:
Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, jis privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos (netaikoma mažos vertės pirkimų atveju), nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“ Nepritarti Pažymėtina, kad tiekėjas visada gali pateikti įrodymus anksčiau nei paskutinę termino dieną. Manytina, kad trumpinant terminą gali kilti rizika, kad perkantysis subjektas visuomet nurodys įmanomą trumpiausią terminą, neatsižvelgdamas į realų laiką, reikalingą pagrindimui parengti. Be to, pirkimo procedūros nėra stabdomos, o atsakomybė ir pasekmės perkančiajam subjektui gali kilti, jeigu teikėjas nespėtų pateikti paaiškinimo, o perkantysis subjektas atskleistų konfidencialią informaciją. 16.
16UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-28
Direktyvos 2014/25/ES 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta direktyvos taikymo sritis ir numatyta, kad: Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų subjektų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos siekiant sudaryti sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų numatoma vertė ne mažesnė nei 15 straipsnyje nustatytos vertės ribos. Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnis nustato, kad:
Išskyrus pirkimus, kuriems ši direktyva netaikoma vadovaujantis 18–23 straipsniuose numatytomis išimtimis arba išimtimis pagal 34 straipsnį, kiek tai susiję su atitinkamos veiklos vykdymu, ši direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra lygi toliau nurodytoms vertės riboms arba didesnė už jas:
a) 414 000 EUR – prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių ir projektų konkursų atveju;
b) 5 186 000 EUR – darbų pirkimo sutarčių atveju;
c) 1 000 000 EUR – XVII priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių atveju. Atsižvelgiant į tokias Direktyvos 2014/25/ES nuostatas, laikytina, kad šio direktyvos nuostatos privalomai taikomos tik tarptautinės vertės pirkimams. Tuo tarpu PĮ 1 straipsnyje apibrėžta ženkliai platesnė negu Direktyvoje šio įstatymo taikymo sritis:
vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumą ir skaidrumą. 2. Šis įstatymas reglamentuoja pirkimų valdymo, atlikimo tvarką, įskaitant pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. 3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo 8 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 4. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų.
PĮ 12 straipsnyje nustatytos Pirkimo vertės ribos, tačiau nesilaikant Direktyvos 15 straipsnio nuostatų, PĮ nėra numatyta, kad PĮ nuostatos taikomos išimtinai Tarptautinės vertės pirkimams:
pirkimas, kurio numatoma vertė, be pridėtinės vertės mokesčio, yra lygi arba viršija šias ribas:
1) Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnio a ir b punktuose nustatytas ribas, kurias Europos Komisija kas 2 metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Informacija apie šias ribas skelbiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
2) 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų), kai perkamos šio įstatymo 4 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos. 2. Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas. 3. Mažos vertės pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas. Pažymėtina, kad perkeliant Direktyvos 2014/25/ES atitinkamas nuostatas į PĮ bei apibrėžiant PĮ taikymo sritį, nepaisant to, kad Direktyvos 2014/25/ES perkėlimo atitikties lentelėje nurodoma, jog Direktyvos 2014/25/ES 1 ir 15 straipsnio nuostatos į PĮ perkeltos visiškai, PĮ reglamentavimo ir taikymo apimtis buvo praplėsta ir nustatytas perteklinis PĮ nuostatų taikymas Supaprastintiems ir Mažos vertės pirkimams.
PĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad supaprastintiems ir socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, kultūros srityje) pirkimams Įstatymo projekte nustatytos iš esmės vienodos taisyklės kaip ir tarptautiniams pirkimams, išskyrus tai, kad nustatomi trumpesni paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai supaprastintuose pirkimuose, nustatoma daugiau neskelbiamų derybų atvejų supaprastintuose pirkimuose, neskelbiamų supaprastintų derybų procedūras leidžiama vykdyti lanksčiau, nereikalaujama skelbti apie supaprastintų pirkimų ir projekto konkursų rezultatus. Manytina, kad vienodas tarptautinių ir supaprastintų pirkimų reguliavimas palengvins įstatymo taikymą perkantiesiems subjektams, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms nebereikės perprasti daugelio skirtingų perkančiųjų subjektų pasitvirtintų supaprastintų pirkimų taisyklių, sumažės klaidų tikimybė atliekant pirkimų procedūras. Akivaizdu, kad praktikoje suvienodinus Tarptautinių ir Supaprastintų pirkimų tvarką bei nustačius jų vykdymui vienodas taisykles, PĮ taikymas perkantiesiems subjektams tapo ne lengvesnis, tačiau priešingai – sudėtingesnis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad PĮ nustatytas ženkliai griežtesnis Supaprastintų ir Mažos vertės pirkimų procedūrų reglamentavimas, kuris pagal PĮ privalomai taikomas perkančiųjų subjektų vykdomiems Supaprastintiems ir Mažos vertės pirkimams (kurių, pažymėtina, Direktyvos 2014/25/ES nuostatos specifiškai nereglamentuoja ir jiems nėra taikomos), todėl siekiant lengvinti ir efektyvinti perkančiųjų subjektų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už Tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras bei palengvinti PĮ taikymą perkantiesiems subjektams, supaprastinti komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, didinti jų lankstumą, perkantiesiems subjektams suteikti daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinti jiems ir tiekėjams tenkančią administracinę naštą yra tikslinga pakeisti PĮ 37 straipsnio nuostatas. Tai padidintų išlaidų efektyvumą, užtikrintų geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį, paskatintų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, pritrauktų daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių. Pasiūlymas:
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Tarptautinio pirkimo, supaprastinto pirkimo ir mažos vertės pirkimo atlikimas
įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Atliekant mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto patvirtintas taikomos šio įstatymo I skyriaus, 44, 47 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.
Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, šio įstatymo 34 straipsnio reikalavimų, išskyrus 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 90 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio. 2. Supaprastinti ir mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto, vadovaujantis šiuo įstatymu, patvirtintas supaprastintų ir mažos vertės pirkimų tvarkos taisykles. Šias taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu perkantysis subjektas turi savo interneto svetainę.“ Nepritarti Žr. Audito komiteto argumentus prie 13 UAB „Verslo aptarnavimo centras“ pasiūlymo. 17. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28
Argumentai: PĮ nustatyta pakankamai priemonių, susijusių su skelbimų apie pirkimus teikimu, skelbimų klaidų taisymu ir tinkamų bei pakankamų terminų tiekėjams pateikti paraiškas/pasiūlymus nustatymu, užtikrinančių tiekėjų lygiateisiškumo ir pirkimo skaidrumo principų laikymąsi pirkimo procedūrų metu.
Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kuomet perkančiajam subjektui turint tikslą pasiekti pirkimo rezultatą, jo iniciatyva arba gavus tiekėjų pastabas/klausimus, kyla poreikis keisti nustatytas esmines pirkimo sąlygas. Nesant galimybės keisti pirkimo sąlygų, perkantysis subjektas privalo pirkimą nutraukti ir skelbti iš naujo. Tokiu atveju yra neracionaliai naudojamos perkančiojo subjekto lėšos, neefektyviai naudojami žmogiškieji ir laiko resursai, nes iš esmės yra skelbiamas analogiškas pirkimas, pakeitus tik vieną ar keletą sąlygų, o pirkimo rezultatas pasiekiamas formaliai „pakartojus“ pirkimo procedūras. Pirkimo nutraukimas yra neefektyvus ir neracionalus tiek perkančiųjų subjektų, tiek tiekėjų atžvilgiu, nes perkantieji subjektai dėl nedidelių pakeitimų yra priversti kartoti viešojo pirkimo procedūrą, o tiekėjai – iš naujo rengti ir teikti pasiūlymus. Siekiant mažinti nutraukiamų pirkimų skaičių, pasiekti pirkimų tikslo nepažeidžiant pirkimų principų bei didinti tiekėjų konkurenciją, perkančiajam subjektui siūloma numatyti galimybę atlikti pirkimo sąlygų pakeitimus, paskelbiant skelbimą apie pakeitimus ir juos išviešinant visiems tiekėjams, atitinkamai nukeliant ar atnaujinant paraiškų/pasiūlymų pateikimo terminą. Siūloma pakeisti 41 straipsnio 3 dalį, joje nustatant, kad atitinkamą padėtį galima ištaisyti nenutraukiant pirkimo, jeigu perkantysis subjektas, vadovaudamasis PĮ 44 ir 53 straipsnių nuostatomis atlieka atitinkamų pirkimo sąlygų pakeitimus ir paskelbia apie pakeitimus šiame įstatyme nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamą padėtį galima ištaisyti, jeigu perkantysis subjektas, nepažeisdamas šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytų pagrindinių pirkimų principų ir tikslų, atlieka reikiamus pirkimo sąlygų pakeitimus, apie juos paskelbia šiame įstatyme nustatyta tvarka ir visiems tiekėjams sudaro vienodas sąlygas pateikti paraiškas ar pasiūlymus pirkime.“ Nepritarti Viešųjų pirkimų pažeidimai gali būti įvairių tipų, ne tik netinkamos pirkimo dokumentų nuostatos. Atitinkamai ir situacijos, kai padėtį dar galima būtų ištaisyti, gali būti įvairios ir baigtinio jų sąrašo nebūtų įmanoma nustatyti. Siūloma formuluotė gali sudaryti įspūdį, kad padėtį įmanoma ištaisyti tik kol pasiūlymų vertinimas neprasidėjęs. 18. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28
Argumentai: Siūlome numatyti išimtį dokumentų rengimui lietuvių kalba tuo atveju, kai paraiškas ir/ar pasiūlymus pirkime pateikia tik užsienio šalių tiekėjai. Šiuo metu, nepaisant to, kad paraiškas ir/ar pasiūlymus pateikia pirkime tik užsienio šalių tiekėjai, perkantieji subjektai vis tiek privalo visą dokumentaciją (atsakymus į klausimus, dokumentų patikslinimus ir kt.) pateikinėti ir lietuvių kalba, nors pagrindinė bendravimo kalba su užsienio šalių tiekėjais vyksta užsienio kalba (pvz. anglų kalba), o tai sąlygoja ir didesnes laiko bei pinigines sąnaudas perkantiesiems subjektams. Pasiūlymas:
Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba.
Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis. Jeigu pirkime dalyvauja (pateikia paraiškas ir (arba) pasiūlymus) tik užsienio tiekėjai arba pirkime kviečiami dalyvauti tik užsienio tiekėjai, Pirkimo dokumentai gali būti rengiami kita perkančiojo subjekto pasirinkta užsienio kalba.“
pagrindiniame komitete
19UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-28
Argumentai:
perteklinis įpareigojimas perkančiajam subjektui reikalauti darbų tarptautinių pirkimų atvejais užtikrinti pasiūlymų galiojimą. Perkančiajam subjektui turi būti paliekama teisės apręsti, ar konkretaus pirkimo atveju pasiūlymo galiojimo užtikrinimas yra tikslingas, atsižvelgdamas į pirkimo objekto specifiką, poreikį bei galimas rizikas. Pasiūlymas:
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“ Nepritarti Reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kai perkantysis subjektas, vykdydamas didelės vertės pirkimą, neužsitikrina savo interesų apsaugos ir neprašo pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, net ir žinodamas galimas rizikas, o pirkimas pasibaigia, nes visi tiekėjai atsiėmė savo pasiūlymus. Tokiu atveju, pakartotinai patiriami naujo pirkimo organizavimo kaštai. 20. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad susipažinimas su pateiktais pasiūlymais vyksta tik suėjus nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui, ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų pasiūlymų vokų atplėšimas yra daugiau techninis veiksmas, siūlytina numatyti galimybę elektroninėmis priemonėmis pateiktų pasiūlymų vokus atplėšti vienam (bet kuriam) iš Komisijos narių.
Pasiūlymas: Pakeisti 57 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, vokus atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir Komisijos posėdyje dalyvaujančių tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai. Susipažįstant su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, vokus gali atplėšti vienas iš Komisijos narių.“ Nepritarti Įstatyme nustatyta, kad komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, o jeigu komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi komisijos nariai. Siekiant priimamų sprendimų skaidrumo, manytina, kad vokų atplėšimui taip pat turėtų galioti daugumos principas. 21.
21UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-28
Direktyvos 2014/25/ES 47 straipsnio 1 dalyje numatyta rekomendacinio pobūdžio nuostata, numatanti, kad
„<...> Paprastai nustatomas minimalus prašymų dalyvauti priėmimo
laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą arba, jei kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas reguliarus orientacinis skelbimas, kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos ir bet kuriuo atveju neturi būti trumpesnis kaip 15 dienų.“, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paraiškų pateikimo etape tiekėjai tik išreiškia pageidavimą dalyvauti pirkime ir turi pateikti tik paraišką bei užpildytą EBVPD, vertinant PĮ nustatytus privalomus procedūrinius terminus, laikytina, kad ilgiausias privalomas procedūrinis terminas vykdant tarptautinės vertės pirkimą derybų būdu – paraiškų pateikimo terminas (ne mažiau 30 dienų) laikytinas pertekliniu ir nepagrįstai ilginančiu pirkimų procedūras. Pasiūlymas:
Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Paraiškų ir pirminių pasiūlymų pateikimo skelbiamoms deryboms terminai
pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip:
1) 30 15 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo tiekėjams dienos – tarptautinių pirkimų atveju;“ Pakeisti 74 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Perkančiojo subjekto vertinimu pagrįstais atvejais šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas trumpiausias paraiškų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas pailgintas iki 15 30 dienų, o 2 punkte nustatytas terminas sutrumpintas iki 7 dienų.“ Nepritarti Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 47 straipsnyje, kaip ir įstatyme, įtvirtintas minimalus paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas 30 dienų gali būti sutrumpinamas iki 15 dienų. Taigi, jeigu perkantysis subjektas pagrįstai mano, kad užtektų trumpesnio paraiškų pateikimo termino, jis gali jį sutrumpinti.
22UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-28
Siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas ne privalo, o gali reikalauti, jog dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti, taip pat, kad tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybės nustatymas yra paliekamas perkančiojo subjekto diskrecijos teisei. Direktyvos 2014/25/ES 88 straipsnio nuostatos nenumato imperatyvo šiais klausimais, todėl PĮ 96 straipsnio nuostatos laikytinos perteklinėmis. Pasiūlymas:
Pakeisti 96 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „96 straipsnis. Subtiekimas
reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. 2. Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui.
Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiojo subjekto, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.“ Nepritarti Direktyvos 2014/25/ES 88 str. 3 d. numato teisę valstybei narei imtis papildomų priemonių pagal nacionalinę teisę dėl tiesioginių mokėjimų subrangovams. Įstatymų leidėjas įtvirtino papildomą priemonę – numatyti mokėjimus, kai tai įmanoma pagal sutarties pobūdį. Siekiant apsaugoti subrangovus nuo nesąžiningų tiekėjų, sudariusių sutartis su perkančiaisiais subjektais, pasirinktas įstatyme įtvirtintas modelis. Be to, jeigu būtų nustatyta tik teisė, tikėtina, kad perkantysis subjektas tokios nuostatos nenustatytų pirkimo dokumentuose. 23. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28 * Argumentai:
Papildyti PĮ sąlygomis, nustatančiomis PĮ taikymo išimtį, kai sutartis sudaroma tarp perkančiojo subjekto arba perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, ir vieno ar daugiau perkančiųjų subjektų ar perkančiųjų organizacijų, turint tikslą bendradarbiauti teikiant viešąsias paslaugas (paslaugas, susijusias su viešojo intereso tenkinimu). Direktyvos 2014/25/ES 28 str.
Direktyvos 2014/25/ES 28 str. 4 d. numato: Ši direktyva netaikoma išimtinai dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų sudarytai sutarčiai, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
a) sutartimi nustatomas ar įgyvendinamas dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos, kurias jie turi suteikti, būtų teikiamos siekiant bendrų jų tikslų;
susijusiais motyvais ir
c) dalyvaujančios perkančiosios organizacijos atviroje rinkoje vykdo mažiau kaip 20 % veiklų, kurias apima bendradarbiavimas. Ši Direktyvos nuostata nėra perkelta į PĮ visiškai, todėl perkantieji subjektai, kurių veikla yra susijusi su viešojo intereso įgyvendinimu ir kurie vykdo panašaus pobūdžio veiklą teikdami viešąsias paslaugas, neturi galimybės netaikydami PĮ nuostatų sudaryti bendradarbiavimo sutarties ir siekti bendro tikslo nepatirdami papildomų procedūrinių apribojimų bei administracinės naštos. Pasiūlymas:
Papildyti PĮ nuostatomis ir jas išdėstyti taip: „XX straipsnis. Bendradarbiavimo sutartys
bendradarbiavimo sutartims, kurias perkantysis subjektas arba perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro su vienu ar daugiau perkančiųjų subjektų ar perkančiųjų organizacijų, kai yra visos šios sąlygos kartu:
1) sutartimi nustatomas ar įgyvendinamas sutarties šalių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos, kurias jos turi suteikti, būtų teikiamos siekiant bendrų jų tikslų;
2) toks bendradarbiavimas įgyvendinamas vadovaujantis vien su viešuoju interesu susijusiais motyvais;
3) sutartį sudarančių subjektų per paskutinius 3 finansinius metus ne daugiau kaip 20 procentų gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų veiklai, kurią apima bendradarbiavimas.
Jeigu bendradarbiavimo sutartį sudarantys subjektai vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jų veiklos planus.“
pagrindiniame komitete
24UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-28 * Argumentai: Papildyti PĮ sąlygomis, nustatančiomis galimybę pirkti iš susijusių įmonių. Atitinkamos Direktyvos 2014/25/ES 29 straipsnio nuostatos į PĮ neperkeltos visiškai, nors pirminiame PĮ projekte tokios nuostatos buvo numatytos. Direktyvos 2014/25/ES 29 straipsnyje nustatyta:
skiriamos sutartys
įmonė, kurios metinės finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos su perkančiojo subjekto metinėmis finansinėmis ataskaitomis laikantis Direktyvoje 2013/34/ES nustatytų reikalavimų. 2.
2013/34/ES netaikoma, atveju, susijusi įmonė – bet kuri įmonė:
a) kuriai perkantysis subjektas gali turėti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką;
b) kuri gali turėti lemiamą įtaką perkančiajam subjektui; arba
c) kuriai, kartu su perkančiuoju subjektu, lemiamą įtaką daro kita įmonė dėl to, kad ji priklauso pastarajai įmonei, pastaroji dalyvauja valdant jos kapitalą arba dėl ją reglamentuojančių taisyklių. Šioje dalyje „lemiama įtaka“ reiškia tai, kas apibrėžta 4 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje. 3. Nepaisant 28 straipsnio ir jeigu yra tenkinamos šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, ši direktyva netaikoma sutartims, kurias skiria:
a) perkantysis subjektas susijusiai įmonei arba
b) bendroji įmonė, sudaryta išimtinai tik iš kelių perkančiųjų subjektų, kad būtų vykdoma veikla, aprašyta 8–14 straipsniuose, įmonei, susijusiai su vienu iš tų perkančiųjų subjektų. 4. 3 dalis taikoma:
a) paslaugų pirkimo sutartims, jei bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos per ankstesnius trejus metus, atsižvelgiant į visas tos įmonės suteiktas paslaugas, susidarė dėl paslaugų teikimo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi;
b) prekių pirkimo sutartims, jei bent
tos įmonės patiektas prekes, per ankstesnius trejus metus susidarė dėl prekių tiekimo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi;
c) darbų pirkimo sutartims, jei bent
tos įmonės įvykdytus darbus, per ankstesnius trejus metus susidarė dėl darbų vykdymo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. 5.
susijusi įmonė buvo įsteigta arba pradėjo veiklą, duomenų apie trejų ankstesnių metų apyvartą nėra, tai įmonei pakanka įrodyti, visų pirma remiantis verslo planais, kad 4 dalies a, b arba c punktuose nurodyta apyvarta yra tikėtina. 6. Kai tas pačias ar panašias paslaugas teikia, tas pačias ar panašias prekes tiekia arba tuos pačius ar panašius darbus atlieka daugiau nei viena įmonė, susijusi su perkančiuoju subjektu, su kuriuo jos sudaro ekonominę grupę, procentiniai dydžiai apskaičiuojami atsižvelgiant į bendrąją apyvartą, kuri susidarė dėl tų susijusių įmonių vykdomo atitinkamai paslaugų teikimo, prekių tiekimo ar darbų atlikimo. Pasiūlymas:
Papildyti PĮ nuostatomis ir jas išdėstyti taip: „XX straipsnis. Pirkimas iš susijusios įmonės
laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiojo subjekto atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas) reikalavimus. 2. Tuo atveju, kai įmonei netaikomas Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, susijusia įmone laikoma bet kuri įmonė, jeigu lemiamą įtaką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą: 1) šiai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti perkantysis subjektas. 2) ši įmonė gali daryti perkančiajam subjektui. 3) šiai įmonei ir kartu perkančiajam subjektui daro kita įmonė dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. 3.
susijusios įmonės arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš įmonės, susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos:
1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš paslaugų teikimo buvo gauta suteikus paslaugas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš prekių tiekimo buvo gauta patiekus jas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš darbų atlikimo buvo gauta atlikus darbus perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus. 4. Tuo atveju, kai daugiau kaip vienos perkančiojo subjekto susijusios įmonės teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai yra tie patys ar panašūs, taikant šio straipsnio 3 dalies 1–3 punktus įvertinamos visų šių susijusių įmonių bendrai gaunamos pardavimo pajamos.“ Nepritarti Nuostata sudarytų galimybes perkantiesiems subjektams tiesiogiai, be konkurencingų procedūrų, sudaryti pirkimų sutartis.
Toks reguliavimas gali sukelti analogiškas pasekmes, kaip ir vidaus sandorių institutas (neefektyvios pirkimų sutartys, konkurencijos ribojimas ir pan.)
25UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-28 * Argumentai: Papildyti PĮ sąlygomis, nustatančiomis galimybę netaikant PĮ nuostatų pirkti iš kelių perkančiųjų subjektų bendrai įsteigtos įmonės (kuri ne mažiau kaip 3 metus vykdys PĮ numatytą veiklą) arba tokiai įmonei pirkti iš ją įsteigusių perkančiųjų subjektų. Atitinkamos Direktyvos 2014/25/ES 30 straipsnio nuostatos į PĮ neperkeltos visiškai, nors pirminiame PĮ projekte tokios nuostatos numatytos buvo. Direktyvos 2014/25/ES 30 straipsnyje nustatyta:
bendrajai įmonei priklausančiam perkančiajam subjektui skiriamos sutartys Nepaisant 28 straipsnio ir su sąlyga, kad bendroji įmonė yra įsteigta atitinkamai veiklai vykdyti bent trejų metų laikotarpiu ir jos steigimo dokumentuose nurodyta, kad perkantieji subjektai, kurie tą įmonę sudaro, bus jos dalis bent jau tokios pačios trukmės laikotarpiu, ši direktyva netaikoma sutartims, kurias skiria:
vykdoma veikla, kaip apibrėžta 8–14 straipsniuose, vienam iš tų perkančiųjų subjektų arba
Papildyti PĮ nuostatomis ir jas išdėstyti taip: „XX straipsnis. Pirkimas iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto 1.
Jeigu keli perkantieji subjektai įsteigia įmonę su tikslu bent 3 metus vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą ir įmonės steigimo dokumentuose nurodoma, kad ne trumpiau negu nurodytu 3 metų laikotarpiu perkantieji subjektai išliks steigiamo juridinio asmens dalyviais, šio įstatymo reikalavimai, išskyrus 19 straipsnyje nurodytus atvejus, netaikomi, kai:
1) įmonė, įsteigta išskirtinai kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš vieno ją įsteigusių perkančiųjų subjektų arba iš vieno naujai įsteigtą įmonę sudarančių perkančiųjų subjektų;
2) perkantysis subjektas atlieka pirkimą iš įmonės, kurią jis yra įsteigęs bendrai su kitais perkančiaisiais subjektais.“ Nepritarti Nuostata sudarytų galimybes perkantiesiems subjektams tiesiogiai, be konkurencingų procedūrų, sudaryti pirkimų sutartis. Toks reguliavimas gali sukelti analogiškas pasekmes, kaip ir vidaus sandorių institutas (neefektyvios pirkimų sutartys, konkurencijos ribojimas ir pan.)
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2971(ES) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo Audito komitetas,
2019-03-276
Argumentai: Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, siūlytina nesiaurinti galiojančiame Pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatyme įtvirtinto informacijos, kurios negalima laikyti konfidencialia, sąrašo, t. y. nepanaikinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet jais neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai.
Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymų, nustatančių informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šiuos įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nuostatas;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 46 ir 68 straipsniuose ir 94 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;
3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis;
4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.“ Pritarti 2.
Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymų, nustatančių informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šiuos įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nuostatas;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 46 ir 68 straipsniuose ir 94 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;
3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis;
4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos
Atsižvelgiant į tai, kad viešasis pirkimas gali būti atliekamas elektroninėmis ir neelektroninėmis priemonėmis, siekiant užtikrinti susipažinimo su pasiūlymais ir jų nagrinėjimo procedūrų skaidrumą bei užtikrinti, kad viešųjų pirkimų dalyviai būtų informuoti apie susipažinimo su pasiūlymais eiga, siūlytina nustatyti, kad pirkimo dokumentuose perkančiajam subjektui susipažįstant su pasiūlymais elektroninėmis priemonėmis turi būti nurodyta susipažinimo su pasiūlymais data, o neelektroninėmis priemonėmis – vieta, data, valanda ir minutė. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeiti 48 straipsnio 2 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21) susipažinimo su pasiūlymais data, o jeigu pirkimas atliekamas neelektroninėmis priemonėmis - vieta, data, valanda ir minutė, išskyrus atvejus, kai pirkimai atliekami elektroninėmis priemonėmis;“. Pritarti
3Seimo Audito komitetas,
2019-03-2710
N Argumentai: Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi siūloma įtvirtinti perkančiojo subjekto pareigą darbų viešuosiuose pirkimuose įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams, viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tame pačiame straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su pirkimo dokumentų turiniu „Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkantįjį subjektą ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme.“ Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnis reglamentuoja pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, siūlytina minėtą nuostatą perkelti į Pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 48 straipsnį, reglamentuojantį pirkimų dokumentų turinį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Papildyti 48 straipsnio 2 dalį nauju 31 punktu: „31) informacija apie tai, kad tiekėjas, sudarius sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, turės pateikti pateiktų sutartį vykdysiančių ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, taip pat informacija, kad sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai tiekėjas nedelsdamas turės informuoti perkantįjį subjektą ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, jei taikytina;“. 4. Seimo Audito komitetas, 2019-03-2714
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pritarus Audito komiteto 2 pasiūlymui, kuriuo siūloma pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį, turės būti keičiama ir galiojančio Pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, siūlytina įstatymo projekto 14 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, nustatančia, kad susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas pirkimo dokumentuose nurodytą datą, o jeigu pirkimas atliekamas neelektroninėmis priemonėmis – nurodytą datą, valandą ir minutę. Pasiūlymas:
nauja 2 dalimi ją išdėstyti taip: „2. Pakeiti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais
pradedamas pirkimo dokumentuose nurodytą datą, o jeigu pirkimas atliekamas neelektroninėmis priemonėmis – nurodytą dieną datą, valandą ir minutę. Jeigu paraiškos ir pasiūlymai teikiami ne elektroninėmis priemonėmis, Komisijos posėdžio diena ir valanda turi sutapti su paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus šį terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais laikas.
Nustatytu laiku turi įvykti pradinis susipažinimas su visomis paraiškomis ar pasiūlymais, gautais nepasibaigus jų pateikimo terminui.“
Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Siekiant užtikrinti šio principo įgyvendinimą, siūlytina papildyti vieną iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų numatant, kad ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkantysis subjektas gali pagrįsti ne tik šios kainos priimtinumą, bet ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 15 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, perkančiojo subjekto nustatytų prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, perkančiojo subjekto nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą, ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti.
Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajam subjektui ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkantysis subjektas gali pagrįsti šios kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu;“. Pritarti
6Seimo Audito komitetas,
2019-03-2716
Argumentai: Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi siūloma įtvirtinti perkančiųjų subjektų pareigą darbų viešuosiuose pirkimuose įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams, viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonei dėl atitinkamos Viešųjų pirkimų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2970(ES) (toliau – projektas Nr. XIIIP-2970(ES)) nuostatos, manytina, kad minėtos prievolės įtvirtinimas keičiamame įstatyme nesukurs sąlygų į darbų viešuosius pirkimus pritraukti tiekėjus, kurie užtikrina tinkamus atlyginimus sutartį vykdantiems darbuotojams. Priešingai, prievolės įtvirtinimas gali sukelti neigiamų padarinių: pirma - perkantiesiems subjektams gali būti sukurta itin didelė administracinė našta tikrinti kaip tiekėjai laikosi pasiūlyme deklaruotų įsipareigojimų dėl atlyginimo sutartį vykdantiems darbuotojams, už kuriuos pasiūlymo vertinimo metu buvo suteikti aukštesni balai.
Pažymėtina ir tai, jog informacijos apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį gavimas yra komplikuotas (turi būti užtikrinama, jog būtų laikomasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, reikalavimų); antra - nustatant pareigą perkantiesiems subjektams taikyti socialinį kriterijų darbų pirkimuose, kils rizika, kad kriterijus bus taikomas formaliai, siekiant įgyvendinti įstatymo reikalavimus, tačiau sudarant sąlygas neobjektyviai padidinti darbų kainas; trečia - pareiga vertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams, viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį, gali sudaryti palankesnes sąlygas užsienio tiekėjams, kurių kilmės valstybėse atlyginimai gali būti aukštesni. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tačiau siekiant įgyvendinti susitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų pateiktą siūlymą, siūlytina įstatymo projekte įtvirtinti perkančiųjų subjektų teisę visuose pirkimuose nustatyti aptartą socialinį kriterijų.
Manytina, kad pritarus pasiūlymui būtų sudarytos sąlygos socialinio kriterijaus taikymo praktikai formuotis palaipsniui, perkantiesiems subjektams ir tiekėjams suteikiant laiko prisitaikyti prie socialinių reikalavimų taikymo viešuosiuose pirkimuose (susipažinti su egzistuojančiomis kitų perkančiųjų subjektų praktikomis šioje srityje, identifikuoti atvejus, kada socialinius kriterijus taikyti tikslingiausia, įmonėse įsidiegti sistemas ir tvarkas, padedančias užtikrinti pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų vykdymą, tuo pačiu užtikrinant ir darbuotojų interesų apsaugą). Tame pačiame straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su pirkimo dokumentų turiniu „Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkantįjį subjektą ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme.“ Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnis reglamentuoja pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, siūlytina minėtą nuostatą perkelti į Pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 48 straipsnį, reglamentuojantį pirkimų dokumentų turinį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti tai: „2. Papildyti 64 straipsnį 11 dalimi: „11.
Darbų pirkimuose privaloma Perkantysis subjektas gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai), viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju Perkantysis perkantysis subjektas privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkantįjį subjektą ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą nurodytiems darbuotojams. Informacija apie nurodytų darbuotojų mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajam subjektui teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
7Seimo Audito komitetas,
2019-03-2718
(2)a) Argumentai: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje suinteresuotas pirkimo kandidatas apibrėžiamas kaip kandidatas, kuriam perkantysis subjektas nepranešė apie jo paraiškos atmetimą iki pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo dienos suinteresuotiems dalyviams.
Tuo tarpu Direktyvos 2014/25/ES
subjektai kiekvienam kandidatui ir konkurso dalyviui nedelsiant praneša apie priimtus sprendimus dėl preliminariosios sutarties sudarymo, sutarties skyrimo ar leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje,<..>“. Siekiant užtikrinti tinkamą direktyvos nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, siūlytina įstatymo projekto 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse išbraukti žodį ,,suinteresuotiems“. Taip pat sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 68 straipsnio nuostatas, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 68 straipsnio 4 dalies nuostatą, įtvirtinant pirkimų dalyvių teisę susipažinti ne su visų dalyvių pateiktais prekių pavyzdžiais, o tik su pirkimų laimėtojo pateiktais prekių pavyzdžiais. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkantysis subjektas suinteresuotiems
kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą.
Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu arba kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perkantysis subjektas, gavęs suinteresuoto
kandidato ar suinteresuoto dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:“. 3. 2 Pakeisti 68 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius
pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;“. 4. Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, jis, įvertinęs pasiūlymus, nustatęs pasiūlymų eilę ir priėmęs sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su laimėjusiu pasiūlymu pateiktais pavyzdžiais.“
8Seimo Audito komitetas,
2019-03-2721
Argumentai: Įstatymo projekto 21 straipsniu siekiama nustatyti pareigą perkantiesiems subjektams informuoti centrinę perkančiąją organizaciją apie priežastis, dėl kurių pirkimo objektą, kurį galima įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, jos įsigyja ne iš centrinės perkančiosios organizacijos. Surinkta informacija būtų naudojama elektroninio katalogo tobulinimui ir plėtrai. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę pateiktą projektui Nr. XIIIP-2970(ES) bei UAB
„Verslo aptarnavimo centras“ pasiūlymą, manytina, kad toks siūlymas perkantiesiems
subjektams gali sukurti neproporcingą administracinę naštą. Manytina, kad centrinė perkančioji organizacija elektroninių katalogų tobulinimui gali pasitelkti perkančiuosius subjektus įstatyme neįtvirtinus jų pareigos teikti ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžiant, kad svarstomame projekte nėra įtvirtinama atsakomybė perkantiesiems subjektams už nustatytos pareigos nevykdymą, siūlytina minėtos perkančiųjų subjektų pareigos atsisakyti. Visgi atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir tai patvirtinantį dokumentą saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais, siekiant viešumo ir priimamų sprendimų išsamumo, siūlytina įtvirtinti perkančiųjų subjektų pareigą tokius sprendimus viešinti perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (pirkėjo profilyje).
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Perkantieji subjektai privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimus neatlikti pirkimo, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, patvirtinančių dokumentų kopijas perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus elektroninėmis priemonėmis pateikia centrinei perkančiajai organizacijai.“ Pritarti 9.
Keičiamo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje turi būti nurodytas perkančiojo subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas. Viešųjų pirkimų tarnyba, teikdama pasiūlymus projektui Nr. XIIIP-2970(ES), nurodė, kad konkretaus dokumento įtvirtinimas įstatyme sukuria administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad Audito komitetas pateikė pasiūlymą projektui Nr. XIIIP-2970(ES), kuriuo siekiama įtvirtini, kad asmuo, atsakingas už viešųjų pirkimų sutarčių priežiūrą, yra skiriamas perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu, taip sudarant galimybes perkantiesiems subjektams spręsti, kokia forma tokį sprendimą įforminti (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija ir pan.), todėl siekiant suderinti keičiamo Įstatymo projekto nuostatas su projekto Nr. XIIIP-2970(ES) nuostatomis, siūlytina Įstatymo projekte įtvirtini, kad asmuo, atsakingas už viešųjų pirkimų sutarčių priežiūrą, yra skiriamas perkančiojo subjekto vadovo sprendimu, taip sudarant galimybes perkantiesiems subjektams spręsti, kokia forma tokį sprendimą įforminti (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija ir pan.). Pasiūlymas:
Papildyti 23 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) perkančiojo subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) sprendimu skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas.“ Pritarti 10.
sutarties keitimo, neatliekant naujos pirkimo procedūros, sąlyga, kai sutarties šalis pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ar skaidymą, ar atskyrimo, ar bankroto procedūros naujas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Ši formuluotė patikslinta įvertinus Civiliniame kodekse ir Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintus reorganizavimo būdus, taip pat atsisakoma likvidavimo ir restruktūrizavimo, nes šių procedūrų metu pradinio tiekėjo teisių ir pareigų niekas neperima. Taip pat atsižvelgiant į praktikoje keliamus perkančiųjų subjektų klausimus, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlytina aiškiai įtvirtinti, kad reorganizavus pradinį tiekėją, jo sutartines pareigas neskelbiant naujo viešojo pirkimo, gali perimti tik pradinio tiekėjo teises ir pareigas po reorganizavimo visiškai arba iš dalies perimantis juridinis asmuo. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo ar bankroto procedūros, naujas pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas.
Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“. Pritarti
11Seimo Audito komitetas,
2019-03-2726
N N Argumentai: Įstatymo projekto 12 straipsniu siūloma nustatyti pareigą perkančiajam subjektui, rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui, taip pat papildomai įvertinti, ar tiekėjas arba jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Siekiant sudaryti galimybes perkantiesiems subjektams pagrįsti įtarimus dėl tiekėjo ar subtiekėjo interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 100 straipsnį, reglamentuojantį pirkimų valdyme dalyvaujančias institucijas, numatant Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigą perkantiesiems subjektams teikti informaciją, reikalingą vertinant ar prekės, paslaugos ar darbai, taip pat tiekėjai ar jų pasitelkti subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pasiūlymas:
taip: „26 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas Papildyti 100 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12.
Informaciją, reikalingą įvertinant, ar prekės, paslaugos ar darbai, taip pat tiekėjas ar jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, perkantiesiems subjektams, veikiantiems gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, teikia Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.“
straipsnių numeraciją. Pritarti
12Seimo Audito komitetas,
2019-03-2727
N Argumentai: Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą administracines baudas skiria arba Viešųjų pirkimų tarnyba, arba teismas, kuris apie tai informuoja Viešųjų pirkimų tarnybą. Keičiamame įstatyme yra nustatyta prievolė Viešųjų pirkimų tarnybai informuoti perkančiojo subjekto vadovą tik apie Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtas administracines nuobaudas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, taip pat į Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą projektui Nr. XIIIP-2970(ES), siūlytina suderinti ir šio Įstatymo projekto nuostatas, susijusias su perkančiojo subjekto vadovo informavimu, kai administracines baudas paskiria teismas. Pasiūlymas:
taip: „27 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešųjų pirkimų tarnyba, paskyrusi arba
gavusi informaciją apie teismo paskirtą administracinę nuobaudą perkančiojo subjekto darbuotojui, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą priėmimo įsiteisėjimo apie tai praneša perkančiojo subjekto vadovui.“
straipsnių numeraciją. Pritarti
13Seimo Audito komitetas,
2019-03-2728
N Argumentai: Viešųjų pirkimų tarnyba, teikdama siūlymus projektui Nr.
XIIIP-2970(ES) nurodė, kad praktikoje Centrinė perkančioji organizacija teikia tarnybai ataskaitas už atliktas pirkimo procedūras (pvz.: už sutartis, kurios sudarytos centrinės perkančiosios organizacijos sudarytų preliminariųjų sutarčių ar sukurtos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu), todėl siekiant išvengti situacijų, kai tą pačią informaciją teikia keli subjektai (ir centrinė perkančioji organizacija, ir perkančioji organizacija, sudariusi sutartį centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu), pasiūlyta patikslinti Viešųjų pirkimų įstatymą. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą ir siekiant suderinti keičiamą Įstatymo projektą su projektu Nr. XIIIP-2970(ES), siūlytina įtvirtinti centrinės perkančiosios organizacijos pareigą tarnybai teikti informaciją ir tais atvejais, kai pirkimo sutartis sudaroma centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos ar sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. Pasiūlymas:
1Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 28 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 102 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Perkantysis subjektas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia:
1) kiekvienų pirkimo procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar sudaroma pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar sudaroma pirkimo sutartis jos pagrindu, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios.
Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo
pagal 90 straipsnio 1 dalį ar mažos vertės pirkimą;
2) visų per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių, kai sudarytos pirkimo sutarties nereikalaujama paskelbti pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas, ataskaitą per 30 dienų pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.“
Audito komitetas projektui Nr. XIIIP-2970(ES) pateikė siūlymą, kuriuo pasiūlė įtvirtinti perkančiosios organizacijos pareigą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pažeidė viešųjų pirkimų sutarties esmines sąlygas arba sutartį vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais ir jam buvo skirta sutartyje numatyta sankcija. Kadangi perkantieji subjektai tiekėjams mutatis mutandis turi taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatas, atitinkamai turi būti pakeistas keičiamo įstatymo 108 straipsnis, reglamentuojantis tiekėjo pretenzijos pateikimo perkančiajam subjektui, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„27 29 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Tiekėjas, manydamas, kad perkantysis subjektas nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą, susijusią su socialinės ar aplinkos apsaugos reikalavimais, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiojo subjekto sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.“
Atsižvelgiant į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo 2d straipsnio 1 dalies b punktą, numatantį kad „Valstybės narės užtikrina, kad nuo perkančiojo subjekto nepriklausoma peržiūros institucija pripažintų sutartį negaliojančia arba jos negaliojimas būtų šios peržiūros institucijos sprendimo pasekmė bet kuriuo iš šių atvejų: <...> b) jei pažeista šios direktyvos 1 straipsnio 5 dalis, 2 straipsnio 3 dalis ar 3 straipsnio 2 dalis, jei dėl šio pažeidimo dalyvis, pateikęs prašymą dėl peržiūros, neteko galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis prieš sudarant sutartį, kai toks pažeidimas yra kartu su Direktyvos 2004/17/EB pažeidimu, jei tas pažeidimas turi neigiamos įtakos dalyvio, pateikusio prašymą dėl peržiūros, galimybėms gauti sutartį; ar <...>” patikslinti keičiamo įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pasiūlymas:
taip: „31 straipsnis. 111 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „2) perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje, 109 straipsnio 2 dalyje ar 110 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, dėl ko teismui prašymą pateikęs ar ieškinį pareiškęs dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, ir kartu pažeisdamas perkantysis subjektas pažeidė ir kitus šio įstatymo reikalavimus, ir tai jei tas pažeidimas turėjo neigiamą įtaką neigiamos įtakos teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo;“. 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto
Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas apsunkina Viešųjų pirkimų tarnybos galimybę ginti viešąjį interesą, nes minėto įstatymo 105 straipsnis nustato išimtinai su tiekėjais susijusias aplinkybes, kuomet pirkimo sutartys gali būti pripažįstamos negaliojančiomis, tačiau nenumato pagrindo, kuriuo teismas galėtų pripažinti sutartį negaliojančia, jei į teismą kreipiasi Viešųjų pirkimų tarnyba ar kitos institucijos (pvz., prokuratūra). Tokiu atveju vienintelė išeitis Viešųjų pirkimų tarnybai kreipiantis į teismą yra vadovautis Civilinio kodekso 1.80 straipsniu ir prašyti imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį pripažinti negaliojančiu. Pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymui, siekiant su derinti keičiamo Įstatymo projekto nuostatas su projekto Nr.
XIIIP-2970(ES) keičiamomis nuostatomis, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, nustatant atvejus, kuomet teismas gali pripažinti pirkimo ar preliminarios sutarties sutartį negaliojančia. Pasiūlymas:
nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 111 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščių pažeidimų, kurie turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo.“
17Seimo Audito komitetas,
2019-03-2732 (1 priedas) N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 6 eilutėje yra netiksliai perkeltos direktyvos 2014/25/ES 1 priedo lentelės F sekcijos BVPŽ kodas, siekiant tinkamo direktyvos perkėlimo, siūlytina patikslinti minėtą keičiamo įstatymo 1 priedą. Pasiūlymas:
straipsniu ir jį išdėstyti taip: „32. straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas
Įstatymo 1 priedo 6 eilutę ir ją išdėstyti taip:
Bendroji pastatų statyba ir civilinės inžinerijos darbai Ši klasė apima:
11.20),
straipsnių numeraciją. Pritarti
18Seimo Audito komitetas,
2019-03-2733 (5 priedas) N Argumentai: Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 5 priedą, jį suderinant su 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarnybos direktyvos 2014/25/ ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva), XIII priedo nuostatomis. Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 5 priedo 1 dalies 7 punkte nurodoma formuluotė neatitinka Direktyvos XIII priedo 1 dalies f punkte nustatyto reguliavimo. Pasiūlymas:
straipsniu ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Įstatymo 5 priedo pakeitimas Pakeiti Įstatymo 5 priedo 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) pasiūlymų ar sprendinių, ar galutinių pasiūlymų vertinimo tvarką, vertinimo kriterijus ir jų vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumą mažėjimo tvarka, jeigu atitinkama informacija nebuvo pateikta skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, techninėse specifikacijose arba kituose pirkimo dokumentuose;“. 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti 19.
19Seimo Audito komitetas,
3 N Argumentai: Siekiant užtikrinti sklandų ir aiškų iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų procedūrų reglamentavimą, įstatymo projekte siūlytina aiškiai reglamentuoti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų pirkimų ataskaitos ir elektroninės sąskaitos faktūros pagal pirkimo sutartis teikiamos pagal tuo metu galiojusias Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „30 34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas „3. Iki 2019 m. balandžio
sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos ir elektroninės sąskaitos faktūros pagal pirkimo sutartis, sudarytas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas pirkimo procedūras, teikiamos pagal iki 2019 m. balandžio 17 d. tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas.“
20Seimo Audito komitetas,
2019-03-27 * Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą perkantiesiems subjektams, rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui, taip pat papildomai įvertinti, ar tiekėjas arba jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Seimo Audito komitetas iš esmės pritarė iniciatorių siūlomo teisinio reglamentavimo tikslams - atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją įtvirtinti nuostatą, kuri suteiktų teisę perkančiajam subjektui neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams ar jų subtiekėjams, kurie nėra registruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, pasirašiusiose Įstatyme nurodytus tarptautinius susitarimus, sudarytų sąlygas perkančiajam subjektui pašalinti tiekėją ar jo pasitelktus subtiekėjus iš pirkimų procedūros, jeigu turėtų duomenų, kad jie turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Audito komitetas, siekdamas kad siūlomas teisinis reglamentavimas nebūtų tik deklaratyvus, pasiūlė įstatymo projektą papildyti nuostatomis, įpareigojančiomis Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos perkančiosioms organizacijoms teikti reikiamą informaciją. Visgi pritarus įstatymo projekto iniciatorių siūlomiems pakeitimams ir 11 Audito komiteto pasiūlymui, pagal kurį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos perkantiesiems subjektams teiktų reikiamą informaciją, turėtų būti numatytas ir šios nuostatos įgyvendinimo mechanizmas, priešingu atveju, galimos situacijos, kuomet perkantieji subjektai be pagrindo kreiptųsi į minėtas institucijas, joms sukeliant neproporcingą administracinę naštą.
Pasiūlymas: Pritarus įstatymo projekto 4 ir 12 straipsniams, Audito komiteto 11 pasiūlymui, siūlytina papildyti įstatymo projektą nuostatomis, reglamentuojančiomis siūlomo teisinio reglamentavimo įgyvendinimo tvarką. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už –6, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Bilotaitė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė, patarėja Rūta Petrukaitė)
komitetas
DĖL
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestiniai asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narė Agnė Bilotaitė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Varkalys, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, patarėja Vita Ramanauskaitė, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Naconalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius, Valstybės saugumo departamento atstovai: Vaidotas Mažeika, Kristina Sakauskienė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Laura Kuoraitė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įsigijimų politikos skyriaus vedėjas Vilius Kuzminskas, Centrinės projektų vertinimo agentūros atstovės: Dalia Vinklerė, Jurgita Jankauskienė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Kriščiūnaitė, patarėja Dovilė Šacikauskė, UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atstovės: Vaida Genytė, Jūratė Dromantaitė-Milašienė, Lietuvos statybininkų asociacijos atstovai:
Dalius Gedvilas, Andrius Raščius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 30 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-285
N Argumentai: Atkreipiame dėmesį, kad minėtas papildymas nesuderinamas su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis ir objektyviai negali būti įgyvendinamas dėl to, kad perkantysis subjektas neturi tinkamos kompetencijos ir galimybių įvertinti, ar asmuo (tiekėjai ir jo subtiekėjai) gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams.
Vertinimas, ar asmuo gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams visų pirma reiškia patikrinimą, ar toks asmuo atitinka Įstatymo 11 straipsnyje numatytus kriterijus, tarp jų:
a) ar jis turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;
b) ar jis turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;
c) ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;
d) ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (nusikaltimų) Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir
(arba) per pastaruosius 24 mėnesius jis yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą, nuostatas;
e) kiti Įstatymo 11 straipsnyje numatyti kriterijai.
Vertinimas, ar asmuo gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams visų pirma reiškia patikrinimą, ar toks asmuo atitinka Įstatymo 11 straipsnyje numatytus kriterijus, tarp jų:
a) ar jis turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;
b) ar jis turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;
c) ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;
d) ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (nusikaltimų) Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir
(arba) per pastaruosius 24 mėnesius jis yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą, nuostatas;
e) kiti Įstatymo 11 straipsnyje numatyti kriterijai. Pažymėtina, kad nustatyti minėtų aplinkybių buvimą Įstatymas paveda Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Komisija), kuriai, be kitą ko, minėtų aplinkybių nustatymo tikslais suteikta teisė kreiptis ir gauti informaciją iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros bei kitų institucijų (Įstatymo 12 straipsnio 7 dalis, 19 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas asmens atitiktį nacionalinio saugumo interesams reikalauja vertinti per jo atitikimą Įstatymo 11 straipsnyje numatytiems kriterijams (teistumas, ryšiai su organizuotomis grupuotėmis ir kt.), o informaciją, patvirtinančią tokių kriterijų buvimą/nebuvimą, turi teisę gauti tik Komisija, perkantysis subjektas neturi galimybės savarankiškai nuspręsti, jog pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai ir jo subtiekėjai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Tai reiškia, kad kas kartą, kai tiekėjai ir jo subtiekėjai nėra iš PĮ 29 straipsnio 5 dalyje nurodytų valstybių, perkantysis subjektas privalės kreiptis į Komisiją, jog būtų gautas patvirtinimas, jog tiekėjai ir jo subtiekėjai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Manome, kad tai (prievolė kas kartą vykdant pirkimą kreiptis į Komisiją) reikšmingai padidintų administracinę naštą tiek Komisijai, tiek Komisijai duomenis teikiančioms institucijoms, tiek perkantiesiems subjektams, o pačių pirkimų procesas gerokai pailgėtų (30 dienų ir daugiau). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuostata vertinti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, kai atliekami su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, stokoja teisinio aiškumo, t.y., nėra aišku kas konkrečiai laikytina su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimu.
Įstatymas nustato aiškius kriterijus kuomet asmenys ir sandoriai turi būti vertinami per jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams (pvz. vertinimas atliekamas, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pajamų), tačiau nei Įstatyme, nei PĮ nėra numatyta kas konkrečiai laikoma su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimu. Įstatyme naudojama nacionalinio saugumo interesų sąvoka, kuri, manytina, taikytina ir PĮ projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai, tačiau to PĮ pakeitimo projekte aiškiai numatyta nėra. Visgi, net ir pripažinus, kad PĮ projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai taikytina Įstatyme naudojamos nacionalinio saugumo interesų sąvokos reikšmė, išlieka poreikis nustatyti konkrečius kriterijus kas laikytina su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimais, nes nacionalinio saugumo interesų sąvoka palieka plačią interpretacijų galimybę.
Pavyzdžiui, Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nacionalinio saugumo interesams priskiria – „saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai, kaip jie suprantami Nacionalinio saugumo strategijoje, transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai, įskaitant svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą ir kita.“ Vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategija, prie gyvybinių ir pirmaeilių valstybės saugumo interesų priskiriami tokie interesai, kaip, kad suverenitetas, teritorijos vientisumas, demokratinė konstitucinė santvarka; pilietinė visuomenė, pagarba žmogaus ir piliečio teisėms bei laisvėms ir jų apsauga; taika ir gerovė valstybėje; NATO ir ES gyvybingumas ir vieningumas, visų euroatlantinės bendrijos valstybių saugumas, solidarumas, demokratija ir gerovė; saugumas, stabilumas, demokratijos ir europinių vertybių sklaida visose Lietuvos Respublikos Rytų kaimynystės valstybėse; valstybės raidos tvarumas: ekonominis, energetinis, aplinkosauginis, informacinis, kibernetinis, socialinis saugumas (Nacionalinio saugumo strategijos III skyrius), todėl perkančiajam subjektui kas kartą pačiai tinkamai ir kompetentingai įvertinti, ar įsigyjamos prekės, paslaugos gali/negali paveikti minėtus nacionalinio saugumo interesus, gali būti sudėtinga, ar net objektyviai neįmanoma (primintina, jog perkantysis subjektas neturi galimybės gauti atitinkamus institucijų dokumentus ir juos kompetentingai įvertinti). Pasiūlymas:
Naikinti siūlomą PĮ 29 straipsnio papildymą 5 dalimi. Pritarti iš dalies Žr.
Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 5. Taip pat žr. 11 ir 20 Audito komiteto pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė iš dalies. . 2. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-287
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad PĮ 94 straipsnio 9 dalyje nėra pakankamai aiškiai ir tiksliai atskleista nekonfidencialia laikytinos informacijos apimtis bei tikslus jos pobūdis:
„9. Perkantysis subjektas laimėjusio dalyvio
pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, <...>“, siūloma 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimo formuluotė gali sukelti daug neaiškumų dėl jos taikymo praktikoje, taip pat galimai padidinti perkančiųjų subjektų ir tiekėjų ginčų riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostatos formuluotė iš dalies dubliuoja 94 straipsnio 9 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet jais neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai.
Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymų, nustatančių informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šiuos įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nuostatas;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 46 ir 68 straipsniuose ir 94 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;
3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis;
4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.“ Nepritarti Įstatymo projekto 6 straipsnio tikslas – išplėsti informacijos, kuri negali būti laikoma konfidencialia, sąrašą taip, kad būtų užtikrintas ir keičiamo įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatų laikymasis, nes praktikoje teisės aktų reikalavimai dėl sudarytų pirkimų sutarčių viešinimo nevykdomi arba vykdomi formaliai motyvuojant sutarčių konfidencialumu. 3. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-288
Argumentai: Pakeitime nurodoma, kad „Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta 2017 m. spalio 16 d.
Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (OL 2017 L 266, p. 19) (toliau – Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas), teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.“, t. y. numatoma, kad tam tikros elektroninės sąskaitos faktūros teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis, tačiau toliau nuostatoje nenumatyta perkančiajam subjektui jokios išimties priimti ir apdoroti sąskaitas kitomis nei „E. sąskaita“ priemonėmis“: „Perkantysis subjektas elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio
Pasiūlymas: Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis, perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis, sąskaitos faktūros teikiamos tik elektroniniu būdu. Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta 2017 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (OL 2017 L 266, p. 19) (toliau – Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas), teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.
Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros gali būti teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja tokiomis priemonėmis, kuriomis jos yra pateiktos, naudodamasis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus ir kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Šiame straipsnyje elektroninė sąskaita faktūra suprantama kaip sąskaita faktūra, išrašyta, perduota ir gauta tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę ją apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu.“ Nepritarti Įstatymo projekte nustatomas reikalavimas perkantiesiems subjektams priimti elektronines sąskaitas faktūras per valstybės įmonės „Registrų centras“ administruojamą sistemą „E.sąskaita“, o tiekėjas jas galės teikti laisvai pasirinktomis priemonėmis. Toks būdas pasirinktas siekiant kaupti duomenis vienoje vietoje. 4. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-2811
Dėl 48 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 31 punktu: „31) informacija apie tai, kad tiekėjas pateiktų sutartį vykdysiančių ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, jei taikytina;“. Siūlymas papildyti nuostatą neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentavimo, taip pat tokia nuostata laikytina perteklinės informacijos reikalavimu. Reikalavimas tiekėjui nurodyti perkančiajam subjektui tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio medianą pažeidžia asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens duomenimis yra laikoma bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyta.
Atitinkamai, tais atvejais kai tiekėjo darbus atliksiančių darbuotojų skaičius mažesnis nei trys darbuotojai, nurodomą užmokesčio mėnesio medianą galime priskirti konkretiems tiekėjo darbuotojams, tad tokie duomenys yra laikomi asmens duomenimis. Toks duomenų atskleidimas yra nesuderinamas su 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojusiame Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) numatytu proporcingumo principu (5 straipsnio, 1 dalies c punktas) kuris numato, kad galima tvarkyti asmens duomenis tik ta apimtimi, kuri yra būtina norimam tikslui pasiekti (siekiant įvertinti tiekėjo pasiūlymą darbuotojo atlyginimas nėra būtinas duomuo) bei konfidencialumo principu, numatančiu, kad duomenų valdytojas (šiuo atveju – tiekėjas) užtikrintų tinkamą savo darbuotojų duomenų apsaugą nuo neteisėto atskleidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tvarkant darbuotojų duomenų tvarkymo atžvilgiu yra taikomas BDAR ir jiems galioja visos BDAR numatytos teisės, tarp kurių: žinoti apie jų asmens duomenų tvarkymą ir susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti netikslius asmens duomenis, reikalauti ištrinti asmens duomenis („teisę būti pamirštam“), apriboti asmens duomenų tvarkymą, nesutikti su asmens duomenų tvarkymu bei teisę į duomenų perkeliamumą. Šių teisių įgyvendinimo našta teikiant jų duomenis tektų ne tik darbdaviui, t. y. tiekėjui, bet taip pat ir perkančiajam subjektui, kuris tokius duomenis gautų ir tvarkytų, o tai sukelia neproporcingą administracinę naštą. Taip pat nėra aišku kaip turėtų būti skaičiuojama siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, už kurį laikotarpį.
Ar turėtų būti skaičiuojama mediana visam planuojamam sutarties galiojimo laikotarpiui, ar konkrečių darbų, kuriems pasitelkiamas ekspertas atlikimo laikotarpiui ar kt.? Pažymėtina, kad, darbo užmokesčio reikalavimai privalomai taikyti numatomi tik darbų pirkimams, todėl siūlomas pakeitimas nesuderinamas su kitų PĮ straipsnių nuostatomis. Pasiūlymas:
Naikinti siūlomą PĮ 48 straipsnio 2 dalies papildymą. Nepritarti Pažymėtina, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas numato galimybę tvarkyti asmenų duomenis, jeigu tikslas įtvirtinamas įstatyme. Šiuo atveju duomenų panaudojimo tikslas įvardytas įstatymo projekte, todėl siūlomos nuostatos asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms neprieštarauja. 5. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-2813
Argumentai: Atkreipiame dėmesį, kad minėtas papildymas nesuderinamas su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis ir objektyviai negali būti įgyvendinamas dėl to, kad perkantysis subjektas neturi tinkamos kompetencijos ir galimybių įvertinti, ar tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai kelia pavojų nacionaliniam saugumui, todėl tokios sąlygos numatymas techninėje specifikacijoje galėtų būti daugiau šabloninė nuostata, kurios praktinis įgyvendinimas susijęs su kompetentingų institucijų įtraukimu tiek į pirkimo procedūrų, tiek į sutarties vykdymo procesą. Vertinimas, ar tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai kelia pavojų nacionaliniam saugumui visų pirma reiškia patikrinimą, ar pats tiekėjas atitinka Įstatymo 11 straipsnyje numatytus kriterijus.
Pažymėtina, kad nustatyti minėtų aplinkybių buvimą Įstatymas paveda Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Komisija), kuriai, be kitą ko, minėtų aplinkybių nustatymo tikslais suteikta teisė kreiptis ir gauti informaciją iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei kitų institucijų (Įstatymo 12 straipsnio 7 dalis, 19 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas asmens atitiktį nacionalinio saugumo interesams reikalauja vertinti per jo atitikimą Įstatymo 11 straipsnyje numatytiems kriterijams (teistumas, ryšiai su organizuotomis grupuotėmis ir kt.), o informaciją, patvirtinančią tokių kriterijų buvimą/nebuvimą, turi teisę gauti tik Komisija, perkantysis subjektas neturi galimybės savarankiškai nuspręsti, jog pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai, jų subtiekėjai ar siūlomos prekės, paslaugos arba darbai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Tai reiškia, kad kas kartą, kai pirkimą vykdys perkantysis subjektas, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, perkantysis subjektas privalės kreiptis į Komisiją, kad būtų gautas patvirtinimas, jog ne tik pats tiekėjas, jo subtiekėjai, bet ir siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Manome, kad tai (prievolė kas kartą vykdant pirkimą kreiptis į Komisiją) reikšmingai padidintų administracinę naštą tiek Komisijai, tiek Komisijai duomenis teikiančioms institucijoms, tiek perkantiesiems subjektams, o pačių pirkimų procesas gerokai pailgėtų (30 dienų ir daugiau). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuostata vertinti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, kai atliekami su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, stokoja teisinio aiškumo, t. y., nėra aišku kokiais kriterijais vadovaujantis būtų nustatomas tiekėjo siūlomų prekių, paslaugų ar darbų keliamas pavojus nacionaliniam saugumui. Įstatymas nustato aiškius kriterijus kuomet asmenys ir sandoriai turi būti vertinami per jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams (pvz. vertinimas atliekamas, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pajamų), tačiau nei Įstatyme, nei PĮ nėra numatyta kas konkrečiai laikoma su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimu. Įstatyme naudojama nacionalinio saugumo interesų sąvoka, kuri, manytina, taikytina ir PĮ projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai, tačiau to PĮ pakeitimo projekte aiškiai numatyta nėra.
Visgi, net ir pripažinus, kad PĮ projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai taikytina Įstatyme naudojamos nacionalinio saugumo interesų sąvokos reikšmė, išlieka poreikis nustatyti konkrečius kriterijus kas laikytina su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimais ir juo labiau – kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti įvertinamas tiekėjo siūlomų prekių, paslaugų ar darbų keliamas pavojus nacionaliniam saugumui, nes nacionalinio saugumo interesų sąvoka palieka plačią interpretacijų galimybę. Atsižvelgiant į tai, perkančiajam subjektui kas kartą pačiai tinkamai ir kompetentingai įvertinti, ar įsigyjamos prekės, paslaugos gali/negali paveikti minėtus nacionalinio saugumo interesus, gali būti sudėtinga, ar net objektyviai neįmanoma (primintina, jog perkantysis subjektas neturi galimybės gauti atitinkamus institucijų dokumentus ir juos kompetentingai įvertinti). Pasiūlymas:
Naikinti siūlomą PĮ 50 straipsnio 2 dalies pakeitimą. Pritarti iš dalies Žiūrėti Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. Taip pat žr. 11 ir 20 Audito komiteto pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė iš dalies. 6. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-2817
Argumentai: Siūlytina pakeisti 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį ir 64 straipsnio 11 dalį dėl žemiau nurodytų priežasčių. Siūlomi pakeitimai neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentavimo, taip pat tokia nuostata laikytina perteklinės informacijos reikalavimu. Reikalavimas tiekėjui nurodyti perkančiajam subjektui tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio medianą pažeidžia asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens duomenimis yra laikoma bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyta.
Atitinkamai, tais atvejais kai tiekėjo darbus atliksiančių darbuotojų skaičius mažesnis nei trys darbuotojai, nurodomą užmokesčio mėnesio medianą galime priskirti konkretiems tiekėjo darbuotojams, tad tokie duomenys yra laikomi asmens duomenimis. Toks duomenų atskleidimas yra nesuderinamas su 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojusiame Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) numatytu proporcingumo principu (5 straipsnio, 1 dalies c punktas) kuris numato, kad galima tvarkyti asmens duomenis tik ta apimtimi, kuri yra būtina norimam tikslui pasiekti (siekiant įvertinti tiekėjo pasiūlymą darbuotojo atlyginimas nėra būtinas duomuo) bei konfidencialumo principu, numatančiu, kad duomenų valdytojas (šiuo atveju – tiekėjas) užtikrintų tinkamą savo darbuotojų duomenų apsaugą nuo neteisėto atskleidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tvarkant darbuotojų duomenų tvarkymo atžvilgiu yra taikomas BDAR ir jiems galioja visos BDAR numatytos teisės, tarp kurių: žinoti apie jų asmens duomenų tvarkymą ir susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti netikslius asmens duomenis, reikalauti ištrinti asmens duomenis („teisę būti pamirštam“), apriboti asmens duomenų tvarkymą, nesutikti su asmens duomenų tvarkymu bei teisę į duomenų perkeliamumą. Šių teisių įgyvendinimo našta teikiant jų duomenis tektų ne tik darbdaviui, t. y. tiekėjui, bet taip pat ir perkančiajam subjektui, kuris tokius duomenis gautų ir tvarkytų, o tai sukelia neproporcingą administracinę naštą. Taip pat nėra aišku kaip turėtų būti skaičiuojama siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, už kurį laikotarpį.
Ar turėtų būti skaičiuojama mediana visam planuojamam sutarties galiojimo laikotarpiui, ar konkrečių darbų, kuriems pasitelkiamas ekspertas atlikimo laikotarpiui ar kt.? Pažymėtina, kad, darbo užmokesčio reikalavimai privalomai taikyti numatomi tik darbų pirkimams, todėl siūlomas pakeitimas nesuderinamas su kitų PĮ straipsnių nuostatomis. Siūlomoje 64 straipsnio 11 dalies formuluotėje siūlytina numatyti ne privalomą pareigą perkantiesiems subjektams vertinti, tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio medianą, tačiau numatyti galimybę vertinti tokius duomenis, nes atitinkamos nuostatos yra nesuderinamos su Direktyvos 2014/25/ES nuostatomis, t. y. Direktyvos nuostatos tokios privalomos pareigos ar vertinimo kriterijaus nenustato. Taip pat 64 straipsnio 11 dalyje siūloma naikinti nuostatą „sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai)“ – ši nuostata sukuria pareigą perkančiajam subjektui išskirti esmines užduotis arba kitokiu būdu detalizuoti visas užduotis, kurias bus reikalinga atlikti sutarties vykdymo metu. Darbų pirkimo atveju, tiekėjai didžiąją dalį darbų įsivertina pagal projektą, aiškinamąją raštą ar kitus techninius dokumentus ir ne visų darbų įkainių yra prašoma atskirai, nes jie tiesiog yra įtraukti į didesnės apimties darbus, tačiau juos gali atlikti skirtingi darbuotojai. Siūlytina parengti poįstatyminį aktą, kuriame būtų nurodytos rekomendacijos dėl: vertinamojo balo dydžio skyrimo darbo užmokesčio kriterijui, sankcijos, numatytos Tiekėjui už šio reikalavimo nepaisymą, Tiekėjo pateiktos informacijos tikrinimo tvarką, jei pasiūlymą pateikė užsienio Tiekėjas, Tiekėjo pateiktos informacijos tikrinimo tvarką tiek pirkimo, tiek sutarties vykdymo metu. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
dalies 1 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas;“. 2. Papildyti 64 straipsnį 11 dalimi:
„11. Darbų pirkimuose galima nustatyti socialinį
pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai), viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkantysis subjektas taip pat gali reikalauti, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkantįjį subjektą ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą nurodytiems darbuotojams. Informacija apie nurodytų darbuotojų mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajam subjektui teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Žr. 6 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė. 7.
7UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-2818
Argumentai: Tiek galiojančiame PĮ, tiek PĮ projekto 66 straipsnio 1 dalyje yra numatytas perteklinis reglamentavimas, nustatantis, kad neįprastai mažomis laikomos kainos, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Direktyvos 2014/25/ES 84 straipsnyje nėra imperatyviai nustatyta kokia kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža ir perkantiesiems subjektams paliekama teisė patiems nustatyti, ką jie konkretaus pirkimo atveju laikys neįprastai maža kaina. Direktyvos 2014/25/ES 84 straipsnyje nėra imperatyviai nustatyta, kokia kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža ir perkantiesiems subjektams paliekama teisė patiems nustatyti, ką jie konkretaus pirkimo atveju laikys neįprastai maža kaina, todėl PĮ 66 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas perteklinis reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, pakeisti PĮ nuostatas, reglamentuojančias neįprastai mažos kainos nustatymo (apskaičiavimo) tvarką, numatant, kad perkantysis subjektas turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kokia pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos bus laikomos neįprastai mažomis. Pasiūlymas:
Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstytai taip: „66 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina
reikalauti, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Perkantysis subjektas turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kokia pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti bus laikomos neįprastai mažomis.“ Nepritarti Pažymėtina, kad nuostatos tikslas yra apsisaugoti nuo rinkos realijų neatitinkančias kainas siūlančių tiekėjų, vėliau negebančių tinkamai vykdyti sutarčių.
Įtvirtinant atvejį, kuomet kaina visuomet bus laikoma neįprastai maža, nustatomas aiškumas ir minimali apsauga perkantiesiems subjektams. Be to keičiamo įstatymo reikalavimas dėl 30 proc. mažesnės kainos, netrukdo perkančiajam subjektui nusimatyti kitų atvejų. 8. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-2820
Atsižvelgiant į PĮ 2 straipsnio
pasiūlymų pateikimas perkančiajam subjektui sukelia dideles neigiamas pasekmes, pirkimo procedūrų pasibaigimą negavus reikiamo rezultato ir perteklines pakartotines naujų pirkimų skelbimo bei vykdymo procedūras, todėl tikslinga numatyti galimybę perkančiajam subjektui neskelbiamas derybas vykdyti ir tokiais atvejais, kai ankstesniame pirkime buvo pateiktos nepriimtinos pirkimo paraiškos arba nepriimtini pasiūlymai. Siūlome 79 straipsnio 1 dalies 1 punktą papildyti žodžiais ar nepriimtinos paraiškos/pasiūlymai, taip kaip numatoma VPĮ pakeitimo projekto 12 straipsnyje: „31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų dalyvauti pirkime, apie kurį buvo skelbta, arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra nepriimtini ar netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;“.
Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jeigu atviram ar ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms, konkurenciniam dialogui, inovacijų partnerystei nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba pateiktos visos netinkamos ar nepriimtinos pirkimo paraiškos ar netinkami ar nepriimtini pirkimo pasiūlymai, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jeigu perkantysis subjektas ketina taikyti šį neskelbiamų derybų būdą, jis turi visiems atviro ar riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas ar nepriimtinas pirkimo paraiškas ar netinkamus ar nepriimtinus pirkimo pasiūlymus;“. Nepritarti Šia nuostata įgyvendinamos Direktyvos 2014/25/ES 2 straipsnio 14 dalies ir 50 straipsnio nuostatos. 9. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-2822
Argumentai: Siūlome atsisakyti prievolės sprendimus neatlikti pirkimo, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, patvirtinančių dokumentų kopijas ne vėliau kaip per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus elektroninėmis priemonėmis pateikti centrinei perkančiajai organizacijai, nes perkančiajam subjektui tai didelė administracinė našta ir tokios prievolės nustatymas nėra tikslingas. Pasiūlymas:
Pakeisti 90 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkantieji subjektai privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis naudodamiesi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo
perkančiosios organizacijos paslaugomis, patvirtinančių dokumentų kopijas perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus elektroninėmis priemonėmis pateikia centrinei perkančiajai organizacijai.“ Pritarti Žr. 8 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė. 10. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-2823
Argumentai: Siūlytina nustatyti galimybę netaikyti 94 straipsnio 9 dalies nuostatos laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Pasiūlymas: Pakeisti 94 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Perkantysis subjektas laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai. Šis reikalavimas taip pat netaikomas laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.““ Nepritarti Siūlomas pakeitimas nesukuria jokio naujo teisinio reguliavimo. 11. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-2825
(4)b) Argumentai: Siūlomas PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio pakeitimas neatitinka 2014 m. vasario 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/25/ES Dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25/ES) 89 straipsnio d punkto ii papunkčio nuostatų, kurios numato, kad Sutartys ir preliminariosios sutartys gali būti keičiamos nevykdant naujos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą kai rangovas, kuriam perkantysis subjektas iš pradžių paskyrė sutartį, pakeičiamas nauju rangovu, jeigu dėl įmonės restruktūrizavimo, įskaitant perėmimą, susijungimą ir įsigijimą, arba dėl nemokumo visas arba dalį pradinio rangovo teisių perima kitas ekonominės veiklos vykdytojas, atitinkantis pradinius kokybinės atrankos kriterijus, su sąlyga, kad dėl to nereikia daryti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo <...>. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Įmonės restruktūrizavimas
Įmonių nemokumo statusą ir tokio juridinio asmens statuso pasikeitimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – BĮ). BĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankrotas – teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą. Vadovaujantis BĮ 2 straipsnio 5 dalimi, bankrutavusia laikoma įmonė, kuri pripažinta bankrutavusia šio ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl to likviduojama įmonė. Siūlomas PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio pakeitimas neatitinka Direktyvos 2014/25/ES nuostatų, nes yra panaikinamos Direktyvos 2014/25/ES nuostatos dėl galimybės keisti tiekėją įmonės restruktūrizavimo ir likvidavimo atveju. Pasiūlymas:
Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo, bankroto procedūros, įskaitant likvidavimą, ar restruktūrizavimo, naujas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“. Nepritarti Likvidavus ar restruktūrizavus juridinį asmenį jo teisių ir pareigų neperima kiti juridiniai asmenys, kurie galėtų tęsti pirminio tiekėjo pareigas vykdant viešųjų pirkimų sutartį. Žr. 10 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė. 12.
12UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-2826
Siūlomas PĮ 99 straipsnio pakeitimas yra perteklinis ir sukelia didelį neaiškumą dėl praktinio tokio pakeitimo taikymo bei vertinimo – visiškai neaišku, kaip perkantysis subjektas turės vertinti esminės sutarties sąlygos vykdymą su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Toks pakeitimas yra perteklinis, neaiškus ir kelia potencialių ginčų su tiekėjais riziką, nes praktikoje nėra įmanoma iš anksto sutartyse nustatyti, kas bus laikoma „dideliais arba nuolatiniais trūkumais“. LR civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Praktikoje šalys sutartyje aiškiai nurodo, kas bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu, tačiau papildomų bei neaiškių sąlygų, susijusių su „didelių arba nuolatinių trūkumų“ nenustato. Pasiūlymas:
Naikinti siūlomą 99 straipsnio pakeitimą. Pritarti iš dalies Siūlomas pakeitimas susijęs su įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais tiekėjo darbuotojų, vykdysiančių pirkimo sutartį ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis, darbo užmokesčio vertinimą. Nustatomas mechanizmas, kaip elgtis perkančiajam subjektui, kai tiekėjas pažeidžia pirkimo sutarties sąlygas dėl darbuotojams mokamo atlyginimo, t. y. kai mokėto mėnesinio atlyginimo mediana yra mažesnė negu buvo nurodyta pasiūlymų pateikimo metu. Visgi siekiant išvengti ginčų su tiekėjais rizikos, siūlytina aiškiai reglamentuoti, kad tiekėjas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, esant minėtam pagrindui, galėtų būti įtraukiamas tik tuo atveju, kai jam už esminių sutarties sąlygų pažeidimą ar netinkamą sutarties vykdymą buvo paskirta sutartyje numatyta sankcija. Žr. 14 Audito komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė. 13.
13UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-28
Argumentai: Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta direktyvos taikymo sritis ir numatyta, kad: Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų subjektų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos siekiant sudaryti sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų numatoma vertė ne mažesnė nei 15 straipsnyje nustatytos vertės ribos. Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnis nustato, kad: Išskyrus pirkimus, kuriems ši direktyva netaikoma vadovaujantis 18–23 straipsniuose numatytomis išimtimis arba išimtimis pagal 34 straipsnį, kiek tai susiję su atitinkamos veiklos vykdymu, ši direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra lygi toliau nurodytoms vertės riboms arba didesnė už jas:
a) 414 000 EUR – prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių ir projektų konkursų atveju;
b) 5 186 000 EUR – darbų pirkimo sutarčių atveju;
c) 1 000 000 EUR – XVII priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių atveju. Atsižvelgiant į tokias Direktyvos 2014/25/ES nuostatas, laikytina, kad šios direktyvos nuostatos privalomai taikomos tik tarptautinės vertės pirkimams. Tuo tarpu PĮ 1 straipsnyje apibrėžta ženkliai platesnė (lyginant su Direktyva 2014/25/ES) šio įstatymo taikymo sritis:
vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumą ir skaidrumą. 2. Šis įstatymas reglamentuoja pirkimų valdymo, atlikimo tvarką, įskaitant pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. 3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo 8 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 4. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų.
PĮ 12 straipsnyje nustatytos Pirkimo vertės ribos, tačiau nesilaikant Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnio nuostatų, PĮ nėra numatyta, kad PĮ nuostatos taikomos išimtinai Tarptautinės vertės pirkimams:
1Tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas,
kurio numatoma vertė, be pridėtinės vertės mokesčio, yra lygi arba viršija šias ribas:
1) Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnio a ir b punktuose nustatytas ribas, kurias Europos Komisija kas 2 metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Informacija apie šias ribas skelbiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
2) 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų), kai perkamos šio įstatymo 4 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos. 2. Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas. 3. Mažos vertės pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip
vertės mokesčio), ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas. Pažymėtina, kad perkeliant Direktyvos 2014/25/ES atitinkamas nuostatas į PĮ bei apibrėžiant PĮ taikymo sritį, nepaisant to, kad Direktyvos 2014/25/ES perkėlimo atitikties lentelėje2 nurodoma, jog Direktyvos 2014/25/ES 1 ir 15 straipsnio nuostatos į PĮ perkeltos visiškai, PĮ reglamentavimo ir taikymo apimtis buvo praplėsta ir nustatytas perteklinis PĮ nuostatų taikymas Supaprastintos vertės pirkimams ir iš dalies – Mažos vertės pirkimams.
Pažymėtina, kad PĮ projekto Aiškinamajame rašte nurodyta, kad supaprastintiems ir socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, kultūros srityje) pirkimams Įstatymo projekte nustatytos iš esmės vienodos taisyklės kaip ir tarptautiniams pirkimams, išskyrus tai, kad nustatomi trumpesni paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai supaprastintuose pirkimuose, nustatoma daugiau neskelbiamų derybų atvejų supaprastintuose pirkimuose, neskelbiamų supaprastintų derybų procedūras leidžiama vykdyti lanksčiau, nereikalaujama skelbti apie supaprastintų pirkimų ir projekto konkursų rezultatus. Manytina, kad vienodas tarptautinių ir supaprastintų pirkimų reguliavimas palengvins įstatymo taikymą perkantiesiems subjektams, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms nebereikės perprasti daugelio skirtingų perkančiųjų subjektų pasitvirtintų supaprastintų pirkimų taisyklių, sumažės klaidų tikimybė atliekant pirkimų procedūras. Akivaizdu, kad praktikoje suvienodinus Tarptautinių ir Supaprastintų pirkimų tvarką bei nustačius jų vykdymui vienodas taisykles, PĮ taikymas perkantiesiems subjektams tapo ne lengvesnis, tačiau priešingai – sudėtingesnis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad PĮ nustatytas ženkliai griežtesnis Supaprastintos vertės pirkimų ir iš dalies – Mažos vertės pirkimų, procedūrų reglamentavimas, kuris pagal PĮ privalomai taikomas perkančiųjų subjektų vykdomiems Supaprastintiems ir iš dalies – Mažos vertės pirkimams (kurių, pažymėtina, Direktyvos 2014/25/ES nuostatos specifiškai nereglamentuoja ir jiems nėra taikomos), todėl siekiant lengvinti ir efektyvinti perkančiųjų subjektų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už Tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras bei palengvinti PĮ taikymą perkantiesiems subjektams, supaprastinti komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, didinti jų lankstumą, perkantiesiems subjektams suteikti daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinti jiems ir tiekėjams tenkančią administracinę naštą yra tikslinga pakeisti PĮ nuostatas. Tai padidintų išlaidų efektyvumą, užtikrintų geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį, paskatintų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, pritrauktų daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių. Pažymėtina, kad bendros Tarptautinio pirkimo vertės ribos nėra apibrėžiamos pačiame PĮ – jos nustatytos Direktyvoje 2014/25/ES ir kas dvejus metus peržiūrimos Europos Komisijos bei skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir CVP IS. Tuo yra išvengiama periodinio PĮ pakeitimo pasikeitus tarptautinio pirkimo vertės riboms.
Siekiant aukščiau nurodytų tikslų (paprastesnio, lankstesnio ir efektyvesnio Supaprastintos vertės pirkimų reguliavimo), taip pat atsižvelgiant į aiškų tarptautinio, supaprastinto ir mažos vertės pirkimų ribų nustatymą, kurių pagrindu galimas (įmanomas) aiškus pirkimų taisyklių reglamentavimo atskyrimas, PĮ nuostatos turėtų būti taikomos išimtinai Tarptautinės vertės pirkimams, o perkantiesiems subjektams turėtų būti nustatyta galimybė pačioms pasitvirtinti Supaprastintų komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, atsižvelgiant į perkančiųjų subjektų poreikius ir atliekamų pirkimų specifiką. Tokiose taisyklėse turėtų būti užtikrinami PĮ nustatyti viešųjų pirkimų principai. Nustačius perkantiesiems subjektams teisę patiems pasitvirtinti Supaprastintų komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, jose būtų nustatomi aiškūs paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai, siekiant išlaikyti nuoseklumą ir atsižvelgiant į šiuo metu aktualios redakcijos PĮ, taisyklėse turėtų būti nustatytas pakankamas neskelbiamų derybų atvejų skaičius bei PĮ nustatytiems viešųjų pirkimų principams neprieštaraujančios neskelbiamų supaprastintų derybų procedūros bei jų tvarka, taip pat galimybė numatyti lankstesnius reikalavimus dėl bendravimo ir keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis. Toks skirtingas Tarptautinių ir Supaprastintų komunalinio sektoriaus pirkimų reglamentavimas sudarytų galimybę perkantiesiems subjektams liberaliau ir lanksčiau atlikti supaprastintų pirkimų procedūras, neapsunkintų PĮ taikymo ir padidintų perkančiųjų subjektų vykdomų pirkimų efektyvumą, taip pat palengvintų įstatymo taikymą perkantiesiems subjektams, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 2.
vertės mokesčio yra ne mažesnė nei 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos vertės ribos, ir reglamentuoja tokių pirkimų valdymo, atlikimo tvarką, įskaitant pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.“ Nepritarti Viešųjų pirkimų direktyvų normų taikymas privalomas tarptautinės vertės pirkimams, tačiau valstybė narė gali tam tikras taisykles į nacionalinę teisę perkelti griežčiau. Įstatyme suvienodintas tarptautinės vertės pirkimų ir supaprastintų pirkimų reglamentavimas, pastarųjų atveju numatant tam tikrus palengvinimus, pavyzdžiui, trumpesni terminai. Manytina, kad supaprastintų pirkimų reglamentavimas kiekvieno perkančiojo subjekto patvirtinamomis taisyklėmis grąžintų į situaciją, kai kiekviename perkančiajame subjekte tvarka skiriasi ir nėra bendros krypties. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Komisija yra išleidusi komunikatą (2006/C 179/02), kuriame išaiškinti pagrindiniai principai, kuriais valstybės narės turėtų vadovautis reglamentuodamos pirkimus, kurie nepatenka į direktyvų reguliavimo sritį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) taip pat yra pasisakęs, kad nors kai kurioms sutartims Bendrijos viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos nėra taikomos, šias sutartis sudarantys perkantieji subjektai privalo laikytis pagrindinių Europos Bendrijų sutarties nuostatų. 14.
14UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-28
Argumentai: Pakeisti PĮ 2 straipsnio 19 dalį ir numatyti, kad pirkimo sutartimi laikoma atlygintinė sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai (Direktyvoje 2014/25/ES aiškiai nustatyta, jog prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutartimis laikomos tik atlygintinos sutartys (t. y. sutarties atlygintinumas siejamas su piniginiu atlygiu), o PĮ
apibrėžimas, kuris siejamas su ženkliai platesne sąvoka „ekonominė nauda“ (piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai), todėl PĮ nustatyta ženkliai platesnė įstatymo taikymo sritis. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo
sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vieno ar kelių perkančiųjų subjektų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma atlygintinė sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.“ Nepritarti Atsižvelgiant į ESTT praktiką (byla C-399/98, Ordine degli Architetti delle Province di Milano, 76-81, 84-86 dalys bei byla C-220/05, Jean Auroux, 45 dalis), viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sąvoka buvo papildyta apibrėžtyje vartojamų žodžių „ekonominė nauda“ paaiškinimu. Minėtose bylose teigiama, kad viešųjų pirkimų sutartys yra atlygintinos sutartys, kurioms turi būti taikomos Europos Sąjungos direktyvos nepriklausomai nuo to, kokia forma atlyginama tiekėjams už jų suteiktas prekes, paslaugas ar darbus. Toks atlyginimas gali būti ne tik mokėjimas pinigine išraiška, bet ir, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių ar panaudoti griovimo darbų metu gautas medžiagas.
Viešojo pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikšti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iš trečiųjų asmenų. 15. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28
Argumentai: Siūloma trumpinti privalomą terminą, kurį perkantysis subjektas turi duoti tiekėjui, jog jis pagrįstų konfidencialią informaciją, nes tiekėjams pareiga pagrįsti jų nurodomą konfidencialią informaciją yra nustatyta įstatyme, todėl pakartotinis arba papildomas perkančiojo subjekto prašymas pagrįsti arba pateikti papildomus paaiškinimus bei ne trumpesnio kaip 5 darbo dienų termino nustatymas nepagrįstai ilgina pirkimo procedūrų terminus. Siūloma trumpinti nurodytą terminą bent iki 3 darbo dienų, o mažos vertės pirkimų atveju numatyti išimtį, kad šis terminas nėra privalomai taikomas. Pasiūlymas:
Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, jis privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos (netaikoma mažos vertės pirkimų atveju), nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“ Nepritarti Pažymėtina, kad tiekėjas visada gali pateikti įrodymus anksčiau nei paskutinę termino dieną. Manytina, kad trumpinant terminą gali kilti rizika, kad perkantysis subjektas visuomet nurodys įmanomą trumpiausią terminą, neatsižvelgdamas į realų laiką, reikalingą pagrindimui parengti. Be to, pirkimo procedūros nėra stabdomos, o atsakomybė ir pasekmės perkančiajam subjektui gali kilti, jeigu teikėjas nespėtų pateikti paaiškinimo, o perkantysis subjektas atskleistų konfidencialią informaciją. 16.
16UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-28
Direktyvos 2014/25/ES 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta direktyvos taikymo sritis ir numatyta, kad: Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų subjektų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos siekiant sudaryti sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų numatoma vertė ne mažesnė nei 15 straipsnyje nustatytos vertės ribos. Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnis nustato, kad:
Išskyrus pirkimus, kuriems ši direktyva netaikoma vadovaujantis 18–23 straipsniuose numatytomis išimtimis arba išimtimis pagal
direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra lygi toliau nurodytoms vertės riboms arba didesnė už jas:
a) 414 000 EUR – prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių ir projektų konkursų atveju;
b) 5 186 000 EUR – darbų pirkimo sutarčių atveju;
c) 1 000 000 EUR – XVII priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių atveju. Atsižvelgiant į tokias Direktyvos 2014/25/ES nuostatas, laikytina, kad šio direktyvos nuostatos privalomai taikomos tik tarptautinės vertės pirkimams. Tuo tarpu PĮ 1 straipsnyje apibrėžta ženkliai platesnė negu Direktyvoje šio įstatymo taikymo sritis:
vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumą ir skaidrumą. 2. Šis įstatymas reglamentuoja pirkimų valdymo, atlikimo tvarką, įskaitant pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. 3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo 8 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 4. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų.
PĮ 12 straipsnyje nustatytos Pirkimo vertės ribos, tačiau nesilaikant Direktyvos 15 straipsnio nuostatų, PĮ nėra numatyta, kad PĮ nuostatos taikomos išimtinai Tarptautinės vertės pirkimams:
pirkimas, kurio numatoma vertė, be pridėtinės vertės mokesčio, yra lygi arba viršija šias ribas:
1) Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnio a ir b punktuose nustatytas ribas, kurias Europos Komisija kas 2 metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Informacija apie šias ribas skelbiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
2) 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų), kai perkamos šio įstatymo 4 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos. 2. Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas. 3. Mažos vertės pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas. Pažymėtina, kad perkeliant Direktyvos 2014/25/ES atitinkamas nuostatas į PĮ bei apibrėžiant PĮ taikymo sritį, nepaisant to, kad Direktyvos 2014/25/ES perkėlimo atitikties lentelėje nurodoma, jog Direktyvos 2014/25/ES 1 ir 15 straipsnio nuostatos į PĮ perkeltos visiškai, PĮ reglamentavimo ir taikymo apimtis buvo praplėsta ir nustatytas perteklinis PĮ nuostatų taikymas Supaprastintiems ir Mažos vertės pirkimams.
PĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad supaprastintiems ir socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, kultūros srityje) pirkimams Įstatymo projekte nustatytos iš esmės vienodos taisyklės kaip ir tarptautiniams pirkimams, išskyrus tai, kad nustatomi trumpesni paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai supaprastintuose pirkimuose, nustatoma daugiau neskelbiamų derybų atvejų supaprastintuose pirkimuose, neskelbiamų supaprastintų derybų procedūras leidžiama vykdyti lanksčiau, nereikalaujama skelbti apie supaprastintų pirkimų ir projekto konkursų rezultatus. Manytina, kad vienodas tarptautinių ir supaprastintų pirkimų reguliavimas palengvins įstatymo taikymą perkantiesiems subjektams, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms nebereikės perprasti daugelio skirtingų perkančiųjų subjektų pasitvirtintų supaprastintų pirkimų taisyklių, sumažės klaidų tikimybė atliekant pirkimų procedūras. Akivaizdu, kad praktikoje suvienodinus Tarptautinių ir Supaprastintų pirkimų tvarką bei nustačius jų vykdymui vienodas taisykles, PĮ taikymas perkantiesiems subjektams tapo ne lengvesnis, tačiau priešingai – sudėtingesnis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad PĮ nustatytas ženkliai griežtesnis Supaprastintų ir Mažos vertės pirkimų procedūrų reglamentavimas, kuris pagal PĮ privalomai taikomas perkančiųjų subjektų vykdomiems Supaprastintiems ir Mažos vertės pirkimams (kurių, pažymėtina, Direktyvos 2014/25/ES nuostatos specifiškai nereglamentuoja ir jiems nėra taikomos), todėl siekiant lengvinti ir efektyvinti perkančiųjų subjektų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už Tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras bei palengvinti PĮ taikymą perkantiesiems subjektams, supaprastinti komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, didinti jų lankstumą, perkantiesiems subjektams suteikti daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinti jiems ir tiekėjams tenkančią administracinę naštą yra tikslinga pakeisti PĮ 37 straipsnio nuostatas. Tai padidintų išlaidų efektyvumą, užtikrintų geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį, paskatintų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, pritrauktų daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių. Pasiūlymas:
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Tarptautinio pirkimo, supaprastinto pirkimo ir mažos vertės pirkimo atlikimas
subjektas atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Atliekant mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto patvirtintas taikomos šio įstatymo I skyriaus, 44, 47 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.
Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, šio įstatymo 34 straipsnio reikalavimų, išskyrus 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 90 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio. 2. Supaprastinti ir mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto, vadovaujantis šiuo įstatymu, patvirtintas supaprastintų ir mažos vertės pirkimų tvarkos taisykles. Šias taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu perkantysis subjektas turi savo interneto svetainę.“ Nepritarti Žr. argumentus dėl 13 UAB „Verslo aptarnavimo centras“ pasiūlymo. 17. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28
Argumentai: PĮ nustatyta pakankamai priemonių, susijusių su skelbimų apie pirkimus teikimu, skelbimų klaidų taisymu ir tinkamų bei pakankamų terminų tiekėjams pateikti paraiškas/pasiūlymus nustatymu, užtikrinančių tiekėjų lygiateisiškumo ir pirkimo skaidrumo principų laikymąsi pirkimo procedūrų metu.
Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kuomet perkančiajam subjektui turint tikslą pasiekti pirkimo rezultatą, jo iniciatyva arba gavus tiekėjų pastabas/klausimus, kyla poreikis keisti nustatytas esmines pirkimo sąlygas. Nesant galimybės keisti pirkimo sąlygų, perkantysis subjektas privalo pirkimą nutraukti ir skelbti iš naujo. Tokiu atveju yra neracionaliai naudojamos perkančiojo subjekto lėšos, neefektyviai naudojami žmogiškieji ir laiko resursai, nes iš esmės yra skelbiamas analogiškas pirkimas, pakeitus tik vieną ar keletą sąlygų, o pirkimo rezultatas pasiekiamas formaliai „pakartojus“ pirkimo procedūras. Pirkimo nutraukimas yra neefektyvus ir neracionalus tiek perkančiųjų subjektų, tiek tiekėjų atžvilgiu, nes perkantieji subjektai dėl nedidelių pakeitimų yra priversti kartoti viešojo pirkimo procedūrą, o tiekėjai – iš naujo rengti ir teikti pasiūlymus. Siekiant mažinti nutraukiamų pirkimų skaičių, pasiekti pirkimų tikslo nepažeidžiant pirkimų principų bei didinti tiekėjų konkurenciją, perkančiajam subjektui siūloma numatyti galimybę atlikti pirkimo sąlygų pakeitimus, paskelbiant skelbimą apie pakeitimus ir juos išviešinant visiems tiekėjams, atitinkamai nukeliant ar atnaujinant paraiškų/pasiūlymų pateikimo terminą. Siūloma pakeisti 41 straipsnio 3 dalį, joje nustatant, kad atitinkamą padėtį galima ištaisyti nenutraukiant pirkimo, jeigu perkantysis subjektas, vadovaudamasis PĮ 44 ir 53 straipsnių nuostatomis atlieka atitinkamų pirkimo sąlygų pakeitimus ir paskelbia apie pakeitimus šiame įstatyme nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamą padėtį galima ištaisyti, jeigu perkantysis subjektas, nepažeisdamas šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytų pagrindinių pirkimų principų ir tikslų, atlieka reikiamus pirkimo sąlygų pakeitimus, apie juos paskelbia šiame įstatyme nustatyta tvarka ir visiems tiekėjams sudaro vienodas sąlygas pateikti paraiškas ar pasiūlymus pirkime.“ Nepritarti Viešųjų pirkimų pažeidimai gali būti įvairių tipų, ne tik netinkamos pirkimo dokumentų nuostatos. Atitinkamai ir situacijos, kai padėtį dar galima būtų ištaisyti, gali būti įvairios ir baigtinio jų sąrašo nebūtų įmanoma nustatyti. Siūloma formuluotė gali sudaryti įspūdį, kad padėtį įmanoma ištaisyti tik kol pasiūlymų vertinimas neprasidėjęs. 18. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28
Argumentai: Siūlome numatyti išimtį dokumentų rengimui lietuvių kalba tuo atveju, kai paraiškas ir/ar pasiūlymus pirkime pateikia tik užsienio šalių tiekėjai. Šiuo metu, nepaisant to, kad paraiškas ir/ar pasiūlymus pateikia pirkime tik užsienio šalių tiekėjai, perkantieji subjektai vis tiek privalo visą dokumentaciją (atsakymus į klausimus, dokumentų patikslinimus ir kt.) pateikinėti ir lietuvių kalba, nors pagrindinė bendravimo kalba su užsienio šalių tiekėjais vyksta užsienio kalba (pvz. anglų kalba), o tai sąlygoja ir didesnes laiko bei pinigines sąnaudas perkantiesiems subjektams. Pasiūlymas:
Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba.
Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis. Jeigu pirkime dalyvauja (pateikia paraiškas ir (arba) pasiūlymus) tik užsienio tiekėjai arba pirkime kviečiami dalyvauti tik užsienio tiekėjai, Pirkimo dokumentai gali būti rengiami kita perkančiojo subjekto pasirinkta užsienio kalba.“ Nepritarti Lietuvoje valstybinė kalba – lietuvių, todėl visi dokumentai turi būti rengiami šia kalba. Be to, manome, kad perkančioji organizacija ne visada gali būti tikra, kad pirkime dalyvaus tik užsienio tiekėjai. 19. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28
Argumentai:
nustatytas perteklinis įpareigojimas perkančiajam subjektui reikalauti darbų tarptautinių pirkimų atvejais užtikrinti pasiūlymų galiojimą. Perkančiajam subjektui turi būti paliekama teisės apręsti, ar konkretaus pirkimo atveju pasiūlymo galiojimo užtikrinimas yra tikslingas, atsižvelgdamas į pirkimo objekto specifiką, poreikį bei galimas rizikas. Pasiūlymas:
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“ Nepritarti Reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kai perkantysis subjektas, vykdydamas didelės vertės pirkimą, neužsitikrina savo interesų apsaugos ir neprašo pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, net ir žinodamas galimas rizikas, o pirkimas pasibaigia, nes visi tiekėjai atsiėmė savo pasiūlymus. Tokiu atveju, pakartotinai patiriami naujo pirkimo organizavimo kaštai. 20.
aptarnavimo centras“, 2019-02-28
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad susipažinimas su pateiktais pasiūlymais vyksta tik suėjus nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui, ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų pasiūlymų vokų atplėšimas yra daugiau techninis veiksmas, siūlytina numatyti galimybę elektroninėmis priemonėmis pateiktų pasiūlymų vokus atplėšti vienam (bet kuriam) iš Komisijos narių. Pasiūlymas:
Pakeisti 57 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, vokus atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir Komisijos posėdyje dalyvaujančių tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai. Susipažįstant su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, vokus gali atplėšti vienas iš Komisijos narių.“ Nepritarti Įstatyme nustatyta, kad komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, o jeigu komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi komisijos nariai. Siekiant priimamų sprendimų skaidrumo, manytina, kad vokų atplėšimui taip pat turėtų galioti daugumos principas. 21.
centras“, 2019-02-28
Direktyvos 2014/25/ES 47 straipsnio 1 dalyje numatyta rekomendacinio pobūdžio nuostata, numatanti, kad
„<...> Paprastai nustatomas minimalus prašymų dalyvauti priėmimo
laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą arba, jei kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas reguliarus orientacinis skelbimas, kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos ir bet kuriuo atveju neturi būti trumpesnis kaip 15 dienų.“, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paraiškų pateikimo etape tiekėjai tik išreiškia pageidavimą dalyvauti pirkime ir turi pateikti tik paraišką bei užpildytą EBVPD, vertinant PĮ nustatytus privalomus procedūrinius terminus, laikytina, kad ilgiausias privalomas procedūrinis terminas vykdant tarptautinės vertės pirkimą derybų būdu – paraiškų pateikimo terminas (ne mažiau 30 dienų) laikytinas pertekliniu ir nepagrįstai ilginančiu pirkimų procedūras. Pasiūlymas:
Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Paraiškų ir pirminių pasiūlymų pateikimo skelbiamoms deryboms terminai
pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip:
1) 30 15 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo tiekėjams dienos – tarptautinių pirkimų atveju;“ Pakeisti 74 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Perkančiojo subjekto vertinimu pagrįstais atvejais šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas trumpiausias paraiškų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas pailgintas iki 15 30 dienų, o 2 punkte nustatytas terminas sutrumpintas iki 7 dienų.“ Nepritarti Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 47 straipsnyje, kaip ir įstatyme, įtvirtintas minimalus paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas 30 dienų gali būti sutrumpinamas iki 15 dienų. Taigi, jeigu perkantysis subjektas pagrįstai mano, kad užtektų trumpesnio paraiškų pateikimo termino, jis gali jį sutrumpinti.
22UAB „Verslo aptarnavimo centras“,
2019-02-28
Siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas ne privalo, o gali reikalauti, jog dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti, taip pat, kad tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybės nustatymas yra paliekamas perkančiojo subjekto diskrecijos teisei. Direktyvos 2014/25/ES 88 straipsnio nuostatos nenumato imperatyvo šiais klausimais, todėl PĮ 96 straipsnio nuostatos laikytinos perteklinėmis. Pasiūlymas:
Pakeisti 96 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „96 straipsnis. Subtiekimas
reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. 2. Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui.
Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiojo subjekto, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.“ Nepritarti Direktyvos 2014/25/ES 88 str. 3 d. numato teisę valstybei narei imtis papildomų priemonių pagal nacionalinę teisę dėl tiesioginių mokėjimų subrangovams. Įstatymų leidėjas įtvirtino papildomą priemonę – numatyti mokėjimus, kai tai įmanoma pagal sutarties pobūdį. Siekiant apsaugoti subrangovus nuo nesąžiningų tiekėjų, sudariusių sutartis su perkančiaisiais subjektais, pasirinktas įstatyme įtvirtintas modelis. Be to, jeigu būtų nustatyta tik teisė, tikėtina, kad perkantysis subjektas tokios nuostatos nenustatytų pirkimo dokumentuose. 23. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28 * Argumentai:
Papildyti PĮ sąlygomis, nustatančiomis PĮ taikymo išimtį, kai sutartis sudaroma tarp perkančiojo subjekto arba perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, ir vieno ar daugiau perkančiųjų subjektų ar perkančiųjų organizacijų, turint tikslą bendradarbiauti teikiant viešąsias paslaugas (paslaugas, susijusias su viešojo intereso tenkinimu). Direktyvos 2014/25/ES 28 str.
Direktyvos 2014/25/ES 28 str. 4 d. numato: Ši direktyva netaikoma išimtinai dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų sudarytai sutarčiai, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
a) sutartimi nustatomas ar įgyvendinamas dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos, kurias jie turi suteikti, būtų teikiamos siekiant bendrų jų tikslų;
b) toks bendradarbiavimas įgyvendinamas vadovaujantis vien su viešuoju interesu susijusiais motyvais ir
c) dalyvaujančios perkančiosios organizacijos atviroje rinkoje vykdo mažiau kaip 20 % veiklų, kurias apima bendradarbiavimas. Ši Direktyvos nuostata nėra perkelta į PĮ visiškai, todėl perkantieji subjektai, kurių veikla yra susijusi su viešojo intereso įgyvendinimu ir kurie vykdo panašaus pobūdžio veiklą teikdami viešąsias paslaugas, neturi galimybės netaikydami PĮ nuostatų sudaryti bendradarbiavimo sutarties ir siekti bendro tikslo nepatirdami papildomų procedūrinių apribojimų bei administracinės naštos. Pasiūlymas:
Papildyti PĮ nuostatomis ir jas išdėstyti taip:
„XX straipsnis. Bendradarbiavimo sutartys
bendradarbiavimo sutartims, kurias perkantysis subjektas arba perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro su vienu ar daugiau perkančiųjų subjektų ar perkančiųjų organizacijų, kai yra visos šios sąlygos kartu:
1) sutartimi nustatomas ar įgyvendinamas sutarties šalių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos, kurias jos turi suteikti, būtų teikiamos siekiant bendrų jų tikslų;
2) toks bendradarbiavimas įgyvendinamas vadovaujantis vien su viešuoju interesu susijusiais motyvais;
3) sutartį sudarančių subjektų per paskutinius 3 finansinius metus ne daugiau kaip 20 procentų gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų veiklai, kurią apima bendradarbiavimas.
Jeigu bendradarbiavimo sutartį sudarantys subjektai vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jų veiklos planus.“ Nepritarti Siūlomu pakeitimu būtų įtvirtinta įstatymo taikymo išimtis, kai sudaromos sutartys tarp perkančiųjų subjektų arba perkančiųjų subjektų ir perkančiųjų organizacijų turint tikslą bendradarbiauti teikiant su viešojo intereso tenkinimu susijusias viešąsias paslaugas. Ši išimtis į Lietuvos nacionalinę teisę neperkelta siekiant išvengti perkančiųjų subjektų piktnaudžiavimo, kuris nustatytas vidaus sandorių atveju. 24. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28 * Argumentai:
Papildyti PĮ sąlygomis, nustatančiomis galimybę pirkti iš susijusių įmonių. Atitinkamos Direktyvos 2014/25/ES 29 straipsnio nuostatos į PĮ neperkeltos visiškai, nors pirminiame PĮ projekte tokios nuostatos buvo numatytos. Direktyvos 2014/25/ES 29 straipsnyje nustatyta:
sutartys
1Šiame straipsnyje susijusi įmonė – įmonė,
kurios metinės finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos su perkančiojo subjekto metinėmis finansinėmis ataskaitomis laikantis Direktyvoje 2013/34/ES nustatytų reikalavimų. 2.
netaikoma, atveju, susijusi įmonė – bet kuri įmonė:
a) kuriai perkantysis subjektas gali turėti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką;
b) kuri gali turėti lemiamą įtaką perkančiajam subjektui; arba
c) kuriai, kartu su perkančiuoju subjektu, lemiamą įtaką daro kita įmonė dėl to, kad ji priklauso pastarajai įmonei, pastaroji dalyvauja valdant jos kapitalą arba dėl ją reglamentuojančių taisyklių. Šioje dalyje „lemiama įtaka“ reiškia tai, kas apibrėžta 4 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje. 3. Nepaisant 28 straipsnio ir jeigu yra tenkinamos šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, ši direktyva netaikoma sutartims, kurias skiria:
a) perkantysis subjektas susijusiai įmonei arba
b) bendroji įmonė, sudaryta išimtinai tik iš kelių perkančiųjų subjektų, kad būtų vykdoma veikla, aprašyta 8–14 straipsniuose, įmonei, susijusiai su vienu iš tų perkančiųjų subjektų. 4. 3 dalis taikoma:
a) paslaugų pirkimo sutartims, jei bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos per ankstesnius trejus metus, atsižvelgiant į visas tos įmonės suteiktas paslaugas, susidarė dėl paslaugų teikimo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi;
b) prekių pirkimo sutartims, jei bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos, atsižvelgiant į visas tos įmonės patiektas prekes, per ankstesnius trejus metus susidarė dėl prekių tiekimo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi;
c) darbų pirkimo sutartims, jei bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos, atsižvelgiant į visus tos įmonės įvykdytus darbus, per ankstesnius trejus metus susidarė dėl darbų vykdymo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. 5.
įmonė buvo įsteigta arba pradėjo veiklą, duomenų apie trejų ankstesnių metų apyvartą nėra, tai įmonei pakanka įrodyti, visų pirma remiantis verslo planais, kad 4 dalies a, b arba c punktuose nurodyta apyvarta yra tikėtina. 6. Kai tas pačias ar panašias paslaugas teikia, tas pačias ar panašias prekes tiekia arba tuos pačius ar panašius darbus atlieka daugiau nei viena įmonė, susijusi su perkančiuoju subjektu, su kuriuo jos sudaro ekonominę grupę, procentiniai dydžiai apskaičiuojami atsižvelgiant į bendrąją apyvartą, kuri susidarė dėl tų susijusių įmonių vykdomo atitinkamai paslaugų teikimo, prekių tiekimo ar darbų atlikimo. Pasiūlymas:
Papildyti PĮ nuostatomis ir jas išdėstyti taip: „XX straipsnis. Pirkimas iš susijusios įmonės
laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiojo subjekto atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas) reikalavimus. 2. Tuo atveju, kai įmonei netaikomas Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, susijusia įmone laikoma bet kuri įmonė, jeigu lemiamą įtaką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą: 1) šiai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti perkantysis subjektas. 2) ši įmonė gali daryti perkančiajam subjektui. 3) šiai įmonei ir kartu perkančiajam subjektui daro kita įmonė dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. 3.
straipsnį, netaikomas, kai perkantysis subjektas atlieka pirkimą iš susijusios įmonės arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš įmonės, susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos:
1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš paslaugų teikimo buvo gauta suteikus paslaugas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš prekių tiekimo buvo gauta patiekus jas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš darbų atlikimo buvo gauta atlikus darbus perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus. 4.
perkančiojo subjekto susijusios įmonės teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai yra tie patys ar panašūs, taikant šio straipsnio 3 dalies 1–3 punktus įvertinamos visų šių susijusių įmonių bendrai gaunamos pardavimo pajamos.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ES Teisingumo Teisme nagrinėjama byla (gegužės mėn. bus skelbiama generalinio advokato išvada), kurioje Lietuvos aukščiausiasis teismas siekia išsiaiškinti, ar valstybės narės turi diskreciją nacionalinėje teisėje nustatyti vidaus sandorių ribojimus. Todėl manytina, kad siūlymas turėtų būti svarstomas, kai ES Teisingumo Teismas paskelbs sprendimą. 25. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28 * Argumentai:
Papildyti PĮ sąlygomis, nustatančiomis galimybę netaikant PĮ nuostatų pirkti iš kelių perkančiųjų subjektų bendrai įsteigtos įmonės (kuri ne mažiau kaip 3 metus vykdys PĮ numatytą veiklą) arba tokiai įmonei pirkti iš ją įsteigusių perkančiųjų subjektų. Atitinkamos Direktyvos 2014/25/ES 30 straipsnio nuostatos į PĮ neperkeltos visiškai, nors pirminiame PĮ projekte tokios nuostatos numatytos buvo. Direktyvos 2014/25/ES 30 straipsnyje nustatyta:
bendrajai įmonei priklausančiam perkančiajam subjektui skiriamos sutartys Nepaisant 28 straipsnio ir su sąlyga, kad bendroji įmonė yra įsteigta atitinkamai veiklai vykdyti bent trejų metų laikotarpiu ir jos steigimo dokumentuose nurodyta, kad perkantieji subjektai, kurie tą įmonę sudaro, bus jos dalis bent jau tokios pačios trukmės laikotarpiu, ši direktyva netaikoma sutartims, kurias skiria:
a) bendroji įmonė, sudaryta išimtinai iš kelių perkančiųjų subjektų, kad būtų vykdoma veikla, kaip apibrėžta 8–14 straipsniuose, vienam iš tų perkančiųjų subjektų arba
b) perkantysis subjektas tokiai bendrajai įmonei, kuriai jis priklauso. Pasiūlymas: Papildyti PĮ nuostatomis ir jas išdėstyti taip: „XX straipsnis.
įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto
su tikslu bent 3 metus vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą ir įmonės steigimo dokumentuose nurodoma, kad ne trumpiau negu nurodytu 3 metų laikotarpiu perkantieji subjektai išliks steigiamo juridinio asmens dalyviais, šio įstatymo reikalavimai, išskyrus 19 straipsnyje nurodytus atvejus, netaikomi, kai:
1) įmonė, įsteigta išskirtinai kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš vieno ją įsteigusių perkančiųjų subjektų arba iš vieno naujai įsteigtą įmonę sudarančių perkančiųjų subjektų;
2) perkantysis subjektas atlieka pirkimą iš įmonės, kurią jis yra įsteigęs bendrai su kitais perkančiaisiais subjektais.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ES Teisingumo Teisme nagrinėjama byla (gegužės mėn. bus skelbiama generalinio advokato išvada), kurioje Lietuvos aukščiausiasis teismas siekia išsiaiškinti, ar valstybės narės turi diskreciją nacionalinėje teisėje nustatyti vidaus sandorių ribojimus. Todėl manytina, kad siūlymas turėtų būti svarstomas, kai ES Teisingumo Teismas paskelbs sprendimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė A. Bilotaitė, 2019-04-043
Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2018 m. vidaus sandorių skaičius, lyginant su 2017 m., sumažėjo apie 5,5 proc. Tačiau 2018 m. sudarytų vidaus sandorių vertė padidėjo daugiau kaip 2 kartus arba apie 113 proc. 2017 m. 12 savivaldybių sudarė
2018 m.
Eurų, tuo tarpu
mln. Eurų. Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srities perkančiųjų subjektų įstatymo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizėje „Vidaus sandoriai – grėsmė konkurencijai“ nurodoma, kad daugiausiai vidaus sandorių 2018 m. buvo sudaryta didžiųjų miestų ir jų kaimyninėse savivaldybėse, kuriose registruota beveik 70 proc. visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų. Analizėje taip pat pabrėžiama, kad sudarant vidaus sandorius nėra įvardijamos konkrečios perkamos paslaugos arba priešingai, sutariama dėl kelių paslaugų teikimo, kas sudaro sąlygas vidaus sandorius vykdyti galimai neskaidriai. Pažymėta, kad vidaus sandoriai neretai sudaromi itin ilgam laikotarpiui, kas mažina konkurenciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad galiojantis vidaus sandorių teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų pirkimų metu lėšų panaudoti racionaliausiu, efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu, taip pat sudaro sąlygas iškreipti sąžiningą konkurenciją, siūlytina atsisakyti galimybės perkantiesiems subjektams sudaryti vidaus sandorius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: Pakeiti 19 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius sąskaitos už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus (toliau
vidaus sandoriams, kuriuos perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro su kitu perkančiuoju subjektu ar perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:
1) perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo paties tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydamas lemiamą įtaką jo (jos) strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija;
2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamo perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja tas perkantysis subjektas, ir skirtų jo (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojamas perkantysis subjektas ar perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jo (jos) veiklos planus;
3) kontroliuojamame perkančiajame subjekte ar perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 2. Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir perkant pagal šį įstatymą būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. 3.
sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:
1) tvirtindamas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis;
3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;
4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą. 4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu. 5. Valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ES Teisingumo Teisme nagrinėjama byla (gegužės mėn. bus skelbiama generalinio advokato išvada), kurioje Lietuvos aukščiausiasis teismas siekia išsiaiškinti, ar valstybės narės turi diskreciją nacionalinėje teisėje nustatyti vidaus sandorių ribojimus. Todėl manytina, kad siūlymas turėtų būti svarstomas, kai ES Teisingumo Teismas paskelbs sprendimą. Pastaba. Nepritarus Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymui Nr. 1, atitinkamai nepritariama ir kitiems su vidaus sandoriais susijusiems pasiūlymams, kadangi nuostatos tiesiogiai susijusios. 2.
2Seimo narė A. Bilotaitė,
2019-04-0426 N
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pritarus 1 pasiūlymui dėl vidaus sandorių naikinimo turės būti išbrauktos Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srities perkančiųjų subjektų įstatymo nuostatos, susijusios su vidaus sandorių reglamentavimu, siūlytina pakeisti minėto įstatymo 100 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas:
nauju 26 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas Pakeisti 100 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“
straipsnių numeraciją. Nepritarti Nepritarus Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymui Nr. 1, atitinkamai nepritariama ir kitiems su vidaus sandoriais susijusiems pasiūlymams, kadangi nuostatos tiesiogiai susijusios. 3. Seimo narė A. Bilotaitė, 2019-04-0427 N
Atsižvelgiant į tai, kad pritarus 1 pasiūlymui dėl vidaus sandorių naikinimo turės būti išbrauktos Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srities perkančiųjų subjektų įstatymo nuostatos, susijusios su vidaus sandorių reglamentavimu, siūlytina pakeisti minėto įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pasiūlymas:
nauju 27 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas Pakeisti 101 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių
teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;“. 2.
straipsnių numeraciją. Nepritarti Nepritarus Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymui Nr. 1, atitinkamai nepritariama ir kitiems su vidaus sandoriais susijusiems pasiūlymams, kadangi nuostatos tiesiogiai susijusios. 4. Seimo narė A. Bilotaitė,
4 N Argumentai: Pritarus 1 pasiūlymui dėl vidaus sandorių naikinimo, įstatymo projektas turės būti papildytas nuostatomis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų vidaus sandorių tęstinumo. Siekiant užtikrinti perkančiųjų subjektų ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių teikėjų veiklos tęstinumą po šio įstatymo įsigaliojimo, tikslinga numatyti protingą 2 metų pereinamąjį laikotarpį per kurį turi būti nutraukti visi sudaryti vidaus sandoriai. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 30 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ Nepritarti Nepritarus Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymui Nr. 1, atitinkamai nepritariama ir kitiems su vidaus sandoriais susijusiems pasiūlymams, kadangi nuostatos tiesiogiai susijusios. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, siūlytina nesiaurinti galiojančiame Pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatyme įtvirtinto informacijos, kurios negalima laikyti konfidencialia, sąrašo, t. y. nepanaikinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet jais neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymų, nustatančių informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šiuos įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nuostatas;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 46 ir 68 straipsniuose ir 94 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;
3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis;
4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.“ Pritarti Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2.
2Seimo Audito komitetas,
2019-03-2711
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad viešasis pirkimas gali būti atliekamas elektroninėmis ir neelektroninėmis priemonėmis, siekiant užtikrinti susipažinimo su pasiūlymais ir jų nagrinėjimo procedūrų skaidrumą bei užtikrinti, kad viešųjų pirkimų dalyviai būtų informuoti apie susipažinimo su pasiūlymais eiga, siūlytina nustatyti, kad pirkimo dokumentuose perkančiajam subjektui susipažįstant su pasiūlymais elektroninėmis priemonėmis turi būti nurodyta susipažinimo su pasiūlymais data, o neelektroninėmis priemonėmis – vieta, data, valanda ir minutė. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeiti 48 straipsnio 2 dalies 21 punktą
ir jį išdėstyti taip: „21) susipažinimo su pasiūlymais data, o jeigu pirkimas atliekamas neelektroninėmis priemonėmis - vieta, data, valanda ir minutė, išskyrus atvejus, kai pirkimai atliekami elektroninėmis priemonėmis;“. Pritarti Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Seimo Audito komitetas, 2019-03-2711
N Argumentai: Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi siūloma įtvirtinti perkančiojo subjekto pareigą darbų viešuosiuose pirkimuose įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams, viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį.
Tame pačiame straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su pirkimo dokumentų turiniu „Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkantįjį subjektą ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme.“ Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnis reglamentuoja pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, siūlytina minėtą nuostatą perkelti į Pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 48 straipsnį, reglamentuojantį pirkimų dokumentų turinį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį nauju 31
punktu: „31) informacija apie tai, kad tiekėjas, sudarius sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, turės pateikti pateiktų sutartį vykdysiančių ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, taip pat informacija, kad sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai tiekėjas nedelsdamas turės informuoti perkantįjį subjektą ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, jei taikytina;“. Pritarti Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4.
4Seimo Audito komitetas,
2019-03-2715
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pritarus Audito komiteto 2 pasiūlymui, kuriuo siūloma pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį, turės būti keičiama ir galiojančio Pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, siūlytina įstatymo projekto 14 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, nustatančia, kad susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas pirkimo dokumentuose nurodytą datą, o jeigu pirkimas atliekamas neelektroninėmis priemonėmis – nurodytą datą, valandą ir minutę. Pasiūlymas:
nauja 2 dalimi ją išdėstyti taip: „2. Pakeiti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas pirkimo dokumentuose nurodytą datą, o jeigu pirkimas atliekamas neelektroninėmis priemonėmis – nurodytą dieną datą, valandą ir minutę. Jeigu paraiškos ir pasiūlymai teikiami ne elektroninėmis priemonėmis, Komisijos posėdžio diena ir valanda turi sutapti su paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus šį terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais laikas. Nustatytu laiku turi įvykti pradinis susipažinimas su visomis paraiškomis ar pasiūlymais, gautais nepasibaigus jų pateikimo terminui.“
laikyti 3 dalimi. Pritarti Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 5. Seimo Audito komitetas, 2019-03-2716
Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.
Siekiant užtikrinti šio principo įgyvendinimą, siūlytina papildyti vieną iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų numatant, kad ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkantysis subjektas gali pagrįsti ne tik šios kainos priimtinumą, bet ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 15 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, perkančiojo subjekto nustatytų prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, perkančiojo subjekto nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą, ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajam subjektui ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkantysis subjektas gali pagrįsti šios kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu;“. Pritarti Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6.
6Seimo Audito komitetas,
2019-03-2717
Argumentai: Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi siūloma įtvirtinti perkančiųjų subjektų pareigą darbų viešuosiuose pirkimuose įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams, viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonei dėl atitinkamos Viešųjų pirkimų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2970(ES) (toliau – projektas Nr. XIIIP-2970(ES)) nuostatos, manytina, kad minėtos prievolės įtvirtinimas keičiamame įstatyme nesukurs sąlygų į darbų viešuosius pirkimus pritraukti tiekėjus, kurie užtikrina tinkamus atlyginimus sutartį vykdantiems darbuotojams. Priešingai, prievolės įtvirtinimas gali sukelti neigiamų padarinių: pirma - perkantiesiems subjektams gali būti sukurta itin didelė administracinė našta tikrinti kaip tiekėjai laikosi pasiūlyme deklaruotų įsipareigojimų dėl atlyginimo sutartį vykdantiems darbuotojams, už kuriuos pasiūlymo vertinimo metu buvo suteikti aukštesni balai. Pažymėtina ir tai, jog informacijos apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį gavimas yra komplikuotas (turi būti užtikrinama, jog būtų laikomasi 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, reikalavimų); antra - nustatant pareigą perkantiesiems subjektams taikyti socialinį kriterijų darbų pirkimuose, kils rizika, kad kriterijus bus taikomas formaliai, siekiant įgyvendinti įstatymo reikalavimus, tačiau sudarant sąlygas neobjektyviai padidinti darbų kainas; trečia - pareiga vertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams, viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį, gali sudaryti palankesnes sąlygas užsienio tiekėjams, kurių kilmės valstybėse atlyginimai gali būti aukštesni. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tačiau siekiant įgyvendinti susitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų pateiktą siūlymą, siūlytina įstatymo projekte įtvirtinti perkančiųjų subjektų teisę visuose pirkimuose nustatyti aptartą socialinį kriterijų. Manytina, kad pritarus pasiūlymui būtų sudarytos sąlygos socialinio kriterijaus taikymo praktikai formuotis palaipsniui, perkantiesiems subjektams ir tiekėjams suteikiant laiko prisitaikyti prie socialinių reikalavimų taikymo viešuosiuose pirkimuose (susipažinti su egzistuojančiomis kitų perkančiųjų subjektų praktikomis šioje srityje, identifikuoti atvejus, kada socialinius kriterijus taikyti tikslingiausia, įmonėse įsidiegti sistemas ir tvarkas, padedančias užtikrinti pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų vykdymą, tuo pačiu užtikrinant ir darbuotojų interesų apsaugą).
Tame pačiame straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su pirkimo dokumentų turiniu „Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkantįjį subjektą ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme.“ Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnis reglamentuoja pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, siūlytina minėtą nuostatą perkelti į Pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 48 straipsnį, reglamentuojantį pirkimų dokumentų turinį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti tai: „2. Papildyti 64 straipsnį 11 dalimi: „11. Darbų pirkimuose privaloma Perkantysis subjektas gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai), viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį.
Tokiu atveju Perkantysis perkantysis subjektas privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkantįjį subjektą ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą nurodytiems darbuotojams. Informacija apie nurodytų darbuotojų mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajam subjektui teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. Seimo Audito komitetas, 2019-03-2719
(2)a) Argumentai: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje suinteresuotas pirkimo kandidatas apibrėžiamas kaip kandidatas, kuriam perkantysis subjektas nepranešė apie jo paraiškos atmetimą iki pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo dienos suinteresuotiems dalyviams.
Tuo tarpu Direktyvos 2014/25/ES
subjektai kiekvienam kandidatui ir konkurso dalyviui nedelsiant praneša apie priimtus sprendimus dėl preliminariosios sutarties sudarymo, sutarties skyrimo ar leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje,<..>“. Siekiant užtikrinti tinkamą direktyvos nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, siūlytina įstatymo projekto 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse išbraukti žodį ,,suinteresuotiems“. Taip pat sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 68 straipsnio nuostatas, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 68 straipsnio 4 dalies nuostatą, įtvirtinant pirkimų dalyvių teisę susipažinti ne su visų dalyvių pateiktais prekių pavyzdžiais, o tik su pirkimų laimėtojo pateiktais prekių pavyzdžiais. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkantysis subjektas suinteresuotiems
kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą.
Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu arba kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perkantysis subjektas, gavęs suinteresuoto
kandidato ar suinteresuoto dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:“. 3. 2 Pakeisti 68 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius
pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;“. 4. Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, jis, įvertinęs pasiūlymus, nustatęs pasiūlymų eilę ir priėmęs sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su laimėjusiu pasiūlymu pateiktais pavyzdžiais.“ Pritarti Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 8. Seimo Audito komitetas, 2019-03-2722
Argumentai: Įstatymo projekto 21 straipsniu siekiama nustatyti pareigą perkantiesiems subjektams informuoti centrinę perkančiąją organizaciją apie priežastis, dėl kurių pirkimo objektą, kurį galima įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, jos įsigyja ne iš centrinės perkančiosios organizacijos. Surinkta informacija būtų naudojama elektroninio katalogo tobulinimui ir plėtrai. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę pateiktą projektui Nr. XIIIP-2970(ES) bei UAB
„Verslo aptarnavimo centras“ pasiūlymą, manytina, kad toks siūlymas perkantiesiems
subjektams gali sukurti neproporcingą administracinę naštą. Manytina, kad centrinė perkančioji organizacija elektroninių katalogų tobulinimui gali pasitelkti perkančiuosius subjektus įstatyme neįtvirtinus jų pareigos teikti ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžiant, kad svarstomame projekte nėra įtvirtinama atsakomybė perkantiesiems subjektams už nustatytos pareigos nevykdymą, siūlytina minėtos perkančiųjų subjektų pareigos atsisakyti.
Visgi atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir tai patvirtinantį dokumentą saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais, siekiant viešumo ir priimamų sprendimų išsamumo, siūlytina įtvirtinti perkančiųjų subjektų pareigą tokius sprendimus viešinti perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (pirkėjo profilyje). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Perkantieji subjektai privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka.
Sprendimus neatlikti pirkimo, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, patvirtinančių dokumentų kopijas perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus elektroninėmis priemonėmis pateikia centrinei perkančiajai organizacijai.“ Pritarti Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 9. Seimo Audito komitetas, 2019-03-2724
N Argumentai: Keičiamo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje turi būti nurodytas perkančiojo subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas. Viešųjų pirkimų tarnyba, teikdama pasiūlymus projektui Nr. XIIIP-2970(ES), nurodė, kad konkretaus dokumento įtvirtinimas įstatyme sukuria administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad Audito komitetas pateikė pasiūlymą projektui Nr. XIIIP-2970(ES), kuriuo siekiama įtvirtini, kad asmuo, atsakingas už viešųjų pirkimų sutarčių priežiūrą, yra skiriamas perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu, taip sudarant galimybes perkantiesiems subjektams spręsti, kokia forma tokį sprendimą įforminti (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija ir pan.), todėl siekiant suderinti keičiamo Įstatymo projekto nuostatas su projekto Nr. XIIIP-2970(ES) nuostatomis, siūlytina Įstatymo projekte įtvirtini, kad asmuo, atsakingas už viešųjų pirkimų sutarčių priežiūrą, yra skiriamas perkančiojo subjekto vadovo sprendimu, taip sudarant galimybes perkantiesiems subjektams spręsti, kokia forma tokį sprendimą įforminti (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija ir pan.).
Pasiūlymas: Papildyti 23 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) perkančiojo subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) sprendimu skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas.“ Pritarti Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 10. Seimo Audito komitetas, 2019-03-2725
Argumentai: Įstatymo projekto
sutarties keitimo, neatliekant naujos pirkimo procedūros, sąlyga, kai sutarties šalis pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ar skaidymą, ar atskyrimo, ar bankroto procedūros naujas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Ši formuluotė patikslinta įvertinus Civiliniame kodekse ir Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintus reorganizavimo būdus, taip pat atsisakoma likvidavimo ir restruktūrizavimo, nes šių procedūrų metu pradinio tiekėjo teisių ir pareigų niekas neperima. Taip pat atsižvelgiant į praktikoje keliamus perkančiųjų subjektų klausimus, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlytina aiškiai įtvirtinti, kad reorganizavus pradinį tiekėją, jo sutartines pareigas neskelbiant naujo viešojo pirkimo, gali perimti tik pradinio tiekėjo teises ir pareigas po reorganizavimo visiškai arba iš dalies perimantis juridinis asmuo. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo ar bankroto procedūros, naujas pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“. Pritarti Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 11. Seimo Audito komitetas, 2019-03-2727
N N Argumentai: Įstatymo projekto 12 straipsniu siūloma nustatyti pareigą perkančiajam subjektui, rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui, taip pat papildomai įvertinti, ar tiekėjas arba jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Siekiant sudaryti galimybes perkantiesiems subjektams pagrįsti įtarimus dėl tiekėjo ar subtiekėjo interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 100 straipsnį, reglamentuojantį pirkimų valdyme dalyvaujančias institucijas, numatant Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigą perkantiesiems subjektams teikti informaciją, reikalingą vertinant ar prekės, paslaugos ar darbai, taip pat tiekėjai ar jų pasitelkti subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pasiūlymas:
taip: „26 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas Papildyti 100 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12.
Informaciją, reikalingą įvertinant, ar prekės, paslaugos ar darbai, taip pat tiekėjas ar jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, perkantiesiems subjektams, veikiantiems gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, teikia Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.“
numeraciją. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą. 12. Seimo Audito komitetas, 2019-03-2728
N Argumentai: Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą administracines baudas skiria arba Viešųjų pirkimų tarnyba, arba teismas, kuris apie tai informuoja Viešųjų pirkimų tarnybą. Keičiamame įstatyme yra nustatyta prievolė Viešųjų pirkimų tarnybai informuoti perkančiojo subjekto vadovą tik apie Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtas administracines nuobaudas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, taip pat į Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą projektui Nr. XIIIP-2970(ES), siūlytina suderinti ir šio Įstatymo projekto nuostatas, susijusias su perkančiojo subjekto vadovo informavimu, kai administracines baudas paskiria teismas. Pasiūlymas:
taip: „27 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešųjų pirkimų tarnyba, paskyrusi arba
gavusi informaciją apie teismo paskirtą administracinę nuobaudą perkančiojo subjekto darbuotojui, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą priėmimo įsiteisėjimo apie tai praneša perkančiojo subjekto vadovui.“
numeraciją. Pritarti Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 13.
13Seimo Audito komitetas,
2019-03-2729
N Argumentai: Viešųjų pirkimų tarnyba, teikdama siūlymus projektui Nr. XIIIP-2970(ES) nurodė, kad praktikoje Centrinė perkančioji organizacija teikia tarnybai ataskaitas už atliktas pirkimo procedūras (pvz.: už sutartis, kurios sudarytos centrinės perkančiosios organizacijos sudarytų preliminariųjų sutarčių ar sukurtos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu), todėl siekiant išvengti situacijų, kai tą pačią informaciją teikia keli subjektai (ir centrinė perkančioji organizacija, ir perkančioji organizacija, sudariusi sutartį centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu), pasiūlyta patikslinti Viešųjų pirkimų įstatymą. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą ir siekiant suderinti keičiamą Įstatymo projektą su projektu Nr. XIIIP-2970(ES), siūlytina įtvirtinti centrinės perkančiosios organizacijos pareigą tarnybai teikti informaciją ir tais atvejais, kai pirkimo sutartis sudaroma centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos ar sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. Pasiūlymas:
1Pakeisti Įstatymo projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 102 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Perkantysis subjektas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia:
1) kiekvienų pirkimo procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar sudaroma pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar sudaroma pirkimo sutartis jos pagrindu, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios.
Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 79 straipsnio
straipsnio 1 dalį ar mažos vertės pirkimą;
2) visų per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių, kai sudarytos pirkimo sutarties nereikalaujama paskelbti pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas, ataskaitą per 30 dienų pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.“
straipsnių numeraciją. Pritarti iš dalies Pritarti Audito komiteto pasiūlymui, tačiau suredaguoti jį, pateikiant teisingą nuorodą: ne į įstatymo 79 str. 2 d., tačiau į įstatymo 80 str. 2 d. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą. 14. Seimo Audito komitetas, 2019-03-2730
Argumentai: Audito komitetas projektui Nr. XIIIP-2970(ES) pateikė siūlymą, kuriuo pasiūlė įtvirtinti perkančiosios organizacijos pareigą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pažeidė viešųjų pirkimų sutarties esmines sąlygas arba sutartį vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais ir jam buvo skirta sutartyje numatyta sankcija. Kadangi perkantieji subjektai tiekėjams mutatis mutandis turi taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatas, atitinkamai turi būti pakeistas keičiamo įstatymo 108 straipsnis, reglamentuojantis tiekėjo pretenzijos pateikimo perkančiajam subjektui, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminus.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„27 29 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tiekėjas, manydamas, kad perkantysis subjektas nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą, susijusią su socialinės ar aplinkos apsaugos reikalavimais, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiojo subjekto sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.“
straipsnių numeraciją. Pritarti Atitinkamai patikslinti susijusį Projekto 99 str. Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 15. Seimo Audito komitetas, 2019-03-2732
N Argumentai: Atsižvelgiant į 2007 m. gruodžio 11 d.
Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo 2d straipsnio 1 dalies b punktą, numatantį kad „Valstybės narės užtikrina, kad nuo perkančiojo subjekto nepriklausoma peržiūros institucija pripažintų sutartį negaliojančia arba jos negaliojimas būtų šios peržiūros institucijos sprendimo pasekmė bet kuriuo iš šių atvejų: <...> b) jei pažeista šios direktyvos 1 straipsnio 5 dalis, 2 straipsnio 3 dalis ar 3 straipsnio 2 dalis, jei dėl šio pažeidimo dalyvis, pateikęs prašymą dėl peržiūros, neteko galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis prieš sudarant sutartį, kai toks pažeidimas yra kartu su Direktyvos 2004/17/EB pažeidimu, jei tas pažeidimas turi neigiamos įtakos dalyvio, pateikusio prašymą dėl peržiūros, galimybėms gauti sutartį; ar <...>” patikslinti keičiamo įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pasiūlymas:
taip: „31 straipsnis. 111 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „2) perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje, 109 straipsnio 2 dalyje ar 110 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, dėl ko teismui prašymą pateikęs ar ieškinį pareiškęs dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, ir kartu pažeisdamas perkantysis subjektas pažeidė ir kitus šio įstatymo reikalavimus, ir tai jei tas pažeidimas turėjo neigiamą įtaką neigiamos įtakos teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo;“.
straipsnių numeraciją. Pritarti Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 16. Seimo Audito komitetas, 2019-03-2732
N Argumentai: Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas apsunkina Viešųjų pirkimų tarnybos galimybę ginti viešąjį interesą, nes minėto įstatymo 105 straipsnis nustato išimtinai su tiekėjais susijusias aplinkybes, kuomet pirkimo sutartys gali būti pripažįstamos negaliojančiomis, tačiau nenumato pagrindo, kuriuo teismas galėtų pripažinti sutartį negaliojančia, jei į teismą kreipiasi Viešųjų pirkimų tarnyba ar kitos institucijos (pvz., prokuratūra). Tokiu atveju vienintelė išeitis Viešųjų pirkimų tarnybai kreipiantis į teismą yra vadovautis Civilinio kodekso 1.80 straipsniu ir prašyti imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį pripažinti negaliojančiu. Pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymui, siekiant su derinti keičiamo Įstatymo projekto nuostatas su projekto Nr.
XIIIP-2970(ES) keičiamomis nuostatomis, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, nustatant atvejus, kuomet teismas gali pripažinti pirkimo ar preliminarios sutarties sutartį negaliojančia. Pasiūlymas:
nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 111 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščių pažeidimų, kurie turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo.“
Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 17. Seimo Audito komitetas, 2019-03-2734 (1 priedas) N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 6 eilutėje yra netiksliai perkeltos direktyvos 2014/25/ES 1 priedo lentelės F sekcijos BVPŽ kodas, siekiant tinkamo direktyvos perkėlimo, siūlytina patikslinti minėtą keičiamo įstatymo 1 priedą. Pasiūlymas:
straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„32. straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas
Įstatymo 1 priedo 6 eilutę ir ją išdėstyti taip:
Bendroji pastatų statyba ir civilinės inžinerijos darbai Ši klasė apima:
Ši klasė neapima:
straipsnių numeraciją. Pritarti Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 18. Seimo Audito komitetas, 2019-03-2735 (5 priedas) N Argumentai: Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 5 priedą, jį suderinant su 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarnybos direktyvos 2014/25/ ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva), XIII priedo nuostatomis. Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 5 priedo 1 dalies 7 punkte nurodoma formuluotė neatitinka Direktyvos XIII priedo 1 dalies f punkte nustatyto reguliavimo. Pasiūlymas:
straipsniu ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis.
Įstatymo 5 priedo pakeitimas Pakeiti Įstatymo 5 priedo 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) pasiūlymų ar sprendinių, ar galutinių pasiūlymų vertinimo tvarką, vertinimo kriterijus ir jų vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumą mažėjimo tvarka, jeigu atitinkama informacija nebuvo pateikta skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, techninėse specifikacijose arba kituose pirkimo dokumentuose;“. 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 19. Seimo Audito komitetas,
3 N Argumentai: Siekiant užtikrinti sklandų ir aiškų iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų procedūrų reglamentavimą, įstatymo projekte siūlytina aiškiai reglamentuoti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų pirkimų ataskaitos ir elektroninės sąskaitos faktūros pagal pirkimo sutartis teikiamos pagal tuo metu galiojusias Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „30 34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas „3. Iki 2019 m. balandžio
sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos ir elektroninės sąskaitos faktūros pagal pirkimo sutartis, sudarytas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas pirkimo procedūras, teikiamos pagal iki 2019 m. balandžio 17 d. tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą. 20.
20Seimo Audito komitetas,
2019-03-27 * Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą perkantiesiems subjektams, rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui, taip pat papildomai įvertinti, ar tiekėjas arba jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Seimo Audito komitetas iš esmės pritarė iniciatorių siūlomo teisinio reglamentavimo tikslams - atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją įtvirtinti nuostatą, kuri suteiktų teisę perkančiajam subjektui neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams ar jų subtiekėjams, kurie nėra registruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, pasirašiusiose Įstatyme nurodytus tarptautinius susitarimus, sudarytų sąlygas perkančiajam subjektui pašalinti tiekėją ar jo pasitelktus subtiekėjus iš pirkimų procedūros, jeigu turėtų duomenų, kad jie turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Audito komitetas, siekdamas kad siūlomas teisinis reglamentavimas nebūtų tik deklaratyvus, pasiūlė įstatymo projektą papildyti nuostatomis, įpareigojančiomis Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos perkančiosioms organizacijoms teikti reikiamą informaciją. Visgi pritarus įstatymo projekto iniciatorių siūlomiems pakeitimams ir 11 Audito komiteto pasiūlymui, pagal kurį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos perkantiesiems subjektams teiktų reikiamą informaciją, turėtų būti numatytas ir šios nuostatos įgyvendinimo mechanizmas, priešingu atveju, galimos situacijos, kuomet perkantieji subjektai be pagrindo kreiptųsi į minėtas institucijas, joms sukeliant neproporcingą administracinę naštą.
Pasiūlymas: Pritarus įstatymo projekto 4 ir 12 straipsniams, Audito komiteto 11 pasiūlymui, siūlytina papildyti įstatymo projektą nuostatomis, reglamentuojančiomis siūlomo teisinio reglamentavimo įgyvendinimo tvarką. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 21. Seimo Audito komitetas, 2019-03-27 pritarti iniciatorių pateiktam Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2971(ES) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2019-04-1029
Argumentai: Pritariant Seimo Audito komiteto pasiūlymui Nr. 13, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymo tekste nurodyta netiksli nuoroda į įstatymo straipsnį, reikalinga suredaguoti pasiūlymo tekstą, pateikiant teisingą nuorodą. Pasiūlymas:
1Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 28 straipsnis.
Pakeisti 102 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Perkantysis subjektas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia:
1) kiekvienų pirkimo procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar sudaroma pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar sudaroma pirkimo sutartis jos pagrindu, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 79 80 straipsnio
straipsnio 1 dalį ar mažos vertės pirkimą;
2) visų per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių, kai sudarytos pirkimo sutarties nereikalaujama paskelbti pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas, ataskaitą per 30 dienų pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.“
straipsnių numeraciją. Pritarti
2Seimo Ekonomikos komitetas,
2019-04-104
Argumentai: Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 26 straipsnyje, kaip ir Direktyvoje 2014/25/EB, nustatyta, kad jeigu perkantysis subjektas, įsigydamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas (BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5), gautą naudą naudoja tik jo veiklos poreikiams tenkinti ir už visą teikiamą paslaugą sumoka pats, tokių paslaugų pirkimą jis atlieka vadovaudamasi įstatymo nuostatomis. Kitu atveju, minėtos paslaugos įsigyjamos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas dvi tvarkas.
Siekiant užtikrinti tinkamą direktyvos nuostatų įgyvendinimą bei atsižvelgiant į Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, turėtų būti nustatyta vienoda tvarka visiems pirkimams pagal minėtą išimtį. Pasiūlymai:
nauju 4 straipsniu: „4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų, kurie netenkina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos patvirtina šių pirkimų tvarkos aprašus:
1) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, pirkimų, kuriems šio įstatymo reikalavimai netaikomi pagal šio straipsnio 1 dalį ir kuriais siekiama tenkinti mokslo ir studijų institucijų poreikius;
2) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, pirkimų, kuriems šio įstatymo reikalavimai netaikomi pagal šio straipsnio 1 dalį ir kuriais siekiama sukurti inovatyvųjį produktą, paslaugą ar darbus (toliau – inovatyvusis produktas) ir taip tenkinti viešojo sektoriaus poreikius.“
3Seimo Ekonomikos komitetas,
2019-04-1013
Argumentai: Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, savo veikloje visuomet vertina galimas grėsmes nacionaliniam saugumui.
Prievolė visais įstatymo projekte nurodytais atvejais nustatyti reikalavimą, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui, sukeltų neproporcingą administracinę naštą. Todėl siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas, įvertinęs turimą informaciją, turėtų teisę reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Visų pirkimų, skirtų fiziniams asmenims (visai
visuomenei, perkančiojo subjekto darbuotojams), techninės specifikacijos, išskyrus pagrįstus atvejus, turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus ir tinkamumą visiems naudotojams. Jeigu Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės aktu yra nustatyti privalomi neįgaliųjų kriterijai ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijai, perkantysis subjektas privalo jais vadovautis rengdamas technines specifikacijas. Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje, ar valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, ar veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdamas su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, turi teisę reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.“ Pritarti 4.
Seimo Ekonomikos komitetas, 2019-04-1017
Argumentai: 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymui, atnaujintas varžymasis pagal preliminariąsias sutartis yra laikytinas atskira pirkimo procedūra (įstatymo 41 str. 1 d. 4 p.). Dėl šios priežasties šiai procedūrai taikytina ir minėto įstatymo 64 str. 8 d., numatanti taisyklę, kaip reikia vertinti tiekėjų pasiūlymus, jei jų ekonominis naudingumas yra vienodas – reikia žiūrėti, kurio iš šių tiekėjų pasiūlymas pateiktas anksčiau. Esant tokiam reguliavimui nėra galimybės išnaudoti elektroninių priemonių teikiamą naudą ir paprasčiau organizuoti atnaujinto varžymosi procedūrą, t. y. sukurti automatinio pasiūlymo pateikimo funkcionalumą tais atvejais, kai vykdant atnaujintą varžymąsi pagal preliminariąsias sutartis tiekėjas nenori pakeisti pirminio pasiūlymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūloma Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme numatyti nuostatą, kad atliekant pirkimo procedūras centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu tiekėjo pasiūlymas gali būti pateikiamas automatiškai pagal preliminariosios sutarties sąlygas – tokiu atveju vienodo ekonominio naudingumo tiekėjų pasiūlymai būtų į pasiūlymų eilę įrašomi tokia tvarka, kokia numatyta centrinės perkančiosios organizacijos bei tiekėjų sudarytoje preliminariojoje sutartyje.
Priėmus tokią nuostatą bus išlaikytas centrinės perkančiosios organizacijos vykdomų atnaujintų varžymųsi pagal preliminariąsias sutartis patrauklumas – atnaujintų pasiūlymų teikimas tiekėjams bus paprastesnis, sukeliantis mažesnę administracinę ir finansinę naštą tiekėjams. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 17 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 64 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Perkantysis subjektas, norėdamas priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdamas įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai arba pagal preliminariojoje sutartyje nustatytas pirmumo sąlygas, kai taikoma šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalis ir tiekėjo pasiūlymas pateikiamas automatiniu būdu.“
5Seimo Ekonomikos komitetas,
2019-04-1027
N Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatytą sudaromų sutarčių patikrinimo tvarką, derinamos šio įstatymo nuostatos.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 27 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas
Papildyti 100 straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nurodytą
informaciją, reikalingą įvertinti, ar perkančiojo subjekto, veikiančio gynybos srityje, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams pagal perkančiojo subjekto kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijais. Šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos vertinimas, ar perkančiojo subjekto, valdančio ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikiančio srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams atliekamas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“
6Seimo Ekonomikos komitetas,
2019-04-1033
Argumentai: Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos informaciją, kad Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (CVP IS) bus sukurta 2022 metais, siūloma nukelti įstatymo nuostatų, kurios susijusios su CVP IS pokyčiais (platesnės techninės galimybės fiksuoti pirkimo procesą sistemoje ir sąsajos su kitais valstybės valdomais duomenų registrais), įsigaliojimą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 33 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. 114 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „2.
Šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalis ir 100 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2020 2023 m. liepos sausio 1 d.“
2Pakeisti 114 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. 2020 2023 m. liepos sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies redakcija: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 38, 44, 47 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, šio įstatymo
reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo
pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio.“
7Seimo Ekonomikos komitetas,
2019-04-1037 Argumentai: Siekiant užtikrinti sklandų ir aiškų įstatymo nuostatų taikymą, bei įgyvendinamųjų teisės aktų parengimą, siūloma nustatyti vėlesnį kai kurių nuostatų įsigaliojimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas
ir taikymas
balandžio 17 d. Šio įstatymo 9 straipsnis, 11 straipsnio 2 ir 3 dalys,
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2019 m. balandžio 17 spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos ir elektroninės sąskaitos faktūros pagal pirkimo sutartis, sudarytas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas pirkimo procedūras, teikiamos pagal iki 2019 m. balandžio 17 d. tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virginijus Sinkevičius. 10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Suredaguotas komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis
variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Raimonda Danė