Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 179 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavio (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio kodekso 21 straipsnio
veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų dvidešimt steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys. Nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos pagal steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją pas darbdavį turi teisę steigti savo padalinius, kurie yra laikomi darbdavio ar darbovietės lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir turi visas darbuotojų atstovų teises ir pareigas numatytas šiuo Kodeksu bei kitais teisės aktais.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Tomas Tomilinas Aušra Papirtienė Gediminas Vasiliauskas Rimantas Jonas Dagys Algirdas Sysas
Projekto Projekto lyginamasis variantas 2
pakeitimas Pakeisti 179 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavio (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio kodekso 21
straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų dvidešimt steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys. Nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos pagal savo įstatuose nustatytą tvarką turi teisę steigti savo padalinius. Tokie padaliniai laikomi darbdavio (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio kodekso 21 straipsnio
veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir turi visas darbuotojų atstovų teises ir pareigas, numatytas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose, jeigu jų steigėjais yra atitinkamai ne mažiau kaip 20 to darbdavio darbuotojų arba ne mažiau kaip 1/10 visų to darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagrindinis projekto tikslas – ištaisyti techninę klaidą, kuri atsirado įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui ir nustatyti, kad aukštesnio lygmens (nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančių) profesinių sąjungų įsteigti padaliniai pas darbdavį yra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, t.y. nustatyti tokį teisinį reguliavimą, koks buvo iki įsigaliojant naujai Darbo kodekso redakcijai. Nepakeitus teisinio reguliavimo, bus pažeistas Konstitucinis asociacijų laisvės principas, akivaizdžiai trukdoma profesinėms sąjungoms vykdyti pavestas funkcijas, silpninamas darbuotojų atstovavimas, pažeidžiamos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų nuostatos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Tomas Tomilinas, Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas, Algirdas Sysas, Rimantas Jonas Dagys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Darbo kodekso 179 str. 2 d. numato, kad Darbdavio (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio kodekso 21 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų dvidešimt steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys. Profesinių sąjungų įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad aukštesniu lygiu organizuotos profesinės sąjungos pagal steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją įmonėse, įstaigose, organizacijose turi teisę steigti savo padalinius ir veikti juose.
Atkreiptinas dėmesys, kad aukštesnio lygmens profesinių sąjungų struktūra paremta darbdavio lygmeniu įsteigtų profesinių organizacijų (padalinių) veikla, kadangi taip yra darbuotojams paprasčiau organizuotis į profesines sąjungas, neatsiranda papildoma administracinė našta, kurią perima aukštesnio lygmens profesinė sąjunga. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma aiškiai nustatyti, kad aukštesnio lygmens profesinių sąjungų įsteigti padaliniai pas darbdavį yra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, t.y. nustatyti tokį teisinį reguliavimą, koks buvo iki įsigaliojant naujai Darbo kodekso redakcijai. Siūlomas pakeitimas užtikrins tarptautinės teisės, Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos tinkamą įgyvendinimą. Palikus esamą reguliavimą ši teisė akivaizdžiai pažeidžiama, kadangi profesinės sąjungos negali būti verčiamos registruotis ir veikti kaip juridiniai asmenys, o visa profesinių sąjungų struktūra paremta darbdavio lygmeniu veikiančių padalinių veikla. Esamas teisinis reguliavimas, kada nustatomos kvotos padalinio steigimui, kurios yra tokios pačios, kaip ir registruotai profesinei sąjungai, silpnina ne tik profesines sąjungas, tačiau ir pačią socialinę partnerystę, kadangi įstatymo lygmenyje sunaikinamas vienas iš socialinių partnerių. Pakeitus Darbo kodekso 179 str. 2 d. nuostatas teikiamu siūlymu, aukštesnio lygmens profesinių sąjungų darbdavio lygmeniu įsteigti padaliniai vėl turėtų teisę veikti pas darbdavį, atstovauti darbuotojus, sudaryti kolektyvines sutartis, vykdyti kitas profesinėms sąjungoms priskirtas funkcijas. 5.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Tikimasi užtikrinti vienodą teisės akto aiškinimą ir taikymą. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Paskatins socialiai atsakingą darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų,
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13.
išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Profesinė sąjunga, darbdavys. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai:
Tomas Tomilinas Aušra Papirtienė Gediminas Vasiliauskas Rimantas Jonas Dagys Algirdas Sysas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įgyvendinimas, svarstytina, ar nereikėtų atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio. Jo atsisakius, įstatymas įsigaliotų po jo priėmimo. 3. Manytina, kad, atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas turėtų įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, dėl įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Trišalės tarybos nuomonę. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini skaičius ir žodis „2 dalies“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-05 Nr. S-2018-9320 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2964 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, siekdami teisinio aiškumo, atkreipiame dėmesį, jog šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnio 2 dalies formuluotė nustato reikalavimus profesinės sąjungos įsteigimui, o Projektu siūloma įtvirtinti nuostata dėl profesinės sąjungos teisės steigti savo padalinius. Atsižvelgdami į tai, manytume, jog būtų tikslingiau ir aiškiau pastarąją nuostatą įtvirtinti atskiroje Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnio dalyje. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos darbo kodekso 179 straipsnio 2 dalį, kadangi nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų padalinius gali steigti tik pačios profesinės sąjungos, o ne kito juridinio ar fizinio asmens (darbdavio) darbuotojai. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teikiamas įstatymo projektas bei jo lyginamasis variantas turi būti suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2019-02-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Budbergytė (vietoj A. Syso), R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, G. Skaistė, T. Tomilinas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys:
J. Jurevičiūtė – Seimo Pirmininko patarėja, J. Raškauskaitė – Teisės departamento patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, N. Kasiliauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos advokatas, R. Motiejūnaitė-Pekkinen
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK)
įsteigti darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą ir šiuo papildymu siekiama nustatyti, kad „nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos pagal steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją pas darbdavį turi teisę steigti savo padalinius, kurie yra laikomi darbdavio ar darbovietės lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir turi visas darbuotojų atstovų teises ir pareigas numatytas šiuo Kodeksu bei kitais teisės aktais“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Visų pirma pažymėtina, kad juridinio asmens padaliniai, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, yra ne savarankiški juridiniai asmenys, o struktūriniai juridinio asmens padaliniai, kurie atlieka dalį ar visas to juridinio asmens funkcijas. Todėl svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, nereikėtų įstatymo projekte įtvirtinti, kad tokiam padaliniui suteikiamos darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos teisės ir pareigos, o ne nustatomas jo kaip savarankiškos profesinės sąjungos statusas. Antra, siūloma nuostata tarpusavyje derintina su Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, kur numatyta nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos teisė steigti savo padalinius ir veikti juose (joje nėra numatyta, kad tokiam padaliniui yra suteikiamas darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos statusas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
projekte nėra nustatytas įstatymo nuostatų įgyvendinimas, svarstytina, ar nereikėtų atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio. Jo atsisakius, įstatymas įsigaliotų po jo priėmimo. Pritarti Siūlome išbraukti projekto 2 straipsnį: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1d.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlomas teisinis reguliavimas turėtų įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, dėl įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Trišalės tarybos nuomonę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini skaičius ir žodis „2 dalies“. Pritarti 5.
departamentas, 2018-12-191 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2964 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, siekdami teisinio aiškumo, atkreipiame dėmesį, jog šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnio 2 dalies formuluotė nustato reikalavimus profesinės sąjungos įsteigimui, o Projektu siūloma įtvirtinti nuostata dėl profesinės sąjungos teisės steigti savo padalinius. Atsižvelgdami į tai, manytume, jog būtų tikslingiau ir aiškiau pastarąją nuostatą įtvirtinti atskiroje Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnio dalyje. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
laisvosios rinkos institutas, 2019-01-211 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2964 (toliau – Projektas), kuriuo siūloma numatyti, kad profesinių sąjungų padaliniai būtų laikomi savarankiškomis darbdavio ar darbovietės lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir turėtų visas darbuotojų atstovų teises (pavyzdžiui, imtis kolektyvinių veiksmų kaip streiko skelbimas) ir pareigas. Taip būtų nepagrįstai keičiamas profesinių sąjungų steigimo teisinis reguliavimas, profesinių sąjungų padalinių teisinis statusas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas nepritaria Projekto tikslams, todėl teikia šias pastabas bei pasiūlymus.
Projektas neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo Projektas grindžiamas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsniu, kuriame nurodoma, kad valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu organizuotos profesinės sąjungos įmonėse turi teisę steigti savo padalinius ir veikti juose. Tačiau šiame įstatyme nėra numatoma galimybė padaliniams suteikti savarankiškų profesinių sąjungų statuso. Taigi aiškinamasis raštas netinkamai atspindi egzistuojančią teisinę bazę ar net klaidinia, ir svarbiausia, jis nepagrįstai praplėstų profesinių sąjungų padalinių kompetenciją ir teisinį statusą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja profesinių sąjungų steigimo tvarką ir jų teisinį statusą. Pagal Kodekso 2.38 straipsnį profesinės sąjungos yra juridiniai asmenys. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis įsteigta organizacija, o ne atskiri jos padaliniai yra laikoma profesine sąjunga ir, atitinkamai, juridiniu asmeniu. Projektu būtų nukrypstama nuo šių nuostatų, atitinkamai būtų nesilaikoma teisės aktais numatytų profesinių sąjungų steigimo ir veiklos teisėtumo reikalavimų. Pagal aptartą aktualų teisinį reguliavimą profesinių sąjungų padaliniai yra struktūriniai profesinės sąjungos elementai, jiems numatoma kitokia negu profesinių sąjungų steigimo tvarka ir teisinis statusas, t.y. padaliniai nėra laikomi savarankiškais juridiniais asmenimis. Nors numatyta, kad padalinys atlieka dalį ar visas profesinės sąjungos funkcijas suteiktų kompetencijų ribose, kurios nustatomos įsteigiant šiuos padalinius, padaliniai nėra laikomi savarankiškais juridiniais asmenimis Civilinio kodekso ar Profesinių sąjungų įstatymo kontekste. Todėl Projekto nuostatos iš esmės neatitinka profesinės sąjungos padalinio teisinio statuso ir įgaliojimų esmės.
Projekto pasiūlymas profesinių sąjungų padaliniams suteiktų nepagrįstų privilegijų, lyginant su įmonėje įsteigtomis profsąjungomis Projektu siūloma profesinių sąjungų padalinius prilyginti darbdavio ar darbovietės lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis. Tačiau dviems subjektams (padaliniui ir darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjunga), kurie teisių ir pareigų požiūriu būtų vienodi, būtų nustatomi skirtingi steigimo ir veiklos teisėtumo pagrindai. Pagal galiojantį Darbo kodeksą, darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų dvidešimt steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų. O padalinius profesinės sąjungos gali steigti pagal jų įstatuose numatytą tvarką. Taigi jeigu profesinių sąjungų įsteigtiems padaliniams būtų suteiktas savarankiškų profesinių sąjungų teisinis statusas, juos steigti taptų neproporcingai paprasčiau, keistųsi padalinių veiklos kontrolės tvarka, nes jie taptų savarankiškais, būtų sudarytos prielaidos stambioms profesinėms sąjungoms dominuoti smulkesnių (darbdavio lygmeniu įsteigtų ir veikiančių) atžvilgiu ir tokiu atveju kiltų grėsmė, kad darbuotojų interesai nebūtų tinkamai atstovaujami. Projekto aiškinamajame rašte pateikiami teiginiai yra nepagrįsti ir klaidinantys, siūlomi pakeitimai yra netikslingi Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad galiojančio Darbo kodekso 179 straipsnis, be kita ko, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pažymėtina, kad profesinės sąjungos teisinio subjektiškumo klausimas buvo sprendžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT), todėl vertinant Projektą yra aktualūs 2018 m. lapkričio 12 d. nutartyje (Nutartis) priimti išaiškinimai.
Aptariamoje byloje buvo keliamas klausimas, ar galiojantis teisinis reguliavimas, kuris nenumato, kad profesinės sąjungos padalinys yra laikytinas profesine sąjunga, nepažeidžia Konstitucijoje numatyto profesinių sąjungų lygiateisiškumo (Konstitucijos 50 straipsnio 2 dalis). LAT nekilo abejonių dėl numatyto reguliavimo atitikties Konstitucijai, todėl prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą LAT atmetė kaip nepagrįstą. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad egzistuojantys teisės aktai pažeidžia LR Konstituciją, ir šiuo argumentu pagrįsti Projekto priėmimą. Projekto aiškinamajame rašte nepagrįstai teigiama, kad galiojantis Darbo kodeksas trukdo profesinėms sąjungoms vykdyti pavestas funkcijas ir yra silpninamas darbuotojų atstovavimas, nes profesinės sąjungos negali būti verčiamos registruotis ir veikti kaip juridiniai asmenys. Šis teiginys yra nepagrįstas ir klaidinantis, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, darbuotojams nėra užkertama galimybė jungtis į aukštesnio lygio profesines sąjungas arba inicijuoti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmenyje, steigimą. Tai, kad teisės aktais yra numatoma profesinių sąjungų steigimo ir veiklos vykdymo tvarka, neturėtų būti laikoma apribojimu šioms organizacijoms steigti ir vykdyti veiklą. Todėl siūlome nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2964. Įvertinti
Respublikos trišalė taryba, 2019-01-22 NUTARTA. Bendru sutarimu pritarti Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2964, atsižvelgiant į profesinių sąjungų pasiūlymą perkelti į šio įstatymo projektą Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 6 str.
steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų (o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai). Pritarti Siūlome projekto 1 straipsnio antrąjį ir trečiąjį sakinį išdėstyti taip: „Nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos pagal savo įstatuose nustatytą tvarką turi teisę steigti savo padalinius. Tokie padaliniai laikomi darbdavio (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio kodekso 21 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir turi visas darbuotojų atstovų teises ir pareigas, numatytas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose, jeigu jų steigėjais yra atitinkamai ne mažiau kaip 20 to darbdavio darbuotojų arba ne mažiau kaip
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nebuvo paskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2019-02-12)1 Siūlome projekto 1 straipsnio antrąjį ir trečiąjį sakinį išdėstyti taip: „Nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos pagal savo įstatuose nustatytą tvarką turi teisę steigti savo padalinius.
Tokie padaliniai laikomi darbdavio (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio kodekso 21 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir turi visas darbuotojų atstovų teises ir pareigas, numatytas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose, jeigu jų steigėjais yra atitinkamai ne mažiau kaip 20 to darbdavio darbuotojų arba ne mažiau kaip 1/10 visų to darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys.„ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2019-02-12)2 Siūlome išbraukti projekto 2 straipsnį: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Juozas Rimkus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja R. Molienė.