Projekto lyginamasis variantas
Nr. VIII-1591 12,
2017 m. d. Nr. Vilnius
12 straipsnį nauju 15 punktu: „15) vaiko tėvas (tėvai), dėl kurio valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;“
nauju 16 punktu: „16) įvaikintojas (įvaikintojai) ir vaiko globėjas (rūpintojas), pateikęs prašymą įvaikinti (globoti) kompetentingai valstybės institucijai ir turintis jos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ir vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą įvaikinti (globoti) nagrinėja teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;“
punktą laikyti 17 punktu. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
nauja 15 dalimi: „15. Šio įstatymo 12 straipsnio 15 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo teismo, nagrinėjančio tėvo (tėvų) valdžios apribojimo ar jo panaikinimo bylą, pranešimas apie prasidėjusį bylos procesą, taip pat priimtas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo ar kiti dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvo (tėvų) valdžios apribojimo ar jo panaikinimo.“
nauja 16 dalimi: „16.
Šio įstatymo 12 straipsnio 16 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo kompetentingos valstybės institucijos pažyma dėl tinkamumo įvaikinti (globoti), teismo, nagrinėjančio įvaikinimo (nuolatinės globos nustatymo vaikui) bylą, pranešimas apie prasidėjusį procesą, taip pat kiti dokumentai, patvirtinantys pradėtą procesą dėl vaiko įvaikinimo (nuolatinės globos nustatymo vaikui).“
papildymas 21¹ straipsniu Papildyti įstatymą 21¹ straipsniu: „21¹ straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai bylose dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo ir įvaikinimo (vaiko globos)
1Vaiko tėvas (tėvai),
dėl kurio valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, gali kreiptis į Tarnybą, kad būtų parinktas antrinę teisinę pagalbą teiksiantis advokatas arba tokį pranešimą Tarnybai gali pateikti bylą nagrinėjantis teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 2. Įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), turintis kompetentingos valstybės institucijos pažymą apie tinkamumą įvaikinti (globoti), gali kreiptis į Tarnybą, kad būtų parinktas antrinę teisinę pagalbą teiksiantis advokatas. 3. Įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), dėl kurio galimybės įvaikinti (globoti) sprendžia teismas, gali kreiptis į Tarnybą, kad būtų parinktas antrinę teisinę pagalbą teiksiantis advokatas, jeigu jis nebuvo parinktas iki prasidedant teisminiam procesui. 4. Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytą prašymą arba teismo pranešimą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai teismui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Tais atvejais, kai įvaikina ar ketina globoti sutuoktiniai, teisinę pagalbą teikia vienas advokatas. 5.
nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-294(2) lyginamasis variantas
Nr. VIII-1591 12,
2017 m. d. Nr. Vilnius
12 straipsnį nauju 15 punktu: „15) vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas;“. 2. Papildyti 12 straipsnį 16 punktu: „16) įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;“. 3. Buvusį 12 straipsnio 15 punktą laikyti 17 punktu. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
nauja 15 dalimi: „15. Šio įstatymo 12 straipsnio 15 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas teismo pranešimas.“
nauja 16 dalimi: „16. Šio įstatymo 12 straipsnio 16 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo kompetentingos valstybės institucijos patvirtinimas dėl tinkamumo įvaikinti ar būti nuolatiniu globėju (rūpintoju), teismo, nagrinėjančio bylą dėl įvaikinimo ar bylą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos), pranešimas apie pradėtą bylos procesą ir
(ar) kiti dokumentai, patvirtinantys pradėtą procesą dėl vaiko įvaikinimo ar vaiko nuolatinės globos (rūpybos).“
15, 16 dalis laikyti atitinkamai 17, 18 dalimis. 3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Papildyti 22 straipsnį 3 dalimi: „3.
Kai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais, nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, kreipiasi teismas, tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą nedelsdama raštu praneša teismo pranešime nurodytam asmeniui ir teismui.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 IR 3.266 straipsnių PAKEITIMO ir KODEKSO papildymo 3.276¹ straipsniu ĮSTATYMO projekto, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 83 IR 404
1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 133 ir 134 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS išmokų vaikams įstatymo nr. I-621 8 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LiGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo nr. XII-2501 1 STRAIPSNIO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei vaikų auklėjimo šeimoje principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad valstybė turi pozityvią pareigą vaikui rūpintis juo ir ginti jo interesus, kai to reikia. Pavyzdžiui, teismas yra konstatavęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą, kai vaikai patyrė tėvų smurtą, bet savivaldybė ir kitos institucijos nesiėmė adekvačių priemonių apginti vaikų teisėms ir interesams (2001 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Z ir kiti v. Jungtinė Karalystė).
Jungtinė Karalystė). Taigi, valstybė turi pareigą užtikrinti geriausius vaiko interesus, apsaugant vaikus nuo neigiamos jų vystymuisi aplinkos, o tais atvejais, kai vaikas yra paimamas iš savo šeimos, užtikrinti kuo spartesnį vaiko grįžimą į šeimos aplinką. Atsižvelgiant į tai, teikiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 ir 404 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso
vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21¹ straipsniu įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai), kuriais siekiama užtikrinti vaiko interesą augti saugioje šeimos aplinkoje. Įstatymų projektų teikimą pirmiausia paskatino siekis šalinti įstatymuose esančias spragas, kurios neleidžia efektyviai užtikrinti vaikų apsaugos. Šiuo metu socialinės rizikos šeimose auga apie 19 tūkst. vaikų, o apie 3300 vaikų gyvena globos namuose. Vis dėlto, dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia šiems vaikams kuo greičiau atsidurti jų vystymuisi geriausioje aplinkoje.
Nors Civiliniame kodekse ir yra reglamentuoti tėvų valdžios apribojimo pagrindai ir pasekmės, vis dėlto, daugelis tokių bylų vien pirmosios instancijos teismuose tęsiasi metus ar net ilgiau. Pavyzdžiui, vien 2015 m. net 118 bylų dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tęsėsi apie metus, o 22 – daugiau kaip metus. Be to, šiose bylose priimti sprendimai gali būti skundžiami apeliacine, vėliau ir kasacine tvarka, o tai taip pat prailgina galutinio sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo laiką. Be to, šiuo metu didelė dalis tėvų, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžiama, apskritai nėra suinteresuoti dalyvauti tokiose bylose, o tai apsunkina galimybes šias bylas nagrinėti operatyviai. Siekiant suderinti vaikų ir tėvų interesus, taip pat būtina nustatyti, kad tėvams, dėl kurių valdžios ribojimo sprendžiama, būtų teikiama nemokama teisinė pagalba. Profesionalaus teisininko dalyvavimas užtikrintų tiek tėvų interesų, tiek pačių vaikų teisių apsaugą. Be to, profesionalaus teisininko dalyvavimas įvaikinimo ir globos nustatymo procesuose taip pat prisidėtų prie spartesnio vaiko grįžimo į šeimos aplinką. Tuo atveju, jei vaiko tėvų valdžia yra apribojama neterminuotai, vaikas yra įtraukiamas į įvaikintinų vaikų sąrašą. Vis dėlto, dabartinis reguliavimas, nustatantis pernelyg griežtus reikalavimus, neskatina įvaikinti. Šiuo metu įvaikinti gali susituokę asmenys iki penkiasdešimties metų. Tačiau, ilgėjant gyvenimo trukmei, šis amžiaus limitas turėtų būti prailgintas. Be to, pagal dabartinį teisinį reguliavimą yra galimos ir dažnai pasitaikančios situacijos, kai asmeniui ar asmenims, nusprendusiems tapti įtėviais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pirmiausia rekomenduoja globoti vaiką šeimoje tol, kol tėvų valdžios ribojimo klausimai yra sprendžiami teismine tvarka.
Minėtos globos šeimoje atveju būsimi įtėviai nustatyta tvarka įpareigojami bendrauti su vaiko biologiniais tėvais ir siekti, kad vaikas būtų jiems grąžintas, tačiau, net ir biologinių tėvų valdžios ribojimo atveju, minėtos globėjų šeimos neturi pirmenybės teisės įvaikinti. Taigi, aptariamų šeimų ir globojamo vaiko, kuris galėtų būti įvaikintas tokioje šeimoje, situacija lieka ir teisiškai, ir emociškai neapibrėžta. Paminėtina ir tai, jog šiuo metu norintys įvaikinti asmenys turi mokėti žyminį mokestį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pati valstybė turi būti suinteresuota platesniu įvaikinimo taikymu, toks apribojimas laikytinas neproporcingu. Be to, šiuo metu Lietuvoje žmonės nesiryžta įvaikinti vyresnio amžiaus vaikų (tai yra visuomenės apklausų duomenimis ketverių metų amžiaus vaikas paprastai jau nėra pageidaujamas įvaikinti). Tokią situaciją lemia ir tai, kad dabartinė socialinės apsaugos garantijų sistema, įvaikinus vyresnius vaikus, nėra veiksminga ir nesudaro galimybių, sutrikusios raidos vaikui patekus į šeimą, su juo praleisti pakankamai laiko, įvaikinę žmonės adaptaciniu laikotarpiu susiduria su sunkumais, derindami darbo ir šeiminį gyvenimą. Galiojančiuose teisės aktuose Lietuvoje kol kas nėra reglamentuota kitose valstybėse plačiai paplitusi vaiko globos forma globėjų centre, kuri užtikrina, kad tais atvejais, kai vaiką tenka paimti iš tėvų, vaikas galėtų augti ne globos institucijoje, o šeimos aplinkoje (pas budintį globėją). Šios rūšies globa įteisinta Suomijoje, Italijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Slovėnijoje.
Be to, daugelis savivaldybių pripažįsta, kad aiškus teisinis reguliavimas ir bendros taisyklės, reglamentuojančios aptariamą sritį, visoje Lietuvoje yra būtinos. Teikiamais Įstatymų projektais siekiama šių pagrindinių tikslų:
vaikų saugumą šeimose;
kad visos institucijos aktyviau imtųsi priemonių, siekdamos sudaryti sąlygas vaikui augti saugioje aplinkoje, o biologinės šeimos sulauktų realios pagalbos (per socialines paslaugas, teisinę pagalbą ir kt.) ir dėtų visas pastangas, kad jų vaikai augtų saugioje šeimos aplinkoje;
kad daugiau asmenų turėtų galimybę įsivaikinti ir globoti;
biurokratinę ir finansinę naštą žmonėms, pasiryžusiems globoti ir įvaikinti;
nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo yra sprendžiama, taip pat įvaikinantiems ir globoti norintiems asmenims;
aiškias procedūras įstatymuose, kad vaikai iš globos įstaigų galėtų teismo sprendimu būti perkeliami į juos norinčias įvaikinti šeimas net ir tais atvejais, kai tėvų valdžia nėra ribota;
alternatyvią globai institucijoje naują papildomą vaikų globos formą – globą globėjų centre, siekiant užtikrinti, kad vaikai, netekę tėvų globos, galėtų augti šeimos aplinkoje, o ne globos įstaigose, ir kad būtų dedamos maksimalios pastangos, siekiant keisti situaciją šeimoje ir kuo greičiau vaikus grąžinti į biologines šeimas;
sąlygas prižiūrėti įvaikintą vaiką, kaip ir pagimdytą biologinį vaiką;
bendrą visos Lietuvos, o ne pavienių savivaldybių vedamą globojamų vaikų ir globėjų apskaitą. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė bei Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato vaiko gyvenamąją vietą. Vis dėlto, ši Civilinio kodekso nuostata aiškiai nenumato, kad, skirdamas vaikui globą (rūpybą), teismas turėtų įvertinti, ar nėra galimybės nustatyti vaikui globos (rūpybos) šeimoje arba šeimynoje, ir tik nesant tokios galimybės ją skirti vaikų globos institucijoje. Tokios nuostatos nėra įtvirtintos ir 3.262 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko laikinosios globos nustatymą. Be to, šiuo metu Civilinio kodekso 3.180–3.183 straipsniai numato tėvų valdžios apribojimo pagrindus ir pasekmes, tačiau aiškiai nenustato, kokiais terminais ir kokiomis aplinkybėmis laikinas tėvų valdžios apribojimas gali ar turi būti pakeistas į neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tai nėra nustatyta ir kituose Kodekso straipsniuose, pavyzdžiui, 3.262 straipsnyje, reguliuojančiame vaiko laikinosios globos nustatymą. Tai lemia paradoksalias situacijas, kuomet laikinas tėvų valdžios apribojimas tęsiasi itin ilgą laiką, o tai nesuteikia teisinio tikrumo vaikui, kurio tėvų valdžia laikinai apribota. Civilinio kodekso 3.209 straipsnyje numatyta, kad įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą, išskyrus atvejus, kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje. Nors tokia šeima turėtų būti laikoma vaiko globėjo (rūpintojo) šeima, tačiau praktikoje dėl šios nuostatos taikymo kyla neaiškumų. Civilinio kodekso 3.210 straipsnyje numatyta, kad įvaikintojais gali būti tik asmenys iki penkiasdešimties metų, taip pat tik sutuoktiniai, išskyrus išimtinius atvejus.
Tačiau šioje nuostatoje nėra nurodyta, kad įvaikintojais negali būti asmenys, kurie yra pripažinti kaltais net už tyčinių nusikaltimų padarymą. Be to, Civilinio kodekso 3.212 straipsnyje nėra aiškiai numatyta, kad vaikų globos institucijos arba šeimynos sutikimas įvaikinti nėra būtinas. Civilinio kodekso 3.222 straipsnis, taip pat Civilinio proceso kodekso 486 straipsnis reglamentuoja vaiko perkėlimo į šeimą iki įvaikinimo institutą, kuris suteikia galimybę perkelti vaiką į būsimųjų įtėvių šeimą iki įvaikinimo. Vis dėlto, šiuo metu šis institutas yra retai taikomas, nors, praktikų nuomone, būtent šis institutas galėtų būti patobulintas, siekiant jį pritaikyti dažnesniam vaikų perkėlimui iš globos institucijų į šeimas. Civilinio kodekso 3.250 straipsnyje reguliuojama vaikų, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustatymas ir apskaita. Tačiau šioje normoje nėra numatyta pareiga valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ne vėliau kaip per vieną dieną reaguoti į pranešimus apie nederamą tėvų elgesį su vaikais ir imtis priemonių dėl galimo tėvų valdžios ribojimo. Be to, šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyti informacijos gavimo šaltiniai yra riboti. Civilinio kodekso 3.257 straipsnis nustato vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindus. Tačiau tarp jų nėra numatytas pagrindas, kai tėvų valdžia yra apribota. Šiuo metu Civilinis kodeksas nenumato centralizuotos vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), apskaitos, taip pat globėjų centro ir budinčių globėjų statuso. Be to, Kodeksas nenumato savivaldybių vaiko teisių apsaugos institucijų pareigos bendradarbiauti tarpusavyje. Todėl praktikoje dažnai iškyla problemų dėl šių institucijų tarpusavio nesikalbėjimo, o tai galiausiai lemia, kad vaikas praranda galimybę būti įvaikintas ar perkeltas į globėjų (rūpintojų) šeimą.
Civilinio proceso kodekso 83 straipsnyje yra numatyta, kokie asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose. Tarp šių asmenų nepatenka šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo ar bylose dėl įvaikinimo, vaiko nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo. Toks reguliavimas neskatina norinčių įvaikinti asmenų, neprisideda prie to, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nenustato, kad vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžiama, taip pat įvaikintojai ar globoti norintys asmenys turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (išskyrus, jei jie atitinka kitus įstatyme numatytus kriterijus šiai pagalbai gauti, pavyzdžiui, atitinka pajamų kriterijų). Neturint profesionalaus atstovo tokio pobūdžio bylose, tėvų valdžios apribojimo bylų nagrinėjimas yra apsunkinamas, neužtikrinamas kvalifikuotas atstovavimas tėvams, dėl kurių valdžios ribojimo yra sprendžiama, kartu neskatinamas įvaikinimas ir vaiko globa (rūpyba). Tai neleidžia šių bylų nagrinėti operatyviau. Socialinių paslaugų įstatymas apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas bei ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą. Tačiau įstatyme nėra reglamentuota, kokia tvarka veikia globėjų centre nustatyta vaiko globa, nėra apibrėžtos globėjų centro, budinčių globėjų teisės, garantijos ir pareigos bei jų santykis su savivaldybės organizuojama vaiko globa ir socialinėmis paslaugomis.
Išmokų vaikams įstatymas nenumato, kokia išmoka turi būti mokama tais atvejais, kai vaiko globa yra nustatoma globos centre ir vaikas auga budinčių globėjų šeimos namuose, ir iš kokių šaltinių tokia išmoka bei minėtos paslaugos yra finansuojamos. Darbo kodeksas bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, įvaikinus vyresnio amžiaus vaiką, suteikia teisę į atitinkamas atostogas, užtikrinančias darbo vietos apsaugą, tik pirmuosius tris mėnesius po įvaikinimo. Galiojanti motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokų sistema yra diskriminuojanti asmenis, įvaikinusius vyresnio amžiaus vaiką ar vaikus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamais Įstatymų projektais siekiama šalinti šiuo metu egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas, kurios neužtikrina vaiko interesų kuo greičiau pakliūti į saugią šeimos aplinką ir nesudaro prielaidų operatyviai spręsti problemas, susijusias su vaiko teisiniu statusu. 4.1.
Civilinio kodekso pakeitimais siūloma:
1) įpareigoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, gavus informacijos apie bet kokius vaikų teisių pažeidimus ar nederamą elgesį su vaikais, ne vėliau kaip per 1 dieną (net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena) imtis priemonių vaiko apsaugai užtikrinti – t. y. nedelsiant paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos (pavyzdžiui, apgyvendinti vaiką su motina krizių centre, šeimynoje arba perduoti jį budinčiam globėjui ir parengti darbo su šeima planą);
2) įpareigoti visas institucijas, atliekančias tiesioginio darbo funkcijas su vaikais, dirbančioms su vaikais (išplečiant institucijų sąrašą, teisėsaugos, švietimo, socialinių paslaugų, nevyriausybinių organizacijų), nedelsiant (ne vėliau kaip kitą dieną) informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją apie bet kokį nederamą elgesį su vaiku;
3) išplėsti nederamo elgesio su vaiku apibrėžimą, papildant jį piktnaudžiavimu tėvų valdžia, vaiko nepriežiūra;
4) numatomas dviejų mėnesių laikotarpis, per kurį, paėmus vaiką iš šeimos ir nustačius jam laikiną globą, o tėvams nesitaisant ar nepriimant siūlomos pagalbos, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalės kreiptis į teismą su prašymu riboti tėvų valdžią (paprastai tėvų valdžia pirmiausia būtų ribojama laikinai ir tik esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, neterminuotai);
5) apibrėžiama, kad laikinas tėvų teisių ribojimas gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių.
Teikiamais Civilinio kodekso pakeitimais siūloma:
1) įpareigoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, gavus informacijos apie bet kokius vaikų teisių pažeidimus ar nederamą elgesį su vaikais, ne vėliau kaip per 1 dieną (net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena) imtis priemonių vaiko apsaugai užtikrinti – t. y. nedelsiant paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos (pavyzdžiui, apgyvendinti vaiką su motina krizių centre, šeimynoje arba perduoti jį budinčiam globėjui ir parengti darbo su šeima planą);
2) įpareigoti visas institucijas, atliekančias tiesioginio darbo funkcijas su vaikais, dirbančioms su vaikais (išplečiant institucijų sąrašą, teisėsaugos, švietimo, socialinių paslaugų, nevyriausybinių organizacijų), nedelsiant (ne vėliau kaip kitą dieną) informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją apie bet kokį nederamą elgesį su vaiku;
3) išplėsti nederamo elgesio su vaiku apibrėžimą, papildant jį piktnaudžiavimu tėvų valdžia, vaiko nepriežiūra;
4) numatomas dviejų mėnesių laikotarpis, per kurį, paėmus vaiką iš šeimos ir nustačius jam laikiną globą, o tėvams nesitaisant ar nepriimant siūlomos pagalbos, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalės kreiptis į teismą su prašymu riboti tėvų valdžią (paprastai tėvų valdžia pirmiausia būtų ribojama laikinai ir tik esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, neterminuotai);
5) apibrėžiama, kad laikinas tėvų teisių ribojimas gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Tokiu terminu siekiama, kad per šį laikotarpį su biologiniais tėvais būtų aktyviai dirbama, siekiant sugrąžinti vaiką į biologinę šeimą, kartu tikimasi, kad toks terminas taps priežastimi tėvams bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, siekiant, kad vaikas kaip įmanoma greičiau grįžtų į biologinę šeimą;
6) įtvirtinamas įpareigojimas valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai kreiptis į teismą su prašymu dar pratęsti laikiną tėvų valdžios ribojimą tais atvejais, kai tėvai rodo akivaizdžias pastangas keistis (pavyzdžiui, gydosi nuo priklausomybių ir kita), tačiau nepaisant minėtų pastangų dar negali būti užtikrinamos vaikui saugios sąlygos grįžti į šeimą;
7) įtvirtinamas įpareigojimas valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai kreiptis į teismą su prašymu nustatyti neterminuotą tėvų valdžios ribojimą tais atvejais, kai laikotarpiu, kai tėvų valdžia yra ribota laikinai, tėvai atsisako rūpintis vaikais ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais.
Teismas tokiu atveju turėtų įvertinti reikšmingas bylos aplinkybes ir spręsti dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimo neterminuotu. Teismui tenkinus minėtą prašymą, vaikas būtų įrašomas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Tokiomis nuostatomis siekiama aiškiai reglamentuoti laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimą nuolatiniu. Šiuo metu aiškių terminų nebuvimas tampa viena iš priežasčių, kodėl vaikai užsilieka globos institucijose net nesistengiant jų grąžinti į šeimas ar įvaikinti;
8) įteisinama papildoma galimybė globos įstaigoje augančius vaikus perkelti į saugią šeimą, kol jų tėvų valdžia nėra ribota neterminuotai ir kol vaikas nėra įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą arba kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą. Pritarus siūlomoms nuostatoms, tokį sprendimą galėtų priimti teismas, esant tinkamų asmenų prašymui. Tokiais atvejais teismas privalėtų išklausyti vaiką, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę.
Norą įvaikinti vaiką, kurio tėvų valdžia laikinai apribota, išreiškusiems asmenims teismas turėtų išaiškinti, jog vaiko tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas gali būti panaikintas ir vaikas bus grąžintas į savo biologinių tėvų (tėvo ar motinos) šeimą, taip pat teismas galėtų nustatyti vaiko ir jo tėvų (tėvo ar motinos), kuriems apribota tėvų valdžia, bendravimo tvarką. Perkeliant vaiką į šeimą, vaiko globa (rūpyba) būtų nustatoma šių asmenų šeimoje, taip siekiant aiškiai išspręsti ir vaiko įstatyminio atstovo problemą. Šie pakeitimai skatintų vaikų globą šeimose, o vėliau ir įvaikinimą, užtikrintų, kad vaikas kuo greičiau atsidurtų šeimos aplinkoje, taip pat sudarytų sąlygas vaikui augti vienoje šeimoje, o ne būti perkeliamam iš šeimos į šeimą arba iš institucijos į šeimą ir atvirkščiai;
9) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija įpareigojama vaiką pirmiausia siūlyti globoti giminaičiams, taip pat įtėviams ar globėjams, kurių šeimoje auga minėto vaiko brolis ar sesuo. Jeigu tokios galimybės nėra, tuomet turėtų būti ieškoma kitų globėjų šeimų ar šeimynų, taip pat galimybių vaikui nustatyti globą globėjų centre. Tokios nuostatos spręstų praktikoje egzistuojančias problemas, kai tėvų globos netekusiems vaikams globa nustatoma globos institucijoje, dedant nepakankamas pastangas pirmiausia ieškoti minėtų geriausius vaiko interesus atitinkančių alternatyvų;
10) siekiant užtikrinti geriausius tėvų globos netekusių vaikų interesus, įtvirtinama nauja papildoma, prioritetinė lyginant su globa institucijoje, alternatyvi vaiko globos forma – globa globėjų centre.
Taip pat įtvirtinama, kad vaikų globos (rūpybos) globėjų centre tvarką ir sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (kartu su Civiliniu kodeksu yra teikiami lydimieji – Socialinių paslaugų įstatymo bei Išmokų vaikams įstatymo pakeitimų projektai);
11) Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įpareigojama tvarkyti vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), ir globėjų centralizuotą apskaitą, o valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojamos tarpusavyje keistis informacija apie globotinus vaikus visoje Lietuvoje. Tikimasi, kad tokiais atvejais, kai norintiems globoti asmenims nebus įmanoma pasiūlyti vaiko jų gyvenamosios vietos savivaldybėje, vaiko toliau būtų aktyviai ieškoma kitoje savivaldybėje, taip siekiant vaiko geriausių interesų būtų užtikrinamas greitesnis jo patekimas į šeimas bei atitinkamai mažinamas globos institucijose globojamų vaikų skaičių.
Be to, siūloma tvarka padėtų užtikrinti, kad savivaldybės keistųsi informacija ir apie asmenų siekiančių globoti vaikus tinkamumą;
12) aiškiai nustatyti, kad įvaikinant nėra būtinas vaikų globos institucijos, globojančios vaiką, globėjų centro ar šeimynos sutikimas;
13) siekiant užtikrinti globoti ir įvaikinti pasirengusių žmonių saugumą, atsisakyti šiuo metu taikomo įpareigojimo bylos dokumentuose biologiniams tėvams atskleisti būsimų įtėvių asmens duomenis (pavyzdžiui, asmens gyvenamosios vietos ar darbovietės adresą, asmens kodą, informaciją apie jų pajamas ir kt.);
14) siekiant užtikrinti vaikų saugumą, numatomas draudimas įvaikinti asmenims, nuo kurių buvo atskirtas vaikas, taip pat asmenims, turintiems psichikos sutrikimų ar sergantiems kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Numatoma, kad įtėviais taip pat negalės būti asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę tyčinį nusikaltimą, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą. Šie pakeitimai užtikrins, kad įvaikintojais netaptų asmenys, siekiantys savanaudiškų, ne vaiko interesų, arba asmenys, siekiantys tapti įtėviais, bet negalintys tinkamai pasirūpinti vaikais;
15) įtvirtinama nuostata, suteiksianti pirmenybę įsivaikinti šeimoms, kurios jau globoja įvaikinamą vaiką;
16) ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, siūloma didinti amžiaus cenzą būsimiems įtėviams (nuo 50 iki 55 metų). 4.2. Teikiamais Civilinio proceso kodekso pakeitimais siūloma atsisakyti žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo.
Tai skatintų greičiau kreiptis dėl šių klausimų išsprendimo, skatintų globą šeimose ir įvaikinimą. 4.3. Teikiamais Darbo kodekso pakeitimais siūloma prilyginti įtėvių vaiko priežiūros teises ir garantijas biologinių tėvų teisėms ir garantijoms, teisę į šias garantijas siejant su vaiko patekimo į įtėvių šeimą faktu, o ne su tokio vaiko amžiumi. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama paskatinti vyresnių vaikų įvaikinimą, siūlant numatyti, kad:
1) įtėviams būtų suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Tiems darbuotojams, kurie įvaikino du ir daugiau vaikų, šios atostogos būtų suteikiamos per šešis mėnesius;
2) pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui (išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos) būtų suteikiamos dvidešimt keturių mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Pritarus tiekiamoms Darbo kodekso pataisoms, tokios atostogos būtų suteikiamos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Pažymėtina, kad tiek esamas, tiek nuo 2017 metų liepos 1 d. įsigaliosiantis teisinis reguliavimas Darbo kodekse numato, kad tėvystės atostogos suteikiamos tik biologiniams vaiko tėvams po vaiko gimimo, o, įvaikinus vyresnį vaiką, atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos, iki kol vaikui sukaks treji metai, tuo tarpu įvaikinus vyresnį nei treji metai vaiką, tokių atostogų trukmė yra tik trys mėnesiai.
Taigi, nors pareigų prasme įvaikinimas pagal galiojančius įstatymus prilyginamas tėvystei, visgi tokių asmenų teisės ir garantijos, ypač įvaikinus vyresnio amžiaus vaikus, yra ribojamos, be to, nesudaro reikiamų galimybių adaptuotis po įvaikinimo fakto šeimoje tiek vaikui, tiek įtėviams. Atitinkamai nukenčia ir asmenų, kurie įsivaikina vyresnio amžiaus vaikus, tėvystės ir motinystės socialinės garantijos, net ir tuo atveju, jeigu jie pilna apimtimi dalyvauja socialiniame draudime, mokėdami įmokas, nes teisė į tėvystės išmoką pagal galiojantį Ligos ir motinystės įstatymą jiems nesuteikiama, tuo tarpu vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė šiems asmenims nepalankiai yra siejama su vaiko amžiumi, bet ne vaiko patekimo į įtėvių šeimą faktu. Siekiant užtikrinti teisių ir pareigų pusiausvyrą bei siekiant atsižvelgti į tai, kad, vaikui patekus į šeimą, adaptacinis periodas gali būti ne mažiau sudėtingas nei gimus vaikui, manytina, kad ir įtėviams turi būti sudarytos analogiškos teisės naudotis teisėmis ir garantijomis bei galimybės derinti darbo ir šeiminį gyvenimą. Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padėtų geriau derinti darbo ir šeiminį gyvenimą asmenims, įvaikinusiems ypač vyresnio amžiaus vaikus. 4.4. Teikiamais Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinti nediskriminacines tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų mokėjimo sąlygas, tokių išmokų mokėjimą siejant ne su vaiko amžiumi, o su vaiko pateikimo į šeimą faktu. Siūlomas teisinis reguliavimas paskatintų įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus.
Pažymėtina, kad, 2016 metų duomenimis, Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino tik tris septynerių–devynerių amžiaus vaikus, o vyresnių vaikų įvaikinta nebuvo. 4.5. Teikiamais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimais siūloma numatyti, kad nemokama teisinė pagalba teikiama tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas. Šie pakeitimai siūlomi siekiant užtikrinti vaiko tėvų teises, taip pat siekiant užtikrinti, kad bylos dėl tėvų valdžios apribojimo būtų sprendžiamos dalyvaujant profesionaliems teisininkams. Tai leistų šias bylas išnagrinėti operatyviau. Be to, siekiant palengvinti įvaikinimo ir vaikų globos procesus, skatinti įvaikinimą ir vaikų globą šeimoje, siūloma nustatyti, kad to pageidaujantiems įvaikintojams ir globėjams taip pat būtų teikiama nemokama teisinė pagalba. 4.6. Teikiamais Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimais Lietuvoje siūloma įtvirtinti vaiko globos, organizuojamos per globėjų centrą, tvarką, apibrėžti globėjų centro, budinčio globėjo bei savivaldybės teisinius santykius, teises ir pareigas bei atsakomybę. Budinčiu globėju galėtų tapti tik asmuo, atitinkantis visus Civiliniame kodekse globėjui keliamus reikalavimus ir išklausęs specialius mokymus. Su budinčiu globėju globėjų centras sudarytų tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kuri budintį globėją įpareigotų prižiūrėti likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais budintis globėjas nebūtų susietas giminystės ryšiais. Toks globėjas minėtoje sutartyje nustatytais atvejais taip pat būtų įpareigojamas teikti pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą.
Siūloma, kad globėjų centru būtų pripažįstama tik socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduotų likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams. Toks globėjų centras būtų įpareigotas teikti ir organizuoti socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budintiems globėjams, taip pat šios įstaigos ir savivaldybės sudarytoje socialinių paslaugų teikimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teiktų socialines paslaugas ir organizuotų kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. Minėta savivaldybės ir globėjų centro socialinių paslaugų teikimo sutartis galėtų būti nesudaroma, jeigu globėjų centro steigėjas yra savivaldybė. Socialinių paslaugų įstatymas taip pat papildomas nuostata, kad su socialinės rizikos šeima turi būti dirbama net ir tais atvejais, kai tėvų (tėvo ar motinos) valdžia yra laikinai apribota, siekiant, kad būtų užtikrintas aktyvus darbas ir su tokiomis šeimomis, siekiant vaikus grąžinti į šeimą. 4.7. Teikiamais Išmokų vaikams įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti valstybės biudžeto finansavimą naujai papildomai vaiko globos formai ne globos institucijoje, o globėjų centre ir siekiama įtvirtinti nuostatą, kad už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta globėjų centre, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. yra mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Manome, kad toks teisinis reguliavimas paskatintų savivaldybes aktyviau taikyti šią paslaugą, kaip alternatyvą vaikų globai globos institucijose, nes numatomas didesnis naujos globos formos (globėjų centre) finansavimas valstybės biudžeto lėšomis.
Tuo tarpu kitą tėvų globos netekusio vaiko išlaikymo kainos dalį savivaldybės turėtų dengti savo lėšomis, organizuodamos tokias paslaugas pagal teikiamas Socialinių paslaugų įstatymo pataisas. Siūlomas teisinis globos globėjų centre reguliavimas sudarytų platesnes sąlygas vaikų globai šeimos aplinkoje, užtikrintų, jog vaikas nepateks į vaikų globos įstaigas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, tikimasi, kad teikiamos įstatymų pataisos sudarys palankesnes sąlygas vaikų globai (rūpybai) šeimos aplinkoje ar įvaikinimui. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės patvirtinti Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centrų veiklos tvarkos aprašą, Ligų, kuriomis sergantys asmenys negali būti įvaikintojais, sąrašą, pavyzdines socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutarties, sudaromos tarp globėjų centro ir savivaldybės, taip pat tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties, sudaromos tarp globos centro ir budinčio globėjo, formas. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės patvirtinti Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centrų veiklos tvarkos aprašą, Ligų, kuriomis sergantys asmenys negali būti įvaikintojais, sąrašą, pavyzdines socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutarties, sudaromos tarp globėjų centro ir savivaldybės, taip pat tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties, sudaromos tarp globos centro ir budinčio globėjo, formas. 12.
projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Įgyvendinti teikiamus Įstatymų projektus preliminariais duomenimis prognozuojamas papildomas lėšų poreikis
pataisos įsigaliotų 2017 m. rugsėjo 1 d., iš valstybės biudžeto ir iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto – iki 458760 eurų, iš jų dėl:
1) Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo projekto – jeigu pirmaisiais įstatymo pataisų įsigaliojimo metais 300 vaikų globa būtų nustatyta globėjų centre, toks lėšų poreikis būtų apie 60800 eurų iš valstybės biudžeto;
2) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projekto iki 116666 eurų iš valstybės biudžeto (įvertinant teismuose gautų bylų dėl tėvų valdžios ribojimo, įvaikinimo ir globos nustatymo skaičių ir prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato vidutinę vienos civilinės–administracinės bylos kainą);
3) Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimo projekto prognozuojamas papildomas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų poreikis:
20774 eurų tėvystės išmokoms įvaikinus vaiką;
priežiūros išmokoms (iš jų iki 156624 eurų už pirmuosius metus ir iki 103896 eurų už antruosius metus). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „įvaikinimas“, „globėjų centras“, „budintis globėjas“ „vaiko globa“, „tėvų atsakomybė“, „tėvų pareigos“, „teisinė pagalba“,
„žyminis mokestis“, „valstybės garantuojama teisinė pagalba“, „tikslinis
priedas“, „išmoka vaikui“, „tėvystės atostogos“, „vaiko priežiūros atostogos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2017-01-12 Nr. S-2017-305 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO Nr. VIII-1591
projekto nr. XIIIP-294 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP‑294 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomuose keičiamo įstatymo 12 straipsnio 15 ir 16 punktuose išbrauktini, kaip pertekliniai, žodžiai: „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. 2. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 15 ir 16 dalyse vietoj žodžių „prasidėjusį bylos procesą“ įrašytini žodžiai „pradėtą bylos procesą“. Be to, 16 dalyje žodžius „(globoti)“ ir
„(nuolatinės globos nustatymo vaikui)“ reikėtų rašyti be skliaustų, nes
įvaikinimas ir globa yra ne tas pats, tai du savarankiški procesai. 3. Projekto 3 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „arba tokį pranešimą Tarnybai gali pateikti bylą nagrinėjantis teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“ siūlytume įrašyti formuluotę „arba kai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo būtinumo Civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais ir tvarka į Tarnybą kreipiasi bylą nagrinėjantis teismas“. 4. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 4 dalies nuostatos taisytinos, įrašant prieš žodį „prašymą“ žodį
„asmens“, o po žodžių „pranešti apie tai“ – žodžius „prašymą pateikusiam
asmeniui, teismo pranešime nurodytam asmeniui ir pranešimą pateikusiam“. Be to, neaišku, ką reiškia šioje dalyje nurodyta išimtis „išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį“, ar turima omenyje, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju yra taikoma kitokia advokato parinkimo tvarka, ar kad nurodytam asmeniui apie parinktą advokatą pranešama kita tvarka. 5.
straipsnio 5 dalis išbrauktina, atsižvelgiant į tai, kad pagal straipsnio pavadinimą, jame nustatomi tik antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO Nr. VIII-1591 12, 13 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-03-17 Nr. XIIIP-294(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO Nr. VIII-1591 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
2017-02-07
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G.Skaistė, T. Tomilinas, G. Vasiliauskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: M. Majauskas – Seimo narys, R. Guobaitė-Kirslienė, Indrė Pukanasytė – LR Prezidentės patarėjos, E. Jankevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, E. Neciunskienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja, D. Buivydaitė-Garbštienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, D. Bernackienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, R. Juršaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas; Vilma Pėčė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja; M. Paskočinienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniai klausimais;
L.Juškevičienė – Vaiko teisių apsaugos skyrių vadovų asociacijos pirmininkė; J. Nagienė – Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos valdybos pirmininkė, K.
Stepanova – „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo generalinė direktorė Lietuvai, L. Pakalkaitė – SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos nacionalinė direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – TD),
112 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 15 ir 16 punktuose išbrauktini, kaip pertekliniai, žodžiai: „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos
2
straipsnio 15 ir 16 dalyse vietoj žodžių „prasidėjusį bylos procesą“ įrašytini žodžiai „pradėtą bylos procesą“. Be to, 16 dalyje žodžius
„(globoti)“ ir „(nuolatinės globos nustatymo vaikui)“ reikėtų rašyti be
skliaustų, nes įvaikinimas ir globa yra ne tas pats, tai du savarankiški procesai. Pritarti. 1.3
3
straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „arba tokį pranešimą Tarnybai gali pateikti bylą nagrinėjantis teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“ siūlytume įrašyti formuluotę „arba kai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo būtinumo Civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais ir tvarka į
3 4.
3
straipsnio 4 dalies nuostatos taisytinos, įrašant prieš žodį „prašymą“ žodį
„asmens“, o po žodžių „pranešti apie tai“ – žodžius „prašymą pateikusiam
asmeniui, teismo pranešime nurodytam asmeniui ir pranešimą pateikusiam“. Be to, neaišku, ką reiškia šioje dalyje nurodyta išimtis „išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį“, ar turima omenyje, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju yra taikoma kitokia advokato parinkimo tvarka, ar kad nurodytam asmeniui apie parinktą advokatą pranešama kita tvarka. Pritarti. 1.5
3
straipsnio 5 dalis išbrauktina, atsižvelgiant į tai, kad pagal straipsnio pavadinimą, jame nustatomi tik antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai. Pritarti. 2. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-02-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP‑294 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017-03-09
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Rimas Andrikis, Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Modesta Banytė. Prezidento kanceliarijos patarėjos: Indrė Pukanasytė, Rūta Guobaitė Kirslienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir 2 dalyse dėstomuose keičiamo įstatymo 12 straipsnio 15 ir 16 punktuose išbrauktini, kaip pertekliniai, žodžiai: „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 15 ir 16 dalyse vietoj žodžių
„prasidėjusį bylos procesą“ įrašytini žodžiai „pradėtą bylos procesą“. Pritarti
3.
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Be to, 16 dalyje žodžius
„(globoti)“ ir „(nuolatinės globos nustatymo vaikui)“ reikėtų rašyti be
skliaustų, nes įvaikinimas ir globa yra ne tas pats, tai du savarankiški procesai. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą, taip pat patikslintas Projekto 1 straipsnis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėstomoje keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „arba tokį pranešimą Tarnybai gali pateikti bylą nagrinėjantis teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“ siūlytume įrašyti formuluotę „arba kai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo būtinumo Civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais ir tvarka į Tarnybą kreipiasi bylą nagrinėjantis teismas“. Pritarti iš dalies Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pateiktam pasiūlymui atsisakyti Projekto 3 straipsniu teikiamo reglamentavimo, taikant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje nustatytą sprendimo priėmimo tvarką. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėstomo keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 4 dalies nuostatos taisytinos, įrašant prieš žodį „prašymą“ žodį „asmens“, o po žodžių „pranešti apie tai“ – žodžius „prašymą pateikusiam asmeniui, teismo pranešime nurodytam asmeniui ir pranešimą pateikusiam“. Be to, neaišku, ką reiškia šioje dalyje nurodyta išimtis „išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį“, ar turima omenyje, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju yra taikoma kitokia advokato parinkimo tvarka, ar kad nurodytam asmeniui apie parinktą advokatą pranešama kita tvarka. Pritarti iš dalies Argumentai išdėstyti prie Teisės departamento 4 pastabos. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-123 5.
Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 5 dalis išbrauktina, atsižvelgiant į tai, kad pagal straipsnio pavadinimą, jame nustatomi tik antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai. Pritarti iš dalies Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pateiktam pasiūlymui atsisakyti 3 straipsnyje dėstomo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21¹straipsnio 5 dalies kaip perteklinės, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta užmokesčio už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokėjimo tvarka. 7. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-02-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21¹ straipsniu įstatymo projektą
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir teisėtvarkos komitetas 2017-03-094 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalaus lėšų, siūloma nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
ir teisėtvarkos komiteto patarėja
222 Argumentai: Atsižvelgiant į Projekto tikslą skatinti įvaikinimą ir vaikų globą šeimoje, nustatant, kad to pageidaujantiems įvaikintojams ir globėjams ar rūpintojams būtų teikiama nemokama teisinė pagalba (Projekto 1 straipsnio 2 dalis), taip pat į tai, kad nuo nepilnamečių amžiaus priklauso kas jiems bus nustatoma globa ar rūpyba, tarpusavyje sistemiškai derintinos ir tikslintinos Projekto 1 ir 2 straipsnių nuostatos. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-02-08
2
pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-294 (toliau
Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Nr. XIIIP-294 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 16 dalies nuostatas, susijusias su vaiko globa, dėstyti ne skliaustuose. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2017-02-08 Nutarimas Nr.903
Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas) 21¹ straipsnio 1–3 dalių atsisakyti, taikant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje nustatytą sprendimo priėmimo tvarką. Antrinės teisinės pagalbos suteikimo ypatumai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinami tik tuo atveju, kai dėl teisinės pagalbos kreipiasi ne pats asmuo, o kitas subjektas, neatsižvelgiant į asmens valią, nustačius privalomą advokato dalyvavimą. Kitais atvejais antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimas, nepaisant to, ar asmuo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipiasi, atsižvelgiant į turtinę padėtį ar neatsižvelgiant į ją, sprendžiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka.
Taigi siūlomo 21¹ straipsnio 1–3 dalys, kiek tai susiję su asmens teise kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, laikytinos perteklinėmis. Kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos priimamas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, todėl šiuo atveju netikslinga nustatyti terminų išimtis, priimant sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2017-02-08 Nutarimas Nr.903
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21¹straipsnio
įstatymo 17 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta užmokesčio už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokėjimo tvarka. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2017-02-08 Nutarimas Nr.903 N 7.4. Specialios nuostatos sprendimams dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kai dėl jos kreipiasi, neatsižvelgiant į asmens valią, kitas subjektas, bylose, nagrinėjamose civilinio proceso tvarka, įtvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 22 straipsnyje, todėl siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-294 3 straipsnyje dėstomo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21¹ straipsnio aktualias nuostatas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo vaiko tėvui (tėvams), kai dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipiasi teismas, perkelti į šį straipsnį ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-294 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Papildyti 22 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Kai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Civilinio proceso kodekso
nustatytais atvejais, nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, kreipiasi teismas, tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą nedelsdama raštu praneša teismo pranešime nurodytam asmeniui ir teismui.“
Respublikos Vyriausybės 2017-02-08
1
22 straipsnio pakeitimus, reikėtų patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-294 2 straipsnio 1 dalimi pildomą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Šio įstatymo 12 straipsnio 15 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę
teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas teismo pranešimas.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-02-07 *
patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Atsižvelgti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-294(2)
ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8; prieš – nėra; susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė