Projekto lyginamasis variantas
straipsnių PAKEITIMO
2018 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip:
„11. Užsienio scenos meno organizacija – profesionaliojo scenos meno srityje
veikiantis užsienio valstybės juridinis asmuo ar jo padalinys, kita organizacija ar jos padalinys, organizuojantys scenos meno kūrinių sukūrimą ir
(ar) viešą atlikimą.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis
profesionaliojo scenos meno įstaiga ir (ar) užsienio scenos meno organizacija, bendrai organizuodami profesionaliojo scenos meno kūrinio sukūrimą, viešą atlikimą ir jo (jo dalies) naudojimą, gali sudaryti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. 2.
kita profesionaliojo scenos meno įstaiga ir (ar) užsienio scenos meno organizacija (toliau šioje dalyje – šalys) sudaromoje profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti nurodyta:
1) šalių įsipareigojimas bendrai veikti sukuriant ir viešai atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinį ir jį (jo dalį) viešai paskelbiant, atgaminant ir kitaip naudojant;
1) 2) kiekvienos šalies finansinis, materialusis, nematerialusis indėlis;
2) 3) profesionaliojo scenos meno kūrinio sukūrimo sąlygos;
3) 4) profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo sąlygos;
4) 5) profesionaliojo scenos meno kūrinio (ar jo dalies) naudojimo (viešo paskelbimo, atgaminimo ir kitokio naudojimo) sąlygos;
5) 6) nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos nuosavybės ir (ar) patikėjimo teise valdomo materialiojo turto, reikalingo profesionaliojo scenos meno kūriniui sukurti ir atlikti, naudojimo, apsaugos, priežiūros ir apskaitos sąlygos;
7) nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos numatomo sukurti materialiojo turto, reikalingo profesionaliojo scenos meno kūriniui sukurti ir atlikti, naudojimo, apsaugos, priežiūros ir apskaitos sąlygos;
6) 8) šalių atsakomybė už nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos patikėjimo teise valdomo turto sugadinimą ar praradimą;
7) 9) proporcingai šalies indėliui gautų pajamų paskirstymas kiekvienai šaliai iš bendrai sukurto profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo ir naudojimo;
10) atsakomybė už kiekvienos šalies įsipareigojimų, atsiradusių vykdant bendrą veiklą, nevykdymą;
11) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties galiojimo terminas. 3.
3Nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga,
siekdami su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga ir (ar) užsienio scenos meno organizacija sudaryti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kultūros ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikia:
(partnerystės) sutarties sudarymo;
2) profesionaliojo scenos meno kūrinio idėjos (koncepcijos) aprašymą;
2) 3) profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties projektą kartu su sąmata. 4. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga turi teisę pasirašyti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį įgyvendinanti institucija, įvertinusi jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties projekto nuostatas, duoda sutikimą pasirašyti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu:
1) pritarimą dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės pateikė nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno taryba;
2) užsienio scenos meno organizacijos interesai ir profesionaliojo scenos meno kūrinio turinys bei atlikimas nekelia grėsmės pagrindiniams nacionalinio saugumo objektams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme;
3) pagrįstas jungtinės veiklos ekonominis naudingumas. 5. Profesionaliojo scenos meno įstaigų j Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis gali būti keičiama tik turint savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sutikimą.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. 2.
Respublikos kultūros ministras iki 2018 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį nauja 11 dalimi:
„11. Užsienio scenos meno organizacija – profesionaliojo scenos meno srityje
veikiantis užsienio valstybės juridinis asmuo ar jo padalinys, kita organizacija ar jos padalinys, organizuojantys scenos meno kūrinių sukūrimą ir
(ar) viešą atlikimą.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis
profesionaliojo scenos meno įstaiga ir (ar) užsienio scenos meno organizacija, bendrai organizuodami profesionaliojo scenos meno kūrinio sukūrimą, viešą atlikimą ir jo (jo dalies) naudojimą, gali sudaryti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. 2.
kita profesionaliojo scenos meno įstaiga ir (ar) užsienio scenos meno organizacija (toliau šioje dalyje – šalys) sudaromoje profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti nurodyta:
1) šalių įsipareigojimas bendrai veikti sukuriant ir viešai atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinį ir jį (jo dalį) viešai paskelbiant, atgaminant ir kitaip naudojant;
1) 2) kiekvienos šalies finansinis, materialusis, nematerialusis indėlis;
2) 3) profesionaliojo scenos meno kūrinio sukūrimo sąlygos;
3) 4) profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo sąlygos;
4) 5) profesionaliojo scenos meno kūrinio (ar jo dalies) naudojimo (viešo paskelbimo, atgaminimo ir kitokio naudojimo) sąlygos;
5) 6) nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos nuosavybės ir (ar) patikėjimo teise valdomo materialiojo turto, reikalingo profesionaliojo scenos meno kūriniui sukurti ir atlikti, naudojimo, apsaugos, priežiūros ir apskaitos sąlygos;
7) nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos numatomo sukurti materialiojo turto, reikalingo profesionaliojo scenos meno kūriniui sukurti ir atlikti, naudojimo, apsaugos, priežiūros ir apskaitos sąlygos;
6) 8) šalių atsakomybė už nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos nuosavybės ir (ar) patikėjimo teise valdomo turto sugadinimą ar praradimą;
7) 9) proporcingai šalies indėliui gautų pajamų paskirstymas kiekvienai šaliai iš bendrai sukurto profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo ir naudojimo;
10) atsakomybė už kiekvienos šalies įsipareigojimų, atsiradusių vykdant bendrą veiklą, nevykdymą;
11) proporcingai šalies indėliui išlaidų ir nuostolių paskirstymas iš bendrai sukurto profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo ir naudojimo, jeigu sudaroma sutartis su užsienio scenos meno organizacija;
12) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties galiojimo terminas.
Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga ir (ar) užsienio scenos meno organizacija (toliau šioje dalyje – šalys) sudaromoje profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti nurodyta:
1) šalių įsipareigojimas bendrai veikti sukuriant ir viešai atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinį ir jį (jo dalį) viešai paskelbiant, atgaminant ir kitaip naudojant;
1) 2) kiekvienos šalies finansinis, materialusis, nematerialusis indėlis;
2) 3) profesionaliojo scenos meno kūrinio sukūrimo sąlygos;
3) 4) profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo sąlygos;
4) 5) profesionaliojo scenos meno kūrinio (ar jo dalies) naudojimo (viešo paskelbimo, atgaminimo ir kitokio naudojimo) sąlygos;
5) 6) nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos nuosavybės ir (ar) patikėjimo teise valdomo materialiojo turto, reikalingo profesionaliojo scenos meno kūriniui sukurti ir atlikti, naudojimo, apsaugos, priežiūros ir apskaitos sąlygos;
7) nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos numatomo sukurti materialiojo turto, reikalingo profesionaliojo scenos meno kūriniui sukurti ir atlikti, naudojimo, apsaugos, priežiūros ir apskaitos sąlygos;
6) 8) šalių atsakomybė už nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos nuosavybės ir (ar) patikėjimo teise valdomo turto sugadinimą ar praradimą;
7) 9) proporcingai šalies indėliui gautų pajamų paskirstymas kiekvienai šaliai iš bendrai sukurto profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo ir naudojimo;
10) atsakomybė už kiekvienos šalies įsipareigojimų, atsiradusių vykdant bendrą veiklą, nevykdymą;
11) proporcingai šalies indėliui išlaidų ir nuostolių paskirstymas iš bendrai sukurto profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo ir naudojimo, jeigu sudaroma sutartis su užsienio scenos meno organizacija;
12) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties galiojimo terminas. Sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.“ 3.
Nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga, siekdami su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga ir (ar) užsienio scenos meno organizacija sudaryti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kultūros ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikia:
(partnerystės) sutarties sudarymo;
2) profesionaliojo scenos meno kūrinio idėjos (koncepcijos) aprašymą;
2) 3) nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno tarybos pateiktą vertinimą dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės
4) profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties projektą kartu su samatą;
5) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sąmatą, kurioje nurodyti sutarties šalių finansinis, materialusis ir nematerialusis indėliai, nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos išlaidos sukuriant, viešai atliekant, viešai skelbiant, atgaminant ir kitaip naudojant profesionaliojo scenos meno kūrinį ar jo dalį. 4.
savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga turi teisę pasirašyti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį įgyvendinanti institucija, įvertinusi jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties projekto nuostatas, duoda sutikimą pasirašyti sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu:
1) vertinimą dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės pateikė nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno taryba;
2) užsienio scenos meno organizacijos interesai ir profesionaliojo scenos meno kūrinio turinys bei atlikimas nekelia grėsmės pagrindiniams nacionalinio saugumo objektams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme;
3) pagrįstas jungtinės veiklos ekonominis naudingumas. 5. Profesionaliojo scenos meno įstaigų j Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis gali būti keičiama tik turint savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sutikimą.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. kovo sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
straipsniŲ PAKEITIMO
priežastys Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) yra parengtas siekiant sudaryti palankias sąlygas nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybių teatrams ir koncertinėms įstaigoms (toliau – įstaiga, įstaigos) veikti bendrai su užsienio scenos meno organizacija (organizacijomis), jungti materialinius-techninius ir žmogiškuosius išteklius, patirtį, žinias ir kūrybinį potencialą, kartu sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinius ir juos parodyti kuo platesniam žiūrovų ratui. Veikiant atskirai valstybės ar savivaldybės įstaigai tokius kūrinius sukurti ir viešai rodyti būtų ekonomiškai mažiau naudinga. Šis Lietuvoje dar naujas kūrybinių partnerysčių modelis, sėkmingai veikiantis daugelyje Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos valstybių, duoda didžiulę meninę ir ekonominę naudą, kai dvi ir daugiau šalių, sudėdamos savo finansinius, materialius ir nematerialius indėlius, sukuria reikšmingus scenos meno kūrinius ir juos viešai atlieka savo valstybėse. 2016 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymui, įstaigoms buvo sudaryta galimybė veikti bendrai su Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniu Lietuvos Respublikoje – profesionaliojo scenos meno įstaiga, kurios pripažinimo statusą suteikia (ar panaikina) Lietuvos Respublikos kultūros ministras.
Tačiau galimybė įstaigoms veikti bendrai su užsienyje įsteigtomis ir sėkmingai veikiančiomis institucijomis (teatrais, koncertinėmis organizacijomis, agentūromis, festivalius organizuojančiomis institucijomis ir kitais juridiniais asmenimis, veikiančiais scenos meno srityje (toliau – užsienio scenos meno organizacijos), nebuvo įtvirtinta. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas draudžia priimti sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu. Tačiau poreikis rengti bendros gamybos scenos meno kūrinius yra: Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras bendradarbiauja su Tel Avivo, Geteburgo, Madrido, San Francisko, Toronto teatrais, Lietuvos nacionalinis dramos teatras – su Vokietijos teatru „Thalia“, Valstybinis jaunimo teatras – su Lenkijos teatru „TR Warszawa“, Lietuvos nacionalinė filharmonija bendradarbiauja su Šiaurės ir Baltijos šalių festivaliais, Europos, Kinijos koncertinėmis agentūromis, festivaliais, Kauno valstybinis muzikinis teatras – su Tbilisio valstybiniu lėlių teatru, Vilniaus teatras ,,Lėlė“ – su Nyderlandų teatru „Stuffes Puppet“, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras – Latvijos ir Estijos nacionaliniais simfoniniais orkestrais ir t. t.
Įstatymo projekto tikslas yra pakeisti galiojantį įstatymą ir nustatyti, kad nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos gali veikti bendrai su užsienio scenos meno organizacijomis, sukuriant ir viešai atliekant naujus profesionaliojo scenos meno kūrinius. Įstatymo projekto uždavinys yra įtvirtinti specifinę nuostatą, susijusią su jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių tarp nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų bei užsienio organizacijų teisiniu reglamentavimu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos skyriaus (vedėja Janina Krušinskaitė, tel. +370 60845515, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Irena Didžiulienė (tel. +370 608 45519 el. p. [email protected]). 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme nustatyta, kad nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras, koncertinė įstaiga su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga, bendrai organizuodamos profesionaliojo scenos meno kūrinių sukūrimą ir viešą atlikimą ir jo dalies naudojimą, gali sudaryti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, valstybės turtą naudodamos kaip indėlį šios sutarties pagrindu. Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad profesionaliojo scenos meno įstaiga yra šio įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kita. Šiame įstatyme nėra nustatyta, kaip turi veikti nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai bei koncertinės įstaigos, siekiantys kurti bendros gamybos scenos meno kūrinius su užsienio juridiniais asmenimis, organizacijomis ar jų padaliniais, organizuojančiais scenos meno kūrinių sukūrimą, viešą atlikimą ir jo dalies naudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl nesant aiškiai įstatyme įtvirtintos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties su užsienio scenos meno organizacijomis galimybės, nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos galimai veiktų neteisėtai, viršydami įgaliojimus. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas taip pat tai draudžia. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma apibrėžti naują sąvoką „užsienio scenos meno organizacija“. Ši sąvoka apibrėžtų užsienio valstybės juridinį asmenį ar jo padalinį, kitą organizaciją ar jos padalinį, organizuojantį scenos meno kūrinių sukūrimą ir (ar) viešą atlikimą ir veikiantį scenos meno srityje – teatras, koncertinė organizacija, koncertų agentūra, trupė, ansamblis, orkestras, cirkas, kultūros, meno centras ir jų padaliniai bei daug kitų rūšių užsienio valstybių įstaigų, organizacijų ar jų padalinių, tačiau šis detalizavimas įstatymo projekte neatspindėtas, nes neįmanoma pateikti jų baigtinio sąrašo. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybės teatrų, koncertinių įstaigų jungtinės veiklos sutartis su užsienio scenos meno organizacijomis, kurios atvers galimybes įstaigoms kurti koprodukcinius (bendros gamybos) didesnės apimties ir išskirtinės meninės kokybės naujus profesionaliojo scenos meno kūrinius, jungiant turimus finansinius, materialinius, nematerialinius resursus. Valstybės skatina partnerystę tarp kultūros ir verslo, viešojo ir privataus sektorių, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 3 straipsnio 1 dalies
meno įstaigų dalyvavimą tarpvalstybinėse kultūrinio bendradarbiavimo programose. Tačiau pastarajame įstatyme valstybiniam sektoriui sudaryta galimybė jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendradarbiauti tik su Lietuvoje registruotomis profesionaliojo scenos meno įstaigomis.
Įstatymo projektu siekiama sukurti teisines prielaidas nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybių profesionaliojo scenos meno įstaigoms kartu su užsienio scenos meno organizacijomis rengiant koprodukcijos projektus naudoti finansinį, materialųjį ir nematerialųjį turtą kaip indėlį sukuriant operos, baleto, dramos, lėlių, muzikinį spektaklį, koncertą, operos, baleto, muzikos, dramos ar lėlių festivalį, kitą meno programą. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas nustato tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Todėl įstatymo projektu siekiama įtvirtinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiklą, pvz., šalys iš sudėtų finansinių indėlių apmoka spektaklių, kitų meno programų statytojų honorarus, sukuria ir pagamina spektaklio dekoracijas, rekvizitą, kostiumus, kuriais jungtinės sutarties pagrindu numatytą laikotarpį (pvz., keletą mėnesių, metus) naudojasi sutartį pasirašiusios šalys. Kiekviena šalis sutarties sąlygomis viešai atlieka bendrai sukurtą profesionaliojo scenos meno kūrinį ir šalys gautas pajamas naudoja savo nuožiūra. Pasibaigus sutarčiai, turto gamintojui lieka turtas, kuris nurašomas arba jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties šalių susitarimu naudojamas ar nuomojamas kitoms reikmėms, pvz., parduodamas ar nuomojamas kitoms Lietuvos įstaigoms ar užsienio scenos meno organizacijoms.
Jungtinės veiklos sutarties nuostatų atitikimą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reikalavimams ir principams turi garantuoti įstaigos vadovas, taip pat kiekvienu konkrečiu atveju dėl tinkamumo ir reikalingumo sutikimą duos įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, jei sutartis atitiks įstatyme nustatytas sąlygas. Kitu atveju įstaiga neturi teisinio pagrindo pasirašyti šią sutartį. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, derindama jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, įvertins profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumą ir meninę vertę, atsižvelgiant į jo idėjos (koncepcijos) aprašymą ir įstaigos meno tarybos išvadą; įvertins ar užsienio scenos meno organizacijos interesai ir bendrai kuriamo ir viešai atliekamo profesionaliojo scenos meno kūrinio turinys, jo atlikimo interpretacija nekels grėsmės pagrindiniams nacionalinio saugumo objektams: ar nepažeis žmogaus ir piliečio teisių, laisvių bei asmens saugumo; ar atitiks tautos puoselėjamas vertybes, jos teises ir laisvos raidos sąlygas; ar bus apsaugota aplinka, kultūros paveldas ir nekels grėsmės kitiems Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme įtvirtintiems pagrindiniams nacionalinio saugumo objektams. Taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija vertins bendrai kuriamo ir viešai atliekamo profesionaliojo scenos meno kūrinio ekonominį naudingumą. Priėmus įstatymo projektą, profesionaliojo scenos meno įstaigoms būtų sukuriamos prielaidos sumažinti scenos meno kūrinių pastatymo kaštus, juos pasidalijant tarp užsienio scenos meno organizacijų.
Todėl tokius scenos meno kūrinius galėtų pamatyti žymiai daugiau žiūrovų, kūrinį, kaip bendros gamybos produktą, vertins kelių valstybių kritikai, vertintojai, žiūrovai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Šis įstatymas turėtų teigiamos reikšmės kovojant su korupcija ir neteisėta prekyba poveikiu. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Šis įstatymo projektas nėra susijęs su verslo sąlygomis ar jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ir pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Bus keičiamas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. ĮV‑552 „Dėl nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos, siekiančios su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga sudaryti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įvertinusi praktikoje egzistuojantį poreikį ir tai, kad įstatyme nėra įtvirtinta galimybė nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybių teatras ir koncertinėms įstaigoms jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių su užsienio scenos meno organizacijomis pagrindu kurti profesionaliojo scenos meno kūrinius, Kultūros ministerija 2018 m. gegužės 31 d. surengė pasitarimą su Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atstovais, kuriame buvo pritarta iniciatyvai šį klausimą spręsti specialiajame Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo įstatyme. Su visuomene konsultuojamasi įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“:
„Užsienio scenos meno organizacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga ir (ar) užsienio scenos meno organizacija sudaromoje jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti nurodytos nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos nuosavybės ir (ar) patikėjimo teise valdomo materialiojo turto, reikalingo profesionaliojo scenos meno kūriniui sukurti ir atlikti, naudojimo, apsaugos, priežiūros ir apskaitos sąlygos. Civilinio kodekso 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos partnerių turtas, buvęs jų nuosavybe, yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Civilinio kodekso 6.971 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įneštas turtas nebuvo partnerio nuosavybė, o juo partneris naudojasi kitokiu pagrindu, šis turtas yra naudojamas visų partnerių bendrai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti, kokiomis konkrečiai teisėmis kaip turtinį įnašą į bendrą partnerių veiklą, vykdomą pagal jungtinės veiklos sutartį, turėtų teisę įnešti nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga.
Šiame kontekste pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos
disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d.,
straipsnio 2 dalies 8 punkte, atsižvelgiant į projektu siūlomas 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, vietoj žodžių „patikėjimo teise“ įrašytini žodžiai
„nuosavybės ir (ar) patikėjimo teise“. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9
straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatoma, kad jungtinės veiklos sutartyje turi būti aptartas gautų pajamų paskirstymas. Pastebėtina, kad pagal Civilinio kodekso
nuostolių paskirstymas. Jeigu tokio susitarimo sutartyje nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma galiojančiame įstatyme nustatyto proporcingo šalies indėliui pajamų paskirstymo, svarstytina, ar jungtinės veiklos sutartyje neturėtų būti aptartas ne tik pajamų, bet ir išlaidų bei nuostolių paskirstymas. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodoma, kad jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodytas jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties galiojimo terminas.
Pastebėtina, kad įstatyme nėra nustatytas ir projektu nesiūloma nustatyti, koks gali būti maksimalus jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties galiojimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį gali būti kooperuojamas ir valstybės turtas, svarstytina galimybė papildyti projektą atitinkama nuostata. 5. Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį nereikėtų papildyti nuostata, kad kartu su kitais dokumentais nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga, siekdami sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikia nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno tarybos pritarimą dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės. Be to, iš projekto 2 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokios išlaidos turėtų būti nurodytos kartu su jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties projektu pateikiamoje sąmatoje, t.y., ar joje turėtų būti nurodytos visų jungtinės veiklos sutarties šalių (partnerių) profesionaliojo scenos meno kūrinio sukūrimui numatomos panaudoti lėšos ir perduodamas turtas, ar joje turėtų atsispindėti tik nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos lėšos, reikalingos aukščiau minėtam kūriniui sukurti ir jungtinei veiklai perduotinas turtas. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 6.
savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, įvertinusi jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties projekto nuostatas, duoda sutikimą pasirašyti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu pritarimą dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės pateikė nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno taryba. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, derindama jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, įvertins profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumą ir meninę vertę, atsižvelgiant į jo idėjos (koncepcijos) aprašymą ir įstaigos meno tarybos išvadą” (pabraukta mūsų). Taigi, pagal projekto aiškinamojo rašto nuostatas nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pati priimtų sprendimą dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės pagal nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno tarybos pateiktą išvadą. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pati nevertintų kūrinio reikalingumo ir meninės vertės, o sprendimo dėl sutikimo įgyvendinti jungtinės veiklos sutartį priėmimui pakaktų vien to fakto, kad yra nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno tarybos pritarimas dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti.
Kartu svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise ar naudoti būtų perduodamas nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, taip pat į tai, kad pagal 9 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas siūloma atsisakyti gautų pajamų paskirstymo proporcingai sutarties šalių indėliui, svarstytina, ar jungtinės veiklos sutarties projektas neturėtų būti įvertintas dėl jo atitikimo valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams, įtvirtintiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Be to, iš projekto 9 straipsnio 4 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra pakankamai aišku, ar nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija duotų sutikimą pasirašyti jungtinės veiklos sutartį esant visoms be išimties šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose siūlomoms nustatyti sąlygoms, ar bent vienai iš jų. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti pašalinant šį neaiškumą. Taip pat manytina, kad sutikimas turėtų būti duodamas sutarties sudarymui, o ne jos pasirašymui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžio ,,pasirašyti“ įrašyti žodį ,,sudaryti“. 7. Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnyje siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos į jungtinę veiklą kaip turtinį įnašą galėtų įnešti jiems nuosavybės teise priklausantį, taip pat patikėjimo teise valdomą valstybės turtą.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, manytina, kad turėtų būti atliekamas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. 8. Tobulinant projekto teisinę techniką, projekto pavadinime reikėtų įrašyti keičiamo įstatymo numerį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESIONALIOJO SCENOS MENO ĮSTATYMO Nr. IX - 2257 2 Ir 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į įstatymo projekto priėmimo, įstatymo pateikimo pasirašymui, jo pasirašymo bei paskelbimo procedūrų trukmę, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Jei būtų pritarta šiai pastabai atitinkamai tikslintina ir projekto
priėmimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
2018-12-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis,
komiteto nariai: Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė patarėja: Milda Gureckienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Didžiulienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-212
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga ir (ar) užsienio scenos meno organizacija sudaromoje jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti nurodytos nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos nuosavybės ir (ar) patikėjimo teise valdomo materialiojo turto, reikalingo profesionaliojo scenos meno kūriniui sukurti ir atlikti, naudojimo, apsaugos, priežiūros ir apskaitos sąlygos. Civilinio kodekso 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos partnerių turtas, buvęs jų nuosavybe, yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis.
Civilinio kodekso 6.971 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įneštas turtas nebuvo partnerio nuosavybė, o juo partneris naudojasi kitokiu pagrindu, šis turtas yra naudojamas visų partnerių bendrai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti, kokiomis konkrečiai teisėmis kaip turtinį įnašą į bendrą partnerių veiklą, vykdomą pagal jungtinės veiklos sutartį, turėtų teisę įnešti nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga. Šiame kontekste pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo
Įstatymo projektu įtvirtinama tarpvalstybinio bendradarbiavimo veikla, kai šalys iš sudėtų finansinių indėlių apmoka spektaklių, kitų meno programų statytojų honorarus, sukuria ir pagamina spektaklio dekoracijas, rekvizitą, kostiumus, kuriais jungtinės sutarties pagrindu, numatytą laikotarpį naudojasi sutartį pasirašiusios šalys. Kiekviena šalis sutarties sąlygomis viešai atlieka bendrai sukurtą profesionaliojo scenos meno kūrinį ir gautos pajamos lieka šaliai. Pasibaigus sutarčiai gamintojui lieka valstybės turtas, kuris nurašomas arba šalių susitarimu, naudojamas ar nuomojamas kitoms reikmėms, pvz., parduodamas ar nuomojamas kitoms Lietuvos įstaigoms ar užsienio scenos meno organizacijoms. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-212
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte, atsižvelgiant į projektu siūlomas 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, vietoj žodžių
„patikėjimo teise“ įrašytini žodžiai „nuosavybės ir (ar) patikėjimo teise“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-212
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatoma, kad jungtinės veiklos sutartyje turi būti aptartas gautų pajamų paskirstymas. Pastebėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.974 straipsnį jungtinės veiklos sutartyje nustatomas ir bendrų išlaidų bei nuostolių paskirstymas. Jeigu tokio susitarimo sutartyje nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma galiojančiame įstatyme nustatyto proporcingo šalies indėliui pajamų paskirstymo, svarstytina, ar jungtinės veiklos sutartyje neturėtų būti aptartas ne tik pajamų, bet ir išlaidų bei nuostolių paskirstymas. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „11) proporcingai šalies indėliui išlaidų ir nuostolių paskirstymas iš bendrai sukurto profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo ir naudojimo, jeigu sudaroma sutartis su užsienio scenos meno organizacija;“ Įstatymo projekto
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-212
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodoma, kad jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodytas jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties galiojimo terminas. Pastebėtina, kad įstatyme nėra nustatytas ir projektu nesiūloma nustatyti, koks gali būti maksimalus jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties galiojimo terminas.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį gali būti kooperuojamas ir valstybės turtas, svarstytina galimybė papildyti projektą atitinkama nuostata. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties galiojimo terminas. Sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-212
Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį nereikėtų papildyti nuostata, kad kartu su kitais dokumentais nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga, siekdami sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikia nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno tarybos pritarimą dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės. Be to, iš projekto 2 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokios išlaidos turėtų būti nurodytos kartu su jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties projektu pateikiamoje sąmatoje, t.y., ar joje turėtų būti nurodytos visų jungtinės veiklos sutarties šalių (partnerių) profesionaliojo scenos meno kūrinio sukūrimui numatomos panaudoti lėšos ir perduodamas turtas, ar joje turėtų atsispindėti tik nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos lėšos, reikalingos aukščiau minėtam kūriniui sukurti ir jungtinei veiklai perduotinas turtas. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį 3 ir 5 punktu, pakeisti 4 punktą ir ją išdėstyti taip: „3) nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno tarybos pateiktą vertinimą dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės;“ Projekto 2 straipsnio 3 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties projektą;“
5) Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sąmatą, kurioje nurodyti sutarties šalių finansinis, materialusis ir nematerialusis indėliai, nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos išlaidos sukuriant, viešai atliekant, viešai skelbiant, atgaminant ir kitaip naudojant profesionaliojo scenos meno kūrinį ar jo dalį.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-212
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, įvertinusi jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties projekto nuostatas, duoda sutikimą pasirašyti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu pritarimą dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės pateikė nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno taryba. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, derindama jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, įvertins profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumą ir meninę vertę, atsižvelgiant į jo idėjos (koncepcijos) aprašymą ir įstaigos meno tarybos išvadą” (pabraukta mūsų).
Taigi, pagal projekto aiškinamojo rašto nuostatas nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pati priimtų sprendimą dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės pagal nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno tarybos pateiktą išvadą. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pati nevertintų kūrinio reikalingumo ir meninės vertės, o sprendimo dėl sutikimo įgyvendinti jungtinės veiklos sutartį priėmimui pakaktų vien to fakto, kad yra nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno tarybos pritarimas dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti. Kartu svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise ar naudoti būtų perduodamas nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, taip pat į tai, kad pagal 9 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas siūloma atsisakyti gautų pajamų paskirstymo proporcingai sutarties šalių indėliui, svarstytina, ar jungtinės veiklos sutarties projektas neturėtų būti įvertintas dėl jo atitikimo valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams, įtvirtintiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje.
Be to, iš projekto 9 straipsnio 4 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra pakankamai aišku, ar nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija duotų sutikimą pasirašyti jungtinės veiklos sutartį esant visoms be išimties šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose siūlomoms nustatyti sąlygoms, ar bent vienai iš jų. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti pašalinant šį neaiškumą. Taip pat manytina, kad sutikimas turėtų būti duodamas sutarties sudarymui, o ne jos pasirašymui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžio ,,pasirašyti“ įrašyti žodį ,,sudaryti“. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pakeisti Projekto 2 straipsnio 4 dalį ir 4 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „4.
Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, įvertinusi jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties projekto nuostatas, duoda sutikimą sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu išpildytos šios sąlygos:
1) vertinimą dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės pateikė nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno taryba;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-21 Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnyje siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos į jungtinę veiklą kaip turtinį įnašą galėtų įnešti jiems nuosavybės teise priklausantį, taip pat patikėjimo teise valdomą valstybės turtą. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, manytina, kad turėtų būti atliekamas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Nepritarti Įstatymo projekto rengėjų nuomone, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis su užsienio scenos meno organizacija nėra korupcijos rizikos objektas ir yra veiksmų kontrolė: nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno taryba, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir nustatomos sąlygos, kurias turi atitikti.
Taip pat pažymime, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos profesionalaus scenos meno įstatymas (nauja redakcija), kuriam Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatomis buvo atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos korupcijos rizikos profesionaliojo scenos meno įstaigose – nacionaliniuose, valstybiniuose, savivaldybių teatruose ir koncertinėse įstaigose – sumažinimui, nes šių įstaigų vadovams bus nustatytos metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai, pagal kuriuos bus vertinami įstaigos veiklos pokyčiai. Taip pat bus užtikrintas šių įstaigų ir darbuotojų gaunamų pajamų skaidrumas, nes jų šaltiniai bus nurodyti įstaigų veiklos ataskaitose. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-21 Tobulinant projekto teisinę techniką, projekto pavadinime reikėtų įrašyti keičiamo įstatymo numerį. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2936(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
komitetas (2018-12-12)2
pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas:
„9 straipsnis. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį 11 punktu ir jį išdėstyti taip: „11) proporcingai šalies indėliui išlaidų ir nuostolių paskirstymas iš bendrai sukurto profesionaliojo scenos meno kūrinio viešo atlikimo ir naudojimo, jeigu sudaroma sutartis su užsienio scenos meno organizacija;“
komitetas (2018-12-12)2
pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas:
„9 straipsnis. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties galiojimo terminas. Sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui“. Pritarti
komitetas (2018-12-12)2
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas:
„9 straipsnis.
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį 3 ir 5 punktu, pakeisti 4 punktą ir ją išdėstyti taip: „3) nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno tarybos pateiktą vertinimą dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės;“ Projekto 2 straipsnio 3 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties projektą;
5) Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sąmatą, kurioje nurodyti sutarties šalių finansinis, materialusis ir nematerialusis indėliai, nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos išlaidos sukuriant, viešai atliekant, viešai skelbiant, atgaminant ir kitaip naudojant profesionaliojo scenos meno kūrinį ar jo dalį.“
komitetas (2018-12-12)2
pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: „2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
„9 straipsnis. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis
Pakeisti Projekto 2 straipsnio 4 dalį ir 4 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„4. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos
savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, įvertinusi jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties projekto nuostatas, duoda sutikimą sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu išpildytos šios sąlygos:
1) vertinimą dėl numatomo sukurti profesionaliojo scenos meno kūrinio reikalingumo ir meninės vertės pateikė nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno taryba;“
komitetas (2018-12-12)31 Argumentai: Atsižvelgiant į šio įstatymo poreikį profesionaliojo scenos meno įstaigoms. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
m. vasario 28 gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
pranešėjai: R. Šarknickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2936(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Komiteto biuro vedėja A.Jonaitienė