Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio ar teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuojamas pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis. Kai kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokos dydžiui nustatyti apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas keliose darbovietėse, atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė taikoma kiekvienoje darbovietėje turėtoms pajamoms atskirai.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičūtė Rimantas Jonas Dagys Algirdas Sysas Jonas Varkalys Juozas Rimkus Vytautas Rastenis Algimantas Dumbrava
Projekto
lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. IX-110 6 STRAIPSNIO pakeitimo
Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio ar teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuojamas pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis. Kai kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokos dydžiui nustatyti apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas keliose darbovietėse, atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė taikoma kiekvienoje darbovietėje turėtoms pajamoms atskirai.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino nuo 2019 m. įsigaliosianti mokesčių ir pensijų sistemos reforma, kuria įteisinama viršutinė darbo užmokesčio riba, nuo kurios neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Atsižvelgiant į tai, kad motinystės socialinio draudimo išmokoms netaikomos „lubos“, o nuo 2019 metų pradžios įvedus socialinio draudimo įmokų „lubas“, tikslinga nustatyti tokio pat dydžio motinystės išmokų „lubas“. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai: R. Šalaševičiūtė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, J. Varkalys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad motinystės išmoka sudaro 100 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis. Taip pat siūloma nustatyti, kad kai kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokos dydžiui nustatyti apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas keliose darbovietėse, atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė taikoma kiekvienoje darbovietėje turėtoms pajamoms atskirai. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygų ir jo plėtros neįtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Motinystės išmoka, kompensuojamasis darbo užmokestis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičūtė Rimantas Jonas Dagys Algirdas Sysas Jonas Varkalys Juozas Rimkus Vytautas Rastenis Algimantas Dumbrava
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-11-30 Nr. S-2018-9148 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas NR. XIIIP-2965 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2965 (toliau – Įstatymo projektas). Siūlytume svarstant Įstatymo projektą atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalies išaiškinimo. Konstitucijos
motinoms atostogas iki gimdymo ir po jo. Kaip buvo pažymėjęs Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarime, šia konstitucine norma yra įtvirtinta specifinė apsauga dirbančioms nėščioms ir pagimdžiusioms moterims, sudaranti sąlygas moteriai tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo profesinės veiklos. Ši apsauga yra susijusi su ypatinga fiziologine būkle, sveikatos apsauga, ypatingu motinos ir vaiko ryšiu pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis. Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalimi taip pat sukuriama pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį šiuo laikotarpiu mokama pašalpa būtų siejama su dirbančios moters iki atostogų gautu atlyginimu, o pašalpos dydis atitiktų per protingą laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį[1].
Vadovaudamasis šiais argumentais Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį buvo numatytas maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti, nebuvo tinkamai užtikrinama Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija, todėl prieštarauja šiam Konstitucijos straipsniui[2]. Nagrinėdamas vaiko priežiūros atostogų metu mokamos motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio ribojimų konstitucingumą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas reglamentuodamas šiuos teisinius santykius turi didesnę diskrecijos laisvę ir, be kita ko, neprivalo nustatyti tokio šiuo laikotarpiu teikiamo paramos dydžio, kuris atitiktų tokios paramos gavėjo iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį[3]. Tačiau Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiamas iš Konstitucijos kylančių pareigų įstatymo leidėjui reglamentuojant motinystės atostogų (t. y. atostogų iki gimdymo ir po jo) gaunamas pašalpas ir vaiko priežiūros atostogų metu mokamas motinystės (tėvystės) pašalpas skirtumas, kylantis iš Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos specialios garantijos dirbančioms nėščioms ir pagimdžiusioms moterims[4]. Tad nors motinystės (tėvystės) pašalpos kaip socialinės paramos atveju įstatymų leidėjas turi pasirinkimo laisvę nustatyti taisykles kompensuojamam darbo užmokesčiui nustatyti, tačiau motinystės atostogų mokamos pašalpos dydis turi atitikti nurodytus Konstitucinio Teismo doktrinoje išdėstytus kriterijus.
Visgi pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 39 straipsnio
kokių šaltinių bus apmokamos dirbančių motinų atostogos iki gimdymo ir po jo (pavyzdžiui, finansuojamos iš valstybės biudžeto ar grindžiamos socialiniu draudimu, arba pasirenkamas dar kitoks tokių pašalpų finansavimo modelis)[5]. Be kita ko, analizuodamas byloje nagrinėtą teisinį reglamentavimą Konstitucinis Teismas kaip vieną iš aplinkybių vertinant teisinio reglamentavimo atitiktį Konstitucijai nurodė tai, kad be riboto dydžio pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogoms apmokėti nebuvo paskirta jokia kita (papildoma) išmoka, kurią mokant kartu su pašalpa būtų pasiektas per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkis[6]. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 689, el. p. [email protected] [1] Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo IV konstatuojamosios dalies 2 punktas. [2] Ginčytame įstatyme buvo nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos.
Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo IV konstatuojamosios dalies 2.3 ir 3 punktai bei rezoliucinės dalies 1 punktas. [3] Konstitucinio Teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarimo II konstatuojamosios dalies 14 punktas. [4] Ten pat. [5] Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimo I konstatuojamosios dalies 4 punktas ir Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo IV konstatuojamosios dalies 2 punktas. [6] Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo IV konstatuojamosios dalies 2.1 punkto 2 pastraipa.
Vilnius
DĖL
DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 6 straipsniO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 6 straipsniO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-12-12
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos l.e.p. direktorius, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui. 7.2 Pasiūlymai: siūlyti Seimui svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2019 m. sausio 1 d. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičūtė. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo, jo
lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė