Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
straipsnį 2 nauja dalimi: „2. Globėjų centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budintiems globėjams, taip pat šios įstaigos ir savivaldybės sudarytoje socialinių paslaugų teikimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teikia socialines paslaugas ir organizuoja kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. Minėta savivaldybės ir globėjų centro socialinių paslaugų teikimo sutartis gali būti nesudaroma, jeigu globėjų centro steigėjas yra savivaldybė.“
straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Budintis globėjas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir konsultavimo kursus, skirtus budinčiam globėjui, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal su globėjų centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą.“
3Buvusias 2,
3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 dalimis. 4. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba) arba (ir) laikinai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atskirais s Savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos budintys globėjai, bendradarbiaudami su globėjų centru, arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, budintiems globėjams per globėjų centrą, arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį 4 punktu: „4) vertina ir nustato budinčių globėjų poreikį ir sudaro atlygintinas sutartis su globėjų centru dėl socialinių ir kitokių paslaugų teikimo.“
4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) parenka vaikus galinčias globoti šeimas, budinčius globėjus ir jas prižiūri jų veiklą;“. 4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių, įskaitant tuos šeimos narius, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą, o jei tėvų valdžia apribota – sudaryti sąlygas tėvų (tėvo ar motinos) elgesio pokyčiams, kurie leistų grąžinti vaiką į šeimą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globėjams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat teikiama atestuotų socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaikus globojanti šeima, budintis globėjas turi atitikti teisės aktų
nustatytus reikalavimus ir turėti savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą apie vaikus globojančios šeimos, budinčio globėjo tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais).“
Papildyti Įstatymą 19¹ straipsniu: „19¹ straipsnis. Be tėvų globos likusių vaikų globa (rūpyba) budinčių globėjų šeimoje 1.
Budintis globėjas prižiūri likusį be tėvų globos vaiką pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kurioje turi būti sulygta bent dėl šių sąlygų: sutarties šalys; sutarties objektas ir tikslas; vaiko priežiūros vieta (kuri negali sutapti su globėjų centro registruotos buveinės ar socialinės globos įstaigos licencijoje nurodyta vieta); globojamų vaikų skaičius; lėšų, skirtų prižiūrimo vaiko išlaikymui ir priežiūrai, budinčio globėjo atlygis ir kitų piniginių lėšų dydis ir mokėjimų tvarka; trumpalaikės socialinės globos vaikui (laikino atokvėpio) budinčiam globėjui suteikimo tvarka; kitos budinčio globėjo ir globėjų centro teisės ir tarpusavio įsipareigojimai; pagalbos teikimo budinčiam globėjui ir vaikui tvarka; sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. 3. Budinčių globėjų ir globos centrų apskaitą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4.
pareigos:
1) priimti vaiką nuosavybės teise priklausančiame būste ar kitame globėjų centro nurodytame būste ir užtikrinti emocinį bei fizinį vaiko saugumą, visavertį vaiko poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdieninę priežiūrą;
2) bendradarbiauti su globėjų centru ir jo paskirtais darbuotojais ar specialistais (socialiniais darbuotojais, psichologais ir kt.), užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su savo biologiniais giminaičiais pagal numatytą ir su globėjų centru suderintą tvarką;
3) dalyvauti rengiant individualų vaiko vystymosi planą ir užtikrinti jo įgyvendinimą;
4) nedelsiant informuoti globėjų centro paskirtus darbuotojus apie vaikui kylančius emocinius ir fiziologinius sunkumus, siekiant užtikrinti vaikui reikiamų specialistų pagalbą;
5) atsakingai ir pagal paskirtį naudoti globėjų centro vaikui išlaikyti skiriamas pinigines lėšas;
6) nedelsiant informuoti globėjų centrą apie atvejus, kuomet jis negali laikinai dėl objektyvių priežasčių vykdyti šiame įstatyme ir sutartyje numatytų įsipareigojimų;
kitas teisės aktuose ir sutartyse nustatytas pareigas. 5. Budinčio globėjo teisės:
1) gauti globėjų centro kas mėnesį mokamą atlygį (pagalbos pinigus ar kt.) už teikiamas paslaugas šio įstatymo ir sutarties nustatyta tvarka prižiūrint vaiką (vaikus). Šis atlygis yra mokamas sutarties galiojimo metu net ir tais atvejais, kai globėjų centras neperkelia vaikų į budinčio globėjo šeimą. Tais atvejais, kai sutartį sudaro sutuoktiniai, atlygis mokamas tik vienam iš jų;
2) gauti iš globėjų centro kas mėnesį mokamą vaikui išlaikyti skirtą vaiko globos (rūpybos) išmoką pagal Išmokų vaikams įstatymą.
Ši išmoka vaikui išlaikyti yra mokama tik tą laikotarpį, kol vaikas gyvena pas budintį globėją;
3) gauti papildomų lėšų, jeigu tai numatyta sutartyje;
4) ne rečiau nei kartą per kalendorinius metus naudotis 28 kalendorinių dienų vaiko trumpalaike socialine globa (laikino atokvėpio paslauga);
5) įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyse nustatytas teises. 6. Globėjų centras veikia šio įstatymo ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir turi šias pareigas:
1) budinčio globėjo priežiūrai siųsti vaikus, kuriems jie gali užtikrinti emocinį ir fizinį saugumą bei visavertį poreikius atitinkantį ugdymą ir priežiūrą, teikti ar organizuoti tęstinę pagalbą budinčiam globėjui ir jo prižiūrimiems vaikams;
2) skirti atsakingą darbuotoją (ar darbuotojus), kuris teiks reikiamą pagalbą budinčiam globėjui, ir užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama laiku ir kokybiškai; tarpininkauti budintiems globėjams dėl švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų jų prižiūrimiems vaikams;
3) paslaugos teikimo metu periodiškai (paprastai ne rečiau nei vieną kartą per šešis mėnesius) atlikti budinčio globėjo vykdomos vaiko priežiūros kokybės vertinimą;
4) kiekvieną mėnesį skirti vaiko išlaikymui ir priežiūrai reikalingas pinigines lėšas ir užtikrinti, kad budintis globėjas laiku sutartyje nustatytais terminais gautų šiame straipsnyje ir sutartyje numatytą atlygį;
5) vykdyti budinčio globėjo finansinių lėšų panaudojimo kontrolę ir teikti pagalbą vedant apskaitą;
6) užtikrinti, kad budintis globėjas nuolat tobulintų savo kompetenciją;
7) vykdyti socialinių globėjų paiešką, atranką ir parengimą;
8) dirbti su biologiniais tėvais, siekiant vaiką grąžinti į šeimą;
9) įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyse nustatytas pareigas. 7.
centras turi šias teises:
1) sudaryti tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su budinčiu globėju ar ją nutraukti;
2) sudaryti socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutartį su savivaldybe ar ją nutraukti;
3) įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyse nustatytas teises. 8. Pavyzdines socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutarties, sudaromos tarp globėjų centro ir savivaldybės, taip pat tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties, sudaromos tarp globos centro ir budinčio globėjo, formas tvirtina Vyriausybė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Vaikų priežiūra ar globa
(rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, budinčių globėjų šeimoje, taip pat globėjų centro vykdoma vaikų globa (rūpyba) ir kitos teikiamos socialinės paslaugos (finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams, o kai vaikui nustatyta nuolatinė ar laikinoji globa (rūpyba), – ir vaikų globos (rūpybos) išmokoms, globos (rūpybos) tiksliniams priedams pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas XIIIP-293(2) lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Budintis globėjas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos
Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globėjų konsultavimo kursus, pagal su globėjų centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Globėjų centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri,
įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budinčiam globėjui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globėjui, taip pat kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.“
3Buvusias 2 straipsnio 2–13 dalis laikyti atitinkamai 4–15 dalimis. 4. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti
taip: „9. Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.
Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba) arba
(ir) laikinai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atskirais s Savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja
(jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, budintys globėjai, arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, budintiems globėjams per globėjų centrą arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.“
Papildyti 13 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) vertina ir nustato budinčių globėjų poreikį.“
1Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai teikiamos padedant
ugdyti suaugusių šeimos narių, įskaitant tuos šeimos narius, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą, o jeigu tėvų valdžia apribota – sudaryti sąlygas tėvų (tėvo ar motinos) elgesio pokyčiams, kurie leistų grąžinti vaiką į šeimą.
Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.“
2Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems
globėjams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat teikiama atestuotų socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą.“
Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vaikus globojanti šeima, budintis globėjas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir turėti savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą apie vaikus globojančios šeimos, budinčio globėjo tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais).“
Papildyti Įstatymą 19¹ straipsniu: „19¹ straipsnis. Budinčio globėjo vykdoma likusių be tėvų globos vaikų, socialinės rizikos vaikų priežiūra
rizikos vaiką (toliau šiame straipsnyje – prižiūrimas vaikas) pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį (toliau šiame straipsnyje – sutartis).
Šioje sutartyje turi būti sulygta bent dėl šių sąlygų: sutarties šalys; sutarties objektas ir tikslas; vaiko priežiūros vieta (ji negali sutapti su globėjų centro registruotos buveinės ar socialinės globos įstaigos licencijoje nurodyta vieta); globojamų vaikų skaičius; lėšų, skirtų prižiūrimo vaiko išlaikymui ir priežiūrai, dydis ir mokėjimų tvarka; prižiūrimo vaiko trumpalaikės socialinės globos (laikino atokvėpio) budinčiam globėjui suteikimo tvarka; sutarties šalių atsakomybė dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo; kitos budinčio globėjo ir globėjų centro teisės ir tarpusavio įsipareigojimai; pagalbos teikimo budinčiam globėjui ir vaikui tvarka; sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. 2.
2Budinčio globėjo pareigos:
1) priimti prižiūrimą vaiką nuosavybės teise priklausančiame būste ar kitame globėjų centro nurodytame būste ir užtikrinti emocinį bei fizinį vaiko saugumą, visavertį vaiko poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą;
2) bendradarbiauti su globėjų centru ir jo paskirtais darbuotojais ar specialistais (socialiniais darbuotojais, psichologais ir kt.), užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su savo biologiniais giminaičiais pagal numatytą ir su globėjų centru suderintą tvarką;
3) dalyvauti rengiant individualų vaiko vystymosi planą ir užtikrinti jo įgyvendinimą;
4) nedelsiant informuoti globėjų centro paskirtus darbuotojus apie vaikui kylančius emocinius ir fiziologinius sunkumus, siekiant užtikrinti vaikui reikiamų specialistų pagalbą;
5) atsakingai ir pagal paskirtį naudoti globėjų centro vaikui išlaikyti skirtą vaiko globos (rūpybos) išmoką, numatytą Išmokų vaikams įstatyme;
6) nedelsiant informuoti globėjų centrą apie atvejus, kai jis negali laikinai dėl objektyvių priežasčių vykdyti šiame įstatyme ir sutartyje numatytų įsipareigojimų;
7) įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyje nustatytas pareigas. 3. Budinčio globėjo teisės:
1) gauti globėjų centro kas mėnesį mokamą atlygį – pagalbos pinigus už teikiamas paslaugas šiame įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka prižiūrint vaiką (vaikus). Šis atlygis yra mokamas sutarties galiojimo metu net ir tais atvejais, kai globėjų centras neperkelia vaiko (vaikų) budinčiam globėjui. Tais atvejais, kai sutartį sudaro sutuoktiniai, atlygis mokamas tik vienam iš jų;
2) gauti iš globėjų centro kas mėnesį mokamą prižiūrimo vaiko išlaikymui skirtą vaiko globos (rūpybos) išmoką pagal Išmokų vaikams įstatymą.
Ši išmoka vaiko išlaikymui yra mokama tik tą laikotarpį, kol vaikas gyvena pas budintį globėją;
3) gauti papildomų lėšų, jeigu tai numatyta sutartyje;
4) naudotis prižiūrimam vaikui teikiama trumpalaike socialine globa (laikino atokvėpio paslauga);
5) įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyje nustatytas teises. 4. Globėjų centras vykdo vaiko globą (rūpybą) ir turi šias pareigas:
1) budinčio globėjo priežiūrai siųsti vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) budintis globėjas gali užtikrinti emocinį ir fizinį saugumą bei visavertį poreikius atitinkantį ugdymą ir priežiūrą, teikti ar organizuoti tęstinę pagalbą budinčiam globėjui ir jo prižiūrimiems vaikams;
2) skirti darbuotoją (darbuotojus), atsakingą (atsakingus) už reikiamos pagalbos budinčiam globėjui teikimą, ir užtikrinti, kad ši pagalba būtų teikiama laiku ir kokybiškai; tarpininkauti budintiems globėjams dėl švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų teikimo jų prižiūrimiems vaikams;
3) socialinių paslaugų ir kitos pagalbos budinčiam globėjui teikimo metu ne rečiau kaip vieną kartą per šešis mėnesius atlikti budinčio globėjo vykdomos vaiko priežiūros kokybės vertinimą;
4) kiekvieną mėnesį skirti vaiko išlaikymui ir priežiūrai reikalingas pinigines lėšas ir užtikrinti, kad budintis globėjas sutartyje nustatytais terminais gautų šiame straipsnyje ir sutartyje nurodytą atlygį;
5) užtikrinti, kad budintis globėjas nuolat tobulintų savo profesinę kompetenciją;
6) vykdyti budinčių globėjų paiešką, atranką ir parengimą;
7) dirbti su biologiniais tėvais, siekiant grąžinti vaiką į šeimą;
8) įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyje nustatytas pareigas. 5.
5Globėjų centro teisės:
1) sudaryti sutartį su budinčiu globėju ar ją nutraukti;
2) sudaryti socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutartį su savivaldybe ar ją nutraukti;
3) įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyse nustatytas teises. 6. Globėjų centrų veiklos kokybės priežiūrą vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 7. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina globėjų centro veiklos ir vaiko budinčio globėjo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašą.“
Pakeisti 34 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vaikų priežiūra ar globa (rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, pas
budintį globėją, taip pat globėjų centro vykdoma vaikų globa (rūpyba) ir kitos teikiamos socialinės paslaugos finansuojama finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams, o kai vaikui nustatyta nuolatinė ar laikinoji globa (rūpyba), – ir iš lėšų, skirtų vaikų globos (rūpybos) išmokoms, globos (rūpybos) tiksliniams priedams pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“
institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas XIIIP-293(3) lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Budintis globotojas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos
Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri,
įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.“
3Buvusias 2 straipsnio 2–13 dalis laikyti atitinkamai 4–15 dalimis. 4. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti
taip: „8. 10.
10Socialinės rizikos šeima – šeima,
kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba) arba
(ir) laikinai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia.“
5Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. 15. Vaikus globojanti šeima – sutuoktiniai (ar vienas gyvenantis vyresnis kaip 21 metų asmuo), įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrintys ar globojantys (besirūpinantys) nesusietus giminystės ryšiais likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atskirais s Savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja
(jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, budintys globotojai arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, budintiems globotojams per globos centrą arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.“
Papildyti 13 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) vertina ir nustato budinčių globotojų poreikį.“
1Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių, įskaitant tuos šeimos narius, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą, o jeigu tėvų valdžia apribota – sudaryti sąlygas tėvų (tėvo ar motinos) elgesio pokyčiams, kurie leistų grąžinti vaiką į šeimą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.“
2Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems
globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat teikiama atestuotų socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą.“
Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vaikus globojanti šeima, budintis globotojas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir turėti savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą apie vaikus globojančios šeimos, budinčio globotojo tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais).“
Papildyti Įstatymą 19¹ straipsniu: „19¹ straipsnis. Budinčio globotojo vykdoma likusių be tėvų globos vaikų, socialinės rizikos vaikų priežiūra
rizikos vaiką (toliau šiame straipsnyje – prižiūrimas vaikas) pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį (toliau šiame straipsnyje – sutartis).
Šioje sutartyje turi būti sulygta bent dėl šių sąlygų: sutarties šalys; sutarties objektas ir tikslas; vaiko priežiūros vieta (ji negali sutapti su globos centro registruotos buveinės ar socialinės globos įstaigos licencijoje nurodyta vieta); globojamų vaikų skaičius; lėšų, skirtų prižiūrimo vaiko išlaikymui ir priežiūrai, dydis ir mokėjimų tvarka; prižiūrimo vaiko trumpalaikės socialinės globos (laikino atokvėpio) budinčiam globotojui suteikimo tvarka; sutarties šalių atsakomybė dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo; kitos budinčio globotojo ir globos centro teisės ir tarpusavio įsipareigojimai; pagalbos teikimo budinčiam globotojui ir vaikui tvarka; sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. 2.
2Budinčio globotojo pareigos:
1) priimti prižiūrimą vaiką nuosavybės teise priklausančiame būste ar kitame globos centro nurodytame būste ir užtikrinti emocinį bei fizinį vaiko saugumą, visavertį vaiko poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą;
2) bendradarbiauti su globos centru ir jo paskirtais darbuotojais ar specialistais (socialiniais darbuotojais, psichologais ir kt.), užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su savo biologiniais giminaičiais pagal numatytą ir su globos centru suderintą tvarką;
3) dalyvauti rengiant individualų vaiko vystymosi planą ir užtikrinti jo įgyvendinimą;
4) nedelsiant informuoti globos centro paskirtus darbuotojus apie vaikui kylančius emocinius ir fiziologinius sunkumus, siekiant užtikrinti vaikui reikiamų specialistų pagalbą;
5) atsakingai ir pagal paskirtį naudoti globos centro vaikui išlaikyti skirtą vaiko globos (rūpybos) išmoką, numatytą Išmokų vaikams įstatyme;
6) nedelsiant informuoti globos centrą apie atvejus, kai jis negali laikinai dėl objektyvių priežasčių vykdyti šiame įstatyme ir sutartyje numatytų įsipareigojimų;
7) įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyje nustatytas pareigas. 3. Budinčio globotojo teisės:
1) gauti globos centro kas mėnesį mokamą atlygį – pagalbos pinigus už teikiamas paslaugas šiame įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka prižiūrint vaiką (vaikus). Šis atlygis yra mokamas sutarties galiojimo metu net ir tais atvejais, kai globos centras neperkelia vaiko (vaikų) budinčiam globotojui. Tais atvejais, kai sutartį sudaro sutuoktiniai, atlygis mokamas tik vienam iš jų;
2) gauti iš globos centro kas mėnesį mokamą prižiūrimo vaiko išlaikymui skirtą vaiko globos (rūpybos) išmoką pagal Išmokų vaikams įstatymą.
Ši išmoka vaiko išlaikymui yra mokama tik tą laikotarpį, kol vaikas gyvena pas budintį globotoją;
3) gauti papildomų lėšų, jeigu tai numatyta sutartyje;
4) naudotis prižiūrimam vaikui teikiama trumpalaike socialine globa (laikino atokvėpio paslauga);
5) įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyje nustatytas teises. 4. Globos centras vykdo vaiko globą (rūpybą) ir turi šias pareigas:
1) budinčio globotojo priežiūrai siųsti vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) budintis globotojas gali užtikrinti emocinį ir fizinį saugumą bei visavertį poreikius atitinkantį ugdymą ir priežiūrą, teikti ar organizuoti tęstinę pagalbą budinčiam globotojui ir jo prižiūrimiems vaikams;
2) skirti darbuotoją (darbuotojus), atsakingą (atsakingus) už reikiamos pagalbos budinčiam globotojui teikimą, ir užtikrinti, kad ši pagalba būtų teikiama laiku ir kokybiškai; tarpininkauti budintiems globotojams dėl švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų teikimo jų prižiūrimiems vaikams;
3) socialinių paslaugų ir kitos pagalbos budinčiam globotojui teikimo metu ne rečiau kaip vieną kartą per šešis mėnesius atlikti budinčio globotojo vykdomos vaiko priežiūros kokybės vertinimą;
4) kiekvieną mėnesį skirti vaiko išlaikymui ir priežiūrai reikalingas pinigines lėšas ir užtikrinti, kad budintis globotojas sutartyje nustatytais terminais gautų šiame straipsnyje ir sutartyje nurodytą atlygį;
5) užtikrinti, kad budintis globotojas nuolat tobulintų savo profesinę kompetenciją;
6) vykdyti budinčių globotojų paiešką, atranką ir parengimą;
7) dirbti su biologiniais tėvais, siekiant grąžinti vaiką į šeimą;
8) įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyje nustatytas pareigas. 5.
5Globos centro teisės:
1) sudaryti sutartį su budinčiu globotoju ar ją nutraukti;
2) sudaryti socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutartį su savivaldybe ar ją nutraukti;
3) įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyse nustatytas teises. 6. Globos centrų veiklos kokybės priežiūrą vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 7. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašą.“
Pakeisti 34 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vaikų priežiūra ar globa (rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, pas
budintį globotoją, taip pat globos centro vykdoma vaikų globa (rūpyba) ir kitos teikiamos socialinės paslaugos finansuojama finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams, o kai vaikui nustatyta nuolatinė ar laikinoji globa (rūpyba), – ir iš lėšų, skirtų vaikų globos (rūpybos) išmokoms, globos (rūpybos) tiksliniams priedams pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 IR 3.266 straipsnių PAKEITIMO ir KODEKSO papildymo 3.276¹ straipsniu ĮSTATYMO projekto, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 83 IR 404
1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 133 ir 134 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS išmokų vaikams įstatymo nr. I-621 8 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LiGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo nr. XII-2501 1 STRAIPSNIO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei vaikų auklėjimo šeimoje principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad valstybė turi pozityvią pareigą vaikui rūpintis juo ir ginti jo interesus, kai to reikia. Pavyzdžiui, teismas yra konstatavęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą, kai vaikai patyrė tėvų smurtą, bet savivaldybė ir kitos institucijos nesiėmė adekvačių priemonių apginti vaikų teisėms ir interesams (2001 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Z ir kiti v. Jungtinė Karalystė).
Jungtinė Karalystė). Taigi, valstybė turi pareigą užtikrinti geriausius vaiko interesus, apsaugant vaikus nuo neigiamos jų vystymuisi aplinkos, o tais atvejais, kai vaikas yra paimamas iš savo šeimos, užtikrinti kuo spartesnį vaiko grįžimą į šeimos aplinką. Atsižvelgiant į tai, teikiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 ir 404 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso
vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21¹ straipsniu įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai), kuriais siekiama užtikrinti vaiko interesą augti saugioje šeimos aplinkoje. Įstatymų projektų teikimą pirmiausia paskatino siekis šalinti įstatymuose esančias spragas, kurios neleidžia efektyviai užtikrinti vaikų apsaugos. Šiuo metu socialinės rizikos šeimose auga apie 19 tūkst. vaikų, o apie 3300 vaikų gyvena globos namuose. Vis dėlto, dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia šiems vaikams kuo greičiau atsidurti jų vystymuisi geriausioje aplinkoje.
Nors Civiliniame kodekse ir yra reglamentuoti tėvų valdžios apribojimo pagrindai ir pasekmės, vis dėlto, daugelis tokių bylų vien pirmosios instancijos teismuose tęsiasi metus ar net ilgiau. Pavyzdžiui, vien 2015 m. net 118 bylų dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tęsėsi apie metus, o 22 – daugiau kaip metus. Be to, šiose bylose priimti sprendimai gali būti skundžiami apeliacine, vėliau ir kasacine tvarka, o tai taip pat prailgina galutinio sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo laiką. Be to, šiuo metu didelė dalis tėvų, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžiama, apskritai nėra suinteresuoti dalyvauti tokiose bylose, o tai apsunkina galimybes šias bylas nagrinėti operatyviai. Siekiant suderinti vaikų ir tėvų interesus, taip pat būtina nustatyti, kad tėvams, dėl kurių valdžios ribojimo sprendžiama, būtų teikiama nemokama teisinė pagalba. Profesionalaus teisininko dalyvavimas užtikrintų tiek tėvų interesų, tiek pačių vaikų teisių apsaugą. Be to, profesionalaus teisininko dalyvavimas įvaikinimo ir globos nustatymo procesuose taip pat prisidėtų prie spartesnio vaiko grįžimo į šeimos aplinką. Tuo atveju, jei vaiko tėvų valdžia yra apribojama neterminuotai, vaikas yra įtraukiamas į įvaikintinų vaikų sąrašą. Vis dėlto, dabartinis reguliavimas, nustatantis pernelyg griežtus reikalavimus, neskatina įvaikinti. Šiuo metu įvaikinti gali susituokę asmenys iki penkiasdešimties metų. Tačiau, ilgėjant gyvenimo trukmei, šis amžiaus limitas turėtų būti prailgintas. Be to, pagal dabartinį teisinį reguliavimą yra galimos ir dažnai pasitaikančios situacijos, kai asmeniui ar asmenims, nusprendusiems tapti įtėviais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pirmiausia rekomenduoja globoti vaiką šeimoje tol, kol tėvų valdžios ribojimo klausimai yra sprendžiami teismine tvarka.
Minėtos globos šeimoje atveju būsimi įtėviai nustatyta tvarka įpareigojami bendrauti su vaiko biologiniais tėvais ir siekti, kad vaikas būtų jiems grąžintas, tačiau, net ir biologinių tėvų valdžios ribojimo atveju, minėtos globėjų šeimos neturi pirmenybės teisės įvaikinti. Taigi, aptariamų šeimų ir globojamo vaiko, kuris galėtų būti įvaikintas tokioje šeimoje, situacija lieka ir teisiškai, ir emociškai neapibrėžta. Paminėtina ir tai, jog šiuo metu norintys įvaikinti asmenys turi mokėti žyminį mokestį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pati valstybė turi būti suinteresuota platesniu įvaikinimo taikymu, toks apribojimas laikytinas neproporcingu. Be to, šiuo metu Lietuvoje žmonės nesiryžta įvaikinti vyresnio amžiaus vaikų (tai yra visuomenės apklausų duomenimis ketverių metų amžiaus vaikas paprastai jau nėra pageidaujamas įvaikinti). Tokią situaciją lemia ir tai, kad dabartinė socialinės apsaugos garantijų sistema, įvaikinus vyresnius vaikus, nėra veiksminga ir nesudaro galimybių, sutrikusios raidos vaikui patekus į šeimą, su juo praleisti pakankamai laiko, įvaikinę žmonės adaptaciniu laikotarpiu susiduria su sunkumais, derindami darbo ir šeiminį gyvenimą. Galiojančiuose teisės aktuose Lietuvoje kol kas nėra reglamentuota kitose valstybėse plačiai paplitusi vaiko globos forma globėjų centre, kuri užtikrina, kad tais atvejais, kai vaiką tenka paimti iš tėvų, vaikas galėtų augti ne globos institucijoje, o šeimos aplinkoje (pas budintį globėją). Šios rūšies globa įteisinta Suomijoje, Italijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Slovėnijoje.
Be to, daugelis savivaldybių pripažįsta, kad aiškus teisinis reguliavimas ir bendros taisyklės, reglamentuojančios aptariamą sritį, visoje Lietuvoje yra būtinos. Teikiamais Įstatymų projektais siekiama šių pagrindinių tikslų:
vaikų saugumą šeimose;
kad visos institucijos aktyviau imtųsi priemonių, siekdamos sudaryti sąlygas vaikui augti saugioje aplinkoje, o biologinės šeimos sulauktų realios pagalbos (per socialines paslaugas, teisinę pagalbą ir kt.) ir dėtų visas pastangas, kad jų vaikai augtų saugioje šeimos aplinkoje;
kad daugiau asmenų turėtų galimybę įsivaikinti ir globoti;
biurokratinę ir finansinę naštą žmonėms, pasiryžusiems globoti ir įvaikinti;
nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo yra sprendžiama, taip pat įvaikinantiems ir globoti norintiems asmenims;
aiškias procedūras įstatymuose, kad vaikai iš globos įstaigų galėtų teismo sprendimu būti perkeliami į juos norinčias įvaikinti šeimas net ir tais atvejais, kai tėvų valdžia nėra ribota;
alternatyvią globai institucijoje naują papildomą vaikų globos formą – globą globėjų centre, siekiant užtikrinti, kad vaikai, netekę tėvų globos, galėtų augti šeimos aplinkoje, o ne globos įstaigose, ir kad būtų dedamos maksimalios pastangos, siekiant keisti situaciją šeimoje ir kuo greičiau vaikus grąžinti į biologines šeimas;
sąlygas prižiūrėti įvaikintą vaiką, kaip ir pagimdytą biologinį vaiką;
bendrą visos Lietuvos, o ne pavienių savivaldybių vedamą globojamų vaikų ir globėjų apskaitą. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė bei Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato vaiko gyvenamąją vietą. Vis dėlto, ši Civilinio kodekso nuostata aiškiai nenumato, kad, skirdamas vaikui globą (rūpybą), teismas turėtų įvertinti, ar nėra galimybės nustatyti vaikui globos (rūpybos) šeimoje arba šeimynoje, ir tik nesant tokios galimybės ją skirti vaikų globos institucijoje. Tokios nuostatos nėra įtvirtintos ir 3.262 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko laikinosios globos nustatymą. Be to, šiuo metu Civilinio kodekso 3.180–3.183 straipsniai numato tėvų valdžios apribojimo pagrindus ir pasekmes, tačiau aiškiai nenustato, kokiais terminais ir kokiomis aplinkybėmis laikinas tėvų valdžios apribojimas gali ar turi būti pakeistas į neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tai nėra nustatyta ir kituose Kodekso straipsniuose, pavyzdžiui, 3.262 straipsnyje, reguliuojančiame vaiko laikinosios globos nustatymą. Tai lemia paradoksalias situacijas, kuomet laikinas tėvų valdžios apribojimas tęsiasi itin ilgą laiką, o tai nesuteikia teisinio tikrumo vaikui, kurio tėvų valdžia laikinai apribota. Civilinio kodekso 3.209 straipsnyje numatyta, kad įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą, išskyrus atvejus, kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje. Nors tokia šeima turėtų būti laikoma vaiko globėjo (rūpintojo) šeima, tačiau praktikoje dėl šios nuostatos taikymo kyla neaiškumų. Civilinio kodekso 3.210 straipsnyje numatyta, kad įvaikintojais gali būti tik asmenys iki penkiasdešimties metų, taip pat tik sutuoktiniai, išskyrus išimtinius atvejus.
Tačiau šioje nuostatoje nėra nurodyta, kad įvaikintojais negali būti asmenys, kurie yra pripažinti kaltais net už tyčinių nusikaltimų padarymą. Be to, Civilinio kodekso 3.212 straipsnyje nėra aiškiai numatyta, kad vaikų globos institucijos arba šeimynos sutikimas įvaikinti nėra būtinas. Civilinio kodekso 3.222 straipsnis, taip pat Civilinio proceso kodekso 486 straipsnis reglamentuoja vaiko perkėlimo į šeimą iki įvaikinimo institutą, kuris suteikia galimybę perkelti vaiką į būsimųjų įtėvių šeimą iki įvaikinimo. Vis dėlto, šiuo metu šis institutas yra retai taikomas, nors, praktikų nuomone, būtent šis institutas galėtų būti patobulintas, siekiant jį pritaikyti dažnesniam vaikų perkėlimui iš globos institucijų į šeimas. Civilinio kodekso 3.250 straipsnyje reguliuojama vaikų, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustatymas ir apskaita. Tačiau šioje normoje nėra numatyta pareiga valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ne vėliau kaip per vieną dieną reaguoti į pranešimus apie nederamą tėvų elgesį su vaikais ir imtis priemonių dėl galimo tėvų valdžios ribojimo. Be to, šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyti informacijos gavimo šaltiniai yra riboti. Civilinio kodekso 3.257 straipsnis nustato vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindus. Tačiau tarp jų nėra numatytas pagrindas, kai tėvų valdžia yra apribota. Šiuo metu Civilinis kodeksas nenumato centralizuotos vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), apskaitos, taip pat globėjų centro ir budinčių globėjų statuso. Be to, Kodeksas nenumato savivaldybių vaiko teisių apsaugos institucijų pareigos bendradarbiauti tarpusavyje. Todėl praktikoje dažnai iškyla problemų dėl šių institucijų tarpusavio nesikalbėjimo, o tai galiausiai lemia, kad vaikas praranda galimybę būti įvaikintas ar perkeltas į globėjų (rūpintojų) šeimą.
Civilinio proceso kodekso 83 straipsnyje yra numatyta, kokie asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose. Tarp šių asmenų nepatenka šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo ar bylose dėl įvaikinimo, vaiko nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo. Toks reguliavimas neskatina norinčių įvaikinti asmenų, neprisideda prie to, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nenustato, kad vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžiama, taip pat įvaikintojai ar globoti norintys asmenys turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (išskyrus, jei jie atitinka kitus įstatyme numatytus kriterijus šiai pagalbai gauti, pavyzdžiui, atitinka pajamų kriterijų). Neturint profesionalaus atstovo tokio pobūdžio bylose, tėvų valdžios apribojimo bylų nagrinėjimas yra apsunkinamas, neužtikrinamas kvalifikuotas atstovavimas tėvams, dėl kurių valdžios ribojimo yra sprendžiama, kartu neskatinamas įvaikinimas ir vaiko globa (rūpyba). Tai neleidžia šių bylų nagrinėti operatyviau. Socialinių paslaugų įstatymas apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas bei ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą. Tačiau įstatyme nėra reglamentuota, kokia tvarka veikia globėjų centre nustatyta vaiko globa, nėra apibrėžtos globėjų centro, budinčių globėjų teisės, garantijos ir pareigos bei jų santykis su savivaldybės organizuojama vaiko globa ir socialinėmis paslaugomis.
Išmokų vaikams įstatymas nenumato, kokia išmoka turi būti mokama tais atvejais, kai vaiko globa yra nustatoma globos centre ir vaikas auga budinčių globėjų šeimos namuose, ir iš kokių šaltinių tokia išmoka bei minėtos paslaugos yra finansuojamos. Darbo kodeksas bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, įvaikinus vyresnio amžiaus vaiką, suteikia teisę į atitinkamas atostogas, užtikrinančias darbo vietos apsaugą, tik pirmuosius tris mėnesius po įvaikinimo. Galiojanti motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokų sistema yra diskriminuojanti asmenis, įvaikinusius vyresnio amžiaus vaiką ar vaikus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamais Įstatymų projektais siekiama šalinti šiuo metu egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas, kurios neužtikrina vaiko interesų kuo greičiau pakliūti į saugią šeimos aplinką ir nesudaro prielaidų operatyviai spręsti problemas, susijusias su vaiko teisiniu statusu. 4.1.
Civilinio kodekso pakeitimais siūloma:
1) įpareigoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, gavus informacijos apie bet kokius vaikų teisių pažeidimus ar nederamą elgesį su vaikais, ne vėliau kaip per 1 dieną (net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena) imtis priemonių vaiko apsaugai užtikrinti – t. y. nedelsiant paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos (pavyzdžiui, apgyvendinti vaiką su motina krizių centre, šeimynoje arba perduoti jį budinčiam globėjui ir parengti darbo su šeima planą);
2) įpareigoti visas institucijas, atliekančias tiesioginio darbo funkcijas su vaikais, dirbančioms su vaikais (išplečiant institucijų sąrašą, teisėsaugos, švietimo, socialinių paslaugų, nevyriausybinių organizacijų), nedelsiant (ne vėliau kaip kitą dieną) informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją apie bet kokį nederamą elgesį su vaiku;
3) išplėsti nederamo elgesio su vaiku apibrėžimą, papildant jį piktnaudžiavimu tėvų valdžia, vaiko nepriežiūra;
4) numatomas dviejų mėnesių laikotarpis, per kurį, paėmus vaiką iš šeimos ir nustačius jam laikiną globą, o tėvams nesitaisant ar nepriimant siūlomos pagalbos, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalės kreiptis į teismą su prašymu riboti tėvų valdžią (paprastai tėvų valdžia pirmiausia būtų ribojama laikinai ir tik esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, neterminuotai);
5) apibrėžiama, kad laikinas tėvų teisių ribojimas gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių.
Teikiamais Civilinio kodekso pakeitimais siūloma:
1) įpareigoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, gavus informacijos apie bet kokius vaikų teisių pažeidimus ar nederamą elgesį su vaikais, ne vėliau kaip per 1 dieną (net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena) imtis priemonių vaiko apsaugai užtikrinti – t. y. nedelsiant paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos (pavyzdžiui, apgyvendinti vaiką su motina krizių centre, šeimynoje arba perduoti jį budinčiam globėjui ir parengti darbo su šeima planą);
2) įpareigoti visas institucijas, atliekančias tiesioginio darbo funkcijas su vaikais, dirbančioms su vaikais (išplečiant institucijų sąrašą, teisėsaugos, švietimo, socialinių paslaugų, nevyriausybinių organizacijų), nedelsiant (ne vėliau kaip kitą dieną) informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją apie bet kokį nederamą elgesį su vaiku;
3) išplėsti nederamo elgesio su vaiku apibrėžimą, papildant jį piktnaudžiavimu tėvų valdžia, vaiko nepriežiūra;
4) numatomas dviejų mėnesių laikotarpis, per kurį, paėmus vaiką iš šeimos ir nustačius jam laikiną globą, o tėvams nesitaisant ar nepriimant siūlomos pagalbos, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalės kreiptis į teismą su prašymu riboti tėvų valdžią (paprastai tėvų valdžia pirmiausia būtų ribojama laikinai ir tik esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, neterminuotai);
5) apibrėžiama, kad laikinas tėvų teisių ribojimas gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Tokiu terminu siekiama, kad per šį laikotarpį su biologiniais tėvais būtų aktyviai dirbama, siekiant sugrąžinti vaiką į biologinę šeimą, kartu tikimasi, kad toks terminas taps priežastimi tėvams bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, siekiant, kad vaikas kaip įmanoma greičiau grįžtų į biologinę šeimą;
6) įtvirtinamas įpareigojimas valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai kreiptis į teismą su prašymu dar pratęsti laikiną tėvų valdžios ribojimą tais atvejais, kai tėvai rodo akivaizdžias pastangas keistis (pavyzdžiui, gydosi nuo priklausomybių ir kita), tačiau nepaisant minėtų pastangų dar negali būti užtikrinamos vaikui saugios sąlygos grįžti į šeimą;
7) įtvirtinamas įpareigojimas valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai kreiptis į teismą su prašymu nustatyti neterminuotą tėvų valdžios ribojimą tais atvejais, kai laikotarpiu, kai tėvų valdžia yra ribota laikinai, tėvai atsisako rūpintis vaikais ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais.
Teismas tokiu atveju turėtų įvertinti reikšmingas bylos aplinkybes ir spręsti dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimo neterminuotu. Teismui tenkinus minėtą prašymą, vaikas būtų įrašomas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Tokiomis nuostatomis siekiama aiškiai reglamentuoti laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimą nuolatiniu. Šiuo metu aiškių terminų nebuvimas tampa viena iš priežasčių, kodėl vaikai užsilieka globos institucijose net nesistengiant jų grąžinti į šeimas ar įvaikinti;
8) įteisinama papildoma galimybė globos įstaigoje augančius vaikus perkelti į saugią šeimą, kol jų tėvų valdžia nėra ribota neterminuotai ir kol vaikas nėra įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą arba kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą. Pritarus siūlomoms nuostatoms, tokį sprendimą galėtų priimti teismas, esant tinkamų asmenų prašymui. Tokiais atvejais teismas privalėtų išklausyti vaiką, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę.
Norą įvaikinti vaiką, kurio tėvų valdžia laikinai apribota, išreiškusiems asmenims teismas turėtų išaiškinti, jog vaiko tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas gali būti panaikintas ir vaikas bus grąžintas į savo biologinių tėvų (tėvo ar motinos) šeimą, taip pat teismas galėtų nustatyti vaiko ir jo tėvų (tėvo ar motinos), kuriems apribota tėvų valdžia, bendravimo tvarką. Perkeliant vaiką į šeimą, vaiko globa (rūpyba) būtų nustatoma šių asmenų šeimoje, taip siekiant aiškiai išspręsti ir vaiko įstatyminio atstovo problemą. Šie pakeitimai skatintų vaikų globą šeimose, o vėliau ir įvaikinimą, užtikrintų, kad vaikas kuo greičiau atsidurtų šeimos aplinkoje, taip pat sudarytų sąlygas vaikui augti vienoje šeimoje, o ne būti perkeliamam iš šeimos į šeimą arba iš institucijos į šeimą ir atvirkščiai;
9) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija įpareigojama vaiką pirmiausia siūlyti globoti giminaičiams, taip pat įtėviams ar globėjams, kurių šeimoje auga minėto vaiko brolis ar sesuo. Jeigu tokios galimybės nėra, tuomet turėtų būti ieškoma kitų globėjų šeimų ar šeimynų, taip pat galimybių vaikui nustatyti globą globėjų centre. Tokios nuostatos spręstų praktikoje egzistuojančias problemas, kai tėvų globos netekusiems vaikams globa nustatoma globos institucijoje, dedant nepakankamas pastangas pirmiausia ieškoti minėtų geriausius vaiko interesus atitinkančių alternatyvų;
10) siekiant užtikrinti geriausius tėvų globos netekusių vaikų interesus, įtvirtinama nauja papildoma, prioritetinė lyginant su globa institucijoje, alternatyvi vaiko globos forma – globa globėjų centre.
Taip pat įtvirtinama, kad vaikų globos (rūpybos) globėjų centre tvarką ir sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (kartu su Civiliniu kodeksu yra teikiami lydimieji – Socialinių paslaugų įstatymo bei Išmokų vaikams įstatymo pakeitimų projektai);
11) Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įpareigojama tvarkyti vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), ir globėjų centralizuotą apskaitą, o valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojamos tarpusavyje keistis informacija apie globotinus vaikus visoje Lietuvoje. Tikimasi, kad tokiais atvejais, kai norintiems globoti asmenims nebus įmanoma pasiūlyti vaiko jų gyvenamosios vietos savivaldybėje, vaiko toliau būtų aktyviai ieškoma kitoje savivaldybėje, taip siekiant vaiko geriausių interesų būtų užtikrinamas greitesnis jo patekimas į šeimas bei atitinkamai mažinamas globos institucijose globojamų vaikų skaičių.
Be to, siūloma tvarka padėtų užtikrinti, kad savivaldybės keistųsi informacija ir apie asmenų siekiančių globoti vaikus tinkamumą;
12) aiškiai nustatyti, kad įvaikinant nėra būtinas vaikų globos institucijos, globojančios vaiką, globėjų centro ar šeimynos sutikimas;
13) siekiant užtikrinti globoti ir įvaikinti pasirengusių žmonių saugumą, atsisakyti šiuo metu taikomo įpareigojimo bylos dokumentuose biologiniams tėvams atskleisti būsimų įtėvių asmens duomenis (pavyzdžiui, asmens gyvenamosios vietos ar darbovietės adresą, asmens kodą, informaciją apie jų pajamas ir kt.);
14) siekiant užtikrinti vaikų saugumą, numatomas draudimas įvaikinti asmenims, nuo kurių buvo atskirtas vaikas, taip pat asmenims, turintiems psichikos sutrikimų ar sergantiems kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Numatoma, kad įtėviais taip pat negalės būti asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę tyčinį nusikaltimą, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą. Šie pakeitimai užtikrins, kad įvaikintojais netaptų asmenys, siekiantys savanaudiškų, ne vaiko interesų, arba asmenys, siekiantys tapti įtėviais, bet negalintys tinkamai pasirūpinti vaikais;
15) įtvirtinama nuostata, suteiksianti pirmenybę įsivaikinti šeimoms, kurios jau globoja įvaikinamą vaiką;
16) ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, siūloma didinti amžiaus cenzą būsimiems įtėviams (nuo 50 iki 55 metų). 4.2. Teikiamais Civilinio proceso kodekso pakeitimais siūloma atsisakyti žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo.
Tai skatintų greičiau kreiptis dėl šių klausimų išsprendimo, skatintų globą šeimose ir įvaikinimą. 4.3. Teikiamais Darbo kodekso pakeitimais siūloma prilyginti įtėvių vaiko priežiūros teises ir garantijas biologinių tėvų teisėms ir garantijoms, teisę į šias garantijas siejant su vaiko patekimo į įtėvių šeimą faktu, o ne su tokio vaiko amžiumi. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama paskatinti vyresnių vaikų įvaikinimą, siūlant numatyti, kad:
1) įtėviams būtų suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Tiems darbuotojams, kurie įvaikino du ir daugiau vaikų, šios atostogos būtų suteikiamos per šešis mėnesius;
2) pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui (išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos) būtų suteikiamos dvidešimt keturių mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Pritarus tiekiamoms Darbo kodekso pataisoms, tokios atostogos būtų suteikiamos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Pažymėtina, kad tiek esamas, tiek nuo 2017 metų liepos 1 d. įsigaliosiantis teisinis reguliavimas Darbo kodekse numato, kad tėvystės atostogos suteikiamos tik biologiniams vaiko tėvams po vaiko gimimo, o, įvaikinus vyresnį vaiką, atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos, iki kol vaikui sukaks treji metai, tuo tarpu įvaikinus vyresnį nei treji metai vaiką, tokių atostogų trukmė yra tik trys mėnesiai.
Taigi, nors pareigų prasme įvaikinimas pagal galiojančius įstatymus prilyginamas tėvystei, visgi tokių asmenų teisės ir garantijos, ypač įvaikinus vyresnio amžiaus vaikus, yra ribojamos, be to, nesudaro reikiamų galimybių adaptuotis po įvaikinimo fakto šeimoje tiek vaikui, tiek įtėviams. Atitinkamai nukenčia ir asmenų, kurie įsivaikina vyresnio amžiaus vaikus, tėvystės ir motinystės socialinės garantijos, net ir tuo atveju, jeigu jie pilna apimtimi dalyvauja socialiniame draudime, mokėdami įmokas, nes teisė į tėvystės išmoką pagal galiojantį Ligos ir motinystės įstatymą jiems nesuteikiama, tuo tarpu vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė šiems asmenims nepalankiai yra siejama su vaiko amžiumi, bet ne vaiko patekimo į įtėvių šeimą faktu. Siekiant užtikrinti teisių ir pareigų pusiausvyrą bei siekiant atsižvelgti į tai, kad, vaikui patekus į šeimą, adaptacinis periodas gali būti ne mažiau sudėtingas nei gimus vaikui, manytina, kad ir įtėviams turi būti sudarytos analogiškos teisės naudotis teisėmis ir garantijomis bei galimybės derinti darbo ir šeiminį gyvenimą. Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padėtų geriau derinti darbo ir šeiminį gyvenimą asmenims, įvaikinusiems ypač vyresnio amžiaus vaikus. 4.4. Teikiamais Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinti nediskriminacines tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų mokėjimo sąlygas, tokių išmokų mokėjimą siejant ne su vaiko amžiumi, o su vaiko pateikimo į šeimą faktu. Siūlomas teisinis reguliavimas paskatintų įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus.
Pažymėtina, kad, 2016 metų duomenimis, Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino tik tris septynerių–devynerių amžiaus vaikus, o vyresnių vaikų įvaikinta nebuvo. 4.5. Teikiamais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimais siūloma numatyti, kad nemokama teisinė pagalba teikiama tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas. Šie pakeitimai siūlomi siekiant užtikrinti vaiko tėvų teises, taip pat siekiant užtikrinti, kad bylos dėl tėvų valdžios apribojimo būtų sprendžiamos dalyvaujant profesionaliems teisininkams. Tai leistų šias bylas išnagrinėti operatyviau. Be to, siekiant palengvinti įvaikinimo ir vaikų globos procesus, skatinti įvaikinimą ir vaikų globą šeimoje, siūloma nustatyti, kad to pageidaujantiems įvaikintojams ir globėjams taip pat būtų teikiama nemokama teisinė pagalba. 4.6. Teikiamais Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimais Lietuvoje siūloma įtvirtinti vaiko globos, organizuojamos per globėjų centrą, tvarką, apibrėžti globėjų centro, budinčio globėjo bei savivaldybės teisinius santykius, teises ir pareigas bei atsakomybę. Budinčiu globėju galėtų tapti tik asmuo, atitinkantis visus Civiliniame kodekse globėjui keliamus reikalavimus ir išklausęs specialius mokymus. Su budinčiu globėju globėjų centras sudarytų tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kuri budintį globėją įpareigotų prižiūrėti likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais budintis globėjas nebūtų susietas giminystės ryšiais. Toks globėjas minėtoje sutartyje nustatytais atvejais taip pat būtų įpareigojamas teikti pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą.
Siūloma, kad globėjų centru būtų pripažįstama tik socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduotų likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams. Toks globėjų centras būtų įpareigotas teikti ir organizuoti socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budintiems globėjams, taip pat šios įstaigos ir savivaldybės sudarytoje socialinių paslaugų teikimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teiktų socialines paslaugas ir organizuotų kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. Minėta savivaldybės ir globėjų centro socialinių paslaugų teikimo sutartis galėtų būti nesudaroma, jeigu globėjų centro steigėjas yra savivaldybė. Socialinių paslaugų įstatymas taip pat papildomas nuostata, kad su socialinės rizikos šeima turi būti dirbama net ir tais atvejais, kai tėvų (tėvo ar motinos) valdžia yra laikinai apribota, siekiant, kad būtų užtikrintas aktyvus darbas ir su tokiomis šeimomis, siekiant vaikus grąžinti į šeimą. 4.7. Teikiamais Išmokų vaikams įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti valstybės biudžeto finansavimą naujai papildomai vaiko globos formai ne globos institucijoje, o globėjų centre ir siekiama įtvirtinti nuostatą, kad už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta globėjų centre, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. yra mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Manome, kad toks teisinis reguliavimas paskatintų savivaldybes aktyviau taikyti šią paslaugą, kaip alternatyvą vaikų globai globos institucijose, nes numatomas didesnis naujos globos formos (globėjų centre) finansavimas valstybės biudžeto lėšomis.
Tuo tarpu kitą tėvų globos netekusio vaiko išlaikymo kainos dalį savivaldybės turėtų dengti savo lėšomis, organizuodamos tokias paslaugas pagal teikiamas Socialinių paslaugų įstatymo pataisas. Siūlomas teisinis globos globėjų centre reguliavimas sudarytų platesnes sąlygas vaikų globai šeimos aplinkoje, užtikrintų, jog vaikas nepateks į vaikų globos įstaigas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, tikimasi, kad teikiamos įstatymų pataisos sudarys palankesnes sąlygas vaikų globai (rūpybai) šeimos aplinkoje ar įvaikinimui. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės patvirtinti Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centrų veiklos tvarkos aprašą, Ligų, kuriomis sergantys asmenys negali būti įvaikintojais, sąrašą, pavyzdines socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutarties, sudaromos tarp globėjų centro ir savivaldybės, taip pat tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties, sudaromos tarp globos centro ir budinčio globėjo, formas. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės patvirtinti Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centrų veiklos tvarkos aprašą, Ligų, kuriomis sergantys asmenys negali būti įvaikintojais, sąrašą, pavyzdines socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutarties, sudaromos tarp globėjų centro ir savivaldybės, taip pat tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties, sudaromos tarp globos centro ir budinčio globėjo, formas. 12.
projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Įgyvendinti teikiamus Įstatymų projektus preliminariais duomenimis prognozuojamas papildomas lėšų poreikis
pataisos įsigaliotų 2017 m. rugsėjo 1 d., iš valstybės biudžeto ir iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto – iki 458760 eurų, iš jų dėl:
1) Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo projekto – jeigu pirmaisiais įstatymo pataisų įsigaliojimo metais 300 vaikų globa būtų nustatyta globėjų centre, toks lėšų poreikis būtų apie 60800 eurų iš valstybės biudžeto;
2) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projekto iki 116666 eurų iš valstybės biudžeto (įvertinant teismuose gautų bylų dėl tėvų valdžios ribojimo, įvaikinimo ir globos nustatymo skaičių ir prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato vidutinę vienos civilinės–administracinės bylos kainą);
3) Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimo projekto prognozuojamas papildomas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų poreikis:
20774 eurų tėvystės išmokoms įvaikinus vaiką;
priežiūros išmokoms (iš jų iki 156624 eurų už pirmuosius metus ir iki 103896 eurų už antruosius metus). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „įvaikinimas“, „globėjų centras“, „budintis globėjas“ „vaiko globa“, „tėvų atsakomybė“, „tėvų pareigos“, „teisinė pagalba“,
„žyminis mokestis“, „valstybės garantuojama teisinė pagalba“, „tikslinis
priedas“, „išmoka vaikui“, „tėvystės atostogos“, „vaiko priežiūros atostogos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Vilnius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
įstatymas) 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sampratą „Globėjų centras“. Pagal teikiamą apibrėžimą globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budintiems globėjams, taip pat šios įstaigos ir savivaldybės sudarytoje socialinių paslaugų teikimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teikia socialines paslaugas ir organizuoja kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. Iš teikiamo apibrėžimo bei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aiškus „Globėjų centro“ teisinis statusas. Galima preziumuoti, kad tai yra socialinių paslaugų įstaiga, tačiau neaišku, kodėl jai suteiktas specialus pavadinimas, kokia jo teisinė reikšmė. Negana to, galima suprasti, kad „Globėjų centras“ turėtų būti įsteigtas kiekvienoje savivaldybėje pačios savivaldybės ar kitų asmenų iniciatyva, tačiau neaišku kas jį turėtų įsteigti, jeigu neįsteigtų savivaldybė.
Šiame kontekste neaiški ir įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo 19¹ straipsnio 6 dalies nuostata „Globėjų centras veikia šio įstatymo ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, nes nesuprantama, kokia tvarka turima omeny – ar tai būtų įstaigos nuostatai, kitas dokumentas, reglamentuojantis įstaigos veiklą; teisine prasme tikslintina pati formuluotė, kad „Globėjų centras veikia šio įstatymo ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, nes subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas minėtais aspektais. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje kaip perteklinis brauktinas žodis „minėta“. 3. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies tekste brauktini žodžiai „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, nes, pirma, neaišku, apie kokius įstatymus čia kalbama, antra, ši formuluotė vertintina kaip perteklinė ir apsunkinanti tekstą. 4. Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalimi turėtų būti keičiama įstatymo 2 straipsnio 10 dalis (buvusi 8 dalis), atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti formuluotės
„bendradarbiaudami su globėjų centru“, nes ji šios normos kontekste yra
perteklinė, o formuluotė „per globėjų centrą“ tobulintina teisės požiūriu, be to, aiškumo dėlei, po žodžių „vaikus globojančios šeimos“ turėtų būti padėtas kablelis. 6. Įstatymo projekte reikėtų nuosekliau apibrėžti normas, reguliuojančias jame nurodytų sutarčių sudarymą, aiškiau reguliuojant šių sudarčių sudarymo iniciavimą.
Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, tarp globėjų centro ir savivaldybės sudaroma socialinių paslaugų teikimo sutartis. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad savivaldybė sudaro atlygintinas sutartis su globėjų centru dėl socialinių ir kitokių paslaugų teikimo. Keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 8 dalyje nurodyta pavyzdinė socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutartis, sudaroma tarp globėjų centro ir savivaldybės. Iš šių nuostatų darytina prielaida, kad sutarties sudarymo iniciatyva priklausytų savivaldybei, kuri priimtų sprendimą tokią sutartį sudaryti įvertinusi ir nustačiusi budinčių globėjų poreikį, tačiau neaišku, ar tai turėtų būti tos savivaldybės teritorijoje veikiantis globėjų centras, ar galėtų būti bet kurioje kitoje savivaldybėje veikianti socialinių paslaugų įstaiga. 7. Svarstytina, ar atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 7 punkte įtvirtintą nuostatą, neturėtų būti aptarta, kaip savivaldybė parenka budinčius globėjus – ar jie parenkami iš asmenų, su kuriais globėjų centras sudaro atitinkamas sutartis, ar atvirkščiai – globėjų centras sudaro sutartis su savivaldybės parinktais globėjais. Svarstytinas ir atvejis, kaip būtų sprendžiamos situacijos, jeigu savivaldybė nenustatytų budinčių globėjų poreikio ir nuspręstų nesudaryti sutarties su globėjų centru, tačiau jos teritorijoje pasitaikytų pavieniai atvejai, kuomet būtų reikalingi budintys globėjai. Taip pat neaišku, ar savivaldybė galėtų sudaryti sutartis su jau veikiančiomis socialinių paslaugų įstaigomis. 8. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, tarp globėjų centro ir budinčio globėjo būtų sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis (čia ir toliau išskirta – mūsų).
Pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, budintis globėjas turi turėti Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl tinkamumo globoti (rūpintis) vaiku. Pagal keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio pavadinimą turėtų būti nustatoma globa (rūpyba) budinčių globėjų šeimoje, tačiau pagal keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalį, budinčiam globėjui būtų nustatyta pareiga prižiūrėti likusį be tėvų globos vaiką pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Šioje dalyje nurodytos sąlygos, dėl kurių turi būti sulygta (sutarties šalys; sutarties objektas ir tikslas; vaiko priežiūros vieta (kuri negali sutapti su globėjų centro registruotos buveinės ar socialinės globos įstaigos licencijoje nurodyta vieta); globojamų vaikų skaičius; lėšų, skirtų prižiūrimo vaiko išlaikymui ir priežiūrai, budinčio globėjo atlygis ir kitų piniginių lėšų dydis ir mokėjimų tvarka; trumpalaikės socialinės globos vaikui (laikino atokvėpio) budinčiam globėjui suteikimo tvarka; kitos budinčio globėjo ir globėjų centro teisės ir tarpusavio įsipareigojimai; pagalbos teikimo budinčiam globėjui ir vaikui tvarka; sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka). Iš to neaišku, kokia sutartis sudaroma (pavedimo prižiūrėti vaiką, globoti ar kokia kita) ir kokios pareigos bei atsakomybė tenka budinčiam globėjui dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Be to, projekto
globėjų centro sąvoką, nurodoma, kad globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką budintiems globėjams. Iš šių nuostatų seka, kad globėjų centras yra vaiko globėjas (rūpintojas), bet globėjo (rūpintojo) teises įgyvendina ne pats, o per budinčius globėjus.
Projekto 6 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 19¹ straipsnyje nurodomos budinčių globėjų ir globėjų centro teisės ir pareigos. Pagal 19¹ straipsnio 4 dalies nuostatas galima manyti, kad budintis globėjas globojamo vaiko atžvilgiu vykdo Civilinio kodekso 3.271 straipsnyje nustatytas vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas, nors Civilinio kodekso ir projekto nuostatų formuluotės ir skiriasi. Tačiau vis tik lieka neaišku, kas yra vaiko globėju (rūpintoju) pagal įstatymą (Civilinio kodekso 3.272 straipsnis) – globėjų centras ar budintis globėjas, taip pat neaišku, kas būtų atsakingas už vaiko padarytą žalą (Civilinio kodekso 3.273 straipsnis). Projektas tobulintinas, pašalinant šiuos neaiškumus. 9. Įstatymo projekte kai kurios nuostatos diskutuotinos, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta teisė pasinaudoti laikino atokvėpio paslauga neturėtų būti siejama su vaiko priežiūros trukme. Svarstytina, ar nereikėtų geriau atskleisti šios teisės turinio. Be to, neaišku, ar budintis globėjas, atsižvelgiant į jam kas mėnesį mokamą atlygį, galėtų savo budėjimo laiku išvykti, kaip būtų sprendžiama situacija, jeigu budintis globėjas susirgtų ir pan. Svarstytina, ar nereikėtų sureguliuoti atvejų ir numatyti, kokios garantijos taikomos budinčiam globėjui, kai jis yra darbo ar tarnybos santykiuose, tačiau darbo metu turi priimti vaiką, turi vaiku pasirūpinti ir pan. 10. Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomame 19¹ straipsnyje tikslintina dalių numeracija (praleista 2 dalis), o 3 dalyje vietoj žodžio „globos“ įrašytinas žodis „globėjų“. Be to, svarstytina, ar ši nuostata yra šio straipsnio reguliavimo dalykas.
Įvertinus šio straipsnio pavadinimą, struktūrą ir turinį, svarstytina, ar šio straipsnio nuostatos, susijusios su globos centrų veikla, Vyriausybės kompetencija, neturėtų būti dėstomos atskiruose straipsniuose. 11. Įstatymo projekte vartojamos skirtingos sąvokos: „lėšos, skirtos prižiūrimo vaiko išlaikymui ir priežiūrai“, „vaikui išlaikyti skiriamos piniginės lėšos“, „vaiko išlaikymui ir priežiūrai reikalingos piniginės lėšos“,
„vaikui išlaikyti skirta vaiko globos (rūpybos) išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma vartoti vienodas sąvokas. 12. Keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 5 dalies 1
punkte nurodoma, kad budintis globėjas turi teisę gauti kas mėnesį mokamą atlygį, skliausteliuose nurodant pagalbos pinigus ir kt. Pastebėtina, kad sklausteliuose paprastai pateikiami prieš tai einančių žodžių paaiškinimai, tačiau abejotina, ar turima omeny, kad pagalbos pinigai ir kt. sudaro budinčių globėjų atlygį, todėl siekiant teisinio aiškumo šias sąvokas reikėtų atskirti kableliu, o ne dėstyti skliausteliuose. 13. Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo 19¹straipsnio 6 dalies 3 punkte kaip perteklinis brauktinas žodis „paprastai“. 14. Keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostata tikslintina, nes neaišku, apie kokias budinčio globėjo finansines lėšas yra kalbama. Siūlytina formuluotę konkretinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2017-01-12 Nr. S-2017-305 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34
nr. XIIIP-293 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑293 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
budinčio globotojo apibrėžimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš pateikto apibrėžimo, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aiškus budinčio globotojo, kaip tam tikra nuolatinio pobūdžio veikla pagal civilinę paslaugų teikimo sutartį užsiimančio ir gaunančio atlygį (nuolatines pajamas) subjekto, teisinis statusas. Todėl neaiškus jo veiklos valstybinio socialinio draudimo teisinis reguliavimas, privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimas. Be to, darytina išvada, kad jo pajamos bus laikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo objektu (įstatymo 5 straipsnis), tačiau nėra aišku, kaip jos būtų apmokestinamos (kaip individuali veikla, veikla turint verslo liudijimą ar kt.). Manytume, kad šiais aspektais projekto nuostatos tobulintinos. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 4 dalies 7 punkte, apibrėžiant vaiko tėvus, reikėtų atsisakyti žodžio
„biologinis“ atitinkamame linksnyje, nes tokia tėvų klasifikacija nėra
nustatyta, be to, ji abejotina ir etikos požiūriu. 3. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatos taisytinos. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2¹ straipsnyje įtvirtinta smurto prieš vaiką sąvoka, jos formos, siūlytina vietoj žodžių „naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą“ įrašyti žodžius „naudoja smurtą prieš vaiką“.
Antra, diskutuotina nuostata, kad socialinės rizikos šeimai priskiriama šeima, kai laikinai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia. Siūlytume atsisakyti žodžio
„laikinai“, nes gali būti, kad šeimoje vienam iš tėvų neterminuotai apribota
tėvų valdžia, o kitam ji neapribota arba šeimoje, kur abiems tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia, gimsta naujagimis. Manytume, kad tokios šeimos taip pat turėtų būti priskiriamos socialinės rizikos šeimoms. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnį gali būti panaikintas ne tik laikinas tėvų valdžios apribojimas, bet ir neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, ir vaikas grąžintas į šeimą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų žodį „laikinai“ išbraukti ir projekto 4 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. 4. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies nuostata „vaiko priežiūros vieta (ji negali sutapti su globos centro registruotos buveinės ar socialinės globos įstaigos licencijoje nurodyta vieta) ir 2 dalies 1 punkto nuostata „priimti prižiūrimą vaiką nuosavybės teise priklausančiame būste ar kitame globos centro nurodytame būste“ tobulintinos, derinant jas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-288(2)) 22 straipsnyje dėstomo CK 3.265 straipsnio 4 punkto nuostata, kad vaiko globos (rūpybos) vieta yra fizinio asmens, kuris įstatymų nustatytais atvejais prižiūri vaiką, gyvenamojoje vietoje. 5.
straipsnio 1 dalyje įvardijamos sąlygos, dėl kurių turi susitarti globos centras ir budintis globotojas, sudarydami tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Pastebėtina, kad ši paslaugų teikimo sutartis yra civilinės teisės reguliuojama atlygintinė sutartis, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, ar nuostata, kad turi būti susitarta dėl „lėšų, skirtų prižiūrimo vaiko išlaikymui ir priežiūrai, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, tikrai reiškia, kad nurodytos lėšos ir būtų budinčiam globotojui mokamas atlygis už paslaugų teikimą. Pastebėtina, kad vertinamo straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad globos centras moka budinčiam globotojui vaiko išlaikymui skirtą vaiko globos (rūpybos) išmoką pagal Išmokų vaikams įstatymą, todėl galima manyti, kad ši išmoka ir yra „lėšos, skirtos prižiūrimo vaiko išlaikymui ir priežiūrai“. Sutartyje galima susitarti dėl vaiko globos (rūpybos) išmokos mokėjimo (pervedimo) budinčiam globotojui tvarkos, tačiau ji skirta vaiko poreikiams tenkinti, todėl negali būti atlygiu už teikiamas paslaugas. Atlygį budinčiam globotojui turi mokėti globos centras iš savo biudžeto. Įstatymas turi būti aiškus, todėl tobulinant projektą turi būti aiškiai atskirtos išmokos vaikui ir jų mokėjimo tvarka ir atlygis budinčiam globotojui už teikiamas paslaugas. 6. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad budintis globotojas turi teisę „gauti globos centro kas mėnesį mokamą atlygį – pagalbos pinigus už teikiamas paslaugas <...> prižiūrint vaiką (vaikus). Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, pagalbos pinigai nėra ir negali būti atlygiu už civilinės teisės reguliuojamos sutarties pagrindu teikiamas paslaugas.
Pagal teikiamą keičiamo įstatymo 9 straipsnį, atskirais savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, budintys globotojai arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, budintiems globotojams per globos centrą arba asmeniui
(šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai. Pagalbos pinigų mokėjimą reglamentuoja Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 patvirtintas mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas, kurio 24 punkte nustatyta: „Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, tik asmens (šeimos) sutikimu.“ Tuo tarpu atlygis už civilinės teisės reguliuojamos sutarties pagrindu teikiamas paslaugas yra civilinės sutarties šalių sutartas atlyginimas (CK 6.716, 6.720 straipsniai). Antra, keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, kad „Šis atlygis yra mokamas sutarties galiojimo metu net ir tais atvejais, kai globos centras neperkelia vaiko (vaikų) budinčiam globotojui“, suponuoja išvadą, kad savivaldybės turės mokėti globos centrams pagalbos pinigus ir tuo laikotarpiu, kai budintis globotojas neteiks jokių paslaugų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad globos centro steigėju gali būti ir ne savivaldybė.
Pagalbos pinigai mokami iš savivaldybių biudžetų, todėl toks reguliavimas, kai savivaldybėms nustatoma imperatyvi pareiga mokėti pagalbos pinigus globos centrams tais atvejais, kai paslaugos neteikiamos, ir nepaisant savivaldybės institucijos nustatytų atvejų (pagrindų), nedera su minėtu teisiniu reguliavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų valdymo ir naudojimo principais bei su šio punkto pirmajame sakinyje nustatyta taisykle, pagal kurią pagalbos pinigai mokami už teikiamas paslaugas prižiūrint vaiką (vaikus). 7. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad budintis globotojas turi teisę
„gauti papildomų lėšų, jeigu tai numatyta sutartyje“. Nuostata tikslintina, nes
neaišku, apie kokias lėšas (kokiai paskirčiai) kalbama. Neaišku, ar turima omenyje, kad budintis globotojas galės dirbti pagal darbo sutartį ir gauti užmokestį už darbą tik jeigu tai numatyta sutartyje, ar kad jis turės teisę gauti lėšas prižiūrimo vaiko išlaikymui iš kitų asmenų, pvz., vaiko giminaičių ir jomis disponuoti, ar tai dar kitokios lėšos. 8. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 4 ir
dalyje formuluotė „Globos centras vykdo vaiko globą (rūpybą)“ taisytina. Atsižvelgdami į CK 3.240 ir 3.272 straipsnių nuostatas siūlytume projekte vietoj nurodytos formuluotės įrašyti formuluotę „Globos centras yra vaiko atstovas pagal įstatymą“. Antra, atsižvelgdami į tai, kad globėjo (rūpintojo), kaip vaiko atstovo teisės ir pareigos yra įtvirtintos CK, siūlytume projekte nustatant globos centro, kaip vaiko atstovo pagal įstatymą, teises ir pareigas pirmiausia pateikti nuorodą į CK (ar konkrečius CK straipsnius).
Trečia, 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad globos centras privalo tarpininkauti budintiems globotojams dėl švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų teikimo jų prižiūrimiems vaikams. Ši nuostata nedera su kitų galiojančių įstatymų nuostatomis. Pavyzdžiui, asmens sveikatos priežiūros sutartį su nepilnamečiu iki 16 metų gali sudaryti tik jo įstatyminiai atstovai (CK 6.725, 6.726, 6.729 straipsniai), draudžiama paguldyti į stacionarinę įstaigą nepilnametį be jo įstatyminio atstovo sutikimo (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 47 straipsnis), jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai negali būti atliekami be nepilnamečio įstatyminio atstovo sutikimo (CK 2.25 straipsnis), mokymo sutartį už nepilnametį iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai), nepilnametis nuo 14 metų iki 18 metų mokymo sutartį sudaro turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 45 straipsnis) ir pan. Atitinkamai tik globos centras, kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, turės ir įstatymuose nustatytas teises – gauti informaciją iš sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigų, reikalauti, kad vaikui būtų teikiamos tinkamos kokybės paslaugos ir pan. Taigi projekto nuostata, kad globos centras „tarpininkauja“ budintiems globotojams jų prižiūrimiems vaikams teikiant sveikatos priežiūros ar mokymo paslaugas turi būti suderinta su galiojančiais įstatymais, aiškiai atskiriant globos centro ir budinčio globotojo funkcijas užtikrinant vaiko teises sveikatos priežiūros ir mokymo srityse. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad budinčio globotojo prižiūrimam vaikui gali reikėti teikti skubią medicinos pagalbą ir nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis.
Todėl projekte turėtų būti įtvirtinta globos centro, kaip vaiko įstatyminio atstovo, pareiga užtikrinti, kad globos centro darbuotojas, susidarius ekstremaliai situacijai (pvz., vaiką reikia skubiai operuoti), būtų pasiekiamas bet kuriuo paros metu. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 3.275 straipsnį, globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Pagal vertinamo projekto straipsnio 4 dalies
priežiūrai reikalingas pinigines lėšas ir užtikrinti, kad budintis globotojas sutartyje nustatytais terminais gautų šiame straipsnyje ir sutartyje nurodytą atlygį“. Taigi globos centras, kaip vaiko atstovas pagal įstatymą ir jo turto administratorius, suteiktų teisę vaiką prižiūrinčiam budinčiam globotojui disponuoti vaiko išlaikymui skirtais pinigais. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kas kontroliuotų budintį globotoją, ar jis turėtų teikti ataskaitas dėl vaiko išlaikymui skirtų pinigų panaudojimo ir pan. Pastebėtina, kad CK ketvirtosios knygos nuostatos dėl kito asmens turto administravimo nustato turto administratoriaus teises ir pareigas, draudimus, atsakomybę. Tuo tarpu projekte nustatoma budinčio globotojo teisė gauti lėšas prižiūrimo vaiko išlaikymui, tačiau nėra jokių nuostatų dėl jo pareigos jas naudoti pagal paskirtį, atskaitomybės ir atsakomybės už netinkamą lėšų naudojimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad projekte vartojamos skirtingos sąvokos: „lėšos, skirtos prižiūrimo vaiko išlaikymui ir priežiūrai“, „vaiko išlaikymui ir priežiūrai reikalingos piniginės lėšos“, „vaikui išlaikyti skirta vaiko globos (rūpybos) išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą“.
Neaišku, ar visais atvejais turima omenyje ta pati išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą ar ir kitokios lėšos ir kas šias lėšas skirtų. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kaip būtų tvarkomas vaikų turtas, jeigu jie tokį turėtų, pvz., paveldėtų, - ar jį tvarkytų globos centras, ar vaiką prižiūrintis budintis globotojas. 9. Projekto 3 straipsnyje dėstomame 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatoma, kad savivaldybės vertina ir nustato budinčių globotojų poreikį. Neaiški šios nuostatos paskirtis, pvz., ar globos centrai turėtų atsižvelgti į tokį poreikį, ar toks poreikis būtų reikalingas dėl statistikos ar pan. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017 m. vasario 8 d. Nr. 102-P-02
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pavaduotojas Stasys Šedbaras,
nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Modesta Banytė. Prezidento kanceliarijos patarėjos Indrė Pukanasytė, Rūta Guobaitė Kirslienė, Teisingumo ministerijos viceministras Paulius Griciūnas, ministerijos teisės sistemos vystymo skyriaus vedėja Reda Gabrilavičiūtė, Teisės aktų projektų ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Štrafėlė, Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai Daina Urbanaitienė, Dainora Bernackienė, Kristina Paulikė, Lietuvos Globėjų ir įvaikintojų asociacijos atstovė Judita Nagienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, vyr. patarėja Eivilė Žemaitytė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovė Alina Jakavonienė, „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo atstovė Kristina Stepanova, Seimo narys Mykolas Majauskas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovė Eglė Neciunskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėjos Jadvyga Andriuškevičiūtė, Jurgita Raškauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
keičiamas įstatymas) 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sampratą „Globėjų centras“. Pagal teikiamą apibrėžimą globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budintiems globėjams, taip pat šios įstaigos ir savivaldybės sudarytoje socialinių paslaugų teikimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teikia socialines paslaugas ir organizuoja kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. Iš teikiamo apibrėžimo bei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aiškus „Globėjų centro“ teisinis statusas. Galima preziumuoti, kad tai yra socialinių paslaugų įstaiga, tačiau neaišku, kodėl jai suteiktas specialus pavadinimas, kokia jo teisinė reikšmė. Negana to, galima suprasti, kad „Globėjų centras“ turėtų būti įsteigtas kiekvienoje savivaldybėje pačios savivaldybės ar kitų asmenų iniciatyva, tačiau neaišku kas jį turėtų įsteigti, jeigu neįsteigtų savivaldybė.
Šiame kontekste neaiški ir įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo 19¹ straipsnio 6 dalies nuostata „Globėjų centras veikia šio įstatymo ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, nes nesuprantama, kokia tvarka turima omeny – ar tai būtų įstaigos nuostatai, kitas dokumentas, reglamentuojantis įstaigos veiklą; teisine prasme tikslintina pati formuluotė, kad „Globėjų centras veikia šio įstatymo ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, nes subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas minėtais aspektais. Pritarti
2
kaip perteklinis brauktinas žodis „minėta“. Pritarti
2
straipsnio 2 dalies tekste brauktini žodžiai „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, nes, pirma, neaišku, apie kokius įstatymus čia kalbama, antra, ši formuluotė vertintina kaip perteklinė ir apsunkinanti tekstą. Pritarti
4
straipsnio 10 dalis (buvusi 8 dalis), atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio struktūrinės dalys buvo pernumeruotos. Pritarti
1 5.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti formuluotės „bendradarbiaudami su globėjų centru“, nes ji šios normos kontekste yra perteklinė, o formuluotė
„per globėjų centrą“ tobulintina teisės požiūriu, be to, aiškumo dėlei, po
žodžių „vaikus globojančios šeimos“ turėtų būti padėtas kablelis. Pritarti
6Įstatymo projekte reikėtų nuosekliau apibrėžti normas,
reguliuojančias jame nurodytų sutarčių sudarymą, aiškiau reguliuojant šių sudarčių sudarymo iniciavimą. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, tarp globėjų centro ir savivaldybės sudaroma socialinių paslaugų teikimo sutartis. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad savivaldybė sudaro atlygintinas sutartis su globėjų centru dėl socialinių ir kitokių paslaugų teikimo. Keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 8 dalyje nurodyta pavyzdinė socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutartis, sudaroma tarp globėjų centro ir savivaldybės. Iš šių nuostatų darytina prielaida, kad sutarties sudarymo iniciatyva priklausytų savivaldybei, kuri priimtų sprendimą tokią sutartį sudaryti įvertinusi ir nustačiusi budinčių globėjų poreikį, tačiau neaišku, ar tai turėtų būti tos savivaldybės teritorijoje veikiantis globėjų centras, ar galėtų būti bet kurioje kitoje savivaldybėje veikianti socialinių paslaugų įstaiga. Pritarti
47
dalies 7 punkte įtvirtintą nuostatą, neturėtų būti aptarta, kaip savivaldybė parenka budinčius globėjus – ar jie parenkami iš asmenų, su kuriais globėjų centras sudaro atitinkamas sutartis, ar atvirkščiai – globėjų centras sudaro sutartis su savivaldybės parinktais globėjais.
Svarstytinas ir atvejis, kaip būtų sprendžiamos situacijos, jeigu savivaldybė nenustatytų budinčių globėjų poreikio ir nuspręstų nesudaryti sutarties su globėjų centru, tačiau jos teritorijoje pasitaikytų pavieniai atvejai, kuomet būtų reikalingi budintys globėjai. Taip pat neaišku, ar savivaldybė galėtų sudaryti sutartis su jau veikiančiomis socialinių paslaugų įstaigomis. Pritarti
2017-01-12 1, 5,61
globėjų centro ir budinčio globėjo būtų sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis (čia ir toliau išskirta – mūsų). Pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, budintis globėjas turi turėti Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl tinkamumo globoti (rūpintis) vaiku. Pagal keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio pavadinimą turėtų būti nustatoma globa (rūpyba) budinčių globėjų šeimoje, tačiau pagal keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalį, budinčiam globėjui būtų nustatyta pareiga prižiūrėti likusį be tėvų globos vaiką pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
Šioje dalyje nurodytos sąlygos, dėl kurių turi būti sulygta (sutarties šalys; sutarties objektas ir tikslas; vaiko priežiūros vieta (kuri negali sutapti su globėjų centro registruotos buveinės ar socialinės globos įstaigos licencijoje nurodyta vieta); globojamų vaikų skaičius; lėšų, skirtų prižiūrimo vaiko išlaikymui ir priežiūrai, budinčio globėjo atlygis ir kitų piniginių lėšų dydis ir mokėjimų tvarka; trumpalaikės socialinės globos vaikui (laikino atokvėpio) budinčiam globėjui suteikimo tvarka; kitos budinčio globėjo ir globėjų centro teisės ir tarpusavio įsipareigojimai; pagalbos teikimo budinčiam globėjui ir vaikui tvarka; sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka). Iš to neaišku, kokia sutartis sudaroma (pavedimo prižiūrėti vaiką, globoti ar kokia kita) ir kokios pareigos bei atsakomybė tenka budinčiam globėjui dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Be to, projekto 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant globėjų centro sąvoką, nurodoma, kad globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką budintiems globėjams. Iš šių nuostatų seka, kad globėjų centras yra vaiko globėjas (rūpintojas), bet globėjo (rūpintojo) teises įgyvendina ne pats, o per budinčius globėjus. Projekto 6 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 19¹ straipsnyje nurodomos budinčių globėjų ir globėjų centro teisės ir pareigos.
Pagal 19¹ straipsnio 4 dalies nuostatas galima manyti, kad budintis globėjas globojamo vaiko atžvilgiu vykdo Civilinio kodekso 3.271 straipsnyje nustatytas vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas, nors Civilinio kodekso ir projekto nuostatų formuluotės ir skiriasi. Tačiau vis tik lieka neaišku, kas yra vaiko globėju (rūpintoju) pagal įstatymą (Civilinio kodekso 3.272 straipsnis) – globėjų centras ar budintis globėjas, taip pat neaišku, kas būtų atsakingas už vaiko padarytą žalą (Civilinio kodekso 3.273 straipsnis). Projektas tobulintinas, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti
9Įstatymo projekte kai kurios nuostatos diskutuotinos, svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta teisė pasinaudoti laikino atokvėpio paslauga neturėtų būti siejama su vaiko priežiūros trukme. Svarstytina, ar nereikėtų geriau atskleisti šios teisės turinio. Be to, neaišku, ar budintis globėjas, atsižvelgiant į jam kas mėnesį mokamą atlygį, galėtų savo budėjimo laiku išvykti, kaip būtų sprendžiama situacija, jeigu budintis globėjas susirgtų ir pan. Svarstytina, ar nereikėtų sureguliuoti atvejų ir numatyti, kokios garantijos taikomos budinčiam globėjui, kai jis yra darbo ar tarnybos santykiuose, tačiau darbo metu turi priimti vaiką, turi vaiku pasirūpinti ir pan. Pritarti
projekto 6 straipsniu pildomame 19¹ straipsnyje tikslintina dalių numeracija (praleista 2 dalis), o 3 dalyje vietoj žodžio „globos“ įrašytinas žodis „globėjų“. Be to, svarstytina, ar ši nuostata yra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Įvertinus šio straipsnio pavadinimą, struktūrą ir turinį, svarstytina, ar šio straipsnio nuostatos, susijusios su globos centrų veikla, Vyriausybės kompetencija, neturėtų būti dėstomos atskiruose straipsniuose.
prižiūrimo vaiko išlaikymui ir priežiūrai“, „vaikui išlaikyti skiriamos piniginės lėšos“, „vaiko išlaikymui ir priežiūrai reikalingos piniginės lėšos“, „vaikui išlaikyti skirta vaiko globos (rūpybos) išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma vartoti vienodas sąvokas. Pritarti
12Keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodoma,
kad budintis globėjas turi teisę gauti kas mėnesį mokamą atlygį, skliausteliuose nurodant pagalbos pinigus ir kt. Pastebėtina, kad sklausteliuose paprastai pateikiami prieš tai einančių žodžių paaiškinimai, tačiau abejotina, ar turima omeny, kad pagalbos pinigai ir kt. sudaro budinčių globėjų atlygį, todėl siekiant teisinio aiškumo šias sąvokas reikėtų atskirti kableliu, o ne dėstyti skliausteliuose. Pritarti
dalies 3 punkte kaip perteklinis brauktinas žodis „paprastai“. Pritarti
tikslintina, nes neaišku, apie kokias budinčio globėjo finansines lėšas yra kalbama. Siūlytina formuluotę konkretinti. Pritarti
ministerijos 2017-02-02 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projektą Nr.
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2017-02-03) * Vertinant šiuo įstatymo projektu siūlomus pakeitimus kartu su Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektu, lieka neaiškus budinčio globėjo teisinis statusas. Pagal siūlomus CK 3.251 straipsnio papildymus numatoma nauja globos forma globėjų centre, tačiau pagal Įstatymo projekto Nr. XIIIP-292 siūlomas nuostatas vaiką globotų ne centras, o budintis globėjas, kuriam vaikas būtų perduotas. Kas tokiu atveju būtų laikomas teisėtu vaiko globėju? Be to, viena iš budinčio globėjo funkcijų yra teikti pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą, tačiau jau minėtais CK 3.262 straipsnio 3 dalies ir 3.263 straipsnio 2 dalies pakeitimais siūloma neatskleisti duomenų apie fizinius asmenis globėjus biologiniams tėvams, todėl neaišku, kaip budintis globėjas galės įgyvendinti jam priskirtas pareigas (pvz.: Įstatymo 19¹ str. 4 d. 2 p. „užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su savo biologiniais giminaičiais pagal numatytą ir su globėjų centru suderintą tvarką“). Pritarti Civilinio kodekso pakeitimo projekto nuostatos patobulintos pašalinant šį neaiškumą. 2. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius
1Dėl Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2,
9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19(1) straipsniu įstatymo projekto XIIIP-293 1.
Tikslinti keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalį (Įstatymo projekto 6 straipsnis), detaliau reglamentuojant sutarties tarp budinčio globėjo ir Globėjų centro turinį, papildant šią straipsnio dalį nuostatomis apie sutarties šalių atsakomybę dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo. Pritarti
Respublikos finansų ministerija * Finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą, pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-288-294 ir Nr. XIIIP-210-211 įgyvendinimo. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomoms įstatymų nuostatoms įgyvendinti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. prireiktų apie 178 tūkst. Eurų iš valstybės biudžeto ir apie 281 tūkst. Eurų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Atsižvelgdami į tai, kad 2017 metų valstybės biudžete Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai išmokoms vaikams numatyta 86,8 mln eurų, o Teisingumo ministerijai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti – 5,6 mln eurų, ir įvertinę, kad lėšos šiems tikslams 2016 metais buvo panaudotos ne visos, manome, kad Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymai 2017 metais galėtų būti įgyvendinami iš asignavimų valdytojam (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Teisingumo ministerijai) patvirtintų asignavimų. Galimybes skirti reikalingas lėšas tėvystės išmokoms ir vaiko priežiūros išmokoms iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagal kompetenciją turėtų įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr.
X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-02-08 * Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą globėju būtų Globėjų centras, siūloma keisti „budinčio globėjo“ sąvoką, jos nesiejant su „globėjo“ terminu pagal Civilinio kodekso sampratą. Pritarti
2Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-02-088 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalaus lėšų, siūloma projektą tobulinti nustatant kitą įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. rugpjūčio 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Sabatauskas, St. Šedbaras Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-02-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos:
A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – LR Prezidentės patarėja, D. Buivydaitė-Garbštienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, R. Juršaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas; M. Paskočinienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja, E. Žiobienė – Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, E. Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyr. patarėja, K. Stepanova – „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo generalinė direktorė Lietuvai, L. Pakalkaitė – SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos nacionalinė direktorė, L. Kaminskas – Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos narys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – TD), 2017-01-12 1,62 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
įstatymo Nr. X-493 (toliau – keičiamas įstatymas) 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sampratą „Globėjų centras“. Pagal teikiamą apibrėžimą globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budintiems globėjams, taip pat šios įstaigos ir savivaldybės sudarytoje socialinių paslaugų teikimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teikia socialines paslaugas ir organizuoja kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. Iš teikiamo apibrėžimo bei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aiškus „Globėjų centro“ teisinis statusas. Galima preziumuoti, kad tai yra socialinių paslaugų įstaiga, tačiau neaišku, kodėl jai suteiktas specialus pavadinimas, kokia jo teisinė reikšmė. Negana to, galima suprasti, kad „Globėjų centras“ turėtų būti įsteigtas kiekvienoje savivaldybėje pačios savivaldybės ar kitų asmenų iniciatyva, tačiau neaišku kas jį turėtų įsteigti, jeigu neįsteigtų savivaldybė.
Šiame kontekste neaiški ir įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo 19¹ straipsnio 6 dalies nuostata „Globėjų centras veikia šio įstatymo ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, nes nesuprantama, kokia tvarka turima omeny – ar tai būtų įstaigos nuostatai, kitas dokumentas, reglamentuojantis įstaigos veiklą; teisine prasme tikslintina pati formuluotė, kad „Globėjų centras veikia šio įstatymo ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, nes subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas minėtais aspektais. Pritarti. Įvertinus į Teisės departamento 1 pastabą, Komitetas siūlo:
straipsnio 2 dalyje (buvo 1 straipsnio 1 dalyje) ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„2. Globėjų centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri,
įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budinčiam globėjui budintiems globėjams, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globėjui budintiems globėjams, taip pat šios įstaigos ir savivaldybės sudarytoje socialinių paslaugų teikimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teikia socialines paslaugas ir organizuoja kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. Minėta savivaldybės ir globėjų centro socialinių paslaugų teikimo sutartis gali būti nesudaroma, jeigu globėjų centro steigėjas yra savivaldybė.“ 2.
Įstatymo projekto 6 straipsniu dėstomo 19¹ straipsnio buvusią 6 dalį pernumeruoti 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. 6. Globėjų centras veikia šio įstatymo ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vykdo vaiko globą
(rūpybą) ir turi šias pareigas:“. 3. Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu dėstomo 19¹ straipsnio 7 (buvusią 8) dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. „8. Pavyzdines socialinių paslaugų teikimo ir
finansavimo sutarties, sudaromos tarp globėjų centro ir savivaldybės, taip pat tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties, sudaromos tarp globos centro ir budinčio globėjo, formas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina globėjų centro veiklos ir vaiko budinčio globėjo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašą.“. 1.2
12
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje kaip perteklinis brauktinas žodis „minėta“. Pritarti. Siūloma išbraukti visą sakinį (žr. Komiteto pasiūlymą aukščiau). 1.3
11
brauktini žodžiai „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, nes, pirma, neaišku, apie kokius įstatymus čia kalbama, antra, ši formuluotė vertintina kaip perteklinė ir apsunkinanti tekstą. Pritarti. 1.4
14
būti keičiama įstatymo 2 straipsnio 10 dalis (buvusi 8 dalis), atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio struktūrinės dalys buvo pernumeruotos. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalies pavadinimą išdėstyti taip: „4. Pakeisti 2 straipsnio 10 9 dalį ir ją išdėstyti taip:“
2 5.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti formuluotės „bendradarbiaudami su globėjų centru“, nes ji šios normos kontekste yra perteklinė, o formuluotė „per globėjų centrą“ tobulintina teisės požiūriu, be to, aiškumo dėlei, po žodžių „vaikus globojančios šeimos“ turėtų būti padėtas kablelis. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus
prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, budintys globėjai, bendradarbiaudami su globėjų centru, arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, budintiems globėjams per globėjų centrą, arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.“
31
normas, reguliuojančias jame nurodytų sutarčių sudarymą, aiškiau reguliuojant šių sutarčių sudarymo iniciavimą. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, tarp globėjų centro ir savivaldybės sudaroma socialinių paslaugų teikimo sutartis. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad savivaldybė sudaro atlygintinas sutartis su globėjų centru dėl socialinių ir kitokių paslaugų teikimo. Keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 8 dalyje nurodyta pavyzdinė socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutartis, sudaroma tarp globėjų centro ir savivaldybės. Iš šių nuostatų darytina prielaida, kad sutarties sudarymo iniciatyva priklausytų savivaldybei, kuri priimtų sprendimą tokią sutartį sudaryti įvertinusi ir nustačiusi budinčių globėjų poreikį, tačiau neaišku, ar tai turėtų būti tos savivaldybės teritorijoje veikiantis globėjų centras, ar galėtų būti bet kurioje kitoje savivaldybėje veikianti socialinių paslaugų įstaiga. Pritarti.
Pritarti. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti taip:
„1. Papildyti 13 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) vertina ir nustato budinčių globėjų poreikį ir sudaro
atlygintinas sutartis su globėjų centru dėl socialinių ir kitokių paslaugų teikimo.“
32
13 straipsnio 4 dalies 7 punkte įtvirtintą nuostatą, neturėtų būti aptarta, kaip savivaldybė parenka budinčius globėjus – ar jie parenkami iš asmenų, su kuriais globėjų centras sudaro atitinkamas sutartis, ar atvirkščiai – globėjų centras sudaro sutartis su savivaldybės parinktais globėjais. Svarstytinas ir atvejis, kaip būtų sprendžiamos situacijos, jeigu savivaldybė nenustatytų budinčių globėjų poreikio ir nuspręstų nesudaryti sutarties su globėjų centru, tačiau jos teritorijoje pasitaikytų pavieniai atvejai, kuomet būtų reikalingi budintys globėjai. Taip pat neaišku, ar savivaldybė galėtų sudaryti sutartis su jau veikiančiomis socialinių paslaugų įstaigomis. Pritarti. Siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 13 straipsnio
projekto 3 straipsnio 2 dalį išbraukti:
2Pakeisti 13 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) parenka vaikus galinčias globoti šeimas, budinčius
globėjus ir prižiūri jų veiklą;“.“
6
globėjų centro ir budinčio globėjo būtų sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis (čia ir toliau išskirta – mūsų). Pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, budintis globėjas turi turėti Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl tinkamumo globoti (rūpintis) vaiku. Pagal keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio pavadinimą turėtų būti nustatoma globa (rūpyba) budinčių globėjų šeimoje, tačiau pagal keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalį, budinčiam globėjui būtų nustatyta pareiga prižiūrėti likusį be tėvų globos vaiką pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
Šioje dalyje nurodytos sąlygos, dėl kurių turi būti sulygta (sutarties šalys; sutarties objektas ir tikslas; vaiko priežiūros vieta (kuri negali sutapti su globėjų centro registruotos buveinės ar socialinės globos įstaigos licencijoje nurodyta vieta); globojamų vaikų skaičius; lėšų, skirtų prižiūrimo vaiko išlaikymui ir priežiūrai, budinčio globėjo atlygis ir kitų piniginių lėšų dydis ir mokėjimų tvarka; trumpalaikės socialinės globos vaikui (laikino atokvėpio) budinčiam globėjui suteikimo tvarka; kitos budinčio globėjo ir globėjų centro teisės ir tarpusavio įsipareigojimai; pagalbos teikimo budinčiam globėjui ir vaikui tvarka; sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka). Iš to neaišku, kokia sutartis sudaroma (pavedimo prižiūrėti vaiką, globoti ar kokia kita) ir kokios pareigos bei atsakomybė tenka budinčiam globėjui dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Be to, projekto 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant globėjų centro sąvoką, nurodoma, kad globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką budintiems globėjams. Iš šių nuostatų seka, kad globėjų centras yra vaiko globėjas (rūpintojas), bet globėjo (rūpintojo) teises įgyvendina ne pats, o per budinčius globėjus. Projekto 6 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 19¹ straipsnyje nurodomos budinčių globėjų ir globėjų centro teisės ir pareigos.
Pagal 19¹ straipsnio 4 dalies nuostatas galima manyti, kad budintis globėjas globojamo vaiko atžvilgiu vykdo Civilinio kodekso 3.271 straipsnyje nustatytas vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas, nors Civilinio kodekso ir projekto nuostatų formuluotės ir skiriasi. Tačiau vis tik lieka neaišku, kas yra vaiko globėju (rūpintoju) pagal įstatymą (Civilinio kodekso 3.272 straipsnis) – globėjų centras ar budintis globėjas, taip pat neaišku, kas būtų atsakingas už vaiko padarytą žalą (Civilinio kodekso 3.273 straipsnis). Projektas tobulintinas, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 6 straipsniu dėstomo 19¹ straipsnio pavadinimą bei šio straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo papildymas 19¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 19¹ straipsniu:
„19¹ straipsnis. Budinčio globėjo vykdoma likusių be
tėvų globos vaikų, socialinės rizikos vaikų priežiūra Be tėvų globos likusių vaikų globa (rūpyba) budinčių globėjų šeimoje 1.
Budintis globėjas prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką (toliau šiame straipsnyje – prižiūrimas vaikas) pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį (toliau šiame straipsnyje – sutartis). , kurioje Šioje sutartyje turi būti sulygta bent dėl šių sąlygų: sutarties šalys; sutarties objektas ir tikslas; vaiko priežiūros vieta (kuri ji negali sutapti su globėjų centro registruotos buveinės ar socialinės globos įstaigos licencijoje nurodyta vieta); globojamų vaikų skaičius; lėšų, skirtų prižiūrimo vaiko išlaikymui ir priežiūrai, budinčio globėjo atlygis ir kitų piniginių lėšų dydis ir mokėjimų tvarka; prižiūrimo vaiko trumpalaikės socialinės globos vaikui (laikino atokvėpio) budinčiam globėjui suteikimo tvarka; sutarties šalių atsakomybė dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo; kitos budinčio globėjo ir globėjų centro teisės ir tarpusavio įsipareigojimai; pagalbos teikimo budinčiam globėjui ir vaikui tvarka; sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka.“
6
diskutuotinos, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta teisė pasinaudoti laikino atokvėpio paslauga neturėtų būti siejama su vaiko priežiūros trukme. Svarstytina, ar nereikėtų geriau atskleisti šios teisės turinio. Be to, neaišku, ar budintis globėjas, atsižvelgiant į jam kas mėnesį mokamą atlygį, galėtų savo budėjimo laiku išvykti, kaip būtų sprendžiama situacija, jeigu budintis globėjas susirgtų ir pan. Svarstytina, ar nereikėtų sureguliuoti atvejų ir numatyti, kokios garantijos taikomos budinčiam globėjui, kai jis yra darbo ar tarnybos santykiuose, tačiau darbo metu turi priimti vaiką, turi vaiku pasirūpinti ir pan. Pritarti.
Pritarti. Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu dėstomo 19¹ straipsnio 5 dalies 4 punktą, jį išdėstant šio straipsnio 3 dalies 4 punkte taip:
„4) ne rečiau nei kartą per kalendorinius metus naudotis prižiūrimam
vaikui teikiama 28 kalendorinių dienų vaiko trumpalaike socialine globa (laikino atokvėpio paslauga);“
6
projekto 6 straipsniu pildomame 19¹ straipsnyje tikslintina dalių numeracija (praleista 2 dalis), o 3 dalyje vietoj žodžio „globos“ įrašytinas žodis „globėjų“. Be to, svarstytina, ar ši nuostata yra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Įvertinus šio straipsnio pavadinimą, struktūrą ir turinį, svarstytina, ar šio straipsnio nuostatos, susijusios su globos centrų veikla, Vyriausybės kompetencija, neturėtų būti dėstomos atskiruose straipsniuose. Pritarti. Siūloma atitinkamai papildyti Įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalį (žr. Komiteto pasiūlymą dėl 1 Teisės departamento pastabos), Įstatymo projekto 6 straipsniu dėstomo 19¹ straipsnio 3 dalį išbraukti, o kitas straipsnio dalis atitinkamai pernumeruoti: „3. Budinčių globėjų ir globos centrų apskaitą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
6
11Įstatymo projekte vartojamos skirtingos sąvokos:
„lėšos, skirtos prižiūrimo vaiko išlaikymui ir priežiūrai“, „vaikui išlaikyti
skiriamos piniginės lėšos“, „vaiko išlaikymui ir priežiūrai reikalingos piniginės lėšos“, „vaikui išlaikyti skirta vaiko globos (rūpybos) išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma vartoti vienodas sąvokas. Pritarti. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlome Įstatymo projekto 6 straipsniu dėstomo 19¹ straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) atsakingai ir pagal paskirtį naudoti globėjų centro vaikui išlaikyti skirtą vaiko globos (rūpybos) išmoką, numatytą Išmokų vaikams įstatyme skiriamas pinigines lėšas;“
6 12.
Keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodoma, kad budintis globėjas turi teisę gauti kas mėnesį mokamą atlygį, skliausteliuose nurodant pagalbos pinigus ir kt. Pastebėtina, kad sklausteliuose paprastai pateikiami prieš tai einančių žodžių paaiškinimai, tačiau abejotina, ar turima omeny, kad pagalbos pinigai ir kt. sudaro budinčių globėjų atlygį, todėl siekiant teisinio aiškumo šias sąvokas reikėtų atskirti kableliu, o ne dėstyti skliausteliuose. Pritarti. Siūloma keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 3 (buvusi 5) dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) gauti globėjų centro kas mėnesį mokamą
atlygį – (pagalbos pinigus ar kt.) už teikiamas paslaugas šiame įstatyme šio įstatymo ir sutartyje sutarties nustatyta tvarka prižiūrint vaiką (vaikus). Šis atlygis yra mokamas sutarties galiojimo metu net ir tais atvejais, kai globėjų centras neperkelia vaiko
(vaikų) budinčiam globėjui į budinčio globėjo šeimą. Tais atvejais, kai sutartį sudaro sutuoktiniai, atlygis mokamas tik vienam iš jų;“
6
projekto 6 straipsniu pildomo 19¹straipsnio 6 dalies 3 punkte kaip perteklinis brauktinas žodis „paprastai“. Pritarti. Siūloma keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 4 (buvusi 6) dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) socialinių paslaugų ir kitos pagalbos
budinčiam globėjui teikimo metu paslaugos teikimo metu periodiškai (paprastai ne rečiau kaip vieną kartą per šešis mėnesius) atlikti budinčio globėjo vykdomos vaiko priežiūros kokybės vertinimą;“
6
dalies 5 punkto nuostata tikslintina, nes neaišku, apie kokias budinčio globėjo finansines lėšas yra kalbama. Siūlytina formuluotę konkretinti. Pritarti.
Pritarti. Siūloma keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 4 (buvusi 6) dalies 5 punktą išbraukti, atitinkamai pakeičiant kitų dalių numeraciją ir buvusius 6 bei 7 punktus išdėstyti taip:
„5) vykdyti budinčio globėjo finansinių lėšų
panaudojimo kontrolę ir teikti pagalbą vedant apskaitą;
5) 6) užtikrinti, kad budintis globėjas nuolat tobulintų savo profesinę kompetenciją;
6) 7) vykdyti budinčių socialinių globėjų paiešką, atranką ir parengimą;“
ministerijos, 2017-02-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑293 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03) * Vertinant šiuo įstatymo projektu siūlomus pakeitimus kartu su Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektu, lieka neaiškus budinčio globėjo teisinis statusas. Pagal siūlomus CK 3.251 straipsnio papildymus numatoma nauja globos forma globėjų centre, tačiau pagal Įstatymo projekto Nr. XIIIP-292 siūlomas nuostatas vaiką globotų ne centras, o budintis globėjas, kuriam vaikas būtų perduotas. Kas tokiu atveju būtų laikomas teisėtu vaiko globėju?
Be to, viena iš budinčio globėjo funkcijų yra teikti pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą, tačiau jau minėtais CK 3.262 straipsnio 3 dalies ir 3.263 straipsnio 2 dalies pakeitimais siūloma neatskleisti duomenų apie fizinius asmenis globėjus biologiniams tėvams, todėl neaišku, kaip budintis globėjas galės įgyvendinti jam priskirtas pareigas (pvz.: Įstatymo 19¹ str. 4 d. 2 p. „užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su savo biologiniais giminaičiais pagal numatytą ir su globėjų centru suderintą tvarką“). Pritarti
1Dėl Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9,
įstatymo projekto XIIIP-293
(Įstatymo projekto 6 straipsnis), detaliau reglamentuojant sutarties tarp budinčio globėjo ir Globėjų centro turinį, papildant šią straipsnio dalį nuostatomis apie sutarties šalių atsakomybę dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo. Pritarti. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2017-02-06 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo:
Dėl Globėjų centro. Globėjų centro įteisinimas nebuvo išdiskutuotas su savivaldybėmis, todėl dėl jo funkcijų ir veiklos savivaldybėms kyla daug abejonių. Abejojame dėl projekte numatyto likusio be globos vaiko perdavimo minėtam globėjų centrui sutarties būdu teisėtumo. Atkreipiame dėmesį, kad CK numato, kad vaikas gali augti ir būti prižiūrimas įstatyminių atstovų šeimoje t. y. – tėvų, įtėvių, globėjų (rūpintojų) šeimoje. Pažymėtina, kad budintis globėjas nors ir trumpam priimdamas vaiką į savo šeimą, turi turėti teisinį dokumentą – vaiko apgyvendinimo aktą (kuris galioja iki 3 d.) po to vaiko ir budinčiojo globėjo santykis turėtų būti įformintas Administracijos direktoriaus įsakymu ar teismo sprendimu dėl vaiko laikinojo (nuolatinio) globėjo pakeitimo.
Pažymėtina ir tai, kad tik nuo 16 metų amžiaus pagal LR CK reikalavimus vaikas gali gyventi Skyrium nuo globėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus leidimu. Įstatymo leidėjas nenumato galimybių jaunesnio, kaip 16 metų vaiko gyvenimo skyrium nuo globėjo. Todėl siūlomas 2 straipsnio pakeitimas turėtų būti keičiamas ir jame neturėtų būti minima bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis – turėtų būti nurodomas Globėjų centro pareigų perdavimas budinčiam globėjui – keičiant vaiko globėją įstatymuose numatyta tvarka. Būtent taip būtų užtikrinti geriausi vaiko teisėti interesai, o budintis globėjas vaiko atžvilgiu turėtų visas pareigas bei atsakomybę. Savivaldybėms nesuprantama, kodėl pinigus globėjams reikėtų mokėti per tarpininką – globėjų centrą. Manome, kad pagalbos pinigai turėtų būti mokami tiesiogiai asmeniui, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas vaiko globėju. Savivaldybės abejoja ir dėl globėjų centrui apibrėžtų funkcijų – manome, kad pagalbos teikimas biologiniams tėvams yra seniūnijų socialinių darbuotojų darbui su rizikos šeimomis atsakomybė ir jų funkcija. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-02-08 Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr.
X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti. 1.2 Teisės ir teisėtvarkos komitetas * Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą globėju būtų Globėjų centras, siūloma keisti „budinčio globėjo“ sąvoką, jos nesiejant su „globėjo“ terminu pagal Civilinio kodekso sampratą. Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktai formuluotei. 1.3
ir teisėtvarkos komitetas8 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalaus lėšų, siūloma projektą tobulinti nustatant kitą įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
m. rugsėjo 1 d. 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. rugpjūčio 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-02-096 Siekiant efektyvios globos centrų veiklos, svarbu numatyti globos centrų veiklos kontrolę, todėl siūlome pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu dėstomo 19¹ straipsnį, jį papildant 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Globėjų centrų veiklos kokybės priežiūrą vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9.
pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė